Europos skaitmeninė ateitis: didesnis našumas ir daugiau naujų darbo vietų

Naujosios technologijos ir produktai, tokie kaip dėvimi kompiuteriai ar veido atpažinimas, žada pakeisti tai, kaip dirbame, perkame ir pramogaujame. Bendros skaitmeninės rinkos su puse milijardo vartotojų sukūrimas paskatintų kurtis naujoms Europos technologijų bendrovėms, kurios galėtų konkuruoti pasaulinėje išmaniųjų produktų rinkoje. Lapkričio 13 dieną europarlamentarai kartu su ekspertais aptarė tokios rinkos sukūrimo būdus.

EP nariai išbando naujausius papildytosios ir virtualios realybės įrenginius lapkričio 13 d. seminare apie bendros skaitmeninės rinkos Europoje sukūrimą
EP nariai išbando naujausius papildytosios ir virtualios realybės įrenginius lapkričio 13 d. seminare apie bendros skaitmeninės rinkos Europoje sukūrimą

Renginį pradėjo Róża Thun (Europos liaudies partija, Lenkija), pristačiusi seminaro temas ir pranešėjus.


Pirmasis jų, Hamburge įsikūrusios konsultacijų kompanijos „FutureCandy“ vadovas Nickas Sohnemannas, pakvietė į netolimą ateitį.


Šioje ateityje naudodamiesi išmaniaisiais akiniais vienu mirktelėjimu jūs išsikviečiate bepilotį taksi. Įsėdus į automobilį užgroja jūsų mėgstama daina, nes mašina jus atpažįsta ir žino, kas jus „veža“. Ji nuveža jus į parduotuvę, kur pasiimate tai, ką norite, ir išeinate – pinigai nuo jūsų sąskaitos nuskaitomi automatiškai, panaudojus veido atpažinimo technologiją.


Arba jūs tiesiog apsiperkate neišeidami iš namų, o pirkinius pristato dronas.


Svajonė ar košmaras tai, spręsti jums. Tačiau ji (arba jis) gali išsipildyti jau 2020 metais, įsitikinęs N. Sohnemannas. Europarlamentarams jis pristatė naujausias informacinių technologijų rinkos tendencijas.


Kai kurios šių naujovių, kaip antai išmanieji akiniai, – jau rinkoje. Kitos – tik prototipai. Sparti jų plėtra verčia susirūpinti, ar visi sugebės žengti su jomis koja kojon, ypač vyresnio amžiaus žmonės. Apie tai vieno iš pranešėjų teiravosi Liisa Jaakonsaari (Socialistai ir demokratai, Suomija), išklausiusi pristatymą apie Estijos įgyvendintą viešųjų paslaugų perkėlimą į elektroninė erdvę.


Europos kompanijos kol kas atsilieka naujų technologijų diegimo srityje


Dauguma šių inovacijų, deja, ne iš Europos. Taip yra todėl, kad mūsų požiūris, skirtingai nei, pavyzdžiui, amerikiečių, nepalankus inovacijoms, pažymėjo N. Sohnemannas.


„Mes labai daug analizuojame, po to metame visus pinigus į vieną inovaciją. Ir jei ta inovacija nepasiteisina, viską prarandame. Tuo tarpu Silicio slėnis laikosi kito požiūrio – pristatinėja neišbaigtus ir [komerciniu požiūriu] rizikingus produktus taip, lyg jie būtų galutiniai ir pasisekę. Ir tai daro tol, kol tie produktai [paslaugos] iš tikrųjų tokiais tampa (angl. „fake it till you make it“ principas).“


Skaityti visas naujienas iš Europos Parlamento.


Tuo tarpu dr. Robertas D. Atkinsonas iš JAV (ITIF ) pažymėjo, kad pagal produktyvumo rodiklius JAV lenkia Europą nuo 1995 metų, nes būtent tada JAV kompanijos pradėjo geriau nei europinės įsisavinti informacines technologijas ir daugiau į jas investuoti.


Jo nuomone, bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas padėtų Europos kompanijoms pasiekti masto ekonomiją šioje srityje, o tai leistų pagerinti našumą ir paskatintų daugiau inovacijų.


Robotai: kuria ar naikina darbo vietas?


Pristatydamas netolimos ateities viziją, N. Sohnemannas kalbėjo: „Mums nebereikės nei taksistų, nei paštininkų. Aplink mus bus automatizuotos mašinos.“


„Kas gi tuomet atsitiks su darbo netekusiais taksistai ir kitų profesijų atstovais“, – klausė Kaja Kallas (Liberalai ir demokratai, Estija).


„Bus sukurta naujų darbo vietų, – teigė konsultantas. – Pavyzdžiui, „Facebook’as“ sukūrė Vokietijoje šimtą tūkstančių darbo vietų su socialine žiniasklaida susijusiose srityse.“