President Jerzy Buzek

HD

Gerbiamieji Europos Parlamento Pirmininkai!
Gerbiamieji Ministrai!
Gerbiamieji Europos institucijų Pirmininkai ir šių institucijų atstovai!
Gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos ir visų pirma brangūs draugai!

Šiandien stoviu prieš Jus kaip tryliktasis per tiesioginius rinkimus išrinkto Parlamento Pirmininkas. Džiaugiuosi, kad tarp mūsų yra daug buvusiųjų Pirmininkų:

Tai mums didelė garbė.

Kaip dauguma Jūsų mano, tai, kad esu išrinktas Pirmininku, turi taip pat ir simbolinę prasmę - tai simbolizuoja išsipildžiusias mūsų dalies Europos piliečių svajones suvienyti žemyną.

Brangiosios kolegės ir brangieji kolegos iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Bulgarijos, Kipro ir Maltos.

Žinau ir suprantu nerimą, poreikius ir lūkesčius tų, kurie neseniai įstojo į Sąjungą. Žinau, nes mano šalyje jie tokie patys. Vis dėlto dabar visi kartu esame atsakingi už mūsų žemyno ateitį. Nebeliko senos ir naujos Europos. Yra mūsų Europa! Bendra Europa! Norime, kad ji būtų šiuolaikiška ir stipri. Ir kad tokią ją matytų mūsų piliečiai.

Norint pasieki šį tikslą reikia energijos ir pastangų. Verta labai stengtis siekiant šio tikslo, nes apie jį svajojo daug Europos kartų. Esu pasiruošęs imtis šio darbo ir dėti pastangas, nes šios svajonės - taip pat ir mano svajonės.


Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos!

Šios kadencijos pradžioje Europos ir mūsų - jos atstovų - laukia daug uždavinių. Privalome juos išspręsti. Privalome prisiminti, kad siekiant sukurti geresnę Europą ypatingą vaidmenį - ne vien tik institucinį, bet ir visuomeninį - atlieka Europos Parlamentas. Tai labai simbolinis vaidmuo. Europos Parlamentas įkūnija demokratinės Europos sistemos esmę.

Jis šios sistemos tvirtumo ir pastovumo pagrindas, taip pat saugotojas idėjų ir vertybių, kurios tampa realiomis ne tik priimant sprendimus ir juos įgyvendinant, bet ir mūsų diskusijose.

Demokratijos pradininkai graikai dažnai cituodavo savo mokytoją Aristotelį, teigusį, kad žmogaus subrendimo, taip pat ir pilietiškumo kriterijus - gebėjimas spręsti konfliktus ir derinti prieštaringus interesus ne jėga, o pasitelkus diskusijas ir argumentus. Europos Parlamentas aktyviai laikosi šios tradicijos, užtikrina politinės arenos, kurioje aptariami įvairūs klausimai ir kurioje nuomones reiškia Parlamento nariai, stabilumą. Vis dėlto Europos Parlamentui tenka dar vienas uždavinys. Tai uždavinys sukurti naujos Europos viziją, kuri pranoktų dabartį, pranoktų tai, kas Europa yra dabar, ir padėtų siekti to, kuo ji turi būti. Norint sukurti šią viziją reikia pasitelkti vaizduotę, žinias, išmintį ir, visų pirma, drąsą.

Hannah Arendt, žydų kilmės vokiečių filosofė, teigė, kad politika, be religijos, yra vienintelė sritis, kurioje galimi stebuklai. Kaip tik prieš 20 metų Europoje regėjome tokį stebuklą, todėl tikime drąsos, vaizduotės ir išminties galia. Manau, kad tuo tiki ir visi čia esantieji.

Optimistiškai žvelgiu į mums iškilusius uždavinius. Prie jų priskirčiau šiuos:
1. ekonomikos krizė ir Europos solidarumas,
2. energetika ir ekologija,
3. užsienio politika,
4. žmogaus teisės ir vertybių sistema,
5. mūsų Parlamentas ir jo pertvarka.


Gerbiamosios Parlamento narės ir gerbiamieji Parlamento nariai,

opiausias ir sunkiausias yra ekonomikos krizės klausimas. Privalome jį išspręsti ir išspręsime. Europa ėmėsi vadovaujamojo vaidmens siūlydama Didžiojo aštuoneto ir Didžiojo dvidešimtuko valstybių aukščiausiojo lygio susitikimuose sprendimus, kuriuos įgyvendinus  būtų padedama pasauliui pataisyti ekonomiką nekeičiant mūsų visuomenės modelio.

Globalizacijos sąlygomis Europa privalo būti vieninga.

Būtent dabar, esant krizei, privalome itin rūpintis ekonomikos augimu ir kovoti su nedarbu. Privalome atgaivinti Lisabonos strategijos idėją ir surasti, kaip galėtume investuoti į naujas technologijas. Taip pat į naujoves, švietimą ir žmoniškąjį kapitalą. Bendrijos biudžetas labai svarbus užtikrinant, kad Europos mokslinio tyrimo programose būtų numatyti aiškūs prioritetai ir procedūros.
Stengdamiesi įveikti krizę, paklausykime ekonomistų patarimo pasinaudoti krizės laikotarpiu ir atlikti esminę Europos ir pasaulio ekonomikos pertvarką. Po to, kai krizė bus įveikta, nebeliks užmojo daryti reformas ir neapsisaugosime nuo kitos krizės.

Pagal naująją sutartį Parlamentas ir Taryba įgyja tokias pat biudžeto valdymo galias. Bendro sprendimo procedūra bus taikoma žemės ūkio, žuvininkystės, užsienio prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat suteiks mums įgaliojimus nustatant žemės ūkio išlaidas.

Turime tokią teisę ir privalome ja naudotis ne vien tik svarstydami, kaip įveikti krizę.

Privalome nesusivilioti protekcionizmu ir pakartotiniu bendrų politikos sričių nacionalizavimu. Sudarant kitų metų Bendrijos biudžetą, būtina ir toliau teikti prioritetą sanglaudos politikai, jei norime pasiekti visišką mūsų iš naujo suvienyto žemyno integraciją. Didžiulis mūsų laimėjimas - bendroji rinka. Privalome ją apsaugoti ir įtvirtinti, kad Europa taptų konkurencingu žemynu.

Vadinasi, reikia stiprinti, o ne silpninti Europos integraciją. Išdrįskime skelbti savo įsitikinimus.
Aiškinkime piliečiams, kuo Europa gera ir kodėl bendrijos metodas naudingas visiems Europos gyventojams.

Nedera kovoti su krize tinkamai neįvertinus visuomenės gyvenimo svarbos ir poreikių.

Jei norime, kad atgytų mūsų kuriama bendrija, kad ją būtų galima suprasti ir joje gyventi, būtinos dvi sudėtinės dalys: solidarumas ir visuomenės sanglauda.

Tikroji bendrija negalima, jei nebus rūpinamasi visais, ypač silpniausiais visuomenės nariais: bedarbiais, neišsimokslinusiais ir gyvenančiais atokiuose regionuose asmenimis.

Kova su nedarbu - svarbiausias Švedijos pirmininkavimo tikslas. Aktyviai stengsimės padėti siekti šio tikslo.

Būdami anapus geležinės uždangos kažkada? išėję į gatves šaukėme: "Negali būti laisvės be solidarumo." Dabar galime pasakyti: "Be solidarumo negali būti bendrijos. Taip pat negali būti šiuolaikiškos, stiprios Europos."


Gerbiamosios draugės ir gerbiamieji draugai,

ekonomikos krizės neįveiksime, jei nepanaudosime didžiulio intelektualinio, ekonominio ir kūrybinio moterų potencialo.

Pusė mūsų bendrijos narių negali turėti lygių galimybių ir jomis naudotis.

Demografinės krizės sąlygomis reikia stiprinti šeimą ir skatinti turėti daugiau vaikų. Privalome rūpintis, kad moterys dėl šeimos ir vaikų auklėjimo neaukotų profesinės karjeros.

Jei norime įveikti demografijos krizę ir toliau gyventi pagal demokratijos principus, privalome būti atvira bendrija. Imigracija visada buvo Europai naudinga. Privalome siūlyti sprendimus, pagal kuriuos būtų numatoma galimybė kviestis imigrantus, sudaryti jiems sąlygas integruotis, ir tikėkimės, kad taip pat ir imigrantai bus linkę integruotis.

Puiki tokios integracijos priemonė - mano pirmtako Hanso-Gerto Pötteringo išplėtotas įvairių kultūrų dialogas.


Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos,

esame energetikos krizės akivaizdoje. Europos gyventojai galbūt neišmano geopolitikos, tačiau labai gerai supranta, kai jiems išjungiamas šildymas. Privalome daugiau investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir į iškastinio kuro gavybą ir toliau įvairinti energijos šaltinius. Galime ir toliau naudoti atominę energiją, dėl jos toliau sprendimus priima pačios valstybės narės. Privalome plėsti išorės vamzdynų tinklą, kad taptume nepriklausomi nuo jokios valstybės. Privalome daugiau tarp savęs sujungti dujų ir elektros tiekimo tinklus. Be to, siekdami sukurti iš tiesų solidarios Europos energetikos rinką, turime apsvarstyti bendro dujų įsigijimo galimybę. Manau, kad laikas vykdyti tikrą bendrą Sąjungos energetikos politiką.  Pažadu to siekti.

1951 m. įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija tapo mūsų bendrijos gemalu.

Robertas Schumanas tuo metu sakė, kad "taip įtvirtinus gamybos savitarpio priklausomybę būtų aišku, kad joks karas (...) ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas".


Brangiosios draugės ir brangieji draugai,

numatant mūsų energetikos politiką, būtina atsižvelgti į grėsmę aplinkai, susijusią su klimato kaita. Mums reikalinga ekologinė revoliucija ir privalome išmokti apriboti savo poreikius.

Europos Parlamentas rengia diskusijas šia tema. Su daugeliu iš Jūsų dirbau klimato kaitos komitete. Žinote mano požiūrį ir tai, kad su Jumis bendradarbiausiu siekdamas Kopenhagoje kompromiso, kuris turėtų būti naudingas gamtinei aplinkai ir mūsų pramonei.


Gerbiamosios Parlamento narės ir gerbiamieji Parlamento nariai,

Europos Parlamentas yra svarbus veikėjas tarptautiniu mastu. Būtent šito ir tikisi mūsų piliečiai. Europa turi veikti ne tik šiapus Europos Sąjungos sienų, bet ir pasaulyje. Vientisa veiksminga užsienio politika, susijusi su tvarkos pasaulyje vizija, turi būti svarbus šios kadencijos Parlamento uždavinys.

Kadaise Jeanas Monet pasakė, kad visi turi ambicijų. Svarbu atsakyti į klausimą, ar tos ambicijos padeda kažkuo tapti, ar padeda ko nors pasiekti. Taigi per šią kadenciją turėkime ambicijų šį tą pasiekti.

Kokie svarbiausieji tikslai?

Pirma.
Aktyvi politika pietinių ir rytinių Europos kaimynų atžvilgiu. Siekiant šio tikslo svarbu tęsti darbą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinėje asamblėjoje (EMPA) ir imtis veiklos asamblėjoje EuroNest.

Antra.
Turėtume remti demokratiją ir gero valdymo modelį. Privalome pasinaudoti parlamentinėmis asamblėjomis ir mūsų delegacijomis tam, kad prieš vykstant dvišaliams Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimams galėtume surengti parlamentų aukščiausiojo lygio susitikimus. Tai svarbu, nes Europos Parlamentas dalyvaus bendrai priimant sprendimus daugelyje politikos sričių. Puikus minėto bendradarbiavimo pavyzdys yra EUROLAT.

Trečia.
Metas pradėti iš tiesų transatlantinę parlamentinę partnerystę ir bendrai kurti naują pasaulio tvarkos sistemą. Pažadu siekti visais lygmenimis stiprinti ryšius su Jungtinių Valstijų kongresu.

Ketvirta.
Turime gerinti mūsų strateginę partnerystę su Rusija ir nepamiršti, kaip nutiko santykių su Kinija atveju, kad ekonominiai ir politiniai aspektai negali būti svarbesni už žmogaus teises, teisinės valstybės principus ir demokratiją. Kaip Parlamento Pirmininkas įsipareigoju plėtoti dialogą su partneriais Rusijoje. Taip pat ir rengiant naują Baltijos jūros strategiją.

Penkta.
Privalome stiprinti mūsų santykius su Indija ir kitomis sparčiai besivystančios ekonomikos valstybėmis, kaip antai Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika. Indija privalo būti partnerė ir ekonomikos, ir politikos srityse.

Šešta.
Artimieji Rytai išlieka svarbūs siekiant stabilizuoti pasaulyje padėtį. Šiame regione Europa privalo imtis aktyvaus vaidmens.

Septinta.
Plėtra - tai viena iš mūsų sėkmingiausių politinių strategijų. Ar kuris nors iš Europoje gyvenusių protėvių galėjo džiaugtis ilgalaike taika ir gerove, kaip dabar galime mes? Regis, kad Kroatija ir galbūt Islandija yra šalys, kurios anksčiau už kitas taps narėmis.

Aštunta.
Sąjunga yra didžiausia pagalbos pasaulio mastu donorė. Privalome patikrinti, kokia yra dabartinių ir galimų mūsų pagalbos gavėjų padėtis, ir nepamiršti atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus jiems duotų įsipareigojimų. Gal ir galime užverti duris kai kuriems būsimiems atvykėliams, bet neužverkime širdies ir stenkimės kiek galėdami, kad gyvenimo lygis jų šalyse priartėtų prie mūsų europinių standartų.

Devinta.
Privalome vykdant Sąjungos saugumo ir gynybos politiką stengtis stiprinti siunčiamas misijas, kurių pastaraisiais šešeriais metais buvo net dvidešimt dvi. Joms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai ir veiklai reikalingi ištekliai. Europos Parlamentas nori užtikrinti skrupulingą šių misijų kontrolę ir priežiūrą. Išplėstos biudžeto valdymo galios, kurias Parlamentas įgaus pagal Lisabonos sutartį, gali padidinti lankstumą, kai skiriame lėšų būtinoms ir mūsų remiamoms misijoms.


Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos!

Artimiausiu metu privalome teikti prioritetą naujajai sutarčiai įgyvendinti. Įsipareigoju parengti Parlamentą darbui pagal naujas taisykles nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.

Vis dėlto net ir be Sutarties žinome, kad reikalingos permainos. Jaučiame, kad mūsų institucijoje reikalingas dinamiškesnis parlamentarizmas.

Kaip Parlamento Pirmininkas noriu remtis jau nuveiktu svarbiu darbu, kurį pastaraisiais metais Parlamento reformos srityje pradėjo kiti. Jau atlikta daug naudingų pakeitimų. Vis dėlto privalome eiti toliau...

Kiek galėdamas stengsiuosi Parlamente užtikrinti daugiau erdvės kūrybiškoms politinėms diskusijoms.

Privalome ryžtingai pabrėžti, kad demokratija kur kas svarbesnė už technokratiją.

Asmeniškai labai pritariu tam, kad dažniau būtų siūloma kalbėti iš vietos salėje, nes taip galima pagyvinti plenarinių posėdžių diskusijas. Manau, kad tai itin padėtų užtikrinti mažumų, t. y. tų kolegių ir kolegų, kurie Parlamente nepriklauso jokiems organams arba jų grupėms, teises.

Kaip Parlamento narai, privalome atsižvelgti į mūsų piliečių nuomonę. Tačiau taip pat privalome juos įtikinti, kad ir jiems bus naudinga, jei žemynas bus vieningas ir veiks tikslingiau.

Santykių su kitomis ES institucijomis, t. y. Europos Sąjungos Komisija ir Taryba, gerinimas yra svarbiausioji reformos proceso grandis, kurios šiuo metu trūksta.. Didelę savo kadencijos dalį paskirsiu šiam reikalui.

Kaip Pirmininkas, sieksiu parengti naują partnerystės su Europos Komisija modelį, stiprinti Parlamento atliekamą vykdomosios valdžios kontrolę ir didinti vykdomųjų organų atsakomybę Parlamentui.

Liepos mėn. pakviečiau Komisijos Pirmininką dalyvauti atsakymų į klausimus ture, kuris Parlamente turėtų vykti kas mėnesį ir kurio metu klausimus iš vietos salėje pateiktų visi pageidaujantieji. Siūlau kuo greičiau pradėti tokias diskusijas.

Prieš dvi savaites Pirmininkas M. Barosso mums perdavė savo politines gaires antrosios kadencijos laikotarpiu. Tai gana didelė naujovė. Tai patvirtina logiką, kuria vadovaujantis būtent Europos Parlamentas renka Komisijos Pirmininką. Labai tuo džiaugiuosi.

Be to, paskatinau Parlamento komitetus peržiūrėti vis dar nepriimtus teisės aktus ir išsiaiškinti, ar naujoji Komisija ketina atsisakyti, keisti ar remti savo teisėkūros pasiūlymus. Be to, skatinu komitetus dalyvauti svarbioje diskusijoje dėl būsimos politinės strategijos, kad paskirtųjų Komisijos narių klausymai vyktų atsižvelgiant į detalią teisėkūros programą, o ne vien į jų gyvenimo aprašymų ir profesinės patirties vertinimą.

Privalome vystyti glaudesnius santykius su Taryba. Norint, kad šie santykiai būtų patikimi, jie turi būti grindžiami faktu, kad šiuolaikinėje Europos Sąjungoje Parlamentas yra visateisis teisės aktų rengėjas.

Privalome bendrai spręsti institucinius klausimus, kurių iškils įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kaip antai bendro sprendimo procedūros taikymo išplėtimas, nauja komitologijos sistema, naujo vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimas, demokratinė naujos vidaus reikalų tarnybos kontrolė ir naujos Tarybos, kuriai pirmininkautų dvi šalys, traktavimas plenariniuose posėdžiuose.

Mūsų santykiai su Europos Sąjungos 27 šalių parlamentais privalo vystytis ta pačia linkme. Pastaraisiais metais parlamentų bendradarbiavimas didėjo, o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai šie ryšiai dar labiau stiprės ir bus svarbūs rengiant piliečiams palankius teisės aktus. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys - Stokholmo programa, susijusi su teisingumu ir visuomenės saugumu. Minėtoje programoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su organizuotu nusikalstamumu Sąjungos viduje ir išorėje, kuri turi būti vykdoma sutartinai su pagrindiniais pasaulio partneriais.

Kaip Parlamento Pirmininkas, ketinu plėsti šiuos santykius visose srityse.

Noriu tęsti reformas, susijusias su Parlamento darbuotojų išteklių ir lėšų naudojimu, siekiant minėtuosius išteklius tiesiogiai panaudoti mūsų programoms įgyvendinti.

Komitetai, kurie sprendžia tam tikrus politikos strategijos klausimus, privalo turėti kokybiškų specialiųjų žinių.

Be to, mūsų institucija turtinga ir stipri dėl nacionalinių, taip pat požiūrių ir kalbų skirtumų. Jie teikia Europai žavesio. Vis dėlto privalome turėti tinkamas bendravimo priemones. Parlamento nariai privalo turėti galimybę tinkamai atstovauti savo rinkėjams, jei nori, gimtąja kalba. Suvokiu šią problemą ir stengsiuosi, kad ji būtų išspręsta.


Gerbiamosios Parlamento narės ir gerbiamieji Parlamento nariai,

privalome nuolat prisiminti, kad Sąjungai tenka spręsti ne tik ateities uždavinius ir siekti įgyvendinti vis didesnės gerovės ir stabilumo viziją. Sąjunga visų pirma rūpinasi žmogaus teisėmis. Visada turi būti ginamos mažumų, taip pat neįgaliųjų arba tam tikru požiūriu atsilikusio vystymosi asmenų, teisės - tautinės, etninės, religinės ir pasaulėžiūros.

Su nerimu stebiu įtemptus Slovakijos ir Vengrijos santykius, susijusius su tautinėmis mažumomis. Norėčiau pasiūlyti pagalbą, kad sprendžiant šį ginčą būtų atsižvelgiama į mūsų Parlamento vertybes.

Kaip puikų tokių veiksmų pavyzdį galima paminėti Sacharovo premiją, skiriamą žmogaus teisių gynėjams, dabar sudarantiems vadinamojo Sacharovo tinklo, kurį ketinu plėsti, pagrindą. Be to, norėčiau, kad toliau įgyvendintume Europos istorijos namų idėją, kurią pradėjo įgyvendinti mano pirmtakas Hansas-Gertas Pötteringas.

Norėčiau, kad dar kartą čia, Parlamente, prisimintume, jog Sąjunga - tai idealų ir vertybių bendrumas.

Visi juos žinome ir branginame. Tai laisvė, lygybė, solidarumas, teisėtumas, tolerancija ir artimo meilė, tai saugumas ir privatumo apsauga, tikėjimas ir racionalumas, žmogaus teisės ir individuali laimė, taip pat nuosavybė, šeima ir tarpusavio pagarba. Tai atminimas ir istorija, taip pat bendra ateitis.

Europos bendrija nėra pati sau tikslas, tai priemonė, kuri užtikrina minėtųjų vertybių apsaugą ir suteikia viltį, kad jos bus nuolat ir tinkamai saugomos.


Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos!

Kaip Parlamento Pirmininkas, įsipareigoju bendradarbiauti su Jumis ieškant būdų, kuriais galėtume skatinti iš tiesų europinį modelį. Esu pasiryžęs imtis priemonių, kad visiems komitetams ir visoms delegacijoms užtikrinčiau prieigą prie palydovinės ir internetinės televizijos. Piliečiai privalo matyti, kaip aptariamos, keičiamos jų teisės ir kaip dėl jų balsuojama.

Privalome atidžiau pažvelgti į Europos Parlamento rinkimų vykdymo būdą. Pavyzdžiui, siekdami, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių, privalome skatinti per rinkimus naudoti naujas technologijas. Be to, laikas pradėti diskusiją Europos politinių partijų klausimu. Piliečiai privalo žinoti, už ką balsuoja ne tik savo šalyje, bet ir Europoje.

Manau, labai svarbu bendradarbiauti su Parlamento frakcijų pirmininkų sueiga. Bendrai ir solidariai kartu su 14 pavaduotojų imsimės atsakomybės už Parlamento veiklą. Dėkoju jiems už pareiškimą dėl bendradarbiavimo. Taip pat branginu partnerystę su komitetų pirmininkais. Norėčiau, kad nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkai turėtų galimybę daryti didesnę įtaką Sąjungos užsienio politikai. Su kvestoriais domėsimės Parlamento biudžetu.

Vis dėlto visų pirma tikiuosi sėkmingai bendradarbiauti su Jumis, kolegės ir kolegos.

Kaip Europos Parlamento Pirmininkas suvokiu savo atsakomybę už tai, kad Jums būtų užtikrintos geros darbo sąlygos. Taip pat visus Jus kviečiu prisidėti savo pastangomis.


Gerbiamieji,

daugumai mūsų Lisabonos sutartis - laukiamas institucinis sprendimas. Šis sprendimas pagerins Sąjungos gebėjimus spręsti kasdienes problemas ir suartins Europos institucijas ir piliečius.

Bronislawas Geremekas, kurio vardu pavadinome pagrindinę Parlamento pastato Strasbūre aikštę, mėgo cituoti žinomą posakį, kad Europos integracija kaip važiavimas dviračiu, t. y. siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir valdyti važiavimo kryptį, visą laiką reikia minti pedalus į priekį.
Tai aiškiai rodo, kodėl mums labai reikia, kad būtų ratifikuota Lisabonos sutartis.


Brangieji draugai!

Mažiau nei prieš savaitę lankiausi Lenkijos parlamente 20-ųjų Tadeuszo Mazowieckio pirmosios nekomunistinės vyriausybės sudarymo mūsų Europos dalyje metinių minėjime. Tuo metu laimėjo solidarumas, nes buvome kartu - vieningi ir solidarūs. Šios metinės labai jaudinančios, nes pažymi žaibiško totalitarinės sistemos žlugimo pradžią kitose Vidurio Europos šalyse. Tai buvo pirmoji pralauža, dėl kurios vėliau sugriuvo Europą dalijusi siena.

Šiandien kalbu Jums Strasbūre, sostinėje regiono, kurio likimas labai panašus į pasienyje esančio mano gimtojo Šlionsko regiono likimą, - gyventojai dažnai turėjo keisti pilietybę, nors nekeitė gyvenamosios vietos.

Iškilmingai pasižadu, kad ateinančiais metais pirmininkaudamas Parlamentui būsiu Jūsų ambasadorius ir skelbsiu vėl suvienyto žemyno žinią Europos ir pasaulio piliečiams.

Dirbkime kartu siekdami surasti, kaip konkrečiai ir praktiškai išspręsti didžiulius uždavinius, iškilusius šiandien Europai ir pasauliui.

Tegul šis darbas padeda įgyvendinti mūsų svajones. Taigi imkimės jo entuziastingai, drąsiai ir pasitelkime žinias.

Nes tai mūsų Europa. Bendra. Šiuolaikiška. Stipri Europa.

Labai Jums dėkoju.