Straipsnis

Kalbėdamas apie santykius su Kinija, kuri tvirtina turinti suverenias teises į Tibetą, Dalai Lama kvietė veikti taikiai. Europarlamentarams jis teigė, jog „Tibetas nesiekia atsiskirti nuo Kinijos“, ir nurodė Škotiją ar Kvebeką kaip Tibeto siekiamos autonomijos modelį. Ironiška, tačiau, Dalai Lamos nuomone, tokią progą suteikia Kinijos kaip pasaulinės ekonominės galybės iškilimas, nes „norėdama tapti tikra supervalstybe, Kinija turi pelnyti pasaulio pagarbą – jai reikia moralinio autoriteto“. Dalai Lama pasisakė už globalizaciją, nes ji suartina valstybes. Jis taip pat žavėjosi ES pasiekimais: „Kai rūpinatės kitų interesais, iš to ir patys turite naudos“.

 

Po pokalbių su Dalai Lama EP pirmininkas Žozepas Borelis (Josep Borrell) sakė, jog liepos mėnesį, oficialaus vizito į Kiniją metu, norėtų aplankyti Tibeto sostinę Lhasą, kad „pats pamatytų padėtį Tibete“. Jis gyrė Dalai Lamos pastangas kaip „taikios, pasiaukojančios ir atsakingos kampanijos pavyzdį“. Ž. Borelis taip pat pabrėžė, kad „Europos Parlamentas nuolat reiškė susirūpinimą dėl neišspręstos politinės padėties Tibete ir be paliovos ten pažeidžiamų žmogaus teisių“.

 

EP pirmininkas atkreipė dėmesį į gruodžio mėnesį priimtą Parlamento rezoliuciją, kurioje ES raginama veiksmingiau plėtoti dialogą su Kinija žmogaus teisių klausimais, siekiant „gerokai pagerinti prastą žmogaus teisių padėtį Kinijoje“. Pastarasis dokumentas sustiprino 2002 m. balandį priimtą rezoliuciją, reikalaujančią iš Kinijos vyriausybės „gerbti ir apsaugoti tibetiečių religinę bei kultūrinę tapatybę“.

 

Nuo 1959 metų gyvendamas tremtyje, Dalai Lama vadovauja tarptautinei kampanijai prieš Kinijos politinį ir kultūrinį dominavimą Tibete. ES visada rėmė tiesioginį Dalai Lamos ir Kinijos valdžios dialogą kaip geriausią būdą sutarti (tuo tarpu Kinijos nuomone, tai išimtinai vidaus reikalas). Tibeto tarpininkai derasi su Kinijos atstovais nuo 2002 metų, tačiau be apčiuopiamų rezultatų.