- Pranešimą pateikė Vakalis (A6-0388/2007)

  Den Dover (PPE-DE), pateikta raštu.− Konservatoriai pritarė Nikolaoso Vakaliso pranešimui, bet susilaikė dėl 16 ir 17 dalių. Manome, kad prevencija ir greito reagavimo gebėjimai dėl žemės drebėjimų turi būti orientuoti į valstybių narių išteklius ir neremti „Europos civilinės saugos pajėgų“ kūrimo.

  Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − ?Pritariu šiam pranešimui dėl regioninio žemės drebėjimų poveikio. Kalbu kaip geologas ir okeanografas – iš tikrųjų mano tezės buvo apie vidurio Atlanto keteros nuo 12°Š į 20°P seismiškumą. Per daug gerai žinau, kad Jungtinė Karalystė yra beveik apsaugota. Pagal duomenis JK tik vienas asmuo mirė dėl žemės drebėjimo ir tai atsitiko tik septyniolikto amžiaus vidury. Tačiau visoje Europoje padėtis nėra vienoda, nuo Lisabonos iki Sarajevo tūkstančiai žmonių yra mirę ir kraštai masiškai nusiaubti.

Mano atstovaujamos valstijos dalis, t. y. Glosteršyras, buvo nuniokota potvynių liepos mėn. Jie sukėlė milijardus eurų nuostolių keliams ir geležinkeliams, ligoninėms ir mokykloms, vandens valymo gamykloms ir jėgainėms. Tikimės gauti pagalbą iš Europos solidarumo fondo. Tikiuosi, kad tai nebus būtina, bet jeigu bus, Europa turi įrodyti esanti pasiruošusi padėti žemės drebėjimų paveiktoms valstybėms, regionams ir komitetui.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Kaip buvo paaiškinta, visa pietinė Europos dalis yra ribojama dviejų tektoninių platformų, kurios kerta Viduržemio jūrą, taip pat kai kurias Azorų salas ir Atlanto vandenyną, todėl žemės drebėjimai šiame regione yra viena iš dažniausiai pasitaikančių stichinių nelaimių.

Mes dėkingi EP už jo pranešime iškeltus įvairius klausimus, keliančius mums susirūpinimą, ir pateiktus pasiūlymus. Ypač mes vertiname tai, kad pranešime pripažįstama, jog labiausiai nutolę regionai nuolat kenčia nuo šio reiškinio, o taip pat tai, kad pranešime, be kitų dalykų, pabrėžiama būtinybė remti nacionalinę veiklą, vykdomą prevencijos, reakcijos, žalos atitaisymo, visuomenės informavimo, mokslinių tyrimų, civilinės saugos ir solidarumo bendrijos lygiu požiūriu.

Pranešime valstybėms narėms siūloma bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat ir su trečiosiomis šalimis įgyvendinant pirmiau paminėtas priemones. Tačiau nepaisant to, kad pranešime remiama idėja sukurti „Europos civilinės saugos pajėgas“ kaip „centralizuotos prevencijos ir valdymo priemonę“ – politika, kuriai mes nepritariame – jame teigiama, kad „tokių pajėgų sukūrimas turės prasmės tik tuo atveju, jeigu nacionalinės civilinės saugos sistemos bus patobulintos ir bus įgyvendintos geresnės valstybių narių veiklos koordinavimo priemonės“, todėl, mūsų nuomone, šis klausimas vėl iškeliamas taip, kaip turėtų būti iškeltas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), pateikta raštu.−(PL) Mūsų kolega p. Cornilletas pateikė mums labai išsamų pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad žemės drebėjimai daro neigiamą poveikį socialinei ir ekonominei sanglaudai regionuose.

Mes turėtumėme atminti, kad dideli žemės drebėjimai Europos Sąjungos šalyse ir regionuose, ypač pietinėje Europos dalyje ir Viduržemio jūros regione, taip pat dažni. Todėl mes turime užtikrinti būtinus tokių stichinių nelaimių prevencijos ir skubios reakcijos į jas pajėgumus.

Labai svarbu pradėti visuomenės švietimą ir informacines kampanijas visoje ES, taip pat valstybėse narėse pasirūpinti atitinkamų techninių tarnybų personalo švietimu ir mokymu, tokią veiklą vykdant vietiniu ir regioniniu lygmenimis, bei įtraukiant į ją visus specialistus, dalyvaujančius su žemės drebėjimu susijusiuose veiksmuose. Be to, mes turime atsižvelgti į vaidmenį, kurį turi atlikti įvairios nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos, ir užtikrinti, kad būtų nustatytos instrukcijos efektyviai pagrindinės infrastruktūros apsaugai, užtikrinančiai, pavyzdžiui, prieigą prie telekomunikacijų infrastruktūros, elektros tinklų, ligoninių, tiltų, uostų, oro uostų ir pan.

Ateityje sanglaudos politikoje turėtų būti skirtas didesnis dėmesys žemės drebėjimų sukeliamai žalai, į tokią žalą tai pat būtina atsižvelgti įgyvendinant naują finansinę priemonę, skirtą užtikrinti gyventojų apsaugą.

Aš taip pat manau, kad klausimai dėl koordinavimo, bendradarbiavimo ir lankstumo valdžios institucijoms vykdant veiklą bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu turėtų būti įtraukti į diskusiją, kadangi dėl jų atsiranda nemažai problemų tvarkantis su stichinėmis nelaimėmis ir jų sukeltais padariniais.

- Pranešimą pateikė Cornillet (A6-0372/2007)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).- Šiandien mes balsavome dėl rezoliucijos, parengtos Thierry Cornilleto pranešimo pagrindu, dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos. Noriu padėkoti pranešėjui ir dar kartą patvirtinti savo pritarimą šiam svarbiam dokumentui.

Mes puikiai žinome, kad Europos Sąjunga, kalbant apie Komisiją ir ES valstybes nares, yra pirmaujanti humanitarinės pagalbos teikėja, ES indėlis šioje srityje vien 2006 m. sudarė daugiau kaip 2 milijardus eurų. Visiškai pritariu nuomonei, kad ES turi apibrėžti, kokios, jos manymu, turėtų būti humanitarinės veiklos naujosios ribos. Kita vertus, ES turi apibrėžti savo poziciją naujų tarptautinių iniciatyvų ir Jungtinių Tautų inicijuotos reformos proceso atžvilgiu. Kaip Biudžeto komiteto narė, noriu pažymėti ir trečią problemą, kurią turi išspręsti ES, t.y., kad reikia kuo geriau suderinti Bendrijos ir valstybių narių išteklius, kad jais galėtų efektyviai pasinaudoti humanitarinių nelaimių aukos.

Reiškiu viltį, kad EP pozicija – konkreti ir tiksli – padės pasiekti mūsų bendrus tikslus ir prisidėti prie ES siekiamo konsensuso dėl humanitarinės pagalbos.

  Koenraad Dillen (NI).- (NL) Pone Pirmininke, džiugu girdėti, kad Europoje pasiektas sutarimas dėl humanitarinės pagalbos ir, žinoma, neatsirastų nė vieno protaujančio žmogaus, kuris prieštarautų pagalbai šalims, kurioms ši pagalba būtina. Bet būkime atviri ir pripažinkime, kad Europoje akivaizdžiai nėra sutarimo dėl elgesio kodekso diktatorių atžvilgiu.

JK ketinimas boikotuoti ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą, jeigu jame dalyvaus Mugabis, yra paprasčiausiai ignoruojamas kitų valstybių narių, o humanitarinės tragedijos, kaip visi žinome, labai dažnai įvyksta dėl karų ar nusikalstamo valdymo, kaip, pavyzdžiui, Zimbabvėje. Neginčijama tiesa yra tai, kad Afrika yra kruvinų konfliktų arena ir kad afrikiečiai leidžia ginklams daugiau nei gauna pagalbos vystymuisi.

Tikra tiesa yra ir tai, kad šalys su demokratinėmis sistemomis, kuriose vadovai ir vyriausybė nėra virš įstatymo, vargu ar kada viena su kita kariauja. Jei tokiems diktatoriams kaip Mugabis leidžiama dalyvauti Europos aukščiausio lygio susitikime, tai visiškai pakerta Europos patikimumą žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Būtent dėl šio dvilypumo aš susilaikiau balsuodamas dėl Cornilleto pateikto pranešimo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Nepaisant mūsų pritarimo įvairiems pranešime akcentuotiems humanitarinės pagalbos aspektams, mes negalime patvirtinti, kad pasiekėme „konsensusą“ dėl ES humanitarinės pagalbos teikimo trečiojo pasaulio šalims principų, tikslų ir strategijų, reikalaujančių propaguoti „intervencijos teisę, iš tikrųjų net pareigą, rimtų THT ir (arba) žmogaus teisių pažeidimų atvejais“, nors „priverstinių priemonių, įskaitant karinę intervenciją, gali būti griebiamasi tik jei tokios priemonės yra paskutinė išeitis“. Mes žinome, kuo baigiasi tokia „gerų ketinimų“ politika − kalbu apie JAV ir jos sąjungininkų agresiją prieš Iraką ir karinę šios šalies okupaciją, kuri nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių.

Kaip buvo pasakyta, vadinamoji „humanitarinė intervencija“ labai dažnai slepia kitus tikruosius tikslus, ja dangstomasi ir manipuliuojama vadovaujantis pagrindinių įtakingiausių jėgų ir tarptautinių korporacijų interesais ir nesąžiningais išskaičiavimais, prieštaraujančiais tarptautinės teisės principams.

Mes tikime, kad problemų, nuo kurių kenčia milijonai žmonių, išsprendimas, be kitų dalykų, apima pagarbą visų tautų ir šalių suverenitetui, taikingą tarptautinių konfliktų sprendimą, ekonominės pagalbos teikimą skurdžiausioms šalims vadovaujantis draugystės ir solidarumo principu bei efektyvų šių šalių vystymą.

  Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu.−(PL) Pranešėjas Thierry Cornilletas teisingai akcentavo, kad bendrija ir valstybės narės turi išplėsti diskusijas dėl politinių strategijų ir humanitarinės veiklos iki atitinkamo Tarybos forumo lygio suformuojant naują specialiąją darbo grupę. Tokia grupė (pvz., kaip COHUMA – Tarybos darbo grupė humanitarinės pagalbos klausimais) padėtų sukurti nuoseklius metodus, kurie leistų sparčiau ir sistemiškiau vykdyti veiklą šioje srityje.

Taip pat buvo visiškai teisingai pabrėžta, kad stichinių nelaimių padažnėjo ir sukelia vis sunkesnių padarinių, o tai reiškia, kad būtina sustiprinti intervenciją.

Todėl aš pritariu siūlymui, kad ES turėtų padidinti greito reagavimo pajėgumus. Parengtį ir gebėjimą reaguoti, žinoma, užtikrins koordinavimo ir ankstyvojo įspėjimo mechanizmo patobulinimai, tai pat atitinkamų medžiagų atsargų ir rezervų sukaupimas tarptautiniu lygiu.

  Andreas Mölzer (NI), pateikta raštu.−(DE) Dažnais atvejais humanitarinės pagalbos teikimą labai sunkina nepalankios sąlygos ar saugumo problemos. Todėl labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos veikla būtų suderinta. Tačiau pastangos siekiant šio tikslo jokiu būdu negali būti pretekstu dar labiau išpūsti ES institucinį aparatą, nes nei ES civilinės saugos agentūra, nei ES greitojo reagavimo pajėgos negalės užtikrinti efektyvios apsaugos stichinių nelaimių atveju.

Be to, reikėtų atsižvelgti į vakar Auditorių rūmų pateiktą kritiką dėl „rimtų klaidų“ įvairiose srityse, įskaitant 5,2 milijardų eurų biudžetą pagalbai maisto produktais, humanitarinei pagalbai ir daliniam nevyriausybinių organizacijų finansavimui. Kadangi šis pranešimas, mano nuomone, nėra tinkamas pagrindas spręsti visas šias problemas, aš balsavau „prieš“.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), pateikta raštu. − Kaip stiprus humanitarinės pagalbos projektų, kai jie yra priimami tinkamu laiku, yra tiksliniai ir efektyviai aprūpinti ištekliais, šalininkas balsavau „už“ pranešimą dėl humanitarinės pagalbos.

Tačiau prieštarauju daugeliui naudojamų formuluočių. Nėra gerai, kad pateikiamos nuorodos į vadinamąją Reformos sutartį – atgaivintą ES Konstituciją – kuriai iš esmės prieštarauju. Nerealu įsivaizduoti, kad humanitarinė pagalba gali būti nepriklausoma nuo visų politinių svarstymų. Remiantis ES darbotvarke, pats pranešimas yra labai politinis dokumentas.

Bet kuriuo atveju, prioritetai, pagalbos mastas ir pagalbos teikimas, kuriais remiantis išvengiama bjauraus režimo spaudimo, yra visi politiniai klausimai. Išskyrus daugelį kitų prieštaravimų dėl ES dalyvavimo kariniuose veiksmuose, tai yra atitraukimas nuo aiškaus orientavimosi į humanitarinę pagalbą. ES nėra unikali humanitarinė veikėja. Ji turi kreipti dėmesį, kaip pridėti vertės mūsų valstijų humanitarinėms pastangoms pagerintų pastangų koordinavimui tam tikrose srityse ir užtikrinti, kad jos išteklių yra tinkama kontrolė ir jų poveikio vertinimas.

- Pranešimą pateikė Gutiérrez-Cortines (A6-0410/2007)

  Hans-Peter Mayer (PPE-DE).- (DE) Pone Pirmininke, aš laikau šią Pagrindų direktyvą dėl dirvožemio apsaugos rimta klaida, kuri kelia grėsmę Europos žemės ūkio konkurencingumui ir maisto tiekimui Europoje. Kaip tie, kurie remia šią direktyvą, įsivaizduoja mūsų ūkininkus? Leiskite man atsakyti: jie mano, kad mums reikia riebios biurokratinės direktyvos, kad mes turime sudaryti 420 milijonų hektarų dirbamo žemės ploto žemėlapį, grasinti ūkininkams bauginančiomis baudomis ir galiausiai nustatyti prioritetines dirvožemio apsaugos zonas ir tik po to leisti mūsų ūkininkams tinkamai pasirūpinti savo dirbama žeme.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad toks mūsų ūkininkų įvaizdis visiškai neatitinka tikrovės. Žemė yra didžiausias ūkininko turtas. Joks ūkininkas, kuris nesirūpina savo žeme, negalės ilgai ūkininkauti. Didžiąja dirbamų žemės plotų dalimi ES yra rūpinamasi, mūsų ūkininkai ją tinkamai saugo ir puoselėja. Aš palyginčiau šią direktyvą su biurokratijos „svajonių pilimi“ ir tikiuosi, kad mes suskubsime ištaisyti šią klaidą, kol mūsų žemės ūkis rimtai nenukentėjo.

  Péter Olajos (PPE-DE).- (HU) Dėkui, pone Pirmininke. Kaip MDF MEP atstovas, aš balsavau už Europos dirvožemio apsaugos direktyvą, nes esu įsitikinęs, kad ji yra būtina. Jeigu mums pristigs geros kokybės žemės, Europos žemės ūkis taip pat atsidurs pavojuje. Aš tikiu, kad priėmus šią direktyvą mums atsivers galimybė dirbti naudojantis Sąjungos ištekliais, skirtais dirvožemio valymui nuo taršos ir jo kokybės apsaugai.

Tačiau šioje vietoje norėčiau atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad visa tai mes galėsime padaryti tik jeigu valstybės narės taip pat rimtai žiūrės į savo pareigas. Mano gimtojoje šalyje, pavyzdžiui, visa veikla daugiausia apsiriboja planų rengimu, bet jų įgyvendinimas vilkinamas. Vengrija turi sukūrusi nacionalinę sklypų atkūrimo programą, bet nė žodžiu neužsimenama apie jos nuoseklų įgyvendinimą. Vyriausybė neužtikrina būtinųjų išteklių. Numatyta ateityje tam skirti 18 milijonų eurų, bet ši suma yra juokingai maža lyginant su tikruoju problemos mastu. Judant tokiu tempu, mums prisireiks daugiau nei 220 metų išvalyti dirvožemį nuo taršos, kokią šiandien turime. Susirūpinkime! Ačiū.

  Anja Weisgerber (PPE-DE).- (DE) Pone Pirmininke, aš balsavau prieš Komisijos pasiūlymą. Pasiūlymas pažeidžia subsidiarumo principą. Tarptautiniai aspektai dirvožemio apsaugos veiklai nebūdingi, todėl valstybėse narėse ši veikla gali būti reguliuojama lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir Europiniu lygiu, o gal net geriau. Daugelyje šalių jau priimti dirvožemio apsaugos teisės aktai. Komisijos pasiūlyme į tai nepakankamai atsižvelgta.

Galutiniame balsavime aš taip pat balsavau prieš šį pranešimą ir prieš daugumą kompromisinių pakeitimų, nors aš manau, kad šis Parlamento priimtas pranešimas yra pastebimas Komisijos pasiūlymo patobulinimas. Buvo padaryti patobulinimai, pavyzdžiui, galimai užterštų sklypų nustatymo klausimu. Naujame pasiūlymo projekte numatomas didesnis lankstumas taikant II priede išvardintus kriterijus. Tačiau apskirtai vis tik jame yra daug nuostatų, kurios daro šią direktyvą sudėtinga biurokratine ir brangiai kainuojančia priemone.

Viena gerai, kad II priede išvardinti kriterijai bent jau nebus privalomi dabar. Taip pat gerai, kad direktyvoje pripažįstamas ypatingas dirbamos žemės naudojimo pobūdis. Tačiau direktyvos minusai vis tik persveria jos pliusus. Finansavimo klausimu, pavyzdžiui, turėtų būti išsamiau išaiškinta, kad Dirvožemio apsaugos direktyva neturės įtakos Bendrijos biudžetui ir kad jos įgyvendinimui nebus steigiami jokie nauji fondai. Direktyva bus įgyvendinama naudojantis tik esamais paramos mechanizmais.

Dėl visų šių priežasčių aš balsavau prieš šią direktyvą. Tikiuosi, kad Taryba dabar padarys visus būtinus pataisymus.

  Zuzana Roithová (PPE-DE).- (CS) Pone Pirmininke, prieš kiek laiko šis Parlamentas paprašė Komisijos priimti direktyvą dėl dirvožemio apsaugos. Komisaras Dimas pateikė ją mums po penkerių metų. Mums jos nebereikia, ir tai jokia paslaptis. Mes turime kitas direktyvas, sprendžiančias su dirvožemio apsauga susijusias specifines, tarptautines problemas. Komisija ignoruoja faktą, kad daug šalių – Čekijos Respublika yra vienas iš pavyzdžių – turi savo nacionalinius teisės aktus ir geras sistemas, leidžiančias apsaugoti dirvožemį nuo tolesnės erozijos ir irimo. To, ko kai kurioms šalims (įskaitant Flandriją) iš tikrųjų reikia – tai bendra strategija ir daugiau veiklos koordinavimo.

Dėl didžiulių pranešėjų pastangų Parlamentas galėjo balsuoti už atnaujintą direktyvą, kuri, reikia tikėtis, nesukels per daug žalos, nes ji bent jau leis palaikyti nacionalinius teisės aktus tose šalyse, kuriose jie yra priimti.Savo vakarykščiame pristatyme komisaras neparodė jokio protingo sprendimo, dėl kurio pranešėjas taip uoliai derėjosi Parlamente.Nereaguodamas į Parlamento užuominas, komisaras pats prisideda prie savo direktyvos „laidojimo“.Jis net paprašė manęs balsuoti prieš jo pranešimą.Manau, kad Taryba pasielgs taip pat.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).- (PL) Pone Pirmininke, aš įsitikinęs, kad mūsų patvirtinti straipsniai yra būtini ir kad jie padės pagerinti aplinkos ir žmonių sveikatos būklę. Žemė yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos turtas. Dėl savo socialinių, ekonominių, aplinkosauginių ir kultūrinių funkcijų ji nusipelnė ypatingos apsaugos.

Aš pritariu nuomonei, kad dirvožemio apsauga turėtų būti reguliuojama bendrijos lygmeniu, kad būtų užtikrintas minimalus apsaugos lygis visose ES valstybėse narėse.

Aš labai teigiamai vertinu siūlymą sukurti viešai prieinamus visų užterštų žemės sklypų aprašus. Į tokius aprašus turėtų būti įtraukti tie sklypai, kur dirvožemis galėjo būti užterštas praeityje. Vadovaujantis paramos teikimo principais, ES valstybėms narėms turėtų būti suteikta pagalba atkuriant užterštą dirvožemį ir pašalinant iš užteršto dirvožemio pavojingas liekanas.

Tinkamas reguliavimas, draudžiantis dirvožemio niokojimą ir užtikrinantis jo ilgalaikį naudojimą ir tuo pat metu sugrąžinantis suniokoto dirvožemio sklypus dirbimui, be abejo, yra žingsnis į priekį apsaugant gamtos išteklius.

Aš taip pat manau, kad labai svarbu suderinti dirvožemio apsaugą reglamentuojančius valstybių narių teisės aktus.

  Richard Seeber (PPE-DE).- (DE) Pone Pirmininke, visi PPE nariai iš Austrijos yra tos nuomonės, kad reikia sukurti plataus užmojo dirvožemio apsaugos priemonių rinkinį, bet šios priemonės turi būti priimtos tinkamu politiniu lygmeniu. Mes laikome, kad šis pasiūlymas ir pranešimas akivaizdžiai pažeidžia subsidiarumo principą, todėl mes balsavome prieš daugelį pataisų ir prieš visą pranešimą.

Nepaisant to, kad pranešėjas p. Gutiérrezas iš tiesų atliko didelį darbą tobulindamas pasiūlymą, mes manome, kad šis pranešimas gerokai išeina iš ES teisėkūrai nustatytų ribų. Tačiau valstybės narės turėtų būti raginamos imtis nacionalinės veiklos šioje srityje, nes žemė yra visos ekonominės ir žemės ūkio veiklos pagrindas. Derėtų pridurti, kad valstybės narės privalo finansuoti šias programas savo lėšomis.

  Albert Deß (PPE-DE).- (DE) Pone Pirmininke, aš balsavau prieš vadinamąją dirvožemio apsaugos direktyvą, nes manau, kad prarandame pasitikėjimą kitų akyse, kai kas dieną postringaudami apie būtinybę panaikinti biurokratiją patys iš tikrųjų bandome sukurti biurokratinį monstrą, kokiu laikau šią direktyvą. Priešingai nei oras ar vanduo, dirvožemis nėra tarptautinis, o nacionalinis reikalas. Mums reikia šitos direktyvos kaip skylės galvoje. Komisija ir jos pirmininkas Barroso turėjo atšaukti šį direktyvos projektą. Pirmininkas Barroso gražiai kalba apie biurokratijos panaikinimą, bet jo veiksmai kertasi su jo žodžiais. Žmonės toje vietoje, iš kurios esu kilęs, didžiuojasi vadinami „Dampfplauderer“ (žargonu šis žodis reiškia ūkininkus). 46 metus aš dirbau žemę, kuri dabar tapo daug derlingesnė nei buvo prieš 46 metus. Aš esu „visomis keturiomis“ už europinį dirvožemio apsaugos reguliavimą, bet už tokį reguliavimą, kuris apsaugos mano žemę nuo europinės biurokratijos.

  Bogusław Sonik (PPE-DE).- (PL) Pone Pirmininke, aš balsavau už pasiūlytą direktyvą. Įgyvendinę direktyvos nuostatas, galėsime vėl vykdyti ekonominę veiklą kadaise suniokoto dirvožemio žemėje ir tuo pačiu apsaugoti „žaliąsias zonas“ nuo jų naudojimo pramonės ir komercijos tikslais. Ši direktyva taip pat sudarys galimybę klasifikuoti žemės sklypus pagal galimybę juose užsiimti augalininkyste ir gyvulininkyste, ypatingą dėmesį skiriant galimybei gaminti aukštos kokybės maisto produktus.

Aš norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu turėti europinę strategiją, kuri padėtų nustatyti su dirvožemio irimu susijusias problemas ir jas spręsti. Didžiulė dirvožemio rūšių įvairovė reikalauja, nepaisant veiksmų, kurių imasi atskiros šalys, kad būtų sukurta europinė strategija, kurios pagrindą sudarytų prevencija ir didesnis dirvožemio apsaugos būtinybės supratimas, taip pat esamų rizikos veiksnių aprašymas, kad ši problema galėtų būti sprendžiama Europos lygiu.

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. − (SV) Mes nutarėme balsuoti už šį pranešimą, nors nemažai ES valstybių narių jau turi visiškai galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius dirvožemio apsaugos sritį.

Mes pritarėme 106, 107, 108 ir 110 pakeitimams šia formuluote:

„Valstybės narės, kuriose jau galioja nacionaliniai teisės aktai dirvožemio apsaugos srityje, turėtų būti atleistos nuo šiame straipsnyje numatytų prievolių, bet su sąlyga, jei jų nacionaliniai teisės aktai užtikrina bent jau tokį patį apsaugos lygį“.

Net jei ir manoma, kad ši direktyva tam tikrose šalyse nereikalinga, mes turime vilčių, kad ji pagerins padėtį daugelyje valstybių narių, kuriose nėra galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio apsaugą.

Mes taip pat tikime, kad valstybės narės, kuriose galioja šią sritį reglamentuojantys teisės aktai, gali dirbti kartu su Parlamentu vykstančiose derybose, kad direktyvai įsigaliojus būtų išvengta administracinio darbo dubliavimosi.

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM), pateikta raštu.−(DA) Yra daug svarbiau sumažinti anglies dvideginio nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl pernelyg intensyvaus dirvožemio naudojimo, susijusio su anglies deginimu, keliamas didelis spaudimas. Todėl ši problema reikalauja tarptautinės iniciatyvos.

Todėl judėjimas „Birželis“ remia ES direktyvą, reglamentuojančią dirvožemio apsaugą valstybėse narėse.

Labai gerai, kad Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui įtraukti galimybę taikyti „teršėjo mokesčio“ principą į 22 straipsnį ir pasiūlymui įtraukti dirbamos žemės įvertinimą į 28 straipsnį, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai turi didžiulės svarbos anglies sekvestracijos atžvilgiu. Abu pasiūlymus pateikė p. Bonde.

  Avril Doyle (PPE-DE), pateikta raštu.− ?Atsižvelgdama į viską, balsavau už Cristinos Gutiérrez-Cortines pranešimą, nes manau, kad jos tekste iš esmės perrašytas dirvožemio pasiūlymas atkurti subsidiarumo principą, pašalinti įsipareigojimų dubliavimąsi ir nustatyti savanorišką elgesio kodeksą dėl žemės ūkio, nesukuriant tolimesnio biurokratizmo. Jame taip pat labai teisėtai pripažįstamas svarbus ūkininkų kaip dirvožemio saugotojų vaidmuo.

Svarbu, kad dirvožemio pasiūlyme durpynai yra saugomi kaip vertingos buveinės, kurioms kyla grėsmė, tuo pačiu metu kaip žaliava leidžiant tinkamai kasti durpes. Neaišku, ar Cristinos Gutiérrez-Cortines pranešimo 36 pakeitime (dėl funkcijų sąrašo reguliavimo 1 straipsnyje) leidžiama tai ir raginu Komisiją ir (arba) Tarybą tai išsiaiškinti svarstymuose.

  Edite Estrela (PSE), pateikta raštu.−(PT) Aš balsavau už Gutiérrez-Cortines pranešimą dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą, nustatančią pagrindą dirvožemio apsaugai ir keičiančią Direktyvą 2004/35/EB, nes aš laikau dirvožemį gyvybiškai svarbiu turtu, kuris turi būti apsaugotas, kad būtų sušvelninti klimato kaitos padariniai ir kad ateities kartos galėtų gyventi ir dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

Todėl aš manau, kad šis pasiūlymas prisideda prie veiksmingos dirvožemio apsaugos tiek, kiek jis apibrėžia tikslus, kurių atžvilgiu nėra priimta jokių bendrijos ir (arba) nacionalinių teisės aktų. Tačiau vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybės narės turės pačios nustatyti, atsižvelgdamos į savo konkrečią situaciją, prioritetines priemones, kurios turėtų būti diegiamos jų šalyse.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Mes suprantame dirvožemio apsaugos svarbą, pirmiausia šios veiklos svarbą žemės ūkiui, kuriam reikės gaminti daugiau maisto produktų ir naudoti daugiau vandens. Todėl dirvožemio apsauga yra labai svarbi užtikrinant maisto produktų gamybą ir pakankamas švaraus vandens atsargas ateities kartoms, nes žemė atlieka socialinę funkciją, kuriai jokie privatūs interesai neturėtų kelti grėsmės.

Žemė yra ne tik žmogaus veiklos, įskaitant miestus ir infrastruktūrą, bet gamtos ir kraštovaizdžio pagrindas. Todėl jos apsauga turi lemiamos svarbos išsaugant mūsų kultūros paveldą ir gamtos išteklius.

Tačiau Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas nėra pats tinkamiausias dėl jo dalinio matymo, nustatomų sąlygų ir nepakankamo dėmesio žemės ūkiui.

Europos Parlamentas šį pasiūlymą žymiai pakeitė, įtraukdamas į jį pasiūlymus, remiančius subsidiarumo principą, pripažįstančius žemės ūkio svarbą ir palaikančius teiginį, kad „kiekviena valstybė narė, atsižvelgiant į jos konkrečias klimato sąlygas ir dirvožemio savybes (...), gali pati pasirinkti savo žemės ūkio politiką dirvožemio atžvilgiu“ ir pripažįstančius skirtingą požiūrį į dirvožemio apsaugą.

Tačiau joje yra aspektų, kurių atžvilgiu mes turime rimtų abejonių. Todėl galutiniame balsavime mes susilaikėme.

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu.−(PT) Aš manau, kad labai svarbu turėti pagrindų direktyvą dėl dirvožemio apsaugos, nes žemė yra neatsinaujinantis gamtos turtas, turintis gyvybinės svarbos žmogaus veiklai ir ekosistemų išlikimui, ypač atsižvelgiant į vis didėjantį susirūpinimą keliančią klimato kaitos problemą ir į tai, kad Europoje dar nėra konkrečiai dirvožemio apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Todėl aš palaikau p. Gutiérrez-Cortines pranešimą ir balsuoju prieš visus pasiūlytus pakeitimus, kuriais siekiama atmesti Komisijos pasiūlymą ar žymiai susilpninti pranešimą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), pateikta raštu.−(PL) Siūloma pagrindų direktyva įtvirtina teisinius sprendimus dirvožemio apsaugos politikos srityje, kurie yra fragmentiškai įtraukti į kitus teisės aktus, susijusius su atliekų tvarkymu, pesticidų naudojimu ir aplinkos apsauga. Šiame dokumente siūlomos priemonės, skirtos ne tik dirvožemio apsaugai ir jo tvariam naudojimui, kad būtų apsisaugota nuo jo irimo dėl klimato kaitos poveikio, bet ir priemonės, skirtos jau suirusio dirvožemio atkūrimui.

Ši pagrindų direktyva leis atsižvelgti į dirvožemio skirtumus ES valstybėse narėse ir užtikrinti lankstumą ją įgyvendinant. Jos tikslai jau yra įgyvendinami, nors ir nevienodu mastu, atskirose šalyse galiojančių nacionalinių teisės aktų pagrindu. Kita vertus, direktyva suteikia didelę galimybę toms šalims, kuriose dirvožemio apsaugos sritis dar nėra teisiškai reglamentuota.

Šiuo atžvilgiu sprendimas pateikti užterštos žemės apibrėžimą, atrodo, yra gana svarbus, kaip ir ES valstybių narių įpareigojimas sudaryti nacionalinius tokios užterštos žemės sklypų sąrašus, kurie turėtų būti skelbiami viešai ir naujinami kas penkerius metus. Be to, direktyvos nuostatos, numatančios įpareigojimą per septynerius metus nuo direktyvos įsigaliojimo sukurti taisomąją strategiją, kuri apimtų tikslus taisomosioms priemonėms, finansavimo mechanizmą ir ypatingos apsaugos nuo erozijos, druskingumo ir rūgštingumo reikalaujančių prioritetinių zonų nustatymą, teikia daug vilčių.

Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Robert Goebbels (PSE), pateikta raštu. – (FR) Geologinės ir klimatinės sąlygos skirtingose ES valstybėse narėse, o kartais ir valstybių narių viduje, labai skiriasi. Yra apie 300 dirvožemio rūšių. Nepaisant to, Europos Komisija yra nusistačiusi įvesti reguliavimo režimą dirvožemio naudojimo srityje visoje Europoje, o Aplinkos apsaugos komitetas nori dar didesnio reguliavimo. Aš remiu subsidiarumą ir nepritariu perdėtam reguliavimui. Todėl aš balsavau prieš šį sunkiai suprantamą ir beprasmišką pranešimą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Pagrindų direktyva dėl dirvožemio apsaugos nėra reikalinga. Dirvožemio būklė valstybėse narėse labai skiriasi. Probleminės sritys, įtrauktos į direktyvą, yra nacionalinio pobūdžio ir todėl šios problemos geriausiai gali būti sprendžiamos nacionaliniu lygiu. Dirvožemio apsaugą, kurios mums reikia, jau reglamentuoja galiojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai.

Šis pasiūlymas veda prie didesnės biurokratijos ir daug sudėtingesnių taisyklių susijusioms šalims. Smulkiai išdėstytos nuostatos ir raginimai yra ES būdingos idėjos, vedančios prie išlaidų didinimo ir didesnio nepasitenkinimo ES mechanizmu. Kai kurie iš mūsų Švedijoje abejoja direktyvos suderinamumu su ES pastangomis supaprastinti taisykles ir prašo, kad Švedijos parlamentas išnagrinėtų šį pasiūlymą atitikties subsidiarumo principui požiūriu.

Todėl iš principo mes nutarėme atmesti pasiūlymą pilnutinai.

  Marian Harkin (ALDE), pateikta raštu. − 112 pakeitimas: atmetu Komisijos pasiūlymą, nes Dirvožemio pagrindų direktyva tiesiog padidintų biurokratiją ir reglamentų dubliavimąsi, nesuteikdama jokių papildomų pagerinimų dirvožemio apsaugai. Pagal BŽŪP reformą ir taip pat pagal aplinkosaugos teisės aktų reformą galioja įvairaus pobūdžio priemonės, o jų pagrindu bus teikiama nauda dirvožemio apsaugai.

  Christa Klaß (PPE-DE), pateikta raštu.−(DE) Dirvožemis yra gyvybiškai svarbus turtas. Jis priskiriama neatsinaujinantiems gamtos ištekliams, todėl yra nepaprastai svarbu išlaikyti biologinę įvairovę, nes tai yra mūsų naudojamų žaliavų šaltinis, taip pat maistingųjų medžiagų ir vandens saugojimo bei filtravimo terpė. Tačiau dirvožemiui nėra būdingi tarptautiniai, su sienų kirtimu susiję aspektai, todėl jo perkėlimas nėra Europos Sąjungos galioje. Mūsų dirvožemių apsauga labiausiai suinteresuoti tie, kuriems priklauso žemė, todėl atsakomybė už šią veiklą tenka valstybėms narėms. Subsidiarumo principas turi būti išlaikytas.

Nėra jokio pateisinimo, kad iki šiol yra ignoruojamos visos galiojančios Europos teisės nuostatos ir pačių ūkininkų pasiaukojamas darbas ir priimamos nuostatos, analogiškos jau galiojančioms Europos direktyvoms, nacionaliniams įstatymams ir skirtingas sritis apimančioms taisyklėms, turinčioms tiesioginės ar netiesioginės įtakos dirvožemio apsaugai. Iš daugybės ES priimtų direktyvų ir reglamentų, susijusių su dirvožemio apsauga, paminėtina Nitratų direktyva, Vandens pagrindų direktyva, Išmetimo leidimų prekybos direktyva bei Augalų apsaugos produktų direktyva.

Biurokratiniai įsipareigojimai, kurie galėtų suduoti smūgį valstybėms narėms ir ūkininkų bendrijai, visiškai kertasi su bendromis pastangomis panaikinti biurokratiją. Be to, direktyvos projekte numatomos atsargumo priemonės pažeidžia visus teisės aspektus žemės ūkio atžvilgiu. Aš manau, kad Europos dirvožemio apsaugos direktyva yra nereikalinga ir nebūtina, todėl balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Astrid Lulling (PPE-DE), pateikta raštu.−(DE) Švarus dirvožemis yra žmonių sveikatos ir gerovės pagrindas. Dirvožemį būtina apsaugoti. Mūsų negali tenkinti esama dirvožemio visose ES dalyse būklė.

Tačiau noras reguliuoti paternalistiškai ir biurokratiškai šią problemą ES lygmeniu siekia per toli.

Dirvožemis, kurio apsaugą jau užtikrina Direktyva dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės bei Buveinių direktyva, kaip visiems žinoma, nemigruoja iš vienos šalies į kitą, nors to negalima būtų pasakyti apie vandenį kaip apie galimą dirvožemio taršos veiksnį.Tačiau šie aspektai jau yra numatyti Vandens pagrindų direktyvoje ir Gruntinio vandens direktyvoje.Jeigu dabar mes priimsime dar ir dirvožemio apsaugos direktyvą, tai neišvengsime reguliavimo veiklos dubliavimosi ir brangiai kainuojančios biurokratijos, o to niekas nenori.

Atviras koordinavimas ir keitimasis gerosios praktikos patirtimi būtų geriausias problemos sprendimo būdas. Pradėtume ne nuo to galo, jeigu nutartumėme priimti pagrindų direktyvą dėl dirvožemio apsaugos. Šis žingsnis būtų labai neapgalvotas, nes šalys, kuriose jau galioja dirvožemio apsaugai skirti teisės aktai, būtų priverstos investuoti savo laiką ir lėšas į pakartotiną visos teritorijos tyrimą siekiant nustatyti galimas rizikos zonas.

Balsuodama šiuo klausimu aš siekiau, kad būtų priimti pakeitimai, kurie sumažintų šios direktyvos žalą, bet, bijau, man nepasisekė. Todėl aš negalėjau balsuoti už šį pranešimą. Aš noriu žinoti, kad dar galiu žiūrėti mūsų ūkininkams į akis.

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − ?Su savo kolegomis leiboristų partijos EPN, aš balsavau prieš šią pasiūlytą direktyvą. Nors pritarėme bendrai teminei strategijai dėl dirvožemio apsaugos vakar, tokia, kokia direktyva yra parengta dėl dirvožemio apsaugos, yra pernelyg įsakanti. Joje neatsižvelgiama į galiojančius ir gerai funkcionuojančius teisės aktus, kurie yra jau įgyvendinami valstybėse narėse.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), pateikta raštu. − ?Nepaisant mano išreikšto prieštaravimo pasiūlymui dėl Direktyvos dėl dirvožemio apsaugos, balsavau už šį pranešimą galutiniame balsavime.

Jau išreiškiau savo prieštaravimą šiai Direktyvai įraše dėl Teminės dirvožemio apsaugos strategijos. Nemanau, kad yra būtinybė priimti papildomą su dirvožemio apsauga susijusį teisės aktą. Jau turime priimtą teisinių priemonių komplektą, kad užtikrintume dirvožemio apsaugą, ir kol šie teisės aktai bus visapusiškai įgyvendinti ir bus visiškai išanalizuoti padariniai, nemanau, kad kiti teisės aktai šioje srityje yra arba būtini arba pageidautini.

Tačiau pranešėjos pasiūlytuose pakeitimuose ketinama mažinti šio naujo pasiūlymo ir galiojančių teisės aktų susikirtimo lygį ir tai yra teigiamai vertinama.

  Erik Meijer (GUE/NGL), pateikta raštu.−(NL) Dirvožemio apsauga yra būtina siekiant užkirsti kelią natūralių dirvožemio sistemų irimui, erozijai, užsiteršimui ir džiūvimui. Jei šios rūšies priemonės nebus diegiamos, tankiai apgyvendintose vietovėse, kuriose dirvožemis naudojamas labai intensyviai, nebebus įmanoma verstis augalininkyste. Daugelyje Europos vietų yra dykviečių, kurios prarado bet kokią vertę gamtai ir žmogaus veiklai.

Vakar aš, kaip ir dauguma šių rūmų narių, balsavau už Prodžio pranešimą, kuriame aiškiai pabrėžiama būtinybė imtis iniciatyvių priemonių, skirtų mūsų dirvožemio apsaugai.

Šiandien mes svarstome, kokios tos priemonės turėtų būti. Aš esu už tai, kad valstybės narės, kurios dar savo iniciatyva nesiėmė būtinų priemonių, būtų skatinamos tai padaryti dabar. Jų neveiklumas kenkia ne tik joms pačioms, bet ir kaimyninėms šalims, nes, pavyzdžiui, dėl erozijos nuosėdų upės gali užsinešti dumblu ir patvinti.

Bet ES taisyklės jokiu būdu neturėtų sunkinti didesne biurokratija ar papildomomis kliūtimis valstybių narių, kurios pačios tinkamai reguliuoja šią sritį, pastangas veiksmingai spręsti šioje srityje esamas problemas. Aš palaikau tuos pakeitimus, kuriuose siūloma priverstinai netaikyti direktyvos nuostatų toms šalims, kuriose jau galioja direktyvoje reikalaujamą dirvožemio apsaugos lygį atitinkantys ar jį viršijantys standartai. Bet būtų neatsakinga atmesti, vilkinti ar apriboti dirvožemio apsaugos priemonių rinkinį taip, kaip siūlo didžiausia Parlamento politinė frakcija.

  Robert Navarro (PSE), pateikta raštu. – (FR) Aš balsavau už Gutiérrez-Cortines pranešimą, nes jame siūlomi pozityvūs žingsniai užtikrinant dirvožemio – neatsinaujinančio gamtos turto, kurį būtina išsaugoti ir kurio kokybė turi lemiamos svarbos užtikrinant pakankamą maisto produktų gamybos lygį ir galimybę naudotis švariu vandeniu – apsaugą ir jo tvarų naudojimą. Europos Parlamentas reikalauja aiškesnio užterštų sklypų, kuriuose dėl žmogaus veiklos yra pavojingų medžiagų, galinčių rimtai pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatymo. Turės būti sudaryti viešai skelbiami nacionaliniai ir regioniniai tokių sklypų sąrašai. Kiekviena valstybė narė turės parengti sklypų atkūrimo strategiją, kad užterštų sklypų skaičius būtų sumažintas, taip pat bus skatinama tvaraus žemės ūkio politika atsižvelgiant į konkrečioje šalyje vyraujančio dirvožemio savybes, kad būtų išsaugotas švarus dirvožemis. Priimdamas šį pranešimą, Europos Parlamentas pabrėžia būtinybę apsaugoti gamtos išteklius ir naudoti juos protingiau.

  James Nicholson (PPE-DE), pateikta raštu.− Tai yra dar vienas „vieno dydžio visiems“ metodo pavyzdys, kuris užtraukia Europos Sąjungai blogą reputaciją mūsų valstybėse narėse. Esant daugiau kaip trims šimtams dirvožemio tipų Europos Sąjungoje, kaip mes galime tikėtis juos įtraukti į vienos direktyvos taikymo sritį? Tikrai tai yra svarbiausias srities pavyzdys, kai turime leisti valstybėms narėms nustatyti savo teisės aktus jų dirvožemio tipų pagrindu.

Nuvilia tai, kad turint visą mokslinę kompetenciją, Europos Komisija priėmė teisėkūros pasiūlymą, kuriame neatsižvelgiama į paprastus mokslinius faktus. Jeigu Jungtinė Karalystė kenčia nuo potvynių, o vieną vasarą Graikija kenčia nuo šilumos bangų, akivaizdu, kad tų gamtinių sąlygų poveikis dirvožemiui šiose valstybėse narėse bus visiškai skirtingas. Vienintelė tikra šio pasiūlymo pasekmė yra suvaržyti žemės ūkio pramonę dar didesne biurokratija ir apkrauti didesnėmis išlaidomis. Liūdina tai, kad, dar kartą žemės ūkio bendruomenė turės mokėti už nenaudingo vienodinimo siekimą.

  Frédérique Ries (ALDE), pateikta raštu. – (FR) Aš pritariu tam, kad Parlamentas priimtų Cristinos Gutiérrez-Cortines pateiktą pranešimą, kuriame raginama dirvožemio apsaugos srityje laikytis bendros darnios Europos politikos.

Dirvožemio apsauga tapo prioritetiniu klausimu ES, nes įvairiose Europos dalyse pastebimas vis didesnis dirvožemio irimas. Šį procesą lemia nesuvaldomai plintanti urbanizacija, išaugęs užterštų sklypų skaičius (paskutiniais duomenimis, šis skaičius jau peršoko 2 milijonus) ir pastarųjų 50 metų laikotarpiu paplitusi intensyvi piktnaudžiavimo dideliais pesticidų ir nitratinių trąšų kiekiais ūkininkavimo praktika.

Mano nuomone, 225 Parlamento nariai, kurie balsavo prieš šią direktyvą, yra arba nacionalizmo fanatikai, arba, mažų mažiausiai, atitolo nuo paprastų žmonių ir nežino, kas iš tikrųjų jiems rūpi! Europa siūlo tikrą pridėtinę vertę dirvožemio apsaugos klausimu, kurio atžvilgiu tik devyniose valstybėse narėse galioja atitinkami nacionalinės teisės aktai.

Norėčiau pridurti, kad direktyvoje valstybės narėms paliekama daug pasirinkimo laisvės ir nustatomi du konkretūs tikslai, kuriuos valstybės narės turės įgyvendinti per gana ilgą laikotarpį: per penkerius metus nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę sudaryti užterštų sklypų sąrašą ir per septynerius metus nuo tos pačios datos priimti nacionalinę užterštų sklypų atkūrimo strategiją.

Mano nuomone, ši direktyva neabejotinai gerbia lankstumo ir subsidiarumo principus!

  Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Bijau, bet balsuosiu prieš šį pranešimą, nes, mano nuomone, pagrindo dėl dirvožemio apsaugos nereikia. Pradžioje balsavau už atmetimą, nes manau, kad šis klausimas turi būti paliktas valstybėms narėms pagal subsidiarumo principą.

Turime priešais save teisės akto projektą, kuris yra neproporcingas, jame mažai lankstumo ir paprasčiausiai pakartojama tai, kas jau įtraukta kitose direktyvose. Į ją ketinama įtraukti dykumėjimą ir dirvožemio valymą − iš tikrųjų plačią sritį − bet baigiama tuo, kad yra parengiamas pranešimas, kuriame niekas atitinkamai nėra įtraukta; bet kuris kelia problemas dėl to, kaip tai bus įgyvendinta.

Mano regione, kurioje vietos valdžios institucijos bando perdirbti dirvožemį, šis pasiūlymas taip pasunkintų, kad visos šios operacijos efektyvumu būtų abejojama.

Gaila sakyti, manau, kad tai yra blogas ir nereikalingas teisės akto projektas ir balsuosiu prieš tikėdamasis, kad galiu išgelbėti ūkininkus, sodininkus ir vietos valdžios institucijas nuo biurokratijos košmaro.

  Gabriele Stauner (PPE-DE), pateikta raštu.−(DE) Aš nepritariu Dirvožemio apsaugos pagrindų direktyvai, nes ji rimtai pažeidžia subsidiarumo principą ir todėl nėra priimtina Europos teisėje. Net jei Europos Parlamentas balsuos už šią direktyvą, aš tęsiu šią kovą Federalinės vyriausybės lygmeniu siekdama užtikrinti, kad ši direktyva būtų užginčyta Federalinės Vokietijos Respublikos Europos Teisingumo Teisme.

  Jacques Toubon (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Aš manau, ir šios pozicijos laikiausi balsuodamas Teisės reikalų komitete, kad ši direktyva viršija Komisijos įgaliojimus ir kad Europos Sąjungai nereikia duoti naujų nurodymų valstybėms narėms. Dirvožemio apsauga yra pačių valstybių narių atsakomybė. Aš laikau šią direktyvą, kuria siekiama priversti skirtingas valstybes, turinčias skirtingas teisines tradicijas ir aplinkos sąlygas, laikytis vienodų nurodymų, dirbtine teisine priemone. Todėl Komisija turėtų peržiūrėti savo pasiūlymą ir konkrečiai nustatyti tas sritis, kuriose Europos teisės reglamentavimas yra iš tiesų reikalingas.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), pateikta raštu.−(DE) Aš nepritariu Dirvožemio apsaugos pagrindų direktyvai, nes ji rimtai pažeidžia subsidiarumo principą ir todėl nėra priimtina Europos teisėje. Net jei Europos Parlamentas balsuos už šią direktyvą, aš tęsiu šią kovą Federalinės vyriausybės lygmeniu siekdamas užtikrinti, kad ši direktyva būtų užginčyta Federalinės Vokietijos Respublikos Europos Teisingumo Teisme.

- Pranešimą pateikė Berès (A6-0425/2007)

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), pateikta raštu.−(PL) Pone Pirmininke, Europos Parlamentui pateikto Komisijos pasiūlymo pateisinimas yra nauja komitologijos procedūra, kuri žymiai padidina Europos Parlamento įgaliojimus. Ši procedūra yra reguliavimo ir kruopštaus tikrinimo derinys. Pranešėjo požiūriu, kuris vertas palaikymo, ši nauja procedūra bus taikoma tik su vertybinių popierių prospektais susijusių reglamentuojamų klausimų atžvilgiu, pavyzdžiui, priemonėms, susijusioms su atleidimu nuo reikalavimo viešai skelbti prospektus, prospektų formatu ir trečiosios šalies lygiavertiškumu.

Tai sudaro Ekonomikos ir finansų reikalų komiteto vardu plenarinio posėdžio balsavimo metu pasiūlytų pakeitimų pagrindą. Svarstomas pranešimas taip pat duoda papildomą postūmį žymiai paspartinti pažangą derinant Europos finansų ir vertybinių popierių rinkas reglamentuojančias teisės nuostatas. Šią būtinybę daugiausia lemia nenumaldomas globalizacijos procesas ir tam tikra dalimi Finansinių paslaugų veiksmų planas, įgyvendinamas nuo 1999 m.

Tuo pat metu šis pasiūlymas patvirtina, kad tokių šalių kaip Lenkija apsisprendimas 1990-ųjų metų pradžioje pertvarkyti kapitalo rinkas pagal Europos standartus, kuris dabar palengvina teisės nuostatų suderinimo visoje Europos Sąjungoje procesą, buvo teisingas.

- Pranešimą pateikė Cashman (A6-0289/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), pateikta raštu. −(PT) Po ne vienerius metus užsitęsusių derybų tarp Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento 2006 m. pagaliau buvo priimtas sprendimas, keičiantis ankstesnįjį 1999 m. priimtą sprendimą, nustatantį taisykles, reglamentuojančias Komisijai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus.

Šiuo sprendimu buvo patvirtinta reguliavimo procedūra su tikrinimu. Ši procedūra turi būti taikoma bendro pobūdžio priemonėms, kuriomis siekiama pakeisti (panaikinant ar papildant) neesminius pagrindinės priemonės, priimtos remiantis bendru sprendimu, kaip reikalaujama Steigimo sutarties 251 straipsnyje, elementus.

Tai yra nauja komitologijos procedūra, taikytina 25 Komisijos nustatytoms priemonėms, kurios jau yra priimtos, bet dar turi būti pritaikytos. Į šių priemonių sąrašą taip pat įeina dabar galiojantis Reglamentas dėl Šengeno sienų kodekso.

Todėl aš pritariu pranešėjo p. Cashmano pateiktiems techninio pobūdžio siūlymams atsižvelgti į Šengeno sienų kodekso ypatumus, nes jis įtrauktas į kuriamą Šengeno teisyną (acquis).

  Andreas Mölzer (NI), pateikta raštu.−(DE) Šengeno teisynas (acquis) yra ypač jautri sritis, reikalaujanti mūsų gebėjimo reaguoti į bet kokius nenumatytus atvejus. Organizuotos nusikalstamos struktūros, besiverčiančios prekyba žmonėmis, nuolat ieško spragų mūsų apsaugos sistemoje, kuriomis pasinaudojusios jos galėtų užtvindyti ES migrantais. Todėl mes turime susilaikyti nuo pernelyg skuboto Šengeno erdvės išplėtimo. Pirma būtina įsitikinti, ar susijusios valstybės narės yra visiškai pajėgios apsaugoti savo išorės sienas. Kadangi aš tuo abejoju, balsavau prieš Cashmano pateiktą pranešimą.

- Pranešimą pateikė Hegyi (A6-0292/2007)

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE).- (DE) Pone Pirmininke, aš balsavau už Hegyi pateiktą pranešimą, nes aš ne kartą kritikavau demokratijos stygių sprendžiant klausimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų.

Mes žinome, kad iki šiol nėra priimtas joks Tarybos ar Nuolatinių atstovų komiteto sprendimas, kuriuo pagaliau būtų apsispręsta leisti arba uždrausti naudoti GMO. Panašiai kaip ir visada, kartojasi ta pati sena istorija, kai Europos Komisija, būdama atsakinga už rizikos valdymą, duoda sutikimą naudoti GMO prieš ES gyventojų valią ir nepaisydama daugelio valstybių narių ir ekspertų išsakytų abejonių. Europos Komisijai neturi būti leista priimti galutinį sprendimą. Jos sprendimus turi peržiūrėti Europos Parlamentas.

Nors p. Hegyi pateiktame pranešime reikalaujama, kad sprendimai dėl leidimo naudoti GMO būtų priimami laikantis privalomos parlamentinės bendro sprendimo teisės, siūloma eiti teisinga kryptimi, mes nepritariame suderėtam kompromisiniam pakeitimui, nes jis nekeičia nedemokratinės komitologijos procedūros. Iš tikrųjų, gali būti tik vienas sprendimas − bendro sprendimo teisės suteikimas Europos Parlamentui sprendžiant visus klausimus, susijusius su leidimais naudoti GMO. Aš esu nusivylusi šio balsavimo rezultatais ir apgailestauju, kad mes praleidome puikią galimybę pagaliau pasipriešinti šiam nuolatiniam demokratijos stygiui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Taip, mes dar nežinome, kokios bus ilgalaikės GMO technologijos naudojimo pasekmės. Mokslininkai šiuo klausimu nesutaria ir daugelis žmonių baiminasi dėl galimų pavojų ir rizikos veiksnių. Todėl būtina imtis atsargumo priemonių ir primygtinai nereikalauti GMO naudojimo žemės ūkyje.

Direktyva 2001/18/EB dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką dar galioja. Ši direktyva apima eksperimentinį GMO išleidimą į aplinką, kitais žodžiais tariant, GMO išleidimą į aplinką eksperimentiniais tikslais (pavyzdžiui, atliekant praktinius bandymus), ir GMO pateikimą rinkai (produktai iš GMO ar produktai, į kurių sudėtį GMO įeina), pavyzdžiui, jų auginimo, importo ar panaudojimo pramonės gamyboje tikslais.

Mes manome, kad mažiausiai, ką turėtumėme padaryti, tai išplėsti GMO technologijų kontrolę, bent jau procedūrų atžvilgiu, ką Europos Parlamentas dabar ir ketina padaryti, bet mes norėtume pabrėžti, kad būtinas atsargumas priimant sprendimus dėl leidimo naudoti GMO žemės ūkyje ar maisto produktų gamyboje.

  Andreas Mölzer (ITS), pateikta raštu.−(DE) 70% Europos gyventojų yra priešiškai nusiteikę prieš genetinę inžineriją. Austrijoje žmonės toksinių liekanų maisto produktuose bijo net labiau nei terorizmo ar paukščių gripo. Be įtarimų, kad tarp genetiškai modifikuotų organizmų ir padažnėjusių sveikatos problemų atvejų yra tam tikras ryšys, sužinoma vis daugiau faktų, įrodančių, kad genetinės inžinerijos technologijų naudojimas pavers naudojamas žemes dykynėmis, taip pat padarys ūkininkus priklausomais nuo tarptautinių konglomeratų.

- Pranešimą pateikė Bradbourn (A6-0225/2007)

  Philip Bradbourn (PPE-DE), pateikta raštu.− Konservatoriai balsavo už šį pranešimą, bet nesutinka su metodu, kurį Taryba naudoja parlamentinio proceso metu. Ankstyvuosiuose pranešimo rengimo etapuose tuo metu pirmininkaujanti Tarybai valstybė darė didelį perdėtą spaudimą Parlamentui. Tai yra nepriimtina, atsižvelgiant į Parlamento kaip į teisėkūros peržiūrėtojo vaidmenį.

  Carlos Coelho (PPE-DE), pateikta raštu.−(PT) Ši direktyva yra labai svarbi dėl didėjančio susirūpinimo pinigų plovimu ir jo vaidmeniu finansuojant tarptautinį nusikalstamumą ir terorizmą.

Todėl ši problema turi būti sprendžiama bendrijos lygiu, sukuriant vienodas taisykles, panaikinant įstatymo spragas ir nustatant pusiausvyrą tarp būtinybės vykdyti kontrolę ir reikalavimų, susijusių su vidaus rinkos apsauga ir laisvu kapitalo judėjimu.

Aš palaikau šią iniciatyvą, kuria siekiama peržiūrėti ir papildyti Direktyvą 2005/60/EB dėl pinigų plovimo, ypač visų šios direktyvos 41 straipsnyje išvardintų jos įgyvendinimo priemonių atžvilgiu.

Tai yra antras atvejis, kai komitologijos sprendimu galiojančios teisės nuostatos yra peržiūrimos ir papildomos atsižvelgiant į naują reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tai leis Europos Parlamentui labiau kontroliuoti Komisijai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Mes pasirinkome balsuoti už šį pasiūlymą. Siekiant apsaugoti finansų sistemas nuo nusikalstamos veikos ir pinigų plovimo, labai svarbu, kad būtų nustatyti ir gerbiami tarptautiniai standartai, nors priemonės, kurių tuo pat metu imasi pačios valstybės narės, neturėtų būti nesuderinamos su bendros rinkos taisyklėmis. Tačiau mes nepalankiai vertiname tai, kad dažnai klabėdama apie terorizmo grėsmę ES iš tikrųjų siekia išplėsti savo įgaliojimus valstybės narių sąskaita. Pinigai, skirti finansuoti teroristinę veiklą, sudaro tik labai mažutę pinigų plovimo dalį. Didžiulės sumos skiriamos finansuoti kitas gerai organizuoto nusikalstamumo veiklos rūšis.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Pateiktas pasiūlymas keičia Direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, kuri apribojo šioje srityje Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų terminą.

Neseniai priimtas sprendimu, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, šis termino apribojimas buvo panaikintas, bet Europos Parlamentas išlaiko savo teisę tikrinti pagal bendro sprendimo tvarką priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Todėl dabar aiškiau, kad bet kokie šios direktyvos pakeitimai turi būti teikiami svarstyti Europos Parlamentui, taip pat ir Tarybai.

Tačiau nacionaliniai parlamentai neturėtų būti nušalinti nuo dalyvavimo teisėkūros procedūroje ar jų dalyvavimas apribotas vien tik šioje srityje Bendrijos lygmeniu priimtų direktyvų perkėlimų į nacionalinę teisę. Be to, kas yra dar svarbiau ir ko siekiama Reformų sutartyje, teisingumo ir vidaus reikalai ateityje palaipsniui taps bendra politika, kuriai mes, aišku, nepritariame.

Galiausiai mes turime pabrėžti, kad Europos Sąjunga, skatindama laisvą kapitalo judėjimą ir mokesčių mokėtojų prieglaudas ir tuo pat metu remdama kovą prieš pinigų plovimą, elgiasi nenuosekliai.

  Jeffrey Titford (IND/DEM), pateikta raštu. − ?Šio teisės akto pagrindimas yra apsaugoti ES finansinę sistemą nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. JKNP visada siektų tarptautiniu lygiu bendradarbiauti šiais klausimais, tačiau, ES nėra susitarusi dėl kompetencijos gynybos srityje. Be to, kaip organizacijos, nesugebėjusios trylika metų parengti savo ataskaitų, ES Komisijos apskritai negalima laikyti turinčia kompetencijos finansų srityje arba esančia tinkama institucija priimti teisės aktus dėl finansinės sistemos kontrolės.

- Pranešimą pateikė Cavada (A6-0417/2007)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už pranešimą, nes mes laikome, kad būtina turėti daugiau žinių apie sintetinę narkotinę medžiagą BZP, taip pat jos atžvilgiu taikyti kontrolės priemones ir baudžiamąsias sankcijas. Tačiau mes balsavome prieš visus pasiūlymus, kuriais siekiama užkirsti kelią sprendimų dėl kontrolės priemonių ir baudžiamųjų sankcijų priėmimui, nes tai prieštarauja atsargumo principui.

- Rezoliucija: Tarptautiniai apskaitos standartai (B6-0437/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Nuo 2005 m. tam tikrais atvejais reikalaujama, kad vertybinių popierių biržoje registruotos įmonės rengtų savo konsoliduotas ataskaitas pagal tarptautinius apskaitos standartus. Šie standartai buvo parengti Londone įsikūrusios privačios organizacijos (Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondas/Tarptautinė apskaitos standartų taryba) ir vėliau įtraukti į bendrijos teisę reguliavimo būdu.

Nepaisant tam tikrų išlygų, šioje rezoliucijoje pritariama Komisijos pasiūlymui (keičiančiam šį reglamentą) patvirtinti standartą (IFRS 8), kuris savo ruožtu įtraukia JAV galiojantį standartą (SFAS 131) į ES teisę.

Šis pasiūlymas priimamas, kaip teigiama rezoliucijoje, nepaisant to, kad Komisija, atlikdama poveikio analizę, nepakankamai atsižvelgė į vartotojų interesus, taip pat į įvairiose Europos šalyse veikiančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių ar tik vietiniu lygmeniu dirbančių įmonių reikmes.

Todėl mes negalime pritarti šiai rezoliucijai.

- Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas (RC-B6-0434/2007).

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Pone Pirmininke, prašiau pateikti balsavimo paaiškinimus dėl ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo rezoliucijos. Apgailestauju, kad, užuot parengus ilgesnę rezoliuciją, bet įtraukiant svarbius klausimus, kai kurios svarbios dalys buvo paaukotos dėl tam tikros keistos priežasties, siekiant parengti trumpesnę rezoliuciją.

»Manau, kad labai svarbu raginti Komisiją ir Tarybą siekti bendrų stiprinti saugumą ir stabilumą bendroje kaimynystėje skirtų iniciatyvų su Rusijos Vyriausybe, ypač glaudesniu dialogu su Ukraina ir Baltarusija ir bendromis pastangomis, kad pagaliau būtų išspręsti įšaldyti konfliktai Kalnų Karabache ir taip pat Moldovoje ir Gruzijoje, užtikrinant visapusišką tų valstybių teritorinį vientisumą ir, kalbant apie Transnistriją, atšaukiant likusius Rusijos karius, kuriuos, jeigu būtina, turėtų pakeisti tarptautinės stebėsenos pajėgos.

  Jana Hybášková (PPE-DE).- (CS) Aš pabrėžtinai balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos 10-ojo ES ir Rusijos aukščiausio susitikimo rezultatų klausimu. Rusijos KGB režimas siekia būti įteisintas. Aš atsisakau tapti marionete ir jaučiu gėdą už tuos, kurie tampa marionetėmis Rusijos rankose dėl nežinojimo ar bailumo ir ypač dėl smulkių ekonominių interesų. Rusija nėra Europos partnerė. Aš visiškai nepritariu nuomonei, kad Rusija yra mūsų partnerė Kosovo nepriklausomybės klausimo atžvilgiu. Kodėl šie rūmai skiria tiek daug svarbos šiai partnerystei? Rusija ir toliau virš Čečėnijos mėto čečėnų kūnus iš malūnsparnių, tebelaiko tūkstančius žmonių, kurie priešinasi šiame režimui, kalėjimuose, inicijuoja neteisėtus teismo procesus prieš „Kitai Rusijai“ atstovaujančius politikus ir neteisėtai laiko Michailą Chodorkovskį uždarytą kalėjime. Kas ir kada išsiaiškins tikrąją tiesą apie Anos Politkovskajos mirtį? Kada Rusija liausis grasinusi kovos už žmogaus teises aktyvistams? Kodėl mūsų nepakvietė stebėti Rusijos parlamento rinkimų? Jei mes esame partneriai, tai kodėl Putinas nenori, kad mes ten būtume? Juk su mūsų buvimu Maroke, taip pat ir Palestinoje, jie taikstosi.

Tas, kas pažeidžia svarbiausią solidarumo principą padėdamas Lenkijai laisvo eksporto ir vienodų eksporto sąlygų atžvilgiu, yra laikomas šiuose rūmuose partneriu. Rusija mus laiko įkaitu. Jeigu mes remsime slaptųjų tarnybų režimą, bet ne demokratinę ir stabilią Rusiją, mes patys sau tapsime didžiausiais priešais. Galiausiai mūsų šalis turi teisę laisvai prisidėti prie Europos saugumo, kad Europa būtų apsaugota nuo galimų Irano pajėgų antpuolių. Kaip mes galime prašyti JAV savo vykdoma politika nekelti grėsmės taikai Europoje, jei mes taikstomės su daugiau nei akivaizdžia Rusijos parama Irano režimui? Ši rezoliucija yra išdavystės ir silpnumo pavyzdys. Mes, čekai, žinome, kad laikytis Rusijos atžvilgiu silpnojo pozicijos iš tikrųjų neverta. Aš pabrėžtinai atmetu šią rezoliuciją, jau vien tik dėl to, kad gerbiu Čekijos politinių kalinių ir visų tų, kurie priešinosi okupacijai, palikimą.

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, balsavęs už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, vis dar apgailestauju, kad pakeitimą, kurį pasiūliau kaip naująją konstatuojamąją dalį, pranešėjas atmetė. Todėl dabar cituoju: „kadangi 1996 m. prisijungus prie Europos Tarybos Rusijos Federacija neįvykdė jokių prisiimtų jos įsipareigojimų ir prieš dvejus metus tiesmukai paskelbė negaliojančia naują sienos susitarimą su ES valstybe nare Estija, tokiu būdu palikdama šį ES ir Rusijos sienos sektorių nereglamentuotą iki šiol; kadangi realiai Rusijos Federacijos teisės aktuose vis dar atsispindi agresyvi pozicija, pvz., dėl socialinių privilegijų jos kariuomenės tarnautojams, jeigu patiriama žala arba sužalojimai per ginkluotus veiksmus Baltijos valstybėse, arba dėl užsienio valstybių arba jų dalių prisijungimo prie Rusijos Federacijos tvarkos“. Esu tikras, kad vėliau ši pozicija bus iš naujo persvarstyta šiuose rūmuose.

  Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − Pritariu šiai rezoliucijai šiek tiek prieštaraudamas. Pastaruoju metu Rusija ir jos vadovas Vladimiras Putinas apsunkino daugelį sričių, ypač energijos sritį.

Vis dėlto, vienas klausimas, kurį šiek tiek palaikau, yra jų atsakas į labai ginčytiną Amerikos planą išdėstyti raketinę gynybą ES ir tariamai ginti prieš vargu ar tikėtiną grėsmę dėl Irano tarpkontinentinių balistinių raketų (angl. ICBM) su branduolinėmis galvutėmis, bet kuri vienodai kelia grėsmę pačios Rusijos gynybai.

»Todėl, apgailestauju, kad Verts frakcijos 3 pakeitimas, už kurį balsavau, buvo atmestas 242 balsais prieš 362 balsus.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu.−(PT) Rezoliucijos dėl neseniai įvykusio ES ir Rusijos aukščiausio susitikimo klausimu galima būtų pasakyti daug ką, bet mes apsiribosime paminėdami tam tikrus pavyzdžius, susijusius su jos tikslais.

Pavyzdžiui, rezoliucijoje vengiama kalbėti apie JAV administracijos iniciatyvas ir visišką atsakomybę skatinant naują Europos militarizacijos eskalaciją, vykdomą, derėtų pabrėžti, remiant NATO valstybėms narėms, ir tuo pat metu joje teigiama, kad „Rusijos valdžios pareiškimai“ ir „[...] nederamas grasinimas pasitraukti iš Sutarties dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje sukėlė didelį susirūpinimą dėl taikos ir stabilumo išsaugojimo Europos žemyne“.

Joje daugiau ar mažiau pabrėžiami esminiai aspektai, pavyzdžiui, tai, kad Rusija leido ES įmonėms pirkti iš Rusijos įmonių strateginių privalumų suteikiančią jų akcijų dalį, taip pat tai, kad svarbu gerinti Rusijoje sąlygas investuoti (pagrindinių ES finansinių grupių džiaugsmui) ir siekti užtikrinti „vienodas sąlygas patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti“ vadovaujantis Energetikos chartijos principais.

Nepaisant pirmiau paminėtų dalykų, šioje rezoliucijoje išlaikomas politinis spaudimas Rusijai, net siekiama skatinti intervencines priemones, bet tuo pat metu ignoruojama nepriimtina padėtis dėl rusakalbių gyventojų pagrindinių teisių pažeidimų Latvijoje, kuri yra ES valstybė narė.

  Richard Howitt (PSE), pateikta raštu. − ?Europos Parlamento leiboristų partija pritaria šiai rezoliucijai ir jos tikslui sukurti strateginį bendradarbiavimą su Rusija, pagrįstą bendromis vertybėmis, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms. Ypač pritariame reikalavimams Rusijai dėti teigiamas pastangas rasti tvarų politinį sprendimą Kosovo klausimu.

»Balsavome už 3 pakeitimą, nes nerimą kelia klausimai dėl tolimesnių tradicinių arba netradicinių sudėtinių ginklų Europos žemyne, kurie turi būti iškelti, ir palaikome dvišales tebesitęsiančias diskusijas tarp JAV ir Rusijos dėl šio klausimo.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), pateikta raštu.−(PL) Pone Pirmininke, ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas rodo, kad nuo 1990-ųjų, kai buvo pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kurio galiojimas baigiasi 2007 m., ES ir Rusijos santykiuose įvyko pokyčių. Šiems santykiams įtakos turėjo trys veiksniai.

Pirma, Europos Sąjungos išplėtimas, reiškiantis galutinį visos šalių grupės pasitraukimą iš Rusijos įtakos sferos, su kuriuo buvusi imperija nenori susitaikyti.

Antra, autoritarinis Putino prezidentinio valdymo pobūdis, kuris uždelsė Rusijos demokratizacijos procesą. Nors toks valdymas sulaukė didelio palaikymo pačioje Rusijoje ir užtikrina tvarką šalies ekonomikoje, ES negali likti pasyvi, kai Rusijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir dėl to atsiranda papildoma trintis šalių santykiuose.

Trečia, padėtis energijos rinkose, kuri leidžia Rusijai lengviau manipuliuoti „Gazpromu“ politiniais tikslais ir padidino Europos šalių jautrumą klausimui dėl energijos tiekimo saugumo.

Atsižvelgiant į visa tai, Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos pasiūlytoje rezoliucijoje išlaikoma pusiausvyra tarp Rusijos kritikos ir vilčių, kad diplomatiniai santykiai, palaikomi mūsų vertybių sistemą atspindinčių principų, ateityje atšils. Ypač verta atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su pagarba žmogaus teisėms, ir į reikalavimą, turintį ypatingos svarbos Lenkijai, išspręsti su Lenkijos žemės ūkio produktų patekimu į rinką susijusį klausimą, dėl kurio derybos pateko į aklavietę, tuo patvirtinant, kad ES valstybės narės santykiuose su Maskva laikosi taip pageidaujamo solidarumo.

  David Martin (PSE), pateikta raštu.«−Balsavau už bendrus pasiūlymus dėl rezoliucijos dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Parlamentas, be kitų veiksmų, ragino Rusijos Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga sudaryti būtinąsias sąlygas greitai pradėti derybas dėl naujojo ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Kituose klausimuose aptariamas laukiamas sprendimas dėl Rusijos prisijungimo prie PPO, žmogaus teisių klausimai Rusijoje, aplinka investicijoms ir tebesitęsiančios problemos dėl pritarimo Sutarčiai dėl įprastinės ginkluotės Europoje.

  Luís Queiró (PPE-DE), pateikta raštu.−(PT) Po ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo, kuris įvyko jau apsvarsčius šį pranešimą, bet dar nebalsavus, paminėjome 18-ąsiais Berlyno sienos griuvimo metines. Per šį 18 metų laikotarpį buvusi Rytų Europa tapo demokratijos regionu, kuriame nusistovėjo rinkos ekonomika. Tuo tarpu Rusiją vargu ar galima laikyti demokratine šalimi ir patikima partnere. Rusijos indėlis sprendžiant energetikos, Kosovo, Kaukazo, Vidurio Azijos, Moldovos problemas ar klausimą, susijusį su Irano branduoline programa, nėra pakankamas.

Tą pačią savaitę Europos užsienio reikalų taryba pateikė pranešimą, kuriame teigiama, kad rusai diktuoja taisykles santykiuose tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, o Europa, kuri kai kuriais atvejais, regis, negali atsikratyti prisiminimų apie Sovietų erą, o kitais atvejais laikosi pernelyg pragmatiškos pozicijos, tokiu savo elgesiu parodė, jog jai stinga vienybės ir strategijos. Esant tokiai padėčiai, peršasi teisinga mintis, kad ES strategija turėtų skatinti Rusiją gerbti teisę. Net ir nebūdama liberalios demokratijos šalimi, Rusija turi būti nuspėjama ir patikima, ir Europa turi dėti pastangas, kad Rusija tokia valstybe taptų.

- Pranešimą pateikė Iturgaiz Angulo (A6-0392/2007)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. − (SV) Mes manome, kad laisvė skelbti informaciją yra svarbus principas. Valstybės tarnautojams turėtų būti leista nesibaiminant jokių atsakomųjų veiksmų teikti ir gauti informaciją, kad jie galėtų naudotis teise laisvai reikšti savo nuomonę, laisve skelbti informaciją, teise į anonimiškumą ir kad tokio informacijos skelbimo atžvilgiu nebūtų inicijuojami jokie valdžios institucijų ar kitų valstybės institucijų tyrimai siekiant išsiaiškinti, kas naudodamasis laisve skelbti informaciją tokią informaciją pateikė.

  Proinsias De Rossa (PSE), pateikta raštu. − ?Griežtai nesutinku su Peticijų komiteto Carloso José Iturgaizo Angulo pranešimo Roberto Atkinso pakeitimu (15 dalies 1 pakeitimu).

Ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje dėl OLAF aptariami Biuro pareiškimai, nukreipti prieš žurnalistą, kuris atskleidė istoriją dėl Paulo van Buiteneno tvirtinimų tyrimo.

Nepriklausomai nuo to, ar Paul van Buitenen tvirtinimai yra teisingi arba neteisingi, turime ginti žurnalistų teisę pranešti visuotinos svarbos klausimus, net ir tų, dirbančių laikraščiuose, kurie nelabai palaiko mūsų nuomones.

Ombudsmeno specialioje ataskaitoje atskleista, kad OLAF veikė neteisingai kaltindama žurnalistą. Peticijų Komitetas sutiko prašyti pranešimo savo iniciatyva dėl šio klausimo, siekiant daryti spaudimą OLAF, kad ji sutiktų, jog veikė neteisingai. »Balsuodami „už“ PPE-DE pakeitimą, neginsime savo darbą dirbančių žurnalistų nepriklausomybės ir nepalaikysime Peticijų komiteto jo darbe ir nepalaikysime ombudsmeno jo darbe.