Straipsnis
 

Klimato kaita: ekonomiškesni ir ekologiškesni automobiliai

Aplinka - 26-06-2008 - 17:28
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 
CO2 išmetimo klasių lentelė automobilių salone ©BELGA_MAXPPP_LINDAUER Thierry

Perkant automobilį turėtų rūpėti ne tik arklio galių skaičius

Sausį Europos Komisija pateikė teisės aktų dėl kovos su klimato kaita projektų paketą, skirtą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti į ES atmosferą paleidžiamo CO2 kiekį. Riboti keleivinių mašinų emisijas svarbu dėl to, kad Europos keliuose yra net 220 mln. lengvųjų automobilių, išskiriančių 12 proc. Europos CO2. Efektyviau energiją panaudojančia žemo anglies dvideginio ekonomika norinti tapti ES siekia, jog nuo 2012 m. būtų nustatytos maksimalios taršos ribos visiems naujai pagaminamiems automobiliams.

Vidutinis europiečio automobilis yra 8 metų senumo ir kasmet nuvažiuoja 15 tūkst. kilometrų. Automobilių skaičius ES keliuose vis didėja, o daugelis didmiesčių dūsta dulkėse ir išmetamosiose dujose.
 
Kelių transportas Europoje išmeta penktadalį, o lengvieji automobiliai – 12 procentų viso ES išmetamo anglies dvideginio. Deja, transporto sektoriaus CO2 emisijos tebeauga.
 
Augantį kuro panaudojimo efektyvumą suryja didėjantys automobiliai ir jų skaičius, o automobilių pramonė neskuba vykdyti savanoriškų įsipareigojimų. Šiuo metu nauji automobiliai nuvažiavę kilometrą vidutiniškai išmeta 160 g CO2, nors ES automobilių gamintojai šiemet žadėjo pasiekti 140 g ribą.
 
„Žalesni“ automobiliai: privalomų normų link
 
ES buvo sutarusi, jog iki 2012 m. nauji keleiviniai automobiliai turėtų išmesti ne daugiau kaip 120 g CO2/km. Suvokdama, kad nesiėmus papildomų priemonių šis tikslas taip ir nebus pasiektas, Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės akto, nustatysiančio privalomas CO2 „lubas“. Ji siūlo įpareigoti gamintojus iki 2012 m. tobulinant technologijas sumažinti CO2 išmetimą iki 130 g, o papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip padangų, oro kondicionavimo sistemų tobulinimas ir biokuro naudojimas, pasiekti dar 10 g CO2/km mažėjimą.
 
Pasiūlyme dėl reglamento CO2 mažinimo tikslus siūloma pririšti prie pagaminamų automobilių parko masės – sunkiausios mašinos turės „pasistiebti“ daugiausiai, o mažiau nei 10 tūkst. mašinų ES parduodančioms bendrovėms siūloma taikyti tam tikras išimtis – jos galės siekti CO2 mažinimo tikslų sujungdamos pajėgas su kitais gamintojais.
 
Ilgalaikiai tikslai, baudos nepažangiesiems
 
Europos Parlamentas teigiamai įvertino Komisijos siūlymą, tačiau ragina siekti ambicingesnių ilgalaikių tikslų – 125 g CO2/km ribos nustatymo iki 2015 m., 95 g  iki 2020 m. ir galbūt 70 g ar mažesnės ribos iki 2025-ųjų.
 
Dabartinis pranešėjas šiuo klausimu Guido Sacconi (Socialistų frakcija, Italija) siūlo numatyti 95 g  iki 2020 m. ribą tam, kad „automobilių gamintojai įdėtų tiek pat pastangų, kaip ir kiti sektoriai, o bendrovės užsitikrintų teisinį aiškumą ir galėtų planuoti savo investicijų programas“.
 
Konkretūs ilgalaikiai tikslai būtų nustatyti 2014 m. vyksiančios peržiūros metu, atlikus išsamų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio įvertinimą. G. Sacconi yra linkęs palikti pačiai automobilių pramonei spręsti, kokiomis priemonėmis siekti CO2 mažinimo tikslų. Jis pasisako už atstumų tarp ratų, o ne masės kriterijaus taikymą, kadangi, pasak pranešėjo, tai galėtų padėti išvengti automobilio masės didinimo siekiant patekti į didesnio leidžiamo CO2 lygio kategoriją.
 
Komisija taip pat siūlo kurti baudų, kurios būtų taikomos leistinas normas viršijantiems gamintojams, sistemą – maždaug kelių dešimčių eurų rinkliavą už 1 g perviršį nuo automobilio. „Kalbame ne apie mokestį, bet apie iniciatyvą, kuri skatintų investicijas“, – aiškina G. Sacconi, siūlydamas gautas lėšas panaudoti moksliniams tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
 
Automobilio ir kuro kaina: piniginė ir aplinka
 
Astronominės kuro kainos neretą verčia vis dažniau susimąstyti apie savo poreikius ir galimybes. Į viešąjį transportą persėsti ar pulti minti dviračio pedalų galimame ne tik vedami ekologinių paskatų, bet ir paprasčiausiai taupydami pinigus, o spūsčių metu – ir laiką.
 
Ar etiška pirkti per kelias sekundes 100 km/h greitį pasiekiantį ar milžinišką keliolika litrų degalų „valgantį“ automobilį, kuriuo važinės vienas žmogus? Ar degant raudonam šviesoforo signalui prie jo būtina prilėkti maksimaliu leistinu greičiu? Technologijų tobulinimas yra viena, o vairuotojų sąmoningumo kėlimas – kita medalio pusė.
 
„Augant kuro kainoms, turime parodyti efektyvių automobilių privalumus. Mažesnė CO2 emisija tuo pačiu reiškia ir mažesnes išlaidas“, – aiškina G. Sacconi. Apart privalomo naujai parduodamų automobilių CO2 emisijos ir kuro sąnaudų žymėjimo, jau numatyto 1999 m. direktyvoje, į reglamentą turėtų patekti nuostatos dėl paskatų norintiems įsigyti mažiau teršiančias mašinas.
 
Manoma, kad griežtesni reikalavimai gali 6 proc. padidinti automobilių kainas, tačiau išlaidas kompensuos kuro sąnaudų mažėjimas. Naujos taisyklės sustiprins Europos automobilių pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje – juk kuro sąnaudomis pradėjo  rūpintis net amerikiečiai!
 
Reglamento belaukiant: ekonomija ir ekologija
 
Parlamentas dėl G. Sacconio pranešimo turėtų balsuoti rugsėjį, o vėliau vyksiančiose derybose su Taryba bus tikimasi rasti kompromisą ir patvirtinti reglamentą iki šių metų pabaigos. Europarlamentarams teks įtikinti didžiausių ES automobilių gamintojų – Vokietijos ir Prancūzijos – ministrus, jog nauji apribojimai nekenks jų automobilių pramonei.
 
Belaukiant politinių sprendimų ir pažangesnių automobilių, saugoti gamtą ir taupyti pinigus galima pradėti jau dabar. Važinėti taupiai galima tik techniškai tvarkingu automobiliu su pakankamai pripūstomis padangomis, laiku perjungiant pavaras, atsisakius agresyvaus vairavimo stiliaus, prognozuojant transporto srautus, judant iš inercijos ir numatant šviesoforų signalus.
 
120 g CO2/km vidutiniškai atitinka 4,5 litro dyzelino ar 5 litrus benzino sąnaudų. 30 proc. ES automobilių parko sudaro dyzelinius variklius turintys automobiliai. Nors „dyzeliai“ reikalauja mažiau kuro, įsitikinkite, ar jūsiškis turi dalelių filtrą, kuris neleidžia išmesti į aplinką vėžį sukeliančių medžiagų.
 
Tinkama alternatyva – suskystintos dujos, kurios yra ekologiškiausias ir pigiausias šiuo metu prieinamas kuras, leidžiantis išmesti į aplinką keliolika procentų mažiau anglies dvideginio, o kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose sumažina kelis kartus. Nereikia pamiršti, kad ne už kalnų ir pigesnių, gražesnių, greitesnių ir autonomiškesnių elektromobilių era, be to, toliau plėtojamos hibridinių ir vandeniliu varomų mašinų technologijos.
 
G. Sacconi portretas
 
1999 m. europarlamentaru tapęs Guido Sacconi užėmė EP Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Perrinktas 2004-aisiais, jis buvo pranešėju dėl cheminių medžiagų reglamentavimo paketo REACH, o vėliau tapo laikinojo Klimato kaitos komiteto pirmininku. „Po REACH priėmimo turime dar kartą pademonstruoti, kad darni plėtra nėra tuščia formuluotė. Kovoje su klimato kaita būtina suderinti aplinkosaugos, konkurencingumo ir užimtumo prioritetus. Turime patvirtinti, kad tai yra įmanoma“, – sako europarlamentaras.
 
Nuoroda: 20080616STO31715

Daugiau :

Atnaujinta: 2008 m. rugsėjis 29 d.Teisinis pranešimas