EP skambina pavojaus varpais dėl glaudesnės ekonominės sąjungos susitarimo

Strasbūre trečiadienį vėl nuskambėjo pavojaus signalas dėl numatomo tarpvyriausybinio glaudesnės ekonominės sąjungos susitarimo, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje reiškiamos abejonės, ar reikia tokio susitarimo už ES sistemos ribų. Europarlamentarai taip pat ragina sustiprinti demokratinę atskaitomybę bei skirti daugiau dėmesio ekonomikos augimui, o ne tik taupymui.

Rezoliucijoje, kuriai pritarė 521 EP narys, nepritarė 124, o susilaikė 50, reiškiamos abejonės dėl numatomo tarpvyriausybinio susitarimo būtinumo atsižvelgiant į tai, kad jo pagrindiniai tikslai gali būti geriau ir veiksmingiau pasiekti per įprastą ES sistemą. EP nariai atkreipia dėmesį ir į galimas problemas, kurias naujasis susitarimas galėtų sukurti. Jie nuogąstauja dėl demokratinės atskaitomybės stokos ir ragina įtraukti ES šalių parlamentus ir Europos Parlamentą į visus ekonominio koordinavimo ir valdymo sprendimų aspektus.

Kad tarpvyriausybinis susitarimas visam laikui nesukurtų „dviejų greičių“ Europos, europarlamentarai ragina visą galimo susitarimo esmę įtraukti į įprastą ES teisę per penkerius metus. Kad kovojant su krize nebūtų skiriama dėmesio vien taupymui, numatomas susitarimas turėtų apimti ES valstybių įsipareigojimus dėl išpirkimo fondo, projekto pajamų obligacijų, finansinių sandorių mokesčio ir stabilumo obligacijų, pažymi Europos Parlamentas.

Debatai Europos Parlamente

Prieš balsavimą surengtoje diskusijoje EP nariai iš esmės sutarė, kad numatomas tarptautinis susitarimas yra nereikalingas ir net pavojingas. Tiesa, europarlamentarai įvardijo skirtingus tokio argumento motyvus..

Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) sakė: „Šis susitarimas nebūtų pirmasis mūsų pasirinkimas, kaip reikėtų spręsti problemą. Turime vengti ES padalinimo ir užtikrinti visų ES institucijų teises.“

Roberto Gualtieri (Socialistai ir demokratai, Italija) teigė: „Mūsų rezoliucija yra kritiška, nes mes galėjome išvengti tarpvyriausybinės sistemos. Paradoksalu, kad rašalas dar nenudžiūvo nuo šešių teisės aktų rinkinio, o kai kurios ES valstybės jau nori iš dalies jį pakeisti per tarpvyriausybinę sistemą.“

Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) pažymėjo: „Šis tarpvyriausybinis susitarimas yra labai pavojingas veiksmas. Turime apriboti jo taikymo sritį iki minimumo... Per penkerius metus visas jo turinys turi būti įtrauktas į ES sutartis.“

Daniel Cohn-Bendit (Žalieji, Prancūzija) sakė: „Šis tarptautinis susitarimas yra visiškai nenaudingas. Net rinkos juo netiki, nes joms reikia nuoseklios ekonominės politikos. Tai nėra toks atsakas krizei, kokio ji reikalauja.“

Martin Callanan (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) kalbėjo: „Šis susitarimas nepasitarnaus tam, kad išspręstume iškilusias problemas. Jis nukreipė dėmesį ir išteklius nuo tikrojo krizės sprendimo. Daugelio ES valstybių įsiskolinimas yra netvarus, todėl joms reikia esminių reformų, o vėliau – ir devalvacijos.“

Søren Bo Søndergaard (Europos vieningieji kairieji, Danija) sakė: „Šiuo susitarimu mes nepasieksime euro stabilumo, o jame numatomos taupymo priemonės nepaskatins augimo. Jis taip pat sustiprina ES integraciją neatsiklausus piliečių. Mes negalime jam pritarti.“

Nigel Farage (Laisvės ir demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė) teigė: „Vien taupymas neveiks. Jūs varote šalis į krizę tik tam, kad išsaugotumėte euro projektą. Ypač pietų šalims reikia atsisakyti euro ir devalvuoti [savo valiutą].“