Focus
Sausio 18-21 d. Strasbūro plenarinės sesijos naujienos
Institucijos - 18-01-2010 - 11:23
Sausio 18-21 d. europarlamentarai sugužėjo į pirmąją 2010 m. Strasbūro plenarinę sesiją
Atnaujinta:2010-02-21. Strasbūre pirmadienį ir antradienį buvo surengti paskutinių keturių kandidatų į eurokomisarus klausymai. Parlamentas su ES užsienio reikalų įgaliotine C. Ashton aptarė padėtį Haityje, Irake, Irane ir Jemene. Pirmojoje 2010 m. plenarinėje sesijoje Ispanijos ministras pirmininkas J. Zapatero pristatė savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą; europarlamentarai įvertino Europą nuvylusius Kopenhagos klimato kaitos konferencijos rezultatus ir perrinko Europos ombudsmeną.
Šioje dosjė pristatome svarbiausias prabėgusios plenarinės sesijos naujienas ir kviečiame prisiminti įsimintiniausias sesijos akimirkas.
Sommaire du dossier :
Dešimt pirmosios 2010 m. plenarinės sesijos naujienų 
Haitis, Ukraina ir Ispanijos pirmininkavimas 
Humanitarinė parama Haičiui 
Ispanija sieks ES ekonomikos, energetikos ir švietimo pokyčių 
Europos ombudsmenu perrinktas N. Diamandouros 
Anna Hedh pasisako už griežtesnę atsakomybę prekeiviams žmonėmis 
Europarlamentarai smerkia branduolines Irano ambicijas ir susidorojimą su kitaminčiais 
Nusivylę Kopenhagos klimato konferencija EP nariai deda viltis į Meksiko susitikimą - Sesijos naujienlaiškis
Nuoroda: 20100108FCS67002
Dešimt pirmosios 2010 m. plenarinės sesijos naujienų
Nuotraukos
Buvęs Lenkijos premjeras Jerzy Buzek – pirmasis Rytų europietis, išrinktas Europos Parlamento pirmininku.
Kitos nuotraukos
- J. Buzek sveikinasi prieš pradėdamas plenarinę sesiją, sausio 18 d.
- Pirmininkauti 735 narius turinčiai 23 kalbomis šnekančiai institucijai nėra lengva.
- J. Buzek pasitinką pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Ispanijos premjerą José Luis Rodríguez Zapatero.
- Svarbiausi EP pirmininko pareiškimai paprastai nuskamba plenarinės sesijos pradžioje.
- Humoro jausmo nestokojantys ES Tarybos, Parlamento ir Komisijos vadovai.
- Spaudos konferencijų salė: EP vadovas rengiasi pareiškimui apie žingsnius, laukiančius pasitraukus Bulgarijos kandidatei į eurokomisares R. Želevai.
- Nepasiklysti vertime žurnalistams padeda spaudos konferencijų salėje dirbantys vertėjai.
Į pirmąją 2010 m. Strasbūro plenarinę sesiją sugužėjusių europarlamentarų, kandidatų į Europos Komisijos narius ir žurnalistų laukė įtempta darbo savaitė. Didelį ažiotažą sukėlė deputatų kritikos sulaukusios Bulgarijos į eurokomisarus nominuotos R. Želevos sprendimas atsiimti savo kandidatūrą. Kiti svarbiausi savaitės akcentai – diskusijos apie pagalbą žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui, Ispanijos pirmininkavimo prioritetus ir padėtį Irane, taip pat Europos ombudsmeno rinkimai.
Žemės drebėjimas Haityje. Pradėdamas plenarinę sesiją, J. Buzekas pareiškė užuojautą Haičio žmonėms dėl juos ištikusios didžiulės tragedijos. EP narius apie padėtį Haityje informavusi ES įgaliotinė užsienio reikalams ir paskirtoji komisarė Catherine Ashton su jais aptarė Europos Sąjungos įsipareigojimus pagelbėti šiai šaliai. Deputatai paragino nedelsiant padėti atstatyti šią vieną skurdžiausių pasaulio valstybių.
Eurokomisarų klausymai. Strasbūre surengti paskutinių keturių paskirtųjų eurokomisarų klausymai. „Demokratinis procesas veikia“, antradienį Bulgarijos kandidatei Rumjanai Želevai nusprendus atsiimti savo kandidatūrą kalbėjo Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek. Naujai Bulgarijos pasiūlyto kandidato klausymas bus surengtas vasario 3d.
Ispanijos pirmininkavimas. Energetinės priklausomybės mažinimas, elektroninės prekybos skatinimas, elektromobilių pramonės kūrimas ir universitetinio švietimo tobulinimas – šiuos šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prioritetus europarlamentarams išdėstė šios šalies ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero. Jis žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti Sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomikos atsigavimui po krizės.
Prekyba žmonėmis. „Nors Europoje vergovė buvo panaikinta prieš 200 metų, šiandieną tebevyksta prekyba tūkstančiais žmonių“, – „Antraštėms“ sakė Anna Hedh. Pasak jos, Švedijos modelis, remiantis kuriuo baudžiamas seksualinių paslaugų pirkėjas, galėtų tapti pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, siekiančiai įveikti prekybos žmonėmis problemą.
Europos ombudsmeno rinkimai. Parlamentas slaptu balsavimu perrinko graiką Nikiforos Diamandouros naujai ES ombudsmeno kadencijai, kuri tęsis iki 2014 m. Nuo 2003 m. šias pareigas užimantis N. Diamandouros, įveikęs kitus kandidatus – italą Vittorio Bottoli ir belgą Pierre-Yves Monetute – ir toliau tirs piliečių skundus dėl netinkamo administravimo ES įstaigose ir institucijose.
Padėtis Irane. Antradienį su Europos Sąjungos įgaliotine užsienio reikalams Catherine Ashton europarlamentarai aptarė Irano branduolinės programos keliamą grėsmę ir galimą Iranui taikomų sankcijų poveikį šios šalies piliečiams. Jie pasmerkė susidorojimą su demonstrantais ir jų sulaikymą. EP taip pat įvertino padėtį kovo mėnesį parlamento rinkimus rengiančiame Irake, išreiškė susirūpinimą dėl galimo „Al-Quaidos“ smogikų rengimo Jemene ir žmogaus teisių padėties Tunise, kuriame prezidentas Ben Ali išrinktas penktajai kadencijai.
Kopenhagos klimato konferencija. Europos Parlamentas su Tarybos ir Komisijos atstovais aptarė pasaulio viršūnių susitikimo Kopenhagoje rezultatus. Europarlamentarai neslėpė nusivylimo deklaracijomis, o ne konkrečiais įsipareigojimais pasibaigusia COP 15 konferencija. Joje dalyvavę EP nariai sutarė, jog Europos Sąjungai reikia naujos strategijos, padėsiančios pamatus Meksikoje rengiamai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai.
SWIFT. „Savižudybė“, „nepriimtinas žingsnis“ – tokiais ir panašiais epitetais EP nariai apibūdino prieš pat Lisabonos sutarties įsigaliojimą ES ir JAV pasirašyto susitarimo dėl bankinių duomenų perdavimo, turinčio padėti kovoti su terorizmu, sudarymo procesą. Taryba pažadėjo, jog lauks EP pritarimo vasario 1 d. turinčiam įsigalioti susitarimui dėl SWIFT, kurį visomis oficialiomis ES kalbomis europarlamentarams tikina pateiksianti iki sausio 25 d.
EP pirmininko Jerzy Buzek pėdomis. Į plenarinės sesijos užkulisius „Antraščių“ fotografas šįkart pažvelgė per Europos Parlamento pirmininko darbo prizmę.
„Twitter“ čiulbesiai. Pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms ir kandidatų į eurokomisarus pasirengimas užimti naująsias pareigas – šios temos šią savaitę okupavo „Twitter“ tinklą, prie kurio šiandieną prisijungė ir Europos Parlamento pirmininkas.
Haitis, Ukraina ir Ispanijos pirmininkavimas
Sausio 18 d. Jerzy Buzek pradėjo pirmąją 2010 m. plenarinę sesiją
Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje jo pirmininkas Jerzy Buzek pareiškė solidarumą su nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Haičio gyventojais. Apgailestaudamas jis pranešė, jog stichijos metu be žinios dingo ir ES delegacijos šioje šalyje pirmininko pavaduotoja Pilar Juárez Boal. Parlamento vadovas priminė, kad ES ir jos šalys teikia visokeriopą pagalbą Haičiui.
J. Buzek taip pat pareiškė apgailestavimą dėl Kinijoje įvykdytos mirties bausmės Jungtinės Karalystės piliečiui Akmal Shaikh. Pasak EP pirmininko, tai vienas iš beveik 7000 žmonių, kuriems Kinijoje kasmet įvykdoma tokia bausmė. Vis dėlto A. Shaikh buvo pirmasis tokio likimo ES šalies pilietis nuo 1951 m. „Europos Parlamentas visada smerkė ir tebesmerkia mirties bausmės taikymą, taip pat tęsia pastangas siekti jos vykdymo moratoriumo“, – priminė Parlamento vadovas.
Savo ruožtu jis priminė apie sekmadienį Ukrainoje surengtą pirmąjį prezidento rinkimų turą. EP stebėtojai patvirtino balsavimo proceso teisingumą, taigi Parlamentas to paties tikisi ir antrajame rinkimų ture, teigė J. Buzek.
EP pirmininkas taip pat išreiškė viltį, jog Ispanija šį pusmetį sėkmingai pirmininkaus ES Tarybai, vadovaudamasi Lisabonos sutartimi ir bendradarbiaudama su naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Ispanijos pirmininkavimo programą europarlamentarai aptars trečiadienį, o padėtį Haityje – antradienį. Tarp kitų svarbų šios sesijos temų – Europos ombudsmeno rinkimas (trečiadienį), taip pat užsienio reikalai (Turkija, Iranas, Jemenas). Savo ruožtu pirmadienį ir antradienį tęsiami būsimųjų Europos Komisijos narių klausymai.
Humanitarinė parama Haičiui
ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton su europarlamentarais aptarė pagalbos teikimą žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui
Antradienio popietę Europos Parlamento nariai kartu Vyriausiąja užsienio politikos įgaliotine Catherine Ashton aptarė pagalbos teikimą Haičiui, nukentėjusiam nuo stipraus žemės drebėjimo. Vieni EP nariai gyrė spartų ES atsaką į situaciją, tuo tarpu kiti teigė, jog Sąjunga „turi būti labiau matoma“.
Pasak C. Ashton, ES „greitai sureagavo“ siekdama padėti Haičio žmonėms: Europos Komisija iškart skyrė 30 mln. eurų pagalbą, o dar 92 mln. eurų įsipareigojo skirti ES šalys. Be to, 100 mln. eurų bus skirta reabilitacijai, šalies atkūrimui bei nehumanitarinei pagalbai. Savo ruožtu Komisija numato skirti 200 mln. eurų ilgalaikei pagalbai. Pasak vyriausiosios įgaliotinės, ES lyderiai į Haitį nuvyks „iškart, kai tai bus tinkama“, o ji pati šią savaitę susitiksianti su JAV bei Jungtinių Tautų administracija, kad aptartų pagalbos teikimą.
„Kalbame ne tik apie gyvybių, bet ir apie visos valstybės gelbėjimą“, – pažymėjo ES vystymosi ir humanitarinės pagalbos komisaras Karel De Gucht. Jis informavo, jog ES netrukus nusiųs į Haitį savo ekspertų grupę, o jis pats į regioną vyks šią savaitę, kur susitiks su valstybės įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Europos liaudies partijos vardu kalbėjęs Gay Mitchell (Airija) teigė, jog ES ir jos vyriausioji įgaliotinė „turi būti labiau matomi“ tokiose situacijose. Nors Sąjunga yra didžiausia humanitarines pagalbos teikėja pasaulyje – pasak EP nario, JAV ir atskirų valstybių teikiama pagalba yra matoma, o ES – ne. Savo ruožtu G. Mitchell paragino „kartą ir visiems laikams“ išspręsti skurdo problemą Haityje.
Socialistų ir demokratų atstovė Linda McAvan (Jungtinė Karalystė) padėkojo Vyriausiajai įgaliotinei už „spartų ES atsaką“ į kilusią humanitarinę krizę. „Svarbu, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia“, – pridūrė europarlamentarė. Ji taip pat pasiūlė nebereikalauti grąžinti dalies Haičio įsiskolinimo tarptautinėms organizacijoms.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Liam Aylward (Airija) taip pat padėkojo C. Ashton už spartų atsaką ir pažymėjo, jog svarbu gerai koordinuoti tarptautinės pagalbos teikimą Haičiui. „ES turi pateisinti [vystomosios] pagalbos teikimo lyderės vardą“, – pridūrė EP narys.
Pasak Žaliųjų atstovės Evos Joly (Prancūzija), žemės drebėjimo žalą dar labiau padidino „chroniškas“ skurdas, į kurį Haitį „įstūmė tarptautinė bendruomenė“. Pasak EP narės, prieš keliasdešimt metų ši šalis pasigamindavo apie 90 proc. reikalingos žemės ūkio produkcijos, o dabar apie pusę jos importuoja. E. Joly nuomone, „humanitarinė pagalba neturi pakeisti vystomosios“, o tarptautinė pagalba ilgalaikei Haičio plėtrai „nebus efektyvi, jei neparinksime tinkamų prioritetų“.
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Nirj Deva (Jungtinė Karalystė) pažymėjo, jog svarbu neapsiriboti trumpalaike pagalba, o padėti atkurti Haičio infrastruktūrą.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Patrick Le Hyaric (Prancūzija) ragino „smarkiai padidinti“ ES teikiamą pagalbą Haičiui, taip pat perduoti jo žmonėms ES „maisto perviršį“. EP nario nuomone, Europa yra „skolinga Haičiui“ dėl ilgamečio jo išnaudojimo, todėl reikėtų „besąlygiškai ir visiškai panaikinti“ šios šalies skolas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad Haitis „netaptų mūšio lauku“ kovoje dėl dominavimo.
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos narys Fiorello Provera (Italija) priminė, jog „dažnai naudojamasi viešųjų ir privačių donorų dosnumu“, todėl svarbu „užtikrinti viešąją tvarką dalinant humanitarinę pagalbą“ ir užkirsti kelią galimam lėšų nutekėjimui.
Laima Liucija Andrikienė (Europos liaudies partija) ragino palaikyti ES pastangas padėti Haičiui, o ne vien kritikuoti tariamai neefektyvų jos atsaką. Pažymėjusi, jog ES neapsiriboja Briuselyje priimamais sprendimais, europarlamentarė ragino susitelkti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės pagalbos teikimui, taip pat geresniam pagalbos koordinavimui.
Ispanija sieks ES ekonomikos, energetikos ir švietimo pokyčių
Pakilimas iš krizės – svarbiausia užduotis, pabrėžė J. L. Zapatero
Narystė ES „buvo daugelio ispanų kartų svajonė“, o ją įgyvendinusi Ispanija labai išsivystė, todėl ji džiaugiasi galėdama prisidėti prie ES pažangos. Taip trečiadienį Europos Parlamente teigė Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, šį pusmetį pirmininkaujantis ES Tarybai.
Kalbėtojas žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti Sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomikos atsigavimui po krizės. Tai bus numatyta rengiamoje „ES 2020“ strategijoje. Nors Lisabonos sutartis suteikia naujų politikos galimybių, Europos Komisijai reikėtų suteikti dar daugiau įgaliojimų, teigė J.L. Rodríguez Zapatero.
Prelegento teigimu, reikėtų sukurti bendrą energetikos rinką (susieti energetikos tinklus ir sukurti bendrą įstatymų bazę), skatinti tvarių energijos šaltinių naudojimą bei „iš esmės pakeisti automobilių pramonę“ – pavyzdžiui, plėtojant elektromobilių gamybą.
J.L. Rodríguez Zapatero sakė sieksiąs sukurti skaitmeninę vidaus rinką, lengvinti elektroninę prekybą ir stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą, taip pat skatinti technologijų naujoves ir tobulinti universitetinį švietimą. Savo ruožtu Ispanija rengiasi kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat sukurti bendrą ES žmogaus teisių apsaugos sistemą bei vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso teigė, jog ES „turi pakankamai pajėgumų“ atgaivinti ekonomiką, taigi svarbu jais pasinaudoti – parengti „ES 2020“ strategiją, stiprinti eurą, didinti socialinę įtrauktį ir skatinti kurti darbo vietas, taip pat užtikrinti, kad valstybės įsipareigotų įgyvendinti Sąjungos sprendimus.
Politinių frakcijų atstovų nuomonės
Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph Daul (Prancūzija) pritarė Ispanijos siūlymams dėl ekonominės politikos koordinavimo, tačiau prieštaravo valstybės išlaidų didinimui. Jis ragino mokestinėmis ir aplinkosaugos politikos priemonėmis skatinti darbo vietų kūrimą, taip pat remti smulkųjį ir vidutinio dydžio verslą.
Socialistų lyderis Martin Schulz (Vokietija) pavadino Ispanijos pirmininkavimo programą „labai ambicinga“ ir pažymėjo, jog svarbu, kad valstybės įgyvendintų ES sprendimus. EP narys siūlė „perkelti ispanišką modelį į Europą“, taip pat pridūrė, jog „Europoje reikia didesnės ekonomikos kontrolės“.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadt (Belgija) ragino perduoti daugiau atsakomybės iš valstybių Europos Sąjungai, taip pat parengti naują klimato kaitos stabdymo strategiją ir paskirti vieną asmenį, atsakingą už jos įgyvendinimą.
Žaliųjų lyderis Daniel Cohn-Bendit (Prancūzija) siūlė nekartoti klaidų, nes viena iš krizės priežasčių yra „destruktyvaus ekonomikos augimo skatinimas“. Jis kvietė skatinti valstybių investicijas į energijos taupymą, taip pat plėtoti ekologiškų tramvajų tinklą. Savo ruožtu europarlamentaras siūlė reformuoti Bolonijos procesą siekiant pagerinti universitetinio išsilavinimo kokybę.
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Timothy Kirkhope (Jungtinė Karalystė) kritikavo privalomą ekonominės politikos gairių pobūdį. Jis ragino Ispanijos premjerą gerbti kitų ES šalių ekonominę politiką ir „pirmiausia susitvarkyti savo kiemą“. „ES turi suteikti naudos, o ne sukurti papildomos naštos“, – pridūrė EP narys.
Pasak Europos vieningųjų kairiųjų atstovo Willy Meyer (Ispanija), Ispanijos pirmininkavimo programa nepakankamai naujoviška ir tęsia J.M. Barroso politiką, kuri „kenkia Europos socialiniam modeliui“. EP nario nuomone, reikėtų progresyviųjų mokesčių, taip pat ryžtingesnės užsienio politikos.
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovė Marta Andreasen (Jungtinė Karalystė) atkreipė dėmesį į britus, kurie Ispanijoje prarado savo įsigytus namus. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis EP narys Francisco Sosa Wagner (Ispanija) džiaugėsi, jog kadaise kentėjusi nuo diktatūros Ispanija dabar gali atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungoje.
Europos ombudsmenu perrinktas N. Diamandouros
Nikiforos Diamandouros buvo perrinktas Europos ombudsmenu
Trečiadienį Europos Parlamentas slaptu balsavimu išrinko Europos ombudsmeną. Juo perrinktas graikas Nikiforos Diamandouros, šias pareigas ėjęs iki šiol. Už jo kandidatūrą balsavo 340 EP narių, tuo tarpu belgą Pierre-Yves Monette parėmė 289, o italą Vittorio Bottoli – 19 europarlamentarų. N. Diamandouros eis šias pareigas dar penkerius metus, iki kitos Parlamento kadencijos.
Europos ombudsmeno postas įkurtas 1995 m., o jo tarnybos būstinė yra Strasbūre. Savo iniciatyva arba reaguodamas į skundus, jis tiria netinkamo ES institucijų ir agentūrų administravimo atvejus – pavyzdžiui, skaidrumo trūkumą ar atsisakymą suteikti informaciją.
Ombudsmeną renka Europos Parlamentas kiekvienos kadencijos pradžioje. Kandidatai turi surasti bent 40 juos remiančių europarlamentarų bent iš dviejų šalių. Rinkimų eigą prižiūri EP Peticijų komitetas. Pagal ES taisykles, Ombudsmenas privalo įsipareigoti veikti nešališkai.
Anna Hedh pasisako už griežtesnę atsakomybę prekeiviams žmonėmis
Anna Hedh: „Problemos nebeliktų, jei išnyktų paklausa“
Prekyba žmonėmis – didelį pelną organizuotiems nusikaltėliams nešanti šiuolaikinės vergijos forma. Europolo duomenimis, prekyba moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais nemažėja, o priverstinio darbo tikslais – tebedidėja. Šįvakar vykstančiame plenariniame posėdyje Anna Hedh (Piliečių laisvių komitetas) kartu su Edit Bauer (Moterų teisių komitetas) Komisijos ir Tarybos atstovų reikalaus suaktyvinti pastangas prekybos žmonėmis prevencijos ir aukų apsaugos srityse.
Su švedų europarlamentare A. Hedh kalbėjomės apie pagrindinius iššūkius, kurie laukia norint įveikti šią šiuolaikinę vergystės formą.
Kodėl šis klausimas keliamas būtent dabar?
Praėjusiais metais Europos Komisija pateikė teisės akto dėl kovos su prekyba žmonėmis apmatus. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, galutinį žodį šioje srityje kartu su ES ministrais taria Europos Parlamentas. Keliame šį klausimą ir teikiame rezoliucijos projektą siekdamos, kad Komisija inicijuotų teisės akto projektą remdamasi nauja teisine realybe.
Prekybos žmonėmis mastai nuolat auga. Nors Europoje vergovė buvo panaikinta prieš 200 metų, šiandieną tebėra parduodami tūkstančiai žmonių. Prekyba žmonėmis apima seksualinį išnaudojimą, prievartinį darbą ir kitas išnaudojimo formas, net prekybą organais. Tai vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Daugiau nei 80 proc. aukų yra moterys.
Kaip įveikti šią opią problemą?
Nors Europos Komisijoje diskusija sukasi apie bausmių laikotarpių skirtumus, tačiau sprendžiant šią problemą svarbiausia laikytis visapusiško požiūrio. Nepamirškime migracijos klausimo, numatykime griežtas sankcijas, skirkime dėmesio prevencijai, įtraukime visas ES valstybes į kovą su paklausa.
Citation
Minimali bausmė turėtų siekti bent 10 metų laisvės atėmimoAnna Hedh
Problemos nebeliktų, jei išnyktų paklausa. Norėčiau įtvirtinti Švedijos kovos su seksualinių paslaugų teikimu modelį, remiantis kuriuo yra baudžiamas pirkėjas. Tai delikatus klausimas, bet Švedijoje prekybos žmonėmis mastai gerokai mažesni, nei likusiose Europos Sąjungos valstybėse.
Kokias sankcijas siūlytumėte taikyti prekyba žmonėmis užsiimantiems asmenims?
Sistema veiks tik numačius griežtas sankcijas. Europos Komisija pasiūlė tris skirtingus sankcijų lygius. Mano nuomone, griežčiausias jos siūlomas atsakomybės lygis (12 metų nelaisvės) turėtų būti taikomas lengviausiais atvejais. Manau, kad minimali bausmė turėtų siekti bent 10 metų laisvės atėmimo. Juk kalbame apie žmogišką būtybę pirkusį ir pardavusį žmogų.
Kova su prekyba žmonėmis – vienas iš Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų...
Džiaugiuosi tuo. Tikiuosi, kad diskusijos Taryboje bus sėkmingos, kadangi ankstesniuose susitikimuose išryškėjo požiūrio į sankcijas ir kitus klausimus skirtumai. Tikiuosi, kad Ispanija suvienys Tarybą gero įstatymų projekto vardan.
Mums besikalbant, šiuo metu kažkur yra išnaudojami žmonės. Ar tai nebus nieko iš esmės nepakeisianti direktyva?
Labai svarbu užtikrinti, kad šis teisės aktas leistų spausti ES valstybes. Taip pat turime apmokyti policijos ir teismų personalą visoje Europos Sąjungoje. Be to, prekybos žmonėmis aukos turi žinoti turinčios teisę prašyti pagalbos iš valstybinių institucijų. Dažnai teisiniai tekstai yra sudėtingi, todėl labai svarbu, kad valstybės rengtų informacijos kampanijas, skirtas visai visuomenei ir prekybos žmonėmis aukoms.
Europarlamentarai smerkia branduolines Irano ambicijas ir susidorojimą su kitaminčiais
Europarlamentarai pasmerkė susidorojimą su demonstrantais Irane ©Belga/EPA
Sausio 19 d. europarlamentarai su ES užsienio reikalų įgaliotine Catherine Ashton aptarė padėtį Irane. Diskusijų centre buvo Irano nepagarbos žmogaus teisėms, kitaminčių persekiojimo, branduolinės programos ir sankcijų poveikio Irano žmonėms klausimai. Rezoliuciją dėl padėties Irane Europos Parlamentas rengiasi tvirtinti vasario plenarinėje sesijoje.
Iranas atšaukė sausio 8-11 d. numatytą EP narių delegacijos vizitą į Iraną, kuriame buvo planuojama surengti oficialius susitikimus su Medžliso (Irano parlamento), užsienio reikalų ministerijos, opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovais.
Parama laisvės trokštančiai visuomenei
„Irano visuomenė turi laisvos visuomenės potencialą“, – tvirtino ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton, kalbėdama apie aukštą moterų išsilavinimo lygį, viešų diskusijų ištroškusią visuomenę ir aktyvią jaunuomenę.
Pasak pareigūnės, visuomenė suvokė daugelio nesąžiningais laikytų rinkimų rezultatų grėsmę. Ji pasmerkė prievartą demonstrantų atžvilgiu ir neteisėtą jų sulaikymą, ragindama Irano valdžią paisyti tarptautinių normų ir užtikrinti pilietines ir politines teises.
„Žudynės, egzekucijos, trukdymas NVO veiklai, spaudos laisvės nebuvimas, baisūs žmogaus teisių pažeidimai“, – šią Irano žmonių kasdienybę priminė José Ignacio Salafranca (Europos liaudies partija, Ispanija). Jis siūlė patvirtinti papildomas sankcijas Iranui, ragindamas Europos Parlamentą aiškiai pasmerkti žmogaus teisių padėtį šioje šalyje.
Irano branduolinės ambicijos
Kalbėdama apie Irano branduolinę programą, užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton apgailestavo dėl Teherano nenoro derėtis ir kritikavo tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymą.
Iranas turi teisę plėtoti branduolinę programą taikiais tikslais, tačiau urano sodrinimas turi sulaukti tarptautinės bendruomenės atsako, pabrėžė Roberto Gualtieri (Socialistų ir demokratų aljansas, Italija). Pasak jo, sankcijas būtina susieti su bandymu tęsti dialogą.
„Irano branduolinė programa kelia rimtą grėsmę saugumui, todėl būtinas tarptautinės bendruomenės atsakas, – kalbėjo Bas Belder (Laisvės ir demokratijos Europa, Nyderlandai).
Piliečius engiantis režimas
„Laimėjau rinkimus kritikuodama savo šalies vyriausybę. Tą patį Irane darančios moterys būtų suimtos, sumuštos ir išprievartautos“, – kalbėjo olandė Marietje Schaake (Liberalų ir demokratų aljansas). Cituodama Martino Liuterio mintį, jog tam tikrose situacijose tylėjimas reiškia išdavystę, ji ragino Europą imtis lyderės vaidmens nelaukiant politiškai saugaus momento.
EP delegacijos santykiams su Iranu pirmininkė Barbara Lochbihler (Žaliųjų frakcija/Europos laisvojo aljansas) apgailestavo, kad Europos bendrovių diegiamos technologijos, ypač telekomunikacijų srityje, naudojamos cenzūros stiprinimui. „Ar sankcijos Iranui privers vyriausybę, ar tik pakenks Irano žmonėms?“, – klausė ji.
Konservatorių ir reformistų atstovas Charles Tannock (Jungtinė Karalystė) kritikavo „skrupulų nekamuojamo Ahmadinedžado branduolines ambicijas“, reikalavo sankcijų už „baisius žmogaus teisių pažeidimus“ ir ragino remti „drąsią jauną opoziciją“. „Irano režimas ir žmonės nėra tapatūs“, – kalbėjo jis.
Nusivylę Kopenhagos klimato konferencija EP nariai deda viltis į Meksiko susitikimą
Gruodžio 19 d. pasibaigusi Kopenhagos konferencija neatnešė lauktų rezultatų © BELGA/AFP PHOTO/ADRIAN DENNIS
Sausio plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu europarlamentarai neslėpė nusivylimo deklaracijomis, o ne konkrečiais įsipareigojimais pasibaigusia Kopenhagos klimato kaitos konferencija (COP 15). Joje stebėtojų teisėmis dalyvavę europarlamentarai ragina Europos Sąjungą ieškoti naujos strategijos, leisiančios siekti įpareigojančio susitarimo Meksike 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. vyksiančiame susitikime(COP 16).
Vilčių nepateisinusioje Kopenhagos konferencijoje pasaulio šalių lyderiai nesugebėjo susitarti dėl konkrečių klimato apsaugos ir šiltnamio dujų išlakų mažinimo tikslų.
Vienintelis „pasiekimas“ – nepatvirtintame susitarimo tekste įvardintas tikslas neleisti klimatui sušilti daugiau nei 2 laipsniais. „Nesusitarimo“ tekste teigiama, kad išsivysčiusių valstybių parama besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato pokyčių 2010–2012 m. turėtų siekti 30 mlrd. JAV dolerių.
Aplinkos komiteto pirmininkas: „Privalome judėti į priekį“
Oficialiai Europos Parlamento delegacijai klimato kaitos derybos vadovavęs Jo Leinen (Socialistų ir demokratų aljansas, Vokietija) plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu ragino žvelgti į priekį. Jis teigiamai įvertino pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Ispanijos pasiryžimą kovoti su klimato kaitai, tačiau apgailestavo dėl Europos šalių nuomonių skirtumų kai kuriais esminiais klausimais.
Politikas ragino Europą susigrąžinti lyderės pozicijas kovoje su klimato pokyčiais, ieškant naujų strateginių partnerių prieš Meksikoje vyksiančią konferenciją. Pasak jo, dabar svarbu sudaryti koalicijas su besivystančiomis šalimis, kurios bus labiau linkę stabdyti klimato kaitą, kadangi 2010 m. pradės gauti finansinę paramą klimato apsaugai.
Nuo nusivylimo – prie veiksmų
Išreiškę nusivylimą „žlugusia konferencija“, kiti EP delegacijos Kopenhagoje nariai taip pat siūlo nenuleisti rankų. „Mūsų išlakų sumažinimo 30 proc. tikslas turi išlikti nepajudinamas. Privalome peržiūrėti strategiją, tačiau negalime atsisakyti ambicingų uždavinių“, – plenariniame posėdyje kalbėjo Corien Wortmann-Kool (Europos liaudies partija, Nyderlandai).
Corinne Lepage (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) ragina ES nemažinti pastangų, susikurti „gyvybingą ir ambicingą strategiją“ ir judėti energiją taupančios ekonominės sistemos link. „Mums nepavyks, jei nesugebėsime kalbėti vienu balsu“, – apie Europos galimybes išlikti klimato apsaugos lydere kalbėjo ji.
ES nesugebėjimą Kopenhagoje kalbėti vienu balsu kritikavo ir Satu Hassi (Žalieji/Europos laisvasis aljansas), paraginusi reformuoti sprendimų priėmimo procesą Jungtinėse Tautose. „Pakankamai aišku, kad kai kurios šalys siekė sabotuoti susitarimą“, – apgailestavo ji.
Rezoliuciją dėl Kopenhagos konferencijos įvertinimo Europos Parlamentas rengiasi tvirtinti vasario 8-11 d. rengiamoje plenarinėje sesijoje. Artimiausia galimybė pasiekti pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos stabdymo po 2012-ųjų, kuomet baigs galioti Kioto protokolas – Meksike 2010 m. lapkričio 29 - gruodžio 10 d. vyksianti COP 16 konferencija.
Sesijos naujienlaiškis
Komisarų klausymai bus tęsiami Strasbūre
Strasbūre bus surengti likusių keturių nominuotų komisarų klausymai. Italo Antonio Tajani (pramonė ir verslumas) bei slovako Maroš Šefčovič (tarpinstituciniai ryšiai ir administravimas) klausymai bus surengti pirmadienio vakarą, o antradienio rytą į europarlamentarų klausimus atsakinės švedė Cecilia Malmström (vidaus reikalai) ir graikė Maria Damanaki (jūreivystė bei žuvininkystė).
Ispanija pristatys Parlamentui savo pirmininkavimo programą
Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero trečiadienio rytą pristatys europarlamentarams savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą.
EP skirs dėmesio padėčiai Haityje po žemės drebėjimo
Ketvirtadienio rytą Parlamentas aptars padėtį Haityje po neseniai įvykusio žemės drebėjimo. Tuo tarpu EP pirmininkas Jerzy Buzek rengiasi perskaityti pareiškimą šiuo klausimu pirmadienį, pradėdamas plenarinį posėdį. Jis jau išreiškė Parlamento užuojautą žuvusiųjų artimiesiems.
Parlamentas rinks Europos ombudsmeną
Trečiadienį europarlamentarai slaptu balsavimu išrinks Europos ombudsmeną, kuris eis savo pareigas penkerius metus, iki kitos Parlamento kadencijos. EP nariai rinksis iš trijų kandidatų: italo Vittorio Bottoli, graiko Nikiforos Diamandouros ir belgo Pierre-Yves Monette. Europos ombudsmenas tiria piliečių skundus apie ES institucijų administravimo trūkumus.
EP aptars demokratijos padėtį Turkijoje
Šioje sesijoje Parlamentas aptars Turkijos demokratizavimo procesą, gruodį šalies Konstituciniam teismui uždraudus kurdams palankią Demokratinės visuomenės partiją (DTP). Ši partija turi 21 mandatą Turkijos parlamente.
Europarlamentarams rūpi padėtis Irane
Antradienį Parlamentas aptars padėtį Irane, susijusią su protestais po 2009 m. birželio mėn. surengtų šalies prezidento rinkimų, taip pat su šalies urano sodrinimo programa. Tikėtina, jog europarlamentarai taip pat iškels klausimą apie tai, kodėl Iranas atšaukė numatytą EP narių delegacijos vizitą į Iraną.
EP aptars Kopenhagos klimato kaitos konferencijos rezultatus
Gruodį Kopenhagoje vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje pasiektas susitarimas dėl klimato kaitos nuvylė oficialią EP delegaciją, vykusią į šį renginį. Europarlamentarai aptars šią temą trečiadienio popietę. Dėl rezoliucijos bus balsuojama vasarį.