Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)
Ukraina
Svarbi tema :

Ukrainos ateitis - Rytų partnerystė, asociacijos sutartis, protestai, Rusijos intervencija

Delegacijos / Užsienio ryšiai 26-02-2016 - 10:07 / Atnaujinta: 29-03-2016 - 12:26
 
 

Besiribojanti ir su Rusija, ir su Europos Sąjunga, Ukraina ilgą laiką stengėsi balansuoti tarp abiejų kaimynių. 2013 m. pabaigoje tuometinės Ukrainos valdžios sprendimas atmesti asociacijos sutartį su ES sukėlė antivyriausybinius protestus, kurie baigėsi režimo kaita, Krymo aneksija ir nesibaigiančiais separatistų išpuoliais. Galiausiai ši sutartis pasirašyta 2014 m. birželį, o įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną. (Skaityti daugiau: Ukraina: tarp Rytų ir Vakarų)

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo „Euromaidano“ protestų, kurie baigėsi prezidento V. Janukovyčiaus pasitraukimu, Ukraina vis dar kryžkelėje tarp karo ir taikos, krizės ir transformacijos, korupcijos ir reformų. Pasitelkę laiko juostą, sužinokite apie svarbiausius įvykius, atvedusius į dabartinę padėtį. (Skaityti daugiau: LAIKO JUOSTA: Įvykiai Ukrainoje)

Ukrainos poreikiai nesumažėjo, tačiau dėl kitų reikšmingų įvykių pasaulyje dėmesys jai sumenko, pažymėjo buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas. Jis skaitys pranešimą vasario 29 d.–kovo 2 d. Parlamente vyksiančioje tarpparlamentinėje „Ukrainos savaitės“ konferencijoje apie gebėjimų stiprinimą, kurioje dalyvaus keturiasdešimt Aukščiausios Rados narių. (Skaityti daugiau: P. Cox: Ukrainoje tebėra didelis apetitas gilesnei transformacijai)

Trečiadienio vakarą europarlamentarai pritarė siūlymui skirti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų paramą paskolomis, kuri padės šaliai įveikti ekonomikos nuosmukį. Tai didžiausia makrofinansinė pagalba, kurią ES kada nors yra skyrusi užsienio šaliai. EP pranešimą šiuo klausimu parengė Gabrielius Landsbergis (Europos liaudies partija). (Skaityti daugiau: EP pritarė G. Landsbergio pranešimui dėl 1,8 mlrd. eurų paramos Ukrainai)

Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai (535 balsai už, 127 prieš, 35 susilaikė). Tuo pačiu metu sutartį ratifikavo ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, o abiejų parlamentų nariai tarpusavio vaizdo ryšiu galėjo tiesiogiai stebėti ratifikavimą. Sutartis leis sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius. (Skaityti daugiau: Europos Parlamentas ratifikavo ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį)

„Negalime stovėti ramiai ir žiūrėti, kaip paminami pamatiniai tarptautinės bendruomenės principai, – pabrėžė EP pirmininkas Martinas Schulzas savo dviejų dienų viešnagės Kijeve metu rugsėjo 12 dieną. – Esame sutarę dėl taisyklių, kurių šalys turi laikytis bendraudamos viena su kita. Jos turi būti taikomos visiems.“ Vizito metu EP vadovas susitiko su šalies premjeru A. Jaceniuku ir prezidentu P. Porošenko bei dalyvavo Jaltos europinės strategijos konferencijoje. (Skaityti daugiau: M. Schulzas Kijeve: „Tai, kas vyksta Ukrainoje, liečia visus europiečius“)

Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti beveik visus ES importo muitus, taikomus Ukrainos geležies, plieno, žemės ūkio ir mašinų pramonės sektorių prekėms. 98 proc. atvejų importo muitų neliks, o likusiai daliai jie bus smarkiai sumažinti. Tikėtina, kad ši vienašalė priemonė leis Ukrainos eksportuotojams kasmet sutaupyti iki 487 mln. eurų. (Skaityti daugiau: Europos Parlamentas pritarė Ukrainai taikomų importo muitų panaikinimui)

Daugiau nei 80 gyvybių nusinešę ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimu pasibaigę tragiški įvykiai pakeitė Ukrainą, o Europos Sąjunga privalo paremti demokratiją šioje šalyje, teigė įvairioms politinėms jėgoms Europos Parlamente atstovaujantys deputatai. Vasario 26 dieną vykusioje diskusijoje jie pabrėžė, kad Ukrainos žmonėms turi būti suteikta galimybė patiems spręsti dėl šalies ateities. (Skaityti daugiau: EP nariai išreiškė paramą demokratiškai Ukrainai)

Europos Sąjunga neturėtų nusisukti nuo Ukrainos žmonių, kurie protestuoja prieš vyriausybės sprendimą atidėti suartėjimą su ES. Taip teigė dauguma europarlamentarų, kurie gruodžio 10 dieną aptarė padėtį šioje šalyje. Visgi kai kurie jų Ukrainos sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties vadino ES užsienio politikos pralaimėjimu ir Rusijos laimėjimu. (Skaityti daugiau: DEBATAI: Europarlamentarai ragina ES paremti proeuropietiškus protestus Ukrainoje)

Gera kaimynystė turėtų remtis ne tik abipuse nauda, bet ir bendromis vertybėmis. Europos Sąjunga savo kaimynėms siūlo privilegijuotus santykius, kurie būtų grindžiami abipusiu įsipareigojimu laikytis demokratijos ir žmogaus teisių vertybių. Pasitelkę žemėlapį sužinokite, kokios šalys dalyvauja šioje Europos kaimynystės politikoje. (Skaityti daugiau: ES ir artimiausi jos kaimynai)

„Mūsų parlamentas turėtų tapti pagrindine demokratijos, teisėkūros ir Europos institucija Ukrainoje“, – pažymėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas, kuris šią savaitę kartu su keliasdešimčia Ukrainos parlamento narių dalyvavo Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarpparlamentinėje konferencijoje apie teisėkūros gebėjimų stiprinimą. Trumpą jos apžvalgą rasite pasitelkę „EuroparlTV“ siužetjuostę viršuje. (Skaityti daugiau: „Ukrainos savaitė“: Europos Parlamentas ir Aukščiausioji Rada stiprina ryšius)

Antradienio rytą europarlamentarai aptarė Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtą pranešimą apie ES ir Rusijos santykius, dėl kurio bus balsuojama trečiadienį. Jis atsakė į mūsų klausimus. (Skaityti daugiau: Gabrielius Landsbergis: „Sankcijos Rusijai duoda vaisių“)

Šiandien Minske tikimasi atnaujinti derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje. Kai kurių nuomone, tai galbūt paskutinė viltis taikiai išspręsti šį konfliktą. Jei to padaryti nepavyks, gresia tolesnis karo eskalavimas, teigia EP delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovas austras Othmar Karas (Europos liaudie partija). Jis sutiko atsakyti į mūsų klausimus. (Skaityti daugiau: Ukraina: „Jei derybos žlugs, karinio eskalavimo pavojus didės diena iš dienos“)

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas sveikina taikos vilties ženklus Ukrainoje ir džiaugiasi dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo, tačiau kartu nerimauja dėl tikrųjų Rusijos ketinimų. Europarlamentarai ragina ES vieningai ir tvirtai laikytis Rusijos atžvilgiu, taip pat padidinti paramą žemdirbiams, nukentėjusiems dėl Rusijos taikomų prekybos apribojimų. (Skaityti daugiau: Europarlamentarai sveikina vilties ženklus Ukrainoje ir smerkia Rusijos veiksmus)

Europarlamentarai rugsėjo 16 dieną uždegė žalią šviesą ES ir Ukrainos asociacijos sutarčiai, kuri leis sustiprinti abejų šalių politinius ir ekonominius ryšius. Tuo pačiu metu sutarčiai pritarė ir Ukrainos parlamentarai, todėl pirmąkart Europos Parlamento istorijoje abiejų šalių deputatai tarpusavio vaizdo ryšiu ratifikavimą galėjo stebėti tiesiogiai. Sutartis ratifikuota nepaisant besitęsiančio Ukrainos ir Rusijos konflikto bei ES ir Rusijos sankcijų vienai kitai. (Skaityti daugiau: Istorinis balsavimas Strasbūre ir Kijeve)

Apie tai, kas laukia Ukrainos ir kaip reaguoti į Rusijos užmačias šios šalies atžvilgiu, aktyviai tebediskutuoja politikos analitikai ir eiliniai žmonės. Apie tai kalbėta ir balandžio 9 dieną vykusioje „Facebook“ konferencijoje su EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovu Pawełu Kowalu (Konservatoriai ir reformistai, Lenkija). (Skaityti daugiau: EP narys: „Jei ES reakcija bus silpna, Putinas žengs kitą žingsnį“)

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo neteisėtai įvestą kariuomenę iš Ukrainos. Europarlamentarai smerkia Rusijos agresiją Kryme pažeidžiant tarptautinę teisę ir įspėja, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ES saugumui. Jie pažymi, kad artėjantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas, o tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos parlamentu yra neįmanomas. (Skaityti daugiau: Europos Parlamentas ragina Rusiją išvesti pajėgas iš Ukrainos)

Pasaulio ir Europos lyderiai tariasi, kaip reaguoti į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir ieško sprendimų, kaip išeiti iš susidariusios įtemptos padėties. Ketvirtadienį ją aptars Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai. Apie tai, kaip turėtų reaguoti ES, paklausėme EP delegacijos ryšiams su Rusija vadovo Knuto Fleckensteino ir EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovo Paweło Kowalo. (Skaityti daugiau: Ukraina: kaip rasti išeitį iš krizės?)

Asociacijos susitarimo pasirašymas per artėjantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje gali tapti esminiu žingsniu glaudesnių ES ir Ukrainos santykių link. Likus dienai iki ES pasiuntinių ataskaitos apie padėtį Ukrainoje pristatymo Europos Parlamente, pakalbinome EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovą Pawełą Kowalą (Konservatoriai ir reformistai, Lenkija). (Skaityti daugiau: EP narys: „Apie Ukrainos narystę Sąjungoje bus įprasta kalbėti po 10–15 metų“)

Nuoroda : 20140304TST37506
 
 
Pasidalinti
 
 
Interviu su Aukščiausiosios Rados pirmininku V. Groismanu
 

V. Groismanas kalba apie kovą su korupcija, Rusijos agresiją ir santykius su ES (2016–03–01).

 
Naujas įspėjimas Rusijai dėl Ukrainos
 

Maskvai įtraukus į juoduosius sąrašus kai kuriuos EP narius, Parlamentas ragina imtis veiksmų prieš Rusijos propagandą ir ES demokratijos užsipuolimą (2015–06–10).

 
Ukraina: Reformos konflikto metu
 

EP delegacija lankosi humanitarinės krizės apimtoje smunkančios ekonomikos Ukrainoje palaikyti reformas ir padėti tūkstančiams pabėgėlių (2015–04–07).

 
Pagalba: EP nariai sutinka paskolinti 1,8 milijardo eurų Ukrainai
 

Ukraina gaus 1,8 milijardo eurų paskolų iš ES, kad pakiltų iš gilaus ekonomikos nuosmukio (2015–03–19).

 
Ukrainos Parlamento vadovas ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų
 

Klausiame Volodymyro Groismano, ar bus laikomasi Minsko susitarimo, ir ką jis mano apie platesnę Rusijos strategiją (2015–02–24).

 
Ukrainos krizė: Europos sprendimai
 

Europos vadovams susitinkant su prezidentu Putinu dėl taikos Ukrainoje, Parlamento Ukrainos ekspertas pasakoja, kokiais būdais ES pasiruošusi remti Kijevą (2015–02–11).

 
Ukrainos taikos deryboms artėjant
 

EP nariai su ES užsienio politikos vadove svarsto naujos taikos iniciatyvos perspektyvas karo niokojamoje rytų Ukrainoje (2015–02–10).

 
Ukrainos konfliktas: Rusija pateikia savo poziciją Europos Parlamente
 

Vykstant taikos deryboms, aukštas Rusijos politikas Aleksejus Puškovas sako, kad Maskva atvira dialogui su ES, bet Krymas liks Rusijoje (2015–02–10).

 
Proeuropietiškos partijos ateina į valdžią Ukrainoje
 

14–os EP narių delegacija išreiškia paramą demokratiniams rinkimams Ukrainoje, kur proeuropietiškos partijos laimi daugumoje regionų (2014–10–27).

 
Ukrainos krizė: Ar abipusiai kaltinimai nutrauks trapias paliaubas?
 

Interneto komentatoriai su TV studijos svečiais aptaria Maskvos ir Kijevo ginčą dėl konflikto šaknų, sankcijas ir galimus ilgalaikius sprendimus (2014–09–18).

 
Elmar Brok: ES turi parodyti dantis užsienio ir saugumo politikoje
 

EP narys Elmar Brok ragina aktyviau kovoti su nestabilumu ES kaimynystėje ir dalinasi mintimis apie naują Europos Vadovų Tarybą bei užsienio reikalų vadovus (2014–09–03).