„Spręsti, kas svarbu tautiniam kultūros paveldui – valstybės narės prerogatyva“

Kasmet iš ES šalių neteisėtai išvežama apie 40 tūkst. vertingų kultūros objektų it tik nedidelė dalis jų sugrąžinama. EP Kultūros komitetas balandžio 10 dieną balsuos dėl taisyklių, kurios leis valstybėms lengviau susigrąžinti neteisėtai išvežtas nuo 1993 m. kultūros vertybes, esančias kitos valstybės narės teritorijoje. Apie tai kalbėjomės su EP nuomonę šiuo klausimu parengusia Marie–Christine Vergiat (Vieningieji kairieji, Prancūzija).

EP pranešėja Marie–Christine Vergiat
EP pranešėja Marie–Christine Vergiat

Nuo 1993 metų grąžinimo procedūra taikyta tik 15 kartų ir tik 7 atvejais pavyko ją sėkmingai užbaigti ir susigrąžinti nacionalines vertybes. Kodėl tiek nedaug?


Akivaizdu, kad teisės aktas neveikė. Tačiau turime atsižvelgti į kontekstą. Ši direktyva įsigaliojo, kai bendrijoje buvo panaikintos vidaus sienos. Ji visų pirma buvo skirta apsaugoti vertingiausius ir svarbiausius kultūros objektus.


Viena iš pagrindinių problemų yra dabar galiojančios direktyvos priedas, nustatantis, kokių kategorijų kultūros vertybėms gali būti taikoma grąžinimo procedūra. Tam tikra prasme tai reiškia, kad buvo ribojama valstybių narių teisė spręsti, kokius objektus laikyti vertingiausio kultūros paveldo dalimi. Todėl nusprendėme šio priedo atsisakyti.


Kita problema – tai amžiaus ir piniginės vertės slenkstis, ypač kalbant apie vertybes, kurios dažnai tampa kontrabandos objektais, pavyzdžiui, paveikslai. Grąžinimo procedūra galėjo būti taikoma tik labai brangiems paveikslams. Tam tikra prasme tai buvo nepagrįsta, nes spręsti dėl to, kas svarbu jų kultūros paveldui, yra kiekvienos šalies prerogatyva, kaip tai yra įtvirtinta [ES] sutartimis.


Šis teisės aktas taikomas tik neteisėtai išvežtoms nuo 1993 m. kultūros vertybėms. Kodėl būtent nuo tada, o ne anksčiau?


Ši data sutampa su vidinių sienų panaikinimu. Mūsų patobulinta direktyva taip pat padės susigrąžinti ir iki 1993 m. išvežtus objektus, tačiau dėl to turės susitarti suinteresuotosios šalys. Tai reiškia, jog grąžinimo procedūrą bus galima taikyti tik tuomet, jei bus valstybių susitarimas.


Ar galite pateikti pavyzdžių, kuomet dėl galiojančio teisės akto spragų nepavyko susigrąžini vertingų kultūros objektų?


Dažniausiai valstybės narės negali taikyti procedūros dėl [per didelių] slenksčių. Komisija mini vieną atvejį, kuomet Vengrija norėjo susigrąžinti XVII a. paveikslą, kuris buvo parduotas užsienyje už 46 tūkst. eurų. Kadangi nustatytas slenkstis buvo 150 tūkst. eurų, susigrąžinimo procedūra negalėjo būti taikoma. Dabar tokio slenksčio nebeliks.

Papildoma informacija

Dalintis šiuo straipsniu apie: