Pirmininkė. − Kitas punktas yra Kadero Arifo pranešimas Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui (COM(2007)0476 – C6-0290/2007 – 2007/0172(CNS)) (A6-0452/2007).

  Günter Verheugen, Komisijos narys. − (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą Komisijai dėl praeitų metų rugpjūčio mėnesio pateikto pasiūlymo. Kaip pranešėjas, ponas Arif, pabrėžė savo pranešime – Libane susiklostė labai sudėtinga politinė ir ekonominė situacija. Šiai šaliai labai reikia finansinės paramos. Teikdama šią makrofinansinę paramą Europos Sąjunga veikia pagal tarptautinius paramos teikimo įsipareigojimus, kuriuos pateikė sausio mėnesį Paryžiuje, kai visi sutarėme dėl finansinės paramos Libanui.

Kaip žinote, finansinės paramos teikimą stabdo didelė nežinomybė dėl tebevykstančios politinės ir konstitucinės krizės. Tačiau Komisija pasiryžusi vykdytis savo įsipareigojimus ir įgyvendinti visas vidines procedūras, kad, susidarius palankioms aplinkybėms, būtų galima nedelsiant suteikti paramą.

Mūsų derybos su Libano valdžios institucijomis dėl politinių su programa susijusių sąlygų artėja prie pabaigos ir galiu jus užtikrinti, kad šios sąlygos visiškai atitiks ES-Libano veiksmų plano sąlygas, kurias patvirtinome atsižvelgdami į Europos geros kaimynystės politiką ir Libano valdžios institucijų sudarytą vidutinės trukmės ekonominių reformų programą. Mes naudosime visas įmanomas priemones siekdami sumažinti korupcijos ir finansinio išnaudojimo riziką. Šios priemonės nurodytos pranešimo projekte.

Noriu atkreipti dėmesį, kad pranešėjas siūlo įvairias Komisijos pasiūlymo pataisas. Mes labai atidžiai peržiūrėsime šias pataisas ir pateiksime Tarybai savo nuomonę. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad mes neprieštarausime daugeliui pataisų, susijusių su teisinėmis nuostatomis.

Komisija žino, kad naujos finansinės paramos svarstymui Parlamentas turėjo labai mažai laiko. Visų susijusių institucijų darbo grafikas buvo labai griežtas dėl specifinio šios finansinės paramos, kaip krizės šalinimo priemonės, pobūdžio.

Norėdama palengvinti situaciją ir pagerinti bendradarbiavimą su Tarptautinės prekybos komitetu (INTA), Komisija ragina periodiškai iš anksto informuoti INTA sekretoriatą apie bet kurias naujas finansinės paramos operacijas. Tai turėtų būti daroma pateikiant informacijos memorandumą kai tik patvirtinamas finansinės paramos pasiūlymas.

  Kader Arif, pranešėjas. − (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, džiaugiuosi šiandien galėdamas pateikti jums šį pranešimą apie makrofinansinę paramą (MFA) Libanui. Tai Europos Sąjungos įsipareigojimų padėti šaliai atsitiesti po ištikusios krizės įgyvendinimo įrodymas.

Libanas yra viena iš labiausiai skolų kankinamų pasaulio valstybių. Jos skolų-BVP koeficientas yra 180 %. 1975 – 1990 metais vykusio pilietinio karo padariniai, 2006 metų krizė su Izraeliu, nuolatinis politinis nestabilumas ir ekonominės politikos atsilikimas sukėlė rimtą ekonominę, finansinę ir socialinę krizę. Šios situacijos rimtumas skatina kuo greičiau imtis atitinkamų veiksmų.

Paaiškėjo, kad iki 2009 metų nebus galima naudoti fondų, susijusių su 2007 metais sausio mėnesį patvirtinto ES-Libano veiksmų plano, kaip Europos kaimynystės politikos dalies, lėšų. Makrofinansinę paramą sudarys 30 milijonų eurų donacija ir 50 milijonų eurų paskola, skirta padėti Libano vyriausybei atstatant šalį po karo ir tęsiant jos ekonomikos gaivinimą.

Savo pranešime visiškai palaikau poreikį teikti Libanui tokią finansinę paramą. Tačiau pranešime yra kelios aiškinamosios Tarybos pasiūlymo pataisos.

Visų pirma privalome atsižvelgti į tai, kad finansinė parama turi būti visiškai suderinama su Bretton Woods institucijų požiūriu, Paryžiaus klubo kreditorių reikalavimais, dvišalių paramos teikėjų ir ES sąlygomis atsižvelgiant į kitas programas. Ji turi būti suderinama su ES išoriniais veiksmais ar vykdoma politika ir garantuoti papildomą Bendrijos įsipareigojimų įgyvendinimo vertę.

Taryba turės aiškiai ir oficialiai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas dėl numatytos teikti paramos sąlygų ir kriterijų, kitais žodžiais tariant – atsižvelgti į didesnio skaidrumo ir valstybinių lėšų skyrimo nuoseklumo, biudžeto lėšų skyrimo ir apibrėžtų makroekonominių prioritetų, atitinkamų priemonių, skirtų apgaulės, korupcijos ar netinkamo lėšų panaudojimo sustabdymo priemonių įgyvendinimo ir paramos paskirstymo atsižvelgiant į išlaidas, rekonstrukciją, skolas ir socialinius gyventojų poreikius bei visiško tarptautinių demokratijos ir žmogaus teisių atitikimo standartus bei pagrindinius įstatymų įgyvendinimo principus. Paramos teikimas Libanui turi teikti akivaizdžią naudą ir tai turi būti numatyta paramos teikimo sutartyje, kurią pasirašysime su Libano valdžios institucijomis.

Be pagrindinio mūsų darbo kuriant šį tekstą dar norėčiau paminėti tam tikrus sunkumus su kuriais teko susidurti turint tiek mažai laiko pranešimo kūrimui. Dėl šios priežasties Komisija ir Taryba privalo mums suteikti daug daugiau laiko sprendimų, susijusių su makrofinansinės paramos teikimu, priėmimui. Norint, kad Parlamentas sėkmingai dirbtų savo darbą jam turi būti suteikta daugiau informacijos ir pakankamai laiko. Šiuo atžvilgiu ankstyvojo Komisijos perspėjimo sistemos įdiegimas užtikrintų, kad medžiagą greičiau apdoros kompetentingas Parlamento komitetas ir bus išvengta bereikalingų užlaikymų, kurie gali daryti neigiamą įtaką galutiniam finansinės paramos efektyvumui. Mūsų darbo kokybė ir suderinamumas bei bendradarbiavimo su kitomis institucijomis kokybė labai priklauso nuo šio veiksnio.

Atsižvelgdamas į ankstesnes Parlamento rezoliucijas norėčiau pabrėžti, kad į tokią svarbią priemonę negalima žiūrėti kaip į išimtinę. Tokia priemonė turėtų būti pagrįsta nusistovėjusiu teisiniu pagrindu, o ne atskiru ir specialiu Tarybos sprendimu kiekvienu atskiru atveju. Norint padidinti skaidrumą, atskaitomybę, stebėjimą ir atskaitomybės sistemas būtinas makrofinansinės paramos pagrindas, kuris buvo nustatytas bendro sprendimo procedūra.

Mes turime nedelsdami pasiruošti tarpinstitucinėms diskusijoms dėl paties tinkamiausio teisinio tokios priemonės pagrindo. Atsižvelgiant į makrofinansinės paramos teikimą Libanui, vienai iš šalių, kuri įtraukta į Europos kaimynystės strategiją ir yra klasifikuojama kaip besivystanti šalis, mes manome, kad teisinis tokio veiksmo pagrindas turėtų būti EB sutarties 179 straipsnis, o ne EB sutarties 308 straipsnis.

Taip siūlome todėl, kad Libanas yra besivystanti valstybė ir Parlamentas primygtinai reikalauja, kad būtų atsižvelgta į reformų, kurias gali vykdyti Libano vyriausybė, socialinį aspektą. Pagal Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) duomenis beveik 24 % libaniečių gyvena visiškame skurde, o 52 % libaniečių yra neturtingi. Dar daugiau, beveik 9 % gyventojų yra neraštingi, pradines mokyklos klases baigia mažiau negu vienas trečdalis gyventojų ir tik 13 % libaniečių stoja į universitetus.

Nežiūrint tokios padėties reikia pasakyti, kad socialiniai klausimai šį kartą nėra pagrindiniai Libano politikos diskusijų klausimai, o socialinė numatytų reformų pusė yra labai skurdi dėl susidariusios ekonominės ir finansinės situacijos. Tačiau dėl paties Libano ir šalies partnerių būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įvairių išlaidų sričių, ypač švietimo ir mokymų srityse. Negalima pamiršti, kad nuolatinė socialinė nelygybė gali turėti rimtų ekonominių ir politinių pasekmių, kurios galėtų pailginti šalies nestabilumo būseną.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Užsienio reikalų komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. − (ES) Ponia Pirmininke, Libanas atsidūrė labai rimtoje padėtyje ir yra visiškai aišku, kad turi būti rasta išeitis iš susidariusios institucinės krizės. Šiuo tikslu kitą savaitę šalyje lankysis Užsienio reikalų komiteto darbo grupė ir darys tai, ką visada darydavo Parlamentas: rinks solidarumo su mūsų institucija įrodymus taikos, supratimo, harmonijos, susitaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse.

Galvodamas būtent apie šiuos tikslus ponas Arif sukūrė šį pranešimą dėl makrofinansinės paramos Libanui. Turiu jam pasakyti, kad Užsienio reikalų komitete mes nenorėjome sulaukti labai techninio pranešimo apie rimtą padėtį Libane perėmus valdžią Prezidentui Lahoud. Tačiau mes norėjome užtikrinti visišką pagarbą Parlamento, kaip biudžetinės institucijos, kompetencijai, kuo didesnį aiškumą ir skaidrumą, kaip siūlė pranešėjas ir nustatyti efektyvaus finansavimo naudojimo būdus, taip išvengiant korupcijos, kaip savo kalboje nurodė Komisaras Verheugen.

Mes manome, kad tokia makrofinansinė parama atitiks bendradarbiavimo sutartį ar bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių nuostatas atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką ir, be abejonės, į įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme III Paryžiaus konferencijos susitarimais dėl Libano atstatymo. Be to, ši parama atitinka sutarčių su tarptautinėmis institucijomis nuostatas.

  Esko Seppänen, Biudžeto komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. − (FI) Ponia Pirmininke, kaip Biudžetų komiteto nuomonės dokumento sudarytojas labai džiaugiuosi, kad atsakingasis komitetas patvirtino mūsų pateiktus pasiūlymus. Komiteto pasiūlymas dėl „finansinės paramos pasiekiamumo laikotarpio“ naujosios koncepcijos buvo labai drąsus. Be to, ji pasiūlė, kad teisinio akto galiojimą galima pailginti naudojant komitologijos komiteto procedūrą. Komisija yra tik vykdomosios valdžios institucija ir negali prisiimti įstatymų leidžiamojo organo vaidmens. O nusprendusi, kaip ilgai tokia finansinė parama turėtų trukti, ji prisiimtų tokį vaidmenį.

Kaip Biudžetų komiteto narys aš su pasitenkinimu pastebėjau, kad atsakingasis komitetas patvirtino teigiamą poziciją dėl mūsų pasiūlymo dėl teisinio pagrindo pataisos, nors tai gali būti įgyvendinama tik priimant sprendimus dėl būsimų makrofinansinės paramos pasiūlymų. Mes manome, kad tinkamesnis teisinis pagrindas yra EB sutarties 179 straipsnis, o ne bendrasis 308 straipsnis, kuris buvo naudojamas. Tikimės, kad Komisija ir Taryba ateityje atsižvelgs į Parlamento nuomonę.

  Tokia Saïfi, PPE-DE grupės vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, didžiausią grėsmę Libanui ir visam regionui teikia šioje šalyje susidaręs institucinis vakuumas. Esant tokiai situacijai, kai parlamentas negali atlikti savo funkcijų, jo nariai bijo dėl savo gyvybių, vyriausybė prarado savo stabilumą, o ekonomika tapo visiškai paralyžiuota, Libanas privalo rasti išeitį iš susidariusios krizės. Europos Sąjunga labiau negu bet kada privalo atidžiai stebėti ir remti savo kaimynę ir sąjungininkę.

Šiandien ES pasiūlyta makrofinansinė parama yra laukiama kaip niekada anksčiau. Ši išimtinė parama, teikiama taikant laiko apribojimus ir yra skirta stabilizuoti šalies biudžetą, kurio numatytas skolų naštos mažinimo priemones sunaikino kraugeriškas 2006 metų konfliktas, visiškai atitinka Europos kaimynystės politiką ir Europos – Viduržemio jūros regiono partnerystės nuostatas. Tačiau tai nėra tradicinės formos parama, nes ši biudžeto parama padės sustiprinti Libano politinį ir ekonominį suverenumą bei nepriklausomybę. Parama turi būti teikiam taikant apgavysčių nustatymo mechanizmą, kad fondai būtų skaidriau administruojami ir paskirstomi.

Be to, mes privalome užtikrinti geresnį finansinių institucijų, kurios siekia atkurti šalį, koordinavimą. Tiesą sakant, privalome taikyti geros kaimynystės modelį, IMF priemones ir FEMIP veiksmus bei taip garantuoti efektyvią ir tvarią paramą. Annapolis konferencijai suteikus vilties Libanas ir toliau lieka pagrindinis taikos ir stabilumo regione veiksnys.

  David Martin, PSE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, teigiamai vertinu Kadero Arifo pranešimą. Tai yra, kaip galima tikėtis iš Kadero Arifo, gerai argumentuotas ir tinkamai suderintas pranešimas.

Tačiau, dar kartą apgailestauju, kad ES turi gerinti padėti dėl Izraelio palankumo, pirmiausia mėtant bombas Viduriniuosiuose Rytuose ir vėliau pergyvenant dėl padarinių.

Tiesa, kad Libanas turėjo finansinių sunkumų prieš konfliktą su Izraeliu 2006 m. vasarą, bet tas karas buvo galbūt šiaudas, perlaužęs kupranugario nugarą. Kaip Kader Arif teigė, dabar Libanas yra viena iš labiausiai įsiskolinusių valstybių pasaulyje, o pagal JTVP beveik vienas iš keturių libaniečių gyvena visiškame skurde.

Nepaisant problemų, su kuriomis ji susiduria, Libane turime sukurti ekonominį stabilumą apsisprendusią vyriausybę. Tokioje situacijoje teisinga, kad turime būti pasirengę teikti makrofinansinę pagalbą, kad padėtume šiame atkūrime procese. Kader Arif yra teisus argumentuodamas už saugumo priemones, kad užtikrintume, jog turime atitinkamą politiką, skirtą susidoroti su korupcija, ir kad užtikrintume, kad finansavimu nepiktnaudžiaujama. Šiam tikslui pasiekti teisingas mechanizmas yra visiškas skaidrumas teikiant pinigus ir juos išleidžiant, tinkama išlaidų stebėsena ir taikytų priemonių ex-post vertinimas.

Kaip Komisijos narys nurodė, Libanas tapo vienu iš ES valstybių partnerių Europos Kaimynystės politikos sistemoje. Pagal tą politikos sritį negalima bus pasinaudoti pinigais iki 2009 m. arba 2010 m., bet, kai tas finansavimas taps prieinamas, laukiu ES pagalbos socialinėms ir ekonominėms reformoms Libane. Tuo tarpu makrofinansinė pagalba gali turėti didelę reikšmę padedant Libanui susidoroti su savo įsiskolinimu ir padėti sukurti stabilumą jos valdžiai. Dėl to jį teigiamai vertinu.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, šiandien mes aptariame makrofinansinę paramą Libanui. Šalis nuo pat karo pabaigos 1990 metais stovi ant labai rimtos ekonominės ir politinės krizės slenksčio. Rūmų nariai iš įvairių nepriklausomų ekspertų girdėjo apie Vidurio Rytų problemas ir siūlymus Europos Sąjungai aktyviai paremti demokratines Libano valdžios institucijas.

Libanas stovi labai svarbioje kryžkelėje. Šiuo etapu šalis galėtų pamiršti paskutines karo šmėklas. Tačiau yra pavojus, kad vėl bus atnaujinti seni konfliktai. Mes turėtume naudoti pasiekiamas priemones ir aktyviai padėti spręsti vidinius Libano konfliktus. Konfliktas tarp Libano ir Izraelio padarė šaliai daug žalos, kuri buvo ką tik atkūrusi per 20 metų sugriautą infrastruktūrą. Konfliktas padarė neigiamą įtaką socialiniams ryšiams Libano viduje. Jis leido sustiprėti radikaliosioms jėgoms ir taip iš naujo panardino Libaną į bendrijų konfliktus.

Libanui vėl reikia laiko stabilizuotis. Valstybei reikia visų šalių tarpininkavimo. Finansinė parama, kurią teikia Europos Sąjunga ir kitos šalys bei institucijos suteiks Libanui galimybę grįžti į reformų kelią. Reformos vyksta ilgai, bet padės politiškai, socialiai ir ekonomiškai sustiprinti šalį.

Pritariu Komisijos iniciatyvai ir faktui, kad Rūmų nariai sutiko svarstyti makrofinansinės paramos klausimą. Tai leidžia mums pasiųsti žinią Libano žmonėms užtikrinant juos, kad Europos Sąjunga yra jų partnerė. Norėčiau padėkoti pranešėjui už tokį sumanų Parlamento įtraukimą į sprendimų priėmimo dėl paramos Libanui procesą. Galų gale, neturėtume pamiršti, kad Libano atkūrimu mes, europiečiai, esame taip pat suinteresuoti kaip ir Libano gyventojai.

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

2007 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienį, vyks balsavimas.