Focus

 

Žmogaus teisių, demokratijos bei teisinės valstybės plėtra – vienas iš Europos Parlamento veiklos prioritetų. EP pastangas šioje srityje atspindi ir jo 1988 m. įsteigta premija, pavadinta rusų fiziko, tapusio branduolinių varžybų kritiku ir disidentu, Andrejaus Sacharovo (1924–1989 m.) vardu.

 

Šia premija apdovanojamas pasiaukojamas darbas tokiose srityse, kaip žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir mažumų teisių apsauga, demokratijos ir tolerancijos plėtra, pagarbos tarptautinei teisei bei įstatymo viršenybės įtvirtinimas. Premija skiriama vardan laisvės rizikuojantiems asmenims ir organizacijoms nepriklausomai nuo jų kilmės šalies ir valstybės, kurioje jie veikia.

 

 

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I – tikėjimo laivės, tarpreliginio dialogo ir tolerancijos gynėjas. Šią kandidatūrą Tapatybės, tradicijų ir suvereniteto frakcijos vardu pateikė Philip Claeys.

 

Zeng Jinyan – interneto disidentė, savo tinklaraštyje kasdien skelbianti žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje atvejus. Jos sutuoktinis Hu Jia – aplinkosaugos ir kovos su AIDS aktyvistas. Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso vardu šias Kinijos aktyvistų kandidatūras pateikė Monica Frassoni ir Daniel Cohn-Bendit.

 

Afganistano parlamentarė tęsią kovą už moterų teises ir vykdo daugelį socialinių projektų. Šios Afganistano Nacionalinės asamblėjos narės mandatas buvo sustabdytas po to, kai ji viešai įvardino parlamentarais tapusių karo vadų pavardes. Į M. Joya buvo kėsintasi net keturis kartus. Jos kandidatūrą Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu pateikė Vittorio Agnoletto, André Brie ir Tobias Pflüger.

 

Šis advokatas, dirbantis Sudano kovos su prievarta organizacijoje, teikia nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiems nuo Sudano pilietinio karo ir žmogaus teisių pažeidimų. Jo kandidatūrą pateikė skirtingoms frakcijoms priklausančių Josep Borrell Fontelles, Thierry Cornillet, José Ribeiro e Castro, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder ir 177 kitų parlamentarų grupė, o taip pat Annemie Neyts-Uyttebroeck bei Marco Cappato Liberalų ir demokratų aljanso vardu.

 

2006 metų spalį nužudyta Rusijos žurnalistė – gerai žinoma Kremliaus politikos kritikė, tyrusi ir rašiusi apie žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje atvejus. Kandidatūrą Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos vardu pateikė Joseph Daul.

 

 

 

 

 

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I dar prieš balsavimą informavo, jog negali priimti šios nominacijos.

 

Nuo 1999 m. vidurio „Novaja gazeta“ apžvalgininke dirbusi Ana Politkovskaja (1958–2006) išgarsėjo tirdama nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus bei kankinimus Čečėnijoje. Kelias knygas apie Čečėnijos karus ir Putino režimą išleidusi žurnalistė Federalinę saugumo tarnybą (FSB) kaltino dusinant pilietines laisves ir kuriant sovietinio stiliaus diktatūrą. Publicistė pripažino, jog dėl „ciniškos, rasistinės ir melagingos“ V. Putino politikos kalti ir patys Rusijos žmonės.

 

Gerai užsienyje žinoma daugelį tarptautinių apdovanojimų gavusi A. Politkovskaja teigė rašanti tam, kad žmonės išgirstų tikrąją, o ne daugumos Rusijos televizijos kanalų ir laikraščių skelbiamą ideologizuotą Kremliui palankią „tiesą“.

 

Žurnalistei ne kartą grasinta, bandyta susidoroti ir nunuodyti. 2001 m. Čečėnijoje dislokuota Rusijos kariuomenė A. Politkovskają bandė įbauginti inscenizuodama jos egzekuciją. 2006-ųjų spalio 7 d. į žurnalistę paleistos keturios kulkos: ji rasta nušauta namo Maskvoje, kuriame gyveno, lifte.

 

Atsisveikinti su žurnaliste susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Apie šią bebaimę žurnalistę Holivudas rengiasi statyti filmą, jos vardu buvo pavadinta viena Romos aikščių, o prabėgus metams nuo žmogžudystės A. Politkovskajos atminimą Maskvoje pagerbė šimtai žmonių.

 

Rusijos valdžia neigia turinti ką nors bendro su šia žmogžudyste. A. Politkovskajos žudikai nenubausti iki šiol, nors dešimties įtariamųjų suėmimas 2007 m. rugpjūtį teikia šiokių tokių vilčių.

 

Žuvusių Rusijos žurnalistų sąraše be Anos Politkovskajos – Dmitrijus Cholodovas, Vladislavas Listjevas, Igoris Domnikovas, Aleksejus Sidorovas. Manoma, jog nuo 1993 m. Rusijoje gyvybės neteko jau kone 300 žurnalistų, ši šalis išlieka pavojingiausių žurnalistams valstybių sąraše. Ar dar ilgai tęsis nebaudžiamumas ir šūviai į dar likusią nepriklausomą Rusijos žiniasklaidą?

 

 

 

 

Kova su neteisybe šiam teisininkui kainavo brangiai – jo šeimos nariai buvo kankinami ir žudomi. 2004 m. nepateikus kaltinimų Salih Mahmoud Osman septyniems mėnesiams buvo įkalintas pats. 2005 m. šis advokatas gavo aukščiausią „Human Rights Watch“ organizacijos apdovanojimą.

 

 

Zeng Jinyan – „Tiananmeniu 2.0“ praminta 22 m. mergina. Ši interneto disidentė savo tinklaraštyje kasdien skelbia žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje atvejus. Viskas prasidėjo tuomet, kai dar aštuoniolikmetė ji nutarė paviešinti aklo advokato Chen Guancheng suėmimo atvejį.

 

Jos 34 metų sutuoktinis Hu Jia – vienas pirmųjų Kinijos aplinkosaugos ir kovos su AIDS aktyvistų. Hu Jia yra vienas iš „basų advokatų judėjimo“, apjungusio prieš neteisybę kovojančius teisininkus, koordinatorių. 1989 m. Tiananmenio įvykių metu penkiolikmetis vaikinas kasdien ateidavo į aikštę išreikšti paramos protestuojantiems studentams.

 

Pekino priemiestyje gyvenantys aktyvistai buvo nuolat puolami, bauginami ir stebimi – nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. kovo jie gyveno namų arešto sąlygomis. Pernai „freeborn“ slapyvardžiu pasirašantis Hu Jia keturiasdešimt vieną dieną buvo dingęs be žinios.

 

Šiems naujosios žmogaus teisių gynėjų kartos atstovams gegužės 18 d. nebuvo leista išvykti iš šalies, kaltinant pavojaus nacionaliniam saugumui kėlimu, jų gyvenamoji vieta ir toliau stebima.

 

Pasak žmogaus teisių apsaugos organizacijų, „didžiąja Kinijos ugniasiene“ ir „juodąja interneto skyle“ pramintoje valstybėje kalinama daugiausia kibernetinės erdvės disidentų. Žiniasklaidos cenzūra pagarsėjusi Kinija užima 163 vietą „Žurnalistų be sienų“ 2006 m. paskelbtame Pasaulio spaudos laisvės reitinge. Labiau nei Kinijoje žiniasklaida cenzūruojama tik penkiose kitose pasaulio valstybėse.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nobelio taikos premijos laureatė ir opozicijos politikė Aung San Suu Kyi, gimusi 1947 m. Birmoje, yra Nacionalinės demokratijos lygos (NDL) įkūrėja. Aung San Suu Kyi pasisako už nacionalinį dialogą, laisvus rinkimus, demokratiją ir žmogaus teisių gerbimą šiuo metu karinės chuntos valdomoje šalyje.

 

Europos Parlamento pirmininkas priminė laureato pasiaukojimą ginant Darfūro konflikto aukas. „Prievartos ir savavališko jėgos panaudojimo akivaizdoje Salih Mahmoud Osman lieka ištikimas dialogui ir teisingumui. Be teisingumo negali būti demokratijos“, – sakė Parlamento pirmininkas.

 

Pasak H.-G. Pötteringo, skirdamas Sacharovo premiją Salihui Mahmoudui Osmanui, Europos Parlamentas remia Darfūro balsu tapusio advokato pastangas, o per jas – įstatymo viršenybės įtvirtinimą Sudane. Kasmet gruodžio mėnesį įteikiamą Sacharovo premiją sudaro diplomas bei 50 tūkst. eurų čekis.

 

EP pirmininkas taip pat paskelbė, jog Pirmininkų sueiga nutarė papildomai pagerbti vienos iš kandidačių gauti Sacharovo premiją – pernai rudenį Maskvoje nužudytosios rusų žurnalistės Anos Politkovskajos – atminimą. 

Sacharovo premija –  svarbus apdovanojimas, skiriamas kovotojams už minties laisvę ir žmogaus teises. Šiemet ji bus įteikta kruvino Darfūro konflikto aukoms padedančiam Sudano advokatui Salih Mahmoud Osman.

 

Pateikus nuorodą į šį puslapį, jame esančia vaizdine medžiaga galima naudotis nemokamai: siųsti draugams, talpinti interneto dienoraščiuose, tinklalapiuose, interneto bendruomenių puslapiuose.

 

Platindami šią audiovizualinę medžiagą apie aktualias žmogaus teisių problemas ir kovotojus už teisingesnį pasaulį padėsite sužinoti kuo daugiau žmonių.

 

Apačioje esančiose nuorodose rasite 22 kalbomis sukurtas skirtingų dydžių reklamjuostes ir reklaminius skydelius (.gif formatu), plakatus (.pdf), vaizdo klipus (.mpeg, .wmv), „flash“ filmukus bei elektroninio pašto parašus.

 

Sacharovo premija kasmet teikiama kovotojams su išnaudojimu, prievarta ir neteisybe. Ši premija – tai parama tiems, kurie paskiria savo gyvenimą laisvės ir teisingumo siekiui. Su 2007 m. Sacharovo premijos laureatu Salih M. M. Osman šnekėjomės apie teisingumo įgyvendinimą bei Darfūro konflikto aukų likimus.
 
Europos Parlamento Sacharovo premija jums paskirta už pastangas demokratijos, dialogo ir įstatymo viršenybės įtvirtinimo srityje. Ar ši premija padės kovoti su neteisybe ir nebaudžiamumu Darfūre?
 
Džiaugiuosi dėl visame Sudane ir Darfūre dirbančių žmogaus teisių gynėjų pastangų įvertinimo. Dirbame priešiškoje aplinkoje, tvyrant nuolatinei bauginimo atmosferai, esant suėmimo ir kankinimo grėsmei. Manau, jog turime moralinę atsakomybę padėti žmonėmis.
 
Darfūro žmonių kančios neišmatuojamos. Man, teisininkui, tai, kas vyksta Darfūre, yra tolygu genocidui. Prisiminkime tokius epizodus kaip daugiau nei 400 tūkst. žmonių nužudymas ir 2 tūkst. kaimų nušlavimas nuo žemės paviršiaus. Žaginimas tampa karo įrankiu, niekinamos net 8 metų mergaitės. Neretai tai daroma vyriškos lyties giminaičių akivaizdoje, siekiant pažeminti ir juos.
 
Nepaisant baisių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, teisingumo nesulaukta. Tvyro visiško nusikaltėlių nebaudžiamumo atmosfera. Taip yra todėl, kad neturime reikiamų įstatymų, mūsų teisinė sistema yra nekompetentinga ir nepasirengusi užtikrinti teisingumo.
 
Jūsų šalį vis dar krečia žiaurus šimtus tūkstančių gyvybių kainavęs ir milijonus žmonių iš namų išvijęs konfliktas. Kur slypi taikos ir susitaikymo Darfūre viltis?
 
Be teisingumo Darfūre ir Sudane nebus taikos. Taika neįmanoma be teisingumo – esminio taikos elemento, kurio neturime teisės pamiršti dėl jokių politinių priežasčių.
 
Sudano pietuose žuvo daugiau nei 2 mln. žmonių, 4 mln. buvo priversti palikti namus. Teisingumas nereiškia keršto, jis būtinas ilgalaikei taikai ir susitaikymui. Žiaurų elgesį išgyvenusios aukos nesugebės pamiršti kančių – būtent todėl teisingumo klausimas yra toks svarbus.
 
Ilgai tylėjusi tarptautinė bendruomenė ilgainiui pabudo. Ar Europa galėtų padaryti daugiau ir kokių praktinių žingsnių ji turėtų imtis?
 
Daugeliui aukų tarptautinės bendruomenės pagalbos teko laukti per ilgais. Daugelis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų nebuvo efektyviai įgyvendintos. Vis dėlto, būtent tarptautinės bendruomenės – Europos, Amerikos, Kanados – humanitarinė pagalba padėjo išgyventi daugiau nei 5 mln. žmonių.
 
Europos žmonių parama padėjo išlikti nukentėjusiems nuo konflikto, tačiau šito negana. Būtina išsaugoti kasdien naikinamas žmonių gyvybes, padėti žmonėms saugiai ir oriai grįžti namo. Ar žmones galima palikti gyventi stovyklose ilgiau nei ketverius metus? Norime matyti didesnį Europos rūpestį, ir, kaip ir JAV, išvysti į palaikymo demonstracijas Europos gatvėse išėjusius žmones.
 
Norime, kad Europa spaustų Sudano vyriausybę dėl hibridinių pajėgų įvedimo. Europa privalo į Darfūrą siųsti taikdarius nepaisydama Chartumo vyriausybės prieštaravimų –  daugiau nei trejus metus Darfūre dislokuotos 7 tūkst. karių Afrikos Sąjungos pajėgos neišgali apginti žmonių gyvybių.
 
Kviečiu Europos lyderius pamąstyti apie moralinę, etinę ir teisinę atsakomybę ginti žmonių gyvybes ir neleisti vyriausybei naikinti mūsų bendruomenių.
 
Ar ši premija, kurią yra gavęs ir Nelsonas Mandela, pagelbės jūsų darbe?
 
Didelė garbė gauti apdovanojimą, kurį yra gavusi legenda – Nelsonas Mandela. Esu pasiryžęs būtinai susitikti su šia asmenybe. Tai, kad Europos Parlamentas, skyręs Sacharovo premiją N. Mandelai, šiemet priėmė sprendimą skirti ją man, yra nepaprasta. Žinojimas, kad dar daugiau žmonių sužinos apie mano veiklą, teikia man drąsos ir ryžto. Žmonės suvokia, jog ši premija skiriama ne tik man, bet ir visam Darfūrui, Sudanui ir Afrikai.