EP eurožargonas žaliems

Kas mėnesį vykstantys Europos Parlamento plenariniai posėdžiai sulaukia tiek ekspertų, tiek ir eilinių piliečių dėmesio, tačiau naujokus dažnai trikdo specifinė terminija, vartojama europarlamentarų darbe. Todėl pateikiame trumpą svarbiausių teisėkūros terminų paaiškinimą.

ES terminijoje nesunku susipainioti
ES terminijoje nesunku susipainioti

Pranešimas


Europinių teisės aktų projektus siūlo Europos Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis.


Šie projektai patenka į atsakingus EP komitetus, kurie paskiria vieną iš savo narių pranešėju, kuris rengia EP nuomonę – pranešimą – dėl siūlomo teisės akto. Pranešimą paprastai sudaro teisės akto pataisos.


Pranešėjas


Pranešėjas siekia, jog pranešimui pritartų Parlamento dauguma ir todėl dažnai siūlo kompromisines pataisas, kuriomis suderinamos skirtingų politinių frakcijų pozicijos.


Jis arba ji taip pat turi ieškoti sutarimo su kita ES įstatymų leidžiamosios valdžios šaka – ES Taryba, nes tam, kad teisės aktas įsigaliotų, jam turi pritarti ir Parlamentas, ir Taryba.


Pranešimai savo iniciatyva


EP komitetai gali rengti pranešimus savo iniciatyva – klausimais, kurie patenka į jų veiklos sritį.


Šie pranešimai nėra įpareigojantys, tačiau išreiškia politinę EP poziciją įvairiais klausimais ir dažnai daro įtaką nustatant ES politikos kryptis.


Pirmas, antras ir trečias svarstymai


Pagal įprastą teisėkūros procedūrą, teisės akto projektas Parlamente gali būti svarstomas iki trijų kartų.


Antrasis ir trečiasis svarstymai būtini tik tuomet, kai dėl galutinio teksto nepavyksta sutarti su Taryba per pirmąjį svarstymą.


Tuomet EP balsuoja, ar pritarti Tarybos oficialiai pasiūlytoms pataisoms, ar ne.


Jei Parlamentas nesutinka su jomis, pradedamas trečiasis svarstymas.


Jo metu šaukiamas vadinamasis taikinimo komitetas, kuriame EP ir Tarybos atstovai turi paskutinę galimybę susitarti dėl galutinio teksto. Jei tai pavyksta, jį dar turi patvirtinti visas Parlamentas.