Žuvininkystės pramonė, kurioje dirba daugiau nei ketvirtis milijono ES žvejų, sukuria mažiau nei 1 proc. Europos BNP. 2003 m. pradėta vykdyti Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reforma, turinti išsaugoti jūrų ekosistemas, užkirsti kelią žuvų išteklių mažėjimui ir žuvininkystės pramonės nuosmukiui.
Reforma ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF)
Europos žuvininkystės fondo biudžetas 2007–2013 m. laikotarpiu sudaro 3.8 mlrd. eurų. Šios lėšos skirtos remti žvejybos laivų modernizavimą ir akvakultūrą, socialines priemones, tokias kaip perkvalifikavimas, kompensacijos ir pagalba jauniems žvejams, norintiems pirmą kartą įsigyti naudotą laivą. Paramą taip pat gali gauti norintys atsisveikinti su žuvininkyste ir imtis kito verslo.
Reformuotoje Bendrojoje žuvininkystės politikoje siekiama apriboti ES žvejybinio laivyno pajėgumus, didelis dėmesys skiriamas aplinkai nekenkiantiems žvejybos metodams. Reforma buvo neišvengiama, kadangi kelioms žuvų rūšims, tokioms kaip menkės, ėmė grėsti visiškas išnykimas. Baltijoje vis mažiau plekšnių ir uotų. Ar apie ungurius ir lašišas mūsų anūkai sužinos tik iš spalvotų paveiksliukų? Kokią išeitį mato EP Žuvininkystės komiteto nariai?
Išsaugokime žuvis
Philippe Morillon (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) nuomone, svarbiausia suderinti mokslininkų pateikiamas išvadas ir žvejų patirtį. Anot jo, Žuvininkystės komitetas šių grupių tarpusavio pasitikėjimą kūrė nuo pat reformos pradžios.
Pasak Avril Doyle (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Airija), „BŽP daugiau nei dviems dešimtmečiams įtvirtino neadekvačią kvotų ir žvejų pajamų sistemą, su nepakankama stebėsena ir įgyvendinimu bei jūrų ekosistemos griovimu, sugaunant per daug žuvies“. Anot jos, iš šios politikos nelaimėjo niekas.
Georg Jarzembowski (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Vokietija) sako, jog jo prioritetas – subalansuota žuvininkystės politika ir kvotas viršijančios žūklės sustabdymas, „sukuriant ilgalaikį pajūrio regionų žvejų pragyvenimo pagrindą.“ Jam pritaria Stavros Arnaoutakis (Socialistų frakcija, Graikija), raginantis aktyviau kovoti su brakonieriavimu ir pragaištingais žvejybos būdais.
Nereikalingų žuvų išmetimas
Elspeth Attwooll (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) nuomone, dabar svarbiausia sukurti naujas žuvų išteklių išsaugojimo strategijas, mažinant priegaudą ir nereglamentuojamą žvejybą. Per metus pasaulyje išmetama nuo 7 iki 27 milijonų tonų žuvų, t.y. ketvirtadalis visų pagaunamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių.
Tai reiškia, kad „nepageidaujamos“, mažiau vertingos žuvys laikomos paprasčiausiomis šiukšlėmis. Manoma, kad žvejojant tralais, Europoje išmetama apie 70–90% visų jais sugaunamų žuvų. 2008 m. sausio 31 d. plenariniame posėdyje priimtoje rezoliucijoje EP ragina mažinti nepageidaujamą priegaudą ir siūlo ilgainiui visiškai uždrausti įsigalėjusią žuvų išmetimo praktiką.
Šiaurės Atlante per metus į jūrą išmetama 13 % sugaunamų žuvų – 1, 3 mln. tonų, Šiaurės jūroje 0,5 – 0,9 mln., Viduržemio ir Juodojoje jūrose – 4,9 % sugautos žuvies, Baltijos jūroje – vidutiniškai tik 1,4 %. Tinkluose taip pat žūva jūrų žinduoliai ir paukščiai.
