Dokumentai pagal temas : Sveikata ir aplinka

ES pradedama plėtoti Žemės stebėjimo programa (GMES) – svarbus europinis projektas, palengvinsiantis aplinkos valdymą ir žmonių saugumo užtikrinimą. Ši projektas padės efektyviau stebėti žemės paviršių, likviduoti jūros lygio kilimo, stichinių nelaimių ir avarijų, tokių kaip naftos išsiliejimas, pasekmes. Europos Parlamento pranešėjo GMES klausimu Norberto Glantės paprašėme paaiškinti, kam reikalinga ši iniciatyva.

Sausio plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu europarlamentarai neslėpė nusivylimo deklaracijomis, o ne konkrečiais įsipareigojimais pasibaigusia Kopenhagos klimato kaitos konferencija (COP 15). Joje stebėtojų teisėmis dalyvavę europarlamentarai ragina Europos Sąjungą ieškoti naujos strategijos, leisiančios siekti įpareigojančio susitarimo Meksike 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. vyksiančiame susitikime(COP 16).

„Šalta ne tik Kopenhagoje, bet ir Bella konferencijų centre“, – apie įtemptą derybų atmosferą Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) kalbėjo pirmadienį į ją atvykusios Europos Parlamento delegacijos vadovas Jo Leinen. Netrukus paaiškės, ar pasauliui pavyks rasti kompromisą: galutinius sprendimus penktadienį priims 120 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių bus ir JAV prezidentas B. Obama.

Klimato kaita jau padarė didelę įtaką kai kurioms šalims. Tuvalu yra viena iš jų. Jei nebus imtasi priemonių, šalis, susidedanti iš keleto salų Ramiajam vandenyne, gali išnykti, dėl kylančio jūros lygio. Ministras pirmininkas Apisai Ielemia, kuris šį ketvirtadienį lankėsi EP, tikisi, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime, bus priimtas teisinis susitarimas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Kaip nustatyti pusiausvyrą tarp gyvūnų teisių apsaugos ir mokslinių tyrimų laisvės? Europos Parlamento nuomone, dėl etinių priežasčių, gyvūnų naudojimas moksliniuose bandymuose turi būti ribojamas, tačiau tai turi būti vykdoma netrukdant tęsti mokslinius tyrimus Europoje kovojant su ligomis. Mes paklausėme Elisabeth Jeggle (EPP, Vokietija), atstovės šiose derybose atsakyti į keletą klausimų.

Pasikeitusi viešoji nuomonė Kopenhagos klimato kaitos konferenciją (COP15) leidžia pasitikinti nusiteikus optimistiškai, mano „Antraščių“ kalbintas JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmininkas Rajendra Pachauri. Kartu su Paul McCartney Europos Parlamente surengtoje konferencijoje „Mažiau mėsos = mažiau taršos“ dalyvavęs klimato apsaugos guru sutiko atsakyti į EP „Antraščių“ skaitytojų „Facebook'e“ užduotus klausimus.

Pažvelgę į etiketę galime nesunkiai išsiaiškinti savo dėvimų drabužių kilmės šalį, tačiau tai gali būti gerokai sunkesnė užduotis batų, el. prietaisų ar statybos medžiagų atveju. Europos Parlamentas tebespaudžia ES valstybes susitarti dėl privalomo importuojamų prekių kilmės šalies žymėjimo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tai nebebus balsas tyruose, aiškina viena iš trečiadienį patvirtintos rezoliucijos šia tema autorių Cristiana Muscardini.

Gilėjantis skurdas, intensyvėjantys konfliktai dėl ribotų išteklių ir milijonai klimato pabėgėlių – tokia niūri ateitis laukia žmonijos, jei ji nesugebės sušvelninti klimato kaitos mastų. Apie tvarios ateities kūrimą kalbėta lapkričio pradžioje Pramonės ir energetikos komiteto surengtose diskusijose. „Svarbiausias pasaulio laukiantis iššūkis – tvarių gyvenimo sąlygų užtikrinimas ateityje“, – pabrėžė komiteto pirmininko pavaduotoja Anni Podimata.

Žmonės, vartojantys narkotikus, dažniausiai nebeapsiriboja viena narkotine medžiaga. Pasak naujausios Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitos, polinarkomanija tampa vis opesne Europos problema, o internetas – viena svarbiausių prekybos psichoaktyviomis medžiagomis vietų. Ataskaita lapkričio 4 d. buvo pristatyta Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje.

Jo Leinen: „Klimato konferencija turi tapti tikro solidarumo aktu“

Straipsnis - Aplinka - 05-11-2009 - 17:09

Nors ES Vadovų Tarybos sprendimai dėl klimato kaitos yra nepakankamai ambicingi, JAV gerokai atsilieka nuo ES, apgailestauja EP Aplinkos komitetui vadovaujantis Jo Leinen. Pasak Vašingtone su JAV Kongreso nariais praeitą savaitę susitikusio europarlamentaro, bandymus rasti susitarimą Kopenhagos konferencijoje (COP15) gali stabdyti du esminiai klausimai. J. Leinen vadovaus COP15 konferencijoje dalyvausiančiai 15 EP narių delegacijai.

Gruodžio 7-18 d. vyksiančioje Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) viliamasi pasiekti ambicingą pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos stabdymo po 2012 m. Klimato ir energetikos teisės aktų paketą priėmęs Europos Parlamentas bando įtikinti užsienio partnerius siekti subalansuoto susitarimo. Europarlamentarai tikisi, jog ES išlaikys lyderės pozicijas kovoje su klimato kaita ir gins ambicingas derybines pozicijas.

Nekartą keista ir taisyta 1979 m. direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos – seniausias ES teisės aktas aplinkosaugos srityje, ribojantis jų medžioklę, draudžiantis tyčinį žudymą, lizdų ir kiaušinių naikinimą. Praėjus trisdešimtmečiui, ES institucijos nutarė priimti naują direktyvą, kodifikuojančią įvairių teisės aktų šioje srityje nuostatas.

Baimindamasi dėl antrosios šio potencialiai mirtino viruso bangos, rugsėjo 29 d. Europos Komisija skubos tvarka suteikė teisę naudoti dvi naujas vakcinas kovoje su gripo H1N1 epidemija Europoje. Tai padėtų užtikrinti, kad žmonės gautų pakankamai skiepų prieš gripo sezono pradžią. Ar šios naujo tipo vakcinos saugios? Šis klausimas buvo plačiai aptartas vakar dienos EP Aplinkos apsaugos komitete.

Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis serga daugiau nei septyni milijonai europiečių. Apie Europos pastangas įveikti šiuos klastingus neurologinius susirgimus kalbėjomės su pranešimą dėl kovai su degeneracinėmis nervų ligomis skirtų priemonių rengiantį belgų europarlamentarą Philippe Lamberts.

2009 m. rugsėjo 1 d. ES uždrausta prekiauti 100 vatų ir galingesnėmis kaitrinėmis lemputėmis. Kitos „Tomo Edisono“ ir įprastinės halogeninės lemputės iš ES rinkos išnyks iki 2012 m. Dviejų EP Aplinkosaugos komiteto narių paprašėme paaiškinti Europos Komisijos patvirtintus energijos taupymo reikalavimus, o Jūsų nuomonių laukiame EP Facebook'o puslapyje.

Europos sveikatos draudimo kortelė – patikima keliautojo draugė

Straipsnis - Visuomenės sveikata - 04-08-2009 - 10:18

Pagaliau atostogos! Lagaminai sudėti, kaimynai pažadėjo laistyti jūsų gėles ir maitinti katę, bilietai – užantyje. Ar nepamiršote pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės? Prieš keliaudami po Europą pasirūpinkite šia teritorinių ligonių kasų nemokamai išduodama kortele, kuri padės išvengti nemalonių siurprizų prireikus pasinaudoti būtinąja medicinos pagalba užsienyje.

Įvarius azartinius žaidimus – kazino lošimus, loterijas, sporto ir lenktynių lažybas – internete žaidžia apie 3 mln. europiečių. Nors daugeliui tai tėra prasiblaškymas ir pramoga, ne vienas patenka į priklausomybės nuo lošimo spąstus. Kita tamsioji lažybų pusė – nupirktos arba „surežisuotos“ sporto varžybos. Europos Parlamentas diskutuoja apie tai, ar pakanka interneto azartinių lošimų reglamentavimo nacionaliniame lygmenyje, ar vertėtų priimti europines taisykles.

Pašlijusi psichinė sveikata ir depresija – šiuolaikinės visuomenės rykštė, tampanti 90 proc. savižudybių priežastimi. „Antraščių“ pakalbinta graikų europarlamentarė Evangelia Tzampazi psichikos sveikatą vadina didžiausia visuomenės gėrybe ir ragina imtis aktyvios prevencijos, neleidžiančios įsišaknyti psichikos ligoms.

372 Europos miestai iš 30 valstybių įsipareigojo viršyti bendrus ES išsikeltus tikslus ir iki 2020 m. sumažinti savo CO2 emisijas daugiau nei 20 procentų. Įsipareigojimus dėl energetinio efektyvumo ir atsinaujinančios energijos panaudojimo didinimo merai vasario 10 d. prisiėmė Europos Parlamente. Į oficialią ceremoniją Europos Parlamente sugužėjo pusketvirto šimto metų. Kelių iš jų pasiteiravome, kokius žingsnius jie jau žengė norėdami apsaugoti miestą nuo energijos švaistymo ir taršos.

Europa jau pajuto neigiamus biologinės įvairovės ir ekosistemų atliekamų funkcijų nykimo padarinius, teigiama vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje. Pranešėjas laukinės gamtos išsaugojimo klausimu Gyula Hegyi primena, kad tik 1 proc. Europos teritorijos praktiškai nebuvo paliestas žmogiškosios veiklos, o ateities kartoms privalome išsaugoti bent jau tai, kas liko.

Tūkstančiai delegatų iš 189 pasaulio valstybių dvi pirmąsias gruodžio savaites Poznanėje ieškojo kompromiso dėl Kioto susitarimą pakeisiančios sutarties, kurią kitąmet planuojama pasirašyti Kopenhagoje. Svarbiausias klausimas – kaip teisingai padalinti pasaulinio atšilimo švelninimui skirtų priemonių naštą tarp išsivysčiusių, sparčiai jas besivejančių besivystančių ir gerokai atsiliekančių neišsivysčiusių šalių, kurioms klimato kaita smogs stipriausiai.

Specialiai klimato kaitos problemoms nagrinėti įsteigtas laikinasis Europos Parlamento komitetas gruodžio 2 d. patvirtino galutines rekomendacijas dėl ES kovos su pasauliniu atšilimu priemonių. Pasak išvadų, klimato išsibalansavimas vyksta greičiau ir atneša daug didesnių negandų, nei buvo prognozuota. Klimato kaitos aspektą siūlantys įtraukti į visas politikos sritis europarlamentarai taip pat ragina stiprinti asmenines kovos su klimato kaita iniciatyvas.

2008 m. gruodžio 1 d. jau 20 kartą minima Pasaulinė kovos su AIDS diena, primenanti apie epidemiją, kurią bando įveikti žmonija. 2007 m. pasaulyje gyveno 33 mln. ŽIV virusu užsikrėtusių žmonių. Nors ši rykštė labiausiai talžo Afrikos žemyną, nuo jos neapsaugota ir Europa. Kadangi 1999-2006 m. ES diagnozuoti 269 tūkst. naujų ŽIV atvejų, Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją sukurti ankstyvojo ŽIV/AIDS nustatymo ir priežiūros strategiją, užtikrinant savanoriško ir anonimiško tikrinimosi galimybes.

Daugelis europiečių pamiršta, kad kas dieną suvalgytas obuolys ar morka gali padėti išvengti daugelio sveikatos sutrikimų. Didelei ES gyventojų daliai nė motais, jog Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti 400 gramų vaisių ir daržovių. Kadangi kelias į sveiką mitybą prasideda dar vaikystėje, Europos Parlamentas vaisių ir daržovių dalijimui mokyklose ateinančiais mokslo metais siūlo skirti 500 mln. eurų.

Ar iš iškastinių energetinių išteklių pardavimo gyvenanti Rusija pasirengusi aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita? Į šį klausimą bando atsakyti ambicingą europinį klimato kaitos planą parengusi ES, siekianti 2009 m. gruodį Kopenhagoje pasiekti Kioto protokolą pakeisiantį pasaulinį susitarimą. Rusijos poziciją bandė išsiaiškinti šioje šalyje apsilankiusi Europos Parlamento delegacija.

Europa dėl narkotikų vartojimo ir jų perdozavimo kas valandą netenka vienos gyvybės. Kasmet narkotikų vartojimas pražudo apie 8 tūkst. europiečių – didžiąją dalį aukų sudaro jaunimas. Šią kraupią statistiką randame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2008 m. metinėje ataskaitoje, kurią lapkričio 5 d. europarlamentarams pristatė šios institucijos direktorius Wolfgang Götz.

Europos Parlamentas diskutuoja dėl to, kaip ateityje turėtų atrodyti Europos šiltnamio dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (LPS) – pagrindinis ES kovos su klimato kaita įrankis. Sausį Komisija pasiūlė į LPS įtraukti papildomas ūkio šakas bei kitas šiltnamio dujų rūšis. EP pranešėja šiuo klausimu Avril Doyle pritaria Komisijos pasiūlymui, tačiau ragina didesnę iš LPS aukcionų gautų lėšų dalį skirti investicijoms į klimato kaitos švelninimą bei iš anksto apibrėžti ilgalaikius planus.

Klimato kaita: ekonomiškesni ir ekologiškesni automobiliai

Straipsnis - Aplinka - 26-06-2008 - 17:28

Sausį Europos Komisija pateikė teisės aktų dėl kovos su klimato kaita projektų paketą, skirtą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti į ES atmosferą paleidžiamo CO2 kiekį. Riboti keleivinių mašinų emisijas svarbu dėl to, kad Europos keliuose yra net 220 mln. lengvųjų automobilių, išskiriančių 12 proc. Europos CO2. Efektyviau energiją panaudojančia žemo anglies dvideginio ekonomika norinti tapti ES siekia, jog nuo 2012 m. būtų nustatytos maksimalios taršos ribos visiems naujai pagaminamiems automobiliams.