Kokių gauta pranešimų (jeigu iš viso gauta) iš Saudo Arabijos Karalystės, kuriuose atsakoma į Europos Parlamento 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją P6_TA(2007)0631 dėl moterų teisių Saudo Arabijoje? Ar, Tarybos manymu, yra pozityvių ir vilčių teikiančių atsakymų?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba negavo jokių pranešimų iš Saudo Arabijos vyriausybės dėl 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl moterų teisių Saudo Arabijoje.

Jums, žinoma, bus pranešta, kad žmogaus teisių klausimu yra nuolatos diskutuojama metiniame jungtiniame Tarybos ir ministerijų susitikime tarp ES ir Persijos įlankos Arabijos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalių, tarp kurių yra ir Saudo Arabija. Šiame susitikime su GCC yra diskutuojama šiuo specifiniu moterų teisių klausimu.

Todėl Taryba tikisi, kad kitame ES ir GCC ministerijų susitikime, kuris numatytas 2008 m. gegužės 26 d., bus įmanoma vesti diskusiją žmogaus teisių klausimu, įskaitant ir moterų teises. Susitikime Taryba pristatys ES požiūrį į moterų teises ir išklausys kolegų iš GCC nuomones.

Kaip Taryba vertina aukščiausio lygio susitikimo Balyje rezultatus?

187 šalys, dalyvavusios Balyje vykusiose JT konferencijoje, nusprendė pradėti derybas dėl to, kad 2009 m. būtų priimtas naujas susitarimas dėl klimato kaitos, tačiau nenumatė naujų tikslų.

2007 m. kovą ES valstybių vadovai ir vyriausybės jau pritarė specialių priemonių ir tikslų paketui, kartu su energetikos politika, siekdami spręsti klimato kaitos problemas. Kaip Taryba vertina konferencijos Balyje rezultatus? Kokių iniciatyvų ji ketina imtis atsižvelgdama į naująjį planą, kad priimtų specialius privalomuosius tikslus ir jų įgyvendinimo grafiką naujajame susitarime dėl klimato kaitos? Kaip tai įtikins JT judėti šia kryptimi? Kokios pozicijos ketina laikytis Europos Sąjunga tarptautinėje konferencijoje dėl klimato kaitos, kurią 2008 m. Havajuose surengs JT?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Balio veiksmų planas yra išsamaus derybų proceso, kuris baigsis 2009 m. gruodį Kopenhagos konferencijoje, kurioje, be kita ko, bus būtina aptarti bendrą ilgalaikio veiksmų plano, klimato kaitos sumažinimo, derinimo, technologijų ir finansavimo viziją, pradžia. Jei galėsiu, išsamiau pristatysiu jo sudedamąsias dalis.

Pirmoji sudedamoji dalis – bendra ilgalaikio bendradarbiavimo veiksmų vizija, įskaitant ilgalaikį bendrą tikslą dėl išmetamųjų dujų kiekių mažinimo, yra ypač svarbi, kad ateityje būtų dedamos bendros pastangos kovoti su klimato kaita.

Antroji sudedamoji dalis – intensyvesnis nacionalinis ir tarptautinis klimato kaitos mažinimas, yra išdėstyta kruopščiai suformuluotame tekste, kuriame suderinami išsivysčiusių ir besivystančių šalių veiksmai.

Balio veiksmų planas taip pat grąžino JAV į JT procesą. Be to, šios rezoliucijos tekste buvo atsisakyta tradicinės linijos, kuri nuo 1992 m. skyrė I-ojo priedo ir ne I-ojo priedo šalis. Taip pat buvo nustatyta aiški riba tarp veiksmų, kurių turi imtis išsivysčiusios ir besivystančios šalys, kad išsivysčiusios šalys negalėtų pasinaudoti galimybe išvengti apskaičiuotų išmetamųjų taršalų mažinimo įsipareigojimų.

Trečioji sudedamoji dalis – daugiau pritaikymo veiksmų, apims tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paremti skubų pritaikymo veiksmų, rizikos valdymo ir rizikos mažinimo strategijų, nelaimių mažinimo strategijų įgyvendinimą bei padidinti ekonominę įvairovę.

Ketvirtoji sudedamoji dalis apima daugiau veiksmų technologijų plėtros ir perdavimo srityje, siekiant paremti taršos mažinimo ir pritaikymo veiksmus, o penktoji sudedamoji dalis yra susijusi su daugiau veiksmų tiekiant finansinius išteklius bei investicijas, skirtus taršos mažinimui bei pritaikymui ir technologijų derinimui paremti.

Rezoliucijos tekste yra visos ES pageidautos dalys ir jis niekaip netrukdo galutiniams derybų dėl jų tikslams. Galutinį Balio konferencijos įvertinimą bus galima atlikti tik remiantis Kopenhagos konferencijoje parengtu tekstu.

Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija iki šiol dar nepateikė aiškios Europos užsienio veiksmų biuro ateities koncepcijos. Šis klausimas ypač svarbus nacionalinėms diplomatinėms tarnyboms, ES atstovams ir labai svarbus paprastiems piliečiams, taigi būtina kuo greičiau (ir pageidautina iki Sutarties ratifikavimo) pateikti valstybių narių sostinėms kai kuriuos atsakymus.

Kaip pagal naujuosius planus veiks Europos užsienio veiksmų biuras ir kokio dydžio, tikimasi, jis bus? Kaip keisis Užsienio reikalų tarnybos, kuri jau sprendžia ES užsienio politikos klausimus, struktūra?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kol kas Taryba nepriėmė pozicijos dėl būsimos Europos užsienio veiksmų biuro struktūros ar organizavimo. Taryba administracinį sprendimą dėl būsimo Biuro organizavimo ir darbo galės priimti tik remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pasiūlymu, kai įsigalios Lisabonos sutartis, tai yra, pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir pritarus Komisijai.

Parengiamasis darbas, susijęs su Europos išorės veiksmų biuru, bus sudėtinė Lisabonos sutarties įgyvendinimo parengimo proceso dalis. Kaip nurodė ministras D. Rupel savo 2008 m. sausio mėn. laiške Pirmininkui H. P. Pötteringą, Europos Parlamentas bus nuolat informuojamas apie parengiamuosius techninius darbus, susijusius su Europos išorės veiksmų biuro steigimu.

Numatyta, kad Komisija parengtų žaliąją knygą dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos bei kitų pasienio valdymo priemonių, kaip kad elektroninis leidimas keliauti. Kaip, Tarybos manymu, šie projektai veiks kartu su Vizų informacine sistema (VIS) ir Šengeno informacine sistema (SIS)?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Europos Taryba ir Taryba jau ne kartą ragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl didesnio Europos duomenų bazių veiksmingumo ir didesnės sąveikos bei sinergijos.

2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Taryba pabrėžė naujųjų technologijų naudojimo svarbą siekiant pagerinti pasienio priežiūrą ir paragino Komisiją išanalizuoti galimybę įvesti bendrą atvykimo ir išvykimo sistemą.

2008 m. vasario 13 d. Europos Komisija pateikė tris pranešimus, tarp jų ir pranešimą dėl naujų Europos integruotos sienos valdymo strategijos priemonių, kuris ateityje galėtų būti integruota Europos pasienio valdymo dalis. Pasiūlytas bendras automatinis visų trečiųjų šalių piliečių sienos kirtimo fiksavimas galėtų ženkliai papildyti VIS ir SIS sistemas.

ES pirmininkaujanti Slovėnija surengs ministrų lygio konferenciją, kurioje užsienio reikalų ministrai pirmą kartą aptars šiuos pranešimus.

Pasak savaitraščio „Der Spiegel“ (2008 m. vasario mėn.), Vokietijos valdžia planuoja keisti vokiečių tautybės Donaldą Kleiną, kurį nuo 2005 m. Irano valdžia laiko įkaitu, į Libane veikiančiai Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ priklausančius teroristus, tarp kurių yra Irano režimo teroristinės operacijos, kurios metu 1992 m. Berlyno „Mykonos“ restorane buvo sunaikinti du opozicijai priklausę asmenys, vadeiva.

Berlyno federalinis teismas nusprendė, kad teroro aktas buvo sumanytas Irano dvasinio lyderio Ali Khameini ir buvusio Irano prezidento Ali Hashemi-Rafsanjani.

Neseniai spaudoje buvo pranešimų dėl už šias Irano opozicijos atstovų žmogžudystes atsakingų asmenų paleidimo.

Žinoma, visiškai palaikydamas Donaldą Kleiną ir jo artimuosius, šio klausimo autorius mano, kad jeigu bus nusileista pagrindinei pasaulyje su terorizmu siejamai tautai, gali būti, kad to padarinius pajus visi Europos piliečiai – tiek Vokietijoje, tiek ir kitose valstybėse narėse.

Ar Taryba nemano, kad nuolaidžiaujant terorizmui, kaip yra šių derybų atveju, gali išaugti rizika visiems Europos piliečiams tapti Irano režimo terorizmo aukomis?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba šio klausimo nesvarstė.

Kokias Taryba mato kelių per Alpes tarp Bavarijos, Austrijos, Italijos ir Slovėnijos plėtros galimybes, siekiant padidinti ekonominius mainus ir kartu išlaikyti ekologinius standartus?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kalbant apie galimybes skatinti ir plėtoti kelius per Alpes, apie ką Parlamento narys, be jokios abejonės, bus informuotas, ir remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB, pakeičiančiu Sprendimą Nr. 1694/96/EB dėl Bendrijos gairių dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, tarp transeuropinio transporto tinklo prioritetų yra: inter alia, reikiamų pagrindinių jungiamųjų kelių tiesimas ir plėtra, siekiant užpildyti trūkstamas atkarpas, papildyti didžiuosius kelius ir apeiti gamtines kliūtis bei į tinklo kūrimą ir įgyvendinimą integruoti saugumo ir aplinkos aspektus. Be to, minėto sprendimo 8 straipsnyje nurodoma, kad kurdamos transeuropinį transporto tinklą, valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į aplinkos apsaugą.

Reiktų paminėti du minėto sprendimo II priede išdėstytus prioritetus, tai yra geležinkelių ašis Berlynas–Verona / Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas bei „Prioritetinis projektas Nr. 6“ – geležinkelio ašis Lionas–Turinas–Venecija–Liubliana–Budapeštas. Remiantis 2007 m. liepą projekto koordinatoriaus Karelo Van Mierto parengtu pranešimu dėl pažangos, su geležinkelio ašimi Berlynas–Verona  / Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas susijusi veikla smarkiai pasistūmėjo antraisiais metais, o Austrija ir Italija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Brenerio tunelio. 2007 m. gruodį Komisija priėmė sprendimą dėl prašymo dėl Brenerio tunelio bendro finansavimo.

„Prioritetinis projektas Nr. 6“ – geležinkelio ašis Lionas–Turinas–Venecija–Liubliana–Budapeštas taip pat išsprendžia Alpių kirtimo iš vakarų į rytus problemą. Šis prioritetas taip pat apima jau statomą Mont Cenis tunelį, kuris yra Italijos ir Prancūzijos sienos kirtimo projektas. Kalbant apie šį projektą, taip pat reiktų paminėti Triesto–Divačo geležinkelio ašį, dėl kurios Komisija pritarė bendram finansavimui 2007 m. parengiant dokumentus bei atliekant parengiamuosius darbus. Jau vykdoma su šiuo projektu susijusi veikla, o 2007 m. liepą Italija ir Slovėnija dėl šios atkarpos pasirašė susitarimo memorandumą.

Vakarų Balkanai tapo vienu iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetų. ES siūlo Vakarų Balkanų šalims aiškias įstojimo perspektyvas, atverdama daugybę politinių, ekonominių ir socialinių galimybių tiek ES, tiek ir Balkanų šalims.

Ar, Tarybos nuomone, ES plėtros strategija Vakarų Balkanų šalims, kuri yra daugiausia pagrįsta iki šiol naudotu „žingsnis po žingsnio“ plėtros modeliu (SAS – šalies pareiškėjos statusas – derybos dėl stojimo – stojimas), yra tikroviška?

Kokį kriterijų numatė pati Taryba, siekdama nustatyti, kurios šalys, kuriose praeityje vyko pilietiniai karai dėl etninių priežasčių, yra pasirengusios stojimui?

Kokį laikotarpį Taryba gali duoti atskiroms buvusios Jugoslavijos šalims? Kada šios šalys bus laikomos pakankamai stabiliomis, kad galėtų įstoti į ES?

Kaip Taryba vertina teiginį, kad ES negali įsileisti etninių konfliktų?

Kokio tvarkaraščio reiktų laikytis Juodkalnijai suteikiant šalies pareiškėjos statusą? Kokios yra didžiausios šio proceso kliūtys?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES pirmininkaujanti Slovėnija Vakarų Balkanams skirs ypatingą dėmesį. Šio regiono stabilumas yra ypač svarbus visos ES saugumui ir klestėjimui. Vykstant perėjimo procesui, 2008 m. galima tikėtis nemažai įvykių: 2003 m. Salonikų darbotvarkės persvarstymo, tinklo stabilizavimo užbaigimo ir asociacijos susitarimų sudarymo bei regioninio bendradarbiavimo stiprinimo tam tikrose srityse. Taryba ir toliau rems numatomą Vakarų Balkanų narystę ES ir artimiau supažindins su ja regiono gyventojus (pirmiausia tai padės pasirengti dialogo dėl vizų režimo su regiono šalimis panaikinimo pradžiai). Be to, Regioninės bendradarbiavimo tarybos įsteigimas bus dar vienas svarbus regioninio bendradarbiavimo laimėjimas ir didesnės regioninės atsakomybės išraiška. Taryba pabrėžė regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą bei kaimyninių šalių bendradarbiavimo poreikį, siekiant abiem šalims priimtinų neišspręstų klausimų sprendimo.

Visapusiškai nagrinėjant Vakarų Balkanų šalių padėtį, reikia atsižvelgti į didelę pastaraisiais metais pasiektą pažangą: didesnį stabilumą, demokratines reformas, ekonomikos augimą, didesnį regioninį bendradarbiavimą bei pažangą artėjant ES link, kaip į stabilizacijos ir prisijungimo proceso dalį. Vis dėlto dar lieka nemažų iššūkių: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, tarptautinės teisės (TBTBJ) normų laikymasis ir Kosovo statuso klausimo sprendimas. Pastarasis iššūkis yra svarbiausias regiono stabilumo požiūriu. Todėl Kosovo statusas yra pagrindinis ES pirmininkaujančios valstybės prioritetas. Taryba mano, kad tai yra Europos problema, kurią būtina išspręsti, ir tai prisidės prie Vakarų Balkanų šalių regiono stabilumo ir narystės ES perspektyvos.

2008 m. vasario 17 d. Kosovo parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Kosovo nepriklausomybės. Vasarį vykusio susitikimo išvadose Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba nurodė, kad rezoliucija įpareigoja Kosovą laikytis demokratijos ir visų piliečių lygybės principų, serbų ir kitų mažumų apsaugos, kultūrinio ir religinio paveldo apsaugos bei tarptautinės priežiūros. Taryba palankiai priėmė faktą, kad

remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244, Kosove ir toliau veiks tarptautinė bendruomenė. Taryba pažymėjo, kad valstybės narės dėl savo ryšių su Kosovu nuspręs remdamosi nacionaline praktika ir tarptautine teise.

Vasarį vykusio susitikimo išvadose Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba priminė apie seną ES įsipareigojimą dėl Vakarų Balkanų šalių stabilumo. Taryba pakartojo, kad ES yra pasirengusi atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant regiono stabilumą, ir priminė apie Europos Sąjungos įsipareigojimus 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos išvadose bei susitarimą dėl bendrų veiksmų, nustatantį EEPP politikos bei teisės misiją, paskiriant Europos Sąjungos specialų atstovą Kosove. Europos Sąjunga taip pat toliau bendradarbiaus su JT, KFOR, ESBO bei kitais tarptautiniais veikėjais, siekdama išlaikyti stabilumą regione.

Europos Taryba iš naujo visiškai ir aktyviai patvirtino savo įsipareigojimą remti Vakarų Balkanų narystės ES perspektyvą. Ji paprašė Komisiją naudoti Bendrijos priemones skatinant ekonominį ir politinį vystymąsi bei pasiūlyti konkrečias priemones platesniam regionui, siekiant pasistūmėti šia kryptimi.

Pagrindinis ES pirmininkaujančios šalies tikslas buvusios Jugoslavijos šalių kelyje į ES atžvilgiu yra:

Serbija: ES pirmininkaujanti šalis skatins Serbiją sudaryti sąlygas, būtinas greitam SAS pasirašymui ir pasistūmėti siekiant šalies pareiškėjos statuso bei rems Serbijos siekį įstoti į ES, gerins ES matomumą Serbijoje ir skatins Serbiją tęsti sėkmingą regioninį bendradarbiavimą.

Bosnija ir Hercegovina: pirmininkaujanti valstybė skatins politinius veikėjus sudaryti sąlygas, būtinas kuo ankstesniam SAS pasirašymui, skatins Bosnijos ir Hercegovinos narystės ES perspektyvą ir didins ES matomumą. Ji rems politinį dialogą ir pastangas kurti valstybę, vykdant konstitucines ir kitas reformas, veikiant funkcionalioms ir veiksmingoms valstybės institucijoms, leisiančioms šaliai pagerinti savo piliečių gyvenimą. Ji taip pat rems ES specialųjį įgaliotinį Miroslavą Lajčįką ir toliau rengsis planuotam perėjimui nuo Aukštojo atstovo biuro iki sustiprintos ES specialiojo įgaliotinio biuro, remdamasi Taikos įgyvendinimo tarybos vertinimu ir reikiamų sąlygų sukūrimu.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: pirmininkaujanti valstybė, glaudžiai bendradarbiaujanti su Komisija, rems politinio dialogo bei besitęsiančio Ochrido pagrindų sutarties įgyvendinimo gilinimą bei skatins spartesnį reformos procesą, siekdama sukurti sąlygas, būtinas kitam šalies integracijos į ES etapui. Pirmininkaujanti šalis yra informuota apie ginčus dėl pavadinimo ir skatina abi šalis stengtis konstruktyviu požiūriu bei derybomis, padedant JT, rasti bendrai priimtiną išeitį ir taip prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių.

Juodkalnija: kaip ir visos Vakarų Balkanų šalys, Juodkalnija yra galima šalis pareiškėja dėl narystės Europos Sąjungoje. Pažangos kelyje į ES greitis priklauso nuo to, kaip sparčiai Juodkalnija pritaikys ir įgyvendins reikiamas reformas. Ryški Juodkalnijos pažanga rengiantis pasirašyti stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Tačiau šiuo metu būtina susitelkti į SAS įgyvendinimą, Juodkalnijos nacionalinių institucijų kūrimą bei stiprinimą, toliau stiprinti administracinius pajėgumus ir teisę bei skatinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šios sritys yra ypač svarbios bet kuriai funkcionuojančiai Europos šaliai. Taryba ir toliau rems šias Juodkalnijos pastangas.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą apie pasikeitusią dabartinę padėtį Palestinoje?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba laikosi pozicijos, kad Palestinos politinei padėčiai, apie kurią klausia narys, būtinai reikia institucijų kūrimo stiprinimo, gero valdymo, pilietinės visuomenės indėlio, paramos Palestinos ekonomikos augimui ir teisės stiprinimo, siekiant pasirengti nepriklausomos, demokratinės ir sėkmingos Palestinos valstybės Vakarų Balkanuose ir Gazos sektoriuje, kuri suvienytų visus Palestinos gyventojus ir taikiai bei saugiai sugyventų su Izraeliu ir jo kaimynais, sukūrimui.

Todėl ES sveikina praėjusį gruodį vykusios Tarptautinės donorų Palestinos valstybei konferencijos, kurioje buvo pažadėta daugiau kiap 7,4 milijardo JAV dolerių, skirtų paremti pastangas kuriant būsimos Palestinos valstybės veiksmingas, demokratines institucijas ir sėkmingą ekonomiką, taikant ministro pirmininko S. Fayado pateiktą reformos ir vystymosi planą, rezultatus. ES ir toliau yra apsisprendusi ženkliai prisidėti prie šių pastangų laikydamasi savo veiksmų strategijos „Valstybės kūrimas taikai Artimuosiuose Rytuose“, kuri apima platų pagalbos operacijų spektrą. Taip pat neseniai buvo pradėtas taikyti PEGASE finansavimo mechanizmas, teiksiantis pagalbą Palestinos žmonėms.

2008 m. sausio 28 d. išvadose, Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesenų įvykių Gazoje bei didelių neramumų Gazos ir Egipto pasienyje. Ji pasmerkė nuolatinius raketų sprogdinimus Izraelio teritorijoje ir visas kitas veiklas, prieštaraujančias tarptautinei teisei ir keliančias grėsmę civiliams. Pripažindama Izraelio įstatymų numatytą teisę į savigyną, Taryba paragino nedelsiant nutraukti visus smurto veiksmus. Ji dar kartą išreiškė didžiulį susirūpinimą humanitarine padėtimi Gazoje ir paragino nuolat teikti pagrindinius produktus bei paslaugas, įskaitant degalų bei elektros tiekimą. Taryba pakartoja savo raginimą visoms šalims skubiai imtis darbo siekiant kontroliuojamo Gazos sienos kirtimo į abi puses punktų atidarymo, tiek dėl humanitarinių priežasčių, tiek ir dėl prekybos srautų. Atsižvelgdama į tai Taryba pabrėžė savo paramą Palestinos valdžios pasiūlymui kontroliuoti visus sienos kirtimo punktus bei palaiko Arabų lygos rezoliuciją šia tema. ES ir toliau teiks humanitarinę pagalbą Gazos gyventojams ir yra pasirengusi padėti atkurti Gazos ekonomiką. Taryba pareiškė, kad ES yra pasirengusi apsvarstyti galimybę toliau tęsti savo stebėjimo misiją Rafoje, kaip numatyta atitinkamo tarptautinio susitarimo dėl patekimo ir judėjimo, kuris buvo sudarytas 2005 m. lapkritį, nuostatuose.

Po 1999 m. konflikto Kosovo provincijoje, kuri tuo metu buvo Jugoslavijos Federacinės Respublikos dalis, žlugo baudžiamosios ir civilinės teisės sistema. Nors Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai turėjo jurisdikciją Kosove, buvo aišku, kad jis pajėgs išspręsti labai ribotą bylų skaičių. Todėl, JT įkūrė Tarptautinių teisėjų ir prokurorų programą, pagal kurią į vietos baudžiamosios teisės sistemą buvo įtrauktas ribotas užsienio teisėjų ir prokurorų skaičius. Deja, daugiau nei septynerius metus vykdyta Tarptautinių teisėjų ir prokurorų programa nepateisino lūkesčių. Vietos prokurorai ir teisėjai vis dar nėra pasirengę byloms, iškeltoms už nusikaltimais pagal tarptautinę teisę. Tokioms byloms būtinos teisinės reformos vis dar nėra įstatymiškai patvirtintos. Nebuvo nustatyta datos teisingumo sistemai atkurti, kad ji galėtų veikti be tęstinio tarptautinio komponento.

Kokie yra Tarybos planai siekiant užtikrinti, kad tarptautiniai teisėjai ir prokurorai teiktų pažadėtą naudą, siekiant Kosove įvesti teisingumo sistemą?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Teisinė sistema Kosove ir toliau žlunga, o teisminėms institucijoms sunku teikti tinkamas paslaugas tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės teisės srityje. Vietos teisėjai ir prokurorai vis dar nepajėgūs spręsti svarbiausių baudžiamųjų ir civilinių bylų, inter alia, dėl saugumo priežasčių ir vietos bendruomenių bei gyventojų daugumos spaudimo. Šiuo metu tokias bylas sprendžia tarptautiniai teisėjai ir prokurorai, atliekantis Jungtinių Tautų laikinąją misiją Kosove (UNMIK).

Kosovo misija EULEX ⁽¹⁾ pabrėžia pagrindinį savo teisėjų ir prokurorų vaidmenį, kurį jie turi atlikti išlaikydami aukštą lygį ir įvairiuose kompetentinguose teismuose bei per Kosovo specialiąją prokuratūrą.

Pirmosios instancijos bylų ir skundų atveju bylos bus skaidriai priskiriamos EEPP misijos teisėjams ir prokurorams bei jų vietiniams kolegoms, naudojantis iš anksto nustatytais objektyviais kriterijais. EEPP teisėjai ir prokurorai taip pat veiks priklausydami Aukščiausiajam teismui ir Valstybinei prokuratūrai.

Ar Taryba galėtų padaryti pranešimą dėl dabartinės padėties Šri Lankoje, ypač dėl pastangų siekiant įvesti taiką šioje šalyje?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kaip matyti iš 2008 m. sausio 8 d. ES pranešimo, Taryba vis dar yra labai susirūpinusi padėtimi Šri Lankoje:

„ES labai apgailestauja dėl Šri Lankos vyriausybės sprendimo panaikinti 2002 m. sudarytą susitarimą dėl paliaubų su Tamil Eelam išlaisvinimo tigrais (angl. LTTE). Šis sprendimas ir esama karinė kampanija toliau blogina ir taip sunkią šalies būklę, įskaitant humanitarinę bei žmogaus teisių padėtį. Be susitarimo dėl paliaubų sumažėja derybų dėl ilgalaikės, taikios išeities iš konflikto Šri Lankoje perspektyvos. ES ypač apgailestauja, kad bus nutrauktas Šri Lankos stebėjimo misijos darbas.

Panašų susirūpinimą ES kelia LTTE teroro išpuoliai ir pareiškimai, kuriuose jie ir toliau žada nenutraukti smurto veiksmų. ES ragina abi šalis užbaigti visus karo veiksmus ir išvengti tolesnio konflikto aštrėjimo.

ES ragina Šri Lankos vyriausybę pritarti esminiam pasiūlymui dėl decentralizavimo, kad būtų galima kuo greičiau pradėti derybas. Kad būtų galima parengti dirvą deryboms, reikia pasistūmėti nuo praeitų pasiūlymų, ir ES ragina abi šalis dirbti siekiant išeities, kuri leistų taikiai ir ilgam laikui išspręstų konfliktą.

ES šiuo metu nagrinėja pasiūlymą dėl politinio konflikto saloje sprendimo, kurį prezidentui M. Rajapakse pateikė Visų partijų atstovų komitetas.

Yra aišku, kad Šri Lankos padėtis vis dar nestabili. Todėl Taryba nusprendė į šalį siųsti diplomatinę misiją, kad ši išnagrinėtų įvykių raidą, ir išreiškia susirūpinimą ES vardu.

Gal Taryba galėtų pasakyti, kur galima būtų rasti pilną, oficialiai konsoliduotą 2007 m. gruodį Lisabonoje ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Lisabonos sutarties leidimą? Jei dar nėra pilno, oficialiai konsoliduoto leidimo, kada tikimasi jį paskelbti?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kaip S. B. Søndergaardui bus pranešta, 2007 m. gruodžio 13 d. valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašyta Lisabonos sutartis yra sutartis, pakeičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. Lisabonos sutarties tekstas buvo paskelbtas 2007 m. gruodžio 17 d. Oficialiajame leidinyje. Konsoliduota Lisabonos sutartimi pakeistų sutarčių versijos dar nėra.

Tačiau, remiantis ankstesnių pakeitimų praktika (Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartys), konsoliduota Lisabonos sutartimi pakeistų sutarčių versija bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tikriausiai per kelis ateinančius mėnesius.

Baskų autonominė bendruomenė ir Navaros autonominė bendruomenė turi atskiras nuo Ispanijos valstybės mokesčių sistemas. Mokesčių sistemas reglamentuoja ekonominiai susitarimai su Baskų kraštu (Euskadi) ir Navara (atitinkamai Concierto Económico ir Convenio Económico). Nors šios sistemos yra nepriklausomos nuo Ispanijos sistemos, nei ankstesnės sutartys, nei Lisabonos sutartis Baskų ir Navaros vyriausybėms nesuteikia jokios kompetencijos Europos mokesčių politikos srityje. Dėl šios priežasties šioms autonominėms bendruomenėms yra sunku apsaugoti savo mokesčių sistemas Europoje.

Ispanija yra ne vienintelė Europos Sąjungos šalis narė, kurios viduje veikia skirtingos mokesčių sistemos. Baskų kraštui ir Navarai nuolat kyla sunkumų bandant apsaugoti savo mokesčių sistemas.

Ar Taryba ketina daryti poveikį dėl šių regionų kompetencijos mokesčių srityje pripažinimo?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Pagal galiojančius Bendrijos įstatymus apmokestinimas nėra ES kompetencija ir visais atvejais yra tik valstybių narių kompetencijos sritis. Be to, tik valstybės narės gali nuspręsti dėl vidaus apmokestinimo galių suteikimo įvairiems šalies teritoriniams ir (arba) regioniniams vienetams. Priimant tokio pobūdžio sprendimus Bendrijos įstatymai neatliko jokio vaidmens. Daugiausia, ką gali padaryti atitinkama valstybė narė, tai pasinaudoti jais, kad galėtų atsižvelgti į specifinius nacionalinių sistemų bruožus keičiant teisės aktus, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas laikosi nuomonės, kad valstybės narės yra kompetentingos mokesčių sistemos srityje, tačiau jų kompetencija neturi prieštarauti Bendrijos įstatymams. Todėl tarptautinė teisė negali prieštarauti priimtoms suderintoms priemonėms. Be to, nacionalinės apmokestinimo galios neturi peržengti Sutarties ribų, todėl negali būti teikiama draudžiama valstybės pagalba arba taikomi draudžiami laisvo judėjimo apribojimai. Vis dėlto ar nacionalinės mokestinės priemonės neprieštarauja Bendrijos įstatymams nustato ne Taryba, o veikiau Europos Komisija ir teismai.

Pamatiniame sprendime 2004/757/TVR⁽¹⁾, nustatančiame būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, numatoma, kad valstybės narės iki 2006 m. gegužės 12 d. turi informuoti Tarybą ir Komisiją apie tai, kaip jos perkėlė savo įsipareigojimus, numatytus Pamatiniame sprendime.

Kaip Nyderlandai laikosi šių įsipareigojimų? Kaip tai, kad Mastrichto savivaldybė davė leidimą didžiausiam narkotikų pardavimo vietos statybos tiesiai ant Belgijos sienos projektui, derinasi su šiais įsipareigojimais?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba taip atsako į klausimą dėl Pamatinio sprendimo 2004/757/TVR įgyvendinimo veiksmingumo:

2004 m. spalio 25 d. pamatiniame sprendime 2004/757/TVR⁽²⁾ numatomos būtiniausios nuostatos dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais.

Pagal Pamatinio sprendimo 9 straipsnį, valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių, kad nebūtų prieštaraujama 2006 m. gegužės 12 d. pamatinio sprendimo nuostatoms ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui bei Komisijai pateikti tekstą dėl nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę šiame pagrindų sprendime joms numatytų įsipareigojimų nuostatas.

2006 m. rugsėjo 4 d. laiške Nyderlandai informavo Tarybą apie Pamatinio sprendimo taikymą jų nacionalinėje teisėje bei pateikė tekstą dėl nuostatų, kuriomis atitinkami įsipareigojimai yra perkeliami į šalies nacionalinius teisės aktus. Šios nuostatos įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.

Dėl klausimo, kaip atskira valstybė narė laikosi Pamatiniame sprendime numatytų įsipareigojimų, reikia nepamiršti, kad pagal 9 straipsnį, Komisija, iki 2009 m. gegužės 12 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Pamatinio sprendimo įgyvendinimo veiksmingumo, įskaitant poveikį teisminiam bendradarbiavimui prekybos narkotikais srityje. Remdamasi šia ataskaita, Taryba įvertins, ar valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti.

Pagal gyventojų skaičių, Azerbaidžane yra labai daug pabėgėlių: maždaug vienas iš septynių azerų yra pabėgėlis. Apie 4 proc. visų pasaulio pabėgėlių yra Azerbaidžane. „Šalies viduje perkeltų asmenų (angl. IDP) problema Azerbaidžane egzistuoja jau 14 metų. Daug vaikų nėra patyrę nieko kita, išskyrus pabėgėlių gyvenimą, gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir nelanko mokyklos. Milžiniškos stovyklos, kuriose jie gyvena, yra socialinių neramumų, epidemijų ir nusikalstamumo židiniai. Vyriausybė nepajėgi išspręsti šios problemos. Didžioji dalis šalies viduje perkeltų žmonių yra palikti likimo valiai be tinkamo apgyvendinimo, maisto ir medicininės ar sveikatos priežiūros.

Azerbaidžanas 2016 m. nori rengti Olimpines žaidynes. Ar ES darys spaudimą Azerbaidžanui dėl pabėgėlių problemos sprendimo ir apskritai dėl didesnės pagarbos žmogaus teisėms? Azerbaidžane nevyksta demokratiniai rinkimai, žiniasklaidos teisės yra apribotos, klesti nebaudžiamumas ir korupcija. Ar prireikus ES paprieštaraus Azerbaidžano siekiui organizuoti žaidynes, turint galvoje tai, kad išankstinės viltys, jog Olimpinių žaidynių organizavimas paskatins Kiniją labiau gerbti žmogaus teises, pasirodė esančios bergždžios?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba mano, jog pabėgėlių, rinkimų, žmogaus teisių ir žiniasklaidos teisių problema Azerbaidžane yra labai svarbi, todėl šiems klausimams skiria ypatingą dėmesį. Šie klausimai yra susiję su pagrindinėmis Europos vertybėmis, kurias Azerbaidžanas pripažino dalyvaudamas Europos Taryboje ir ESBO bei Europos kaimynystės politikos (ENP) veiksmų plane.

Europos Sąjunga labai remia azerų pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus žmones ir tikisi, kad jie kuo greičiau galės sugrįžti į savo namus, kai tik bus pasiektas bendras taikos susitarimas. Be to, ES dažnai pabrėžia, kad yra pasirengusi teikti finansinę pagalbą Kalnų Karabacho ir kaimyninių okupuotų sričių atstatymui ir atkūrimui, kai tik bus pasiektas bendras susitarimas dėl taikos. Tai turėtų palengvinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą.

Taryba ne kartą (ypač ES pirmininkaujančios šalies pranešime dėl 2005 m. lapkričio 7 d. Azerbaidžano parlamento rinkimų) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODHIR) vertinime išreiškė nusivylimą, kad nepaisant tam tikros pažangos, palyginti su buvusiais rinkimais, 2005 m. lapkričio 6 d. parlamento rinkimuose nebuvo paisoma daugelio ESBO įsipareigojimų ir Europos Tarybos įsipareigojimų bei standartų demokratinių rinkimų atžvilgiu. Europos Sąjunga dabar skatina Azerbaidžaną labiau stengtis įvesti demokratiją, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. spalį vyks prezidento rinkimai.

Pastaraisiais mėnesiais ES ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties šalyje. Tokie teigiami poslinkiai turės būti itin stebimi vykstant pasirengimui prezidento rinkimams.

ES specialusis įgaliotinis Peter Semneby ir vyriausiojo įgaliotinio asmeninė atstovė žmogaus teisių klausimais Riina Kionka 2007 m. liepą kartu apsilankė Baku, kad paskatintų tolesnį dialogą žiniasklaidoje.

2007 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos vardu buvo padarytas pranešimas dėl Eynulla Fatullayevo įkalinimo Azerbaidžane.

2008 m. sausio 8 d. Europos Sąjunga pareiškė besidžiaugianti, kad prezidentas I. Aliyevas paleido 119 įkalintų asmenų, įskaitant kelis kalėjusius žurnalistus, bei tikinti, kad prezidento malonė yra teigiamas žingsnis link to, kad Azerbaidžanas laikytųsi tarptautinių ir europinių įsipareigojimų dėl spaudos laisvės. Vis dėlto ES ir toliau kelia nerimą tai, kad trys žurnalistai (Mirza Sakit Zahidov, Ganimat Zahid ir Eynulla Fatullayev) vis dar yra įkalinti. Ji paragino Azerbaidžano valdžią pasitaikius artimiausiai progai paleisti juos arba suteikti malonę. Taip pat ji remia moratoriumo dėl šmeižto proceso įvedimą.

Be to, ES, taip pat bendradarbiaudama su ESBO ir Europos Taryba, ir toliau naudosis kiekviena proga išreikšti susirūpinimą pabėgėlių problema, rinkimais, žmogaus teisėmis ir žiniasklaidos laisve Azerbaidžane. Ji jau taip elgėsi susitikimuose su ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komitetu (vykusiame 2007 m. rugsėjo 28 d. Baku) ir ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo taryba (vykusiame 2007 m. spalio 16 d. Liuksemburge).

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukazui, ambasadorius Peter Semneby taip pat padeda Azerbaidžanui įgyvendinti politines bei ekonomines reformas, ypač teisės, demokratizavimo, žmogaus teisių, gero valdymo, vystymosi ir skurdo mažinimo srityse. per vizitus Azerbaidžane ambasadorius P. Semneby taip pat susitinka su šalies opozicijos partijos nariais.

Todėl Taryba ketina labai atidžiai stebėti Azerbaidžano poslinkius šiose srityse ir prireikus aptarti juos su Azerbaidžano valdžia. Viena iš tokių galimybių padiskutuoti su Azerbaidžano valdžia pasitaikė 2008 m. vasario 4 d. ES trejeto užsienio reikalų ministrų vizito Baku metu.

Kaip Tarybai pirmininkaujanti šalis stengiasi pasiekti susitarimą dėl 2002 m. kovą Komisijos pasiūlyto ir 2002 m. lapkričio 21 d. Parlamento patvirtinto direktyvos projekto (COM(2002)0149 – COD/2002/0072) dėl laikinų agentūrų darbuotojų?

Kokie yra pagrindiniai diskutuojami klausimai ir kada Taryba tikisi pritarti bendrai pozicijai dėl šio pasiūlymo?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Narys klausia, kaip ES pirmininkaujanti Slovėnija stengiasi pasiekti susitarimą dėl direktyvos projekto dėl laikinų agentūrų darbuotojų. ES pirmininkaujanti Slovėnija nori tęsti darbą dėl šio pasiūlymo dėl teisės akto ir, atsižvelgdama į gruodį vykusį Tarybos posėdį, šiuo metu nagrinėja pažangos galimybes.

Pagrindiniai Tarybos aptariami klausimai buvo:

– draudimų ir apribojimų laikiniems agentūrų darbuotojams persvarstymas (4 straipsnis) ir

– laikotarpis, per kurį agentūrų darbuotojams galima taikyti mažiau palankias sąlygas nei tos pačios įmonės nuolatiniams darbuotojams (5 straipsnio 4 dalis).

ES pirmininkaujanti Slovėnija nori toliau dirbti prie laikinų agentūrų darbuotojų direktyvos projekto, tačiau ji negali spręsti, kada galima tikėtis bendro Tarybos sprendimo.

Kol Sąjungoje nėra policijos pajėgų, turinčių galių už valstybės ribų, ar, Tarybos manymu, Europolas imsis atsakomybės dėl ES piliečių įspėjimo (kaip kad Amerikoje tai daro FTB) apie tai, kad į jų kompiuterius buvo įsilaužę organizuoto nusikalstamumo atstovai ir kad kompiuteriai buvo prijungti prie įsilaužėlių tinklo, siekiant platinti elektronines šiukšles, nustatyti tapatybę ir vykdyti paslaugų atakas finansinėse ir komercinėse interneto svetainėse? Jei ne, tuomet kas tai darys?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

2007 m. lapkričio mėn. išvadose dėl kibernetinio nusikalstamumo Taryba pabrėžė, kad reikia stiprinti koordinavimą bei gerinti visų turimų veikėjų darbą bei išteklius valstybėse narėse bei tokiuose organuose kaip Europolas ir Europos teisinio bendradarbiavimo institucija (Eurojustas) bei tarptautinėse organizacijos, tokiose kaip Interpolas. Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia praktiškai įgyvendinti bei įvertinti, kaip veikia susitarimai dėl valdžios institucijų skirtingose šalyse bendradarbiavimo, ypač atsižvelgiant į 24/7 tinklą, numatytą 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/222/TVR, užtikrinantį valdžios institucijų bendradarbiavimą ištisą parą septynias dienas per savaitę, tokiu būdu paspartinant atsaką į kibernetinį nusikalstamumą.

Kovos su liga sėkmė dažnai priklauso nuo ankstyvo jos diagnozavimo, ir tai ypač taikytina krūties vėžio atvejais. Moderni įranga – pozitronų emisijos tomografas (PET) ir kompiuterinis tomografas (CT) yra būtina ankstyvai diagnostikai, o Lietuva tokios įrangos neturi. Pacientai yra priversti vykti į kitas šalis tyrimams, o jų sveikatos draudimo schemos nekompensuoja patirtų išlaidų.

Gal Taryba galėtų pakomentuoti onkologinių susirgimų diagnostikos padėtį ES, ypač naujosiose valstybėse narėse? Kokia yra geroji patirtis šioje srityje? Kokių priemonių galėtume imtis šiai problemai išspręsti?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba norėtų padėkoti narei, išreiškusiai susidomėjimą šiuo svarbiu klausimu. Vėžio problemos mažinimas yra ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetas visuomenės sveikatos srityje. Remdamasi diskusija, vykusia 2008 m. vasario 7–8 d. Brdo mieste (Slovėnija) surengtoje konferencijoje „Vėžio problema –kaip galėtume ją sumažinti?“, pirmininkaujanti šalis pateiks išvadas dėl vėžio, kurias Taryba patvirtins 2008 m. birželio 10 d.

Tarp valstybių narių ilgą laiką vyravo didžiulė procentinė nelygybė bei spragos mirštamumo, sergamumo ir išgyvenimo onkologinių susirgimų atvejais srityje. Šių skirtumą priežastis yra labai skirtingas ligos prevencijos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir lengvinančio gydymo paslaugų lygmuo. Todėl savo išvadose Taryba pabrėžia poreikį ES priimti bendrą vėžio prevencijos ir kontrolės strategiją, padėsiančią panaikinti diagnostikos, gydymo ir priežiūros spragas.

Nors reikia pabrėžti, kad sveikatos ir priežiūros paslaugų, reikalingų, pvz., nustačius onkologinį susirgimą, organizavimas bei numatymas yra tik pačių valstybių narių kompetencija, numatomose išvadose pirmininkaujanti šalis siūlo, kad Taryba paragintų valstybes nares vėžiu sergantiems pacientams suteikti kuo įmanoma geresnę priežiūrą. Tačiau, tai yra įmanoma tik pasitelkus kvalifikuotą įvairių sričių specialistų personalą, atitinkama įrangą ir veiksmingą diagnostiką bei medikamentus.

Europos Komisija paskelbė du Europos gairių rinkinius dėl krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikrinimo ir diagnozavimo geriausios patirties (kolorektalinio vėžio diagnozavimo gairės bus pateiktos iki 2009 m.) Šios gairės parodo, kokį vaidmenį gali atlikti Europos Sąjunga bendradarbiaudama su nacionalinėmis vyriausybėmis, profesinėmis organizacijomis bei pilietine visuomene saugant ir gerinant Europos piliečių sveikatą.

Pasak Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. IARC), gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje pagal paplitimą tarp moterų, vyresnių kaip 45 metų amžiaus visame pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje pranešama apie 60 000 vėžio atvejų ir maždaug 30 000 mirčių nuo vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžys yra didžiausia Europos sveikatos, psichologinė ir socialinė problema.

Ar Taryba, pripažindama profilaktinių patikrinimų programų veiksmingumą, sutinka, kad vakcinacijos programos dėl gimdos kaklelio vėžio taikymas kartu su profilaktinių patikrinimų programomis yra būtinas gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu atvejams sumažinti Europoje?

Ar Taryba svarstė skatinti valstybes nares atlikti išlaidų ir naudos analizę dėl plačiai prieinamos vakcinavimo programos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Vėžio problemos mažinimas yra ES pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetas visuomenės sveikatos srityje. Remdamasi neseniai, 2008 m. vasario 7–8 d. Brdo mieste (Slovėnija) surengta konferencija „Vėžio problema – kaip galėtume ją sumažinti?“, pirmininkaujanti šalis pateiks Tarybai išvadas dėl vėžio, kurias Taryba patvirtins 2008 m. birželio 10 d.

Buvo įrodyta, kad tikslinis profilaktinis patikrinimas yra veiksminga strategija mažinant gimdos kaklelio vėžio vystymosi ir mirštamumo nuo jo riziką. Komisija neseniai baigė sudaryti antrą Europos gairių dėl gimdos kaklelio vėžio profilaktinio patikrinimo kokybės užtikrinimo leidimą, kuris bus laikomas Europos nuorodos standartu ir geriausios patirties pavyzdžiu.

Be to, pristatyta nauja sritis vėžio prevencijos srityje – vakcinų nuo kai kurių kancerogenų plėtojimas. Planuojamose išvadose pirmininkaujanti valstybė siūlo, kad Taryba ragintų valstybes nares taikyti šias naujas prevencines priemones prieš vėžio sukėlėją.

Žiniasklaida pranešė, kad Maroko karalius Mohamedas VI paragino Prancūzijos prezidentą daryti spaudimą ES dėl Maroko šalies „geresnio statuso“. 2008 m. sausio 21 d. apie tokį geresnį statusą savo kalboje pasisakė Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner.

O Žmogaus teisių stebėjimo organizacija praneša apie totalines represijas prieš taikius judėjimus už žmogaus teises, siekiančius Vakarų Sacharos nepriklausomybės.

Demokratijos principų laikymasis bei pagrindinės žmogaus teisės yra ES ir jos valstybių narių susitarimo su Maroku pagrindas. Taip pat neseniai šiuo klausimu buvo kreiptasi į Žmogaus teisių, demokratizacijos ir valdymo pakomitetį.

Ar Taryba jau pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Sacharoje? Ar priklausomai nuo pažangos šioje srityje buvo pažengta „geresnio Maroko statuso“ link?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Marokas priėmė strateginį sprendimą priartėti prie Europos Sąjungos. Europos Sąjunga ir Marokas vis glaudžiau bendradarbiauja daugelyje sričių. Europos Sąjungai tai yra ypač svarbi strateginė partnerystė, kadangi ji apima regioną, kuriame vis dar yra nestabilumo šaltinių.

Tuo pačiu metu partnerystė su Maroku yra pagrįsta susitarimu dėl tam tikrų bendrų vertybių. Demokratijos principų laikymasis, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra ES ir Maroko santykių pagrindas bei ES ir Maroko asociacijos susitarimo pagrindinė sudedamoji dalis. Šios vertybės taip pat yra Europos kaimynystės politikos (ENP) pagrindas. 2005 m. jos buvo patvirtintos ES ir Maroko Europos kaimynystės politikos veiksmų plane. Atitinkami klausimai, įskaitant padėtį Vakarų Sacharoje ir jos padarinius, paprastai yra visų susitikimų, kurie vyksta kaip dvišalio dialogo dalis, pagrindiniai klausimai. Marokas yra įsipareigojęs laikytis šių vertybių. Tai atspindi pastaraisiais metais įgyvendintos ženklios reformos politikos srityje bei tas faktas, kad Marokas nori diskutuoti su Europos Sąjunga, ypač Žmogaus teisių, demokratizacijos ir valdymo pakomitetyje, kurs iki šiol buvo sušauktas du kartus, paskutinį kartą 2007 m. lapkritį.

Geresnio statuso santykiuose su Europos Sąjunga Marokas siekia nuo 2001 m. Nuo to laiko jis padarė didelę pažangą. Šiame bendrajame bei kaimynystės politikos kontekste, paskutinėje 2007 m. liepos 23 d. vykusioje Asociacijos taryboje, Europos Sąjunga ir Marokas susitarė palengvinti tyrimo galimybes, siekdami gerokai sustiprinti santykius, kurie suteiktų Marokui jo prašomą geresnį statusą.

ES ir Maroko asociacijos taryba nusprendė, kad yra būtina įgyvendinti Europos kaimynystės politikos veiksmų planą. Asociacijos taryba taip pat įkūrė ad hoc darbo grupę, kuri, remdamasi pažanga, pasiekta įgyvendinant veiksmų planą ir kitus, atsižvelgiant į kitus forumus pateiktus planus, nagrinėja naujus partnerystės ir tolesnių dvišalių santykių plėtojimo veiksmų tikslus, įskaitant glaudžius sutartinius santykius, kaip tai jau buvo numatyta Veiksmų plane. Kitas Komisijos pranešimas dėl Europos kaimynystės politikos, kuris turi būti pristatytas balandį, bus reikšmingas šiuo požiūriu. Visa tai bus įtraukta į kito antroje šių metų pusėje vyksiančio ES ir Maroko asociacijos tarybos susitikimo diskusijas.

Pagrįsdami tuo, jog nėra jokio „realaus pasaulio be atominių ginklų plano“, penki buvę NATO štabo vadai ir vyriausieji generolai reikalauja, kad punktas dėl „pirmojo branduolinio smūgio“ išliktų „būtina prevencijos priemone“. „Prevencinis branduolinis smūgis“ yra karingos imperialistinės JAV politikos arsenalo dalis. Taigi kaip dalį savo pasiūlymų dėl didesnio NATO vaidmens buvę aukščiausieji pareigūnai siūlo prevencinio branduolinio smūgio naudojimą netgi be JT Saugumo Tarnybos leidimo tuo atveju, kai, jų nuomone, bus iškilusi „grėsmė Vakarų vertybėms ir vakarietiškam gyvenimo būdui“. Jų rekomendacijos, kurios jau buvo pateiktos JAV Pentagonui ir NATO Generaliniam Sekretoriui Jaapui de Hoopui Schefferiui, bus aptariamos balandį Bukarešte vyksiančiame NATO aukščiausio lygio susitikime, kur, žinoma, sukels stiprią reakciją.

Ar Taryba pasakys, ar ji smerkia šį pasiūlymą dėl „prevencinio branduolinio smūgio“?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nesvarstė pareiškimo, apie kurį kalba G. Toussas.

Ko Londonas galėtų pasimokyti iš 2004 m. Atėnuose vykusių olimpinių žaidynių, artėjant 2012 m. olimpinėms žaidynėms? Pavyzdžiui, kokių specialiųjų priemonių ketina imtis ES, kad užtikrintų laisvą dalyvių, žiūrovų ir žurnalistų judėjimą, atsižvelgdama į saugumo ir nelegalios migracijos problemas?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Jungtinė Karalystė nedalyvauja bendroje Bendrijos vizų politikoje. Todėl Bendrija neturi imtis jokių priemonių, kurios įpareigotų Jungtinę Karalystę supaprastinti paraiškų vizoms į Jungtinę Karalystę gauti teikimo procedūras olimpiečiams. Jungtinė Karalystė, jei nori, gali atsižvelgti į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1295/2003 dėl priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą ir vizos išdavimo 2004 m. Atėnuose vyksiančiose Olimpinėse ar Parolimpinėse žaidynėse dalyvausiantiems olimpiečiams tvarką⁽¹⁾ ir 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2046/2005 dėl priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą ir vizos išdavimo 2006 m. Turine vyksiančiose Olimpinėse ar Parolimpinėse žaidynėse dalyvausiantiems olimpiečiams tvarką⁽²⁾. Šie du reglamentai remiasi tuo, kad Graikija ir Italija yra valstybės narės, visiškai taikančios Šengeno acquis, taigi visiškai dalyvauja Bendrijos vizų politikoje.

Apskritai Jungtinės Karalystės institucijos gali pasinaudoti bendradarbiavimo svarbiuose tarptautinio masto renginiuose vadovu, skirtu policijos ir saugumo institucijoms (OL C 314, 2007 12 22, 4 p.). Vadovas neseniai buvo iš dalies pakeistas, visų pirma dėl to, kad norėta įtraukti ankstesnėse Olimpinėse žaidynėse įgytą patirtį.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, „per 2007 m. įvyko teigiamų Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių poslinkių, pvz., pradėtas Baltarusijos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos susitarimas dėl Europos Komisijos atstovybės Baltarusijos Respublikoje įsteigimo, ypatingą dėmesį skiriant Baltarusijos ir Europos Sąjungos prekybai bei ekonominiam bendradarbiavimui“.

Kaip Taryba vertina 2007 m. ES ir Baltarusijos santykius, ypač žmogaus teisių padėties šalyje požiūriu? Kokios santykių su Baltarusija strategijos artimiausiu metu ir tolimuoju laikotarpiu numato laikytis Taryba? Kokia tikimybė per ateinančius metus sumažinti vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES politika dėl Baltarusijos ir toliau remiasi dviem aspektais. Viena vertus, ji išlaiko ribojamąsias priemones (vizų draudimas ir lėšų įšaldymas) Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už demokratinių principų pažeidimą ir piktnaudžiavimą jais, kita vertus, vis labiau norima bendradarbiauti su Baltarusijos visuomene, įskaitant ryšius su valdžia. Kaip pirmą bendradarbiavimo su Baltarusija pradžios sąlygą ES nurodė visų politinių kalinių paleidimą ir opozicijos rėmėjų bei pilietinės visuomenės aktyvistų suėmimų nutraukimą. Ši žinia buvo nuolat pabrėžiama, inter alia, 2007 m. vykusiame interviu su vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai Javieru Solana, skirtu nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai, bei tiesioginiuose pokalbiuose su Baltarusijos valdžia.

Baltarusijos valdžia dažnai pažeidžia pagrindines žmogaus teises politinės opozicijos, žiniasklaidos ir susibūrimų laisvės požiūriu. Nors dalyvavimas opozicinių politinių organizacijų veikloje Baltarusijoje nėra neteisėtas, iš tiesų tokių organizacijų veikla yra neįmanoma. Toliau vykdomi areštai dėl politinių priežasčių ir sulaikymai (nors kartais ir tik trumpam laikotarpiui). Praeitais metais buvo sumušta ir sulaikyta daugybė opozicijos aktyvistų. Vis dėlto sausį ir vasario pradžioje buvo paleisti penki iš šešių politinių kalinių. Tik Aleksandras Kozulinas liko įkalintas dėl politinių priežasčių.

Taryba yra susipažinusi su nuo 2007 m. pabaigos, kai kaimyninės Europos Sąjungai priklausančios šalys prisijungė prie Šengeno erdvės, padidėjusių mokesčių už vizas Baltarusijos piliečiams problema. Europos Sąjunga nenori, kad Baltarusijos piliečiams būtų taikomos palankesnės vizų išdavimo sąlygos nei jos kaimyninių šalių piliečiams. Vis dėlto būtinos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo, siekiant įvesti mažesnius mokesčius už vizas. Deja Baltarusijos vyriausybė nedavė teigiamo atsakymo dėl ES pasiūlymo dalyvauti Europos kaimynystės politikoje, kuri paskatintų ir kartu įpareigotų šią šalį. Dėl šios priežasties vis dar neįmanoma pradėti derybų dėl vizų režimo supaprastinimo.

Taryba vis dar nori vesti dialogą su Baltarusija dėl laipsniško dvišalių santykių reguliavimo, įskaitant santykius, kaip susitarimo dėl partnerystės, bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės politikos dalį, jei Baltarusijos valdžia parodys jog nori laikytis demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų.

Didžiosios Britanijos NVO „Reprieve“ pranešime pateikiamas dar vienas pagrįstas CŽV skrydžių panaudojimo kalinių pervežimui ir nelegaliam sulaikymui, kitaip tariant, nusikalstamoms JAV operacijoms, žinomoms kaip „ypatingojo persekiojimo operacijos“, atskleidimas.

Naudojamas metodas yra skirtas prievarta išgabenti „terorizmu įtariamus asmenis“, kaip juos diskriminuojančiai įvardija CŽV, kurie yra persekiojami ir sulaikomi bet kurioje pasaulio vietoje, o paskui siunčiami į slaptus kalėjimus įvairiose šalyse, kur patiria netinkamą elgesį ir netgi yra kankinami. JAV valstybės sekretorius viešai patvirtino „ypatingojo persekiojimo“ taikymą.

To nepaneigė ir CŽV direktorius, o 2006 m. rugsėjį pats prezidentas Bušas pripažino tokių slaptų CŽV kalėjimų buvimą kaip aplinką, kurioje [kaliniai] galėtų būti laikomi slaptai. Po tokių pareiškimų pasipylė ombudsmeno ir teisėtvarkos institucijų įsikišimai, raginimai rengti parlamentinius tyrimus, Europos Tarybos pranešimas, vis dar vykstantis EP tyrimas, valstybių narių vyriausybių pareiškimai dėl CŽV naudojamų orlaivių nusileidimo jų teritorijoje bei žmonių, kurie buvo įkalinti tokiomis sąlygomis, liudijimai.

Ar Taryba gali nurodyti, kokių paaiškinimų ji ketina prašyti iš JAV administracijos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

ES nuolat atkreipdavo dėmesį į šiuos klausimus politinio dialogo su JAV metu.

Tarybos pozicija yra pateikta 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadose: „ES ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi visiškai drausti kankinimus, žiaurų, nehumanišką ar žeminantį elgesį bei bausmes. Tai taikoma mūsų pačių veiksmams ir mes išreiškiame susirūpinimą dėl trečiųjų šalių. (…) Slaptų sulaikymo vietų, kuriose sulaikyti asmenys yra laikomi teisiniame vakuume, buvimas prieštarauja tarptautiniams humanitariniams ir žmogaus teisių įstatymams“.

Pagal ES gaires dėl kankinimų, šalys taip pat turi uždrausti slaptas kalinimo vietas, siekdamos užtikrinti, kad visi laisvės netekę asmenys būtų laikomi oficialiai pripažintose įkalinimo vietose ir kad būtų žinoma jų buvimo vieta.

Pažeisdamos Graikijos teisės aktus (įstatymą dėl laivo vėliavos), 2008 m. sausio 2 d. Egipto ginkluotosios pajėgos įsiveržė į „Roll-On Roll-Off“ tipo laivą „Nikolas A“. Jis buvo sulaikytas nuo 2007 m. spalio 6 d. dėl civilinės teisės ginčo Safagoje, Egipte. Graikų laivo savininkas pateikė skundą dėl to, kad šeši įgulos nariai buvo žiauriai sumušti ir patyrė sunkių traumų. Tada Egipto kariuomenė suėmė ir įkalino laivo graikų kilmės antrąjį inžinierių ir bendrovės kapitoną bei atėmė kitų įgulos narių pasus.

Ar Taryba ketina įsikišti, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos graikų ir ispanų kilmės jūrininkų, tapusių laivo savininkų ir frachtuotojų interesų konflikto aukomis, teisės?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nesvarstė A. Pafiliso užduoto klausimo, kadangi tai nėra jos kompetencijos sritis.

Siekdamos sumažinti išlaidas ir padidinti pelną, tarptautinės maisto įmonės skatina gyvūnų klonavimą pašarų ir maisto produktų gamybos tikslams, visiškai neatsižvelgdamos į galimą poveikį vartotojų sveikatai. Nesenoje ataskaitoje, kurią pateikė atsakydama į Komisijos paklausimą, Europos maisto saugos tarnyba nurodė, kad ji pritarė gyvūnų klonavimui maisto produktų gamybai.

Ar Taryba ketina pritarti EMST nutarimams ir leisti maisto produktų gamybą iš klonuotų gyvūnų – išradimui, kuris kelia didelį susirūpinimą dėl maisto saugumo, kadangi moksliniai tyrimai rodo, kad klonuoti gyvūnai yra ne tik trumpaamžiai, bet ir turintys daugybę genetinių ar kitokių anomalijų, atsirandančių dėl genetinių manipuliacijų, ir klonai gali skirtis nuo gyvūnų, iš kurių jie buvo klonuoti, o dirbtiniai bruožai gali būti paveldimi ir tokiu būdu sulėtinti nuolatinį gyvūnų vystymąsi bei tobulėjimą vykstant kryžminimuisi?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Reikia pabrėžti, kad kol kas Europos maisto saugos tarnyba dar nėra priėmusi jokių galutinių išvadų. Minėtoji „nuomonė“ yra tiktai projektas, su kuriuo galima viešai susipažinti iki 2008 m. vasario 25 d. ir kurio išvados yra negalutinės. Europos maisto saugos tarnyba iki šiol nėra priėmusi tvirtos pozicijos, o galutinės jos nuomonės tikimasi sulaukti maždaug 2008 m. gegužės pabaigoje. Ateityje, kai bus nuspręsta dėl ES priemonių dėl gyvūnų klonavimo ir iš tokių gyvūnų gautų produktų, būtų naudinga jas priimti, kai tik Komisija pateiks savo pasiūlymą.

Todėl Taryba priims poziciją šiuo klausimu tik remdamasi Komisijos pasiūlymu.

ES pati ėmėsi vykdomojo vaidmens stengdamasi sumažinti šiltnamio efektą. Lemiama priemonė šioje srityje yra gyventojų energijos sunaudojimo mažinimas. Taigi ES valstybės ir Komisija neturėtų raginti Europos gyventojų bei įmonių didinti energijos veiksmingumą ir mažinti išmetamų anglies dioksido dujų kiekį ir tuo pačiu metu sudaryti kliūtis importui bei didinti tokių priemonių kainas, nustatydama baudžiamuosius tarifus mažai energijos sunaudojančių lempučių importui iš Kinijos.

Be to, tai kenkia ne tik Kinijos gamintojams, bet ir Europos verslininkams, Kinijoje gaminantiems tokias lemputes. ES turėtų siekti vienodo, o ne išskirtinio elgesio, nubausdama kai kuriuos Europos gamintojus, kaip ir yra šiuo atveju, o tai prieštarauja pagrindiniam vienodo vertinimo ES principui.

Ką Taryba darys, kad padėtų panaikinti antidempingo mokesčius mažai energijos sunaudojančių („žaliųjų“) lempučių importui į ES?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba visų pirma norėtų atkreipti narių dėmesį į atsakymą į 2007 m. kovo 5 d. klausimą raštu E-0080/07 ir į 2007 m. gegužės 23 d. klausimą žodžiu H-0291/07 dėl antidempingo mokesčių elektroninių kompaktinių fluorescencinių lempų (CFL-i) importui iš Kinijos Liaudies Respublikos.

2007 m. spalio 15d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) 1205/2007⁽¹⁾, kuriuo ši priemonė yra pratęsiama vieniems metams nuo peržiūrėjimo pabaigos. Reglamento tikslas yra užkirsti kelią neskaidriems konkurenciniams pranašumams, atsirandantiems dėl tokių lempų eksporto į Bendriją, ir surasti tinkamą bendrą vartotojų, gamintojų ir prekybininkų norų pusiausvyrą.

Priimdama reglamentą ir apribodama mokesčių mokėjimą, Taryba atsižvelgė į importuotojų bei vartotojų interesus ir buvo pajėgi daryti poveikį tokių priemonių taikymui. Jei tokios priemonės buvo įgyvendinamos ilgiau nei vienus metus, jų neigiamas poveikis nebuvo proporcingas naudai, kurią jos neša Bendrijos gamintojams.

Tarybos tikslas yra pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp vieno tikslo, dėl kurio buvo sutarta – energijos veiksmingumo didinimo ir išmetamų anglies dioksido dujų kiekio mažinimo Bendrijoje, – ir kito, taip pat svarbaus tikslo – apsaugoti Bendrijos pramonę nuo prekybą iškraipančios praktikos šalyse, kurios nėra ES narės. Nario pateikti klausimai buvo svarstyti ir į juos atsižvelgta priimant galutinį sprendimą dėl minėto reglamento.

Pareigūnams yra apmokamos jų pačių arba, jei jiems skiriama šeimos pašalpa, ir jų sutuoktinių bei išlaikytinių kelionių iš darbo vietos į kilmės vietą išlaidos (remiantis 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų personalo reglamento VII priedo 3(C) skyriumi).

Kiek Taryba išleido atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. šioms Personalo reglamente numatytoms išlaidoms?

Kiek Tarybos pareigūnams buvo skirta atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. iš numatytos sumos?

Kiek Tarybos pareigūnai iš tiesų gavo iš atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. numatytos sumos?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Šiame klausime narys nurodė, kad pagal Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnį ir Kitų tarnautojų darbo sąlygų 26 ir 92 straipsnius, kurie yra taikomi laikinajam ir pagal sutartis dirbančiam personalui, išdirbusiam mažiausiai dešimt mėnesių personalo nariui turi būti išmokėta išmokos suma, lygi kelionės nuo darbo vietos iki kilmės vietos išlaidoms.

Pagal pareigūnų ir laikinų bei pagal sutartis dirbančių darbuotojų, kuriems priklauso išmokos esant minėtoms sąlygoms skaičių, turime tokią statistiką:

Statistiniai duomenys apie kelionių išlaidas 2005 m.: 2 394

Statistiniai duomenys apie kelionių išlaidas 2006 m.: 2 420

Laikini (*) duomenys apie kelionių išlaidas 2007 m.: 2 504

*(papildomi, dar išmokėti, mokėjimai už 2007 m.)

Kadangi šie mokėjimai yra automatiniai išmokos sumos mokėjimai ir nėra poreikio teikti prašymus ar patvirtinančius dokumentus, asmenų, kuriems yra skiriami mokėjimai ir kurie juos gauna, skaičius yra toks pat.

Šiam tikslui pagal Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnį apskaičiuojamos išmokamos sumos.

Tarybos generalinis sekretorius už atitinkamus metus išmokėjo tokias sumas:

Kelionių išlaidų išmokos 2005 m.: 3 791 397,83 EUR

Kelionių išlaidų išmokos 2006 m.: 3 995 868,19 EUR

Numatomos kelionių išlaidų išmokos 2007 m.: 4 239 547,68 EUR

Kokios nuomonės laikosi Taryba dėl neseniai pateiktų Rusijos ambasadoriaus pareiškimų NATO ir Rusijos kariuomenės vadui, kuriame vienai iš ES valstybių narių (Lenkijai) yra grasinama atsakomaisiais ir netgi kariniais veiksmais dėl Lenkijoje įrengtų JAV priešraketinių skydų?

Šis atsakymas, kurį pateikė Valdyba, ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. vasarį Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba nėra susipažinusi su tokia neva išreikšta nuomone.

Remiantis ES teisės aktais, visos oficialiosios kalbos ir abėcėlės yra lygios ir ES gyventojai gali jomis vienodai naudotis. Kaip Komisija paaiškina tai, jog ES gyventojai neturi galimybės naudotis kirilica ir graikų abėcėle užsisakydami leidinius iš ES knygyno, kuriam vadovauja ES Oficialiųjų leidinių biuras?

Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras džiaugiasi, kad yra domimasi jo leidiniais.

Siekdamas palengvinti priėjimą prie institucijų, agentūrų ir kitų decentralizuotų Europos Sąjungos įstaigų leidinių, 2005 m. Biuras įsteigė internetinę paslaugą, vadinamą „ES knygynu“⁽¹⁾.

Šis elektroninis knygynas leidžia vartotojams susirasti Europos Sąjungos leidinius visomis kalbomis, juos užsisakyti arba nemokamai parsisiųsti.

Gerbiamas narys savo klausime kalba apie leidinių užsisakymą iš „Europos knygyno“⁽²⁾. Darome prielaidą, kad jis kalba apie Biuro teikiamas „ES knygyno“ paslaugas. Iš tiesų „Europos knygynas“ yra privatus Briuselyje įsikūręs knygynas, kuris nepriklauso Europos institucijoms, tačiau yra susietas su Oficialiųjų leidinių biuru susitarimu dėl komercinio platinimo.

Internetiniame „ES knygyne“ yra siūlomos kelios paieškos funkcijos, kad Europos gyventojai reikalingą informaciją galėtų rasti visomis (23) oficialiosiomis kalbomis.

Biuras nuolat tobulina internetinio puslapio techninius aspektus, įskaitant visas oficialiąsias kalbas, leidiniams užsisakyti. Ši funkcija šiuo metu yra prieinama tik anglų kalba. Kalbant apie oficialiąsias kalbas, IT sistema, valdanti užsakymų sistemą, kol kas dar negali atpažinti visų kiekvienai kalbai būdingų raidžių. Biuras yra susipažinęs su šia technine problema, ypač dėl kirilicos ir graikų abėcėlės.

Šiuo metu atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti geriausias technines galimybes, kad būtų galima užtikrinti, jog ateityje užsakymus bus galima teikti visomis oficialiosiomis kalbomis.

Pirmą kartą nuo Graikijos CSF įkūrimo 2001 m. gruodžio mėn. nevyks stebėjimo komiteto posėdis. Ar Komisija, atsižvelgdama į tai, sakys, kad pažangos buvo pasiekta (teisiniai įsipareigojimai, priėmimas) tiek visoje CSF, tiek ir atskirose sektorių bei regioninėse programose? Ar Graikijos valdžia pateikė pasiūlymą dėl CSF? Kokie yra siūlomi asignavimų pervedimai tarp veiklos programų ir (arba) fondų? Kokia yra įtraukta parengimų suma?

Kokioms programoms Komisija ketina priimti paraiškas dėl CSF plėtros, kurias Graikijos valdžia pateikė po miškų gaisrų? Kiek ilgai truks tokia plėtra?

Pagal Trečiąją Bendrijos paramos koncepciją 2000–2006 m. Graikijai, buvo pažadėta 22,7 milijardO EUR suma iš struktūrinių fondų (ERPF, ESF, EŽŪOGF ir ŽOFI) Bendrijos pagalbai Graikijos regionams⁽¹⁾. Apie 2007 m. pabaigą iš struktūrinių fondų buvo išmokėta 16,6 milijardo eurų suma. Ši suma sudaro 73 proc. visų ES struktūrinių asignavimų Graikijai. Tačiau reikia pabrėžti, kad 2007 m. gruodžio pabaigoje Graikijos valdžia pateikė Komisijai prašymą išmokėti 2,5 milijardo EUR, įskaitant visas struktūrines lėšas. Komisijos tarnybos vis dar atlieka šio prašymo vertinimą.

Po to, kai 2007 m. vasarą Graikiją nusiaubė žaibų sukelti gaisrai, Graikijos valdžia pateikė prašymą dėl trečiojo programos vykdymo laikotarpio (2000–2006 m.) veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų pakeitimo. Į šį pakeitimą neįeis joks atgaline data taikomas programų finansavimo planų pakeitimas. 2000–2006 m. programos vykdymo laikotarpis buvo įgyvendintas, todėl nebegalima atlikti programos pakeitimų. Dėl šios priežasties nebegali būti jokių lėšų pervedimų iš vienos veiksmų programos į kitą, iš vienos prioritetų ašies į kitą tos pačios veiksmų programos prioritetų ašį arba iš vieno Bendrijos fondo į kitą. Vieninteliai pakeitimai, kuriems gali pritarti Komisija, yra tie, kurie nereikalauja programų finansavimo planų pakeitimo, tai yra tos pačios prioritetinės ašies lėšų pervedimas iš vienos srities į kitą, peržiūrint programų priedą.

Graikijos valdžia taip pat paprašė vieniems metams pratęsti trečiojo programinio laikotarpio (2000–2006 m.) veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų tinkamumo terminą. Atsakydama į Graikijos prašymą, Komisija mano, kad veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų terminą būtų galima pratęsti vieniems metams, įrodžius jog yra tiesioginis ir esminis ryšys tarp 2007 m. vasarą įvykusio neprognozuojamo įvykio – žaibų sukeltų gaisrų ir veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų, kurių terminą prašoma pratęsti, įgyvendinimo. Todėl toks pratęsimas galėtų būti taikomas Vakarų Graikijai, Peloponesui, žemyninei Graikijai ir Atikai, kadangi programos yra skirtos būtent tiems regionams, kuriuose siautė gaisrai.

Dėl veiksmų programų ir Bendrijos iniciatyvų LEADER+ ir EQUAL Graikijos valdžios buvo paprašyta pranešti Komisijai apie visus esminius elementus, įrodančius, kad yra įgyvendinti minėti tiesioginio ir esminio ryšio kriterijai. Tarp Graikijos valdžios ir Komisijos tarnybų vis dar vyksta diskusijos dėl techninių šio klausimo aspektų.

Asignavimai, numatyti 2008 m. 1a biudžeto eilutės mokėjimams, viršija 40 milijardų eurų ir nors yra didesni, nei 2007 m. šiai eilutei siūlyta suma, baiminamasi, ar jų pakaks atskirų valstybių narių finansavimo poreikiams patenkinti. Reikia nepamiršti, kad Komisija patvirtino didžiąją dalį valstybių narių 2007–2013 m. laikotarpiui pateiktų sektorinių ir regioninių programų. Mažiausiai kai kurios iš jų bus įgyvendinamos 2008 m., ir ženkliai išaugs prašymų dėl mokėjimų skaičius.

Ar Komisija gali užtikrinti, kad bus pakankamai asignavimų mokėjimams pagal 2008 m. 1a biudžeto eilutę?

Atrodo, kad klausimas yra susijęs su 1b (Sanglauda augimui ir užimtumui), o ne 1a (Konkurencingumas augimui ir užimtumui) biudžeto eilutės išlaidomis. Turėtų būti pateikta tokia informacija.

2008 m. 1b biudžeto eilutės mokėjimų asignavimai siekia 40,6 milijardo eurų. Palyginti su 2007 m., ši suma yra didesnė 7 proc. Šią sumą sudaro trys dalys:

Išankstiniai ir tarpiniai mokėjimai pagal naujos 2007–2013 m. finansinės programos įsipareigojimus, kurie sudaro didžiausią dalį;

mokėjimai, siekiant sutvarkyti neįvykdytus 2000–2006 m. programų ir projektų įsipareigojimus (RAL);

ir likusi suma, skirta susitvarkyti su nuo iki 2000 m. vykdytų programų likusiais RAL.

Kad pasiūlytų mokėjimui skirtų lėšų dydį 2008 m. biudžetui, Komisija atsižvelgė į:

valstybių narių pateiktas mokėjimų prognozes (abiem programiniams laikotarpiams);

praeitais metais vykdytų mokėjimų analizę;

2000–2006 m. programavimo laikotarpio pradžios patirtį.

2008 m. biudžete:

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 82 straipsniu⁽¹⁾ (Išankstinis finansavimas), Komisija skyrė pakankamai lėšų asignavimams, skirtiems toliau pasistūmėti visose 2007–2013 m. programose. Verta pabrėžti, kad dauguma programų buvo įgyvendintos 2007 m. pabaigoje, todėl tik neseniai buvo atlikti pirmieji išankstiniai mokėjimai (2007 m. gruodį ir 2008 m. sausį).

2008 m. biudžete taip pat yra numatyta 13,6 milijardo eurų tarpiniams mokėjimams pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 86 straipsnį naujam programavimo laikotarpiui.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 71 straipsnį, prieš pateikdama pirmą prašymą dėl tarpinių mokėjimų arba vėliausiai per 12 mėnesių nuo kiekvienos veiklos programos patvirtinimo kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai savo valdymo ir kontrolės sistemų pristatymą. Prie aprašymo turi būti pridėta ataskaita su esamų sistemų įvertinimais, kurioje būtų pateikiama nuomonė dėl to, ar jos neprieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 58–62 straipsniams (Valdymo ir kontrolės sistemos). Šiuos dokumentus turi patvirtinti Komisija.

Dėl minėtų reikalavimų gali būti smarkiai vėluojama ir todėl veikiau bus nepanaudotas biudžetas, negu pritruks lėšų.

Kaip 10 naujųjų valstybių narių 2004–2006 m. laikotarpiu pasinaudojo struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu?

Kokia yra galimybė, kad naujosios valstybės narės visiškai panaudojo 2004–2006 m. programos laikotarpiui skirtas lėšas?

Galutinė struktūrinių fondų išlaidų leistinumo data nuo 2004–2006 m. laikotarpio Europos regioninė plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF) – iki 2008 m. pabaigos, o Sanglaudos fondo projektams – iki 2010 m. pabaigos. 2007 m. Komisija pateikė 2000–2006 m. 1, 2 ir 3 tikslų ex-post įvertinimą, kuris atskleis Struktūrinio fondo lėšų poveikį visose valstybėse narėse iki 2007 m. sausio 1 d. ir pateiks informacijos apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos, tai yra kam jos buvo išleistos, ko buvo pasiekta ir koks yra įgyvendinimo sistemų veiksmingumas. Šio vertinimo rezultatai bus prieinami 2009 m. Sanglaudos fondo ex post vertinimas bus pradėtas 2009 m., o jo rezultatai bus pateikti 2010 m. Sanglaudos fondo įvertinimo data yra vėlesnė, kadangi reikia užbaigti kuo daugiau projektų, kad būtų galima juos įvertinti.

Taigi struktūrinių fondų – ERPF ir ESF – lėšos yra greičiau įsisavinamos nei Sanglaudos fondo lėšos.

Dabartinė padėtis (2008 m. sausio 17 d.), rodo, kad dešimt naujųjų valstybių narių įsisavino 79,7 proc. Europos orientavimo ir garantijų fondo (EOGF) lėšų, 72 proc. ERPF lėšų, 65,29 proc. ESF lėšų ir 44 proc. Sanglaudos fondo (SF) lėšų. Kol kas nė viena struktūrinių fondų veiksmų programa nepažeidė n+2 taisyklės ir nedingo jokia biudžeto dalis (išskyrus EQUAL iniciatyvą Slovėnijoje ir 3 tikslą Slovakijoje). Struktūrinių fondų programų įgyvendinimas šiose valstybėse narėse prasidėjo praeitais metais ir vyksta šiuo metu.

Todėl esama padėtis rodo patenkinamą projektų įgyvendinimo pažangą bei numatytų įgyvendinimo grafikų laikymąsi.

Vis dar vykdoma didžioji dalis Sanglaudos fondo projektų, ir dauguma jų bus užbaigti tik 2010 metais. Galutinė Sanglaudos fondo išlaidų leistinumo data yra 2010 gruodžio 31 d. Visiškas įsisavinimas daugiausia priklausys nuo to, ar laiku bus įgyvendinti projektai ir ar Komisija laiku patvirtins išlaidas. Nors Sanglaudos fondo įgyvendinimas vyksta lėčiau nei ERPF ir ESF įgyvendinimas, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad lėšos bus prastai įsisavintos. Daugiausia sunkumų įgyvendinant pastebima aplinkos sektoriuje (Lenkija, Lietuva). Dažniausiai yra vėluojama dėl aplinkos sektoriaus projektų techninio ir administracinio sudėtingumo. Tačiau šios šalys dirba, siekdamos paspartinti projektų pažangą bei išspręsti administracinius nesklandumus, ir šiuo metu tikimasi labai gero 2004–2006 m. lėšų įsisavinimo.

Vienas iš abiejų senosios ir naujosios Lisabonos strategijų tikslų buvo tai, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia pasaulyje. Tvarių konkurencijos pranašumų galima pasiekti tik novatoriškoje ekonomikos aplinkoje. Tačiau kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose yra gamtinių novatoriškų pajėgumų apribojimų, nulemtų jų geografinės ir infrastruktūros padėties. Ypač tai būdinga kalnų regionams. Atsižvelgdama į naujausius atradimus, kokių specialių priemonių ketina imtis Europos Sąjunga, siekdama iki 2013 m. pagerinti kalnų regionų novatoriškus pajėgumus ir taip užtikrinti konkurencinių pajėgumų plėtrą, teritorinę sanglaudą ir regionų vystymąsi Europos ekonominėje erdvėje? Kaip bus atsižvelgta į sričių, ypač kuriose stipri MVĮ struktūra ir pasienio prekybos santykiai, reikalavimus?

Kalnų regionai dėl savo įvairių trūkumų ir ryškių skirtumų, atsirandančių dėl jų geografinių ypatybių (pvz., izoliacijos, sunkaus privažiavimo, klimato sąlygų), yra ypatingas iššūkis regioninei politikai.

Komisija, žinoma, yra susipažinusi su šiomis problemomis ir labai aktyviai vykdė politiką, nukreiptą į nepalankiose sąlygose esančių regionų padėties gerinimą, t. y. 2007 m. gegužės 30 d. priėmė Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą. Tai patvirtina, kokį dėmesį Komisija skiria geresnės teritorinės sanglaudos Europoje įgyvendinimui ir ypatingiems sunkumams, su kuriais susiduria kai kurie regionai. Komisija praneš apie diskusijos dėl klausimų, iškilusių šioje ataskaitoje atsižvelgiant į 2008 m. pavasario Penktąją sanglaudos pažangos ataskaitą, rezultatus.

Kaip žinome, naujuose 2007–2008 m. reglamentuose ir Bendrijos strateginėse gairėse yra numatytos specialiosios nuostatos kalnų regionams. Tai sudaro pagrindą pažangai ir leidžia dokumentų rengimo metu įveikti teritorinius ypatumus. Be to, 2007 m. gegužės mėnesį Leipcige vykusiame neformaliame ministerijų susitikime priimtoje Europos Sąjungos teritorinėje darbotvarkėje skatinama stiprinti teritorinę sanglaudą.

Šiame susitikime Komisija taip pat pateikė dokumentą, įvertinantį, kaip 2007–2013 m. nacionalinėse strategijose bus siūloma spręsti teritorinius klausimus. Vienas iš pastebėjimų buvo tai, kad tik kelios valstybės narės pateikė aiškius svarstymus dėl specifinių teritorijų tipų. Tačiau, 6,400 milijono eurų buvo paskirta būtent kalnų regionams. Dėl šios priežasties ministrai paprašė Tarybos toliau išplėtoti šią analizę ir 2008 m. pateikti teritorinės sanglaudos ataskaitą (žaliąją knygą).

Ši rengiama ataskaita bei jos priėmimas yra numatyti trečiąjį 2008 m. trimestrą, siekiant pradėti aktyvias diskusijas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teritorinės sanglaudos koncepcijos. Tai sukels daug klausimų dėl poreikio ateityje taikyti labiau integruotą teritorinės sanglaudos metodą bei sąvokos vartojimo ir įgyvendinimo įvairiais lygmenimis ir įvairiose politikos srityse. Ši ataskaita taip pat turi apimti specifines kalnų ir kitų su geografiniais sunkumais susiduriančių regionų politiką ir remti darnų bei subalansuotą Sąjungos vystymąsi. Ši bendra vizija yra esminis dalykas, siekiant išvengti Europos politikos susiskaldymo, atsižvelgiant į tokių regionų specifiką.

Taip pat vertėtų priminti, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybines pakrančių zonas, yra 13 bendradarbiavimo regionų, kuriuose partneriai gali aiškiai gauti naudos iš tarpvalstybinio metodo tiek geografiniu, tiek ir tematiniu požiūriu. 2007–2013 m. programa „Alpių erdvė“, apimanti Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Slovėnijos Alpių regionus ir kurioje taip pat dalyvauja Lichtenšteinas ir Šveicarija, yra tokios tarpvalstybinės programos pavyzdys. 2007 m. rugsėjį patvirtinta 130 mln. eurų, iš kurių 98 mln. eurų skyrė Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), vertės programa siekiama padidinti regionų konkurencingumą ir patrauklumą, bendrai dirbant srityse, kuriose tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasirodė esąs veiksmingiausias, o išeitys darnesnės nei veikiant po vieną. Programoje nustatyti trys prioritetai. Konkurencingumo ir patrauklumo srityje programa siekiama skatinti naujoves, verslininkystę ir tyrimus bei plėtrą (R&D) mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), skatinti kultūros paveldą ir stiprinti miestų sritis, kaip darnaus vystymosi variklius. Kita Alpių regiono šalims labai svarbi sritis yra prieinamumas. Šioje srityje programoje pabrėžiamas saugus priėjimas prie viešųjų paslaugų, transporto, ypač darnaus ir naujoviško judumo bei ryšių, kurie sudaro žiniomis pagrįstos informacinės visuomenės pagrindą. Prevencija, klimato kaita ir gamtinių bei technologinių pavojų rizika yra trečiasis programos prioritetas. Tarp svarstytų klausimų yra glaudesnis bendradarbiavimas ir aplinkos apsauga, integruoto išsaugojimo metodo skatinimas ir išteklių veiksmingumas.

4-ajame Sanglaudos forume per Komisijos pradėtą intensyvią diskusiją buvo iškeltas klausimas apie tai, kaip sanglaudos politika turėtų spręsti teritorinių ypatumų klausimą ir kaip reiktų atremti bendrus iššūkius šiuose regionuose. Be jokios abejonės, reikia skubiai stiprinti daugiasluoksnį valdymą ir užtikrinti, kad būtų suderinti veiksmai skatinant teritorijų plėtrą ir taikant Lisabonos strategiją augimui bei darbo vietų kūrimui.

Pastaraisiais metais laipsniškai didėjo nelegali imigracija į valstybes nares, ypač į tas šalis, kurios turi ilgą jūros pakrantę (pvz., Graikija).

Ar Komisija atkreipė dėmesį į šią problemą rengdama sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiui ir ar apskaičiavo šio reiškinio padarinius ekonominiams, socialiniams ir kitiems sanglaudos politikos aspektams?

2007 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate „Bendros imigracijos politikos link“⁽¹⁾ nurodyta, jog Europai reikia taikyti stipresnį ir darnesnį migracijos reguliavimo metodą. Šiam kreipimuisi pritarė paskutinė Europos Taryba.

Šį daugumos Europos gyventojų jaučiamą poreikį taip pat atspindi įvairios Europos Sąjungos naudojamos priemonės.

Visų pirma šios priemonės taikomos teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Tai apima Išorės sienų fondą, FRONTEX agentūrą ir Europos pabėgėlių fondą.

Šie klausimai, susiję su demografiniais pokyčiais, o ypač su migracijos srautais, be jokios abejonės, buvo vienas iš elementų, į kurį valstybės narės atsižvelgė sudarydamos nacionalinius planus ir veiksmų programas. Nelegali imigracija yra viena iš problemų, susijusi tiek su ekonomine, tiek ir su socialine sanglauda regione ir tarp regionų.

Sanglaudos politikos programa, pasitelkiant reglamentus ir strategines gaires, susieja šią Europos politikos sritį ir nustatytus nacionalinius poreikius bei galimybes.

Iš struktūrinių fondų finansuojamų sanglaudos politikos programų valdymas ir įgyvendinimas visų pirma yra valstybių narių ir jų regionų atsakomybė.

Atsižvelgdamas į tai, Europos socialinis fondas (ESF) pabrėžia veiksmus, nukreiptus į geresnį emigrantų parengimą ir skatina jų adaptaciją mokyklose, o Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) taip pat numato lėšų migracijos klausimams, kurios galėtų paremti investicijas ir infrastruktūros išlaidas visuomenės sveikatos, socialinės įtraukties, darbo rinkos sąlygų, tarpvalstybinės veiklos ir netgi veiklos ne ES šalyse, esant tam tikroms sąlygoms, įrodžius, kad tokios išlaidos yra numatytos atitinkamoje (-se) veiksmų programoje (-se), srityse. Todėl atsakymas į pirmąją klausimo dalį yra teigiamas. Atskirame nacionaliniame, regioniniame ir vietos kontekste buvo atsižvelgta į migracijos klausimą.

Komisija primena gerbiamam nariui apie neseniai paskelbtas sanglaudos ataskaitas, kuriose yra pabrėžiamas vietos bei regioninių valdžios institucijų dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant imigracijos ir prieglobsčio politiką. Šios valdžios institucijos kartu su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bei kitais vietos veikėjais atlieka vis svarbesnį vaidmenį į visuomenę ir ekonominį gyvenimą integruojant trečiųjų šalių piliečius. Reikia taikyti suderintą metodą, apimantį užtikrintą švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą, padorų apgyvendinimą ir kt. Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie bendrą migraciją ir su ja susijusius klausimus, pvz., demografiniai ir darbo rinkos pokyčiai. Išplėtotą politiką taip pat turi papildyti įvairūs skaičiavimai naudojant socialinius ir ekonominius modelius ir tokiu būdu besąlygiškai atsižvelgiant į imigracijos aspektus.

Dėl Graikijos, šiai šaliai skirtoje 2007–2013 m. nacionalinėje strateginėje koncepcijoje yra pateikta bendra sanglaudos politikos strategija. Joje atsižvelgiama į socialinę ekonominę Graikijos padėtį, siekiant išplėtoti šalies vystymosi viziją. Tai darant emigrantų buvimas, žinoma, yra vienas iš atliktos analizės veiksnių.

Iš to kylančiose veiksmų programose (VP) atkreipiamas dėmesys į imigrantų klausimą, ypač atsižvelgiama į jų integraciją į darbo rinką, numatant specialius veiksmus.

Ypatingi iššūkiai, su kuriais Graikija, kaip pasienio valstybė, susidūrė nelegalios imigracijos srityje, yra sprendžiami taikant Teisingumo, laisvės ir saugumo (TLS) generalinio direktorato (GD) administruojamas programas. Komisija parengė nemažai solidarumo principu pagrįstų priemonių, skirtų ypač remti tokias valstybes nares kaip Graikija, susiduriančias su didėjančios migracijos spaudimu. Valstybės narės jau kartu dirba vykdydamos FRONTEX agentūros koordinuojamas jungtines operacijas Viduržemio jūros pakrantėje, siekdamos veiksmingiau prižiūrėti ES pietines jūros pakrantes ir atvirą jūrą, kad būtų pažabota nelegali imigracija jūra ir būtų išvengta humanitarinių nelaimių. Atsižvelgiant į tai, kad jūros sieną turinčios valstybės patyrė spaudimą dėl neteisėto migrantų ir prieglobsčio ieškančių asmenų spontaniško atvykimo, jos turėtų aktyviai pasinaudoti finansine parama, kurią gali gauti iš esamų arba planuojamų finansavimo galimybių, tokių kaip Europos pabėgėlių fondas, Išorės sienų fondas, Integracijos fondas ir netolimoje ateityje – Grįžimo fondas, skiriamų valstybėms narėms, proporcingai pagal jų patiriamus sunkumus.

Siekdama užtikrinti konkurenciją telekomų rinkose, Komisija siūlo įvesti funkcinį atskyrimą. Kaip Komisija įvertins, ar yra būtina įvesti funkcinį atskyrimą ir kada jį įvesti?

Komisijos pasiūlytomis funkcinio atskyrimo priemonėmis, kurios yra ES telekomų reformos dalis ⁽¹⁾, siekiama ne pačiai Komisijai, o nacionalinėms valdymo institucijoms suteikti teisinį pagrindą taikyti šį įsipareigojimą. Nacionalinės reguliavimo įstaigos funkcinį atskyrimą gali taikyti tik tuomet, jei Komisija, įvertinusi numatomas priemones, atsižvelgdama į Prieigos direktyvos 13a straipsnyje numatytas sąlygas ir kriterijus, nusprendžia, jog jis neprieštarauja Bendrijos teisei.

Komisija, vertindama numatytas priemones, labiausiai atsižvelgs į:

tai, kad siekiant veiksmingos konkurencijos standartinės reguliavimo priemonės akivaizdžiai⁽²⁾ nepasiteisino ir toliau nepasiteisins;

numatomų priemonių poveikio reguliavimo įstaigai, įmonei, jos iniciatyvoms investuoti į savo tinklą ir kitoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma įskaitant tikėtiną poveikį infrastruktūros konkurencingumui ir bet kokiam galimam poveikiui vartotojams, analizę;

pasiūlytos priemonės projektą, apimantį sudedamąsias dalis, susijusias su atskyrimo lygmeniu, atskirų verslo subjektų turto bei tokių subjektų teikiamų paslaugų ir produktų nustatymu, atskirų verslo subjektų valdymo tvarka, tvarka, nustatyta veiklos procedūrų ir valdymo programos skaidrumui garantuoti, siekiant užtikrinti, kad nebūtų prieštaravimų, įskaitant metinės ataskaitos paskelbimą.

Komisijos vertinimu ir po jo suteikiamu leidimu naudoti numatytą priemonę siekiama užtikrinti nuoseklų reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ES, turint tikslą sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką.

Ar Komisija įsitikinusi kad Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva (97/36/EEB)⁽¹⁾ pajėgs eiti koja kojon su garso ir vaizdo technologijų ir reklamos vystymusi?

Ar Komisija mano, kad prašymas žiniasklaidos paslaugų teikėjams išplėtoti elgesio kodeksą vaikų atžvilgiu yra pakankama priemonė, leisianti apsaugoti ypatingus vaikų interesus, pavyzdžiui, apsaugoti nuo į vaikus nukreiptos vadinamosios greito maisto reklamos?

Komisijos nuomone, Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva (89/552/EEB) (anksčiau vadinta Televizijos be sienų direktyva), kurią iš dalies pakeitė 2007 m. gruodžio 11 d. Direktyva 2007/65/EB, papildo Europos teisės aktus, pritaikydama juos prie esamos Europos audiovizualinės padėties, numatytų iššūkių rinkose, technologijų pažangos ir naudojamų naujų reklamos technikų. Toliau išdėstomos priežastys.

Visų pirma ši direktyva apima visas linijines garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas (teikiamas pagal numatytą programą), nepriklausomai nuo naudojamų technologijų ar platformos (tradicinio transliavimo, mobiliųjų telefonų, interneto protokolo (IP) televizijos ir t. t.) ir nelinijines garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas (užsakomi vaizdo įrašai ar programos). Rezultatas yra toks, kad visoms komercinėms audiovizualinėms komunikacijos priemonėms, o ne tik televizijos reklamai, dabar yra taikomos taisyklės, kuriose numatoma, kad tokios komunikacijos priemonės neturi daryti fizinės ar moralinės žalos nepilnamečiams.

Antra, Direktyvoje numatoma, kad valstybės narės ir Komisija turi skatinti garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjus išplėtoti elgesio kodeksą dėl netinkamų komercinių pranešimų, kurie lydi vaikams skirtas programas arba yra į jas įtraukti, susijusių su tokiais maisto produktais kaip riebalai, riebiosios rūgštys ir druska, kurių, medicininiu požiūriu, nerekomenduojama gausiai naudoti kasdienėje mityboje. Tokie kodeksai, kuriuos turi taikyti patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai (ir netiesiogiai rėmėjai bei reklamos užsakovai), yra priedas prie naujų nuostatų, kad valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos, kuria siekiama apsaugoti vartotojus, ypač nepilnamečius, nuostatas ir turi palengvinti jų taikymą. Be to, kadangi vaikų nutukimas yra įvairių veiksnių lemiama problema, savo 2007 m. gegužės 30 d. Baltojoje knygoje dėl nutukimo⁽²⁾ Komisija siūlo išsamią, daugeliui sektorių taikomą strategiją, skatinančią įvairias priemones, kuriomis siekiama geriau informuoti vartotojus, palengvinti sveiko maisto gavimo sąlygas, skatinti fizinę veiklą ir pan.

Trečia, Direktyvoje yra pripažįstama žiniasklaidos raštingumo svarba, ir valstybės narės raginamos jį plėtoti kaip specialią priemonę, skirtą apsaugoti šeimas ir vaikus nuo pavojingų ar žalingų medžiagų (37 preambulės dalis). Pranešime dėl žiniasklaidos raštingumo skaitmeninėje aplinkoje⁽³⁾ skatinami veiksmai, sudarantys sąlygas jaunai auditorijai išsiugdyti kritinį požiūrį į komercinius pranešimus.

Atsižvelgiant į ribotas Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) lėšas ir personalą, ji pasiekė labai gerų rezultatų. Vos per dvejus veiklos metus ENISA įrodė (tai pagrindžia daugybė faktų), esanti tinkamas atsakas į Europos poreikius tinklų ir informacijos saugumo srityje. Buvo galutinai atsakyta į visus nepagrįstus skundus dėl būstinės vietos. Graikija jau ne kartą įrodė savo norą ir įsipareigojimus aktyviai prisidėti prie ENISA sėkmės, teikdama agentūrai nuolatinę pagalbą. ENISA agentūros buvimas Heraklione taip pat yra rimtas žingsnis Europos decentralizavimo ir regioninės plėtros link.

Yra didelis poreikis išvengti įgytų žinių ir investuotų lėšų iššvaistymo. Klausiame Europos Komisijos, kodėl ji neremia ENISA agentūros, kad ši galėtų sėkmingai tęsti savo veiklą padidindama biudžetą, personalą ir išplėsdama kompetencijos sritis? Kodėl naujos Telekomų agentūros užduotys, kompetencija, biudžetas ir personalas nėra skirti ENISA agentūrai?

Komisija 2007 m. lapkričio 13 d. pateikė pasiūlymų dėl ES Telekomo taisyklių pakeitimo. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (EECMA),⁽¹⁾ kuri skatintų visą Europą apimančių paslaugų įsteigimą Europoje be sienų ir toliau stiprintų elektroninių ryšių vidaus rinką.

Komisijos nuomone, pagrindiniai reformos politikos prioritetai turi būti tinklo ir informacijos saugumas, leisiantis visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant telekomų operatorius ir valdytojus, greičiau ir koordinuotai reaguoti į saugumo pažeidimus ir atakas. Taigi Komisija siūlo didinti ES taisyklių saugumo nuostatas, atsižvelgiant į praeitais metais vykdyto konsultavimosi su visuomene rezultatus. Akivaizdu, kad pasiūlytas paketas apima geresnes kovos su saugumo pažeidimais tinklų stiprinimo kibernetinėms atakoms atremti priemones.

Net jei ENISA vertinime nurodoma, kad jos rezultatai buvo atitinkami ar netgi geri,⁽²⁾ Komisija mano, kad šiandienos tinklų saugumo iššūkius reikia atremti užtikrinant naujas sinergijas tarp telekomunikacijų valdytojų ir saugumo ekspertų darbo, siekiant Europos informacijos ir komunikacijos tinklus padaryti saugesnius. Be to, tokios sinergijos turėtų būti naudojamos padedant veiksmingiau įgyvendinti sugriežtintas tinklų saugumo taisykles. Todėl Komisijos pasiūlymo esminis aspektas yra tinklų ir informacijos saugumo keliami iššūkiai platesnėje elektroninių ryšių vidaus rinkos dinamikos plotmėje.

EECMA darbo sritis yra daug platesnė nei ENISA. EECMA atliks labai svarbų vaidmenį vykdant visos elektroninių ryšių srities nuostatų reformą. Kadangi ENISA veikla yra susijusi su ribota, nors ir svarbia, šios srities dalimi, Komisija pasiūlė naują instituciją, kuri bus atsakinga už šiuo metu ENISA vykdomą veiklą. Buvo būtina pateikti pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio dabartinį ENISA reglamentą, siekiant pratęsti jos darbą kol 2011 m. kovo 14 d. EECMA prisiims atsakomybę už jos veiklą tinklų ir informacijos saugumo srityje, todėl Komisija jį priėmė 2007 m. gruodžio 20 d.

Komunikate COM(2007)0409 Komisija pabrėžia mobiliosios televizijos plėtros Europos Sąjungoje strategiją. „Mobilioji televizija“ yra apibrėžta kaip „garso ir vaizdo turinio perdavimas į mobilųjį prietaisą“.

Kaip Komisija apibrėžia „mobiliąją televiziją“ atsižvelgiant į „garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų“ apibrėžimą Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (2007/65/EB)⁽¹⁾, ir „garso ir vaizdo paslaugų“ apibrėžimą Direktyvoje dėl elektroninės komercijos (2000/31/EB) ⁽²⁾?

Ar Komisija įžvelgia skirtingą garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ir garso ir vaizdo paslaugų vaidmenį informacijos ir nuomonės laisvės bei įvairovės išlaikymo žiniasklaidoje požiūriu?

Jei taip, kokius Komisija mato nuostatų tipo ir apimties skirtumus asignavimo spektro požiūriu tarp garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ir garso ir vaizdo paslaugų?

Komisija primena apie savo strategijos mobiliajai televizijai sritį, pabrėžtą 2007 m. liepos mėn. Komisijos komunikate dėl mobiliosios televizijos vidaus rinkos stiprinimo. Šiame dokumente sąvoka „mobilioji televizija“ reiškia tik iš žemės transliuojamos mobiliosios televizijos paslaugas. Komisija yra informuota, kad yra skirtingų būdų teikti mobiliąją televiziją – nuo korinio tinklo iki palydovo. Tačiau transliavimas iš žemės yra būtina sudėtinė dalis, norint plėtoti šių naujų novatoriškų paslaugų masinę rinką, todėl jis yra dabartinės Komisijos veiklos centre. Gerbiamoji narė savo klausime prašo paaiškinti mobiliosios televizijos apibrėžimą turinio reglamentavimo požiūriu. Kaip jau buvo minėta, mobilioji televizija apima garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų dalį, kuriai yra taikoma neseniai priimta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva. Kaip fiksuotas televizijos transliavimo būdas, iš žemės transliuojama mobilioji televizija yra apibrėžta kaip linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kaip yra pabrėžta Direktyvos 1 straipsnio e dalyje.

Direktyva dėl elektroninės prekybos, kurioje nėra pateikta specialaus garso ir vaizdo paslaugų apibrėžimo, o tik bendras informacinės visuomenės paslaugų apibrėžimas, taip pat koordinuoja tam tikras sritis, susijusias su šiomis garso ir vaizdo paslaugomis, kurios yra teikiamos atskiru paslaugų gavėjo prašymu.

Dėl antrosios klausimo dalies, kurioje kalbama apie žiniasklaidos įvairovę, Komisija norėtų pacituoti Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą: „Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos turi ir kultūrinę, ir ekonominę vertę. Vis didėjanti šių paslaugų svarba visuomenei, demokratijai – visų pirma tuo, kad jomis užtikrinama informacijos laisvė, nuomonių įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas – švietimui ir kultūrai pateisina specialių taisyklių taikymą šioms paslaugoms.“ Nuostatos dėl nepilnamečių apsaugos ar kultūrinės įvairovės, kaip nurodoma šioje direktyvoje, taikomos tiek mobiliajai televizijai, tiek ir kitoms paslaugoms, kurioms yra taikoma Direktyva.

Mobilioji televizija yra naujai atsirandanti paslauga, kuriai turėtų būti taikomas švelnus reglamentavimas. Todėl neturėtų būti taikomos neteisingos prievolės, tokios kaip transliavimo pareigos taisyklės. Tačiau, pagrindiniai ir valstybiniai, ir privatūs kanalai beveik garantuotai bus kiekviename mobiliosios televizijos pakete, nepriklausomai nuo verslo sprendimų, kadangi be jų pasiūlymai nebekeltų susidomėjimo.

Komisija taip pat norėtų atkreipti gerbiamosios narės dėmesį į tai, kad Komisijos pasirinktas mobiliosios televizijos standartas DVB-H, gali apimti didelį kanalų skaičių ir tokiu būdu skatinti žiniasklaidos pliuralizmą.

Paskutinis klausimo aspektas yra susijęs su radijo spektru. Dvi minėtos direktyvos neturi tiesioginio ryšio su radijo spektro reglamentavimu. Spektro politikos požiūriu, oro bangomis teikiamoms mobiliosios televizijos paslaugoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės ir reglamentai kaip ir bet kokioms elektroninio ryšio paslaugoms, kaip yra numatyta dabartinėje ES reglamentavimo sistemoje.

2008 m. sausio 3 d., Komisija nusprendė įnešti naujovių į Europos skaitmeninę pramonę, sudarydama sąlygas lengvesniam ir greitesniam priėjimui prie televizijos programų, muzikos, filmų ir žaidimų per internetą, mobiliuosius telefonus ir kitus skaitmeninius įrengimus.

Ar Komisija, atsižvelgdama į šią iniciatyvą ir turėdama galvoje, kad dėl naujų ryšių priemonių bei kanalų egzistuojantis autorių teisių valdymo modelis tapo pasenęs, kadangi jį naudojant neįmanoma sėkmingai atremti šių naujų technologijų keliamų iššūkių, ir toliau tęs diskusijas dėl to, kaip pasiekti, jog būtų gerbiamos intelektinės nuosavybės teisės, kartu toliau remiant naujovių bei skaitmeninių technologijų vystymąsi?

Ar Komisijai neatrodo, kad sprendžiant problemas, kurias naujosios technologijos kelia autoriams ir kūrėjams, reiktų taip pat atkreipti dėmesį į jų teikiamus naujus pranašumus bei naujas galimybes, kurios atsiveria kūrybos, rinkodaros stiprinimui ir apskritai Europos kultūros konkurencingumui, ypač muzikai, literatūrai ir filmams?

Iš tiesų 2008 m. sausio 3 d. buvo priimtas Komunikatas dėl kūrybinio turinio internete. Jame kalbama apie papildomus veiksmus, kurių galima būtų imtis Europos lygmeniu, siekiant pagerinti Europos internetinio turinio produkcijos ir platinimo pramonės konkurencingumą.

Aukštos vertės „kūrybinio turinio“ platinimas internetu yra didžiausias struktūrinis pokytis Europos turinio rinkoje. Toks aukštos vertės „kūrybinis turinys“ apima muzikos, garso ir vaizdo turinį, internetinius žaidimus, internetinį publikavimą ir mokomąjį turinį. Iš Web 2.0, t. y. vartotojo–kūrėjo turinio taip pat atsiranda naujų rinkos pokyčių.

Komisija skatina turinio pramonę, telekomų bendroves ir interneto paslaugų teikėjus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant, kad internete būtų prieinama kuo daugiau turinio, tuo pat metu užtikrinant tvirtą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

Komisija norėtų pabrėžti, kad diskusijos dėl turinio internete iniciatyvos taip pat apims naujus naujųjų technologijų siūlomus pranašumus bei galimybes, siekiant sustiprinti apskritai Europos kultūros kūrybą, rinkodarą ir konkurencingumą. Remdamasi Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės, Komisija mano, kad kūrybinio turinio kultūrinės įvairovės rėmimas yra prioritetinė sritis.

Komisija laikosi nuomonės, jog yra keturi, pagrindiniai horizontalūs iššūkiai, verti diskusijų, keitimosi gerąja patirtimi ir galbūt koordinuoto svarstymo ES lygmeniu. Tai kūrybinio turinio prieinamumas; patobulintas kūrybinio turinio licencijavimas; skaitmeninių teisių valdymo (STV) sąveika ir skaidrumas; ir veiksminga kova su piratavimu.

Kuriasi ir greitai vystosi internetinio kūrybinio turinio rinka. Tai skatina dvejopai tvarkytis su jau nustatytais iššūkiais, kuriuos reikia kuo greičiau atremti, ir pradėti tolesnes diskusijas dėl kai kurių esamų ir būsimų iššūkių.

Siekiant paspartinti procesą, Komunikatas dėl kūrybinio turinio internete paskatino tikslinį konsultavimąsi su visuomene, rengiantis priimti Tarybos ir Parlamento rekomendacijas. Konsultavimasis su visuomene vyksta Komunikate esančio klausimyno pagrindu, o atsakymų priėmimo terminas yra 2008 m. vasario 29 d. Šiame klausimyne akcentuojami trys dalykai: SVT sistemų sąveika ir skaidrumas; daugiateritorinis kūrybinio turinio licencijavimas; ir teisėti pasiūlymai bei piratavimas.

Be to, lygiagrečiai Komisija kuria suinteresuotųjų šalių diskusijų ir bendradarbiavimo platformą, vadinamąją „turinio internete platformą“. Turinio internete platformos sritis apims šiame komunikate minėtus klausimus, pvz.: turinio prieinamumas, teisių sutvarkymo mechanizmai, daugiateritorinio licencijavimo vystymas, autorių teisių valdymas internetu ir bendradarbiavimo mechanizmai, skirti gerinti autoriaus teisių laikymąsi internetinėje erdvėje.

Įsigaliojus eurotarifui skambinimui ir skambučių priėmimui mobiliuoju telefonu iš užsienio (Reglamento (EB) Nr. 717/2007 7 straipsnio 2 dalis⁽¹⁾), Komisija pasakė, kad ji taip pat griežtai prižiūrės paslaugų teikėjų susitarimus, susijusius su pasienio regionuose gyvenančių žmonių patiriamomis išlaidomis. Pirmoje Europos reguliuotojų grupės (ERG) ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2008 m. sausio 17 d., teigiama, kad operatoriai nemano, jog tai yra didelė problema, kadangi ją patiria santykiškai nedaug klientų. Be to, dauguma tiekėjų, pademonstruodami gerą valią, gali panaikinti dėl "netyčinio tarptinklinio ryšio“ patiriamus mokesčius. Tačiau iš Europos pasienio regionų asociacijos (EPRA) tyrimo sužinome, kad daugelis pasienio regionų gyventojų vis dar gauna pernelyg dideles sąskaitas. Techniškai yra įmanoma užkirsti kelią netyčiniam tarptinkliniam ryšiui lokacijos priemonėmis, naudojant trianguliaciją ir stebint judėjimą. Turėtų būti įmanoma informuoti vartotojus, kad netyčinio tarptinklinio ryšio galima išvengti išjungiant automatinio tinklo pasirinkimo funkciją telefone.

Ar, Tarybos nuomone, ERG ataskaitoje minima geros valios operatorių politika yra pakankama? Ką Komisija mano apie sumanymą reikalauti, kad tiekėjai informuotų klientus apie tai ir imtųsi esminių priemonių, siekiant galutinai panaikinti erzinantį netyčinio tarptinklinio ryšio reiškinį?

Pagal Tarptinklinio ryšio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, nacionalinės reguliavimo institucijos privalo būti įspėtos apie konkrečius netyčinio tarptinklinio ryšio atvejus kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose. Komisija turi pranešti Tarybai ir Parlamentui apie Tarptinklinio ryšio reglamento veikimą iki 2008 m. pabaigos ir į šį pranešimą įtraukti netyčinio tarptinklinio ryšio klausimą. Atsižvelgdamos į tai visos reguliavimo institucijos, prižiūrimos Europos reguliuotojų grupės (ERG), pirmą kartą surinko išsamius duomenis, į kuriuos, Komisijos liepimu, yra įtraukti klausimai visiems ES operatoriams dėl netyčinio tarptinklinio ryšio.

Kaip savo klausime nurodė gerbiamas narys, ERG jau pateikė pranešimą, į kurį yra įtraukti operatorių atsakymai į dėl netyčinio tarptinklinio ryšio iškilusius klausimus. Operatoriai pareiškė, kad netyčinis tarptinklinis ryšys nėra svarbi problema, su kuria, atrodo, susiduria tik keletas vartotojų. Tiekėjai tvirtina, kad informacija buvo visiems prieinama jų internetiniuose puslapiuose, ir tais atvejais, kai nacionaliniai reguliuotojai buvo nustatę ypatingus atvejus (pvz., tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos), tiekėjai ėmėsi papildomų veiksmų, kad užtikrintų, jog vartotojai būtų informuoti šiuo klausimu, o kai kuriais atvejais pasiūlė specialius tarifus. Didžioji dalis tiekėjų taip pat pranešė, kad tais atvejais, kai tikrai pasitaikė tarptinklinio ryšio atvejų apie tai neįspėjus, parodydami gerą valią jie gali nereikalauti mokesčių.

Komisija šiuo metu svarsto ERG tyrimus ir netrukus vėl aptars šį klausimą su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, siekdama įsitikinti, kad jos galės imtis tolesnių veiksmų šiam klausimui spręsti. Komisijai taip pat kelia susirūpinimą tai, kad su šia problema susidūrusiems žmonėms ji nėra nereikšminga. Taip pat, remdamasi konkrečiais skundais, Komisija neseniai susisiekė su Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo reguliavimo institucijomis, prašydama jų išsamiai pakomentuoti savo veiksmus, kurių jos imasi šiam klausimui spręsti. Komisija tiki, kad Airijos ir Jungtinės Karalystės institucijų pradėta iniciatyva yra labai geras pavyzdys kitiems. Dar per anksti teigti, kad Komisijos išvados šiuo klausimu bus pateiktos metų pabaigos ataskaitoje Tarybai ir Parlamentui. Antrąją ataskaitą ERG paskelbs šių metų liepą.

Galiausiai Komisija mano, kad tokios problemos kaip netyčinis tarptinklinis ryšys yra ES telekomų rinkų suskirstymo į 27 rinkas rezultatas. Šis klausimas gali būti sprendžiamas jos pasiūlymais dėl geresnio reglamentavimo suderinimo, įskaitant Europos telekomų rinkos instituciją, siekiant padėti Komisijai ir nacionaliniams reguliuotojams geriau, greičiau ir nuosekliau reguliuoti rinką visoje ES.

Komisijos pasiūlymas COM(2007)0699 kelia rimtų klausimų dėl jo efektyvumo ir veiksmingumo, kadangi jame visiškai neatsižvelgiama į per ilgą laikotarpį įdėtas dideles pastangas ir skirtus nemažus išteklius, neatkreipiamas dėmesys į esamos agentūros pateiktus gerus rezultatus ir atmetamas Bendrijai vertingas dalykas pagrindinėje politikos srityje, nenumatant priemonių priimti Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) personalą ir jo patirtį.

Dauguma valstybių narių, atrodo, palankiau vertina elektroninių ryšių veiklos koordinavimą, nei griežtą reguliavimo metodą, kurio vaidmenį galėtų puikiai atlikti ENISA, jei būtų šiek tiek praplėsta jos kompetencijos sritis (šiuo metu svarstoma) telekomunikacijų srityje.

Todėl Komisijai užduodamas klausimas: kodėl buvo atmestos ENISA sukurtos Bendrijos vertybės vietoj to, kad būtų praplėsta jos kompetencijos sritis, siekiant aprėpti planuotą naują ETMA veiklą?

2006 m. Komisijos atliktame ENISA vidurio laikotarpio įvertinime⁽¹⁾ buvo nurodyta, kad Agentūros rezultatai buvo adekvatūs jos turimoms ribotoms priemonėms. Jie patvirtino protingą ENISA įkūrimo politiką ir jos pagrindinius tikslus bei jos, kaip Europos agentūros, veiklos svarbą. Remiantis vertintojų ir valdytojų tarybos pateiktais pasiūlymais, buvo padaryta patobulinimų, padedančių gerinti ENISA darbą.

Nepaisant to, Komisija mano, kad šiandienos tinklų saugumo iššūkius reikia atremti užtikrinant naujas sinergijas tarp telekomunikacijų valdytojų ir saugumo ekspertų darbo, siekiant Europos informacijos ir komunikacijos tinklus padaryti saugesnius. Be to, tokios sinergijos turėtų būti naudojamos padedant veiksmingiau įgyvendinti sugriežtintas tinklų saugumo taisykles. Todėl neseniai pateiktų Komisijos pasiūlymų esminis aspektas yra tinklų ir informacijos saugumo keliami iššūkiai atsižvelgiant į platesnį vienos elektroninių ryšių rinkos dinamikos kontekstą.

Komisija mano, kad jos pasiūlymas⁽²⁾ įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (EECMA) paskatins visą Europą apimančių paslaugų įsteigimą Europoje be sienų ir toliau stiprins elektroninių ryšių vidaus rinką, siekiant greičiau ir koordinuotai atremti saugumo pažeidimus ir atakas.

EECMA kompetencijos sritis yra platesnė nei ENISA ir ji pasieks kritinę masę žmogiškųjų išteklių ir biudžeto požiūriu. EECMA atliks svarbų vaidmenį vykdant visos elektroninių ryšių srities nuostatų reformą. ENISA veikla, priešingai, yra susijusi su ribota, nors ir labai svarbia, šios srities dalimi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Komisija pasiūlė naują instituciją, kuri bus atsakinga ir už šiuo metu ENISA vykdomą veiklą.

Buvo būtina pateikti pasiūlymą dėl Reglamento, iš dalies pakeičiančio dabartinį ENISA reglamentą, siekiant pratęsti jos darbą, kol 2011 m. kovo 14 d. EECMA prisiims atsakomybę už jos veiklą tinklų ir informacijos saugumo srityje, todėl Komisija jį priėmė 2007 m. gruodžio 20 d.

Nauja institucija turi savo nuožiūra priimti naują personalą. Natūralu, kad ji samdys geriausius žmones. ENISA personalas turėtų turėti geras perspektyvas šiame procese, kadangi jo nariai yra aukštos kvalifikacijos, turi tinkamą profilį ir be to, gali tęsti savo tiesiogiai susijusią ENISA įgytą patirtį.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, siekdama sumažinti vis dar labai aukštą nedarbo lygį labiausiai nutolusiuose ES regionuose?

Struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas (ESF), 2007–2013 m. laikotarpiu ir toliau teiks paramą atokiausiems regionams, skirtą kovai su nedarbu. ESF remia valstybių narių politiką, kuria siekiama visiško užimtumo, aukštos kokybės darbo vietų ir geresnio produktyvumo, skatinant socialinę įtrauktį, ypač nepalankių sąlygų paveiktų grupių patekimą į darbo rinką, ir mažinant nacionalinius, regioninius ir vietos skirtumus užimtumo atžvilgiu.

2007–2013 m. laikotarpiu septyni atokiausi regionai gaus finansinę paramą, siekiančią 1,3 milijardo eurų. Valstybės narės yra atsakingos už struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą remiantis Bendrijos strateginėmis sanglaudos gairėmis⁽¹⁾ ir Komisijos patvirtintų nacionalinių strateginių koncepcijų prioritetais.

The new legislative framework also provides for specific aid to the outermost regions to compensate for the additional costs generated by their remoteness. Išskirtinis iššūkis bus užtikrinti, kad tokia pagalba padėtų įgyvendinti visą programos strategiją, t. y. šiuo atveju padėtų skatinti darnų augimą bei užimtumą.

Be to, Komisija siūlo Tarybai, kad vertindama tai, kaip valstybės narės įgyvendina Lisabonos strategiją, ši pateiktų joms rekomendacijas, kaip pagerinti jų darbo rinkų veikimą bei visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, siekiant padidinti esamų darbo vietų skaičių ir pagerinti jų kokybę.

Pastaraisiais metais Komisija skyrė nemažai laiko ir pinigų autorių teisių mokesčių problemai. Yra pripažinta, kad autorių teisių mokesčiai stabdo atviros informacinės visuomenės Europoje kūrimą. Komisija konsultavosi su interesuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis dėl kai kurių atvejų ir atliko poveikio vertinimus, aiškiai parodančius, jog yra būtina vykdyti autorių teisių mokesčių sistemos reformą. Iš tiesų 2007 m. gegužės 10 d. Europos skaitmeninei pramonei skirtoje kalboje Komisijos narė V. Reding pasakė, kad, jos nuomone, pažanga šioje srityje turėtų būti „neužbaigto Komisijos reikalo dalis“.

Ar Komisija gali paaiškinti savo dabartinę poziciją dėl autorių teisių mokesčių sistemos? Ir ypač ar gali paaiškinti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų dėl autorių teisių mokesčių reformos, žinant, kad su dabartine sistema susijusių problemų vis daugėja?

Komisija norėtų padėkoti gerbiamai narei už jos nuolatinį dėmesį tam, kokios pastangos dedamos atliekant privačių autorių teisių mokesčių reformą. 2006 m. Komisija išanalizavo 20 nacionalinių schemų, pagal kurias kompensuojamas privatus kopijavimas namuose. Preliminari ataskaita šiuo klausimu buvo pateikta 2006 m. pabaigoje.

2008 m. vasario 14 d. Komisija iš naujo pradėjo suinteresuotųjų šalių konsultavimąsi, siekdama nustatyti galimas judėjimo pirmyn kryptis.

Kultūra ir kultūrinė įvairovė yra visų Komisijos iniciatyvų autorių teisių srityje pagrindinis tikslas. Todėl Komisijos politika dėl mokesčių už privatų kopijavimą namuose siekiama sukurti atitinkamą kompensavimo mechanizmą autoriams ir atlikėjams bei skaidrias perlaidas jų gavėjams ir kultūros įvairovei.

Siekiant veiksmingai remti pagrindinius gero valdymo ir kultūrų dialogo principus AKR šalyse, būtų ypač naudinga padidinti jų gyventojų gebėjimą kritiškai analizuoti socialines ir ekonomines realijas. Tai priklauso nuo AKR šalių poreikio turėti nepriklausomą ir veiksmingą žiniasklaidą. 10-sis Europos plėtros fondas, kuris yra ES teikiamos pagalbos AKR šalims 2008–2013 m. įgyvendinimo priemonė, skatina gerą valdymą, tačiau nenumato jokios tikslinės paramos veiksmingai ir nepriklausomai žiniasklaidai ir apskritai funkcionuojančiai informacinei visuomenei skubiai kurti.

Ką Komisija ketina daryti, kad padėtų užtikrinti žiniasklaidos AKR šalyse nepriklausomumą ir veiksmingumą bei jų gyventojams garantuotų geresnį įsiliejimą į informacinę visuomenę?

Komisija sutinka su gerbiamu nariu, kad Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims yra labai svarbu turėti nepriklausomą ir veiksmingą žiniasklaidą.

Kaip 10-o Europos plėtros fondo (EPF) programos daliai, prioritetas buvo suteiktas visapusiškai demokratiniam valdymui partnerių dialoge rengiantis bendradarbiavimo strategijoms ir nacionalinėms nurodomosioms programoms. Šiuo požiūriu, kiekvienoje šalyje partnerėje atstovaujamos Komisija ir ES valstybės narės atliko demokratinio valdymo proceso analizę ir nustatė valdymo profilius.

Šiuose profiliuose yra išanalizuota spaudos padėtis ir spaudos laisvės ir pajėgumų suvaržymai. Išvados yra įtrauktos į programos sudarymo dialogą su šalimi partnere, kuri yra skatinama prireikus vykdyti reformas įvairiose srityse ir taikyti priemones nustatytoms problemoms spręsti. Taigi visi su spauda susiję klausimai yra neatskiriama programos sudarymo dialogo dalis, tačiau jie taip pat yra aptariami Kotonu susitarimo 8 straipsnyje numatyto politinio dialogo metu.

Kalbant apie finansinę pagalbą, kai vyriausybės numatytos reformos priemonės arba veiksmai reikalauja finansinio atsako Bendrijos bendradarbiavimo su Kotonu susitarime numatytos šalies sistemoje, gali būti panaudotos EPF lėšos. Iš tiesų neseniai buvo skirta 1,5 milijono eurų paramos žiniasklaidos projektui Mauritanijoje, siekiant atlikti spaudos įmonių, radijo paslaugų stiprinimo, spaudos platinimo gerinimo, paramos radijo ir rašytinei produkcijai bei žurnalistų pajėgumų didinimo analizės ir įgyvendinamumo studijas.

Be to, didžioji dalis EPF finansuojamos paramos žiniasklaidai veiklos yra didesnių projektų, kurių tikslas yra demokratizacija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, dalis. Tai taikoma, pavyzdžiui, daugumai pagalbos rinkimuose projektų, kurių sudedamosios dalys yra pagalba žiniasklaidai, žurnalistų mokymas, logistinė pagalba ryšių agentūroms bei parama žiniasklaidos veiklą stebinčioms pilietinės visuomenės organizacijoms.

EPF finansavimą gali naudingai papildyti, ypač Europos priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms (EIDHR) lėšos, kurioms gauti iš šalies partnerės valdžios nereikalaujama jokio išankstinio susitarimo. EIDHR teikia tiesioginę pagalbą pilietinės visuomenės veikėjų iniciatyvoms. Tarp veiksmų, kuriais remiama spauda ar skatinama spaudos laisvė AKR yra veiksmai Čade, Namibijoje, Ruandoje ir Sudane. Taip pat turi būti įgyvendinti paramos tinklams projektai ir tarptautiniai veiksmai.

Kokių veiksmų ketina imtis Komisija lygių galimybių ir nediskriminavimo (2007-ųjų Europos metų tema) ir kultūrų dialogo (2008-ųjų Europos metų tema) plotmėje, kad išspręstų gėdingų kampanijų, nukreiptų prieš kai kurias gyventojų grupes, žiniasklaidoje problemą, nepažeisdama tikrosios žodžio laisvės principo?

Komisija žino apie pagrindinį žiniasklaidos Europoje vaidmenį kuriant stereotipus ir (arba) metant jiems iššūkį. Iš tiesų 2007 m. atliktame Eurobarometro tyrime⁽¹⁾ , kuris buvo 2007-ųjų – Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m. Europos metų) – dalis, žiniasklaida buvo pavadinta svarbiausia veikėja kovoje su tėvų ir mokykloje patiriama diskriminacija. Nors Komisija neturėtų stebėti ar komentuoti nacionalinės žiniasklaidos kampanijų, nukreiptų prieš tam tikras gyventojų grupes, ji dirba su žiniasklaida, siekdama paremti jos teigiamą vaidmenį keičiant diskriminuojantį elgesį.

2007-aisiais Europos metais 30 dalyvaujančių šalių glaudžiai bendradarbiavo su žiniasklaida, siekdamos skleisti informaciją apie diskriminacijos klausimus ir kovoti su stereotipais. Komisija taip pat dirbo kartu su žiniasklaida per 2007-ųjų Europos metų informacinę kampaniją.

Komisijos darbo kovoje su diskriminacija dalis taip pat yra jos pradėtos iniciatyvos su žiniasklaida. Informacinės kampanijos „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ plotmėje Komisija dirbo su žiniasklaida, pvz., rengė seminarus su žurnalistais diskriminacijos tema. Kaip šios kampanijos dalis prieš keletą metų taip pat buvo įsteigtas specialus apdovanojimas žurnalistams, skirtas pagerbti žurnalistus, prisidėjusius prie geresnio įvairovės teikiamos naudos supratimo. 2007 m. apdovanojimų schema buvo kuriama lygiagrečiai su 2007-aisiais Europos metais, ir iš visų 27 valstybių narių buvo gauta daugiau nei 750 kandidatų pasiūlymų⁽²⁾.

Komisija 2008 m. atliks naują tyrimą, kad išnagrinėtų svarbiausias ir naujausias televizijos ir radijo transliuotojų bei spaudos arba internetinės žiniasklaidos iniciatyvas, skirtas kovoti su diskriminacija ir skatinti įvairovę.

Žiniasklaidos vaidmuo yra pagrindinė tema, į kurią turi būti atkreiptas dėmesys 2008-aisiais Europos kultūrų dialogo metais (2008-aisiais Europos metais)⁽³⁾. Žiniasklaida turi atlikti svarbiausią vaidmenį kuriant didesnės kultūrinės įvairovės turinio paklausą ir teikiant tokį turinį. Vienos Briuselio diskusijų, kurios bus rengiami kaip 2008-ųjų Europos metų dalis, bus skirtos žiniasklaidos vaidmeniui skatinant kultūrų dialogą.

Kokių veiksmų ateityje ketina imtis Komisija remdamasi 2006 m. viešo konsultavimosi dėl jūra keliaujančių keleivių teisių apsaugos stiprinimo rezultatais?

Visų pirma kada Komisija ketina skelbti pasiūlymą dėl kompensacijos už atsisakymą vežti ir žmonių su negalia patekimo į keltus apribojimą, kaip tai buvo padaryta oro ir geležinkelių transporto atžvilgiu? Tai buvo ryškus aplaidumas sudarant Komisijos 2008 m. darbo programą, sukėlęs susirūpinimą žmonėms su negalia, kuriems šiuo metu yra užkirstas kelias patekti į keltus.

Komisija priėmė keleivių teisių nustatymo ir stiprinimo politiką. Remdamasi šia politika, Komisija 2007 m. pradėjo poveikio vertinimo tyrimą dėl keleivių, turinčių mažesnes galimybes judėti, teisių jūrų transporte nustatymo. Remdamasi šiuos tyrimu, Komisija šiuo metu baigia poveikio vertinimą, kuriame įvertinamos įvairios nuomonės dėl keleivių, ypač keleivių, turinčių mažesnes galimybes judėti, teisių gerinimo keliaujant keltais ar kruiziniais laivais.

Tiesa, kad ši iniciatyva nėra įtraukta į Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programą. Reiktų priminti, kad Komisijos teisėkūros ir darbo programoje akcentuojamos tik pagrindinės strateginės ir prioritetinės iniciatyvos. Tačiau Energetikos ir transporto generalinio direktorato darbo programoje yra numatoma tokio pasiūlymo šioje srityje galimybė.

Komisija visuomet išreikšdavo aiškų, keleivių teisėms palankų pažadą. Kaip tai įrodo vienas iš pasiūlymų dėl keleivių teisių trečiame jūrų pakete, kuris buvo sudarytas jau 2005 m. lapkritį, jūrų sektorius nėra išimtis.

Remdamasi Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 39 straipsniu⁽¹⁾ , Komisija, ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo. Be to, savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje P6_TA(2007)0534 dėl Direktyvos 2004/38/EB taikymo Europos Parlamentas paragino Komisiją, laikantis šios direktyvos 39 straipsnio nuostatų, „nedelsiant pateikti detalų valstybių narių atliktų veiksmų, įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB, ir valstybių narių atlikto šios direktyvos perkėlimo teisingumo vertinimą kartu su visais reikalingais pasiūlymais. Pagal 2008 m. Komisijos ateities planavimo dokumentą (http://ec.europa.eu/atwork/programmes/index_en.htm" ), Komisija šią ataskaitą pateiks tik 2008 m. lapkritį.

Ar Komisija galėtų pagrįsti, kodėl šios ataskaitos negali pateikti per Direktyvoje nustatytą ribotą laiką? Kokių problemų iškilo ir kas atsakingas už tokį vėlavimą?

Ar galėtų Komisija informuoti Parlamentą jei numatys galimybę pratęsti laikotarpį, kurį Sąjungos piliečiai bei jų šeimų nariai gali besąlygiškai būti priimančiųjų valstybių narių teritorijoje, kaip numatyta 39 straipsnyje?

Direktyvos 2004/38/EB taikymo kontrolė⁽²⁾ Komisijai yra absoliutus prioritetas. 2006 m. birželį–2007 m. vasarį 19-kai valstybių narių buvo pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl to, kad šios nepranešė Komisijai apie pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus, kurie priimami šios direktyvos taikymo srityje. Šiuo metu vis dar yra vykdoma vienuolika pažeidimų nagrinėjimų procedūrų ir Komisija nusprendė tris valstybes nares apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Tuo pat metu Komisija tikisi, jog nacionalinės perkėlimo priemonės neprieštaraus Direktyvai. Komisija jau 2006 m. lapkritį pradėjo rengti pasiūlymą atlikti valstybių narių nacionalinių įgyvendinimo priemonių perkeliant šią Direktyvą tyrimą.

Pagal taikomą teisinę bazę (2007 m. balandžio 19 d. Tarybos direktyva 2007/252/EB), negalėjo būti pasirašyta sutartis⁽³⁾) tol, kol nebuvo priimtas iš to kylantis ad-hoc finansinis sprendimas dėl 2007 m. darbo programos. Remdamasi teigiama Valdymo komiteto nuomone (Sprendimo 10 straipsnis), 2007 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė finansinį sprendimą. Sutartis buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d.

Susitariančioji šalis yra įpareigota vėliausiai iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. pateikti Komisijai ataskaitą. Komisijos ataskaita, kuri bus sudaryta remiantis susitariančiosios šalies ataskaita, yra numatyta antrąjį 2008 m. pusmetį.

Komisija šiuo metu negali nurodyti, ar ataskaitoje pasiūlys kokių nors Direktyvos pakeitimų.

Oficialiai Zambijos vyriausybė siekia užtikrinti, kad iki 2010 m. visiems būtų prieinamas ŽIV gydymas.

Neseniai pateiktoje ataskaitoje Žmogaus teisių stebėjimo organizacija smulkiai aprašo, kaip Zambijos vyriausybė neteikia ŽIV gydymo moterims. Daugybė kliūčių trukdo moterims gauti tinkamą gydymą; tarp jų yra įsisenėjęs smurtas dėl lyties ir būdinga diskriminacija nuosavybės ir skyrybų įstatymuose. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos išvada yra aiški: nors Zambijos vyriausybė priima specialius teisės aktus prieš smurtą dėl lyties ir panaikina diskriminaciją kitose įstatymų srityse, moterys niekada negaus viso ŽIV gydymo (2007 m. gruodžio 18 d. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaita „Kas slypi po kukurūzų paplotėliais: lyčių diskriminavimas ir moterų ŽIV gydymas Zambijoje“, leidinys Žmogaus teisių stebėjimo organizacija, „Zambija: piktnaudžiavimas moterų obstrukcinio ŽIV gydymo srityje“).

Ar Komisija pritaria Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos išvadoms? Kaip buvo iškeltas šis klausimas? Ar Komisija nemano, kad pagalbos vystymuisi skyrimas turėtų priklausyti nuo pažangos šioje gyvybiškai svarbioje srityje?

Komisija su susidomėjimu peržiūrėjo gerbiamo nario minimą Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitą. Išsami moterų galimybės gauti antiretrovirusinį gydymą apžvalga, ypač kokybinė analizė, pagrįsta daugybe interviu ir tiriamos grupės diskusijomis, suteikia svarbių paaiškinimų dėl diskriminacijos dėl lyties poveikio moterų žmogaus imunodeficito (ŽIV) gydymui. Galima daryti prielaidą, kad apskritai šios išvados gali būti lygiai taip pat taikomos kitoms Pietų Afrikos šalims ir besivystančioms šalims.

Kaip nurodoma ataskaitoje, 2006 m. moterys sudarė 57 proc. maždaug 1,1 milijono Zambijos gyventojų, užsikrėtusių ŽIV. Nors ir buvo ištirta daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 15,3 proc. ir 11,4 proc.) ir 61 proc. iš gaunančių ŽIV gydymą žmonių buvo moterys, ataskaitoje teisingai pabrėžiama, jog svarbu atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę ir diskriminaciją dėl lyties, kliudančias padidinti moterų, gaunančių ŽIV gydymą, procentą, ypač siekiant užtikrinti, kad moterys gautų optimalų ŽIV gydymą.

Komisija taip pat yra susirūpinusi dėl skirtingo ŽIV paplitimo, ypač tarp jaunų moterų ir vyrų (2005 m. atitinkamai 12,7 proc. ir 3,8 proc.), kuris atspindi didelę ir nuolatinę vyrų ir moterų nelygybę Zambijoje, užimančioje 130 vietą tarp 144 šalių, o jos lyčių lygybės raidos indeksas yra 0,383. Zambijos padėtį taip pat apibūdina paplitęs smurtas prieš moteris, įskaitant vaikus, prievartavimai ir sekso už maistą praktika.

Tačiau svarbu pastebėti įspūdingą Zambijos vyriausybės ir partnerių pasiektą pažangą didinant galimybę gauti ŽIV gydymą – nuo tik 1 483 žmonių 2004 m. iki daugiau nei 122 700 2007 m. rugsėjį. Be to, vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad būtų vykdomi ir stiprinami įstatymai bei paslaugos, skirti kovai su lytine diskriminacija, įskaitant paramos aukoms tarnybų ir prieglaudų kūrimą, bei neseniai pakeitus Baudžiamąjį kodeksą, praplėsti seksualinių nusikaltimų sritį ir griežčiau bausti už lytinius nusikaltimus.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitos išvados ir rekomendacijos puikiai atitinka planuotą pagalbą Zambijai iš 10-jo Europos plėtros fondo. Žmogaus teisės ir sveikata bus pagrindinė sritis, siekiant paspartinti žmogaus teisių raidą Zambijoje, suteikti saugias, patobulintas galimybes gauti geros kokybės pagrindines sveikatos paslaugas, įskaitant tinkamą, ypač vaikų, moterų ir nepalankiose sąlygose esančių rajonų gyventojų, priėjimą prie sveikatos paslaugų.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir kitais pagalbos teikėjais, siekdama paremti Penktąjį nacionalinės plėtros planą, kur lyčių klausimui yra skiriamas visas skyrius, siekiant panaikinti lyčių nelygybę ir siekti lyčių lygybės. Lyčių klausimui skiriamas specialus dėmesys ir sveikatos skyriuje. Vyriausybė planuoja lyčių aspektą visiškai įtraukti į stebėjimo ir vertinimo sistemas žmogaus teisių vystymosi srityje, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog mažai kas daroma, kad būtų sumažintas motinų mirtingumas ir moterų diskriminacija gaunant sveikatos priežiūrą, įskaitant šeimos planavimą.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ataskaitoje pateiktos konstruktyvios ir konkrečios rekomendacijos suteikia vertingų patarimų vyriausybei, stengiantis užtikrinti moterų teises, tarnyboms, dirbančioms moterims ir siekiančioms moterų dalyvavimo priimant sprendimus, bei Europos Komisijos politiniam dialogui su vyriausybe.

2006 ir 2007 m. vien tik Komisija išleido nemažai milijonų eurų savo apmąstymų laikotarpiui, skatindama diskusijas dėl Europos ateities“.

Gal Komisija, apžvelgdama gautą naudą, galėtų pasakyti, koks buvo tokių išlaidų tikslas ir kokie padariniai?

2005 m. birželį Europos Taryba nustatė laikotarpį, skirtą apmąstyti, kaip toliau vykdyti institucijų reformą. Atsakydama į šį raginimą, Komisija 2005 m. spalio 13 d. patvirtino D planą (dialogas, demokratija ir diskusijos)⁽¹⁾. Buvo bandomi būdai, kaip suburti žmones vietos, nacionaliniu ir pasienio lygmenimis ir suteikti jiems priemones informuotai diskutuoti Europos klausimais. Valstybės narės taip pat buvo skatinamos surengti plačias viešas diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities, kuriose dalyvautų gyventojai, pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai, nacionaliniai parlamentai ir politinės partijos, remiami ES institucijų. Pagrindinė D plano ašis buvo apibūdinta kaip geresnis įsiklausymas, geresnis paaiškinimas ir vietos gyventojų įtraukimas. Iš tiesų, D planui nebuvo skirta jokių papildomų lėšų. Iniciatyvos buvo finansuojamos pakeičiant Generalinio direktorato paraiškų (COMM GD) biudžeto kryptį, siekiant, kad Komisijos veiksmai būtų veiksmingesni ir orientuoti į gyventojus.

Pagrindiniai šių veiksmų varikliai buvo Komisijos bendrai finansuojami tarpvalstybiniai projektai Europos piliečiams. Trys iš jų buvo skirti visai ES⁽²⁾, o kiti trys skirti daliai valstybių narių ⁽³⁾. Šių projektų tikslas buvo žmonėms iš skirtingų visuomenės sričių susisiekti tarpusavyje bei su sprendimus priimančiomis institucijomis. Todėl projektuose buvo įvairiais būdais derinamas virtualus ir tiesioginis bendravimas bei svarstomasis konsultavimasis ir balsavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Maždaug 40 000 piliečių fiziškai dalyvavo šešiuose tarpvalstybiniuose projektuose, o internetu jie pasiekė apie 1,5 milijono žmonių.

Šalia šių projektų daugumoje valstybių narių vyko „Piliečiai už Europą“ renginiai. „Europos diskusijų forumas buvo sumanytas kaip tiesioginė diskusijų erdvė, kurioje ES piliečiai galėtų pasikeisti požiūriais ir nuomonėmis apie įvairius su ES susijusius dalykus. 2006 m. kovą pradėtas forumas sulaukė tūkstančių indėlių ir daugiau nei 1,3 milijono nuomonių. Jam buvo skirtas 2006 m. Europos e. demokratijos apdovanojimas. Europos informacijos centrai „Europe Direct“ kartu su gyventojais surengė 3672 regioninius ir vietos renginius. 2006 m. gegužę buvo paskelbtas specialus Eurobarometro tyrimas dėl Europos ateities ir kai kurios jo dalys buvo įtrauktos į standartinius Eurobarometro tyrimus.

2006 m. lapkritį Komisija nusprendė prisidėti prie daugelio regioninių ir vietos pilietinės visuomenės iniciatyvų dėl jaunų vyrų ir moterų, Europos viešųjų erdvių valstybėse narėse vystymo, naujų diskusijų internete pradžios, geresnio Eurobarometro tyrimų tikslo, finansavimo. Keturiolika Komisijos atstovų šiuo metu prisideda prie daugelio vietos pilietinės visuomenės projektų, apimančių platų klausimų spektrą, įskaitant socialinę moterų įtrauktį, pagalbą jaunimui geriau suprasti bendrąją Europos rinką, maisto saugumą ir klimato kaitą, finansavimo. 2007 m. „Europos viešosios erdvės“ buvo paskelbtos bandomuoju projektu trijose vietose: Taline, Dubline ir Madride. Šiose erdvėse teikiama informacija ir dokumentacija, vyksta svečių pasirodymai, rodomi filmai, vyksta diskusijos, forumai ir paskaitos bei mokymai ir seminarai Europos klausimais. Naudojantis tinklinėmis daugiakalbėmis funkcijomis jose taip pat gali vykti tarpvalstybinės diskusijos. 2008 m. sausį buvo iš naujo atidarytas internetinis puslapis apie Europą „Debate Europe“. Juo lengviau naudotis ir jame bus susitelkta į tris pagrindines temas: Europos ateitis, energetika ir klimato kaita bei kultūrų dialogas.

Klausymas, D plano skatinamas dvipusis dialogas, pasirodė esąs labai tinkamas 2005–2007 m. apmąstymo laikotarpiui. 2007 m. pavasarį ir rudenį vykdyti standartiniai Eurobarometro tyrimai parodė, kad yra smarkiai išaugusi gyventojų parama narystei ES, teigiamai suvokiama ES ir pasitikima jos institucijomis. Nors tokie postūmiai taip pat priklauso ir nuo kitų veiksnių, D plano metodas yra naudinga būdas prisidėti prie Europos viešosios srities plėtros. Tai yra politinio bendravimo forma, gerai pritaikyta prie Europoje atsirandančios daugiakultūrės ir tarpvalstybinės demokratijos. Todėl ji turėtų tapti ilgalaikiu bendravimo su piliečiais pagrindu bei skatinti dalyvavimu ES reikaluose pagrįstą demokratiją.

2008 m. buvo paskelbti Europos kultūrų dialogo metais. Dėmesys turtingam Europos paveldui ir jos skirtingoms kultūroms yra Europos interesų ir atsakomybės sritis. Šis dialogas turi atlikti vis svarbesnį vaidmenį skatinant Europos tapatybę, ypač dėl didėjančio ES kalbų ir etninių bei kultūrinių pagrindų skaičiaus. Buvo skirta 10 milijonų eurų įvairioms iniciatyvoms, pvz., informacinėms kampanijoms, projektams tokiose srityse kaip miestų kultūra, populiarusis menas, migracija ir vietos iniciatyvų mainai.

Kultūrų dialogas taip pat turi atlikti esminį vaidmenį tolesnėje ES plėtroje. Ar, atsižvelgdama į visa tai, Komisija gali teigti, kad egzistuoja specialios programos, skirtos skatinti dialogą tarp ES šalių, šalių kandidačių ir būsimų ES valstybių narių, tokių kaip Vakarų Balkanų šalys? Kokiu pagreičiu vyks dialogas tarp ateityje į ES stosiančių šalių ir ES?

Kaip 2008-ųjų – Kultūrų dialogo metų – dalis, kultūrų dialogas yra įtrauktas kaip horizontalus ir įvairius sektorius apimantis prioritetas į atitinkamas Bendrijos politikos sritis, programas ir veiksmus. Šis tikslas buvo taikytas tiek kultūrinėms, švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programoms, tiek ir daugeliui kitų sričių, tokių kaip nedarbas, socialiniai reikalai, lygios galimybės, išorės santykiai ir parama vystymuisi.

Komisija jau remia daug programų, kuriomis siekiama skatinti dialogą tarp ES valstybių narių ir šalių kandidačių bei galimų šalių kandidačių, įskaitant Vakarų Balkanų šalis. Be pastangų derantis dėl susitarimų, siekiant užtikrinti keliavimą be vizų, nemažai lėšų buvo skirta studentų iš Vakarų Balkanų šalių švietimo bendradarbiavimui ir judėjimo galimybėms remti⁽¹⁾:

TEMPUS programoje buvo numatyta metinė 20 milijonų eurų suma Vakarų Balkanų šalių ir ES valstybių narių akademinių institucijų bendradarbiavimui aukštojo mokslo srityje.

Be visų trečiųjų šalių studentams ERASMUS MUNDUS programos suteikiamų galimybių, Komisija, kaip pasirengimo narystei priemonę pasiūlė daug stipendijų studentams iš Vakarų Balkanų. Kalbant konkrečiai, nuo 2006 m. kasmet pagal ERASMUS MUNDUS programą buvo skiriama 4 milijonai eurų 2007–2008 akademinių metų magistro studijų studentams („Langas į Vakarų Balkanus“) ir nuo 2007 m. buvo skirti papildomi 6 milijonai eurų visų lygmenų studentų ir akademinių darbuotojų stipendijoms 2008–2009 akademiniais metais („ERASMUS MUNDUS išorės bendradarbiavimo langas“). Šiuo metu yra svarstoma dėl tolesnio skirtų sumų ir atitinkamo skiriamų stipendijų skaičiaus didinimo.

Programa „Veiklaus jaunimas“ buvo suteikta papildoma parama iš pasirengimo narystei priemonės (1 milijonas 2007 m. ir planuojama 1,5 milijono 2008 m.), siekiant praplėsti jaunimo mainų ir tarpvalstybinių jaunimo ir jaunimo organizacijų Vakarų Balkanų šalyse ir su valstybėmis narėmis projektų galimybes, padėsiančias kurti etninį ir religijų dialogą.

Kultūrų dialogą taip pat remia programa „Kultūra“, skatinanti bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus, siekiant propaguoti kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje, bei gerinanti Europos piliečių žinias apie kitokias nei jų pačių Europos kultūras. Programa „Kultūra“ yra atvira visoms šalims kandidatėms ir galimoms kandidatėms. Šalys kandidatės (Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija) bei Serbija jau dalyvauja programoje „Kultūra“. Šalys kandidatės ir galimos kandidatės taip pat gali dalyvauti programoje „Europa piliečiams“. Kroatija šioje programoje jau dalyvauja. Taip pat vyksta Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Albanijos pasirengimas.

Kaip pranešta 2007 m. plėtros strateginiame dokumente⁽²⁾, šiais metais bus sukurta nauja priemonė pilietinės visuomenės vystymuisi ir dialogui skatinti. Šia nauja pilietinės visuomenės priemone siekiama prisidėti prie atvirų demokratinių visuomenių šalyse kandidatėse ir galimose kandidatėse, stiprinant pilietinės visuomenės institucijas ir jų vaidmenį politiniame procese. Priemonė bus taikoma trims intervencijos sritims, tai:

parama pilietinės visuomenės iniciatyvoms ir galimybei kurti bei stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį;

programos, kuriomis siekiama žurnalistus, jaunus politikus, profesinių sąjungų vadovus, mokytojus ir kt. suvesti su ES institucijomis („žmonės žmonėms“ programos);

parama kuriant partnerystę ir plėtojant tinklus tarp pilietinės visuomenės organizacijų paramą gaunančiose šalyse, verslo, profesinių sąjungų ir kitų socialinių partnerių bei profesinių organizacijų ir jų kolegų ES, siekiant perduoti žinias ir patirtį.

Nuolat didės bendra parama pilietinei visuomenei Vakarų Balkanuose, naudojant pagalbos pasirengimui narystei priemonę (IPA), kuri, kaip numatoma, 2008–2010 m. pasieks 90 milijonų eurų sumą, kuri, kaip manoma, bus tris kartus didesnė, palyginti su 2005–2007 m. laikotarpiu. Pilietinei visuomenei teikiama IPA parama papildo Europos priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) teikiamą paramą⁽³⁾.

Kultūrų dialogą taip pat remia gamtos ir kultūros paveldo projektai bei IPA programų tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas, apimantis „žmonės žmonėms“ projektų ryšius ir kitą kultūrinę veiklą.

Ar Europos Komisija gali teigti, kad ketina pateikti visą naujausią informaciją ir informacines programas, kuriose būtų aiškiai išdėstomi neteisėto narkotikų vartojimo Europoje pavojai?

Komisija nevykdo informacinių kampanijų prieš narkotikus Europoje. Tokias kampanijas vykdo valstybės narės ir jos yra finansuojamos iš nacionalinių, regioninių ir vietos šaltinių.

Tačiau Komisija ir toliau finansuos narkotikų prevencijos projektus vykdydama antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008–2013 m.)⁽¹⁾.

Komisija taip pat finansuos narkotikų prevencijos projektus per naują specialią ES narkotikų prevencijos ir informacijos programą, kuri yra 2007–2013 m. pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis⁽²⁾.

2008–2013 m. visuomenės sveikatos programoje skatinama sveikata, raginama imtis veiksmų kovoti su sveikatos būklę nulemiančiais veiksniais, pvz., narkotikais, o pagrindinis Narkotikų prevencijos ir informacijos programos tikslas yra teikti išsamesnę informaciją apie narkotikų vartojimą ir jo prevencija, priklausomybės nuo narkotikų ir narkotikų sukeliamos žalos mažinimas bei parama įgyvendinant ES kovos su narkotikais strategiją. Programų veiklos tikslinės grupės yra visos grupės, kurios gali būti paveiktos narkotikų vartojimo padarinių. Programa yra atvira institucijoms ir visuomeninėms ar privačioms organizacijoms, dirbančioms informacijos apie narkotikų vartojimą ir jų žalą bei narkotikų prevencijos srityje.

Ar Europos Komisija gali pasakyti, ar ji ketina pateikti visas naujausias programas, skirtas Europos kultūrinei įvairovei skatinti, bei apibūdinti tokių programų pobūdį?

Pagal EB sutartį (151 str.), ES kompetencija kultūros srityje yra prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą.

Iš tiesų Komisija labai aktyviai skatina kultūrinę įvairovę ir šią vertybę pabrėžia daugelyje savo veiklos programų.

Kultūrų dialogas yra vienas iš trijų programos „Kultūra“ (2007–2013 m.) tikslų, turint galvoje, kad pagal šią programą remiami projektai turi stiprų kultūrinį aspektą. Kiti du tikslai yra kultūros ir meno veikėjų bei kultūros darbuotojų judumas.

Be to, 2008 m. yra paskelbti Europos kultūrų dialogo metais. Komisija ketina remti projektus, specialiai skirtus kultūrų dialogui kurti. Atsižvelgiant į tai, tais metais yra planuojama ir tam tikra kita veikla, siekiant išryškinti Europos kultūrinės įvairovės turtingumą.

Be to, pagal bandomąją menininkų judumo schemą, už kurią balsavo Parlamentas, Komisija šiais metais atliks išsamios schemos, skirtos visai Europos sistemai teikti informaciją apie įvairius judumo kultūros sektoriuje aspektus, tyrimų programą. JI taip pat paskelbs raginimą teikti pasiūlymus dėl judumą remiančių struktūrų tinklų finansavimo nacionaliniu lygmeniu, siekiant plėtoti geriausios patirties mainus.

Visa ši veikla skatins Komisijos vidurio laikotarpio apmąstymus, siekiant parengti naujos kartos programas švietimo ir kultūros srityje po 2013 m. laikotarpio, kuriose kultūrų įvairovė ir toliau užimtų svarbiausią vietą.

Žiniasklaida praneša, kad ES rengia teisės aktą, leisiantį skersti gyvulius neapsvaiginus.

Ar Komisija gali tai patvirtinti? Jei taip, kokios yra tokio teisės akto projekto rengimo priežastys, kas pasiūlė tokią iniciatyvą ir su kokiomis valdžios institucijomis buvo tartasi? Ar toks teisės aktas nesuteiks pagrindo žiauriam elgesiui su gyvūnais?

Šiandien Direktyvos 93/119/EB nuostatos leidžia nenaudoti apsvaiginimo skerdyklose, kai gyvuliai skerdžiami religiniu pagrindu. Tai atsispindi prie EB sutarties pridėtame Gyvūnų apsaugos ir gerovės protokole⁽¹⁾ , kuriame reikalaujama, kad atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus būtų gerbiami religiniai ritualai. Be to, religijos laisvė yra puoselėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (10 straipsnis).

Kadangi teisė į religinę laisvę, įskaitant laisvę reikšti savo religinius įsitikinimus per pamaldas, mokymą, praktikavimą ar stebėjimą, yra pagrindinių visų ES piliečių teisių dalis, Komisija neketina svarstyti šio klausimo persvarstydama Direktyvą. Tuo pat metu Komisija neplanuoja praplėsti šio nukrypimo nuo nuostatos gyvulius apsvaiginti prieš skerdžiant.

Dėl naujo pasiūlymo dėl ES teisės akto projekto dėl gyvūnų apsaugos skerdimo ar žudymo metu, Komisija patvirtina 2006 m. pradėjusi Direktyvos 93/119/EB persvarstymo procesą⁽²⁾. Galimą naujų nuostatų turinį šioje srityje plačiai aptarė suinteresuotosios šalys, ir Komisija tikisi iki 2008 m. liepos mėnesio pateikti pasiūlymo projektą.

Komisija sieks plėtoti gyvūnų gerovės priemones, siekdama užtikrinti, jog kad ir koks būtų skerdimo būdas, gyvūnai nepatirtų nereikalingo skausmo ar kančių.

Ypač bus svarstomos priemonės, skirtos skerdyklose dirbančio personalo mokymui skatinti bei fiksavimo įrenginiams gerinti.

Dauguma medicininių konsultacijų 27 valstybėse narėse labai smarkiai skiriasi. Ypač tai taikytina dantų gydymui. Danties plombavimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja 156 eurus, o Vengrijoje ta pati paslauga teikiama už 8 eurus. Paradoksalu yra tai, kad kuo daugiau valstybė narė išleidžia sveikatos sistemos subsidijoms, tuo yra didesnė galutinė tokių paslaugų kaina visuomenei. Komisija neseniai pranešė, kad paskelbs vadovą šia tema, kuriame bus pateikiami pasiūlymai atidaryti valstybių narių sienas, kad visi 27 valstybių narių piliečiai galėtų pasinaudoti žemesnėmis medicinos paslaugų kainomis, kurios gali būti prieinamos kaimyninėje valstybėje narėje.

Ar Komisija gali pasakyti, kokių praktinių pasiūlymų yra pateikta šiame projekte ir koks yra galimas valstybių narių socialinės apsaugos sistemų įtraukimas? Ar Komisija ištyrė, kokios bus bendros išlaidos (kelionės į kaimyninę šalį ir medicininės išlaidos) piliečiams, kurie norėtų ieškoti gydymo medicininio turizmo būdu?

Sveikatos priežiūros organizavimas visų pirma yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė. Nepaisant to, valstybės narės gauna naudos iš ES lygiu vykstančio bendradarbiavimo ir lyginamosios analizės.

Komisija šiuo metu rengia iniciatyvą dėl pacientų teisių taikymo tarpvalstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje. Kai tik Komisija užbaigs šią iniciatyvą, ji išsamiai pristatys numatomą poveikį visoms suinteresuotosioms šalims.

Komisija numatė, kad tarpvalstybinė sveikatos priežiūra sudaro apie 1 proc. visuomenės sveikatos priežiūros išlaidų. Tikimasi, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nacionalinėms sveikatos sistemoms išliks tik nedideliu reiškiniu.

Bendrovė, nutiesusi vamzdyną per Baltijos jūrą, ketina išpumpuoti milijardus litrų užteršto vandens viename iš gražiausių gamtos draustinių Gotska Sandione, Švedijoje. Bendrovė vandeniui apdirbti, ketina naudoti chemikalą glutaraldehidą, kuris yra priskirtas prie R50, tai yra, ypač toksiškų vandens organizmams. Yra rizika, kad bus pakenkta dideliam Baltijos plotui. Švedijos cheminių medžiagų agentūra, kuri paprastai yra atsakinga už tokius atvejus, normaliomis sąlygomis būtų atmetusi tokią paraišką.

Tačiau šis klausimas bus sprendžiamas vyriausybėje. Ar Švedijos vyriausybė yra įpareigota išklausyti kitų Baltijos šalių nuomones? Ar leidimas neprieštaraus ES teisės aktams? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Komisija yra informuota apie dujotiekio per Baltijos jūrą projektą, žinomą „Nord Stream“ dujotiekio pavadinimu. Iš tiesų šis projektas yra įtrauktas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Tarybos sprendimo Nr. 1364/2006/EB prioritetinių projektų sąrašą⁽¹⁾ kaip „Šiaurės Europos dujotiekis“. Šio sprendimo 13 straipsnyje pabrėžiama, kad pagal atitinkamus ES teisės aktus, šiuo atveju būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir, remiantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, prieš priimat sprendimą dėl projektų vykdymo turi būti atsižvelgta į tokio vertinimo rezultatus.

Šiuo metu vykdomas poveikio aplinkai vertinimas pagal Espoo konvenciją (Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija) ir tikimasi, kad jis bus užbaigtas iki 2008 m. pabaigos. Taip pat buvo nagrinėjami panašūs su aplinkosauga susiję klausimai, kuriuos vertino atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos. Reikia pažymėti, kad konsultavimasis su kitomis šalimis, kurios yra Espoo konvencijos susitariančiosios šalys, yra svarbi šio proceso dalis.

Nagrinėjant šį specifinį klausimą yra suprantama, jog glutaraldehidas yra naudojamas alyvų ir dujų vamzdynų spaudimo bandymuose kaip biocidas, siekiant išvengti koroziją sukeliančių bakterijų dauginimosi. Tokiam glutaraldehido naudojimui būtų taikoma Direktyva 98/8/EB dėl biocidų pateikimo į rinką⁽²⁾ , kuris būtų priskiriamas prie 12-o produktų tipo (slimicidų), taikoma produktams, naudojamiems dumblo plitimo ant pramonės procese naudojamų medžiagų, įrengimų ir struktūrų prevencijai ar kontrolei.

Glutaraldehidas, kaip 12-o tipo produktas, turi būti įvertintas pagal Direktyvoje 98/8/EB dėl biocidiniuose produktuose naudojamų medžiagų, kurios Direktyvos įsigaliojimo metu jau buvo rinkoje, vertinimo, 10 metų persvarstymo programą. Kol bus užbaigtas medžiagos vertinimas, biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra glutaraldehido ir kurie naudojami kaip 12-o tipo produktai, gali likti rinkoje ir valstybės narės gali toliau taikyti savo nacionalines taisykles dėl biocidinių produktų buvimo jų rinkoje.

Vandens pagrindų direktyva (VPD) (2000/60/EB)⁽³⁾ siekiama apsaugoti tiek vidaus, tiek pakrantės vandenis nuo taršos. Vienas iš jos tikslų yra išvengti nukrypimo nuo vandens telkinių ekologinio statuso. Leisdamos tokią veiklą, kuri yra apibūdinta žodžiu pateiktame klausime, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi VPD numatytų tikslų ir būtų užkertamas kelias bet kokiems nukrypimams nuo šio statuso.

Pagal gamtos apsaugos įstatymus, aptariama Gotska Sandiono–Salvorevo vietovė, atrodo, yra Bendrijos svarbos vietovė („Natura 2000“ vietovė). Ši vietovė yra šiaurės vakariniame Gotlando salos kampe ir buvo skirta povandeninių kopų apsaugai. Bendrasis šios teritorijos plotas yra 60 500 ha. Ši vietovė taip pat yra pilkųjų ruonių, saugomų Buveinių direktyvos, paplitimo teritorija ⁽⁴⁾. Teritorijų, kurios Buveinių direktyvoje buvo priskirtos prie Bendrijos svarbos vietovių, apsaugos taisyklės yra pateikiamos Direktyvos 6 straipsnyje. Toks apsaugos režimas, inter alia, numato, jog turi būti tinkamai įvertinti projektų, kurie gali turėti didelį poveikį „Natura 2000“ vietovėms, padariniai ir kad tokie projektai gali būti leidžiami tik tam tikromis sąlygomis. Jei gerbiamasis narys vamzdyno projektą paminėjo kaip tokį, kuris gali turėti didelį poveikį minėtai „Natura 2000“ vietovei, kompetentingos Švedijos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtų nuostatų. Vadinasi, valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog prieš leidžiant vykdyti projektą būtų atliktas rimtas projekto poveikio saugomoms gamtos vertybėms vertinimas.

Naujos demokratinės vyriausybės įsakymu Pirėjo ir Salonikų uostų administracijos savavališkai nusprendė nepriimtinu būdu paskelbti, kad konteinerių terminalų (SEMPO) operacijos šiuose uostuose, grobikiškų sutarčių pagrindu, koncesijos būdu būtų perduodamos monopolių konglomeratams, tuo pat metu riaušių malšinimo policija chemikalais atakavo streikuojančius dokų darbininkus. Uostų atidavimas monopoliams turės priešišką poveikį eksportui ir importui ir apskritai bus nenaudingas darbininkams. Tokią politiką valstybių narių dokų darbininkai atmetė surengdami masinius streikus ir demonstracijas.

Ar Komisija smerkia vyriausybės sprendimą ir įsakymą riaušių malšinimo policijai pulti streikuojančius darbininkus? Ar ji ir toliau skelbs kvietimus teikti paraiškas, žinodama, kad jos susidurs su radikaliu uostų darbininkų pasipriešinimu?

Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės pačios yra atsakingos už tvarkos palaikymą savo šalyje. Todėl Komisija nėra pajėgi išnagrinėti tariamus pagrindinių teisių pažeidimus, neturinčius jokio ryšio su Bendrijos teise.

Jei šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės teisės, tariamos aukos gali siekti kompensacijos nacionaliniu lygmeniu kreipdamosi į kompetentingas institucijas, įskaitant vidaus policijos inspekciją ir nacionalinius teismus. Be to, kiekvienas, manantis, jog buvo pažeistos kokios nors jo pagrindinės teisės, Konvencijoje numatytomis sąlygomis gali pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui (Europos Taryba, 6075 Strasbourg-Cedex, Prancūzija⁽¹⁾).

Kaip Komisija žino, iš oru keliaujančių keleivių iš trečiųjų šalių ir keleivių, tranzitu keliaujančių ES/EEE oro uostais, buvo konfiskuoti skysti neapmokestinami („duty free“) pirkiniai. Ar, Komisijos nuomone, 2007 m. liepos 31 d. priimtas Reglamentas (EB) Nr. 915/2007⁽¹⁾ šiai problemai spręsti buvo tinkamai ir pakankamai greitai įgyvendintas?

Komisijos reglamento (EB) 1546/2006 tikslas⁽²⁾ yra kovoti su savadarbių skystų sprogmenų keliama grėsme civilinei aviacijai. Šis reglamentas draudžia iš Bendrijos oro uostų išvykstantiems keleiviams turėti skysčių rankiniame bagaže atskirose, didesnėse nei 100 ml pakuotėse.

Tačiau buvo padaryta išimtis skysčiams, parduodamiems oro uostų parduotuvėse bei orlaiviuose, įgyvendinant tam tikras saugumo sąlygas, įskaitant permatomų krepšių sistemą.

Kadangi Bendrijos teisės aktai nėra taikomi trečiosioms šalims, negalima daryti prielaidos, kad trečiųjų šalių arba ne Bendrijos oro uostai turi tokius pat reikalavimus kaip ir Europos Sąjungoje bei Europos ekonominėje erdvėje taikomi reikalavimai. Dėl šios priežasties tokie oro uostai ir oro linijos negali automatiškai naudotis privilegijomis.

Tačiau Komisija savo Reglamente (EB) 915/2007⁽³⁾ išplėtojo trečiųjų šalių oro uostuose parduodamų skysčių saugos priemonių lygybę įvedančius būdus ir tokiais atvejais privilegijos gali būti taikomos.

Tokia galimybė yra prieinama visiems trečiųjų šalių oro uostams, o Komisija yra gavusi prašymus iš keleto trečiųjų šalių.

Iki šiol viena šalis – Singapūras – savo oro uoste įgyvendino Komisijos nustatytas saugos nuostatas, kurios yra tokios pat, kaip ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 915/2007 taikomos nuostatos. Taigi Singapūre pirkti skysčiai gali būti nekonfiskuojami Bendrijos oro uostų saugos punktuose, įrodžius, kad skysčiai yra permatomuose pakeliuose ir taip pat yra pakankamai įrodymų, jog jie buvo pirkti Singapūro oro uosto zonoje per pastarąsias trisdešimt šešias valandas.

Vienodų saugos nuostatų nustatymas trečiojoje šalyje daugiausia priklauso nuo pačios trečiosios šalies, pageidaujančios dalyvauti tokiame procese. Siekdamos, jog joms būtų taikomos vienodos nuostatos, tokios šalys turi įrodyti, kad jų saugos standartai yra tokie pat. Šis procesas apima nacionalinių teisės aktų ir kitos susijusios informacijos analizę. Be to, jos turėtų taikyti rekomenduojamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytas skysčių, gelių ir aerozolių patikrinimo saugos kontrolės gaires ir oro uoste parduodamiems skysčiams naudoti permatomas pakuotes. Išanalizavusi takią informaciją, Komisija gali ją papildyti patikrinimo priemonėmis.

Nors daug trečiųjų šalių išreiškė norą, kad jų oro uostai būtų įtraukti į oro uostų, kuriems suteikiamos privilegijos, sąrašą, nedaugelis iš jų pateikė savo prašymą pagrindžiančią informaciją arba kai kuriais atvejais, deja, neįtraukė permatomų pakuočių naudojimo oro uostuose reikalavimo.

Ar Komisija gali paaiškinti, ką tiksliai reiškia posakis „nustatyta praktika“ ir bet koks tiesiogiai susijęs laikotarpis ar specifinė situacija, galintys pasitaikyti šio posakio kontekste – „Valstybės narės nepažeis šios direktyvos, jei, remdamosi nustatyta praktika, nuspręs netaikyti 1 straipsnio dalies antro sakinio nuostatų ir šiuo tikslu atitinkamų 2 straipsnio dalies nuostatų dėl tam tikros vandens naudojimo veiklos, jei tai nekels pavojaus šios direktyvos tikslų įgyvendinimui“⁽¹⁾?

Ar Komisija gali patvirtinti, jog jei nustatyta praktika buvo tokia, kad tam tikri sektoriai, pvz., mokyklos, bendruomenės įstaigos ir kitos, nemokėjo mokesčių už vandenį, joms yra taikoma 9 straipsnio 4 dalis ir todėl tokie vartotojai neprivalo taikyti 1 straipsnio dalies antro sakinio nuostatų bei iš jo kylančių 2 straipsnio dalies nuostatų dėl atitinkamos vandens naudojimo veiklos?

Jei taip nėra, gal Komisija galėtų paaiškinti, kodėl taip nėra, ir nurodyti šiems sektoriams taikomus atitinkamus teisės aktus?

Vandens pagrindų direktyva⁽²⁾ (VPD) leidžia tam tikrai vandens vartojimo veiklai potencialiai netaikyti mokesčių už vandenį tik „nustatytos praktikos“ atvejais, t. y. tokios praktikos, kuri jau egzistavo pagal nacionalinius teisės aktus tuo metu, kai buvo priimta ši direktyva (2000 m.), atvejais. Todėl ji nesuteikia teisės naujiems atleidimams nuo mokesčių specifiniais vandens naudojimo tikslais. Pasak Airijos valdžios, Direktyvos priėmimo metu tik namų ūkiai buvo atleisti nuo mokesčių už vandenį.

Svarbu pabrėžti, kad galimam atleidimui nuo mokesčių pagal 9.4 straipsnį yra taikomos kitos sąlygos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad tai nekeltų pavojaus Direktyvos tikslų įgyvendinimui, ir turi nurodyti priežastis, dėl kurių nėra visiškai taikomas išlaidų susigrąžinimo principas upių baseinų valdymo planuose.

Nuosavas vandens kainų nustatymas yra viena iš svarbiausių priemonių skatinant veiksmingai panaudoti vandens išteklius. Todėl pagrindinis kainų už vandenį nustatymo pagal VPD direktyvą tikslas yra ne didinti pajamas, bet duoti kainos signalą, veikiantį kaip iniciatyva neeikvoti per didelio vandens kiekio, reikalaujančio brangios infrastruktūros ir kuris gali būti reikalingas biologinei įvairovei išsaugoti bei apsaugoti kitus svarbius išteklius, pvz., žvejybos plotus.

Mokesčių už vandenį skaičiavimas pagal skaitiklių rodmenis (kaip ir elektros ar kitų paslaugų) puikiai sutampa su ES vandens politika. Todėl, Airijos vyriausybės apmokestinimo už vandenį būdas neprieštarauja VPD. Kita vertus, kol mokyklų finansavimo mechanizmų pasirinkimas yra tik Airijos valdžios reikalas, Direktyva nesudaro kliūčių finansavimo būdams, leidžiantiems Airijos mokykloms padengti išlaidas, įskaitant ir išlaidas už vandenį. Todėl niekas nekliudo teikti paramą už pastatą (bendra suma) arba atsižvelgiant į žmonių skaičių (suma vienam mokiniui). Toks mokesčių už vandenį ir fiksuotų skiriamų lėšų derinimas leistų mokykloms padengti įprastas apskaičiuotas išlaidas, kartu skatinant jas taupyti vandenį.

Neseniai pasirašyto „South Stream“ susitarimo tarp Bulgarijos ir Rusijos Federacijos (lygiagrečiai su 4 milijardų eurų vertu susitarimu dėl Rusijos bendrovės „Atomstroyexport“ Belene statomos atominės jėgainės – tai pirmas tokio pobūdžio susitarimas, kuris bus pasirašytas Europos Sąjungoje) proga prezidentas V. Putinas nesusilaikė pranešime spaudai nepasakęs apie politinę kainą, kurią Rusija moka pasirašydama šį susitarimą: „Svarbiausia mums yra tai, kad Bulgarija neplėtotų gynybos politikos, susijusios su kitų šalių saugumo interesais. Nauji Bulgarijos, kaip NATO sąjungininkės, įsipareigojimai, neturėtų tapti kliūtimi jos santykių su Rusija plėtrai. Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką, Andris Piebalgs atsake (per savo atstovą spaudai Ferraną Tarradellasą) į Rusijos Federacijos pastangas tapti (pasak „Jamestown Foundation“ analitiko Vladimiro Socoro) „politine energijos sistemos Europai tiekimo valdytoja“, nėra jokios užuominos apie tai, ko Komisija tikisi iš šios sutarties.

Kaip Komisija, atsižvelgdama į ženklius Europos energetikos politikos padarinius ir regioninį geostrateginį poveikį, pakeis savo poziciją ir, jei yra planuojamos kokios nors pataisos, kokie yra pagrindiniai principai, kurių Komisija nėra pasirengusi atsisakyti?

Gerbiamo nario klausimas pabrėžia Europos Sąjungos bendros pozicijos išorės energetikos klausimais svarbą. Komisija dirba prie visų išorės energetikos aspektų, patenkančių į jos dabartinės kompetencijos sritį, nuosekliai pabrėždama šioje srityje naudojamas priemones, kurias šiais metais tikisi pateikti dar išsamiau. ES vidutinės trukmės laikotarpio energijos tiekimo saugumas bei tarptautinė geopolitinė padėtis, daranti poveikį energijos tiekimui, yra bendro visų valstybių narių susirūpinimo priežastis, reikalaujanti apibrėžti bendrą Europos tiekimo saugos koncepciją, turint galvoje toliau nurodytus aspektus.

Visų pirma Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę apsispręsti dėl savo pasirinkimo tarp skirtingų energijos šaltinių ir dėl bendros jų energijos tiekimo struktūros. Tačiau atsižvelgdama į didėjantį ES mišrios energijos importo vaidmenį ir nuoseklaus požiūrio į išorės energijos saugumą poreikį, 2007 m. kovą Europos Taryba pripažino bendros išorės politikos plėtros remiant energetikos politikos tikslus svarbą.

Antra, vykdant didžiuosius infrastruktūrinius projektus labai svarbu vesti konkrečias derybas ES viduje dėl bendro intereso, siekiant nustatyti bendrus prioritetus ir skatinti geresnį valstybių narių politikos krypčių koordinavimą. Taip jau vyksta Transeuropinių energijos tinklų (TEN-E) programoje, kuri leidžia pradėti vykdyti Europos prioritetinius projektus. Tokios diskusijos turėtų leisti geriau suprasti visą „South Stream“ poveikį ES interesams bei tiekimo saugumui.

Trečia, svarbu, kad valstybės narės vis intensyviau su Komisija ir viena su kita laiku keistųsi informacija apie tokius dvišalius projektus, turinčius poveikį ES energijos tiekimo saugumui.

2006 m. rugsėjo 6 d., Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-88/03, vadinamoje „Azores“ byla. Šiame sprendime Teismas naudoja įstatyminę bazę, į kurią reikia atsižvelgti nustatant, ar pagalba yra nelegali, ir daroma prielaida, kad įstatyminė bazė ne visada yra tokia pati atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Nepaisant šio teisinio precedento, Komisija savo sprendime reikalauja naudotis valstybių narių įstatymine baze, neatsižvelgiant į regionus ir jų fiskalinę autonomiją.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad, jos nuomone, joks regionas negali turėti savo įstatyminės bazės? Jei taip, ar Komisija supranta, kad toks požiūris skatina nepriklausomybės siekį?

Nutarime, apie kurį kalba gerbiamasis narys, Europos Teisingumo Teismas nurodo specifines aplinkybes, kurioms susiklosčius regioninės valdžios autonominės mokesčių kompetencijos vykdymas pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį nėra remiamas.

Kalbant apie „Azoles“ sprendimą, Komisija nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su regioninio atrankumo klausimu. Komisija, žinoma, taikys Teismo pateiktą 87 straipsnio interpretaciją.

Komisija nori atkreipti gerbiamo nario dėmesį į tai, kad Komisijos vaidmuo yra užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos taisyklių taikymą. Todėl ji, atsižvelgdama į precedentinę teisę, turi patikrinti, kad regioninės valdžios vykdoma fiskalinės autonomijosų veikla atitiktų Teismo nurodytus kriterijus ir nebūtų naudojama siekiant apeiti tinkamą valstybės pagalbos taisyklių taikymą.

Kvapių substancijų neigiamas poveikis aplinkai ir žmonėms vis labiau kelia susirūpinimą ES piliečiams. Kai kurios ES šalys, pvz., Nyderlandai, Belgija ir Vokietija, atliko eksperimentą su specifiniais teisės aktais dėl kvapų mažinimo problemos. Tačiau kitos šalys nesiėmė tokių veiksmų, teisindamosi tinkamų galimybių Bendrijos lygmeniu trūkumu.

Ar Komisija ketina imtis kokių nors veiksmų, siekdama sureguliuoti kokybės standartus atmosferos kvapams Europos Sąjungoje ir (arba) panaudoti kitokias teisines priemones kvapų keliamiems nepatogumams mažinti? Jei taip, kaip buvo pasistūmėta šių nuostatų srityje ir kada jos bus taikomos?

Atmosferiniai kvapai nėra specialiai reglamentuojami Bendrijos lygmeniu, ir Komisija neketino siūlyti įvesti kokybės standartus šioje srityje. Todėl specialiai kvapams taikomos priemonės lieka valstybių narių kompetencijos sritis. Tačiau, kai kvapų keliamos problemos kyla dėl kokių nors pramonės įrengimų veiklos, tokios problemos patenka į 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) taikymo sritį.⁽¹⁾ Pramonės veikla, kuriai taikoma ši direktyva, be kita ko, apima chemikalų industriniu mastu gamybą bei kanalizacijos nuotekų apdorojimo įmones, jei šios yra susijusios su veikla, kuriai yra taikoma ši direktyva.

Pagal TIPK direktyvą, kompetentingos valdymo įstaigos privalo kiekvienam įrenginiui išduoti leidimą, įskaitant ribines išmetimo vertes arba atitinkamą įrengimų lygiaverčius parametrus bei techninius parametrus, jų geografinę padėtį bei vietos aplinkos sąlygas.

Išduoti leidimai turi kontroliuoti visą TIPK įrengimų poveikį aplinkai, pavyzdžiui, į orą išmetamas medžiagas, atliekų tvarkymą, veiksmingą energijos vartojimą ir žemės apsaugą. Taip pat turi būti imtasi atitinkamų priemonių, siekiant spręsti kvapų problemas, kurios gali iškilti dėl tam tikrų įrengimų veiklos, pavyzdžiui, Informaciniame dokumente dėl geriausių prieinamų nuotekų ir panaudotų dujų apdorojimo technikų ir valdymo sistemų chemikalų sektoriuje yra nurodomos geriausios prieinamos kvapų emisijos mažinimo technikos.

Atliekų apdorojimo kvapus reglamentuoja Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB 4 straipsnis, kuriame nurodoma, kad valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbamos arba apdorojamos nekenkiant žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, ypač nepakenkiant, inter alia, kvapais.⁽²⁾ Be to, 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų priede ⁽³⁾ minima, kad turėtų būti imtasi priemonių, siekiant minimaliai sumažinti sąvartynų skleidžiamų kvapų poveikį ir žalą.

Komisija ne kartą skelbė apie naują informacinę sistemą, pavadintą „Symmetry“, kuria ketinama pakeisti esamą „Appfin“ sistemą. Nors sistema jau yra finansuojama septynerius metus, jos įsigaliojimas vėl buvo atidėtas.

Iškyla daug klausimų. Kiek pinigų jau yra išleista? Kiek ši sistema kainuos per metus, palyginti su „Appfin“ sistema? Kas yra susitariančiosios šalys ir kaip jos yra išrenkamos? Kodėl susitariančiosios šalys nesilaiko nustatytų terminų?

Ar Komisija sutinka, kad dabar ji turėtų pradėti vykdyti nuodugnų išorės auditą, iš naujo išnagrinėti žmonių it išteklių išlaidas atliekant rimtą išlaidų ir pelno analizę ir įvertinti visas galimas valdymo nesėkmes?

„Symmetry“ yra integruota valdymo sistema, skirta atlikti visišką Kultūros ir švietimo generalinio direktorato (EAC GD) gyvenimo ciklo programų, veiksmų ir projektų valdymą, o ne tiesiog vietinė finansinė sistema, kuria ketinama pakeisti „Appfin“ sistemą.

Nuo 2007 m. rugsėjo buvo bandomas gaminti pagrindinis „Symmetry“ finansinis ir sutarčių sudarymo modulis. Pirma, 41 bandomojo projekto grupė iš 4 veiksmų atsiskyrė nuo Generalinio direktorato ir Vykdomosios agentūros ir buvo panaudoti sistemai pagrįsti (buvo sėkmingai įgyvendinta 100 proc. įsipareigojimų ir 75 proc. išankstinio finansavimo; likęs išankstinis finansavimas dar negali būti įvykdytas dėl biudžeto). Tokie rezultatai yra laikomi teigiamais ir dėl jų 2008 m. bus laipsniškai siekiama visiškų gamybos pajėgumų.

Pagrindinė tiekimo sistemos susitariančioji šalis yra „Intrasoft International“; o antroje vietoje, užimančioje apie 5 proc. rinkos, bendrovė „Siemens Business Services“ buvo išrinkta kokybiška draudimo sutarties dalyve. Susitariančios šalys buvo išrinktos viešo paraiškų konkurso būdu⁽¹⁾ , o pirmos specialios sutartys dėl sistemos vystymo buvo pasirašytos 2001 m. gruodį.

Iki šiol iš viso buvo išmokėta 7 485 982 eurai visų vystymosi aspektų išlaidoms apmokėti, įskaitant kokybės draudimą, priimtinumo testavimą, pagalbos vartotojams stendą ir mokymo paslaugas. 2007 m. buvo išmokėta 903 216 eurų, skirtų didelio galingumo serverio platformai Komisijos Liuksemburgo duomenų centre ketverių metų laikotarpiui.

Sistemos tikslų įgyvendinimas užtruko ilgiau, kadangi reikėjo ją priderinti prie ženklių finansinės ir organizacinės aplinkos pokyčių, ypač naujų finansinių reglamentų įvedimo 2003 m. ir 2006 m., EACEA įkūrimo bei priaugimo apskaičiavimo įvedimo 2005 m. sausį.

Lyginant „Symmetry“ ir „Appfin“ sistemas, pastaroji yra vietinė finansų sistema, turinti ribotą sąveiką su centrine ABAC sistema ir ribotomis funkcijomis. „Symmetry“ sistema siūlo platesnį funkcijų spektrą, įskaitant: pasiūlymų teikimą, pasiūlymų pasirinkimą, projektų sutarčių sudarymą, jų vykdymą, užbaigimą ir ataskaitų teikimą internetu. Todėl yra sunku palyginti finansavimo išlaidas. Tačiau, pasibaigus vienai vystymosi bangai (2008 m. pabaigoje), „Symmetry“ pagalbinių finansinių sistemų einamosios išlaidos turėtų būti mažesnės nei senstančios „Appfin“ sistemos išlaidos.

Vidaus audito tarnyba (IAS) yra suplanavusi neoficialų „Symmetry“ sistemos taikymo informacinių technologijų (IT) auditą 2008–2009 m. laikotarpiu.

Kelios didžiosios Europos bendrovės, tokios kaip „Total“ ir „Shell“, vykdydamos naftos išgavimo operacijas, vis dar degina dujas Nigerijoje, tokiu būdu darydamos milžinišką žalą aplinkai bei šalimais gyvenančių žmonių sveikatai. Dujos yra Nigerijoje išgaunamas šalutinis naftos produktas, kuris sudaro 95 proc. šalies įplaukų. Nigerijoje sudeginamų dujų kiekis yra lygus ketvirčiui viso Didžiosios Britanijos sunaudojamų dujų kiekio. Anot Pasaulio banko, kasmet yra iššvaistoma 40 milijardų dolerių deginant gamtines dujas, o per metus į atmosferą išmetama 400 milijonų tonų anglies dvideginio. Pasaulio banko teigimu, būtų geriau, jei bendrovės surinktų dujas ir parduotų jas suskystintas. Tačiau tam reikalingos investicijos.

2007 m. spalį Nigerijos vyriausybė pareiškė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. bus uždrausta deginti dujas. Tačiau sausio pradžioje ji nusprendė terminą atidėti iki 2008 m. pabaigos. Teigiama, kad toks atidėjimas buvo nulemtas tarptautinių bendrovių spaudimo. Europos šalyse deginti dujas išgaunant naftą yra uždrausta. Ar Komisija privers bendroves nutraukti tokią žalingą praktiką arba taikys joms baudas, jei Nigerijos valdžia nebaus jų už tokią veiklą?

Žalinga dujų deginimo Nigerio deltoje praktika kenkia vietos aplinkai, Nigerijos ekonomikai bei smarkiai prisideda prie pasaulinės klimato kaitos. Komisija, 2007 m. gruodį Lisabonos ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime sudarytame Afrikos ir ES strateginės partnerystės dokumente (5-as prioritetinis veiksmas „Partnerystė energetikos srityje“) dar kartą pakartojo pripažįstanti veiksmų, siekiant sumažinti dujų deginimą, svarbą. Nigerio deltoje yra vykdoma daugiausia dujų deginimo operacijų visoje planetoje. Tokia praktika, prasidėjusi prieš 40 metų, buvo tik nežymiai sumažinta tarptautinėms bendrovėms investavus dideles sumas į gamtinių dujų skystinimą. Nigerija, kuri tradiciškai yra svarbi naftos tiekėja, taip pat tapo didžiausia dujų tiekėja. Dėl turimų išteklių ji yra septintoje vietoje pagal gamtinių dujų rezervą. 2006 m. Nigerija į Europą eksportavo 83 proc. savo suskystintų gamtinių dujų produkcijos, o tai sudaro tik apie 60 proc. visų išgautų gamtinių dujų. Likusieji 40 proc. – daugiausia su naftos gręžiniais susijusios dujos, kur trūksta infrastruktūros gamtinių dujų surinkimui ir gamybai – buvo sudeginta. Naujausiais duomenimis, kasmet yra sudeginama apie apie 24 milijardai m3 mazuto. Vyriausybė planuoja iki 2010 m. iki 50 proc. padidinti už dujų eksportą gaunamas pajamas, o tam reikės maždaug 10–12 milijonų eurų investicijų, siekiant sukurti platesnę infrastruktūrą, įskaitant didesnį dujų skystinimo įrenginių bei dujotiekių skaičių. Vienas iš tokių svarstomų projektų yra dujotiekis per Sacharos dykumą, kuris ateityje suteiks papildomą dujų eksporto galimybę ir per Nigeriją bei Alžyrą bus galima tiesiogiai tiekti dujas Europai.

Atsižvelgiant į tai, be abejo, vyriausybės nustatytas dujų deginimo nutraukimo terminas buvo nukeltas į 2008 m. pabaigą, ir tai iš tiesų sukėlė nusivylimą. Tikėdamiesi, jog bus laikomasi naujo termino, pažymime, kad dujų deginimo nutraukimas, atrodo, turi tapti Nigerijos vyriausybės prioritetu. Pagrindinės suinteresuotosios šalys neseniai buvo susitikusios išplėtoti dujų deginimo nutraukimo per realų laikotarpį planą. Keleto ministerijų ir sektoriaus bendrovių atstovai sutarė dėl Dujų deginimo mažinimo komiteto, kuriam vadovaus valstybės dujų ministras, įsteigimo. Atrodo, kad komiteto darbą palengvins Pasaulio banko visuotinio deglo dujų mažinimo partnerystė (GGFR), kurią remia ir prie kurios prisideda Komisija.

Komisija turi dvi galimybes dujų deginimo klausimams spręsti: i) ES ir Nigerijos politinis dialogas, remiantis Kotonu partnerystės susitarimo 8 straipsniu; ir ii) šiuo metu vykdomas plėtros bendradarbiavimo programos sudarymas pagal 10-jį Europos plėtros fondą (EVF).

Dėl galimų intervencijų prieš Nigerijoje veikiančias ES naftos bendroves spaudimo ar veiksmų forma, Komisija neturi teisinės galios taikyti sankcijų. Vykdydama bendros socialinės atsakomybės skatinimo politiką (angl. CRS), Komisija remia CRS elgesio kodeksus, kurių bendrovės savanoriškai laikosi ES viduje ir už jos ribų. Pavyzdžiui, Komisija remia ir prisideda prie tokių elgesio kodeksų kaip gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva, kuri yra galinga iš naudingųjų iškasenų sektoriaus gaunamų pajamų stebėjimo priemonė. Komisija taip pat įsipareigojo skatinti suvokti ir taikyti tarptautines įstatymines priemones bei CRS iniciatyvas, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalė deklaracija dėl tarptautinių įmonių (TĮ) ir socialinės politikos principų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairės dėl tarptautinių įmonių ir Jungtinių Tautų (JT) visuotinio susitarimo.

Žiniasklaida pranešė, kad Maroko karalius Mohamedas VI paragino Prancūzijos prezidentą daryti spaudimą ES dėl Maroko šalies geresnio statuso. Reikšmingoje kalboje per iškilmingus pietus jis pasakė: „Europos Sąjungos politika jos kaimynų atžvilgiu sustiprino Maroko geresnio statuso siekius, santykiams su Sąjunga suteikiant strateginę svarbą, kokios jie yra verti“.

Europos Komisijos narė, atsakinga už užsienio reikalus, Benita Ferrero-Waldner jau pareiškė, kad Komisija nagrinėja šį prašymą. Komisijos narys Louis Michel jau anksčiau yra sakęs, kad Magrebas taip pat galėtų tapti Europos koncepcijos dalimi.

Koks yra tokio „geresnio statuso“ pobūdis? Ar Komisija, atsižvelgdama į derybas dėl stojimo su musulmoniškąja Turkija, mano, kad galima Maroko narystė ES yra įmanoma?

2007 m. liepos 23 d. vykusios paskutinės ES ir Maroko asociacijos tarybos proga Europos Sąjunga, atsižvelgdama į Maroko prašymą suteikti geresnį statusą, išreiškė norą apsvarstyti dvišalių santykių su Maroku stiprinimo būdus ir galimybes. Iš tiesų nuo 2000 m. Maroko karalius prašo geresnio statuso, kuris būtų „daugiau nei asociacija, bet mažiau nei narystė“. ES ir Maroko asociacijos taryba sudaro ad-hoc darbo grupę, kuri turėtų atspindėti, kaip reikia stiprinti dviašalius santykius. Ši darbo grupė dar nebuvo susitikusi. Ji turėtų pateikti ataskaitą kitame Asociacijos tarybos susitikime. Galiausiai šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, dar nebuvo suteikta narystės Europos Sąjungoje perspektyva.

2007–2013 m. laikotarpiu Lietuva dalyvaus Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos bei Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos tarpvalstybinėse bendradarbiavimo programose pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Bus vykdomi įvairūs projektai, skirti skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi tarpvalstybiniuose regionuose, atremti bendrus iššūkius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos srityje, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią, užtikrinti saugią ir veiksmingą pasienio kontrolę bei remti vietos ir bendruomenines iniciatyvas. Abi programos suteiktų galimybę įgyvendinti nacionalinės svarbos strateginius projektus.

Ar Komisija galėtų nurodyti atrankos procedūras, vertinimo kriterijus ir strateginiams projektams skiriamos pagalbos dydį? Kokias rekomendacijas Komisija galėtų pateikti dėl strateginių projektų parengimo ir įgyvendinimo (ypač atsižvelgiant į kitose šalyse įgytą patirtį)?

Sąvoka „strateginiai projektai“ yra kilusi iš struktūrinių fondų terminologijos ir neturėtų būti maišoma su sąvoka „didelės apimties projektai“, kuri vartojama Kaimynystės programoje. Remiantis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 skyriumi, „didelės apimties projektai – tai projektai, apimantys nemaža darbų, veiklos arba paslaugų, skirtų įgyvendinti neskaidomą tiksliai apibrėžtos kilmės funkciją, laikantis aiškiai nustatytų bendro intereso tikslų, siekiant įgyvendinti tarpvalstybines investicijas“.

Dalyvaujančios šalys Komisijos sutikimu gali susitelkti didelės apimties tarptautiniams projektams, kurie nebus atrenkami kviečiant teikti paraiškas.

Rengiant kiekvieno individualaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Bendrų veiksmų programos dokumentą, dalyvaujančios šalys kartu nuspręs dėl apytikslės didelės apimties projektų sumos pobūdžio.

Tokie projektai turi būti arba specialiai paminėti programos dokumente ir todėl sudaryti Komisijos sprendimo dalį, arba vėliausiu etapu pritariant Komisijai atrinkti Jungtinio stebėjimo komiteto.

Dauguma projektų turėtų būti strateginės nacionalinės ar regioninės svarbos visoms programoje dalyvaujančioms šalims; pvz., specialaus tilto arba pasienio kontrolės infrastruktūros statybos.

Kiekvienam didelės apimties projektui turėtų būti sudaroma dotacijų sutartis tarp gavėjo (nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos) ir atitinkamos jungtinės valdymo institucijos. Paskelbus tarptautinį konkursą, turi būti įgyvendintas nurodytas didelės apimties projektas.

Didelės apimtiems projektams skiriamos lėšos pagal kiekvieną tarpvalstybinę programą turi būti deramo dydžio ir dėl tokio programų pobūdžio negali sudaryti didžiosios lėšų dalies.

Mes tikimės, kad dvi tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja Lietuva – Lenkijos–Lietuvos–Rusijos Federacijos ir Lietuvos–Latvijos–Baltarusijos – 2008 m. birželį bus pateiktos Komisijai, kad rudenį jau būtų priimtas sprendimas.

Dėl klimato kaitos visuose žemynuose plečiasi sausi regionai, kurie greitai šyla ir keičia vietos ir regioninį klimatą. Kraštovaizdžio sausėjimą lemia ne tik greitas lietaus vandens drenažas, bet ir žemės gerinimas bei miškų kirtimas. Lietaus vandens kaupimas vandens konteineriuose, įrengtuose daugiausia tose vietose, kur žemė yra išdžiūvusi dėl žmogaus veiklos, yra pigi, greita, veiksminga ir neproblemiška priemonė kraštutiniams oro pokyčiams mažinti.

Ar Komisija yra atvira naujai vandens paradigmai, skirtai naudoti vandenį klimatui atkurti, kurios tikslas – išspręsti klimato kaitos problemą naudojant alternatyvias priemones?

Ar Komisija remtų lietaus vandens kaupimo apgyvendintose vietovėse programas kaip strateginę klimato kaitos mažinimo priemonę?

2007 m. liepą, Europos Komisija priėmė komunikatą dėl vandens stygiaus ir sausrų. Šie klausimai buvo iškelti kaip didžiausi iššūkiai, ir manoma, kad klimato kaita dar labiau pablogins padėtį, kaip pabrėžiama Komisijos Žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos⁽¹⁾.

Komunikate nurodomos politikos sritys Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, siekiant atremti vandens stygiaus ir sausrų problemas bei jas mažinti. Komunikate yra skatinamos tik dvi pagrindinės kryptys: 1) Pažanga siekiant visiškai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą; 2) Prioriteto suteikimas vandens taupymui ir visoms galimybėms didinti vandens naudojimo veiksmingumą.

Šis Komunikatas yra pagrįstas ES vandens taupymo potencialo vertinimu. Kai kuriuose regionuose galima sutaupyti daugiau nei 30 proc. pastatuose sunaudojamo vandens kiekio. Kai kuriuose miestuose viešojo vandens tiekimo tinklų nutekėjimas gali viršyti 50 proc. Panašus vandens švaistymas buvo užfiksuotas drėkinimo tinkluose. Todėl Europa turi didelį vandens taupymo potencialą. Vandens taupymas turi tapti prioritetu, todėl turi būti panaudojamos visos galimybės vandens veiksmingumui gerinti.

Vykdoma politika turi būti pagrįsta aiškia vandens hierarchija. Papildomos vandens tiekimo infrastruktūros, įskaitant veiksmingą vandens kainų politiką, turėtų būti laikomos galimybe, naudojama tik tada, kai kitos galimybės jau yra išnaudotos.

Alternatyvios galimybės, kaip kad lietaus vandens panaudojimas, vis labiau yra laikomos potencialiomis galimybėmis Europoje. Jos turi būti plėtojamos ES teisės aktuose ir neturi prieštarauti vandens hierarchijos principui.

Be Komunikato, Komisija šiuo metu pradeda išsamią visų alternatyvių vandens tiekimo galimybių, įskaitant ir lietaus vandens kaupimą, rizikos ir poveikio analizę.

Komisija pateiks šio vertinimo rezultatus Komisijos priemonių ataskaitoje, kuri bus parengta 2008 m. pabaigoje. Pirminiai rezultatai bus paskelbti suinteresuotųjų šalių forumo susitikime, kuris planuojamas 2008 m. pradžioje Saragosoje.

Kalbant apie besivystančias šalis, kurios yra paveiktos sausros, dykumėjimo ir žemės blogėjimo, Komisija aktyviai dalyvauja remdama Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją. Akivaizdu, kad programos, skirtos šiai problemai spręsti, apima tvarias vandens išteklių valdymo schemas. Komisija taip pat remia specifines programas, susijusias su vandens valdymu ir lietaus vandens kaupimu ir naudojimu, kaip savo plėtros programų dalį. Galiausiai ES vandens iniciatyva taip pat yra privilegijuota priemonė siekiant pažangos įgyvendinant šiuos pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl darnios plėtros ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų uždavinius.

Trečiojoje kelių saugos veiksmų programoje (EB 2003) ypač buvo pabrėžtas pagrindinis pasiūlymas, siekiant užtikrinti tinkamą svarbiausių saugos taisyklių dėl greičio, vairavimo išgėrus ir saugos diržų naudojimo, įgyvendinimą. Tai išsirutuliojo į Rekomendaciją dėl kelių eismo įstatymo įgyvendinimo (Europos Komisija 2003 m.). Europos Komisija, remdamasi į Rekomendacijas panašiais pasiūlymais atliko sąnaudų ir naudos analizę. Ji įvertino, kad geresnio įgyvendinimo rezultatas turėtų būti visiškas metinis 14 000 mirčių keliuose ir 680 000 sužalojimų ES sumažėjimu (ICFTU konsultavimas 2003 m.). Rekomendacijose nurodoma, kad Europos Komisija, maždaug 2007 m. rudenį, turėtų įvertinti ar vykdymo politika pakankamai pagerino situaciją valstybėse narėse ir pasiūlyti labiau įpareigojančius teisės aktus, pvz., Direktyvą.

Kokie buvo šio tyrimo rezultatai ir kaip Europos Komisija užtikrins geresnį kelių eismo įstatymų vykdymą valstybėse narėse bei bendradarbiavimą jų pasienio teritorijose?

Komisija iš tiesų vertino ar nuo tada kai buvo priimta Komisijos rekomendacija dėl kelių eismo taisyklių įstatymo įgyvendinimo, pakankamai pagerėjo įgyvendinimo politika.

Deja, šio vertinimo rezultatai nėra teigiami, kadangi per pastaruosius metus saugumo keliuose statistika nepagerėjo. Iš tiesų, 2004 m. 6 proc. sumažėjo mirčių atvejų, tačiau 2006 m. sumažėjimas buvo 5 proc., o praėjusiais metais jo iš viso nebebuvo. Laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2007 m., mirčių skaičius sumažėjo 20 proc., tuo tarpu, norint pasiekti Europos tikslą iki 2010 m. per pusę mirčių keliuose skaičių, sumažėjimas turėtų siekti 37 proc.

Įgyvendinimas pasirodė esanti labai veiksminga priemonė mažinant autoįvykių skaičių trumpam laikotarpiui. Dėl didelės eismo ir kelių sąlygų įvairovės Europos Sąjungoje, nėra tikslinga svarstyti suderintus šalies eismo įstatymus ir nuobaudas. Tačiau, pagerinus eismo saugumą, šalies įstatymų ir nuobaudų turi laikytis visi vairuotojai, o šiuo metu, mes negalime būti tikri, kad vairuotojai ir automobilių savininkai, padarę didelius nusižengimus ne savo gyvenamoje valstybėje narėje bus veiksmingai nubausti ir sankcionuojami po to, kai grįš namo. Nacionalinių valdžios institucijų keitimosi duomenimis mechanizmai vis dar yra riboti, o dvišaliai susitarimai nepadėjo sukurti veiksmingos visos ES sistemos. Tai yra rimta įgyvendinimo spraga, mažinanti bendrą įgyvendinimo efektyvumą ir kontrolės patikimumą šalies vairuotojų sąmonėje. Yra aiškus europinis požiūris ir klausimas, kurį Europa gali išspręsti: reikalinga informacijos apie transporto priemonių duomenis mainų sistema, kuri įgalintų valstybes nares, pažeidimų atveju rasti atsakingą asmenį, nepriklausomai nuo to, kurioje Europos Sąjungos vietoje tas asmuo gyvena, ir leistų atsakingoms valdymo institucijoms taikyti atitinkamas sankcijas. Tai skatins bendrai laikytis saugumo keliuose, susijusio su eismo taisyklėmis, ir užtikrinti vienodą įstatymų taikymą visiems Europos piliečiams.

Pagal Europos Sąjungos paukščių direktyvos (Direktyva 79/409/EEB⁽¹⁾) 7 straipsnio 1 dalį, II direktyvos priede išvardintos rūšys, visoje Europos bendrijoje gali būti medžiojamos remiantis nacionaliniais teisės aktais. Be to, direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad II/2 priede nurodytos rūšys gali būti medžiojamos tik valstybėse narėse, priklausomai nuo to, kuriose jie yra nurodyti. Šiuo metu, varninių šeimos paukščių negalima medžioti Austrijoje. Iš dalies dėl to, Austrijai įstojus į Europos Sąjungą, joje padaugėjo varninių šeimos paukščių, o tai yra nenaudinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Ar Komisija mato kokią nors galimybę atgaline data išplėsti Paukščių direktyvos II/2 priede esantį sąrašą, į jį įtraukiant Austrijos varninių šeimos paukščius?

Gerbiamas narys klausia, ar Komisija mato galimybę pritaikyti Paukščių direktyvos II.2 Priedą, kad Austrijoje būtų galima medžioti varninių šeimos paukščius?

Austrijos valdžios institucijoms, bei kitoms suinteresuotoms šalims, kurios pastaraisiais metais šiuo klausimu kreipėsi į Komisiją, buvo pabrėžta, kad Paukščių direktyvos II priedo persvarstymas (79/409/EEB⁽²⁾) yra labai sudėtinga ir ilga procedūra, kadangi ji reikalauja pilno teisėkūros proceso priimant bendrą sprendimą, kuriame turi dalyvauti Taryba ir Parlamentas.

Todėl, Komisija aiškiai nurodė, kad bet koks tokio pobūdžio pritaikymas turi būti vykdomas strategiškai kartu su visomis valstybėmis narėmis ir privalo būti paremtas išsamia informacija apie II priede išvardintų rūšių išsaugojimo statusą. Tokiu būdu, galima būtų įtraukti kai kurias rūšis į II priedą, bet ir iš jo išbraukti.

Šiuo metu Komisija nenumato adaptuoti Paukščių direktyvos II.2 priedo. Tačiau, jau yra pradėti dirbti su kai kuriais II priedo rūšių valdymo planais.

Dėl specifinės medžiojimo problemos Austrijoje, kuri, atrodo, daugiausiai yra susijusi su varnų medžiokle, Komisija ne kartą siūlė Austrijos regionams įveikti savo sunkumus pilnai pasinaudojant nukrypimo procedūra (Direktyvos 9 straipsnis). Pagal Direktyvos 9 straipsnį, yra galimi nukrypimai, siekiant išvengti „rimtos žalos grūdams, gyvuliams, miškams, žvejybos ir vandens plotams" bei dėl daugelio kitų priežasčių. „Länder“ jau pasinaudojo šiuo patarimu. Komisija gali tik dar kartą duoti šį patarimą.

2008 m. sausio 24 d., televizijos kanalas „Euronews“ dar kartą sukėlė prieštaravimus parodydamas žemėlapį, kuriame Skopjė (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) yra vaizduojama kaip „Makedonija“. Ne paslaptis, kad šis kanalas yra finansuojamas ES, taigi Graikijos ir kitų Europos mokesčių mokėtojų.

Dėl kokios paslaptingos priežasties šis televizijos kanalas nuolat naudoja arba rodo "Makedonijos" pavadinimą, vietoj oficialios nomenklatūros (kuri taip pat yra pripažinta ES), nepaisant pasikartojančių viešų garsių EP narių (pvz., Nikitas Kaklamanis, Stavros Xarchakos, Georgios Karatzaferis ir kt.) protestų dėl jos dažno ir klaidingo nacionalistų Skopjėje (Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje) mėgstamo pavadinimo naudojimo?

Gerbiamas narys atkreipė Komisijos dėmesį į 2008 m. sausio 24 d., kanalo „EuroNews channel“ pavartoto pavadinimo Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. „EuroNews“ pavartojo pavadinimą „Makedonija“, kuris nėra pripažintas Europos Sąjungos.

Komisija gali tik pakartoti atsakymą, kurį davė anksčiau panašius klausimus uždavusiems nariams, kaip tai yra pabrėžta gerbiamo nario klausime⁽¹⁾.

Nors Komisija finansuoja „EuroNews“, ji niekaip negali kištis į jos žurnalistinį turinį. Šios nuostatos yra neatsiejama redakcijos privilegijų dalis ⁽²⁾, pridėta prie sutarties, sudarytos tarp Komisijos ir „EuroNews“ ir pastarajai užtikrinančios pilną redakcijos laisvę, kuri yra pagrindinė sąlyga, siekiant, kad ji išlikto patikima.

Nepaisant to, kiek vienas pilietis gali, tiesiogiai arba per Komisiją (bendrai finansuojamų programų atveju), paprašyti „EuroNews“ paaiškinimo dėl galimo skaidrios ir suderintos informacijos tiekimo įsipareigojimo nevykdymo.

Tačiau, kaip ir kitais atvejais, Komisija, kito reguliariai vykstančio bendro susirinkimo metu, „EuroNews“ vadovams perduos gerbiamo nario klausimą ir komentarus ir paprašys jų pateikti paaiškinimą.

Dėl teisinių sunkumų, susijusių su naujai priimtų vaisių ir daržovių Komisijos reformų įgyvendinimu, neabejotinai iškyla rizika, kad gamintojų organizacijos 2008 m. negalės nemokamai platinti vaisių ir daržovių. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad dabar yra tam tikrų priemonių, kurios turi įsigalioti 2009 m., įgyvendinimo pereinamieji metai. Pagal šias priemones, Bendrija finansuos produktų išėmimą iš apyvartos, jei tuos produktus yra numatoma skirti nemokamam platinimui. Esmė yra ta, kad didžiausius ekonominius sunkumus patiriantys visuomenės sluoksniai gali netekti vaisių bei daržovių ir jų teikiamos naudos sveikatai.

Ar Komisija imsis veiksmų, kad būtų pratęsta tokia neįvertinama pagalba piliečiams bei aptariamam sektoriui?

Jei taip, kokių žingsnių ji imsis ir kada?

Komisija sutinka su gerbiama nare dėl nemokamo platinimo svarbos tiek piliečiams, tiek ir vaisių bei daržovių sektoriui.

Iš tiesų, Komisija jau ėmėsi veiksmų, siekdama jog 2008 m. būtų išvengta bet kokių nereikalingų išėmimo iš rinkos priemonių taikymo nutraukimų. Siekiant sklandaus perėjimo į reformuotą vaisių ir daržovių Bendros rinkos organizaciją (BRO), vasario 20 d. numatoma Valdymo komitetui pateikti atitinkamus įgyvendinimo tvarkos pakeitimus.

Pereinamosios priemonės leis valstybėms narėms leisti išėmimus iš rinkos, įskaitant tai, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. nemokamas platinimas taptų galimomis išlaidomis, kol bus nustatyta nacionalinė strategija. Tam turi būti įgyvendintos kelios sąlygos.

Visų pirma, valstybė narė turi užtikrinti, kad jos 2008 m. priimta nacionalinė strategiją apimtų išėmimus iš rinkos. Antra, gamintojų organizacijos turės pakeisti savo veiksmų programas, kad atitiktų pakeistų vaisių ir daržovių BRO reikalavimus kai tik bus nustatyta nacionalinė strategija ir pateiktas prašymas dėl susijusių mokėjimų. Be to, vykdant išėmimo iš rinkos operacijas, turėtų būti laikomasi naujo režimo reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kontrolės.

ES politika siekiama, inter alia, visam laikui uždaryti ir rekonstruoti nekontroliuojamus sąvartynus, įvesti privalomą visų kietųjų atliekų apdirbimą prieš jas supilant sąvartynus, panaudoti atliekas kaip energijos šaltinį ir perdirbti pakavimo atliekas (Direktyvos 75/442/EEB⁽¹⁾, 1999/31/EB⁽²⁾, 2004/12/EB⁽³⁾ ir 2006/12/EB⁽⁴⁾). Irdamos kietosios atliekos gamina biodujas, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dvideginis, dujas, dėl kurių vyksta klimato kaita. Nepaisant to, pasak dienraščio „Kathimerini“, Graikija atsilieka kietųjų atliekų, ir ypač pavojingų kietųjų atliekų, tvarkymo srityje.

Gal Komisija galėtų nurodyti, kokią paskutinę progreso ataskaitą gavo iš Graikijos dėl nekontroliuojamų sąvartynų uždarymo visam laikui? Kurioje vietoje, lyginant su kitomis valstybės narėmis, yra Graikija pakuočių perdirbimo srityje? Kas yra daroma dėl pavojingų pramoninių atliekų apdirbimo ir perdirbimo, žinant, kad 60 proc. metinės produkcijos šiuo metu yra laikoma laikinose talpyklose?

Komisija gavo daug skundų dėl Graikijos nelegalių arba nekontroliuojamų sąvartynų, kuriuose laikomos atliekos kelia grėsmę žmonių sveikatai ir kenkia aplinkai. Siekdama nutraukti tokią praktiką, Komisija iniciavo horizontalią teisės aktų pažeidimo procedūrą dėl visų nelegalių arba nekontroliuojamų Graikijos sąvartynų veikimo. 2005 m. spalio 6 d. sprendime (byla C-502/03), Europos Teisingumo Teismas pareiškė, kad Graikija nesilaikė savo įsipareigojimų pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 4,8 ir 9 straipsnius⁽⁵⁾ (dabar Direktyva 2006/12/EB⁽⁶⁾ – Pagrindų direktyva dėl atliekų). Sprendime nurodoma, kad Graikijoje veikia mažiausiai 1 125 nelegalių arba nekontroliuojamų sąvartynų. Dabar Graikija privalo laikytis šio sprendimo, pagal EB sutarties 228 straipsnį. Todėl, Graikijos valdžia priėmė naują atliekų tvarkymo planą ir patobulino savo regioninius atliekų tvarkymo planus. Šiais naujais planais siekiama iki 2008 m. pabaigos uždaryti arba rekonstruoti nekontroliuojamas atliekų vertimo vietas ir jas pakeisti tinkama atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Remiantis 2007 m. spalį iš Graikijos valdžios institucijų gauta informacija, Graikijos valdžia priėmė sprendimus dėl 1 038 nelegalių arba nekontroliuojamų atliekų vertimo vietų uždarymo arba rekonstrukcijos, o 774 atliekų vertimo vietose jau vyksta reikiami rekonstrukcijos darbai. Komisijos tarnybos vertina šią informaciją ir imsis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad Graikija laikytųsi ETT nutarimo.

Komisija renka informaciją apie perdirbimo lygmenis valstybėse narėse. Tai yra tinkamo Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo tikrinimo dalis. 2005 m., Graikija pasiekė 41,8 proc. perdirbimo lygį, kuris gerokai viršija buvusį 25 proc. perdirbimo tikslą (nustatytą 2001 metams), tačiau vis dar nesiekia 55 proc. pakuočių perdirbimo tikslo, nustatyto Graikijai 2011 metams. Detalią informacija apie Graikiją bei kitas valstybes nares galima rasti tinklavietėje http://ec.europa.eu/environment/waste/packaging/data.htm"

Reikia pažymėti, kad šiame puslapyje nurodyta informacija gali keistis, kai valstybės narės atsiunčia pateiktos informacijos pakeitimus arba pataisymus.

Komisija atidžiai stebi pavojingų atliekų tvarkymą Graikijoje. Graikija nepriėmė atitinkamo pavojingų atliekų valdymo plano ir toleruoja nekontroliuojamą didžiosios dalies gaunamų pavojingų atliekų perdirbimą, Pažeisdama kai kuriuos pagrindinius Pagrindų direktyvos dėl atliekų, kuri yra ES teisės aktų, skirtų užtikrinti aplinkai palankų atliekų tvarkymą valstybėse narėse pagrindas, reikalavimus.

2005 m. gruodį gavusi paskutinį įspėjimą, Graikija pakeitė savo teisinę sistemą dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir priėmė naują tvarkymo planą, kuris 2007 m. kovą buvo nusiųstas Komisijai. Nepaisant naujai priimto plano, ji vis dar nesilaiko savo įsipareigojimų.

Komisija mano, kad planas yra pernelyg bendro pobūdžio ir jame nėra aiškios atliekų tvarkymo strategijos. Komisija laikosi nuomonės, kad priimtas planas nėra pakankamai tikslus, ypač kai tai susiję su sąvartynams tinkamų vietų nustatymu, ir kad pavojingų atliekų sąrašas dar nėra galutinis visoms kategorijoms. Tūkstančiai tonų yra laikomos „laikinai“ ir laukia kol bus perdirbtos arba apdirbtos. Graikija pripažino, kad 600 000 tonų pavojingų atliekų yra laikomos vietose, kurios Graikijos valdžios yra vadinamos „iš esmės užterštomis“.

Nors Graikijos valdžia pripažino problemą ir įsipareigojo ją išspręsti, priimtas atliekų tvarkymo planas neužtikrins problemos sprendimo. Todėl, 2008 m. sausį, Komisija nusprendė perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui (ETT).

Ar Komisija gali patvirtinti, kad britų imigracijos tarnybos naudojama gama spindulių įranga, skirta skanuoti krovinių transporto priemones Jungtinės Karalystės įvažiavimo uostuose, siekiant aptikti galimus nelegalius imigrantus, niekaip neprieštarauja Euratomo reglamentams, skirtiems apsaugoti visuomenę nuo radiacijos?

Ar Komisija skatins valstybes nares apsvarstyti platesnį tokios įrangos įvedimą ir naudojimą, kadangi yra įrodytas jos veiksmingumas mažinant nelegalių imigrantų skaičių, ypač kelyje Kalė–Doveris?

Tarybos direktyva 96/29 Euratomas⁽¹⁾, Pagrindinių standartų direktyva, reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog prieš pradedant taikyti bet kokią praktiką, kurioje naudojama jonizuojanti spinduliuotė, ji būtų pagrįsta. Tai reiškia, kad yra atlikta sociologinė, tokios praktikos naudos, analizė, ir yra įrodyta, kad grynoji nauda yra teigiama. Tačiau sprendimą, ar praktika yra pagrįsta, priima vyriausybės.

Yra galimybė, kad pasislėpę asmenys gali gauti rentgeno spindulių, kai yra skanuojamas transportas, siekiant kovoti su nelegalia imigraciją. Tarybos direktyvoje 97/43/Euratomas⁽²⁾ numatomos specialios nuostatos dėl asmenų apšvitos, kaip vadinamų „medicininių–teisinių procedūrų“, t. y. teisiniais tikslais atliekamų procedūrų be medicininio nurodymo, tokių kaip nuskaitymas saugumo sumetimais, dalis. Ypač šios direktyvos 4.2 straipsnio c dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų kreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad medicininės-teisinės apšvitos dozės būtų kiek įmanoma mažesnės.

Labai sudėtingą tokios kategorijos praktikos pagrindimo klausimą Komisijos surengtoje konferencijoje (2002 m. Dubline) aptarinėjo apsaugos nuo radiacijos ekspertai ir suinteresuotos šalys⁽³⁾. Šiais metais ruošiamasi surengti antrą tokio tipo konferenciją.

Be to, transporto nuskaitymas rentgeno spinduliais turi būti vykdomas pilnai laikantis Pagrindinių saugos standartų direktyvos nuostatų, pvz., dėl įrangą valdančių asmenų, transporto vairuotojų, pašalinių asmenų ir t. t., apsaugos.

DĖl klausimo ar Komisija skatina kitas valstybes nares svarstyti platesnį aprašytos įrangos naudojimą, reikia pažymėti, kad tai nėra Bendrijos kompetencijos sritis. Šengeno sienų kodekse⁽⁴⁾ apibrėžiama tik bendra pasienio patikrinimų vykdymo tvarka. Be Kodekso VI priede nustatytų taisyklių, dėl patikrinimų procedūrų detalių, remdamosi nacionaline teise, sprendžia valstybės narės. Tai taip pat apima sprendimus dėl tinkamos įrangos. Juose neatmetama galimybė nacionalinę įrangą bendrai finansuoti iš Išorės sienų fondo.⁽⁵⁾

Raštu pateiktą deklaraciją Nr. 0038/2006 dėl ruonių produktų uždraudimo Europos Sąjungoje parėmė rekordinis skaičius EP narių. Deja, kol kas dėl to nebuvo imtasi jokių pozityvių veiksmų. Ruonių jaunikliai vis dar yra medžiojami komerciniais tikslais. Ignoruojat pačius pagrindinius principus, mažyliams gyviems yra nudiriama oda, o jų kūnai išmetami atgal į vandenį. Tokiu būdu pasiūti kailiniai yra legaliai pardavinėjami netgi ES teritorijoje.

Kokių priemonių imsis Komisija, kad uždraustų prekybą ruonių produktais?

Komisija, savo 2007 m. sausio 16 d. atsakyme į Parlamento deklaraciją raštu Nr. 0038/2006, pripažino didelį visuomenės susirūpinimą ruonių medžioklės gyvūnų gerovės aspektais ir įsipareigojo atlikti pilną objektyvų ruonių medžioklės gyvūnų gerovės aspektų vertinimą ir remdamasi rezultatais, pateikti Parlamentui galimus pasiūlymus dėl teisės aktų, jei to reikalaus esama situaciją.

Vykstant šiam vertinimo procesui, Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateikti nepriklausomą mokslinę nuomonę dėl gyvūnų gerovės aspektų žudant ruonius ir diriant jiems kailius. 2007 m. gruodžio 6 d., EFSA priėmė mokslinę nuomonę, kurioje teigiama, kad „yra ribotas skaičius lygiaverčių institucijų leidinių, kuriais būtų galima pasinaudoti kaip baze, užtikrintai nustatant įvairių žudymo metodų veiksmingumą." EFSA taip pat priėjo išvados, kad „įmanoma greitai ir efektyviai nužudyti ruonius, nesukeliant jiems skausmo ar kančių, kurių būtų galima išvengti. Tačiau, specialistų grupė taip pat konstatavo, jog praktikoje ne visada vykdomas efektyvus ir humaniškas žudymas“.

Su banginių medžiokle susijusių valdymo, stebėjimo ir stiprinimo priemonės šiuo metu yra nagrinėjamos vykdant Komisijos finansuojamą vertinimo tyrimą, kuris bus baigtas vasario pabaigoje. Šiame tyrime vertinamas potencialus galimo iš ruonių rūšių gautų produktų uždraudimo poveikis, labiausiai atsižvelgiant į prekybos, teisinius ir socialinius bei ekonominius aspektus. Komisija taip pat pradėjo viešą konsultavimąsi per internetą, siekiant išgirsti įvairesnių nuomonių apie prekybą ruonių produktais ir jų sąsajas su susirūpinimu dėl ruonių medžioklės bendrai arba būtent dėl gerovės aspektų.

Komisija priims sprendimą dėl politinio atsako remdamasi savo pačios poveikio vertinimu, atsižvelgdama į minėtų veiksmų rezultatus.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB⁽¹⁾ dėl duomenų, gautų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus įgyvendinimas, Lietuvoje tapo daugelio diskusijų objektu ir didelio pasimetimo priežastimi. Buvo iškeltas klausimas dėl to, kas turėtų finansuoti šiai direktyvai įgyvendinti reikiamos įrangos įsigijimą ir priežiūrą – telefoninių pokalbių, SMS žinučių, neatsakytų pokalbių ir kitų duomenų išsaugojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pagal Lietuvos Konstituciją, Valstybė turi teisę privatiems asmenims pavesti savo darbą - užtikrinti visuomenės saugumą ir apsaugoti viešąją tvarką, paprašydama jų atlikti šiuos darbus be visuomeninių lėšų.

Ar Komisija, dėl minėtų priežasčių, pasakys kas apmoka ryšių įmonių įrangos įsigijimą ES valstybėse narėse? Kaip Duomenų tvarkymo direktyva yra įgyvendinama ES valstybėse narėse? Kaip gyventojai yra apsaugomi nuo nesąžiningo informacijos apie juos panaudojimo?

Duomenų išsaugojimo direktyva įpareigoja valstybes nares reikalauti viešųjų elektroninių ryšių tarnybų ir tinklų tiekėjus išsaugoti judėjimo ir vietos duomenis mažiausiai šešių mėnesių laikotarpiui ir daugiausiai 24 mėnesių laikotarpiui bei užtikrinti, kad tokie duomenys būtų prieinami vykdant sunkių nusikaltimų tyrimus, sekimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Tokia direktyva labiausiai įpareigoja ryšių tiekėjus ir tinklus išsaugoti nurodytus duomenis tam tikrą laiko tarpą tam laikantis tam tikrų sąlygų.

Tokie įpareigojimai gali smarkiai padidinti papildomas ryšių tiekėjų ir tinklų išlaidas. Tačiau, Direktyva neįpareigoja valstybių narių kompensuoti jokių, su tokiais įpareigojimais susijusių, tiekėjų patirtų išlaidų.

Jei valstybės narės nori įmonėms suteikti pagalbą dėl duomenų išsaugojimo išlaidų, jos, pagal 88 straipsnio 3 dalį (EB) privalo apie tai pranešti Komisijai. Be to, tokia pagalba gali būti pagrįsta tik jei yra taikoma kuri nors iš 87 straipsnio 2 arba 3 dalies (EB) išimčių. Tam ypač reikia, kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį, tai yra, kad tokia pagalba padėtų įgyvendinti tikslą, kuris išeina iš paprasto įpareigojimų, kurie savaime išplaukia iš Europos Bendrijos teisės, įgyvendinimo ribų.

Praėjusių metų lapkritį, Komisija paragino visas valstybes nares surengti posėdį dėl Duomenų išsaugojimo direktyvos perkėlimo. Tai apima ir Apvaliojo stalo diskusiją dėl valstybių narių dėl šios direktyvos patirtų ir daugelyje praktikų nurodytų išlaidų kompensavimo būdo.

Valstybių narių taikomi būdai labai skiriasi. Pavyzdžiui, viena valstybė narė taiko sistemas, kurios kompensuos papildomas tiekėjų patirtas išlaidas, ir kurios apims tiekėjų išlaidų išankstinį ir tolesnį auditą, siekiant užtikrinti išlaidų atžvilgiu neutralų būdą. Kai kurios kitos, naudoja sistemą, kuri leidžia atlikti išmokas tiekėjams, remiantis nustatytais tarifais, neatliekant specialių individualių tiekėjų išlaidų bazių vertinimų. Daug valstybių narių neketina kompensuoti jokių papildomų, dėl Direktyvos taikymo elektroninių ryšių tiekėjų patirtų išlaidų. Galiausiai nemaža dalis valstybių narių vis dar vertina visas išlaidų kompensavimo sistemos pasekmes ir dar nepriėmė galutinės pozicijos. Ataskaitą apie 2007 m. lapkričio mėnesio posėdį galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje⁽²⁾.

Dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų būti perkėlusios Direktyvą į nacionalinę teisę ne vėliau nei 2007 m. rugsėjo 15 d. Iki šiol 12 valstybių narių Komisijai apie savo perkėlimo priemones pranešė 12 valstybių narių. Praėjusių metų lapkritį, Komisija pradėjo pažeidimų procedūras prieš tas valstybes nares, kurios nepranešė Komisijai apie savo perkėlimo priemones. Apžvalgą apie tai, kaip valstybės narės perkelia Direktyvą, galima rasti 2007 m. lapkritį vykusio posėdžio ataskaitoje.

Duomenų išsaugojimo direktyva taip pat suteikia daug garantijų prieš netinkamą duomenų, išsaugotų laikantis šios direktyvos, panaudojimo. Griežti, Direktyvoje nurodyti, tikslo apribojimai reiškia, kad išsaugotais duomenimis negali pasinaudoti privatūs įmonės ar asmenys. Be to, valstybės narės šiaip ar taip yra įpareigotos užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su išsaugotais duomenimis, atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją ir užtikrintų, jog būtų pilnai laikomasi proporcionalumo ir būtinumo principų. Operatorių duomenų išsaugojimui ir toliau yra taikoma bendra duomenų apsaugos tvarka, nustatyta Direktyvoje 95/46.

Šios nuostatos dar yra papildomos griežtais duomenų saugos reikalavimais, skirtais apsaugoti nuo netyčinio duomenų praradimo arba neteisėto priėjimo prie jų. Pavyzdžiui, Direktyva reikalauja, kad ryšių tiekėjai ir tinklų operatoriai užtikrintų, kad prie duomenų prieiti galėtų tik „specialiai tam leidimą turintis personalas“. Direktyva taip pat reikalauja, kad nacionalinėse priemonėse būtų numatoma, kad už tyčinį priėjimą prie duomenų arba išsaugotų duomenų perdavimą, prieštaraujantį nacionalinei teisei, būtų baudžiama taikant atitinkamas sankcijas, įskaitant administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų galimybę.

2007 m. lapkričio 22 d. Oficialiajame leidinyje C 279A, Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė informaciją apie atvirą konkursą EPSO/AD/113/07 (Vertimo skyriaus vadovų pareigoms eiti) ir kitus konkursus (įskaitant EPSO/AD/108-110-112/07 ir EPSO/AD/114/07) tik trimis oficialiomis kalbomis, tai yra, anglų, prancūzų ir vokiečių. Skelbimas nebuvo paskelbtas lenkų ar kitomis aštuoniomis kalbomis, tiesiogiai susijusiomis su konkursu. Pagal Tarybos Reglamentą Nr. 1⁽¹⁾, visos kalbos turi vienodą statusą (1 straipsnis) ir bendro pobūdžio dokumentai – kokie ir yra konkursų skelbimai – privalo būti skelbiami visomis oficialiomis kalbomis (4 straipsnis).

Kaip Komisija ketina išspręsti EPSO konkursų skelbimų trūkstamų kalbų versijų problemą?

Komisija norėtų patikinti gerbiamą narį, kad kiekvieno konkurso skelbimo santrauka yra pateikiama visomis Oficialiojo leidinio kalbų versijomis atitinkama kalba (įskaitant ir lenkų kalbą) su nuoroda kaip rasti pilną skelbimą. Visi kandidatai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jie skaito Oficialųjį leidinį, turi vienodą galimybę susipažinti su konkursu. 2007 m. gegužės 8 d. EPSO valdytojų tarybą patvirtino lingvistinę tvarką, taikomą kalboms, kurios turi būti panaudotos atvirų konkursų rezultatų atrankos testuose (į kurią yra įtrauktos visos ES institucijos). Šiuo metu, atrankos testai yra vykdomi prancūzų, anglų arba vokiečių kalbomis.

Graikijoje korupcijos reiškinys pasiekė nerimą keliantį mastą. Pasak organizacijos „Transparency International“, vienas iš penkių Graikijos piliečių pripažįsta, kad jis ar ji yra davę kyšį, norėdami paspartinti verslą viešajame arba privačiajame sektoriuje. Korupcijos reiškinys labiausiai paplitęs tokiose tarnybose kaip visuomeninės ligoninės, miestų planavimas, mokesčių institucijos, bankai ir savivaldybės bei prokuratūros. Per keletą pastarųjų metų, korupcija įsiveržė net į teisėsaugos sistemą. Yra paskaičiuota, kad bendra nelegalių kyšių suma 2007 m. viršija 600 milijonų eurų.

Ar Komisija yra informuota apie didėjančius korupcijos mastus Graikijoje ir kokios, jos manymu, yra pagrindinės šio reiškinio priežastys? Kokius ji turi duomenis ir kaip sprendžia korupcijos reiškinio problemą Graikijos naudojamų Bendrijos lėšų atžvilgiu? Kaip ji gali prisidėti prie korupcijos naikinimo? Kokiu mastu, jos nuomone, išaugęs korupcijos lygmuo daro poveikį socialinei Graikijos konvergencijai su kitomis ES valstybėmis narėmis?

Komisija yra susipažinusi su „Transparency International“ paskelbtais duomenimis.

Komisija neturi pilnų duomenų apie valstybių narių naudojamus metodus kovai su korupcija, ypač viešajame sektoriuje. Todėl, Komisija negali įvertinti kokiu mastu, išaugęs korupcijos lygmuo Graikijoje, gali paveikti ekonominę ir socialinę konvergenciją su kitomis Europos šalimis.

Šiame kontekste, ES labai aktyviai dirbo kovos su korupcija srityje ir priėmė nemažą grupę priemonių, skirtų kovai su šiuo reiškiniu.

1995 m. Priėmus ES Konvenciją dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos, 1996 m. sudarytame Protokole yra sprendžiamas korupcijos, susijusios su Bendrijos finansiniais interesais, klausimas.

1997 m. buvo parengta ES Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais arba Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais. Konvencijoje nusikalstama laikoma korupcija, susijusi su oficialiais pareigūnais, ir reikalaujama, kad valstybės narės galėtų ištirti bylas ir iškelti ieškinį, net jei tos bylos yra susijusios su kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnu. Konvencija įsigaliojo nuo 2005 m. rugsėjo.

Reglamento sprendimas 2003/568/JHA dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje buvo priimtas 2003 m. birželį. Jis reikalauja valstybių narių numatyti privačiame sektoriuje korupcijos keliamus pavojus, apimančius tiek pleno siekiančias tie ir ne pelno siekiančias organizacijas. 2007 m. birželį, Komisija priėmė ataskaitos, pagrindžiančios, kad šio Reglamento sprendimo perkėlimas į valstybių narių teisę, įgyvendinimas tik prasidėjo.

Komisija užkerta kelią korupcija bei kovoja su ja, inter alia, toliau skatindama teisės aktus, kuriais remiantis nusikaltimu yra laikoma aktyvi ir pasyvi pareigūnų korupcija, gilinant šio reiškinio analizę naudojant tyrimo ir stebėjimo priemones, tokias kaip Eurobarometras, finansuojant visuomenines bei nevyriausybines iniciatyvas prieš korupciją ir padedant tarptautinėms valdžios institucijoms kovoti su korupcija vykdant prevenciją, sulaikymus ir stiprinant teisės aktus.

Ar Komisija turi kokių nors planų parengti reglamentus dėl elektros laidų užkasimo požeme?

Ir ypač ar Komisija turi kokias nors geriausios patirties gaires dėl aukštos įtampos laidų įrengimo gyvenamosiose erdvėse?

Komisija neplanuoja rengti reglamentų dėl elektros linijų užkasimo.

Elektros linijų bei naudojamų technologijų atrankos būdai nėra Komisijos kompetencijos sritis. Tai yra palikta projekto rėmėjui, kuris turi laikytis atitinkamos šalies (-ių) nustatytų sąlygų.

Kaip nurodoma Komisijos atsakyme į klausimą žodžiu H-0895/⁽¹⁾ dėl Airijos energijos linijos projekto, valstybių narių paskirtos institucijos yra atsakingos už planavimą ir leidimų išdavimų procedūras, laikantis aplinkos apsaugos įstatymų.

Komisija nerengia geriausios patirties gairių dėl aukštos dėl aukštos įtampos laidų įrengimo gyvenamosiose erdvėse. 1999 m. liepos 12 d. Tarybos Rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės nariams apribojimo (nuo 0 Hz iki 300 GHz), numato minimalių apribojimų bazę ir nuorodos lygmenis, tačiau valstybės narės lieka atsakingos už priemonių įgyvendinimą.

Ar Europos Komisija yra informuota apie tai, kad „European City Guide“ ir jo antrinės bendrovės vis dar veikia ir toliau klaidina verslą visoje ES?

Kodėl komercinei praktikai „verslas verslui“ (B2B) netaikoma Neskaidrios komercinės veiklos direktyva (2005/29/EB)⁽¹⁾,ir ar Europos Komisija ketina į Direktyvą įtraukti B2B praktiką?

Komisija yra informuota apie vis dar egzistuojantį „European City Guide“ ir panašias katalogų įmones bei toliau atsakinėja į nesibaigiančius Europos Parlamento narių ir verslininkų laiškus.

Kaip Komisija jau yra minėjusi, kadangi ši problema yra susijusi su „verslas verslui“ (B2B) santykiais, yra netaikoma daug ES vartotojų apsaugos įstatymų. Išimtis yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos;

Valstybių narių kompetentingi teismai ir (arba) visuomeninės vykdymo institucijos, iš kurių vykdomos tokios schemos, yra kompetentingos kiekvienu atveju spręsti ar komerciniai pranešimai yra klaidinantys ir imtis atitinkamų vykdomųjų veiksmų.

Kai kurios kompetentingos institucijos ir teismai, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Belgijoje, jau ėmėsi prieš tokią praktiką nukreiptų vykdomųjų veiksmų.

Neskaidrios komercinės praktikos (NKP) direktyva netaikoma B2B komercinei praktikai, kadangi nebuvo maksimalaus nacionalinių įstatymų dėl neskaidrios komercinės praktikos veiklos, suderinimo atvejų (pavyzdžiui, B2B klaidinančios reklamos, aklo sekimo, šmeižimo).

Visa suderinimo Direktyva dėl neskaidrios B2C komercinės veiklos jau yra labai ambicingas pasiūlymas, kuris būtų nepasiteisinęs, jei jo taikymo sritis būtų išplėsta iki B2B neskaidrios konkurencijos praktikos.

Po konsultavimųsi ir darbų Taryboje, paaiškėjo, kad nėra sutarta dėl direktyvos taikymo srities išplėtimo taip, kad ji būtų taikoma B2B neskaidriai komercinei praktikai.

Taip pat reikia pabrėžti, kad ne visos valstybės narės turi sistemą, galinčią atremti neskaidrią komercinę praktiką.

Kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Vokietija, Austrija ir Švedija) pasisakė už direktyvos taikymo srities išplėtimo taip, kad ji būtų taikoma neskaidrios komercinės praktikos veiksmams. Kitos (pavyzdžiui Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Airija) pritarė vartotojų apsaugai, tačiau pasipriešino pilnai suderintos sistemos, skirtos kovoti su neskaidrios komercijos praktika, įvedimui ES lygiu.

Nors Komisija negali sutrukdyti tokią praktiką vykdančioms bendrovėms, ji stengėsi skleisti informaciją apie šią problemą, pristatydama šį klausimą Europos verslo organizacijoms. Be to, Komisija parašė kompetentingoms valdymo institucijoms atitinkamose valstybėse narėse, įskaitant Ispaniją, siekdama akcentuoti, kad tokia situacija tęsiasi, ir paprašyti daugiau informacijos šia tema. Komisija laukia atsakymų į kai kuriuos iš šių laiškų.

ES ir valstybių narių vyriausybės, energijos taupymo sumetimais, skatina ryškias šviesos lempas pakeisti kompaktinėmis fluorescencinėmis lempomis (CFLs). Tokiose lempose, kurios vartotojams yra daug brangesnės, yra 5 miligramai gyvsidabrio, kurio naudojimas buvo uždraustas dėl šios medžiagos didelio toksiškumo ir jos keliamo tiesioginio pavojaus gyventojų sveikatai.

Kokių priemonių ėmėsi Komisija, kad užtikrintų saugų panaudotų CFL lempų tvarkymą, kad jos nebūtų išmetamos kartu su miesto šiukšlėmis, tokiu būdu į aplinką išskirdamos jose esantį gyvsidabrį? Be to, kokių priemonių ji ėmėsi, kad informuotų vartotojus apie tokių lempų keliamą pavojų ir priemones, kurių būtina imtis, pažeidus ar sudaužius lempą, ir apie jose esančias toksiškas medžiagas?

Direktyva 2002/96/EB dėl elektrinių ir elektroninių atliekų⁽¹⁾ numato priemones, reikalingas užtikrinti energiją taupančių lempų grąžinimą pasibaigus jų galiojimui. Už tokių atliekų surinkimo, apdirbimo, susigrąžinimo ir tinkamo perdirbimo organizavimą ir finansavimą yra atsakingi gamintojai. Jie gali individualiai ir (arba) bendrai įvesti ir vykdyti tokias susigrąžinimo sistemas.

Valstybės Narės privalo užtikrinti, kad elektrinių ir elektroninių įrengimų vartotojams būtų suteikta reikalinga informacija apie reikalavimus neišmesti lempų kartu su nerūšiuojamomis savivaldybės atliekomis ir rinkti tokias atliekas atskirai, bei apie tai, kaip jas grąžinti jiems prieinamoms surinkimo sistemoms.

Be to, valstybės narės turės užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta visa reikiama informacija apie galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būnant šalia pavojingų elektroninių ir elektros įrengimų. Tai taip pat turi apimti priemones, kurių reikia imtis pažeidus ar sudaužius lempą, ir jose esančių toksiškų medžiagų apvalkalą. Valstybės narės gali reikalauti, kad tokią informaciją teiktų gamintojai ir (arba) platintojai, pvz., naudojimo instrukcijoje arba pardavimo punktuose.

Siekdama spręsti nuolatinę pabėgėlių ir imigrantų, siekiančių patekti į kitas Europos šalis, kad prisijungtų prie savo šeimų narių ar tikėdamiesi geresnio gyvenimo, problemą Patras mieste, Graikijos vyriausybė ir vietos valdžios institucijos nusiuntė policiją, kad ši sugriautų jų laikinas stovyklavietes ir vykdytų masinius suėmimus bei areštus. Šiuo metu į teritoriją plūsta užsienio darbininkai, daugiausiai iš Afganistano ir Irako, dėl suprantamų priežasčių bėgantys nuo laikinų ir pavojingų sąlygų šalyse, kuriose vykdomos NATO operacijos.

Ar Komisija pripažįsta, kad ES yra atsakinga už šiuos žmones? Kokių priemonių ji imsis, kad įteisintų jų gyvenimą ir judėjimą ES, pripažindama jų teisę į apsaugą ar papildomą apsaugą kaip pabėgėliams, kad jiems nebūtų draudžiama patekti į šalį, kad jie nebūtų sulaikomi ir išsekę? Kaip Komisija vertina bendros prieglobsčio ir pasienio politikos rezultatus, nehumaniško elgesio su pabėgėliais ir imigrantais, kontekste?

Gerbiamo nario klausimas apima dvi sritis, esančias dviejų atskirų valstybių narių įsipareigojimų kompetencijoje, tai yra, įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio acquis ir įsipareigojimų pagrindinių teisių atžvilgiu vykdant imigracijos ir pasienio kontrolę.

Komisija neturi pakankamai informacijos, kuri leistų padaryti konkrečias išvadas dėl Graikijos valdžios veiksmų, minimų su gerbiamo nario klausime.

Kalbant apie Graikijos prieglobsčio acquis įgyvendinimą, Komisija ne kartą ėmėsi procedūrinių veiksmų dėl šios valstybės narės įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę, nevykdymo.

Taigi, Komisija, inter alia, pradėjo apkaltos procedūras prieš Graikiją dėl to, kad ši nepranešė apie Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio ⁽¹⁾ (Apibūdinimo direktyva) ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse perkėlimo priemones ⁽²⁾.

Prireikus, Komisija imsis daugiau procedūrinių veiksmų, remdamasi Europos Bendrijų steigimo sutarties 226 straipsnio jai suteikta galia, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio acquis.

Komisija norėtų pabrėžti, kad Graikija galėjo naudotis ES finansinė parama, skirta užtikrinti, inter alia, tinkamas prieglobsčio ieškančių asmenų priėmimo sąlygas bei pabėgėlių ir papildomą apsaugą gavusių asmenų identifikavimą bei integravimą. Pagal oficialiai užregistruotų prieglobsčio prašymo skaičių, iš Europos pabėgėlių fondo II 2007 m. Graikijai buvo skirta 1 283 253, 07 eurų, o 2008 m. ji galės pasinaudoti 1 571 280, 36 eurų iš Europos pabėgėlių fondo III.

Kalbant apie asmenų, kuriems reikalinga asmeninė apsauga Europos Sąjungoje, judėjimą, Komisija norėtų atkreipti dėmesį į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios 2003 m. lapkričio 25 d. Direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, siekiant praplėsti tarptautinę pagalbą gaunančių asmenų grupę.⁽³⁾ Jei Direktyva bus priimta, jos nuostatos leis, pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą turintiems, trečiųjų šalių piliečiams gauti ilgalaikio gyventojo statusą valstybėse narėse bei teisę, dėl įvairių priežasčių, įskaitant darbo ir savarankiško darbo veiklą, gyventi kitose valstybėse narėse.

Galiausiai, Komisija nori pakartoti savo tvirtą poziciją , kad, vykdydama pasienio kontrolę arba imdamasi priemonių prieš neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą jos teritorijoje, Graikija privalo nepažeisti pagrindinių teisių.

Braziliškos mėsos importas į Europą yra prioritetinis klausimas, iš dalies dėl to, kad šiuo metu ES trūksta jautienos. Todėl, kliūčių prekybai sudarymas prieštarauja mūsų pagrindiniams principams dėl laisvos prekybos ir atvirumo. Žemės ūkio politika jau buvo griežtai kritikuojama, o tokio pobūdžio priemonės – produkto, kurį piliečiai nori turėti uždraudimas dėl neaiškių priežasčių – nepadeda remti Europos ūkininkų. Manoma, kad jei draudimas ilgai galios, Švedijoje jautienos kaina gali išaugti 30 proc. Tačiau, pritariu Komisijos pastangoms teikti prioritetą žmogaus ir gyvūnų sveikatos išsaugojimui. Todėl, svarbu prisiminti, kad ryškus braziliškos mėsos pardavimų Europoje pokytis yra smarkiai susijęs su dešimto dešimtmečio pabaigoje karvių pasiutligės sukelta sumaištimi.

Todėl norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji ketina padėti spręsti šią problemą ir kaip Komisija gali užtikrinti, kad šios laikinos priemonės tikrai yra laikinos ir proporcingos, ir kad jos nepakenks vartotojų interesams, nusileidžiant Europos ūkininkų spaudimui?

Europos vartotojams svarbu, kad šis klausimas būtų sprendžiamas nedelsiant!

Siekdama apsaugoti ES visuomenės ir gyvūnų sveikatą, Europos Sąjunga pateikė visapusišką reikalavimų rinkinį dėl mėsos importo. Šių reikalavimų laikymąsi tikrina Komisija, ypač per Komisijos inspekcinių tarnybų (Airijoje įsikūrusi Maisto ir veterinarijos tarnyba (FVO) vykdomus patikrinimus vietoje. Neseniai vykdytu patikrinimų Brazilijoje metu, buvo pastebėta rimtų Bendrijos importo reikalavimų jautienai nesilaikymo atvejų.

Todėl, Komisija priėmė priemones, skirtas stiprinti gyvūnų bendrovių, iš kurių gaunama mėsa gali būti importuojama į Europą, kontrolę ir priežiūrą. Iki 2008 m. vasario pabaigos, tikimasi iš Brazilijos valdžios gauti galutinį bendrovių sąrašą su jų auditų ataskaitomis.

Komisija žino, kad tokios priemonės turės pasekmių prekybai. Jos yra nuolatinio Brazilijos nustatytų trūkumų netaisymo rezultatas.

Nepaisant to, numatyta, kad priemonės bus laikinos. Prekyba atsistatys, kadangi tokios priemonės leis į sąrašą įtraukti papildomas įmones, įrodžius, kad jos pilnai atitinka ES reikalavimus.

Bendrijos visuomenės ir gyventojų apsaugai turi būti teikiama pirmenybė su prekyba susijusių problemų atžvilgiu.

Pareigūnams yra apmokamos jų pačių, arba jei jiems skiriama šeimos pašalpa, ir jų sutuoktinių bei išlaikytinių kelionių iš darbo vietos į kilmės vietą, išlaidos (remiantis 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų personalo reglamento VII priedo 3(C) skyrių).

Kiek Komisija išleido atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. šioms, Personalo reglamente numatytoms išlaidoms?

Kiek Komisijos pareigūnams buvo skirta atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. iš numatytos sumos?

Kiek Komisijos pareigūnai realiai gavo iš atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m. numatytos sumos?

Pagal Personalo reglamentus, pareigūnai, laikini darbuotojai ir pagal sutartis dirbantis personalas (bei jų sutuoktiniai, išlaikytiniais, jei jiems priklauso šeimos pašalpa) turi teisę į metines išmokas už kelionės išlaidas iš darbo vietos į jų kilmės vietą.

Europos Sąjungoje dirbančiam personalui šios išmokos yra išmokamos automatiškai, kadangi išmokų gavėjų skaičius sutampa su pareigūnų, kuriems priklauso išmokos, skaičiumi. Skaičiai yra tokie:

Bendros metinės kelionių išlaidos

Gavėjų skaičius

2005

22 958 780

17 352

2006

25 867 437

17 814

2007

28 209 707

18 389

Pareigūnams, dirbantiems už Europos Sąjungos ribų, Personalo reglamento VII priedo 8 straipsnio 4 dalis numato kelionių išlaidų kompensavimą vienodo tarifo išmokų, atitinkančių personalo nario, jo sutuoktinio ir išlaikytinių grįžimo iš darbo vietos į kilmės vietą (arba į kitą vietą tiems, kuriems priklauso išmokos, tačiau kurie negyvena savo darbo vietoje) oro transporto išlaidas, forma.

Kalbant apie kompensavimą, Komisija moka vienodo tarifo išmokas kiekvienų metų liepą. Prieš tai, kaip kelionės įrodymas, turi būti pateikti įsodinimo-registracijos kvitai. Todėl, kompensacija priklausys tik tiems, kurie pateiks įvykusios kelionės įrodymą.

Toliau pateiktoje lentelėje yra pavaizduotas tokiems personalo nariams skirtas biudžetas ir apsvarstytų bylų skaičius (duomenys surinkti iš įvairių duomenų bazių, kadangi 2005, 2006 ir 2007 m. duomenys buvo tvarkomi ne ta pačia IT sistema). Šie skaičiai apima kompensacijos gavėjus (ir jų išlaikytinius), Komisijos delegacijose dirbusius mažiausiai metus per nurodytą laikotarpį. Kai kurie kompensacijos gavėjai taip pat gavo fiksuoto tarifo išmokas už tą laiką, kurį praleido dirbdami Europos Sąjungos teritorijoje.

Tai yra negalutiniai duomenys, kadangi vis dar vyksta 2006 ir 2007 m. biudžeto įvykdymo derinimai.

Išnagrinėtų bylų

skaičius

Biudžetas

2005

968

8 754 729

2006

1 723

12 581 629

2007

1 941

14 334 408

2006 ir 2007 m. dėl 2004 m. priimtos Personalo direktyvos išaugo kompensacijų gavėjų skaičius. Ankstesnis personalas, įdarbintas kitokiu statusu (vietos techninės pagalbos darbuotojai (ALAT) ir individualūs ekspertai) buvo pervesti į darbuotojų pagal sutartis statusą, dėl kurio, pagal kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, buvo įdarbinti nauji žmonės.

Peržiūrint bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) buvo įvestas papildomas mechanizmas, kuriuo naudodamosi, valstybės narės gali užlaikyti iki 10 proc. pagalbos, kurią gauna pagal pirmąsias gaires, siekiant jas panaudoti kaip papildomus mokėjimus specifiniams ūkininkavimo tipams, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybės ir prekybos jais gerinimui (EB) Nr 1782/2003⁽¹⁾). Neseniai Komisijos komunikate COM(2007)0722, paskelbtame rengiantis BŽŪP reformos „sveikatos patikrinimui“, pasiūlyta atnaujinti šį straipsnį, siekiant, kad jį būtų galima įgyvendinti už sektoriaus ribų.

Gal komisija galėtų pasakyti, ar ji atliko poveikio tyrimą dėl šio komunikato dėl BŽŪP reformos pasirengimo „sveikatos patikrinimui“ orientacijų ir savalaikio 69 straipsnio įgyvendinimo, arba bent jau, ar turi kokių nors duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo taikymo srities plėtimą?

2007 m. lapkritį priimtame Komisijos Komunikate „Pasirengimas BŽŪR reformos sveikatos patikrinimui“ teigiama, kad peržiūrėtas 69 straipsnis reikalaus sušvelninti šiuo metu galiojančią tvarką, kad tokios priemonės pagal tokias nuostatas gali būti taikomos tik sektoriaus lygmeniu.

Komisija šiuo metu baigia poveikio vertinimą dėl BŽŪP sveikatos patikrinimo. Šios ataskaitos tikslas yra ištirti skirtingas galimybes, kurias Komisija galėtų pasiūlyti ekonominiu, aplinkos, socialiniu ir administraciniu požiūriu. Kaip šios analizės dalis, taip pat yra tiriamas 69 straipsnio peržiūrėjimas.

Teisinius pasiūlymus dėl sveikatos patikrinimo lydės poveikio vertinimo ataskaita. Komisija planavo šį paketą priimti 2007 m. gegužės 20 d. Vykdydama šį poveikio vertinimą, Komisija taip pat atsižvelgs į kitus išorės tyrimus, kitų Europos institucijų indėlį ir į procese dalyvaujančias suinteresuotas šalis.

1995 m. ES pasaulyje užėmė antrą vietą pagal naujųjų technologijų produktų eksportą. 2005 m. ji tapo ne tik didžiausia tokių produktų eksportuotoja, skaičiuojanti 17,2 proc. pasaulio eksporto šioje srityje, bet ir didžiausia importuotoja (19,1 proc. pasaulio importo). 2005 m. bendra Sąjungos eksporto ir importo vertė išaugo atitinkamai iki 230 ir 198 milijardų eurų. 2000–2005 m. laikotarpiu, buvo užregistruotas vidutinis metinis 1,7 proc. ES naujųjų technologijų eksporto augimas, o importas per metus mažėjo 1,3 proc. „Elektroninių ir telekomunikacinių įrengimų“ kategorija sudarė didžiausią Europos naujųjų technologijų produktų importo ir eksporto dalį (17 valstybių narių ir Norvegijoje).

Gal Komisija gali pateikti informacijos apie savo strategiją, didinat visų valstybių narių pajėgumą gaminti ir eksportuoti naujųjų technologijų produktus?

Komisija su pasitenkinimu pastebi išaugusį Europos konkurencingumą naujųjų technologijų produktų srityje.

ES įmonių pajėgumas gaminti ir eksportuoti naujųjų technologijų produktus priklauso nuo daugelio pagrindinių sąlygų. Kai kurios iš jų gali būti susiklosčiusios ES lygmeniu, o kitos , būti nuo valstybių narių galioje. 2005 m., Komisija nustatė savo pramonės politiką ⁽¹⁾ ateinantiems metams, paremtą horizontalių ir sektorių iniciatyvų derinimu, po kurio sekė vidurio laikotarpio peržiūrėjimas⁽²⁾2007 m. liepą. Komisija ateityje planuoja stiprinti savo darbą su valstybėmis narėmis dėl pramonės politikos naujai paskelbtos Lisabonos strategijos dėl augimo ir užimtumo kontekste.

Ypatingai svarbus naujųjų technologijų produktų konkurencingumo veiksnys yra investicijų į tyrimus ir plėtrą dydis. Komisijos politika mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, ypač septintoji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, yra gyvybiškai svarbus indėlis į Europos pramonės naujųjų technologijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą.