Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/0005(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0182/2006

Pateikti tekstai :

A6-0182/2006

Debatai :

PV 12/06/2006 - 20
CRE 12/06/2006 - 20

Balsavimas :

PV 13/06/2006 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0253

Priimti tekstai
PDF 232kDOC 201k
Antradienis, 2006 m. birželio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Potvynių vertinimas ir rizikos valdymas ***I
P6_TA(2006)0253A6-0182/2006
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo (KOM(2006)0015 – C6-0020/2006 – 2006/0005(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2006)0015)(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0020/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0182/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.


Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. birželio 13 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/.../EB dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo
P6_TC1-COD(2006)0005

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3) ,

kadangi:

(1)  Per potvynius gali žūti žmonių, jie gali sąlygoti žmonių persikėlimą, padaryti žalos aplinkai , stipriai žlugdyti ekonominę plėtrą ir pakenkti ekonominei veiklai Bendrijoje.

(2)  Potvyniai – gamtos reiškinys, kurio neįmanoma visiškai išvengti. Tačiau sparčiai mažėjantis upių baseinų pajėgumas natūraliai sulaikyti potvynius, netinkamas žmogaus veiklos valdymas (pvz., žmonių gyvenviečių ir ekonominio turto gausėjimas salpose, erozija ir natūralaus vandens sulaikymo sumažėjimas kertant miškus ir ūkininkaujant upių baseinuose), sausros ir visuotinis atšilimas prisideda prie potvynių tikimybės ir jų neigiamų padarinių didėjimo.

(3)  Tradicinės potvynių rizikos valdymo strategijos, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas skubios žmonių, nekilnojamojo turto ir prekių apsaugos infrastruktūros sukūrimui, neužtikrino saugumo taip, kaip turėjo užtikrinti.

(4)  Įmanoma ir pageidautina sumažinti su potvyniais susijusį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei , aplinkai ir ekonominei veiklai. Tačiau priemonės šiai rizikai sumažinti turi būti koordinuojamos tarp valstybių narių, jų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei organizacijų, atsakingų už upių valdymą visuose upės baseinuose.

(5)  Valstybės narės skatinamos imtis priemonių, naudingų potvynių rizikos valdymui aukštupyje ir žemupyje savo teritorijose ar už jų ribų, kai įmanoma, nekeičiant natūralios upės vagos. Kai to padaryti neįmanoma, valstybės narės turi stengtis savo teritorijose rasti kompensacinių sričių arba kartu su kitomis valstybėmis narėmis ieškoti tokių sričių.

(6)  Mokslininkai vienbalsiai atkreipia dėmesį į tai, kad per praėjusius metus padažnėjo itin gausių kritulių .

(7)  Rizikos valdymo ir potvynių sutramdymo priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į solidarumo principą. Taigi, potvynių rizikos valdymas upės, tekančios per dvi ar daugiau kaimyninių šalių, baseine turėtų būti organizuojamas taip, kad nė vienam rajonui nekiltų potvynio grėsmė dėl nenuoseklaus upės valdymo.

(8)  Taryba (Aplinkos) savo 2004 m. spalio 14 d. išvadose pripažino, "kad žmonių veikla didina (ekstremalių) potvynių tikimybę ir neigiamus padarinius, ir kad klimato kaita taip pat pagausins potvynių". Pagal tvariosios plėtros principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje, į Bendrijos politiką turi būti integruota aukšto lygio aplinkos apsauga. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų imtis priemonių pagerinti potvynių prevenciją, apsaugą nuo potvynių rizikos ir žalos sumažinimą.

(9)   Iki šiol Europos lygmeniu nėra jokio teisinio dokumento dėl apsaugos nuo potvynių rizikos . 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(4) , siekiant užtikrinti gerą ekologinę ir cheminę būklę, reikalaujama kiekvienam upės baseinui parengti integruotus valdymo planus; taip pat šia direktyva bus prisidėta prie potvynių padarinių sušvelninimo. Tačiau potvynių rizikos sumažinimas nėra vienas pagrindinių tos direktyvos tikslų. Į šią riziką, kuri ateityje dėl klimato kaitos dažnės, neatsižvelgiama .

(10)   Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui "Potvynių rizikos valdymas, potvynių prevencija, apsauga ir mažinimas" pateikiama jos analizė bei požiūris į potvynių rizikos valdymą Bendrijos lygiu, teigiama, kad bendri ir suderinti veiksmai Bendrijos lygiu padėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę ir pagerinti bendrą apsaugos nuo potvynių lygį.

11)   2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratom nustatančiame Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti(5) , mobilizuojama valstybių narių pagalba ir parama didelio masto būtinų situacijų, įskaitant potvynius, atveju. Civilinė sauga gali užtikrinti tinkamą pagalbą nukentėjusiems gyventojams ir pagerinti pasirengimą bei atsigavimą, tačiau ja nepašalinamos pagrindinės potvynių priežastys.

(12)   Pagal 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(6) , galima teikti skubią finansinę pagalbą didelio masto būtinos situacijos atveju siekiant padėti nukentėjusioms ekosistemoms, žmonėms, regionams ir šalims vėl sukuriant jiems gyvenimo sąlygas, kurios būtų kiek įmanoma normalesnės, tačiau ši pagalba gali būti teikiama tik neatidėliotinoms priemonėms, o ne laikotarpiu prieš tokią situaciją.

(13)  Europoje dauguma upių baseinų priklauso kelioms valstybėms narėms. Siekiant, kad potvynių prevencija ir intervencija būtų veiksmingos, reikalingas ne tik koordinavimas Bendrijos lygmeniu, bet ir tarvalstybinis bendradarbiavimas.

(14)  Tvaraus potvynių rizikos valdymo reikalavimai turėtų būti integruoti formuojant ir įgyvendinant visas kitas atitinkamas valstybių narių ir Bendrijos politikos kryptis, pvz., transporto politiką, erdvinį planavimą, miestų plėtrą, industrializacijos politiką, žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, energetikos politiką ir mokslinių tyrimų politiką.

(15)   Bendrijos teritorijoje kyla įvairių rūšių potvynių, pavyzdžiui, upių potvynių, staigių potvynių, potvynių miestuose, nuotekų potvynių ir pakrančių potvynių, taip pat gausių liūčių sukeltų potvynių. Potvynių padaryta žala taip pat skiriasi skirtingose Bendrijos valstybėse ir regionuose. Todėl nustatant potvynių rizikos valdymo tikslus reikėtų atsižvelgti į vietos ir regiono aplinkybes.

(16)   Kai kuriose Bendrijos vietose, pavyzdžiui, mažai gyvenamose arba negyvenamose teritorijose arba teritorijose, kuriose nedaug ekonomiškai vertingo turto ar kurios nėra labai vertingos ekologiniu požiūriu, potvynių pavojus gali būti laikomas nedideliu. Tačiau tokios teritorijos gali būti svarbios potvynių padarinių švelninimui. Kiekvieno upės baseino, pabaseinio ir susijusių pakrantės teritorijų preliminarus potvynių rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas upės baseino rajono lygiu, siekiant nustatyti potvynių riziką kiekvienu atveju, galimybes sušvelninti potvynį bei nuspręsti, ar reikalingos tolesnės priemonės.

(17)   Norint naudotis galiojančia informacija ir vertingu pagrindu prioritetams nustatyti bei tolesniais techniniais, finansiniais ir politiniais sprendimais, būtina nustatyti potvynių žemėlapių ir orientacinių potvynių žalos žemėlapių, apibūdinančių teritorijas su skirtingais rizikos lygiais, įskaitant riziką, kad dėl potvynio bus užteršta aplinka , sudarymo sistemą.

(18)  Atsižvelgiant į esamas valstybių narių galimybes, reikėtų pagal subsidiarumo principą užtikrinti didelį lankstumą vietos ir regioniniu lygiu, ypač susijusį su valdžios institucijų organizacija ir atsakomybe, potvynių rizikos valdymo planais ir rizikos žemėlapiais, apsaugos lygiu ir priemonėmis bei tvarkaraščiais, siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus.

(19)   Siekiant išvengti neigiamų potvynių padarinių ir juos sumažinti atitinkamoje teritorijoje, būtina sudaryti potvynių rizikos valdymo planus. Potvynių priežastys ir padariniai skirtingose Bendrijos valstybėse ir regionuose gali būti skirtingi. Todėl potvynių rizikos valdymo planuose turi būti atsižvelgiama į ypatingas geografines, geologines , hidrologines, topografines ir kitas atitinkamas paveiktų upių baseinų, pabaseinių arba pakrančių ruožų aplinkybes, įskaitant gyventojų tankumą ir ekonominę veiklą, bei turi būti numatyti atskiri sprendimai pagal upių baseinų, pabaseinių arba pakrančių ruožų poreikius ir prioritetus, užtikrinant derinimą su upių baseinų rajonais. Rengiant potvynių rizikos valdymo planus reikėtų atsižvelgti ir į toje teritorijoje veikiančias pramonės bei žemės ūkio įmones ir kitus galimus taršos šaltinius, kad būtų galima užkirsti kelią tokiai taršai.

(20)   Potvynių rizikos valdymo ciklas, kuris apima prevenciją, apsaugą, pasirengimą, neatidėliotinas priemones ir padėties atkūrimą bei persvarstymą, turėtų būti vienas iš svarbiausių potvynių rizikos valdymo planų, kai dėmesys telkiamas į prevencijos, apsaugos ir pasirengimo aspektus, elementų.

(21)   Siekiant išvengti darbo dubliavimosi valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė naudotis esamais potvynių rizikos valdymo žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais šios direktyvos reikalavimams patenkinti.

(22)  Komisijos Jungtinių tyrimų centras rengia Europos įspėjimų apie potvynius sistemą (EFAS), galinčią prieš 3–10 dienų įspėti apie bet kurioje Europos vietoje kylantį vidutinio dydžio potvynį. EFAS duomenys galėtų padėti geriau pasirengti būsimam potvyniui. Todėl po EFAS išmėginimo etapo ši sistema turėtų būti toliau tobulinama. Numatoma, kad ji galėtų pradėti veikti 2010 metais.

(23)  Upės baseine kylančių potvynių valdymo tikslas turėtų būti sukurti bendrą atsakomybę ir solidarumą upės baseine. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų stengtis didinti visų suinteresuotų subjektų sąmoningumą ir stiprinti jų bendradarbiavimą, taip pat ir tose teritorijose, kuriose potvyniai negalimi, arba jų galimybė mažesnė, tačiau kurios dėl žemės naudojimo ir praktikos gali prisidėti prie žemupių ir aukštupių užtvindymo.

(24)  Dėl trumpalaikių prognozių, valstybės narės turėtų savo planus grįsti geriausia praktika ir moderniausiomis technologijomis, pvz., LAM modeliavimu (dviejų–keturių valandų prognozavimas).

(25)   Upių baseinų valdymo planų rengimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir potvynių rizikos valdymo planų rengimas pagal šią direktyvą yra integruotos upių baseinų valdymo dalys; todėl abiems procesams turėtų būti naudojama abipusė sąveika. Siekiant užtikrinti veiksmingumą ir protingą išteklių naudojimą, šios direktyvos įgyvendinimas turi būti glaudžiai derinamas su Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimu.

(26)   Jei vandens telkiniai naudojami tarpusavyje konkuruojančioms tvarioms žmogaus veiklos rūšims (pvz., potvynių rizikos valdymui, ekologijai, vidaus navigacijai ir hidroelektrinėms) ir daromas poveikis vandens telkiniams, Direktyvoje 2000/60/EB numatyti aiškūs ir skaidrūs procesai tokiam poveikiui sušvelninti. Jei atsiranda teisių konfliktas, pirmenybė visada turi būti suteikiama žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugai, o ne aplinkos apsaugai.

(27)   Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7) .

(28)  Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti, ir dėl veiksmų masto bei poveikio juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis minėtame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šioje direktyvoje nenumatoma nieko, kas nėra būtina šiems tikslams pasiekti. Taigi valstybės narės pirmame rengimo etape iki 2018 m. gali remtis savo parengtais planais, jeigu tai atitinka 4 straipsnyje nustatytus minimalius kriterijus.

(29)  Rengiant šią direktyvą, buvo visapusiškai atsižvelgiama į prie Sutarties pridėto Protokolo (30) nuostatas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas – nustatyti potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, skirtą sumažinti su potvyniais susijusius neigiamus padarinius žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonominei veiklai Bendrijoje. Be to, ji padės pasiekti galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus aplinkosaugos tikslus .

2 straipsnis

Šioje direktyvoje be sąvokų "upė", "upės baseinas", "pabaseinis", ir "upės baseino rajonas", kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje, taip pat vartojamos šios sąvokos:

   1. "potvynis" reiškia laikiną žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvindymą, įskaitant žemės užtvindymą dėl gausių liūčių, dėl kurių gali būti užlietos gyvenamos ir (arba) pramoninės zonos;
   2. "potvynių rizika" reiškia potvynio tikimybę kartu su galima žala žmonių gyvybei ir sveikatai, aplinkai ir ekonominei veiklai, padaroma dėl tokio potvynio.

3 straipsnis

Pagal šią direktyvą valstybės narės naudojasi priemonėmis, numatytomis Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse.

Jeigu valstybės narės šiai direktyvai įgyvendinti skiria kitą kompetentingą instituciją, taikomos Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 6, 8 ir 9 dalių nuostatos.

Preliminarus potvynių rizikos vertinimas

4 straipsnis

1.  Valstybės narės kiekvienam upės baseino rajonui arba tarptautinio upės baseino rajono daliai, kuri yra jų teritorijoje, atlieka preliminarų potvynių rizikos vertinimą pagal 2 dalį. Šiuo tikslu valstybės narės gali remtis savo atliktais vertinimais, atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus.

2.  Preliminarus potvynio rizikos vertinimas apima:

   a) upės baseino rajono žemėlapį, įskaitant upių baseinų, pabaseinių ir pakrančių teritorijų ribas, nurodant topografiją ir žemės naudojimo paskirtį;
   b) ankstesnių potvynių, kurie turėjo žymų neigiamą poveikį žmonių gyvybei, ekonominei veiklai ir aplinkai, apibūdinimą;
   c) potvynio procesų apibūdinimą, įskaitant jų jautrumą pokyčiams, ypač žemės nusėdimui, ir lygių teritorijų, kaip potvynius sulaikančių natūralių ar buferinių zonų, vaidmenį, taip pat dabartinių ir būsimų potvynių vandens pasišalinimo krypčių apibūdinimą ;
   d) plėtros planų, pagal kuriuos keičiama žemės naudojimo paskirtis arba gyventojų ir ekonominės veiklos pasiskirstymas, sąlygojantis potvynių rizikos padidėjimą toje teritorijoje arba žemupio arba aukštupio regionuose, apibūdinimą;
   e) potvynių tikimybės ateityje vertinimą, grindžiamą hidrologiniais duomenimis, potvynių rūšimis ir numatomu klimato pokyčių poveikiu bei žemės naudojimo tendencijomis;
   f) numatomų būsimų potvynių padarinių žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonominei veiklai prognozę, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius, įskaitant klimato pokaičius;
   g) potvynių rizikos valdymo priemonės, ypač tos, kurios susijusios su pastatų infrastruktūra, turėtų būti gero ir skaidraus ekonominio ir aplinkosauginio vertinimo objektas siekiant užtikrinti jų ilgalaikę naudą piliečiams ir verslui, atsižvelgiant į sąnaudų, įskaitant sąnaudų aplinkos apsaugai ir ištekliams, susigrąžinimo principą;
   h) esančios žmogaus sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumo vertinimą, atsižvelgiant į jos realias galimybes užkirsti kelią žalai bei ekonominį ir aplinkosauginį efektyvumą.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti upės baseino, pabaseinio rajonams ir pakrantėms, kurioms yra pakankamai aktuali potenciali rizika, atsisakyti 1 dalyje minimo preliminaraus potvynių rizikos vertinimo, jeigu:

   a) iki 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino yra parengti potvynių rizikos žemėlapiai ar potvynių rizikos valdymo planai;
   b) valstybės narės iki 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino informuoja Komisiją apie tai, kad jos ketina pasinaudoti šia išimtimi; ir
   c) iki 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ar 10 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos bus atlikta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo, potvynių rizikos žemėlapių ir potvynių rizikos valdymo planų patikra pagal II, III ir IV skyrius.

5 straipsnis

1.  Remiantis 4 straipsnyje numatytu vertinimu, kiekvienas upės baseinas, pabaseinis, pakrantės ruožas ar jo dalys , kurios priklauso upės baseino rajonui, priskiriami vienai iš šių kategorijų:

   a) upės baseinas, pabaseinis, pakrantės ruožas arba jų dalys , kuriose , kaip nustatyta, nėra didelio potvynių pavojaus arba galimi padariniai aplinkai ar ekonominei veiklai laikomi pakankamai nedideliais, atsižvelgiant į numatomą žemės naudojimą arba klimato pokyčius;
   b) upės baseinas, pabaseinis arba pakrantės ruožai, kuriuose, kaip nustatyta, yra didelis potvynių pavojus .

2.  Tarptautinio upės baseino, pabaseinio, tarptautinio upės baseino rajono pakrantės ruožų ar jos dalių priskyrimas kuriai nors kategorijai pagal 1 dalį derinamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės užtikrina atitinamų duomenų perdavimą bendruose upių baseinuose.

6 straipsnis

1.  Valstybės narės parengia preliminarų potvynių rizikos vertinimą ne vėliau kaip ...(8) .

2.  Valstybės narės persvarsto ir atnaujina vertinimą pagal 1 dalį ne vėliau kaip 2018 m., o po to – kas šešerius metus.

Potvynių rizikos žemėlapiai

7 straipsnis

1.  Valstybės narės upės baseino rajono lygiu rengia 5 straipsnio 1 dalies b punkte apibūdintų upių baseinų, pabaseinių ir pakrantės ruožų potvynių žemėlapius ir orientacinius potvynių žalos žemėlapius (toliau – potvynių rizikos žemėlapius). Šiuo tikslu gali būti naudojami jau esantys valstybių narių parengti žemėlapiai, atitinkantys šios direktyvos reikalavimus. Valstybės narės naudoja šiuos potvynių rizikos žemėlapius nutraukiant tiesiogines ir netiesiogines subsidijas, dėl kurių didėja potvynių rizika.

2.  Potvynių žemėlapiai apima geografinę teritoriją, kuri gali būti užtvindyta:

   a) potvyniai su tikimybe, kad pasikartos kartą per 10–30 metų;
   b) potvyniais su tikimybe, kad pasikartos kartą per 100 metų;
   c) potvyniais su maža pasikartojimo tikimybe (ekstremalios situacijos).

Kiekvienu pirmoje pastraipoje nurodytu atveju pateikiama ši informacija:

   a) numatomas vandens gylis;
   b) jei reikia, tvinimo greitis;
   c) teritorijos, kurioms gresia nuo potvynių saugančių pylimų ir upių slėnių šlaitų erozija ir krantų erozija bei susikaupusios nuolaužos;
   d) statūs šlaitai, kurie gali nukentėti nuo sparčiai plūstančių potvynių ir didelio nuolaužų kiekio;
   e) veiksniai, galintys sukelti potvynius, kurie gali kilti rizikos žemėlapyje pažymėtose teritorijose;
   f) salpos ir kitos natūralios teritorijos, dabar arba ateityje galinčios atlikti buferinės zonos vaidmenį.

3.  Orientaciniuose potvynių žalos žemėlapiuose nurodomi galimi su potvyniais susiję neigiami padariniai 2 dalyje numatytais atvejais ir išreikšti:

   a) galimai nukentėsiančių gyventojų skaičiumi;
   b) galima ekonomine žala teritorijoje;
   c) galima žala aplinkai – įskaitant teritorijas, kurios Direktyvos 2000/60/EB 6 straipsnyje įvardytos saugomomis teritorijomis, atsižvelgiant į sutelktųjų ir pasklidžiųjų taršos šaltinių vietą ir jų keliamą riziką vandens ir žemės ekosistemoms kilus potvyniui – ir pavojumi žmogaus sveikatai ;
   d) techninėmis priemonėmis, minimomis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (9) I priede ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvoje 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų (10) , galinčių sukelti atsitiktinę taršą kilus potvyniui, pavojaus kontrolės ir saugomomis teritorijomis, nurodytomis Direktyvos 2000/60/EB 6 straipsnyje.

Potvynių rizikos žemėlapiuose nurodytos teritorijos gali būti skirstomos į zonas pagal žemės paskirtį ir jautrumą galimai žalai.

4.  Valstybės narės nustato konkrečias vietas, kuriose potvynių rizika didesnė. Ši informacija turi būti naudojama planuojant žemės naudojimą.

5.  Priklausomai nuo savo regionų specifikos, valstybės narės gali nustatyti, jei mano esant reikalinga, konkrečias nuostatas dėl savo rizikos žemėlapių.

8 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad potvynių rizikos žemėlapiai būtų parengti ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 22 d.

2.  Jie persvarstomi ir, jei reikia, atnaujinami ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 22 d., o po to – kas šešerius metus.

Potvynių rizikos valdymo planai

9 straipsnis

1.  Valstybės narės priima ir įgyvendina upių baseinų, pabaseinių ir pakrantės ruožų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalies b punkte, potvynių rizikos valdymo planus upės baseino rajono lygiu, pagal to straipsnio 4 ir 5 dalis, 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (11) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (12) bei atsižvelgiant į tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 1 ir 4 straipsniuose.

2.  Rengdamos tokius planus, valstybės narės apibūdina potvynių procesus ir jų jautrumą pokyčiams, įskaitant lygių teritorijų, kaip potvynius sulaikančių natūralių ar buferinių zonų, vaidmenį, taip pat dabartines ir būsimas vandens pasišalinimo kryptis. Taip pat jos apibūdina plėtros planus, pagal kuriuos keičiama žemės naudojimo paskirtis arba gyventojų ir ekonominės veiklos pasiskirstymas, lemiantis potvynių rizikos padidėjimą toje teritorijoje arba žemupio ar aukštupio regionuose.

3.  Jeigu jau yra parengti upės baseino rajonų ar jų dalių žemėlapiai ar planai, atitinkantys šios direktyvos reikalavimus, valstybės narės esamus žemėlapius ar planus gali naudoti šios direktyvos tikslais. Vis tiek taikomas 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas juos peržiūrėti ir atnaujinti.

4.  Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis institucijomis, nustato tinkamą kiekvieno upės baseino, pabaseinio arba pakrantės ruožo apsaugos lygį, telkdamos dėmesį į galimų potvynių padarinių žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonominei veiklai, sumažinimą bei atsižvelgdamos į šiuos aspektus: vandens tvarkybą, dirvos valdymą, erdvinį planavimą, žemės naudojimo paskirtį, susijusios teritorijos jautrumą galimai žalai ir gamtos išsaugojimą, taip pat išlaidas ir naudą . Kai upių baseinai, pabaseiniai ar pakrančių ruožai priklauso kelioms valstybėms narėms, jos šias prievoles vykdo bendradarbiaudamos. Salpose žmogaus veikla turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į identifikuotą potvynių riziką.

5.  Potvynių rizikos valdymo planai apima priemones:

   a) kurios gali būti derinamos su gamtiniais procesais, pvz., salpų priežiūra ir (arba) atkūrimu, kad, kai tik įmanoma, upėms būtų kur išsilieti, ir kad visame upės baseino rajone būtų skatinamas tinkamas žemės naudojimas ir tinkama žemės ūkio ir miškininkystės praktika;
   b) kuriomis prisidedama prie potvynių aukštupio ir žemupio rajonuose valdymo arba kurios bent jau nedaro įtakos potvynių pavojui taip, kad būtų patirtos neproporcingos išlaidos siekiant atitinkamo rizikos prevencijos ir apsaugos lygio;
   c) kuriose atsižvelgiama į esamą žmogaus sukurtą apsaugos nuo potvynių infrastruktūrą, įskaitant jų ekonominį ir aplinkos apsaugos efektyvumą.

Potvynių rizikos valdymo planas apima visus potvynio rizikos valdymo ciklo etapus, dėmesį telkiant į prevenciją, apsaugą, pasirengimą ir atsižvelgiant į atitinkamo upės baseino ar pabaseinio charakteristikas. Potvynių rizikos valdymo planuose pateikiamas ir gelbėjimo bei atkūrimo priemonių įvertinimas.

Potvynių rizikos valdymo plane numatomos priemonės, užkertančios kelią atsitiktinei taršai iš techninių priemonių, nurodytų Direktyvos 96/61/EB I priede ir Direktyvoje 96/82/EB, kilus potvyniui .

6.  Potvynių rizikos valdymo priemonės, ypač tos, kurios susijusios su pastatų infrastruktūra, turėtų būti gero ir skaidraus ekonominio ir aplinkosauginio vertinimo objektas siekiant užtikrinti jų ilgalaikę naudą piliečiams ir verslui, atsižvelgiant į sąnaudų, įskaitant sąnaudų aplinkos apsaugai ir ištekliams, susigrąžinimo principą.

7.  Atsižvelgiant į solidarumo principą, aukštupio ir žemupio teritorijose vykdomos priemonės prireikus turėtų būti numatytos potvynių rizikos valdymo planuose. Potvynių rizikos valdymo ar bet kokios kitos priemonės, kurių imamasi vienoje valstybėje narėje, negali didinti potvynių rizikos kaimyninėse šalyse.

8.  Kai valstybė narė ketina iš esmės keisti įgyvendinimo priemones arba įgyvendinimo tvarkaraštį nesuėjus 11 straipsnio 2 dalyje numatytam persvarstymo terminui, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių ir užtikrina koordinavimą su kitomis tame pačiame tarptautinio upės baseino rajone esančiomis valstybėmis narėmis bei visuomenės informavimą ir dalyvavimą.

10 straipsnis

1.   Pirmasis potvynių rizikos valdymo planas apima priedo A dalyje nustatytus elementus. Vėlesnis persvarstymas, kaip numatyta 11 straipsnio 2 dalyje, apima priedo B dalyje nustatytus elementus.

2.  Valstybės narės Komisijai per trejus metus nuo kiekvieno potvynių rizikos valdymo plano paskelbimo pateikia tarpinę ataskaitą apie įgyvendinant planuotas priemones padarytą pažangą.

11 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad potvynių rizikos valdymo planai būtų parengti ir paskelbti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 22 d. ir įgyvendinami nuo 2015 m. gruodžio 23 d.

2.  Potvynių rizikos valdymo planas(–ai) persvarstomas(–i) ir atnaujinamas(–i) ne vėliau kaip iki 2021 m., o po to – kas šešerius metus.

12 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad upių baseinų rajonuose, kurie yra tik jų teritorijose, būtų parengtas tik vienas potvynių rizikos valdymo planas.

2.  Kai visas tarpvalstybinis upės baseino rajonas yra tik Bendrijos teritorijoje, valstybės narės užtikrina veiksmų derinimą, pavyzdžiui, sukurdamos kompetentingų institucijų keitimosi informacija tinklus, kad būtų sudarytas vienas tarptautinis potvynių rizikos valdymo planas. Stojančiosios šalys ir šalys kandidatės labai skatinamos aktyviai bendradarbiauti derinant veiksmus .

Jei toks planas neparengiamas, valstybės narės parengia potvynių rizikos valdymo planus, apimančius ne mažiau kaip tas tarptautinio upės baseino rajono dalis, kurios yra jų teritorijose. Rengdamos tokius planus, jos tariasi su kitomis valstybėmis narėmis, kurios yra tame pačiame tarptautinio upės baseino rajone, informuoja apie tų valstybių narių nuomonę ir atsižvelgia į jų planų poveikį kaimyninėms valstybėms narėms.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų koordinuojamas šios direktyvos reikalavimų laikymąsis visame upės baseino rajone. Tarptautinių upės baseino rajonų atveju atitinkamos valstybės narės bendrai užtikrina tokį koordinavimą ir šiuo tikslu gali naudotis esamomis struktūromis, kurios sukurtos pagal tarptautinius susitarimus.

4.  Jei tarptautinis upės baseino rajonas driekiasi ir už Bendrijos sienų, su atitinkama trečiąja šalimi neparengus vieno tarptautinio potvynių rizikos valdymo plano, atitinkama valstybė narė ar valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus visame upės baseino rajone, rūpinasi deramu koordinavimu su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

5.  Dėl galimų problemų, kurios turi poveikį potvynių rizikos valdymui valstybėje narėje ir kurios negali būti išspręstos valstybių narių lygiu, atsižvelgiama į Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį.

Derinimas su Direktyva 2000/60/EB, visuomenės informavimas ir dalyvavimas

13 straipsnis

1.  Pirmųjų potvynių rizikos žemėlapių rengimas ir vėlesnis jų persvarstymas, kaip nurodyta šios direktyvos 8 straipsnyje, vykdomi glaudžiai derinant su Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytu persvarstymu ir į jį integruojami .

2.  Pirmųjų potvynių rizikos valdymo planų rengimas ir vėlesnis jų persvarstymas, kaip nurodyta šios direktyvos 10 straipsnyje, vykdomi glaudžiai derinant su Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje numatytu upių baseinų valdymo planų persvarstymu ir į jį integruojami .

3.  Valstybės narės užtikrina, kad aktyvus visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas pagal šios direktyvos 14 straipsnį būtų derinamas su visų suinteresuotųjų šalių aktyviu dalyvavimu pagal Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnį.

14 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl aplinkos informacijos pateikimo visuomenei (13) ir Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais visuomenė galėtų naudotis preliminariais potvynių rizikos valdymo vertinimais, potvynių rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais.

2.  Valstybės narės užtikrina aktyvų visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant, persvarstant ir atnaujinant IV skyriuje numatytus potvynių rizikos valdymo planus.

3.  Siekdamos kuo labiau sumažinti potvynių daromą žalą, valstybės narės informuoja visuomenę ir skatina aktyvų jos dalyvavimą, kad būtų užtikrintas geras pasirengimas, kuris yra potvynių rizikos valdymo plano dalis.

Įgyvendinimo priemonės ir pakeitimai

15 straipsnis

1.  Pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą Komisija gali priimti techninius formatus duomenims perduoti ar apdoroti, įskaitant statistinius ir kartografinius duomenis.

2.  Atsižvelgdama į persvarstymo ir atnaujinimo laikotarpius pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą , Komisija gali pritaikyti 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 ir 3 dalis bei priedą prie mokslinės ir techninės pažangos.

3.  Valstybės narės reguliariai teikia 7 straipsnio 2 dalyje minimų teritorijų gyventojams informaciją ir organizuoja mokymus, kad jie galėtų imtis atitinkamų atsargumo priemonių prieš potvynius ir jiems nuslūgus.

16 straipsnis

1.  Komisijai padeda pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas (toliau – komitetas).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis

1.  Valstybės narės gali nuspręsti nerengti 4 straipsnyje minėto preliminaraus potvynių rizikos vertinimo tiems upių baseinų ir pakrančių ruožams, kuriuose, kaip nustatyta iki .... (14) , yra didelis potvynių pavojus, arba yra pagrįsta tikimybė, kad gali kilti potvynis, tačiau tik tuomet, jei jie turi būti priskiriami prie 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų teritorijų .

2.  Valstybės narės gali iki ....* naudoti dabartinius potvynių rizikos žemėlapius, jei jie atitinka 7 straipsnyje nurodytus žemėlapių reikalavimus.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti nerengti 9 straipsnyje minėtų potvynių rizikos valdymo planų, jei jų dabartiniai planai, galiojantys ....*, yra tinkami siekiant 1 ir 9 straipsniuose nustatytų tikslų.

4.  Valstybės narės apie savo sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalį informuoja Komisiją 6 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

Ataskaitos ir baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Valstybės narės Komisijai pateikia preliminarius potvynių rizikos, taip pat potvynių tarpvalstybinės rizikos, valdymo vertinimus, potvynių rizikos žemėlapius ir potvynių rizikos valdymo planus per tris mėnesius nuo jų parengimo.

19 straipsnis

Vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą. Sudarant šią ataskaitą, atsižvelgiama į klimato pokyčių nulemtus padarinius.

20 straipsnis

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ...(15) . Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

21 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

Priedas

Potvynių rizikos valdymo planai

A.  Pirmųjų potvynių rizikos valdymo planų sudedamosios dalys:

   1. preliminaraus potvynių rizikos vertinimo išvados, kaip nurodyta II skyriuje;
   2. pagal III skyrių parengti potvynių rizikos žemėlapiai ir išvados, kurios gali būti daromos atsižvelgiant į šiuos žemėlapius;
   3. tinkamiausio apsaugos lygio apibūdinimas, kaip nustatyta 9 straipsnio 4 dalyje;
   4. reikiamų priemonių tinkamam apsaugos lygiui pasiekti, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal 9 straipsnį, ir su potvyniais susijusių priemonių, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės aktus, apibūdinimas;
  5. nustatymas prioritetinių priemonių, kuriomis skatinama žalos prevencija pagal tokius Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus "prastėjimo sustabdymo" ir (arba) "geros ekologinės, cheminės ir kiekybinės būklės" tikslus:
   šlapžemių ir salpų apsauga,
   suardytų šlapžemių ir salpų (įskaitant upių vingių), ypač tų, kurios sujungia upes ir jų salpas, atkūrimas,
   pasenusios žmonių sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros pašalinimas iš upių,
   tolesnių statybų (infrastruktūros, gyvenamųjų namų ir kt.) salpose prevencija,
   statybos priemonių, skirtų atnaujinti esamus pastatus, skatinimas (pavyzdžiui, poliniai pamatai),
   tvaraus žemės naudojimo, pavyzdžiui, miškų atželdinimo, baseinų teritorijose rėmimas, siekiant gerinti natūralų vandens palaikymą ir požeminio vandens atsinaujinimą,
   išankstinis leidimų verstis nuolatine veikla salpose, pavyzdžiui, statyba ir pramonės plėtra, išdavimas ar registracija;
   6. visuomenės informavimo ar konsultavimosi priemonių (veiksmų), kurių buvo imtasi, apibūdinimas;
   7. derinimo proceso su bet kuriuo upės baseino rajonu ir derinimo su Direktyva 2000/60/EB proceso apibūdinimas ir kompetentingų institucijų sąrašas.

B.  Vėlesnio potvynių rizikos valdymo planų atnaujinimo sudedamosios dalys:

   1. visi pakeitimai ar atnaujinimai po ankstesnės potvynių rizikos valdymo plano versijos paskelbimo, įskaitant atliktų persvarstymų, kaip nustatyta II, III ir IV skyriuose, santrauką;
   2. pažangos, padarytos siekiant rizikos prevencijos ir apsaugos lygio, vertinimas;
   3. neįvykdytų priemonių, kurios buvo numatytos ankstesnėje potvynių rizikos valdymo plano versijoje, apibūdinimas ir neįvykdymo paaiškinimas;
   4. visų papildomų priemonių, kurių buvo imtasi po ankstesnės potvynių rizikos valdymo plano versijos paskelbimo, apibūdinimas.

(1) OL C
(2) OL C
(3) 2006 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva, su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).
(5) OL L 297, 2001 11 15, p. 7.
(6) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(8)* Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(9) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
(10) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 97).
(11) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).
(12) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(13) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.
(14)* Šios direktyvos įsigaliojimo diena.
(15)* Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Atnaujinta: 2006 m. gruodžio 12 d.Teisinis pranešimas