Tema
Nusivylimą Kopenhagos klimato konferencija keičia viltys dėl Kankuno
Aplinka - 22-01-2010 - 15:17
Ar Kioto sutartį pakeis naujas ambicingas susitarimas?
2009 m. viso pasaulio akys nukrypo į Kopenhagą, kurioje pasaulio galingieji tarėsi dėl klimato apsaugos po 2012-ųjų priemonių. Deja, jiems nepavyko pasiekti ambicingo, teisiškai įpareigojančio susitarimo. COP 15 konferencijoje stebėtojų teisėmis dalyvavę europarlamentarai ragina Europos Sąjungą ieškoti naujos strategijos, leisiančios siekti įpareigojančio susitarimo Meksikoje 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. vyksiančiame susitikime(COP 16).
Pernai priėmusi „20-20-20 iki 2020“ Klimato kaitos paketą, ES savo CO2 išlakas žada apkarpyti net 30 proc., jei panašius įsipareigojimus prisiims likusios pramoninės šalys, be to, Europa baigia tvirtinti Energijos vartojimo efektyvumo paketą.
Technologijų perdavimas ir klimato kaitos švelninimo finansavimas besivystančiose šalyse, prekyba taršos leidimais ir vadinamasis „karštojo oro“ klausimas – pasaulis iki šiol nesugebėjo rasti kompromiso šiais klausimais.Ar išsivysčiusios valstybės pavers savo pažadus teisiškai įpareigojančiais tikslais, o kylančios ekonomikos šalys neliks nuošalyje ir nevengs įsipareigojimų? Europos Parlamentas viliasi, kad žmonija sugebės susitarti dėl priemonių, leisiančių užtikrinti, kad bendra vidutinė metinė žemės paviršiaus temperatūra nepakils daugiau negu 2 °C laipsniais.
Europarlamentarai ragina ES išlaikyti lyderystę stabdant klimato kaitą, siekiant ambicingo teisiškai įpareigojančio pasaulinio susitarimo, kuriame būtų numatyti konkretūs išsivysčiusių ir besivystančių šalių įsipareigojimai ir sankcijos už jų nesilaikymą.
Sommaire du dossier :
Kopenhagos konferencija nusivylę europarlamentarai deda viltis į Meksiko susitikimą 
Kopenhagos klimato konferencijos finišo tiesioji: ar pasauliui pavyks susitarti? 
Aplinką saugančioje Kopenhagoje – susitarimo dėl klimato apsaugos viltys - Klimato pokyčių švelninimas: 10 Europos žingsnių
JT klimato komisijos vadovas Pachauri tiki tvarios plėtros ir atsakingo vartojimo modeliu 
Jo Leinen: „Klimato konferencija turi tapti tikro solidarumo aktu“ - EP ragina pasiekti ryžtingą klimato kaitos stabdymo susitarimą
Nuoroda: 20091130FCS65642
Kopenhagos konferencija nusivylę europarlamentarai deda viltis į Meksiko susitikimą
Gruodžio 19 d. pasibaigusi Kopenhagos konferencija neatnešė lauktų rezultatų © BELGA/AFP PHOTO/ADRIAN DENNIS
Sausio plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu europarlamentarai neslėpė nusivylimo deklaracijomis, o ne konkrečiais įsipareigojimais pasibaigusia Kopenhagos klimato kaitos konferencija (COP 15). Joje stebėtojų teisėmis dalyvavę europarlamentarai ragina Europos Sąjungą ieškoti naujos strategijos, leisiančios siekti įpareigojančio susitarimo Meksike 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. vyksiančiame susitikime(COP 16).
Vilčių nepateisinusioje Kopenhagos konferencijoje pasaulio šalių lyderiai nesugebėjo susitarti dėl konkrečių klimato apsaugos ir šiltnamio dujų išlakų mažinimo tikslų.
Vienintelis „pasiekimas“ – nepatvirtintame susitarimo tekste įvardintas tikslas neleisti klimatui sušilti daugiau nei 2 laipsniais. „Nesusitarimo“ tekste teigiama, kad išsivysčiusių valstybių parama besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato pokyčių 2010–2012 m. turėtų siekti 30 mlrd. JAV dolerių.
Aplinkos komiteto pirmininkas: „Privalome judėti į priekį“
Oficialiai Europos Parlamento delegacijai klimato kaitos derybos vadovavęs Jo Leinen (Socialistų ir demokratų aljansas, Vokietija) plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu ragino žvelgti į priekį. Jis teigiamai įvertino pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Ispanijos pasiryžimą kovoti su klimato kaitai, tačiau apgailestavo dėl Europos šalių nuomonių skirtumų kai kuriais esminiais klausimais.
Politikas ragino Europą susigrąžinti lyderės pozicijas kovoje su klimato pokyčiais, ieškant naujų strateginių partnerių prieš Meksikoje vyksiančią konferenciją. Pasak jo, dabar svarbu sudaryti koalicijas su besivystančiomis šalimis, kurios bus labiau linkę stabdyti klimato kaitą, kadangi 2010 m. pradės gauti finansinę paramą klimato apsaugai.
Nuo nusivylimo – prie veiksmų
Išreiškę nusivylimą „žlugusia konferencija“, kiti EP delegacijos Kopenhagoje nariai taip pat siūlo nenuleisti rankų. „Mūsų išlakų sumažinimo 30 proc. tikslas turi išlikti nepajudinamas. Privalome peržiūrėti strategiją, tačiau negalime atsisakyti ambicingų uždavinių“, – plenariniame posėdyje kalbėjo Corien Wortmann-Kool (Europos liaudies partija, Nyderlandai).
Corinne Lepage (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) ragina ES nemažinti pastangų, susikurti „gyvybingą ir ambicingą strategiją“ ir judėti energiją taupančios ekonominės sistemos link. „Mums nepavyks, jei nesugebėsime kalbėti vienu balsu“, – apie Europos galimybes išlikti klimato apsaugos lydere kalbėjo ji.
ES nesugebėjimą Kopenhagoje kalbėti vienu balsu kritikavo ir Satu Hassi (Žalieji/Europos laisvasis aljansas), paraginusi reformuoti sprendimų priėmimo procesą Jungtinėse Tautose. „Pakankamai aišku, kad kai kurios šalys siekė sabotuoti susitarimą“, – apgailestavo ji.
Rezoliuciją dėl Kopenhagos konferencijos įvertinimo Europos Parlamentas rengiasi tvirtinti vasario 8-11 d. rengiamoje plenarinėje sesijoje. Artimiausia galimybė pasiekti pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos stabdymo po 2012-ųjų, kuomet baigs galioti Kioto protokolas – Meksike 2010 m. lapkričio 29 - gruodžio 10 d. vyksianti COP 16 konferencija.
Daugiau :
- Kopenhagos „nesusitarimo“ tekstas [EN, pdf]
- Europos Parlamentas Kopenhagos konferencijoje [EN]
- Europos pastangos siekiant persilaužimo Kopenhagos klimato konferencijoje
Kopenhagos klimato konferencijos finišo tiesioji: ar pasauliui pavyks susitarti?
EP Aplinkosaugos komiteto pirmininko Jo Leineno vadovaujama delegacija į Kopenhagą atvyko gruodžio 14 d.
„Šalta ne tik Kopenhagoje, bet ir Bella konferencijų centre“, – apie įtemptą derybų atmosferą Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) kalbėjo pirmadienį į ją atvykusios Europos Parlamento delegacijos vadovas Jo Leinen. Netrukus paaiškės, ar pasauliui pavyks rasti kompromisą: galutinius sprendimus penktadienį priims 120 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių bus ir JAV prezidentas B. Obama.
„Apmaudu, kad Kopenhaga neatneš galutinio visapusiško susitarimo. Po jos prasidedantis laikotarpis bus nepaprastai svarbus. Iki 2010 m. vasaros privalome pasiekti naują teisiškai įpareigojantį susitarimą“, – gruodžio 17 d. prognozavo Jo Leinen. Pasak jo, Europa privalo nenuleisti klimato apsaugos kartelės ir neatsisakyti 30 proc. šiltnamio dujų išlakų mažinimo tikslo.
Kopenhagos finišo tiesioji
Konferencijų centre, kuriame zuja 15 tūkst. dalyvių ir 1,4 tūkst. žurnalistų, tvyro chaotiška atmosfera. Patekti į jį nėra lengva – daugeliui minusinėje temperatūroje teko laukti po 5-6 valandas. Užrašai ant konferencijų centro prieigose pripūsto milžiniškų matmenų baliono, rodančio vienos CO2 tonos tūrį, ragina mažinti taršą.
Antradienį į Kopenhagą atvykus aplinkosaugos ministrams, prasidėjo galutinė derybų fazė. Šiandien ir rytoj joje laukiama 120 valstybių ir vyriausybių vadovų. Tarp jų bus JAV prezidentas B. Obama ir valstybės sekretorė H. Clinton.
Stringančios derybos
Europos Parlamento delegacijos COP15 konferencijoje pirmininko pavaduotojas Karl-Heinz Florenz sako, jog derybas apsunkina JAV ir Kinijos nenoras užleisti savo pozicijas bei G77 valstybių nesugebėjimas šnekėti vienu balsu.
Įtemtų derybų metu besivystančios valstybės nekartą nutraukė derybas. Trečiadienį tikėtasi, kad konferencijai pirmininkaujanti Danija pasiūlys kompromisinį tekstą, tačiau vietoje to Danijos klimato ir energetikos ministrė Connie Hedegaard nutarė palikti klimato konferencijos pirmininkės postą.
„Pasiekėme kritinį derybų tašką. Bandome sustabdyti žaidimą „jei tu žengsi į priekį, aš prisijungsiu“. Visi turime eiti į priekį“, – gruodžio 16 d. „Facebook“ tinkle surengtoje diskusijoje rašė Karl-Heinz Florenz.
Nuo pirmadienio atidžiai derybas stebi 15 narių Europos Parlamento delegacija susitiko su Indijos, Kinijos, Brazilijos ir Japonijos parlamentarais, JT klimato reikalų sekretoriumi Yvo de Boeru ir būsimąja ES klimato komisare Connie Hedegaard. Šiandieną prie delegacijos prisijungs EP vadovas Jerzy Buzek.
Daugiau :
- Laikas nelaukia: Kopenhagos klimato konferencija
- EP@COP15
- Fotoreportažas iš COP15
- Europarltv reportažai
Aplinką saugančioje Kopenhagoje – susitarimo dėl klimato apsaugos viltys
Kopenhagos centre „Šaltieji “Kopenhagoje viliamasi pasiekti teisingą ir ambicingą klimato apsaugos susitarimą. ©BELGA_AFP PHOTO_Adrian Dennis
Į „Mažosios undinėlės“ miestą sugužėjusiems 15 tūkst. delegatų iš 192 valstybių bandant susitarti dėl naujos klimato apsaugos sutarties, į Kopenhagos klimato konferenciją pažvelkime per faktų ir skaičių prizmę. Taip pat pasiaiškinkime, kas slepiasi už COP15, IPCC, ETS, CCS ir kito klimato kaitos žargono.
Klimato žargonas
- CCS – anglies surinkimo ir saugojimo technologijos, leidžiančios „palaidoti“ CO2.
- „Karštasis oras“ – neišnaudoti taršos kreditai.
- CDM – švarios plėtros mechanizmas, leidžiantis pramoninėms šalims sumažinti savo įsipareigojimus dėl CO2 emisijos mažinimo investuojant į CO2 išmetimą mažinančius projektus besivystančiose šalyse.
- IPCC – Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, vertinanti mokslines, technines ir socioekonomines žmogaus sukeltų klimato pokyčių pasekmes.
- Kioto protokolas – pirmasis teisiškai įpareigojantis šiltnamio dujų išlakų mažinimo dokumentas, kurio galiojimas baigiasi 2012 m.
- Klimato finansavimas – besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos stabdymui skiriamos lėšos.
- Klimato pabėgėliai – žmonės, dėl klimato kaitos padarinių turintys palikti savo gyvenamąsias vietas.
- LPS (angl. ETS) - europinė prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistema. EP tikisi, kad ilgainiui atsiras analogiška transatlantinė ir pasaulinė „anglies dioksido rinka“.
- Naujoviški finansavimo mechanizmai – siūlomos klimato apsaugą leisiančios finansuoti priemonės: skolų nurašymas aplinkos labui („skolos už gamtą“ mainai), tarptautinių finansinių operacijų apmokestinimas ir pan.
- Šiltnamio dujos – CO2, metanas, azoto suboksidas ir hidrofluoroangliavandeniliai, skatinantys klimato kaitą ir ekstremalius klimato reiškinius.
- UNFCC – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija, kurios šalys sprendimus priima COP (angl. „Conference of Parties“) susitikimuose.
Klimato kaitos grėsmė tampa vis akivaizdesnė: Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, pastarasis dešimtmetis buvo pats šilčiausias nuo temperatūros pokyčių matavimo pradžios.
Kopenhagoje vykstanti COP15 – 15-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (FCCC), prie kurios prisijungė 192 šalys, konferencija. COP14 vyko Poznanėje, o COP16 bus surengta Meksike. Naujienas iš šios klimato konferencijos perduoda 3,5 tūkst. žurnalistų.
Kitą savaitę estafetę iš derybininkų perims virš 100 valstybių ir vyriausybių vadovų, priimsiančių galutinius sprendimus. Konferencijoje dalyvaus ir oficiali 15 europarlamentarų delegacija, prie kurios prisijungs EP vadovas Jerzy Buzek.
Kopenhagos konferencija neutrali klimato atžvilgiu – ją organizuojanti Danijos vyriausybė pasirūpino maksimaliai sumažinti šiltnamio dujų išlakas, o neišvengiamas šiltnamio dujų išskyrimas į aplinką bus kompensuotas (angl. carbon offsetting) vykdant sumažinti CO2 išmetimą padėsiantį ir oro kokybę pagerinsiantį projektą Bangladešo sostinėje Dakoje. Klimatui padarytą žalą dėl kelionės į Kopenhagą kompensuos ir Europos Parlamento delegacija.
Ekologiškoji Danija
COP15 vyksta aplinką tausojančioje šalyje. Kopenhagos centre važinėja elektriniai autobusai, o penktadalį elektros Danija pasigamina iš vėjo energijos. Kas trečias Kopenhagos gyventojas į darbą, universitetą ar mokyklą kasdieną mina dviračio pedalus. Ne tik dėl 350 km dviračių takų, bet ir išplėtotos dviračių kultūros ir aplinką saugoti skatinančios pasaulėžiūros.
Danijos aplinkosaugos pasiekimai neliko nepastebėti Europos – Kopenhagoje įsikūrusi Europos aplinkos agentūra, o buvusi Danijos Klimato ir energetikos ministrė Connie Hedegaard paskirta naująja klimato eurokomisare.
Kopenhagos konferencija: mažiau žalos aplinkai
Pasak statistikos, 80-90 proc. konferencijose dalijamų maišelių, tušinukų ir puodelių iškart atsiduria šiukšlyne. COP 15 rengėjai atsisakė nemokamų suvenyrų dalijimo dalyviams mados: sutaupytos lėšos leis finansuoti 10-12 „klimato kaitos stipendijų“, kurios atiteks studentams iš viso pasaulio, norintiems studijuoti pasauliniu atšilimu susijusias disciplinas.
Konferencijos dalyviai skatinami naudotis aplinkai nekenkiančiu transportu. Jiems nemokamai nuomojami dviračiai ir išduodami viešojo transporto bilietai. Į COP15 atvyksiančių labai svarbių asmenų limuzinai bus varomi iš šiaudų pagamintu bioetanoliu.
Konferencijos rengėjai užtikrina, kad ekologiški produktai sudarys ne mažiau nei 65 proc. joje pateikiamo maisto. Norint dalyvauti derybose nebūtina atvykti į Kopenhagą – puiki telekonferencijų įranga leidžia derėtis per atstumą.
COP15 yra pirmoji stambi tarptautinė konferencija, kurioje naudojami šviesos diodai (LED), leisiantys sutaupyti 80-90 proc. apšvietimo energijos. Verta paminėti, kad ekologinius sertifikatus turi net 53 proc. Kopenhagos viešbučių.
Klimato pokyčių švelninimas: 10 Europos žingsnių
Gruodžio 7 d. Kopenhagoje susirinkę 192 valstybių atstovai per 12 dienų bandys susitarti dėl Kioto protokolą pakeisiančio pasaulinio susitarimo. Konferencijos pabaigoje diplomatus pakeis politikai – joje laukiama 110 valstybių ir vyriausybių vadovų. Europos Parlamento pozicijas gins oficiali 15 europarlamentarų delegacija. Pažvelkime į dešimt ES ir Europos Parlamento žengiamų žingsnių, skirtų sumažinti klimato kaitos pavojus.
- Išlakų mažinimas. Labiausiai teršiančioms pramonės šakoms ES taikoma Prekybos taršos leidimais sistema (angl. „EU ETS“) – pagrindinis ES kovos su klimato kaita įrankis, padėsiantis iki 2020 m. sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išlakas bent 20 proc. lyginant su 1990 m. Nuo 2013 m. dauguma taršos leidimų bus parduodami aukcione, palaipsniui mažės nemokamai išduodamų taršos leidimų skaičius.
- Bendros pastangos. Bendrų veiksmų sistema taikoma mažiau teršiančioms šakoms, neįtrauktoms į ETS: transporto, statybų, paslaugų, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo sektoriams. Remiantis solidarumo principu, susiveržti „CO2 diržus“ labiausiai turės turtingieji.
- Sugautas CO2. ES sukūrė teisinę bazę dėl CO2 surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijų plėtros. Didelės elektrinės ir stambios pramonės įmonės privalės gaudyti anglies dvideginį, kuris bus „sandėliuojamas“ išnaudotuose naftos ir dujų telkiniuose, druskingose požeminėse ertmėse ar po vandeniu esančiuose geologiniuose sluoksniuose.
- Ekologiškesni automobiliai. Iki 2012 m. patobulinę variklių technologijas naujų keleivinių automobilių gamintojai turės pasiekti, kad jų suprojektuotos mašinos išmestų ne daugiau nei 130 g CO2/km, o papildomos priemonės (padangų, oro kondicionavimo sistemų tobulinimas ir biokuro naudojimas) leistų „sutaupyti“ dar 10 g CO2/km.
- Daugiau atsinaujinančios energijos. Iki 2020 m. atsinaujinanti energija turės padengti bent penktadalį ES energijos reikmių. Privalomi nacionaliniai tikslai numato vandens, saulės, biomasės ir geoterminės energijos panaudojimo elektros energijos gavybos, šildymo ir vėsinimo bei transporto sektoriuose.
- Ekologiškesnis kuras. Kuro kokybės direktyvoje numatomos kuro gavybos, perdirbimo, transportavimo ir panaudojimo efektyvumo didinimo priemonės kuro tiekėjus iki 2020 m. įpareigoja 10 proc. sumažinti šiltnamio dujų išlakas. Viso šio ciklo ekologiškumas didės sumažinus gamtinių dujų išleidimo į atmosferą ir jų deginimo mastus, plečiant biokuro ir alternatyvių degalų panaudojimą.
- Efektyvesnės padangos. Nuo 2012 m. lapkričio visos Europos vairuotojams bus paprasčiau išsirinkti kurą taupančias padangas. Padangų kuro taupymo potencialas bus žymimas naudojant įprastą buitinės technikos prietaisų energetinį efektyvumą žyminčią iš žalios į raudoną spalvą pereinančią schemą su raidėmis nuo „A“ iki „G“.
- Energiją taupantys pastatai. Visi nuo 2020 m. statomi pastatai turės atitikti aukštus energijos taupymo standartus, o didžiąją dalį energijos „pasigaminti“ iš alternatyvių energijos šaltinių. Kapitališkai remontuojamų namų savininkai bus skatinami įsirengti modernius skaitiklius, ekologiškesnėmis alternatyvomis keisti atgyvenusias šildymo, karšo vandens ir oro kondicionavimo sistemas.
- Energiją taupantys produktai. Remiantis naujomis siūlomomis taisyklėmis, numatoma išlaikyti septynias energetinio efektyvumo klases. Patys efektyviausi buities prietaisai ir energiją padedantys taupyti produktai galės būti žymimi „A+++“ žyma. Reklamuojant produktą turės būti nurodoma ir jo energetinio naudingumo klasė.
- Ekologiškesnis Parlamentas. EMAS (Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) reikalavimus vykdantis Europos Parlamentas savo „anglies dvideginio pėdsaką“ iki 2020 m. siekia sumažinti 30 proc. Šio tikslo padės siekti elektros ir popieriaus taupymas, saulės energijos panaudojimas bei hibridinių automobilių įsigijimas. Nuo 2008 m. pirkdamas tik „žaliąją elektros energiją“, Europos Parlamentas sugebėjo gerokai sumažinti savo CO2 išlakas.
JT klimato komisijos vadovas Pachauri tiki tvarios plėtros ir atsakingo vartojimo modeliu
Rajendra Pachauri
Pasikeitusi viešoji nuomonė Kopenhagos klimato kaitos konferenciją (COP15) leidžia pasitikinti nusiteikus optimistiškai, mano „Antraščių“ kalbintas JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmininkas Rajendra Pachauri. Kartu su Paul McCartney Europos Parlamente surengtoje konferencijoje „Mažiau mėsos = mažiau taršos“ dalyvavęs klimato apsaugos guru sutiko atsakyti į EP „Antraščių“ skaitytojų „Facebook'e“ užduotus klausimus.
Šiltnamio dujų išlakas galime sumažinti nekeldami jokios grėsmės ekonomikos plėtrai ir darbo vietoms, pabrėžia Rajendra K. Pachauri.
Joseph Caruana (Malta): „Ar COP15 neįvyks pirmasis diplomatinis konfliktas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių?“
Manau, kad ne – klimato kaitos aukomis taps visos išsivysčiusios ir besivystančios šalys, todėl privalome suvokti, kad mūsų interesai sutampa. Egzistuoja bendros, tačiau skirtingos atsakomybės principas, remiantis kuriuo, priklausomai nuo valstybės situacijos, galime nustatyti skirtingus įsipareigojimų lygius.
Daugelis Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių nėra pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos. Manau, jog išsivysčiusio pasaulio moralinė ir etinė pareiga yra joms padėti.
Į Kopenhagos susitikimą žvelgiu optimistiškai, kadangi per pastaruosius dvejus metus išvydome aiškius visuomenės nuomonės pokyčius.
Philip Strothmann (Vokietija): „Jei JAV ir Kinija neprisiims ambicingesnių įsipareigojimų, temperatūra pakils daugiau nei 2° C?“
Jei nesiimsime priemonių, atšilimas viršys 2° C. Koks bebūtų Kopenhagoje pasiektas susitarimas, jis tikrai nebus paskutinis. Politika šioje srityje turi remtis mokslu. Tolimesnė padėties analizė bus pateikta penktojoje IPCC ataskaitoje 2013-2014 m.
Isaak Magerman (Belgija): „Galbūt mums būtina nauja pramoninė ir ekonominė revoliucija?“
Žinoma. Vakar Vokietijoje susitikau su kanclere Angela Merkel. Vokietijos vyriausybė vykdo aktyvią politiką, šalis išvystė 5,5 gigavatų saulės energijos pajėgumus. Indija taip pat turi ambicingų saulės energijos panaudojimo tikslų. Be to, neturime pamiršti milžiniškų energijos panaudojimo efektyvumo didinimo galimybių transporto, pastatų ir pramonės srityse.
Pažvelgus į visas šias prielaidas paaiškėja, kad šiltnamio dujų išlakas galime sumažinti neprarasdami ekonomikos plėtros pajėgumų ir darbo vietų. Kai kurios iš šių priemonių netgi didina užimtumo lygį. Tereikia politinės valios, o ji, mano gero draugo Al'o Gore'o žodžiais tariant, yra „atsinaujinantis išteklius“.
Paul Van Rompaye (Beligija): „Galbūt CO2 išmetimo mažinimas leis pabėgti nuo amerikietiškojo vartojimo modelio?“
Pasaulis pergyveno kelis radikalius „tektoninius“ lūžius. Pradėjome nuo medžiotojų ir rinkėjų kultūros, vėliau sukūrėme žemės ūkį. Nematau priežasčių, kodėl esminiai pokyčiai negali vykti ir šiandien. Pokyčiai, kurie leistų suderinti augimą, plėtrą ir vartojimą su aplinkos apsauga. Gamtą ir klimatą privalome paversti prioritetu.
Andres Galindo (Ispanija): „Ar netrukus pristigsime geriamo vandens?“
Nereikia baimintis, tačiau būtina suvokti, kad kai kuriose pasaulio dalyse įtampa dėl vandens išteklių panaudojimo dramatiškai išaugs. Turi gimti vyriausybių, verslo ar pilietinės visuomenės judėjimas, suvoksiantis vandens svarbą ir tai, jog nėra beverčių resursų.
Ercan Acar (Turkija): „Ar atsinaujinantys energijos šaltiniai pajėgūs pakeisti iškastinį kurą?“
Neabejoju tuo – ne tik iškastinį, bet galbūt ir branduolinį kurą. Manau, kad keliose pasaulio dalyse, įskaitant Europą, pasinaudojus vaizduote ir naujovėmis įmanoma išvystyti milžiniškus atsinaujinančių šaltinių panaudojimo mastus.
Gaila, kad Europa nepažvelgė rimtai į galimybę Šiaurės Afrikoje vykdyti didelius saulės energijos generavimo projektus, elektros energiją perduodant nutiesus jūros dugnu einančius kabelius. Vėjas – dar vienas energijos šaltinis. Reikia nepamiršti ir energijos panaudojimo efektyvumo, neatskiriamo nuo alternatyvių šaltinių panaudojimo, potencialo.
Daugiau :
- Planetos gelbėjimui – 12 dienų
- Europos Parlamentas „Facebooke“
- R. K. Pachauri: „Išplauksime arba paskęsime kartu“
- Nuotraukų galerija „Flickr'yje“
Jo Leinen: „Klimato konferencija turi tapti tikro solidarumo aktu“
Jo Leinen viliasi, kad netrukus JAV politikai ir pramonininkai į klimato kaitą ims žvelgti rimčiau
Nors ES Vadovų Tarybos sprendimai dėl klimato kaitos yra nepakankamai ambicingi, JAV gerokai atsilieka nuo ES, apgailestauja EP Aplinkos komitetui vadovaujantis Jo Leinen. Pasak Vašingtone su JAV Kongreso nariais praeitą savaitę susitikusio europarlamentaro, bandymus rasti susitarimą Kopenhagos konferencijoje (COP15) gali stabdyti du esminiai klausimai. J. Leinen vadovaus COP15 konferencijoje dalyvausiančiai 15 EP narių delegacijai.
Neseniai grįžote iš Vašingtono: ar JAV pasirengusios prisiimti CO2 išlakų mažinimo įsipareigojimus ir ar netrukus bus sukurta transatlantinė prekybos taršos leidimais sistema?
Nors Obamos administracija kelia ambicingus klimato apsaugos tikslus, amerikiečiai gerokai vėluoja. Jie labai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir, kaip suprantu, iki Kopenhagos susitikimo Kongresas nebus priėmęs įstatymų dėl klimato kaitos valdymo.
Artimiausiu metu išliks daug neatsakytų klausimų. Esu tikras, kad viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiu keisis JAV politikų ir technologijų pramonės požiūris. Jei jie kažko imasi, jie nori būti pirmi; jie rimtai konkuruoja su Europa technologiniame lygmenyje.
Citation
Nors Obamos administracija kelia ambicingus klimato apsaugos tikslus, amerikiečiai gerokai vėluoja.Jo Leinen
Ant Kopenhagos konferencijos derybų stalo bus daugybė klausimų: išlakų mažinimo tikslai, finansavimas, technologijų perdavimas, vadinamoji „karštojo oro“ problema. Kas stabdys susitarimo paieškas ir kels daugiausiai nesutarimų?
Derybas gali stabdyti du neatsakyti klausimai. Pirmasis – konkretūs pramoninių valstybių įsipareigojimai dėl CO2 emisijų mažinimo. Manau, jog besivystantis pasaulis ir kylančios šalys nori matyti konkrečius privalomus įsipareigojimus, kuriuos turi prisiimti industrinės valstybės, 200 metų atmosferai krovusios šiltnamio dujų naštą.
Antroji problema – prisitaikymo ir klimato kaitos švelninimo finansavimas besivystančiose šalyse. Taigi, Europa, JAV ir Japonija turi pateikti konkrečius pasiūlymus dėl to, kiek pinigų jos yra pasirengę skirti besivystančiam pasauliui, jei šis sutiktų tapti to paties konsensuso ir susitarimo dalimi.
Praeitą savaitę ES šalių vadovai pateikė „sąlygišką pasiūlymą“ dėl išlakų mažinimo ir finansavimo. Ar jis ES leis užimti stiprias derybines pozicijas Kopenhagoje?
Iki šiol ES yra vienintelis veikėjas, siūlantis konkrečius CO2 mažinimo ir finansinės paramos besivystančioms šalims uždavinius. Europos Vadovų Tarybos pasiektas kompromisas nepakankamas, silpnokas ir, mano galva, per kuklus. Reikia daugiau pastangų tam, kad Kopenhagoje išvystume tikrą turtingojo ir skurdžiojo pasaulio solidarumo aktą.
EP ragina pasiekti ryžtingą klimato kaitos stabdymo susitarimą
2009 m. lapkričio 25 d. priimtoje rezoliucijoje (516 balsų už, 92 prieš, 70 susilaikė) europarlamentarai ragina ES šalių vyriausybių vadovus parodyti politinę valią, kad gruodį Kopenhagoje rengiamoje klimato kaitos konferencijoje būtų pasiektas ryžtingas ir teisiškai įpareigojantis susitarimas stabdyti klimato kaitą. Parlamentas ragina sutarti dėl privalomų išlakų mažinimo įsipareigojimų išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, finansinių išteklių skyrimo bei sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą.
Europos Parlamentas ragina išsivysčiusias šalis kaip grupę įsipareigoti iki 2020 m. (palyginti su 1990 m.) sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį procentiniu dydžiu, kuris būtų artimas viršutinei 25-40 proc. intervalo ribai, o iki 2050 m. – bent 80 proc. Į taršos leidimų prekybos Parlamentas siūlo įtraukti tarptautinę aviaciją ir laivybą.
Kylančios ekonomikos šalys – Kinija, Indija ir Brazilija – turėtų siekti panašių tikslų, o besivystančios šalys kaip grupė turėtų įsipareigoti sumažinti dujų išlakų augimą 15-30 proc. lyginant su scenarijumi, jei nebūtų imtasi jokių priemonių, sako europarlamentarai. Pramoninės valstybės turėtų įsipareigoti suteikti pakankamą finansinę pagalbą besivystančioms šalims (bent 30 mlrd. eurų kasmet visoms šalims kartu), kuri joms padėtų įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, sakoma rezoliucijoje.
Europos Sąjunga išlieka kovos su klimato kaita lydere. 2008 m. gruodį patvirtintame Klimato kaitos stabdymo pakete ji vienašališkai įsipareigojo iki 2020 m. lyginant su 1990 m. 20 proc. mažinti šiltnamio dujų išlakas, 20 proc. didinti energijos panaudojimo efektyvumą ir pasiekti, kad bendrame ES energijos balanse atsinaujinantys šaltiniai sudarytų 20 proc.
ES institucijų baigiamas tvirtinti Energetinio efektyvumo paketas leis užkirsti kelią energijos švaistymui: jame numatomos padangų kuro taupymo potencialo ir su energetiniu efektyvumu susijusių produktų ženklinimo bei pastatų energetinio efektyvumo didinimo priemonės.