Pirmininkas. − Kitas punktas bus K.H. Florenz pranešimas [2007/2105(INI)] (A6-0336/2007) Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“.

  Karl-Heinz Florenz (PPE-DE), pranešėjas. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga vėl diskutuoja dėl tabako vartojimo. Vien tik mano šalyje kiekvieną dieną dėl tabako miršta 350 žmonių, taigi, labai teisinga šį klausimą spręsti Europos lygmeniu. Labai džiaugiuosi, kad komitetas nusprendė pradėti iniciatyvą toliau skatinti rūkymo draudimą restoranuose, kavinėse ir baruose bei viešuosiuose pastatuose. Manau, kad tai teisingas sprendimas.

Diskutuojama apie tai, ar reikia Europos ar nacionalinių teisės aktų, kurie galbūt būtų priimti Europos sistemoje. Tie, kurie vis dar mano, kad to nereikia, turėtų nepamiršti, jog Oro kokybės pagrindų direktyvoje, kurią pristatėme čia prieš keletą savaičių, ginčijomės, ar galime leisti, jog ore būtų 20 ar 25 ppm smulkiųjų dalelių. Komisare, vidutiniame bare šis skaičius siekia 540 gramų, o po vidurnakčio populiariame bare „Aviateur“ – 1 730 gramų, taigi, matote, koks didelis yra skirtumas ir kaip tai yra būtina.

Kitas labai svarbus punktas, jaudinantis mane jau daug metų, yra priedai. Netgi dabar į cigaretes galima dėti 600 priedų, o 70-80 iš jų yra įtraukti į „raudonąjį sąrašą“. Tai yra labai toksiškos, kancerogeninės medžiagos, galinčios pakenkti jaunų žmonių vaisingumui ir sukelti jiems priklausomybę. Šios medžiagos turi būti labai kritiškai ir nuodugniai ištirtos, o išlaidas, žinoma, turės padengti gamintojai. Komisaro M. Kyprianou mintis apie tai, kad ši pramonė turi išleisti paskutinius grašius tyrimams, yra apgailėtina. Todėl dėl išlaidų klausimas turi būti griežtai spręndžiamas kartu su Komisija. Manau, kad tai atskleis daug pagrindinių patogeninių cigarečių sudedamųjų dalių. Nepaisant to, cigaretės vis tiek yra pavojingos.

Kitas svarbus punktas, mano nuomone, yra klausimas, ar per ilgą laiką mes galime priversti pramonę apmokėti kai kurias tabako sukeltas išlaidas. Kaip suprantu, mes daugelyje sričių įvedėme gamintojo atsakomybę: jeigu jūsų automobilis dėl kažkokio defekto įvažiavo į griovį, automobilio gamintojas turi už tai sumokėti.

Komisare, norėčiau, kad jūs padarytumėte viską, kad būtų inicijuotas toks išlaidų paskirstymas tarp tabako gamintojų, nes, kai pagalvoju, mano šalis išleidžia 50 milijardų eurų, kad žmonės vėl atsistotų ant kojų. Kodėl tie, kurie niekad rankose nelaikė cigaretės, turi būti į tai įtraukti? Tai labai neteisinga ir aš džiaugčiausi šiuose rūmuose matydamas žmones, turinčius pakankamai socialinio sąmoningumo ir dirbančius su šiuo klausimu. Išlaidos turėtų būti perkeltos ten, kur joms ir priklauso, tiems, kurie yra už jas atsakingi – gamintojams. Žinoma, jie atidėlios išlaidas. Suprantu, kad taip viskas vyksta socialinės rinkos ekonomikoje.

Kasmet Europoje dėl rūkymo miršta tūkstančiai žmonių. Todėl mes privalome nustatyti atitinkamas, griežtas taisykles.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau pradėti nuo pasveikinimo ir padėkos pranešėjui K.-H. Florenz. Manau, kad jis ir kiti čia esantys kolegos prisimena, kad nuo pirmos mano Europos Parlamente dienos aš labai tvirtai pasakiau, kad norėčiau matyti Europą be tabako.

Manau, kad palaipsniui mes iš lėto artėjame link to. Norėčiau padėkoti K.-H. Florenz už jo darbą ir atsidavimą šioje srityje. Taip pat, pone Pirmininke, jums leidus, norėčiau pasveikinti K.-H. Florenz su gimimo diena, nes vakar buvo jo gimimo diena. Nenorėdamas sukelti tarpinstitucinės problemos, jo amžiaus neminėsiu, tačiau noriu jam palinkėti daug laimės.

Norėčiau pasakyti, kad vietų, kuriose nerūkome Europos Sąjungoje daugėja, matoma gera tendencija ir žymus pagerėjimas, lyginant su ta situacija, kuri buvo prieš trejetą metų, kai tik Airija ir, atrodo, Italija buvo ką tik įvedusios šiuos draudimus. Dabar daug daugiau šalių pritaikė šiuos išsamesnius draudimus, nors kai kurios su tam tikromis išimtimis. Netrukus prie to prieisiu. Manau, kad mes turime stengtis tai įgyvendinti – Komisija, valstybės narės ir, svarbiausia, Europos Parlamentas. Turiu pasakyti, kad Parlamento indėlis į Tabako direktyvą buvo gyvybiškai svarbus ir norėčiau interpretuoti šiandienos ataskaitą kaip paramą aplinkos, kurioje draudžiama rūkyti, politikai.

Tai pat labai džiaugiuosi, kad ataskaitoje labai teigiamai ir konstruktyviai traktuojama Komisijos žalioji knyga, ypač palaikant Komisijos nuomonę, kad tik vosiškas rūkymo uždraudimas gali tinkamai apsaugoti piliečių ir darbuotojų sveikatą. Turime būti atviri šia tema. Visų pirma, išsamus rūkymo uždraudimas apsaugo nuo pasyvaus rūkymo, atbaido žmones, ir ypač jaunimą, nuo rūkymo ir daugelį žmonių paskatina mesti rūkyti. Labai svarbus faktorius yra tai, kad tai sukuria lygesnes sąlygas skirtingiems operatoriams, ypač pramogų pramonėje, nes, norint taikyti išimtis, turi būti atskiros, sandarios salės, neigiamas spaudimas, atskiros ventiliacijos sistemos. Visam tam reikia tam tikrų lėšų, kurias ne visi operatoriai gali skirti. Taip sukuriamos lygesnės sąlygos ir yra lengviau jas sustiprinti, kai netaikomos išimtys. Iš Europos Sąjungos bei kitų jurisdikcijų, kurios dar prieš mus įvedė tokius draudimus, matome, kad nebuvo jokio neigiamo poveikio svetingumo sektoriui. Iš tiesų, daugeliu atveju pelnas tik padidėjo.

Dabar man svarbus yra rezultatas. Mes stengiamės jo pasiekti. Procedūra, kuria tai pasiekiam, man nėra tokia svarbi, ar būtų taikomi Europos teisės aktai, nacionaliniai teisės aktai ar, kai kuriais atvejais, regioniniai teisės aktai, mums svarbiausia pasiekti tikslą. Aš esu pasiruošęs ir norėsiu pritarti žingsnis po žingsnio metodui, kurio tikslas bus išsamaus uždraudimo įvedimas.

Kur mes esame šiandien? Norėčiau tai paminėti. Mes jau įvedėme visiškus draudimus Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, visoje Jungtinėje Karalystėje. Švedija, Italija, Malta, Lietuva, Estija ir Suomija jau įvedė gana griežtus rūkymo draudimus, nors ir su išimtimis specialiose, sandariose salėse, kaip jau minėjau, su atskiromis ventiliavimo sistemomis. Prancūzija pasekė šiuo pavyzdžiu taikyti dviejų pakopų metodą ir kitais metais joje bus panaši situacija. Belgijos, Ispanijos ir Nyderlandų svetingumo vietose mes turime tuos pačius apribojimus, tačiau su daugiau išimčių. Procesas taip pat prasidėjo tokiose šalyse kaip Vokietija ir Austrija, kuriose jau vykdomos iniciatyvos, skirtos stiprinti esamus reglamentus dėl nerūkymo.

Kaip jūs žinote, mes priėmėme Žaliąją knygą. Konsultavomės ir diskutavome su Taryba ir dabar su Europos Parlamento pagalba planuoju viso to imtis ir tada nuspręsti, koks bus kitas europinio lygmens žingsnis ir kokių veiksmų reikėtų imtis. Mes taip pat esame įsipareigoję pagal Tarptautinę tabako kontrolės pagrindų konvencijos prievolę nuspręsti, kokie turėtų būti tolesni žingsniai.

Pereisiu prie kito į ataskaitą įtraukto klausimo – Tabako produktų direktyvos ir manau, kad tai yra labai svarbus klausimas. Šiais metais mes parengsime antrą ataskaitą dėl šios direktyvos ir išanalizuosime direktyvos įgyvendinimo būklę bei nustatysime sritis, kuriose reikalingi tolesni pakeitimai. Apie tai bus diskutuojama remiantis ataskaita. Kai kurie šios dienos ataskaitoje esantys klausimai bus įtraukti į mūsų klausimus, pavyzdžiui, klausimai dėl tabako sudedamųjų dalių reglamentavimo, tabako produktų ženklinimo reikalavimų ir produktų bei gamintojų patikimumo.

Norėčiau paminėti du punktus. Vienas yra vaizdo įspėjimų klausimas. Kaip jums žinoma, mes sukūrėme duomenų banką su įvairiomis nuotraukomis bei paveikslėliais, kurie gali būti naudojami kaip vaizdo įspėjimai, tačiau turiu pripažinti, kad labai liūdina tai, jog kol kas tik nedaugelis valstybių narių jais pasinaudojo. Aš tikrai dėl to apgailestauju. Pateiksiu jums pavyzdį. Peržiūriu savo užrašus ir matau, kad tik Belgija pritaikė šiuos vaizdinius įspėjimus. Rumunija tai padarys kitais metais, ir dar kitais metais tai ketina padaryti Jungtinė Karalystė. Suomijos ir Latvijos vyriausybės įsipareigojo, kad jos planuoja tai padaryti artimoje ateityje, ir tai atsitiko po daugelio valstybėms narėms skirtų raginimų.

Yra daug šalių už Europos Sąjungos ribų, kaip kad Šveicarija ir Naujoji Zelandija, su kuriomis mes pasirašėme susitarimus, leidžiančius joms naudotis mūsų paveikslėliais bei patarimais, taigi, mano nuomone, situacija Europos Sąjungoje yra labai liūdinanti, todėl mes labai rimtai svarstome dėl atitinkamos direktyvos pakeitimo ir privalomo įsipareigojimo naudoti vaizdinius įspėjimus. Mane taip pat labai domina Parlamento pasiūlymas vaizdinius įspėjimus teikti abejose pakelio pusėse. Mes tai išnagrinėsime.

Dabar visur yra taikomas tabako reklamos draudimas. Turėjome problemų su kai kuriomis valstybėmis narėmis. Mums pavyko jas atrinkti, vienas teisiniai veiksmais, kitas įtikinėjimais, tačiau dabar tai taikoma visur. Vienas specifinis aspektas, kurį norėčiau paminėti, yra mūsų neseniai priimta iniciatyva įtikinti ne ES šalis nebeleisti tabako pramonei remti Formulės-1 lenktynių.

Kaip žinote, mes neturime teisinės eksteritorinės jurisdikcijos, tačiau, kita vertus, kadangi šie renginiai yra transliuojami Europoje ir juos žiūri Europos piliečiai, jie daro poveikį Europos jaunimui, pažeidžia Europos teisės aktus ir politiką šioje srityje, todėl aš susisiekiau su dalyvaujančiais privataus sektoriaus atstovais ir atitinkamomis šalimis, kurios vis dar leidžia tabako pramonei remti Formulės-1 lenktynes. Laimė, tikriausiai greitai turėsime teigiamų rezultatų, tačiau aš šio klausimo nepaliksiu.

Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui bei Parlamento nariams, kurie prisideda prie šių pastangų. Mane labai jaudina tai, kad Europos Sąjunga, kurioje yra aukščiausi švietimo ir gyvenimo standartai, žmonės vis dar miršta nuo ligų, kurių galima išvengti. Daugiau nei 600 000 žmonių miršta nuo tabako sukeliamų ligų. Manau, kad mes galime paskatinti keisti tokį gyvenimo būdą.

  Marianne Thyssen, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, lygiai prieš 20 metų, būdama Belgijos valstybės sekretoriaus patarėja sveikatos klausimais, aš turėjau galimybę parengti reglamentus, kurie turėjo įtakos pirmajam nacionaliniam dekretui dėl draudimo rūkyti viešose vietose Europos Sąjungoje.

Ponios ir ponai, jaučiu, kad su rezoliucija, dėl kurios rytoj balsuosime, mes vėl esame pradininkai šioje srityje. Be jokios abejonės, Žaliosios knygos iniciatyva ir puiki K.-H. Florenz ataskaita parodė mums kelią. Kiekvienas, skaitydamas rezoliuciją, gali prieiti prie vienintelės išvados, kad Europos Parlamentas siekia visiško rūkymo netoleravimo.

Prašoma nedelsiant uždrausti pavojingus priedus, taip pat efektyviai taikyti produktų patikimumą tabako gamintojų atžvilgiu. Tai yra pavyzdžiai skyrių, kurie kalba patys už save. Čia taip pat raginamas neribojamas rūkymo draudimas viešose vietose, uždarose darbo vietose, įskaitant maitinimo ir gėrimo įstaigas.

Tačiau mano frakcija mano, kad reikia atsižvelgti į neseniai kai kurių valstybių priimtus sprendimus, raginančius skirti daug investicijų, kurios dar nebuvo nurašytos, daugeliui sektorių. Į tai reikia atsižvelgti, tačiau, mūsų galutinis ilgalaikis tikslas, kurios neabejotinai bus sąmoningai siekiama, turi būti neribojamas rūkymo draudimas, apimantis ir tokias vietas.

Šiuo klausimu vėjas mums yra palankus. Remiantis Eurobarometro ir kitais patikimais tyrimais, žmonės mus palaiko. Visiems, kurie vis dar abejoja dėl to, ar reikia intervencijos, norėčiau pasakyti, nuo tada, kai pirmadienio popietę mes atvykome čia, į Strasbūrą, nuo pasyvaus rūkymo pasekmių turėjo mirti 480 Europos gyventojų.

Ponios ir ponai, turime imtis veiksmų. Mano frakcija ketina tam skirti maksimaliai pastangų ir remti visas prieš rūkymą nukreiptas kampanijas.

  Glenis Willmott, PSE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, Tarptautinė mokslinių tyrimų dėl vėžio tarnyba neseniai išnagrinėjo visą galimą ryšį tarp pasyvaus rūkymo ir vėžio. Pasaulio sveikatos organizacija sukvietė nepriklausomus tarptautinius mokslininkus iš 12 pasaulio šalių. Jie priėjo prie išvados, kad pasyvus rūkymas yra kancerogeninis, ir kad buvimas šalia rūkančių 25-30 proc. padidina nerūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu.

Be jokios abejonės, darbo vietose ir uždarose viešose vietose žmonės turi teisę būti apsaugoti nuo kitų žmonių skleidžiamų tabako dūmų. Nepamirškime, kad didžioji dalis gyventojų yra nerūkantys. Geriausias problemos sprendimo būdas yra išsamus rūkymo draudimo reglamentas valstybių narių lygmeniu, akcentuojantis draudimą rūkyti visose uždarose erdvėse ir darbo vietose.

Todėl aš nesutinku su K.-H. Florenz pateiktu 3 pakeitimu, kuriame prašoma ribotų išimčių. Bet kokios išimtys turi būti minimalios.

Aš taip pat nesutinku su jo 2 pakeitimu, kuriame išbraukiamas pasiūlymas dėl Pagrindų direktyvos dėl saugumo ir sveikatos darbo vietoje, reikalaujančios, kad visi darbuotojai užtikrintu, jog darbo vietoje nebūtų rūkoma, pakeitimo. Darbdaviai yra atsakingi už darbuotojų sveikatos apsaugą. Be to, prieštarauju bet kokiam siūlymui daryti išimtis maistu neprekiaujantiems barams. Tai ne tik kenkia darbuotojams, bet ir lemtų nelygybę sveikatos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje maistu neprekiaujantys barai mažiau palankioje situacijoje esantys sudaro pusę visų barų, o labiau pasiturinčiose vietose – ketvirtį.

Taip pat manau, kad informacinės priemonės apie rūkymo keliamą pavojų yra gyvybiškai svarbios. Didesni ir ryškesni vaizdiniai įspėjimai yra tokio informavimo dalis, todėl negaliu pritarti 6 pakeitimui, kuriuo panaikinama 16 straipsnio dalis dėl tokių įspėjimų.

Manau, vis sutiksime, kad privalome imtis veiksmų, siekiant apsaugoti žmones nuo rūkymo. Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo sunkiau vėliau atsikratyti šio įpročio. Todėl skatinu pritarti 4-ai ataskaitos daliai, kuria siekiama iki 2025 m. jaunų rūkorių skaičių sumažinti 50 proc. ir atmesti K.-H. Florenz pateiktą 1 pakeitimą, kuriuo raginama panaikinti šią straipsnio dalį.

Rūkymas sukelia milžiniškas sveikatos problemas tiek rūkantiems, tiek ir nerūkantiems gyventojams, ir žinau, kad kai kurie kolegos jaučia, jog kramtomojo tabako vartojimas yra geresnė alternatyva. Tačiau negaliu pritarti priemonėms, kurios gali lemti platesnį kramtomo tabako vartojimą, nes jis sukelia kitokias sveikatos problemas, įskaitant burnos vėžį. Nėra prasmės vieną pavojų sveikatai pakeisti kitu.

Jei mes rimtai imsimės gerinti savo piliečių sveikatą, tuomet privalome skatinti visas valstybes nares taikyti reikiamas priemones, kad Europa be rūkymo taptų realybe. Gal galėčiau tik pasiūlyti, kad mes padarytume gerą pradžią, sustiprindami draudimus rūkyti čia, mūsų pačių Parlamento patalpose?

  Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, Komisijos Žaliojoje knygoje ir K.-H. Florenz ataskaitoje yra nurodyti puikūs terminai. Iš tiesų dabar pats laikas Europos Sąjungai sugrįžti prie tabako klausimo, nes apie šią sritį buvo per ilgai tylima.

K.-H. Florenz ataskaitoje teisingai akcentuojamas jaunimo rūkymas ir žalingas pasyvaus rūkymo darbo vietose, visuomeniniuose pastatuose ir maitinimo bei gėrimo įstaigose poveikis. Tyrimai rodo, kad 90 proc. rūkorių rūkyti pradėjo iki aštuoniolikos metų, dar būdami vaikai. Aš labai džiaugiuosi ambicingais H.–K. Florenz ataskaitos tikslais sumažinti rūkymą tarp šios amžiaus grupės atstovų. Jaunimas lengviau pasiduoda spaudimui, o žalingas poveikis sveikatai šiai grupei yra didesnis.

Todėl tikiuosi, kad valstybės narės, žinoma, tos, kurios mano, kad jos pačios gali padaryti visa, ką geriausia, ir kad mes jokiu būdu per daug nesikištume, atsakys į šių rūmų raginimą pačioms įsipareigoti iki 2025 m. sumažinti žalingą rūkymo poveikį jaunimui, kad jos galėtų imtis veiksmų, tarpusavyje sutardamos taip daryti.

Dėl pasyvaus rūkymo ir bendro rūkymo draudimo svarus liberalus principas yra tai, kad vieno asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, ir koks dar geresnis šio principo pavyzdys galėtų būti už priverstinį pasyvų rūkymą? Pasyvus rūkymas daro didelę žalą visuomenės sveikatai ir Europos ekonomika dėl jo patiria išlaidų. Kasmet daugiau nei 79 000 suaugusiųjų valstybėse narėse miršta nuo pasyvaus rūkymo ir yra įrodymų, kad pasyvus rūkymas darbo vietoje 2002 m. Europos Sąjungoje sukėlė 7 000 mirčių, kai tuo tarpu pasyvus rūkymas namuose sukėlė dar 72 000 mirčių.

Žinoma, tokiose šalyse kaip Airija, Škotija ir Italija jau įgyta daug tokio draudimo rūkyti patirties ir ta patirtis yra tiktai teigiama. Šių šalių komentarai, įskaitant komentarus žmonių, kurie labai skeptiškai žiūrėjo į tokią priemonę, yra labai pozityvūs. Taigi, bandoma rūkymą uždrausti ir Europos lygmeniu.

Neseniai Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete šie rūmai nusprendė šiuo metu nenustatyti rūkymo draudimo Europoje, o paliktų šias priemones valstybėms narėms. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes toks prieštaringas sprendimas turėtų būti priimamas kuo arčiau piliečių, tai yra valstybių narių arba regioniniu lygmeniu. Todėl tų valstybių narių, kurios jau yra uždraudusios rūkymą savanoriškai pasirašydamos Europos chartiją, raginimas vartotojams suteikti daugiau aiškumo, man atrodo, yra daugiausia, ko šiandien galima pasiekti.

Labai gerai yra tai, kad ši diskusija, kuri neabejotinai įvyko, yra skatinama. Ir šia prasme aš noriu pagirti komisarę dėl jos Žaliosios knygos. Šis klausimas yra įtrauktas į visų valstybių narių darbotvarkę.

Pone Pirmininke, norėčiau pateikti keletą baigiamųjų pastabų dėl Direktyvos dėl tabako produktų. K.-H. Florenz ataskaita taip pat siekiama peržiūrėti šią Direktyvą. Aš pritariu viskam, kas yra sakoma Direktyvoje apie vaizdinius įspėjimus ant cigarečių pakelių. Tragiška, kad tiek mažai valstybių narių tuo pasinaudojo, asmeniškai aš pasisakyčiau už tai, kad vaizdiniai įspėjimai būtų reglamentuojami įstatymo. Be to, turėtų būti įmanoma šiuos įspėjimus panaudoti kitokiais būdais, pavyzdžiui, informaciniuose bukletuose apie tai, kaip mesti rūkyti, kaip kad buvo padaryta Kanadoje. Tokia patirtis buvo teigiama ir, man atrodo, jog tai yra gera idėja.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau, nors ir pavėluotai, pasveikinti jus, pone K.-H. Florenz su gimimo diena.

Žinome, kad rūkymas žudo. Kasmet nuo jo miršta 650 000 žmonių ir dar 79 000 suaugusiųjų miršta nuo pasyvaus rūkymo. Mus džiugina Komisijos parodytas atsidavimas ir energija šioje srityje, ir malonu, kad Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pateikė aiškius ir tvirtus pasiūlymus. Mums taip pat pritaria dauguma piliečių. Beveik 70 proc. jų nerūko, dauguma rūkorių nori mesti rūkyti, o Eurobarometro tyrimas aiškiai parodė, kad 86 proc. apklaustųjų, nori, kad būtų uždrausta rūkyti darbo vietose, kai tuo 84 proc. pasisako už draudimą rūkyti patalpose ir 77 proc. nori, kad restoranuose būtų visiškai nerūkoma.

Todėl mes esame labai susirūpinę pranešėjo pateiktais pakeitimais, nes 3 pakeitimas reikštų visišką šios stiprios mūsų komiteto ataskaitos susilpninimą. Iš esmės tai reiškia draudimą be išimčių, ir mes visi žinome, kas būna su išimtimis – jos greita tampa taisykle. Paimkime, pavyzdžiui, Vokietiją, kurioje dėl Briuselio pateiktų nuostatų ir Europos lygio diskusijų įvyko pastebimas progresas. Būtų pražūtinga, jei Europos Sąjunga šiame procese liautųsi palaikyti piliečius sveikatos apsaugos srityje ir jei mums nepavyktų to įžvelgti.

Todėl tikiuosi, kad rytoj mes atmesime 3 pakeitimą ir pasisakysime už tvirtą Europos sveikatos apsaugą, kad galėtume visoje Europoje įvesti nerūkymo zoną.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ačiū. Vien tik ES kasmet nuo rūkymo miršta 650 000 žmonių ir dar 80 000 žmonių miršta nuo pasyvaus rūkymo. Ši liūdna statistika aiškiai rodo, kad kovodami su rūkymu privalome padaryti viską, kas įmanoma. Karl-Heinz Florenz pateikė daug gerų pasiūlymų dėl veiksmų, kaip kad esamų teisės aktų sugriežtinimas, atgrasinantys užrašai ant cigarečių pakelių, priemonės, skirtos apsaugoti jaunimą nuo pradėjimo rūkyti, priemonės, skirtos padėti rūkoriams, norintiems atsikratyti šio įpročio ir priemonės, skirtos paremti valstybes nares kovoje su rūkymu. Tai yra gerai. Tačiau aš nepritariau tam, kad visuomenės sveikatos srityje ES būtų suteikta daugiau galios, ypač, kai valstybės narės jau ir taip gerai dirba.

Rūkymo uždraudimas baruose yra geras pavyzdys. Mažiausiai dešimt valstybių narių vienaip ar kitaip draudžia rūkyti baruose ir kavinėse. Tai 2004 m. prasidėjo Airijoje ir greitai išplito Švedijoje, Italijoje, Suomijoje, Maltoje, Belgijoje ir taip toliau. Vyksta dar daugiau. Negi turėtume dabar sustabdyti šį gerų pavyzdžių rodymo procesą ir laukti centrinių ES teisės aktų? Ne, manau, kad ne. Leiskime plisti geriems pavyzdžiams. Pastebėjau, kad savo ataskaitoje K.-H. Florenz rašo, kad jis nori paraginti visas valstybes nares įvesti neribojamą rūkymo draudimą. Tai gerai. Kaip suprantu, tai reiškia, kad mums nereikia eiti aplinkkeliais per Europos Komisiją ir rizikuoti, kad tokį pasiūlymą atmes tabako pramonės lobistai.

Ar galų gale nėra pavojinga viena ranka duoti, o kita atimti? Mes raginame žmones nustoti rūkyti ir tuo pat metu ES ir toliau kiekvienais metais tabako auginimui skiria didesnes nei milijardo eurų subsidijas. Kasmet po 1 000 milijonų. Šios subsidijos, be jokios abejonės, turi būti panaikintos. Kaip įmanoma greičiau!

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš nebesikartosiu, keturios pasisakymui skirtos minutės yra pernelyg brangios, tik, kaip ir daugelis pasisakiusiųjų, pasakysiu, kad pritariu šio rezoliucijos projekto pagrindinėms kryptims. Informacinės programos ir prevencinės priemonės, skirtos mažinti jaunų rūkorių skaičių ateinančiais metais, taip pat yra tiktai sveikintinos. Tą patį galima pasakyti apie tabako sukeliamas mirtis bei mirtis keliuose ir alkoholio sukeltas mirtis. Iki šio punkto aš viskam pritariu. Tačiau turime išlikti protingi.

Taip kaip mes nesustabdome eismo įvykių ar toksiškų išmetamųjų dujų, ar neišgujame vyno ar alaus dėl jų sukeliamos kepenų cirozės, nuo kurios kenčia kai kurie politikai, taip ir dėl tabako, turime vadovautis sveiku protu ir bet kokia kaina vengti veidmainiavimo. Aš svarstau apie sveikatos gynėjus mano šalyje, kurie užsipuola tabaką, tačiau prieš keletą metų legalizavo lengvuosius narkotikus. Ponios ir ponai, šioje rezoliucijoje yra keletas kraštutinių dalykų.

Iš principo ir toliau šioje srityje nereikalingi jokie viršvalstybiniai reglamentai. Europa turėtų gerbti subsidiarumo principą ir viskam, ko ji nori, gauti savo piliečių pritarimą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų direktyvoje buvo nurodyta, kad tabakas taip pat turi būti ženklinamas. Tai gerai, tačiau tuomet iš karto iškėlė galvą biurokratija. Etiketė turėjo uždengti 30 proc. pakelio, 35 proc. turėjo būti dviem kalbom. Tekstas turi būti užrašytas juodomis raidėmis, su juodu, mažiausiai 3 mm rėmeliu ir daugiausiai 4 mm storio, šriftas turi būti Helvetica ir taip toliau. Europa nori viską diktuoti ir niekas nesupranta, iš kur kyla visuomenės susierzinimas.

Antra, ponios ir ponai, yra veidmainiaujama su subsidijomis tabako augintojams, kurios praėjusiais metais išaugo iki  900 milijonų eurų per metus. Dabar jos buvo sumažintos iki 300 milijonų eurų, tačiau vis tiek ši suma yra daug kartų didesnė nei ta, kuri yra skiriama informacijai, skatinančiai jaunimą mesti rūkyti. Panašiai yra ir su mūsų valstybėmis: Briuselyje pakelis cigarečių dabar kainuoja 4.30 eurų, iš kurių  3.30 atitenka Belgijos valstybės, kuri išleidžia keletą milijonų prieš tabaką nukreiptai informacinei kampanijai, akcizo mokesčiui. Milijardai iš akcizo mokesčių gaunamų eurų galėtų padėti finansuoti kovos su plaučių vėžiu išlaidas. Atleiskite man už ciniškumą.

Taigi, ką mes ruošiamės daryti? Uždrausti subsidijas ir nuskriausti savo Europos ūkininkus, importuojant tabako produkciją iš užsienio? Į šiuos klausimus taip pat reikia atsakyti, jei nenorim pasinerti į perdėtą lyrizmą, antraip tai bus piliečių akių dūmimas. Deja, aš nerandu atsakymo į šiuos klausimus.

Ponios ir ponai, nepersūdykime, nes tos didaktinės kalbos kartais ima mane pykinti. Iš tiesų, mane nuo to tiesiog krato. Europa be tabako dūmų. Kokie gražūs žodžiai. Koks puritonizmas. Nusidėjėliai turi būti nubausti. Susilaikykime nuo perdėto rūkančių gyventojų, kurių yra 30 proc., niekinimo. Netapkime prieš tabaką kovojančiais ajatolomis, kaip kartą manęs maldavo Prancūzijos socialinių reikalų ministras. Nepatekime į Amerikos sąlygas.

Kalifornijoje yra norinčių taip pat nuo 2009 m. uždrausti žmonėms rūkyti jų pačių namuose. Įsivaizduokite! Kaip jie tai padarys? Su komandosais ir skundėjais? Kiekvienuose namuose įves privalomus tabako detektorius? Ar mes norime sekti šiuo pavyzdžiu? Ar mes seksime jų pėdomis? Ar uždrausime skaityti Simenoną dėl to, kad inspektorius Megrė su savo pypke yra blogas pavyzdys jaunimui?

Nepraraskime sveiko proto. Daugumoje Europos šalių, kaip pavyzdžiui Italijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse ir taip pat mano šalyje, rūkymas jau seniai yra išguitas iš parduotuvių ir restoranų, ir tai yra gerai. Tam padaryti joms Europos nereikia. Sakyčiau, ilgalaikė laisvė. Leiskime tiems restoranų vadovams, kurie to nori, turėti nedidelį kambariuką, kuriame klientai, kartais mėgstantys išgėrę puodelį kavos, surūkyti cigarą. Kas žino, gal rytdienos Europoje kava taip pat bus uždrausta, nes prie kofeino taip pat yra priprantama. Turbūt būtų geriausia, jei Komisija paliktų žmonėms tik duoną ir vandenį.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, be rūkorių, rūkymo sukeliamo pavojaus rizikos grupėje yra milijonai kitų europiečių. Europos be tabako dūmų sukūrimas ir pasyvaus rūkymo prevencija yra dvi pagrindinės Europos aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos politikos užduotys. Valstybės narės taip pat įsipareigojo įgyvendinti šį tikslą per tarptautinę teisę, ir, išskyrus Italiją bei Čekijos Respubliką, visos Europos Sąjungos valstybės narės, Pasaulinės sveikatos organizacijos pagrindų konvencijoje piliečių apsaugą nuo tabako dūmų pripažino pagrindine teise. Ši teisė turi būti veiksmingai ginama.

Iš visų Komisijos pateiktų pasirinkimų status quo laikymasis nėra tinkamas pasirinkimas. Savanoriškomis procedūromis nepavyko apsaugoti žmonių nuo tabako dūmų. Norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad jis pasisakė už teisines gynybos priemones, kaip už efektyviausią kovos su šia problema būdą.

Mes ypač norime apsaugoti dvi grupes: vaikus bei jaunimą ir darbuotojus. Tačiau negalime tiesiog paimti ir taikyti bet kokias taisykles. Naudodamiesi savo galiomis privalome išlikti racionalūs. Pritarimas tam, kad visoje Europos Sąjungoje būtų uždrausta pardavinėti tabako produktus jaunesniems nei 18 metų asmenims ir rūkymo apribojimas privačiuose automobiliuose, kai juose yra yra nepilnamečių, yra šiek tiek skirtingi dalykai. Šiuo atveju aš labiau apeliuočiau į tėvų sąmoningumą ir diskretiškumą. Neverskite savo vaikų kvėpuoti mirtinu oru. Teisės aktų leidėjai turėtų būti atsargūs siekdami, kad būtų laikomasi įstatymų, kurių taikymo praktiškai neįmanoma stebėti.

Taip pat reikia pabrėžti prevencinio darbo ir įvairių kampanijų svarbą. Tačiau, siekiant apsaugoti darbuotojus, būtina visose valstybėse narėse įvesti visapusišką rūkymo draudimą.

Taip pat norėčiau iškelti gamintojų atsakomybės klausimą. Tabako produktų direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, įtraukiant gamintojų atsakomybę finansuojant sveikatos išlaidas, sukeltas tabako vartojimo. Rūkymas yra susijęs ne tik su rūkoriais, nes milijonines išlaidas, kurias visuomenė patiria dėl tabako vartojimo, turi padengti nerūkančiųjų dauguma. Ttai, kad priversime žmones jausti kaltę, niekuo nepadės, be tai yra skurdi politika, tačiau faktus reikia paminėti. Rūkymas kainuoja pernelyg brangiai. Jis kainuoja gyvybes.

  Gyula Hegyi (PSE). - Pone Pirmininke, kaip jau buvo minėta, kiekvienais metais Europoje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 65 000 žmonių. Pasyvaus rūkymo aukų skaičius taip pat yra tragiškai didelis – dėl kitų žmonių žalingų įpročių kasmet miršta apie 80 000 Europos piliečių. Todėl visiškas rūkymo uždraudimas darbo vietoje ir kitose viešose vietose turėtų būti sveikintinas.

Mūsų ilga kova su rūkymu nebuvo nesėkminga. Prieš dešimt ar dvidešimt metų žmonėms buvo natūralu rūkyti beveik bet kur: per susirinkimus ir kai kuriose šalyse netgi autobusuose. Dabar užsidegti cigaretę renginyje yra beveik laikoma agresija. Prieš rūkymą nukreiptos kampanijos sėkmė rodo, kad tarptautinės bendrovės, tokios kaip tabako bendrovės, nėra nepalaužiamos. Jei mes turime aiškius tikslus dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos, galime suvienyti visuomenę, NVO bei politikus, nepamirštant ir gerų teisininkų, ir palaipsniui siekti tikslo. Šioje ataskaitoje nurodomi teisingi žingsniai teisinga kryptimi. Žinoma, turėtume paminėti, kad mes kovojame ne su rūkoriais, o su rūkymu.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, šis rezoliucijos projektas yra suderintas, tikslus ir suprantamas, o pranešėjas K.-H. Florenz už savo darbą nusipelno nuoširdaus pasveikinimo.

Vienintelė kritika, kurią galiu išsakyti šios rezoliucijos atžvilgiu yra tai, kad jos sulaukėme per vėlai. Šiame dokumente pateikti moksliniai įrodymai ir nediskutuotinas politikos galimybių poreikis mums visiems buvo akivaizdus jau daugelį metų. Gaila, tačiau akivaizdu, kad vėluojantis ženklus progresas, siekiant Europos be tabako dūmų, bus tūkstančių ES piliečių mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastimi.

Kas yra kaltas dėl to, kad masiškai aukojamos žmonių gyvybės? Paminėsiu tik du pagrindinius kaltininkus, siekdamas juos sugėdyti, nors ir nepakankamai drastiškai.

Visų pirma, tai tabako pramonė. Ji išleido milijonus eurų melagingoms ir klaidinančioms informacinėms kampanijoms. Ji manipuliavo žiniasklaida, politikais ir netgi mokslininkais, siekdama pelnyti daugiau laiko, ir tai vyko paprasčiau dėl finansinės naudos, puikiai suprantant, kad rizikuojama tūkstančiais gyvybių.

Antra, daugelio ES valstybių narių vyriausybės ir kai kurios politinės partijos. Jie nuolaidžiavo tabako baronų galiai ir įtakai ir vis delsė imtis veiksmingų priemonių, siekiant apsaugoti piliečius nuo rūkymo maro. Netgi tokios nesudėtingos priemonės kaip tabako mokesčių didinimas ir plačiai prieinamas nemokamas gydymas nuo priklausomybės tabakui buvo stabdomos.

Aš pritariu aktyviam balsavimui dėl šios rezoliucijos ir raginu jus nepamiršti apie niekingą elgesį tų, kurie sąmoningai lėmė tai, kad tabako sukeltos ligos tragiškai nusinešė tiek daug gyvybių.

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Karl-Heinz, sveikiname su šešiasdešimtmečiu. Labai džiaugiuosi matydamas, kad jūs vis dar toks pat pilnas gyvybės kaip ir jaunasis Karl-Heinz. Geriausia dovana, kokią PPE-DE frakcija galėjo suteikti, tai leisti jam pataisyti jo pateiktos ataskaitos trūkumus. Manau, kad svarbu paminėti priedus. Mes jau ilgą laiką prašėme teisės aktų. Turi būti skelbiama apie pavojingus priedus ir labai negerai, kad yra tiek mažai informacijos apie tai. Todėl,mes tikimės greitai gauti Komisijos pasiūlymą dėl šių siaubingų priedų, dėl kurių cigaretės tampa dar pavojingesnės, uždraudimo.

Mes turime savaime suprantamą teisę uždrausti rūkyti darbo vietose, kaip ir vaikai turi savaime suprantamą teisę išvengti rūkymo savo žaidimų aikštelėse. Parlamentas yra visiškai teisus, ragindamas valstybes nares spręsti šią problemą. Jei nuvesite vaikus į mūsų pačių laiptų aikštelę šalia restorano, paskui jie pusvalandį kvėpuos tabako dūmais. Taip pat norėčiau paminėti vieną iš diskusijos išplaukusį aspektą. Bet kokia patikima tabako politika turi panaikinti visas subsidijas ir mes privalome užtikrinti, kad dėl slegiančios besivystančių šalių prekybos nebūtų pakenkta mūsų bendrovių darbui. Ačiū.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, kaip rodo statistika, maždaug 30 proc. gyventojų vis dar kasdien siekia cigaretės. Besąlygiškai sutinku su tuo, kad nerūkantieji turėtų būti apsaugoti nuo žalingų kvėpavimo nikotino dūmais pasekmių. Tačiau negaliu sutikti su rezoliucijoje pasiūlytais radikaliais metodais. Mes negalime sukurti represinės politikos rūkoriams, kuri ribotų jų pilietines laisves.

Manau, kad turėtume akcentuoti visuomenės švietimą ir reguliuoti pardavimo kainas, keldami kainas, nes moksliniai tyrimai parodė, jog tai yra veiksmingas ginklas kovojant su priklausomybe nuo tabako. Punktas dėl draudimo rūkyti darbe yra neginčytinas. Tačiau manau, kad jis turėtų būti praplėstas pridedant nukrypti leidžiančią nuostatą, užtikrinančią, kad kiekviena įstaiga suteiktų rūkoriams vietą, kur jie galėtų rūkyti nekenkdami kitiems. Esant dabartinės aplinkybėms, tai neturi būti tiesiog dirbtinas ir beprasmis sveikatos skatinimas, tai turi būti veiksmingas veiksmas.

Man skirtu laiku norėčiau pakalbėti apie kitą problemą, kurios šaknys siekia daugelio vyriausybių vykdytą prieš nikotiną nukreiptą politiką, o konkrečiai, prieš populiarėjančius kontrabandinius suklastotus tabako produktus, kurių pagrindinis patrauklumas yra mažesnė nei originalių produktų kaina. Šiuo metu tai yra pats pelningiausias kontrabandininkų verslas.

Prašau nepamiršti, kad tokie produktai yra pardavinėjami mūsų parduotuvėse mūsų piliečiams. Tie, kurie imasi pardavinėti tokius produktus, nevengs parduoti juos ir nepilnamečiams. Todėl rengdami prieš nikotiną nukreiptą politiką, mes privalome įvairiapusiškai išnagrinėti problemą ir užtikrinti, kad mūsų įvesta teisinė realybė efektyviai padėtų spręsti problemas, susijusias su nikotino produktų vartojimu.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, norėčiau prisidėti prie sveikinimų mūsų pranešėjui. Didžiausią susirūpinimą man kelią darbuotojų apsauga. Prisijungiu prie tų narių, kurie nori, kad valstybės narės duotų greitą atsaką, o su šia rezoliucija mes tai ir darome. Šiandien turimi rezultatai rodo, kad tai suveikė kai kuriose valstybėse narėse, tačiau ne mano šalyje.

Kai kalbama apie darbuotojų apsaugą, iškyla klausimas, kokių veiksmų gali imtis Europos Komisija, kad būtų išvengta pirmos ir antros klasės piliečių susidarymo? Kaip valstybės narės reagavo į šią diskusiją? Ar jos pasisako už darbuotojų apsaugos vykdymą Europos lygmeniu ir už tai, kad būtų imamasi tokių veiksmų ir priemonių, kaip draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose? Dauguma mūsų į šį klausimą žiūrime iš savo situacijos ir dažnai pamirštame, kad turime galvoti apie tokiose sąlygose dirbančius žmones.

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ne tik nerūkančiųjų apsaugos, bet ir kitais klausimais, aš manau, kad mes neturėtume imtis ekstremalių ES priemonių. Apie ką mes čia kalbame? Žinoma, svarbu inicijuoti diskusiją apie galimą Europą be rūkymo, nepradedant kryžiaus žygių prieš žmones, vartojančius Europoje legalius produktus. Tačiau kai kurie pasisakymai ir daugelis pakeitimų skamba labiau kaip religinis karas nei atitinkama diskusija.

Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad ši politika turėtų sukurti aplinką, kurioje į rūkymą nebebūtų žiūrima kaip į normalų dalyką. Nemanau, kad politikų pareiga yra mokyti žmones, kaip elgtis ar diktuoti jiems kaip jie turėtų mąstyti. Turėtume atsirinkti, ką ES turėtų reglamentuoti, o ko ne.

Reglamentai, nustatantys valstybių narių mokesčių sistemas, nėra mūsų kompetencija, kaip ir plataus masto draudimai dėl rūkymo. Paprasčiausiai valstybės narės mums nesuteikė tokios galios. Nors yra jaučiama nerūkymo Europoje tendencija, jos panaudojimas taikant pernelyg griežtas taisykles ir viešo pritarimo bangos sukėlimas, mano nuomone, yra netinkamas būdas. Čia mes šnekame beveik vien tiktai apie draudimus. Paprastai draudimai tik padidina potraukį draudžiamam dalykui, ypač jauniems žmonės, tai grupei, kuri mums kelia didžiausią susirūpinimą.

Mes turėtume sutelkti energiją ir pinigus į žmonių informavimą apie žalingas tabako vartojimo pasekmes, kiek įmanoma labiau kreipdamiesi į kiekvieną grupę individualiai. Tai yra vienintelis būdas priversti žmones priimti ilgalaikius išmintingus sprendimus.

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, rūkymo pasekmių statistika kalba pati už save. K.-H. Florenz yra teisus, kai nepailstamai kartoja, jog 650 000 rūkymo sukeltų mirčių ir 80 000 pasyvaus rūkymo sukeltų mirčių, mūsų sveikatos sistemai kasmet kainuoja 50 milijonus eurų. Mums, parlamentarams, nereikėtų diskutuoti dėl efektyvios nerūkančiųjų apsaugos. Todėl diskusija yra ne apie tai „ar“, o apie tai „kaip“ tai gali būti įgyvendinta.

Yra keletas skirtingų veiksmingos nerūkančiųjų apsaugos Europoje modelių. Kai kurios šalys, tokios kaip Švedija ir Airija, griežtai uždraudė rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose bei visuomeniniuose pastatuose, kitos šalys paliko nedideles išimtis. Mes turime gerbti šiuos skirtingus modelius. Todėl iš principo manau, kad nerūkančiųjų apsauga yra valstybių narių reikalas.

Pranešėjas siūlo, kad Europa įsikištų tuo atveju, jei valstybės narės neužtikrintų veiksmingos nerūkančiųjų apsaugos darbo vietose. Tačiau kai šios taisyklės yra sulaužomos, aš pritariu tam, kad ES laikytųsi ES galių sistemos, susijusios su darbo sauga ir sveikata.

Taip pat pritariu tam, kad būtų pripažintos valstybėse narėse galiojančios taisyklės. Turi būti galima palikti egzistuojančias ir veikiančias nacionalines taisykles dėl nerūkančiųjų apsaugos. Šiuo keliu einančioms valstybėms turėtų būti atlyginta, privalome pripažinti jų pastangas. Kiekvienu atveju turėtume atsižvelgti į nacionalinius ir regioninius skirtumus bei juos pripažinti.

Tačiau, tai vis tiek turi užtikrinti pakankamą specialią vaikų ir jaunimo bei nerūkančiųjų apsaugą. Mes nenorime susilpninti nerūkančiųjų apsaugos. Taip bus pasiektas aukštas sveikatos apsaugos lygmuo, laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant valstybių narių interesus bei regioninius skirtumus.

  Catherine Stihler (PSE). - Pone Pirmininke, šiltai sveikinu K.-H. ataskaitą. Labai pritariu draudimui rūkyti viešuose vietose, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir išvengti pasyvaus rūkymo keliamų pavojų.

Labai džiaugiausi, kai 2006 m. kovą Škotija paskatino Jungtinę Karalystę įvesti draudimą rūkyti ir man labai malonu, kad tokie draudimai dabar galioja Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

Kadangi jau kurį laiką yra įvestas Škotijos draudimas, mes turime akivaizdžių įrodymų, kokį jis daro poveikį sveikatai. Nesena Škotijos statistika rodo, kad nuo tada, kai buvo įvestas draudimas rūkyti, į ligonines yra atvežama 20 proc. mažiau žmonių, ištiktų širdies smūgio.

Taip pat mes ir toliau informuojame apie rūkymo pavojų sveikatai. Dėl šios priežasties 2007 m. lapkričio 14 d. aš pateikiau raštišką deklaraciją Europos Parlamentui, raginančią atlikti daugiau tyrimų ir skirti daugiau išteklių chroniškai obstrukcinei plaučių ligai (angl. COPD). Chroniška obstrukcinė plaučių liga yra šprasta ir brangiai atsieinanti plaučių liga, kuriai pažengus, prasideda chroniškas kvėpavimo sutrikimas. Tai yra nepripažinta, nediagnozuojama ir negydoma liga, kuria nesirūpina nei sveikatos apsaugos darbuotojai, nei visuomenė. Dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų daugėjimo yra dar svarbiau, kad ES taikytų tinkamą politiką dėl nerūkymo bei K.-H. Florenz ataskaitą.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Labai jums ačiū. Norėčiau pradėti pasakydamas, kad aš ypač skeptiškai žiūriu į ES idėją visoje Europos Sąjungoje uždrausti rūkyti viešose vietose. Netgi tie, kurie pasisako už tokį rūkymo uždraudimą, privalo čia įžvelgti ES lygmens problemą. Tačiau tokie sprendimai yra prieštaringi. Piliečiai supranta, kad jie ateina iš Briuselio, kad kažkas, kas nėra tiesiogiai su jais susijęs, priima tokius sprendimus, ir aš manau, kad didės pasipriešinimas.

Tačiau yra dalykų, kuriuos galime atlikti čia, Europoje, kad sumažintume tabako dūmų daromą žalą visoje Europoje. Pavyzdžiui, galime panaikinti nesuprantamą švediško uostomo tabako draudimą. Vėl grįžtu, kad pasinaudočiau galimybe akcentuoti Švedijos patirtį. Mūsų šalyje proporcionaliai yra mažiausiai rūkorių, mažiausiai tabako sukeliamų ligų, tačiau žinote ką? Nepaisant to, mes suvartojame maždaug tiek pat tabako, kaip ir likusioje Europos dalyje, tačiau daugiau vartojame ne cigaretes, o uostomą tabaką. Faktas yra tas, kad jei likusi Europos dalis pakeistų cigaretes uostomu tabaku, taip, kaip mes tai padarėme Švedijoje, kasdien nuo plaučių vėžio būtų apsaugota 200 000 europiečių. Todėl manau, kad yra nemoralu ir toliau būti užmerktomis akimis.

Deja, panašu, kad Komisija samprotauja visiškai priešingai. Šiandien Komisija Alandų saloms liepė sumokėti beveik 20 milijonų Švedijos kronų dydžio baudas už tai, kad jos nesugriežtino pakankamai veiksmingų draudimų dėl uostomo tabako. Nors uostomas tabakas yra tradicinis Alandų salų produktas, pakeitęs cigaretes ir išgelbėjęs gyvybes. Be to, Komisija turi drąsos teigti, kad ji rūpinasi Alandų salų gyventojų sveikata. Tačiau aš su jais kalbėjausi, ir jie mandagiai tam paprieštaravo. Todėl, jei Alandų saloje bus pradėta daugiau rūkyti, dėl to bus kalta Komisija. Tačiau žinau, kad čia vis dar yra skeptiškai nusiteikusių narių, kurie, iš tiesų, netiki, kad tai gali būti taip paprasta, ir kad statistika nėra tokia akivaizdžiai mažesnė kaip kad aš teigiu. Norėčiau jūsų paprašyti su manimi sutikti nors dėl šio punkto ir balsuoti už Jules Maaten pasiūlymą įvertinti uostomo tabako poveikį sveikatai. Ateityje siūlau diskusijų metu remtis moksliniais faktais. Esu įsitikinęs, kad tai bus pirmas žingsnis nepagrįsto ES draudimo dėl uostomojo tabako panaikinimo link. Ačiū, pone Pirmininke.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti nariams už labai įdomią diskusiją. Buvo malonu išgirsti skirtingas nuomones. Turiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog dauguma pritaria draudimams rūkyti ir visoms kitoms rūkymo prevenciją skatinančioms priemonėms.

Visų pirma, neturime pamiršti, kad pagrindinis tikslas yra apsaugoti jaunimą. Nepamirškime, kad visą laiką kyla naujų idėjų. Dabar yra nauja mada tarp jaunų merginų skatinti rūkymą kaip svorio reguliavimo priemonę. Buvo panaudotos visos priemonės skatinant rūkymą, todėl mes turime būti visapusiškai išradingi duodami savo atsaką.

Suprantu, kad kai kurie nariai nenori, kad Komisija ar bendrija imtųsi priemonių. Jie teigia, kad turėtume palaukti, kol valstybės narės imsis veiksmų. Kaip jau sakiau, dabar mes nagrinėjame ir studijuojame, koks turėtų būti sekantis žingsnis Europos lygmeniu.

Tačiau turiu pasakyti, kad nors tendencija yra labai drąsinanti – per keletą pastarųjų metų šalys įvedė labai daug visapusiškų apribojimų – kuo ilgiau mes delsėme imtis priemonių, tuo daugiau žmonių miršta. Turime to nepamiršti. Tai labai svarbus faktorius.

Dar yra subsidiarumo klausimas, tačiau subsidiarumas nereiškia darymo. Taip pat kaip ir 152 straipsnis nereiškia, kad mes turime tiesiog sėdėti ir žiūrėti kaip miršta žmonės. Tai reiškia, kad mes turime papildyti, paremti, padrąsinti ir, esant reikalui, netgi priimti teisės aktus. Mes neturime teisinio pagrindo, turime tik nuomonę apie tai. Taigi, tai yra politinio, o ne teisinio sprendimo klausimas. Ties tuo mes dirbsime.

Kaip jau sakiau, mums svarbu, kaip geriausiai galime pasiekti rezultatų, o ne tai, kokias teisines priemones tam naudojame. Nepamirškime, kad naujoje Sutartyje, priimtoje vos prieš trejetą dienų, ypač pabrėžiamas Europos Sąjungos dalyvavimas sprendžiant tabako klausimą. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti.

Žaliojoje knygoje daugiausiai kalbama apie aplinką be tabako dūmų ir diskusijoje tai yra daugiausiai akcentuojama. Tačiau tai tik viena priemonė. Turime imtis daugiau priemonių, kad pasiektume savo tikslo. Reikia tokio draudimo rūkyti, prie kurios aš netrukus sugrįšiu, reikia reklamuoti jau esamus draudimus, įspėjimus bei vaizdinius įspėjimus, kuriuos turime, taip pat reikalingos švietimo kampanijos.

Tiesa yra ta, kad tai yra gyvenimo būdo pasirinkimas, ir kad galiausiai žmonės patys pasirinks. Tačiau mes turime padėti jiems priimti sprendimą, kuris būtų paremtas tikrais faktais, ir taip, kad būtų atremta agresyvi tabako pramonės marketingo technika, kuriai yra išleidžiama milijardai eurų. Turime būti pajėgūs žmonėms patarti ir paaiškinti problemas bei paraginti juos nerūkyti arba mesti rūkyti. Tai labai svarbi sritis.

Kalbant apie rūkymo draudimo išimtis, geriau šios išimtys, negu jokio draudimo. Aš su tuo sutinku. Tačiau faktas yra tas, kad taikant išimtis viskas nebus taip efektyvu kaip visiškai uždraudus rūkyti, nes jos taikomos ne tik pasyvių rūkorių apsaugai, bet, kaip ir sakiau, skatinant rūkorius atsisakyti šio įpročio, o nerūkančiuosius – nepradėti rūkyti. Neturėtume to pamiršti. Nieko keista, kad dauguma rūkorių taip pat pritaria rūkymo uždraudimui, nes jie nori rūkyti tada, kai patys nusprendžia, o ne uostyti kažkieno kito leidžiamus dūmus.

Tai nėra teorinė diskusija. Žinau, kad prieš keletą metų būta nuogąstavimų, nes tai yra nauja diskusija, ir tokių nuogąstavimų pasitaiko iki šiol. Tačiau dabar mes turime šiokios tokios patirties ir žinome, kad tai veikia, bei tai, kad dėl to nepradedama rūkyti kažkur kitur. Dabar yra sumažėjęs rūkorių bei su rūkymu susijusių problemų skaičius, mes matėme, kad tai nepalietė tam tikrų ekonomikos sektorių, kaip kad buvo nuogąstaujama. Taigi, mes galime pasinaudoti šia patirtimi ir paaiškinti valstybėms narėms, ir netgi šio parlamento nariams, prieštaraujantiems, kad tai yra naudinga ir efektyvu.

Dėl sudedamųjų dalių ir priedų klausimo – mes su tuo dirbame. Mes labai rimtai atsižvelgiame į Parlamento poziciją. Paskutinius keletą metų K.-H. Florenz man nedavė dėl to ramybės. Mes dirbame šia kryptimi, tačiau tai reikalauja labai daug darbo, kadangi direktyva, kokia buvo priimta iš pradžių, buvo neveiksminga. Taigi dabar mes stengiamės patobulinti informacijos tiekimą ir atliksime rizikos vertinimą.

Dėl nelegalios prekybos mes dirbame tabako kontrolės pagrindų konvencijos kontekste ir šiuo metu rengiame protokolą, skirtą prekybai kontroliuoti. Europos Sąjunga labai aktyviai dirba šiuo klausimu ir taip dirbs ir toliau.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad mes esame ne prieš rūkorius, ir pritariu tiems, kurie tai pažymėjo. Priešingai, visos šios priemonės bus naudingos ir rūkoriams.

Žinau, kad valstybėms narėms yra aktualus kramtomojo tabako klausimas. Tačiau turiu pasakyti, kad Olandijos klausimas yra visiškai kitoks, nes ši valstybė narė neprašė nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip tai padarė Švedija. Tačiau tuo pat metu kramtomas tabakas nėra saugi alternatyva, ir aš džiaugčiausi, jei mes daugiau apie tai padiskutuotume. Jis taip pat yra pavojingas, nes sukelia įvairias vėžio ir kitų ligų formas.

Labai greitai, kitų metų pradžioje mes turėsime visus įrodymus. Aš dabar remiuosi Švedijos ekspertais. Taigi, negali būti net klausimo apie tai, kad reiktų rodyti pavyzdį likusiai Europos daliai, kuri jo nevartoja. Aš konsultuojuosi su Švedijos ekspertais, kurie man pateikė daugybę įrodymų šia tema. Kramtomas tabakas negali sukelti plaučių vėžio, kadangi jis nėra įtraukiamas į plaučius, tačiau jis daro poveikį ir sukelia problemų. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis gali būti efektyvus kaip tabako kontrolės ar rūkymo kontrolės priemonė. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu į šį klausimą ir tikrai abejoju, kad tam yra kokių nors mokslinių įrodymų.

Tačiau turiu pasakyti, kad matau, jog pajutusi nerūkymo politikos grėsmę, tabako pramonė ypač stengiasi reklamuoti kramtomąjį tabaką. Turėtume būti atsargūs, nes tai gali sukelti problemų ir tai gali plisti bei būti reklamuojama agresyviomis komercinėmis priemonėmis. Aš prieštarauju šiuo metu Europos Sąjungoje status quo pakeitimui ir šia prasme mums pritaria Europos teisingumo teismo sprendimas.

Pabaigoje norėčiau dar kartą padėkoti visiems nariams už šią įdomią diskusiją. Aš kalbu ir apie tuos, kurie pritaria Komisijos politikai, ir apie tuos, kurie jai prieštarauja. Mums labai svarbu išklausyti jūsų visų nuomones. Kitais metais mes su jumis turėsime išsamesnę diskusiją ir specialų Komisijos pasiūlymą, paremtą šios dienos diskusija.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 taisyklė.)

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Rūkymas yra didžiulė visuomenės sveikatos problema, kiekvienais metais pareikalaujanti kelių šimtų tūkstančių aukų, tarp kurių yra ir nerūkantieji. Kadangi ši problema yra globali, reikalingi įvairiapusiai veiksmai, valstybių narių įsipareigojimai ir veiksmingi teisės aktai, kurie būtų dar griežtesni negu iki šiol galiojusieji. To reikalauja Europos piliečių apsauga.

Aišku, kad kelias siekiant pirminio tikslo – Europos be tabako dūmų bus ilgas ir reikalaujantis milžiniškų pastangų bei atsidavimo. Todėl mes vienu metu žengiame vieną žingsnį. Kai kurios valstybės narės parodė pavyzdį, kuriuo mes turėtume sekti, imdamiesi rimtų ir veiksmingų veiksmų, siekiant išvengti pasyvaus rūkymo pavojų. Vienas iš artimiasių žingsnių turėtų būti visiškas draudimo rūkyti uždraudimas per dvejus metus visose uždarose darbo vietose, įskaitant maitinimo sektorių, visus visuomeninius pastatus ir viešąjį transportą visoje Europos Sąjungoje.

Kad galėtume sėkmingai kovoti su rūkymu, mums reikia tvirto pagrindo, išsamios bendrijos strategijos, paremtos atitinkamomis studijomis ir geriausiomis empirinėmis žiniomis, skirtomis rūkymo kontrolei ir žmonių skatinimui mesti rūkyti. Šioje strategijoje pagrindinį vaidmenį turi atlikti veiksmingų teisėkūros priemonių planavimas, prevencija ir švietimas.

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) Ponios ir ponai, kiekvienais metais cigarečių rūkymas lemia daugiau nei 650 000 nesavalaikių europiečių mirčių. Nė vienas iš jų nenusprendžia pradėti rūkyti tam, kad nusižudytų. Rūkoriai yra priklausomi dešimtmečius trukusios propagandos vergai.

Tik griežtas PR gali paaiškinti tai, kad jei 86 proc. Europiečių mano, kad darbo vietose turi būti nerūkoma, tai tik 61 proc. mano, kad tas pats turėtų būti taikoma ir barams bei restoranams. Ponios ir ponai, padavėjos ir baro personalas taip pat turi teisę į gyvenimą ir sveikatos apsaugą!

Kiekvienais metais nuo pasyvaus rūkymo miršta 80 000. Prieš savo valią jie buvo priversti kvėpuoti 250 kancerogenų ir toksinų mišiniu. Padavėjai, dirbantys įstaigose, kuriose leidžiama rūkyti, turi 50 proc. didesnę tikimybė susirgti plaučių vėžiu nei tas personalas, kuris dirba įstaigose, kuriose yra nerūkoma.

Visa tai nėra naujiena. 30 proc. Europos piliečių yra rūkantys. Laisvos rinkos ekonomika nesustabdė nesveiko įpročio, sukeliančio tūkstančius mirčių ir mokesčių mokėtojams kainuojančio milijardus eurų.

Akivaizdu, kad įstatymų leidėjai privalo imtis veiksmų. Sutinku su ataskaitoje esančiu teiginiu, kad tik aplinkoje, kurioje yra visiškai nerūkoma, mes galime įgyvendinti šiandienos sveikatos apsaugos reikalavimus.

Tačiau be draudimo, mums taip pat reikalingos priemonės, kurios padėtų rūkoriams patiems išsilaisvinti iš savo priklausomybės. Tereikia pažiūrėti, kokias sumas tabako pramonė išleidžia reklamai, kad suprastume, koks milžiniškas yra iššūkis, kurį mes bandome atremti.

Pusinės priemonės jau nebetinka. Laikas imtis tikrų veiksmų.