Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2026(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0371/2007

Pateikti tekstai :

A6-0371/2007

Debatai :

PV 24/10/2007 - 18
CRE 24/10/2007 - 18

Balsavimas :

PV 25/10/2007 - 7.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0486

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2007 m. spalio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

18. Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas. Bankų sąskaitų areštas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Tolesnis klausimas – Kurto Lechnerio pranešimas (A6-0371/2007) Teisės reikalų komiteto vardu dėl teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo: banko sąskaitų areštas (2007/2026(INI)).

 
  
MPphoto
 
 

  Kurt Lechner, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, tai buvo įdomi diskusija. Dabar pereiname prie labai skirtingos dalykinės srities. Pamatysime, ar anksčiau arba vėliau pavyks gauti rezultatą.

Yra posakis, kuris, aš manau, yra suprantamas visoje Europoje – būtent, kad pinigai laimės neatneša, bet jie atneša dvasios ramybę. Šia dvasia leiskite man pradėti palinkėjimu dvasios ramybės visiems mūsų Europos piliečiams.

Tačiau, jeigu jūs esate skolingas pinigų kitam asmeniui, jeigu kad nors yra jums skolingas pinigų už pardavimą, nuostolius arba panašius dalykus, tai suteikia dingsties ne dvasios ramybei, o veikiau susirūpinimui. Ar skolininkas vengs vykdyti savo įsipareigojimus? Ar jis nuslėps savo pinigus arba turtą – galbūt dar vėlesniu laiku nei mūsų šio vakaro diskusija?

Visos valstybės narės turi procedūrų, kuriomis siekiama, kad taip neatsitiktų. Tokioms procedūroms priklauso areštai, teismo draudimai, paėmimas ir konfiskavimas: yra daug įvairių terminų. Procedūros yra labai įvairios, o situacija labai sudėtinga ir, žinoma, dar yra kalbos klausimas. Kiekvienas, kas nori pasinaudoti įvairiomis valstybių narių bendradarbiavimo per sieną procedūromis, gali pamatyti, kad šaukštai po pietų – arklys jau pabėgo, arba, kaip mes Vokietijoje sakome, zuikis jau kitapus kalvos. Kitaip tariant, skolininkas jau spėjo paslėpti savo turtą.

Dabar tai yra visoje Europoje plačiai išplitusi problema, ir ji tampa vis labiau neatidėliotina, kadangi mes visi siekiame sukurti vieningą mokėjimų erdvę su sandoriais negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad galimybės paslėpti turtą kitoje kalvos pusėje nuolat auga. Todėl Komisija ėmėsi iniciatyvos ir, norėčiau pabrėžti, ji yra visiškai teisi. Ji pateikė labai gerą Žaliąją knygą, kuri yra išsami ir detali, nors kai kuriems jos punktams, be abejo, reikės tolesnio išaiškinimo. Tai dar mūsų laukia, ir tam yra skirtas svarstymas. Šiame etape Europos Parlamentas negali detaliai išnagrinėti visų aspektų, aš taip pat negaliu to padaryti, todėl tiesiog paminėsiu kai kuriuos svarbiausius dalykus.

Visų pirma, nors tai išties galėtų būti savaime suprantama, pranešimas yra skirtas tik bankų sąskaitų areštavimui ir laikinam bankų indėlių įšaldymui. Galutinis atsiskaitymas ten neaptariamas. Antra, jame kalbama tik apie bankų sąskaitose laikomą finansinį turtą. Jame nenagrinėjami teismo draudimai arba kito turto areštavimas. Todėl kyla klausimas, ar mūsų tikslai iš tikrųjų bus pasiekti suderinus 27 skirtingas sistemas. Mano nuomone, tai būtų labai gremėzdiškas būdas, kurį įgyvendinti užtruktų pernelyg ilgai. Jis liečia tiek daug kitų sričių, kad tai nebus naudinga. Teisingas būdas yra tai, ką turi omenyje Komisija: nepriklausoma ir papildoma Europos procedūra, geriausia reglamento pavidalu, veikianti lygiagrečiai su nacionalinėmis taisyklėmis, kurios liktų galioti. Čia aš norėčiau taip pat paminėti „Brussels I“ reglamentą. Dabar esantis reglamentas nėra adekvatus. Kreditorius ne tik turi įtikinamai ir iš karto įrodyti, kad jis turi reikalavimą, bet ir įrodyti riziką.

Mūsų konkretus interesas, kuriam aš pritariu, yra apsaugoti kreditorių. Bet kuriuo atveju aš nenoriu situacijos, kuriai esant kreditoriai arba trečiosios šalys patiria žalą būtent todėl, kad mes turime Europos reglamentą. Tai atsilieptų pačiai Europai. Kai kuriais atvejais areštavimas be pagrįstos priežasties gali sunaikinti žmogaus pragyvenimo šaltinį. Aš tiesiog norėčiau paminėti pagrindinius dalykus: kad kreditorius gali būti atsakingas už skolininkui padarytą žalą, kad kreditorius privalo per tam tikrą laikotarpį pradėti pagrindinį procesą, kad kreditoriui gali tekti suteikti užstatą, kad skolininkas privalo turėti teisę pateikti skundą, kad turi būti pasirinkta ne ilgai trunkanti procedūra, o procedūra, maždaug atitinkanti ankstesnes procedūras, kad reikalingos nuostatos, leidžiančios išvengti pernelyg didelių sumų įšaldymo kreditoriaus apsaugai ir kad skolininkui būtų užtikrintos minimalios pajamos, reikalingos pragyvenimo išlaidoms padengti.

Yra kito asmens vardu atidarytų sąskaitų problema. Jeigu tokiu atveju būtų kokia nors galimybė tokias sąskaitas areštuoti – šį klausimą aš palieku atvirą – joms tikrai reikalinga ypatinga apsauga. Tas pat pasakytina ir apie bendras sąskaitas, nors tai ir nėra tas pats dalykas; iš tikrųjų, šios dvi sąskaitos nėra tiesiogiai susijusios. Reikalas tas, kad taip pat svarbu yra apsaugoti trečiąsias šalis, ir visoms trečiosioms šalims reikalinga ypatinga apsauga.

Aš tik paminėčiau, kad standartizuoti oficialūs pranešimai būtų naudingi informavimui apie bankų operacijas ir šiuo atžvilgiu pabaigoje norėčiau pasakyti, kad, be jokios abejonės, reikalingos studijos galiojantiems įstatymams palyginti ir detalioms analizėms parengti. Aš taip pat noriu ypač padėkoti Komisijai už šias išsamias analizes ir studijas, taip pat padėkoti visiems savo kolegoms. Mes labai gerai kartu padirbėjome. Tikiuosi plataus konsensuso šio pranešimo naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, aš manau, kad šis pranešimas – tai įdomus indėlis į labai sudėtingo klausimo nagrinėjimą: sunkumą išieškoti skolas per sieną. Aš manau, kad reikia pasveikinti pranešėją K. Lechnerį už tai, kad paruošė kelia bendram Europos sprendimui ryšium su dabartinių nacionalinių išieškojimo taisyklių nevienodumu, kuris smarkiai trukdo išieškoti skolas per sieną.

Ši situacija ypač liečia kreditorių, kuriam pasitaikė nesėkmė patirti, kaip jo skolininkas greitai perkelia jo pinigus iš žinomos sąskaitos į kitą sąskaitą toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje. Taigi Komisija sveikina Parlamento pranešimą.

Aš kruopščiai apsvarstysiu pranešėjo ir Parlamento išsakytus pagrindinius dalykus dėl Žaliosios knygos. Ypač svarbūs pranešėjo akcentuoti klausimai yra galimos Bendrijos priemonės forma ir mastas, būsimos procedūros poveikis, arešto orderio suteikimo teisinė sąlyga, išlaidų padengimas ir skolininkų apsauga. Aš galiu jums patvirtinti, kad prieš parengiant bet kokį pasiūlymą arba komunikatą šioje srityje bus atliekama nuodugni analizė ir poveikio vertinimas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sharon Bowles (ALDE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė. – Gerb. pirmininke, aš pritariu Žaliajai knygai ir artimiausiu metu laukiu naujų, konkretesnių pasiūlymų.

Prekybos per sieną interesai aiškiai reikalauja, kad įmonės būtų tikros galėsiančios atgauti skolą. Piliečiams taip pat reikalingas individualus ir privatus pasitikėjimas. Mano nuomonė buvo vienbalsiai paremta Ekonomikos ir pinigų politikos komitete – ne todėl, kad būtume pasiekę sunkiai iškovotus kompromisus, bet todėl, kad iš pat pradžių požiūris buvo bendras. Aš džiaugiuosi, kad viskas, ką mes priėmėme, buvo priderinta arba įtraukta į galutinį Teisės reikalų komiteto pranešimą, ir už tai aš dėkoju pranešėjui.

Į pranešimą buvo neįtraukti du dalykai: galimybė taikyti areštą bendroms sąskaitoms ir fakultatyvus tarpsienio sąlygų taikymas šalies viduje. Yra ne tokia griežta pataisa dėl bendrų sąskaitų, kuriai buvo pritarta kitur. Tai, be abejo, yra spraga, jeigu nominali bendra sąskaita leidžia išvengti arešto orderių, tačiau tikros trečiosios šalies lėšos turi būti apsaugotos.

Dėl fakultatyvaus tarpsienio sąlygų taikymo šalies viduje aš noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sakė, jog ši priemonė tiktai gali būti tarpsieninė – ar dėl teisinių priežasčių, ar dėl praktinių motyvų, siekiant ką nors gauti priimtinu laiku. Tačiau, jeigu valstybėse narėse, kuriose areštas yra negalimas, arba jį atlikti nepaprastai sunku, nėra alternatyvių išieškojimo priemonių, gali atsirasti konkurencinis neatitikimas, bent jau verslo aspektu, kai susidarius neįprastai padėčiai tarpsienio verslas tampa tinkamesnis už vidaus. Tikriausiai valstybės narės į tai, ir konkurencija padarys tai, ko mes nenumatome arba negalime numatyti įstatymuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Panayotis Dimitriou (PPE-DE), Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (EL) Gerb. pirmininke, aš sveikinu Komisijos iniciatyvą dėl arešto ir laikino bankų sąskaitų įšaldymo reglamentavimo per sieną. Ypač sveikinu jus, F. Frattini, kaip šios iniciatyvos atžvilgiu kompetentingą Komisijos narį.

Šiuo klausimu Komisijos žaliojoje knygoje nustatytos procedūros problemai, kuri kyla, kai vengiama vykdyti teismų nutartis dėl to, kad bankų sąskaitos veikia arba yra perkeltos už šalies sienų, spręsti.

Aptariama priemonė yra įtraukta į ES valstybių narių teisminio bendradarbiavimo plėtros strategiją. Ši priemonė – tai žingsnis teisinga kryptimi; netrukus ji turi būti papildyta pateikiant reikiamą pasiūlymą. Teisingumas neveikia, jeigu negalima įvykdyti civilinių arba baudžiamųjų teismų nutarčių. Todėl svarstomas pasiūlymas dėl kitapus sienos esančių bankų sąskaitų areštavimo arba įšaldymo išties prisideda prie teisingumo raidos ir sutvirtinimo. Europos Parlamentas pagrįstai teigiamai žiūri į Komisijos iniciatyvą ir rengiamą teisminę procedūrą.

K. Lechnerio pranešime ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Finansų komiteto nuomonėse nustatyti pagrindiniai parametrai subalansuotam pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl šio klausimo parengti.

Aš sveikinu K. Lechnerį parengus glaustą, bet labai informatyvų ir išsamų pranešimą. Būdamas Piliečių laisvių komiteto nuomonės referentas, aš laikausi pozicijų, kurios iš esmės sutampa beveik su visomis jo pozicijomis.

Šį pranešimą turėtų patvirtinti didžioji dauguma. Jame pabrėžiama, kad išduodant kitapus sienos esančių bankų sąskaitų arešto orderį (vykdomąjį raštą) turi būti tenkinami atitinkami reikalavimai. Jame taip pat pabrėžiama lygiagreti būtinybė apsaugoti procedūrą nuo netinkamų veiksmų ir suteikti kompensavimo skolininkui garantijas, jeigu jam skirtas orderis (vykdomasis raštas) pasirodytų esąs negaliojantis.

Aš manau, kad sąskaitų įšaldymo orderis gali būti panaudojamas kaip galutinės leidimo vykdyti užsienio teismo sprendimą (exequatur) nutarties vykdymo priemonė. K. Lechner taip nemano, tačiau tai reikėtų rimtai apsvarstyti, kai bus pateiktas atitinkamas Komisijos sprendimas, siekiant išvengti nereikalingo procedūrų dubliavimosi.

Aš kviečiu Komisiją iš karto parengti pasiūlymą dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nary! Neabejotina dabartinių išieškojimo įstatymų silpna vieta yra situacija, kai patikrinus teismo sprendimo įvykdomumą kitoje valstybėje narėje jo vykdymą reguliuoja tik nacionaliniai teisės aktai. Vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, nėra galimybės gauti sprendimo areštuoti banko sąskaitą, kuris būtų įvykdomas visoje Europos Sąjungoje.

Todėl Europos bankų sąskaitų areštavimo sprendimų sistema, regis, yra tinkamas ir reikalingas sprendimas. Tai leistų kreditoriams apsaugoti mokėtinas sumas arba reikalavimo sumą, neleidžiant paimti arba perkelti vienoje arba keliose Europos Sąjungos teritorijoje esančių bankų sąskaitose laikomų lėšų. Tokią sistemą reikia kurti parengus papildomą, atskirą procedūrą, kuri būtų taikoma lygiagrečiai su nacionalinėmis taisyklėmis, su išlyga, kad ji galios tik tarpsieniniais atvejais. Čia vertėtų pabrėžti, kad toks teismo sprendimas būtų tik prevencinio pobūdžio – kitaip tariant, jis užblokuotų skolininko lėšas banko sąskaitoje neperkeliant jų į kreditoriaus sąskaitą.

Žinoma, prieš areštuojant skolininko sąskaitą banke teismas turėtų susilaikyti nuo skolininko apklausos arba informavimo apie procesą, kitaip rezultatas galėtų būti priešingas, negu norima.

Areštuotina suma turi būti pagrįsta kreditoriaus reikalaujama suma. Tačiau reikia pabrėžti, kad skolininkas privalo turėti teisę apskųsti išduotą sprendimą, o tokiai apeliacijai nagrinėti kompetentinga institucija turėtų būti tokį sprendimą išdavęs.

Be to, reikėtų nustatyti atleidimų nuo vykdymo kriterijus, kad skolininkas galėtų tenkinti pagrindinius savo ir savo šeimos poreikius. Žinoma, šiame etape reikalinga papildoma lyginamoji teisinė analizė, kadangi reikia toliau tirti daugelį elementų. Tačiau tai nekeičia fakto, kad Bendrijos teisinės procedūros – Europos bankų sąskaitų arešto orderio, kuriuo siekiama sklandžiau ir veiksmingiau vykdyti piniginius reikalavimus – įdiegimas būtų labai svarbus įvykis kuriant Europos teisminę ir ekonominę erdvę.

Baigdamas norėčiau pasveikinti K. Lechnerį su puikiu, gerai parengtu pranešimu. Juk puikiai žinome, kaip sunku keisti Bendrijos nuoštas, ypač šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą K. Lechnerį parengus puikų pranešimą – ir subalansuotą, ir nuosaikų.

Šiandien, šį vėlų vakarą, aš negaliu negalvoti apie tai, ką reiškia areštas. Praktiškai, kasdieniame gyvenime, kreditoriai paprastai būna didžiulės institucijos, turinčios daug ekonominės galios, o skolininkai paprastai būna žmonės, kurių ekonominė padėtis daug silpnesnė. Iš tikrųjų, vienas gražiausių eilėraščių ispanų kalba yra skirtas vargšo, nelaimingo areštui.

Tiesa, nesant areštų – jeigu kreditoriai neturi galimybės išieškoti savo reikalavimo – tie, kam reikia kredito, negalės jo gauti. Kadangi manau, kad mums šiek tiek nuobodu, ketinu papasakoti jums istoriją apie vieną Ispanijoje buvusių diktatūrų – generolo Primo de Rivera diktatūrą. Jis manė, kad kariškių turto areštas – tai kariškio profesijos įžeidimas. Taigi jis uždraudė areštuoti kariškių sąskaitas. Todėl bankai atsisakė teikti kariškiams paskolas, ir tada kariškiai turėjo prašyti generolo leisti, kad jiems vėl galėtų būti taikomas areštas.

Tačiau tai tik istorija. Aš manau, kad K. Lechner sugebėjo rasti pusiausvyrą dėl skolininko teisių apsaugos, bet aš vis dėlto turiu vieną klausimą, ir F. Frattini tikriausiai supras, ką aš noriu šiuo atžvilgiu pasakyti.

Kai tai įvyksta, paaiškėja, kad didžiųjų skolininkų, žmonių, kurie atlieka stambias finansines operacijas ir galiausiai tampa skolingi neapsaugotiems žmonėms milijardus, banko sąskaitos yra ne Belgijoje, ne Briuselyje ir ne Strasbūre ir netgi ne Londone. Jų sąskaitos paprastai būna mokesčių mokėtojų prieglaudose.

Tai, žinoma, nėra numatyta Komisijos žaliosios knygos nuostatuose. Tačiau, kadangi aš žinau, kad Komisijos narys F. Frattini yra suinteresuotas šiuo klausimu, aš paklausiu jo: ar nevertėtų rasti būdo, kaip užtikrinti, kad tų didžiųjų tarptautinių nusikaltėlių, kurie sugriauna gyvenimus tūkstančiams šeimų, turtas irgi galėtų būti areštuotas?

Kaip sakiau, tokio scenarijaus neaprėpia Žalioji knyga, neaprėpia mūsų šio vakaro diskusija. Tačiau, kadangi pagrindiniai klausimai, regis, jau yra aptarti ankstesnių kalbėtojų ir paties Komisijos nario F. Frattini, aš manau, kad šį dalyką mes turėtume panagrinėti. Esu įsitikinęs, kad Komisijos narys F. Frattini turės kai ką šiuo atžvilgiu pridurti.

Baigdamas aš tik noriu dar kartą pasveikinti K. Lechnerį: aš manau, kad jis parengė subalansuotą pranešimą ir kad skolininkų, nepasiturinčių skolininkų, tai yra, daugumos piliečių, padėtis yra užtikrinta. Aš tikiuosi, kad Komisija netrukus mums pateiks teisėkūros tekstą, sudarantį sąlygas toliau funkcionuoti kreditų rinkai abipus sienų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti K. Lechnerį už jo pranešimą. Iš pradžių norėčiau kai ką tarsi prisipažinti. Prieš tapdama šio Parlamento nare aš buvau advokatė. Tiesą sakant, aš ne tik buvau advokatė, bet ir dirbau išieškant skolas – dažnai kitapus sienos.

Mano patirtis šioje srityje rodo, kad daugiausia nuostolių patiria mažoms įmonėms, išdrįsusioms prekiauti per sieną, kurias po to sužlugdo bloga skola, o profesionalus skolininkas pasislepia kitoje šalyje. Todėl aš manau, kad ši iniciatyva, jeigu mes ją teisingai suprantame, yra Europos ekonomikos palaikymo ir prekybos per sienas skatinimo būdas.

Mes turime būti griežti. Mokėjimo reikalavimas buvo žingsnis reikiama kryptimi. Ši iniciatyva yra naujas dėlionės elementas. Tačiau aš norėčiau pareikšti dvi pastabas. Visų pirma mes nagrinėjame tik atvejus abipus sienos. Mes sutinkame su tokiu apribojimu, bet aš nenorėčiau, kad kreditoriai turėtų teikti teismams dvi paraiškas: vieną dėl skolininkų savo šalyje, po to kitą dėl skolininkų kitoje, kitapus sienos esančioje šalyje. Tai gali perspėti skolininką ir sukelti įvairių pobūdžių komplikacijų. Todėl mes turime užtikrinti, kad būtų galima taikyti lygiagrečias procedūras.

Kitas dalykas – tai, be abejo, kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra. Mes turime gerą sistemą Anglijoje, pagal kurią, gavus tokią laikinąją apsaugos priemonę, reikia pateikti teismui įsipareigojimą, kad reikalaujant atlyginti nuostolius būtų atsižvelgiama į trečiųjų šalių interesus. Tai gali būti bankas, kuris turi organizuoti areštą arba bendrą sąskaitą turinti trečioji šalis. Rekomenduočiau tokio pobūdžio sistemą.

Aš gerai vertinu pranešimą ir jame siūlomas idėjas. Manau, kad jeigu mes suprasime šiuos dalykus teisingai, jis galėtų daug prisidėti prie Europos ekonomikos palaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Aleksander Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke! Žalioji knyga dėl Žalioji knyga dėl teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje – tai tolesnis Europos teisingumo erdvės raidos etapas. Sutinku su šiame pranešime pareikšta pranešėjo pozicija ir remiu greitos ir veiksmingos sprendimo dėl banko sąskaitos arešto gavimo procedūros įdiegimo Europos Sąjungoje. Vykstančios integracijos į bendrą mokėjimų eurais erdvę kontekste tokia teisinė nuostata, regis, yra tinkama ir pageidaujama.

Dėl daugelio sunkumų, susijusių su reikalavimų tyrimu, manau, kad Europos Sąjungoje turėtų būti įdiegta atskira papildoma procedūra, kuri būtų taikoma lygiagrečiai su nacionalinėmis taisyklėmis. Tokia procedūra turėtų būti taikoma tik tarpsienio (tarpvalstybinėse) bylose, ir tik lėšų banko sąskaitose, o ne kitokio turto atžvilgiu. Tai būtų tiesiog laikinas kreditoriaus reikalavimų apsaugojimas, o ne jų galutinis sureguliavimas. Nepagrįstas areštas gali turėti skolininkui rimtų pasekmių ir neigiamai paveikti pasitikėjimą Europos teisine sistema.

Todėl manau, kad ypatingą dėmesį reikia skirti skolininko apsaugai – pavyzdžiui, kreditoriaus laidavimu, teise prieštarauti, išieškotinos sumos apribojimu arba netgi kreditoriaus įsipareigojimu nustatytu laiku pateikti paraišką dėl proceso pagal pagrindinį ieškinį pradėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). (PL) Gerb. pirmininke! Vykdymo procesas dažnai yra apibūdinamas kaip Europos teismų civilinės teisės srities Achilo kulnas. Iki šiol nebuvo pateikta jokio teisėkūros akto pasiūlymo dėl esamų nutarčių vykdymo priemonių. eismo sprendimo, kuris buvo paskelbtas vykdytinu kitoje valstybėje narėje, vykdymą reglamentuoja tiktai nacionalinė teisė.

Dabartinė atskirų valstybių narių nacionalinių skolos išieškojimo taisyklių įvairovė labai trukdo surinkti tarpvalstybines skolas. Kreditoriai, norintys įvykdyti sprendimą kitoje valstybėje narėje, susiduria su skirtingomis teisinėmis sistemomis, procesiniais reikalavimais ir kalbų sunkumais, dėl kurių atsiranda papildomų išlaidų ir yra vilkinamas vykdymo procesas. Įsiskolinimų išieškojimo per sieną problemos Tarpvalstybinių skolų atgavimo rizikos problemos yra kliūtis laisvam vykdomųjų raštų dėl piniginių mokėjimų judėjimui Europos Sąjungoje ir trukdo tinkamai veikti vidaus rinkai. Pavėluotas mokėjimas ir nemokėjimas taip pat kenkia verslininkų ir vartotojų interesams.

Todėl Komisijos pasiūlymas dėl vieningos Europos teisinės priemonės, kuri būtų nepriklausoma nuo nacionalinių teisės aktų ir taikoma lygiagrečiai jiems, regis, yra reikalinga. Tokio dokumento teisinis pagrindas gali būti Europos bendrijos steigimo sutarties 65 straipsnio c punktas.

Todėl, vadovaujantis žaliosios knygos nuostatomis, kreditoriui turėtų priklausyti teisė teikti paraišką dėl banko sąskaitų arešto vykdomojo rašto išdavimo prieš pradedant pagrindinį teismo procesą. Tačiau, kadangi ši procedūra yra laikino pobūdžio, kreditorius privalėtų pagrįsti savo reikalavimą ir vykdomojo rašto išdavimo skubumą. Nepagrįstas areštas gali turėti skolininkui labai rimtų pasekmių, ir jam gali nelikti lėšų netgi pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

Kitas svarbus klausimas – tai skolininko teisė užprotestuoti vykdomąjį raštą ir išieškotinos sumos dydžio nustatymas. Neatrodo, kad nustatyti vieną nuo išieškojimo atleistinos sumos limitą visoje Europos Sąjungoje būtų geras sumanymas. Tokį sprendimą reikėtų palikti skolininko šalies teisinei sistemai.

Dėl vykdomųjų raštų dėl bankų sąskaitų areštavimo įteikimo – svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų sukurti vieningi teismų ir bankų tarpusavio ryšių palaikymo standartai. Regis, labai svarbu, kad skolų išieškojimas kitapus sienos būtų reglamentuotas išleidžiant įstatymą. Tačiau nereikia pamiršti, kad iš pradžių būtina parengti išsamią studiją dėl atskirose Bendrijos šalyse jau galiojančių taisyklių ir įvertinti Europos taisyklėms alternatyvių sprendimų veiksmingumą.

Baigdama noriu pasveikinti K. Lechnerį su gerai apgalvotu ir parengtu pranešimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE). (PL) Gerb. pirmininke! Veiksmingo piniginių reikalavimų vykdymo Europos Sąjungos teritorijoje problema yra labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą. Reikėtų apsvarstyti Bendrijos veiksmų šioje srityje galimybę. Atlikdamas teisininko praktiką girdėjau vieną labai įdomų posakį, kuris man paliko didžiulį įspūdį: „Teikdami kam nors paslaugą, tampame jo skolininkais“. Kartais tai būna tiesa. Vėlavimai sumokėti ir nesumokėjimai kelia grėsmę tiek firmų, tiek klientų interesams. Dabartiniai skolų išieškojimo veiksmingumo skirtumai Europos Sąjungoje gali sutrikdyti firmų, veikiančių ne vien tos valstybės narės teritorijoje, konkurencingumo.

Teismų sprendimų vykdymo sistemos įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse jos labiau veiksmingos, kitose – mažiau. Esant dabartinei padėčiai, skolininkas gali beveik iš karto pervesti lėšas iš kreditoriui žinomų sąskaitų į kitas sąskaitas, esančias toje pačioje šalyje arba kitoje valstybėje narėje. Tai neleidžia kreditoriams tų lėšų užblokuoti. Be to, kreditoriai, siekiantys, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kitoje šalyje, susiduria su jiems nepažįstamomis teisinėmis sistemomis ir procedūriniais reikalavimais. Čia dar trukdo ir kalbos barjeras bei teismo išlaidos.

Todėl manau, kad į pasiūlymą sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą reikia žiūrėti teigiamai. Turint omenyje didėjančią integraciją į bendrą mokėjimų eurais erdvę, toks teisinis reglamentas yra ir reikalingas, ir svarbus. Norėčiau padėkoti K. Lechneriui už šį pranešimą. Esu įsitikinęs, kad jis taps Europos sąjungos teisinės sistemos posūkio tašku.

 
  
MPphoto
 
 

  Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu tik pareikšti trumpą pastabą dėl Medina Ortega komentarų ir padėkoti visiems kalbėjusiems. Ši Europos priemonė, šis aptariamas Europos arešto vykdomasis raštas tikrai galėtų papildyti nacionalinę teisėkūrą, taigi padėti spręsti rimtus tarptautinius kreditorių teisių pažeidimus.

Aš labai sutinku su Medina Ortega dėl to, kad mes turime areštą arba apsaugą turėdami omenyje į mokesčių mokėtojų prieglaudas pabėgusius žmones.

Be abejo, kaip jūs visi žinote, Europa neturi galios veikti vienašališkai. Manau, kad mes glaudesnio teismų, finansinių tyrimų institucijų ir pagrindinių bankų grupių, veikiančių tose vadinamosiose mokesčių mokėtojų prieglaudose, tarpusavio bendradarbiavimo. Mes turime įtikinti tų šalių vyriausybes, kad jos galiausiai turėtų būti suinteresuotos bendradarbiauti su Europos Sąjunga.

Taigi net jeigu mes artimiausioje ateityje neturėsime veiksmingo instrumento, vienašališkos priemonės priešintis mokesčių mokėtojų prieglaudų sistemai, mes turime pajėgti pasinaudoti, viena vertus, demokratijos instrumentu, o kita vertus – teisminiu ir finansiniu bendradarbiavimu, kad būtų galima spręsti šią labai realią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika