Europarlamentarai aptarė siūlomas reformas siekiant išlaikyti Jungtinę Karalystę ES

Ar Jungtinė Karalystė (JK) liks Europos Sąjungoje? Jei taip, kokiomis sąlygomis? Trečiadienio rytą Europos Parlamento (EP) nariai aptarė reformų siūlymus, kurie padėtų išlaikyti britus ES suteikiant tam tikrų išlygų suvereniteto, imigracijos ir ekonominės politikos srityse. Daugelis europarlamentarų pažymėjo, kad dėl tolesnės JK narystės bendrijoje laimėtų tiek patys britai, tiek ir kitos ES narės, nors kai kurie reiškė abejones dėl siūlomų reformų.

EP debatų apie siūlymus keisti Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje sąlygas dalyviai
EP debatų apie siūlymus keisti Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje sąlygas dalyviai

ES Tarybos vardu kalbėjęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bert Koenders (Bertas Kundersas) pabrėžė, kad „labai svarbu tęsti konstruktyvų dialogą siekiant, kad ES veikimas taptų geresnis tiek JK, tiek ir kitoms valstybėms narėms“. Jis pridūrė, kad ES šalių vyriausybės svarsto galimybes atsižvelgti į britų reikalavimus, tačiau „galutinį sprendimą – ar likti ES – priims JK piliečiai“.


Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker (Žanas Klodas Junkeris) sveikino Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko pateiktus reformų siūlymus, kurie „teisingi tiek JK, tiek likusių 27 ES valstybių, tiek ir Europos Parlamento atžvilgiu“. Pažymėjęs, kad JK jau dabar gauna daugiau naudos dėl įvairių išlygų nei bet kuri kita ES valstybė, J.–C. Juncker pridūrė, jog kitos to pageidaujančios šalys turi turėti gilesnės integracijos galimybę.


Europos liaudies partijos pirmininkas Manfred Weber (Vokietija) kalbėjo: „Norime, kad Jungtinė Karalystė liktų ES, tačiau nenorime vien britiškos Europos – norime geresnės Europos, skirtos visiems.“ Jo manymu, D. Tusko siūlymai yra „tinkamas pagrindas“ siekti susitarimo. M. Weber pabrėžė, kad tie ES piliečiai, kurie dirba JK ir moka mokesčius, turi teisę gauti socialines išmokas, tačiau „reikia kovoti su piktnaudžiavimu socialine parama“.


Socialistų ir demokratų vardu kalbėjęs Gianni Pittella (Italija) pabrėžė, kad buvimas drauge būtų naudingas tiek ES, tiek ir JK. „Išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė susilpnės“, – pridūrė EP narys ir pasiūlė „aiškiai įvardinti narystės ES privalumus, kuriais mėgaujasi JK piliečiai“. Sukritikavęs ES Tarybą dėl siauro požiūrio ir nacionalistinių nuotaikų, kalbėtojas ragino kovoti su populizmu, separatizmu ir nacionalizmu.


„Niekada neturime bijoti klausti žmonių, ką jie galvoja“, – pažymėjo Syed Kamall (Europos konservatoriai ir reformistai, JK). „Nors daugelis ES institucijose pasisako už gilesnę integraciją, britai, stodami į ES, galvojo, kad jie jungiasi prie bendrosios rinkos. Jeigu nebus panaikintas šis suvokimų skirtumas, JK ir ES santykiai ir toliau bus neapibrėžti“, – pridūrė EP narys. Jo nuomone, siūlomos reformos pasitarnautų ne tik britams, bet ir visai ES.


Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadt (Belgija) pažymėjo, kad JK pasitraukimas reikštų įtakos praradimą. „Jie britai paliktų ES, tai būtų didelė klaida – ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir mąstant geopolitiškai. Europa be Didžiosios Britanijos prarastų svorį – prieš Kiniją, Rusiją, JAV. Iš tikrųjų tai pasitarnautų V. Putinui, nes jam patinka susiskaldžiusi Europa“, – kalbėjo deputatas. Jis taip pat nuogąstavo dėl siūlomo „glaudesnės sąjungos“ sąvokos persvarstymo.


Gabriele Zimmer (Europos vieningieji kairieji, Vokietija) kritikavo galimybę riboti laisvą darbuotojų judėjimą, nes tai „palaidos socialinės sąjungos idėją“. Ji taip pat klausė, ar tai nėra „keliaklupsčiavimas prieš Londono Sitį, jei esame pasirengę viską išardyti“.


Rebecca Harms (Žalieji, Vokietija) ragino nepamiršti Europos vertybių ir istorijos, kuomet „atsikratėme karo ir pasiekėme taiką“. Ji pridūrė, kad JK referendumo rezultatai atsilieps ne tik britams, bet ir visai ES, todėl „dauguma ES piliečių nori, kad JK liktų Sąjungoje“.


Nigel Farage (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė) kalbėjo: „D. Camerono ketinimai derybų pradžioje buvo labai dideli, kaip antai ES sutarčių keitimas, laisvo judėjimo apribojimas ir esminiai Didžiosios Britanijos ir ES santykių pokyčiai. O viskas, ką gavome, yra p. Tusko laiškas, kuriame nėra nei sutarčių pakeitimų, nei Jungtinei Karalystei grąžintinų galių, nei mūsų sienų kontrolės.“


Marine Le Pen (Tautų ir laisvių Europa, Prancūzija) teigė, kad „britams įgriso ES, todėl jie nori išeiti“. „Jie ilgisi savo suvereniteto ir galių spręsti problemas nacionaliniu lygiu, jie turi savo požiūrį, savo kultūrą“, – pridūrė europarlamentarė.


JK narystė ES ir migrantų krizė bus tarp svarbiausių vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkės klausimų.


Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga


Nuo pat įstojimo į Europos Ekonominę Bendriją 1973 metais JK požiūris į santykius su bendrija buvo dvejopas. Vertindama bendrosios rinkos teikiamą naudą ji gana skeptiškai žvelgdavo (ir tebežvelgia) į integraciją kitose srityse.


Galiausiai britų vyriausybė nusprendė siekti šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų pakeitimo ir surengti referendumą dėl to, ar toliau būti jos dalimi.


JK premjeras Davidas Cameronas nusiuntė laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, kuriame išdėstė naujas narystės bendrijoje sąlygas, reikalaujančias reformų suvereniteto, ekonomikos valdymo, konkurencingumo ir imigracijos srityse.


Pavyzdžiui, britai norėtų, kad jų šalis būtų atleista nuo ES sutartyse įrašyto įsipareigojimo siekti „vis glaudesnės sąjungos“, o į JK iš kitų ES šalių atvykę darbuotojai negalėtų iškart pretenduoti į socialinę paramą.

Papildoma informacija

Dalintis šiuo straipsniu apie: