 | Focus | |
Viskas, ką norėjote sužinoti apie lobizmą ES institucijose |
| Institucijos - 03-04-2008 - 18:27 |
![Lobistas, žengiantis į europinių institucijų koridorius [eurolobizmas, eurolobistas, eurolobistai]](/multimedia/img/news/cont/20080402PHT25496/pict_20080402PHT25496.jpg "Padidinti vaizdą") Didės lobistinės veiklos skaidrumas
„Be lobistų indėlio sprendimų priėmimo kokybė gerokai nukentėtų“, – tvirtina Europos Parlamento pranešėjas lobizmo klausimu A. Stubb. Manoma, kad Briuselyje dirba bent 15 tūkst. lobistų ir 2,5 tūkst. lobistinių organizacijų. Balandžio 1 d. EP Konstitucinių reikalų komitetas pritarė taisyklių, reglamentuojančių interesų grupių atstovavimą, sugriežtinimui. Skaitykite dosjė apie sprendimų priėmimo Briuselio koridoriuose kuluarus ir planuojamas priimti priemones, didinsiančias skaidrumą.
Antradienį EP Konstitucinių reikalų komitetui pritarus Alexanderio Stubbo pranešimui dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos ES institucijose padėtas pagrindas jos skaidrumo didinimui.
„Tai svarbus žingsnis iš priekį“ , – tikina A. Stubb. „Skaidrumas – būtina legitimumo sąlyga, todėl šnekėdami apie lobizmą reglamentuojančias taisykles iš esmės šnekame apie legitimumą“, – tvirtina europarlamentaras.
Norėdami daugiau sužinoti apie interesų atstovavimą Briuselyje ir Europos Parlamente, skaitykite mūsų parengtą straipsnių apie „eurolobizmą“ seriją. Joje rasite ir 2007 m. lapkritį publikuotą interviu su pranešėju A. Stubbu.
| | Nuoroda: 20080331FCS25217 |
|
|
Lobizmo Briuselyje apžvalga | |
 Europos Parlamente registruota apie penkis tūkstančius „eurolobistų“ Europos Komisijos iniciatyva dėl sprendimų priėmimo skaidrumo didinimo apima ir lobizmą ES institucijose. Joje siūloma sukurti savanorišką lobistų registrą. EP Konstitucinių reikalų komitetas surengė seminarą, padėjusį pamatus Parlamento pranešimui šia tema. Ar Briuselio lobistų veikla bus reglamentuojama panašiai kaip Vašingtone? Skaitykite straipsnių apie europinį lobizmą seriją.
„Lobby“ (anglų k.) reiškia prieškambarį, kuluarus. Lobizmas – tai tam tikrų – paprastai siaurų – interesų atstovavimas ir jų gynimas, siekiant įtakoti valdžios institucijų sprendimus. Vieni lobizmą suvokia kaip natūralų demokratijai būtiną procesą, kitiems jis – už akių vykstantis galios ir įtakos žaidimas. Ką apie tai mano vienas svarbiausių Europos lobistų taikinių – Europos Parlamentas?
Sprendimų priėmimo kuluarai
Europos Komisijos nuomone, lobizmas – teisėta demokratinės sistemos dalis. Vis dėlto visuomenei turėtų būti aišku, kokią įtaką lobistai daro Europos institucijoms, kam jie atstovauja ir kas apmoka jų sąskaitas. Dėl šios priežasties 2006 m. pasiūlyta sukurti Komisijos tvarkomą savanorišką lobistų registracijos sistemą. Lobistų grupės jau pareiškė nepritariančios šiai iniciatyvai, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos (NVO) kritikuoja savanorišką siūlomos sistemos modelį. Europos Parlamento pozicija dėl europinio lobizmo bus išreikšta Alexander Stubb rengiamame pranešime, dėl EP Konstitucinių reikalų komitetas balsuos 2008 m. balandžio 1 d.
Akreditacija Europos Parlamente
Europos Parlamentas turi akreditacijos sistemą norintiems į EP patalpas patekti lobistams. Šiuo metu minėtame sąraše randame 4570 lobistų, 2570 iš jų turi nuolatinius leidimus. EP Darbo tvarkos taisyklių Lobistų veiklos elgesio kodeksas numato, jog lobistai privalo nurodyti, kieno interesams jie atstovauja. Jie turi vengti interesų konfliktų ir susilaikyti nuo nesąžiningų informacijos rinkimo būdų. Nesilaikantys elgesio kodekso lobistai gali netekti leidimo lankytis Parlamento patalpose.
Lobizmo ABC
Siekdami įrodyti, jog sprendimą reikėtų pakreipti tam tikra vaga, lobistai susitinka su europarlamentarais ir Komisijos pareigūnais, teikia savo argumentus ryšio priemonėmis, rengia studijas ir informavimo kampanijas, siūlo galimus teisės aktų pakeitimus. Teisėtas lobizmas reiškia, jog išklausęs skirtingas pozicijas ir argumentus galutinį sprendimą remdamasis europiniu interesu priima pats politikas ar pareigūnas. Tuo tarpu neteisėtas lobizmas yra paprasčiausia korupcija – sprendimas nusiperkamas.
Kiek jų?
Kadangi lobizmas nelaikomas oficialia profesija ar specialybe, patikimos statistikos apie Briuselyje dirbančius lobistus nėra. Manoma, kad Briuselyje iš lobizmo duoną valgo nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. asmenų. Vašingtone jų – kone 35 tūkstančiai.
Pasak už skaidrumą atsakingo Komisijos nario Siim Kallas, Briuselyje atstovaujama 2600 interesų grupių, tuo tarpu profesoriaus Justin Greenwood duomenimis europiniame lygmenyje egzistuoja kone pusantro tūkstančio interesų grupių, pusė jų turi buveines Briuselyje.
Kas jie?
Europinės lobistinės organizacijos apima pačių įvairiausių klausimų spektrą. Jas galėtume suskirstyti į keletą pagrindinių grupių:
- Prekybos ir profesinių asociacijų atstovai: automobilių gamintojų (ACEA), chemijos pramonės (CEFIC) ar net dantų gydytojų (EUDENTAL) asociacijos
- ES ir užsienio šalių prekybos rūmai (AMCHAM EU), darbdavių organizacijos (BUSINESSEUROPE)
- Profesinės sąjungos (ETUC)
- Tarpvyriausybinės organizacijos (JTO agentūros)
- Savo interesus ginančios bendrovės
- Lobizmu ir viešaisiais ryšiais besiverčiančios įmonės, teisės firmos
- Miestų ir regionų atstovybės
- Tyrimų institucijos: idėjų kalvės ir minčių fabrikai ( angl. „think-tanks“)
- NVO, viešąjį interesą ginančios grupės („Amnesty International“, „Greenpeace“) bei jų „skėtinės“ europinės organizacijos (Europos neįgaliųjų forumas, Europos jaunimo forumas, CONCORD)
Anot Justin'o Greenwood'o, paskutinės grupės – „piliečių interesų“ – organizacijos sudaro apie trečdalį, o verslo interesus atstovaujančios organizacijos – daugiau nei pusę ES asociacijų. Siekdami subalansuoto interesų atstovavimo Briuselyje, pastaruosius du dešimtmečius Parlamentas ir Komisija teikia finansinę paramą „piliečių intereso“ organizacijoms.
Į lobizmo sąvoką pažvelgus plačiau, prie lobistų galima būtų priskirti net ir užsienio valstybių diplomatus, „diplomatinio lobizmo“ pagalba ginančius juos siunčiančios valstybės interesus, tačiau šįkart apsiribokime siauresne sąvoka.
Straipsnis publikuotas 2007 m. spalio 8 d. | | |
|
Lobizmas: daugiau aiškumo ES institucijų koridoriuose | |
 Kaip bus reglamentuojamas europinis lobizmas? Ar būtina sukurti europinį lobistų registrą? Ar jis turėtų būti savanoriškas, ar privalomas? Kokius duomenis privalėtų pateikti lobistai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota spalio 8 d. EP Konstitucinių reikalų komiteto rengtuose svarstymuose. Į interesų atstovavimą į lobistinę veiklą pažvelkime europarlamentarų ir pačių lobistų akimis.
Ar lobizmas padeda, ar apsunkina sprendimų priėmimą? Pasak EP Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko Jo Leineno, lobizmas yra teigiamas reiškinys – visų indėlis yra sveikintinas.
Subjektyvumo dozė
Pranešimą dėl europinio lobizmo rengiantis suomių europarlamentaras Alexander Stubb lobistinę veiklą laiko „svarbia parlamentinio proceso dalimi“. „Nors lobistai pateikia naudingos informacijos, europarlamentarai suvokia, jog ji yra subjektyvi“, – teigia Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos narys.
Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso atstovo iš Liuksemburgo Claude Turmes nuomone, europarlamentarai yra gal net per daug priklausomi nuo lobistų patarimų, todėl EP vertėtų įdarbinti daugiau nepriklausomą analizę ir tyrimus rengiančių specialistų.
„Juodoji lobizmo dėžė“?
Ar lobistiniai procesai ES primena vėberiškąją „juodąją dėžę“, ir mes neturime galimybės sužinoti, kas yra jos viduje? Lobizmo skaidrumo ir etikos reglamentavimo aljanso (ALTER-EU) atstovas Paul de Clerck pritaria šiai nuomonei: „Lobizmas Briuselyje vyksta neskaidriai – niekas nežino kas užsiima lobizmu, kieno vardu ir kokiu klausimu“.
Anot P. de Clerck, kitas Briuselio lobizmo ypatumas – „besisukančių durų“ fenomenas: ES institucijose padirbę asmenys netruka pereiti dirbti į lobistines organizacijas. Taip pat reikia turėti omenyje „priekinės linijos“ grupes, tarytum atstovaujančias visuomenės interesams, tačiau iš tiesų įkurtas konsultacinių bendrovių ir finansuojamas savo interesus ginančių įmonių. Dabartinės taisyklės neleidžia „atsijoti“ tikrųjų interesų, teigia aljanso atstovas.
Savanoriškas ar privalomas registravimasis?
Europos Komisijos nario Siim Kallas siūlymu 2008-aisiais pradėtų veikti savanoriška registracijos sistema. Tuo tarpu dar 2006 m. pabaigoje Europos Parlamentas ragino „privalomai atskleisti įmonių ir kitus lobistus, užtikrinti verslo grupėms ir kitiems suinteresuotiems asmenims vienodą prieigą prie paties Sąjungos politikos formavimo proceso“.
Dauguma seminaro dalyvių sutarė, jog siekiant išvengti piktnaudžiavimo vienoks ar kitoks registras yra būtinas. Nuomonės išsiskyrė dėl to, ar registracija turėtų būti privaloma, ar neprivaloma, bei kokius duomenis turėtų pateikti lobistai.
Europos reikalų profesionalų lobistų asociacijos (SEAP) vardu šnekėjusi Lyn Trytsman-Gray pritarė savanoriškos registracijos sistemai, tuo tarpu britų leiboristo Richard Corbett teigimu savanoriška sistema neveiks. „Tie, kuriuos norėtumėme matyti registre, nesiregistruos“, – tvirtino deputatas.
Europos vartotojų apsaugos organizacijos (BEUC) atstovo Jim Murray nuomone, savanoriška sistema veiks tik sukūrus reikiamų paskatų sistemą. „Turint omenyje nesiruošiančių savanoriškai registruotis skaičių, matyt netrukus išvysime ir privalomą registrą“, – sakė jis. Anot jo, Parlamentas neturėtų išduoti leidimų patekti į savo patalpas Komisijos sąrašuose neužsiregistruosiantiems lobistams.
Pinigai: tarp viešumo ir konfidencialumo
Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp duomenų apie klientus bei finansinių ataskaitų paviešinimo ir konfidencialios informacijos apsaugos? „Europos viešųjų ryšių konsultacijų asociacija (EPACA) neprieštaraus finansinių duomenų viešinimui, jei jis bus taikomas visiems rinkos veikėjams, bus paremtas aiškiais kriterijais ir gerbs komercinių sutarčių įsipareigojimus“, – sakė asociacijos atstovas José Lalloum. Anot jo, savanoriška registracija, apimanti finansinių duomenų pateikimą, iškreiptų konkurenciją.
SEAP atstovė L. Trytsman-Gray ragino gerai apmąstyti, kokie finansiniai duomenys turėtų būti viešinami, ir remtis nuoseklumo ir aiškumo kriterijais. Europos teisininkus atstovaujančios CCBE narys Thomas Tindeman priminė, jog „klientų paviešinimas pažeistų konfidencialumą ir teisininkams galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę“.
Vartotojų interesus ginančios BEUC atstovo J. Murray nuomone, be skaidrumo „mes niekuomet nesužinosime, ar Europoje turime nuosavą politikus perkantį Jacką Abramoffą, todėl panašių atvejų neišvengsime ir patys“.
Lobizmo reglamentavimo Vašingtone pamokos
Ar Europai vertėtų pasimokyti iš 1995 m. JAV priimto Lobizmo atskleidimo įstatymo? Jame apibrėžiama lobistinė veikla, numatoma privaloma registracija bei pajamų ir išlaidų paviešinimas. Kai kurie prelegentai teigiama vertino aiškias šio įstatymo sąvokas ir apibrėžimus. Pasak Craig Holman iš JAV organizacijos „Public Citizen“, Amerikos patirtis parodė internete visuomenei prieinamų duomenų apie lobistus reikalingumą. Europarlamentaras R. Corbett paragino nepamiršti „milžiniškų ES ir JAV skirtumų“: pastarojoje valstybėje priklausomybė nuo finansinės paramos rinkimų kampanijose yra daug didesnė nei Europoje.
Straipsnis publikuotas 2007 m. spalio 18 d. | | |
|
„Lobizmas – teigiamas procesas, tačiau jis turi vykti skaidriai“ | |
 A. Stubb: „Skaidrumas turi būti abipusis“ Anksčiau jums pristatėme straipsnį apie Europos Parlamente vykusį seminarą dėl europinio lobizmo reglamentavimo. Šįkart pakalbinome pranešimą lobizmo tema rengiantį suomių europarlamentarą Alexander Stubb. Susipažinkime su šio Europos Parlamento nario mintimis apie europinio lobizmo ypatumus ir galimus jo priežiūros mechanizmus.
Konstitucinių reikalų komitetas A. Stubbo pranešimą tvirtins balandį, o Parlamentas savo sprendimą šiuo klausimu priims 2008 m. gegužę. A. Stubb nuomone, lobistai turėtų viešai skelbti informaciją apie finansinius srautus, o jų registracija turėtų būti savanoriška. Pasak Parlamento nario, patys europarlamentarai, ypač pranešėjai, taip pat privalo prisidėti prie skaidrumo didinimo.
Komisijos skaidrumo iniciatyva tapo jūsų rengiamo pranešimo atskaitos tašku. Šios iniciatyvos pagrindas – siūlymas sukurti lobistų registrą. Kokia jūsų nuomonė dėl „eurolobistų“ registravimo?
Manau, kad Komisijos siūlyme yra apstu gerų idėjų. Pradėdamas rengti pranešimą buvau visiškai atviras, vengiau bet kokio išankstinio nusistatymo dėl to, kaip turėtų vykti europinis lobistinis procesas.
Dabar, padirbėjęs ties šiuo klausimu, išklausęs daugelio žmonių nuomones ir visiems europarlamentarams išsiuntęs klausimynus, manau, jog mums reikia skaidresnių ir šiek tiek griežtesnių taisyklių.
Matau tris galimus lobizmo reglamentavimo variantus. Amerikietiškąjį modelį, nuėjusį gal kiek per toli: sukurtos 575 puslapių taisyklės, draudžiama rengti sėdimus pietus seminaro, kuriame lankosi bent vienas politikas, svečiams. Taip atsitiko dėl to, kad partijų finansavimas glaudžiai susijęs su lobizmu.
Kitas kraštutinumas pastebimas kai kuriose ES valstybėse, visiškai nereglamentuojančiose lobizmo praktikos. Parlamentai klauso įvairių „ekspertų“, kurie yra ne kas kita, kaip lobistai, patarimų. ES modelis yra kažkur per vidurį: Komisija iki šiol neturi taisyklių, tuo tarpu Parlamento lobistų registras dienos šviesą išvydo dar dešimtajame dešimtmetyje. Dabar kyla klausimas, ką su juo turėtumėme daryti...
Ar Parlamentui ir Komisijai reikia bendro lobistų registro?
Pradžioje į tokią galimybę žiūrėjau skeptiškai – visų pirma dėl administracinių sunkumų. Gerai apie tai pamąstęs manau, jog tai nėra bloga idėja, tačiau reikia atsižvelgti į lobizmo abiejose institucijose ypatumus. Priešingai nei Komisijoje, gavęs Parlamento leidimą lobistas gali nevaržomi vaikščioti šios institucijos patalpose. Žiūrėkime, kaip šiuos skirtumus suderinti praktikoje.
Ar visiems lobistams turėtų būti taikomos vienodos taisyklės?
Manau, jog visi lobistai sukurti lygūs. Tiek pramoninkų, tiek profesinių sąjungų atstovai, įsitraukę į lobistinę veiklą, yra lobistai. Jie „stumia“ savo interesus.
Manau, jog registracija turi būti savanoriška. Jei registracija bus privaloma, ar, tarkime, Lenkijos žemės ūkio sąjungos nariui, tenorinčiam trumpai pasimatyti su europarlamentaru, nebus leista susitikti su juo neįvykdžius visų biurokratinių procedūrų ir neužsiregistravus kaip lobistui? Manau, taip perlenktume lazdą. Tačiau jei esate rimtas lobistas, tikrai norėsite užsiregistruoti oficialiame lobistų sąraše.
Kokia finansinė informacija turėtų būti viešinama?
Manau, jog dalis finansinės informacijos turi būti vieša – tai didintų skaidrumą. Įmonės galėtų skelbti, kiek procentų savo pajamų išleidžia lobistinei veiklai. Lobizmu užsiimančios organizacijos turėtų įvardinti savo klientus, nevyriausybinės organizacijos – savo finansavimo šaltinius.
Skaidrumas būtinas abiejose pusėse, jo paisyti privalo ir EP nariai. Rengiuosi pasiūlyti tokią sistemą: rengiantis Parlamento pranešimą viena ar kita tema deputatas išnašose turėtų pateikti visą asmenų, kurie buvo išklausyti rengiant pranešimą, sąrašą. Tai vadinčiau „teisėkūros pėdsaku“. Manau, jog lobizmas yra teigiamas ir būtinas procesas, tačiau jis turi vykti skaidriai.
Kokia lobistų reikšmė Europos Parlamento darbe?
Visuomet sakau, jog geriausiai informuotas asmuo Briuselyje yra Komisijos narys, nes jis turi šimtų jam dirbančių europinių valdininkų užnugarį. Po to seka į Tarybos posėdžius atvažiuojantis ministras, kuriam, priklausomai nuo šalies ir ministerijos dydžio, dirba šimtas ar tūkstantis valdininkų. Europarlamentaras turi tik keletą padėjėjų – paprastai nuo vieno iki trijų.
Dėl šios priežasties europarlamentarui būtinas tam tikras ryšių tinklas. Teikdami bazinę informaciją, lobistai atlieka teigiamą vaidmenį, būtiną teisėkūros procesui. Sakykime, jei spręstume klausimą dėl dviračių ar triračių transporto priemonių spidometrų, meluočiau, jei sakyčiau, kad esu šios srities specialistas.
Ar rengiant pranešimą dėl lobizmo su jumis buvo susitikę lobistai?
Be abejo. Lobistai bandė įtakoti mano sprendimus lobizmo klausimu. Skaidrumo dėlei savo interneto dienoraštyje pateikiau su manimi susitikusių lobistų pavardes. Mes, suomiai, galbūt esame kiek skaidresni, nei vertėtų. Su lobistais esu pakankamai griežtas: duodu jiems 15 minučių pristatyti savo poziciją, palikti dokumentus – ačiū, viso gero, išvadas padarysiu pats. Dėl laiko trūkumo manau, jog darbo pietūs ir vakarienės yra laiko švaistymas, tačiau tai tik mano nuomonė.
Interviu publikuotas 2007 m. lapkričio 13 d. Alexanderio Stubbo kandidatūra 2008 m. balandžio 1 dieną pasiūlyta į atsistatydinusio Suomijos užsienio reikalų ministro postą. Naująsias pareigas jis turėtų pradėti eiti šių metų balandžio 4 d. | | |
|
Komitetas pritarė bendrai privalomai lobistų registracijos sistemai | |
 Interesų atstovavimas turi būti viešas 2008 m. balandžio 1 d. EP Konstitucinių reikalų komitetas pritarė suomių europarlamentaro A. Stubb pranešimui, kuriame siūloma numatyti privalomą tarpinstitucinę lobistų registravimo sistemą. Europarlamentarai taip pat pasisakė už eurolobistų finansavimo šaltinių paviešinimą.
Konstitucinių reikalų komiteto nuomone, būtina sukurti bendrą Parlamento, Komisijos ir Tarybos registrą. Jame būtų skelbiami interesų grupių atstovų finansiniai duomenys ir numatyta bendra pašalinimo iš registro tvarka. Su registru būtų susietas bendras etikos normas numatantis elgesio kodeksas.
Vieša informacija
Konstitucinių reikalų komiteto nuomone, europinių sprendimų priėmimą įtakojančių interesų grupių atstovai registre turėtų atkleisti tam tikrus finansinius duomenis. Į registrą būtų įtraukiama konsultacijų įmonių ir advokatų kontorų apyvarta, susijusi su lobistine veikla ES institucijose.
Organizacijose dirbantys lobistai ir prekybos asociacijos turėtų atskleisti tiesioginio lobizmo ES institucijose sąmatas, o NVO ir tyrimų institucijos – skelbti pagrindinius savo finansavimo šaltinius.
Eurolobizmas – kas tai?
Koks turėtų būti europinio lobizmo apibrėžimas? Komiteto narių nuomone, lobizmas reiškia „veiklą, kuria siekiama daryti įtaką Europos institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams“. Lobistai – tai visi „įtakos darymu“ užsiimantys viešojo ir privataus intereso atstovai.
Į šį sąrašą patenka profesionalūs lobistai konsultantai, įmonėse dirbantys lobistai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tyrimų institucijos, prekybos asociacijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos bei teisininkai, siekiantys daryti įtaką politikai, o ne teismų praktikai. Su visų interesų grupių atstovais turi būti elgiamasi vienodai, teigiama pranešime.
Abipusis skaidrumas
Skaidri turi būti ne tik lobistų, bet ir pačių politikų veikla. Konstitucinių reikalų komitetas pritarė A. Stubbo pasiūlytai nuostatai dėl „teisėkūros pėdsako“ sekimo. Remiantis šiuo poveikio teisėkūrai principu, Europos Parlamento pranešėjai privalės atskleisti, su kokiais interesų atstovais buvo konsultuotasi rengiant konkretų pranešimą.
Komitetas taip pat ragina paviešinti daugiau su tarpfrakcinėmis Europos Parlamento grupėmis susijusios informacijos, pradedant jų sąrašo paskelbimu EP interneto svetainėje.
Teigiami politikų vertinimai
Konstitucinių reikalų komitete pranešimui dėl lobistų veiklos pritarė 18 europarlamentarų, vienas balsavo prieš, o trys susilaikė. Siūlomas taisykles palaiko dauguma EP frakcijų.
Pranešėjas Alexander Stubb pasiūlymą dėl finansinių duomenų paviešinimo, bendro registro ir etikos kodekso sukūrimo vadina „milžinišku žingsniu į priekį“. Ispanų deputato Íñigo Méndez de Vigo teigimu, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija palaiko pranešimą, „išsklaidysiantį mitus apie lobizmą“.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovas iš Jungtinės Karalystės Andrew Duff džiaugiasi, jog pranešime siūloma privaloma, o ne savanoriška lobistų registracija.
Pasak Socialistų frakcijos nario iš Jungtinės Karalystės Richardo Corbett, įgyvendinus pranešime numatytas nuostatas gerokai išaugtų skaidrumas. Jo kolega iš Ispanijos Carlos Carnero priminė apie frakcijos paramą lobistų, su kuriais konsultuotasi rengus vieną ar kitą pranešimą, sąrašų viešinimui.
Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pirmininkės Monicos Frassoni nuomone, dabar svarbiausia išvysti viso Parlamento paramą, siekiant naująsias taisykles įgyvendinti jau kitąmet.
Naujuoju pasiūlymu džiaugiasi ir už skaidrumą kovojančių organizacijų, tokių kaip „ALTER-EU“, ir kitų interesų grupių atstovai. Europos viešųjų ryšių konsultacijų asociacijos (EPACA) manymu, komiteto sprendimas prisidės prie skaidrumo ir nustatys lygias žaidimo taisykles visiems lobistams.
Pranešimo dėl lobistų veiklos Europos institucijose reglamentavimo likimas spręsis gegužės 8 d. plenariniame posėdyje. Pranešimą turės pristatyti naujas pranešėjas, kadangi šią savaitę Alexander Stubb pradeda eiti Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas. | | |
|
|
