Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Europos Parlamento rinkimai baigėsi – kas toliau?

Kiti Straipsnis - Institucijos26-05-2014 - 16:45
 
Europos politinių partijų iškelti kandidatai į Europos Komisijos pirmininkus   Europos politinių partijų iškelti kandidatai į Europos Komisijos pirmininkus

Europa išsirinko Parlamentą. Po savaitės kitos bus galima tiksliai įvardinti politines EP frakcijas ir jų svorį, tačiau bendras vaizdas matomas jau dabar. Šią savaitę taip pat prasideda diskusijos dėl naujos Komisijos pirmininko kandidatūros.


Gegužės 27 dieną Briuselyje susirinkę dabartinio Parlamento politinių frakcijų lyderiai aptars pasibaigusių rinkimų rezultatus ir tai, kaip jie gali nulemti, kas vadovaus Europos Komisijai, kuri siūlo ES teisės aktus ir prižiūri jų įgyvendinimą.


Pirmąkart šiuose EP rinkimuose dalyvavusios Europos politinės partijos iškėlė savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą. Daugiausia balsų surinkusios partijos gali tikėtis, kad šį postą užims jų siūlomas kandidatas.


Pagal ES sutartį kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus turi teisę siūlyti valstybėms narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba. Tačiau siūlydama ji privalo atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus.


Galiausiai pasiūlytą kandidatą renka Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Balsavimas šiuo klausimi numatytas liepos 14–17 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.


Tą pačią dieną kaip ir EP pirmininkų sueiga Briuselyje rengiamas ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Neformalios vakarienės metu jie, be kita ko, aptars ir EP rinkimų rezultatus.


Liepos 1–3 d. vyks steigiamoji naujojo Parlamento sesija, kurios metu bus renkama jo vadovybė. Iki to laiko turi būti suformuotos politinės grupės, kuriose dirbs naujieji europarlamentarai.


Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 25 nariai iš bent ketvirtadalio ES šalių (šiuo metu – mažiausiai iš 7). Jokiai frakcijai nepriklausantys nariai bus laikomai „neprisijungusiais“.


Pagal preliminarius gegužės 26 d. duomenis 16.50 val. Lietuvos laiku, daugiausia balsų gali tikėtis Europos liaudies partija (213), Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (190).


Toliau rikiuojasi Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (64), Žalieji (53), Europos konservatoriai ir reformistai (46), Vieningieji kairieji ( 42) ir „Laisvės ir demokratijos Europa“ (38).


41 vieta gali atitekti judėjimams, kurių nariai dabartiniame Parlamente priklauso „neprisijungusiesiems“. Tuo tarpu 64 mandatus iškovojo tos partijos ir judėjimai, kurių iki šiol Parlamente nebuvo.

Nuoroda : 20140526STO48431