Įprasta teisėkūros procedūra arba kaip priimami ES teisės aktai
Briuselis nusprendė, Europos Sąjunga patvirtino... Taip arba panašiai prasidedančių antraščių netrūksta. Tačiau už jų slepiasi kur kas sudėtingesnė sprendimų priėmimo ES lygiu tikrovė. Dauguma europinių teisės aktų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Pasitelkę aukščiau esančią interaktyvią diagramą sužinokite, kaip ji veikia.
Pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimant reglamentus ir direktyvas įvairiose ES kompetencijos srityse, įskaitant žemės ūkį, ekonomikos valdyseną, migraciją, energetiką, transportą, aplinkos apsaugą ir vartotojų teises, EP ir ES Taryba turi lygias teisėkūros galias. Tam, kad teisės aktas būtų priimtas, reikalingas bendras šių institucijų sutarimas.
Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo (2009 m. ) ji buvo vadinama bendro sprendimo procedūra. Pirmąkart ją įvedė Mastrichto sutartis (1992 m.), o vėliau papildė Amsterdamo sutartis (1999 m.).
Pasitelkę diagramą sužinokite daugiau apie tai, kaip priimami ES teisės aktai.
Papildoma informacija
- (atidaryti naujame skirtuke) EP teisėkūros galios
- (atidaryti naujame skirtuke) EP Tyrimų informacija
- (atidaryti naujame skirtuke) „EuroparlTV“: kas yra „trialogas“