„Sparčiai ekonomiškai besivystanti Kinija tampa viena didžiausių teršėjų. Naujas tarptautinis klimato režimas bus veiksmingas tik tuomet, jei Kinija ir Indija, neturinčios įsipareigojimų dabartinėje Kioto sistemoje, dalyvaus jame“, – po vizito sakė laikinojo EP klimato kaitos komiteto pirmininkas Guido Sacconi, Socialistų frakcijos narys iš Italijos.
Pasauliui būtinos Kinijos pastangos
Antroji pasaulyje pagal šiltnamio dujų išmetimą Kinija šioje srityje netrukus pralenks JAV. Dar ne taip seniai, 1990-aisiais, ji į atmosferą paleisdavo dvigubai mažiau CO2 nei JAV. Nors 2002 m. ji ratifikavo Kioto protokolą, kaip besivystanti šalis ji nėra saistoma jo nuostatų. Manoma, jog 2006 m. JAV anglies dvideginio emisijos siekė 5,75, Kinijos – 5,68, o ES – 3,33 gigatonas.
Anglimis kūrenamų elektrinių statybos Kinijoje pasiekė neįtikėtiną mastą. Tas pats pasakytina ir apie kitus milžinišką žalą gamtai darančius Kinijos veiksmus: užtvankų statybą, upių pakreipimą ir taršą, miškų kirtimą, nežabotą trąšų ir pesticidų naudojimą, branduolinių atliekų laidojimą, geležinkelių tiesimą bei kitų gigantiškų megaprojektų vykdymą. Visi šie veiksmai skatina dykumėjimą, sausras ir potvynius, purvo nuošliaužas, dėl jų gali atsirasti „klimato pabėgėlių“.
Tai nepraeina be pasekmių – išmetamosiose dujose dūstančių miestų (Kinijos miestai dominuoja labiausiai užterštų pasaulio miestų dvidešimtuke), rūgščių lietų, sausrų, potvynių, dykumėjimo. 1,3 mlrd. gyventojų turinti pasaulio valstybė suvartoja daugiausiai akmens anglies pasaulyje, o naftos – dvigubai daugiau nei prieš dvidešimtmetį.
Įstatymai neturi likti tik popieriuje
„Kinija neseniai priėmė Klimato kaitos programą ir yra pasiryžusi didinti energetinį efektyvumą“, – sakė Guido Sacconi, tvirtindamas, jog susitikimai padėjo suvokti Kinijos poziciją klimato kaitos klausimais.
Klimato kaitos komiteto pranešėjas Karl-Heinz Florenz (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Vokietija) sako supratęs, jog klimato kaitos klausimą Kinijos valdžia laiko prioritetiniu. „Susidarė įspūdis, jog Kinijos valdžia ima priimti ir įgyvendinti teisės aktus, padedančius kovoti su klimato atšilimu“, – tvirtino jis.
Ambicinguose Kinijos planuose – energijos intensyvumo (efektyvaus panaudojimo) padidinimas 20 proc. bei atsinaujinančios energetikos dalies padidinimas dešimtadaliu iki 2010 m. „Dabar svarbiausia – įgyvendinimas, kurį reikia atidžiai stebėti“, – tęsė europarlamentaras.
Kinijos pozicija: emisijų mažinimas, bet be įsipareigojimų
K.-H. Florenz pasidžiaugė, kad Kinija, kaip ir ES, JTO Klimato konvenciją suvokia kaip vienintelį tarptautinių derybų dėl klimato kaitos forumą ir mano, jog siekiant išvengti reglamentavimo spragų naujas susitarimas turi būti pasiektas iki 2009 m., kad nebūtų neapibrėžtumo prieš pasibaigiant Kioto protokolo galiojimui 2012-aisiais.
Anot K.-H. Florenz, EP teikia didelį dėmesį „užsienio aplinkosaugos politikai“, kadangi kova su klimato kaita yra „bendras visų mūsų interesas“. G. Sacconi manymu, Kinija siunčia teigiamus signalus: ji nori mažinti CO2 išmetimą ir efektyviau panaudoti energiją. Tuo pačiu ji siekia bendradarbiauti su pramoninėmis valstybėmis technologijų perdavimo srityje bei šneka apie finansinės paramos būtinybę.
„Kritinis momentas – tai, jog Kinija nori, kad būtų išlaikyta dabartinė Kioto protokolo struktūra – besivystančioms šalims netektų prisiminti konkrečių kiekybiškai apibrėžtų įsipareigojimų“, – apgailestavo europarlamentaras.
Pasirengimas Balio konferencijai
EP Klimato komiteto apsilankymas Kinijoje – pirmasis iš vizitų, skirtų užmegzti parlamentarų ryšius ieškant šalininkų aplinkosaugos problemų sprendimui. Europarlamentarų delegacija dalyvaus ir pokiotinio laikotarpio metmenis kursiančioje Balio konferencijoje.
Klimato kaitos komiteto priimtoje rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama ketvirtadienio plenariniame posėdyje, ES raginama užtikrinti, jog vėliausiai iki 2009 m. bus pasiektas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos valdymo. Pasak komiteto, jis turėtų apimti privalomus CO2 išmetimo mažinimo uždavinius pramoninėms šalims, teisingą kvotų paskirstymą, geresnius prisitaikymui skirtus finansinius bei švarių technologijų perdavimo mechanizmus.
Europarlamentarai ragina Europą parodyti pavyzdį ir įsipareigoti palaipsniui mažinti šiltnamio dujų išmetimą: bent 30 proc. iki 2020 m. ir 60-80 proc. iki 2050 m., lyginant su 1990-ųjų lygiu.
