Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Siūloma geriau užtikrinti gyvūnų gerovę ir žmonių sveikatą

Kiti Straipsnis - Žemės ūkis / Visuomenės sveikata04-07-2012 - 19:25
 
EP pranešėja dėl gyvūnų gerovės M. Paulsen: kartais reikia bakstelėti pirštu į valstybes nares – tai padeda grąžinti klausimą į politinę darbotvarkę   EP pranešėja dėl gyvūnų gerovės M. Paulsen: kartais reikia bakstelėti pirštu į valstybes nares – tai padeda grąžinti klausimą į politinę darbotvarkę

Būtina geriau užtikrinti ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės įgyvendinimą valstybėse narėse, įsitikinusi švedų europarlamentarė Marita Paulsen (Liberalai ir demokratai). Jos parengtame pranešime, kuriam EP nariai pritarė liepos 4–ąją, siūloma įvardyti ir sugėdinti taisyklių nesilaikančias šalis.


Jūs parengėte EP nuomonę dėl gyvūnų gerovės pasaugos strategijos 2012–2015 m. Ar Europoje pakankamai rūpinamasi gyvūnais?


Mes tikrai nesame patys geriausi šioje srityje. Apie trečdalyje šalių jais rūpinamasi gerai. Kitoje, didesnėje, ES dalyje padėtis labai skiriasi ir priklauso nuo konkretaus ūkio, tačiau bendras bruožas tai, jog visa gyvūnų sveikatos ir gerovės sistema, deja, paremta antibiotikų naudojimu. Šiuo metu tik Švedija ir Danija turi tikslius duomenis apie jų naudojimą, kuris turi didelį poveikį visuomenės sveikatai.


Bet yra šalių, kurios, atsiprašau už išsireiškimą, neturi žalio supratimo, apie ką kalbame. Štai kodėl stengiamės sukurti pamatus, – šiuo metu turime tik šūsnį skirtingų taisyklių. Visų pirma, reikia vieningo apibrėžimo, kas yra gyvūnų gerovė. Juo remdamiesi galėsime kurti direktyvas.


Šis apibrėžimas gali turėti lemtingos reikšmės išaugus laisvosios prekybos žemės ūkio produktais svarbai ir kalbantis su JAV, Kanada ir Australija.


Bet ar vartotojai susimąsto apie gyvūnų gerovę apsipirkdami parduotuvėse?


Tik 15–20 proc. pirkėjų iš tikrųjų apsiperka tokiu būdu, kokį nurodo apklausose. Žmonės vis dar suvokia, kad kiaulienos nugarinės po 3 eurus pirkimas prekybos centre susijęs su nužudymu. Tačiau dėl to jie nesijaučia blogiau. Bet ar jie susimąsto, kokiomis sąlygomis tos kiaulės gyveno?


Jūs siūlote „teisės aktais patvirtintus tarpinius tikslus“. Kam to reikia?


Kaip pavyzdį galima pateikti vištų dedeklių gerovės direktyvą, kuriai jau beveik 12 metų. Naujosioms ES šalims ji galioja tik 8 metus, tačiau įstodamos jos žinojo, ko iš jų buvo prašoma ir sutiko su tuo. Komisijos rankos buvo surištos iki 2012 m. sausio, o tai reiškia, kad visi galėjo tą direktyvą ignoruoti.


Tokiems daug kainuojantiems ir turintiems ilgus pereinamuosius laikotarpius pertvarkymams kaip šis reikia įvesti vieną ar du tarpinius tikslus. Nereikia Komisijai suteikti teisės paduoti šalis į teismą, bet tik leisti tikrinti, kiek naujų narvų jos turi ar kokius žingsnius planuoja įgyvendinti per artimiausius 2–3 metus. Kartais reikia bakstelėti pirštu į valstybes nares – tai padeda grąžinti klausimą į politinę darbotvarkę.


Įvardyti ir sugėdinti?


Iš tiesų. Ir šito reikia ne tik teisėkūroje gyvūnų gerovės klausimu. Jei pavyks, tikiuosi, kad teisės aktais patvirtinti tarpiniai tikslai taps įprasta praktika priimant ir kitas ES taisykles, kuriose numatyti ilgesni pereinamieji laikotarpiai.

Nuoroda : 20120628STO47902