Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Lietuvoje

Plenarinė sesija Pranešimas spaudai - Ekonominė ir pinigų sąjunga16-07-2014 - 12:52
 
The future Lithuanian 1 euro coins © Lietuvos Bankas   Lietuviška vieno euro moneta © Lietuvos Bankas

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė tam, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuva taptų euro zonos nare. Už patariamąją rezoliuciją šiuo klausimu balsavo 545 EP nariai, prieš buvo 116, o 34 susilaikė. Šalis jau yra sulaukusi teigiamos Europos Komisijos rekomendacijos bei politinio ES valstybių vadovų pritarimo. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos liepos 23 d. priims ES Bendrųjų reikalų taryba.


EP nariai palankiai vertina Lietuvos pastangas, kurios leido pasiekti, kad šalis atitiktų euro įvedimo kriterijus: 2014 m. balandžio mėn. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc, t.y. gerokai mažesnė nei pamatinė vertė - 1,7 proc.; 2013 m. Lietuvos biudžeto deficitas - 2,1 proc. BVP (pamatinė vertė - 3 proc.), o valstybės skolos ir BVP santykis buvo 39,4 proc., gerokai mažesnis už 60 proc. pamatinę vertę.


"Tai gera žinia Lietuvai, Baltijos šalims ir Europos stabilumui. Nuo 2006 m. vyko intensyvūs pasiruošimo darbai, kuriuos vainikavo maža infliacija, stabilus valiutos keitimo kursas, mažas biudžeto deficitas ir priimtinas valstybės skolos lygis", - pažymėjo EP pranešėjas Werner Langen (Europos liaudies partija, Vokietija).


Antradienio vakarą surengtuose debatuose Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovas Rolandas Paksas kritiškai atsiliepė apie euro įvedimą Lietuvoje. „Lietuvių tautai, prieš daugelį amžių sukūrusiai savo valstybę, jos teisinius pamatus grindusiai statutais ir konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusiai savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusiai savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, tai nėra tik paprastas formalumas – tai dalies valstybingumo atsisakymas“, – pažymėjo EP narys. Jo teigimu, „dauguma Lietuvos žmonių nenori euro, ir tai ignoruoti paprasčiausiai neturime teisės“.


Europos liaudies partijos narys Gabrielius Landsbergis teigė, jog atsargus finansų planavimas, taupymo priemonės ir struktūrinės reformos Lietuvoje atsipirko, o „agresijos prieš Ukrainą kontekste Europa ir euro zona tapo geopolitine užuovėja, kurios žmonės siekia“. EP narys pasidžiaugė, kad „remiantis naujausiais tyrimais, lietuviai grįžo į didžiausių euroentuziastų gretas“.


Socialistų ir demokratų frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė pasveikino Lietuvą, sėkmingai įgyvendinusią būtinus konvergencijos kriterijus. „Lietuva yra maža valstybė, todėl dalyvavimas euro zonoje tikrai padės mūsų šaliai plėsti prekybos ir finansinius ryšius su kitomis euro zonos valstybėmis, sudarys geresnes sąlygas užsienio investicijoms, o tai kartu skatins ir Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą, kokybišką užimtumą bei darbo vietas", – pažymėjo EP narė.


„Lietuvos prisijungimas prie ekonominės ir pinigų sąjungos yra teisingas, logiškas ir tolesnę integraciją į ES lemiantis žingsnis“, – teigė Petras Auštrevičius (Liberalų ir demokratų aljansas). Jis tęsė: „Susidūrusi su ekonomikos krizės iššūkiais, Lietuva laiku ėmėsi reikiamų sprendimų ribodama biudžetines išlaidas, spartindama būtinas socialines ir ekonomines reformas. Tai leido išsaugoti ekonominį konkurencingumą, pradėti kurti naujas darbo vietas ir atkurti ekonominį augimą. Jau penkti metai iš eilės Lietuvos ekonomika auga ir tai yra geriausias reformų įvertinimas, kurį patvirtina ir tarptautinės rinkos“. P.Auštrevičius pridūrė: „Kai Lietuva vadovavosi iš Sovietų okupacijos, mes girdėjome daug skatinimų iš Kremliaus: nedarykite, pasilikite ten, kur esate. Tačiau Lietuvos žmonės yra racionalūs ir žino, kokius sprendimus priima.“


Žaliųjų frakcijos nario Bronio Ropės nuomone, nors Lietuvos vyriausybė daug dirbo, kad atitiktų kriterijus, deja, euras įvedamas ir skurdžiausiai gyvenančių gyventojų sąskaita [...], „todėl šiandien Lietuvoje daugiau gyventojų nepritaria nei pritaria skubotam euro įvedimui“. EP narys paragino Lietuvos vyriausybę dar šiemet išspręsti sumažintų atlyginimų problemas ir išreiškė viltį, jog tuomet visuomenės nuomonė pasikeis.


Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) pažymėjo: „Tai, kad euro įsivedimo sąlygos įvykdytos, rodo, jog Lietuva vėl geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Dėl to didėja Lietuvos patrauklumas tarp darbo vietas kuriančių investuotojų. Gilesnė Lietuvos ekonominė integracija Europos Sąjungoje kuria palankesnę aplinką ir tarptautinei prekybai.“ EP narys akcentavo, kad "euras suteiks papildomą impulsą Lietuvos ekonomikai ir šalies gyventojų gerovei, išnyks valiutų kursų [svyravimo] rizika, atsiras tvirtos prielaidos mažėti palūkanų normoms, taip pat atsiras didesnė galimybė sparčiau kelti žmonių pragyvenimo lygį".


Liberalų ir demokratų frakcijos narys Antanas Guoga teigė galintis didžiuotis Lietuva, nes „2006 m., nors ir pritrūkusi 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare“. Pasak EP nario, nuo to laiko šalis intensyviai dirbo rengdamasi narystei euro zonoje, todėl nusipelnė ES palaikymo.


„Lietuvos įstojimas į bendros valiutos zoną būtų klaida”, – teigė Europos konservatorių ir reformistų frakcijos narys Valdemar Tomaševski. Jo įsitikinimu, Lietuvai būtų geriau pasilikti savo valiutą “bent iki tol, kol euro zonos situacija bus aiški ir nuspėjama“, nes „sava valiuta leidžia pakankamai gerai apsisaugoti nuo neigiamų ekonominės ir finansinės krizės padarinių“, o „nepriklausoma pinigų politika leis lanksčiai reaguoti į ekonominę situaciją Europoje ir pasaulyje“. EP nario įsitikinimu, euro įvedimo atidėjimas leistų apsaugoti Lietuvos gyventojus „nuo drastiško prekių ir paslaugų kainų padidėjimo“.

Nuoroda : 20140711IPR52246
 
 
Susisiekti