Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2211(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0075/2008

Pateikti tekstai :

A6-0075/2008

Debatai :

PV 09/04/2008 - 26
CRE 09/04/2008 - 26

Balsavimas :

PV 10/04/2008 - 11.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0124

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. balandžio 9 d. - Briuselis Tekstas OL

26. Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra Vasco Graça Mouros pranešimas Kultūros ir švietimo komiteto vardu dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės (2007/2211(INI)) (A6-0075/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura, pranešėjas. – (PT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pasiūlęs bendruosius pagrindus kultūros klausimais Lisabonos darbotvarkės plotmėje, nusprendžiau į savo pranešimą įtraukti Parlamento narių pateiktus pasiūlymus, nes jie tinka prie bendrojo požiūrio. Todėl jei kai kurie punktai pasirodys nereikalingi, lyginant su jau pritartais ir galiojančiais dokumentais, tai jie yra skirti pabrėžti labiausiai susijusioms temoms.

Prisimenant svarbiausius pagrindų klausimus, norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungai tenka ypatinga pareiga užtikrinti Europos kultūros turtingumą. Visas Europos kultūros paveldas privalo būti visomis priemonėmis išsaugotas ir skleidžiamas tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų, neneigiant to, kad trokštama, jog kaip galima atviriau būtų žiūrima į bet kurią kitą kultūrą. Tai visada buvo skiriamasis Europos ženklas.

Dėl mūsų kultūros paveldo, apimančio įvairias išraiškos formas ir tokių pamatinių šaltinių derinio, kaip graikų ir romėnų bei žydų ir krikščionių palikimas, istorijos eigoje Europa tapo visų žemynų avangardu. Ji parodė, kad gali būti neprilygstama varomoji naujovių, vystymosi ir pažangos jėga, išplitusi į visas puses ir šiandien vis dar esanti svarbiausia žmoniškumo, dvasinio turtėjimo ir pagyvinimo, demokratijos, tolerancijos ir pilietybės vieta.

Vis labiau globalizuotu tampančiame pasaulyje Europos kultūrinio turtingumo branduolyje esančios nuostabios savybės sudaro tikrą europiečių pridėtinę vertę. Jų vaidmuo suteikiant identitetą yra svarbus Europoje ir Sąjungoje, nes padeda suprasti pasaulį, užtikrinti sanglaudą, pabrėžti jų išskirtinumą ir įvertinti sąryšį su kitais žmonėmis.

Svarbiausi būdai, leidę istorijos metu Europos kultūros paveldui rasti išraišką kituose žemynuose, yra susiję su ypatingomis priemonėmis, pabrėžiančiomis veiksnius, kurie padėjo sukurti civilizaciją, savitarpio supratimą ir konstruktyvų požiūrį vienijant atstovaujamus žmones. Siūlome Tarybai ir Komisijai visais atžvilgiais stiprinti klasikinio Europos paveldo prestižą ir per šimtmečius įneštą istorinį šalių kultūrų indėlį, taip pat atižvelgti į kultūros sektoriaus poreikius ateityje.

Todėl siūlome 2011 m. paskelbti „Europos graikų ir lotynų klasikos metais“, kad Sąjungos žmonės ir visas likęs pasaulis daugiau sužinotų apie šį svarbų kultūros paveldo aspektą, kuriam gresia pavojus būti užmirštam. Dėl to akcentuojame poreikį toliau reklamuoti Europos kalbas pasaulyje ir jų atliekamą vaidmenį kitų žemynų kūrybinėje meninėje veikloje, siekiant palengvinti savitarpio žinias ir supratimą, kultūrinę sąveiką, sukurtą ir perteiktą šiomis kalbomis už Europos ribų.

Kita vertus, Bendrijos programos kultūros sektoriuje nevisiškai atspindi bendrojo Europos kultūros paveldo reikšmę. Dėl to turime sukurti konkrečias programas, skirtas kūrybiškumui skatinti ir išsaugoti stipresnius ryšius su materialiomis ir nematerialiomis prekėmis ir vertybėmis, kurios sudaro Europos kultūrinį paveldą ir suteikia galimybę šioms prekėms ir vertybėms sąveikauti remiantis žmogiškąja identiškumo ir skirtumų koncepcija ir šiuolaikiniais kultūros darbais.

Kultūros sektoriaus programos gerokai prisidės prie sanglaudos skatinimo, tikro bendrumo, ekonominio augimo, darnaus vystymosi, naujovių, užimtumo ir konkurencingumo. Tačiau turime nepamiršti, kad kultūra ir jos produktai patys turi savo vertę (culture qua culture). Norėtume priminti Tarybai, kad priemonių, pasiūlytų Komisijos komunikate ir jau esančių, finansavimas iš biudžeto turėtų būti skubos tvarka peržiūrėtas. Galiausiai neturėdamas daugiau laiko išvardinti kitiems klausimams, palaikau Komisijos komunikatą ir jo patvirtinimą Taryboje. Pritariame nustatytiems tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ján Figeľ, Komisjos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti V. Graçai Mourai už jo atsidavimą, komitetui ir visiems prisidėjusiems prie šio pranešimo rengimo. Manau, kad tai patvirtina, jog kultūrai turime skirti daug svarbesnę vietą savo diskusijose ir ilgalaikiame bendradarbiavime. Manau, tai patvirtina, kad mes atsitraukėme nuo pradinės darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama anglims ir plienui, ir perėjome prie nematerialių dalykų, tokių kaip kultūra, švietimas, kūrybiškumas ir pilietybė. Mes negalime jų pamatuoti kilogramais ar tonomis, bet jie susiję su mūsų vienybės ir mūsų bendruomenių ateitimi vietos, regioniniu, šalių ir Europos lygmeniu.

Manau, kad dėl to pateikėme pasiūlymą. Nuo praėjusiųjų metų jis sulaukė labai daug konkretaus dėmesio ir palaikymo iš visuomenės valstybėse narėse bei Taryboje. Esu laimingas tai matydamas, nes tai buvo svarbiausias atsakymas. Mes norime daugiau veikti per kultūrą, dėl kultūros ir kultūrų pasauliui arba kultūroms pasaulyje. Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad palaikote šią darbotvarkę, nes tai taip pat labai svarbu. Man, kaip Komisijos nariui, ir Komisijai buvo aišku, kad Parlamentas siekia daugiau nuveikti šiose srityse.

Žinoma, privalome rasti bendrą požiūrį. Taip įgyvendintume šią darbotvarkę. Ankstesniame pranešime jau buvo paminėtos trys svarbiausios sritys – kūrybos pramonė, kultūros įvairovė ir tarpkultūrinis dialogas. Taip pat labai svarbus išorinis aspektas – išorinis bendradarbiavimas kultūros klausimais ir kultūra Sąjungos išorės politikoje.

Sutinku su jumis, kad neturėtume per daug pabrėžti ekonominės kultūros svarbos, bet iš tikrųjų turime pasiekti teisingą pusiausvyrą savo kultūros politikoje. Jūsų pranešime teisingai pripažįstamas didesnio vaidmens suteikimas kultūrai tarptautiniuose santykiuose. Mes manome, kad tai – galimybė sukurti iniciatyvią ir konstruktyvią darbotvarkę dėl kultūrinės įvairovės Bendrijos politikos srityse. Žinau, kad šiuo klausimu galiu tikėtis jūsų bendradarbiavimo.

Judumo klausimu pritariame, kad kultūros atstovų daugiašalio mobilumo poreikis yra svarbiausias įrankis kuriant Europos kultūros sritį. Pvz., paimkime programą mokslui Erasmus. Praėjus dešimčiai metų, dabar jau dvidešimt, Europa tapo aukštojo mokslo vieta, tai pati populiariausia programa ir mūsų universitetai tapo šiuolaikiškesni ir atviresni. Manau, ši kova už judumą, žinias, pagarbą ir pripažinimą turėtų vykti ir menų bei kultūros srityje. Manau, dabar mes galime daug pasiekti, pradėję bandomąjį projektą dėl judumo, kuris buvo pasiūlytas Parlamente praėjusiaisiais metais.

Taip pat labai svarbu, kaip jau minėjau, dėl bendro požiūrio. Džiaugiuosi, kad valstybės narės pritarė aiškiems derinimo būdams. Pernai rudenį buvo sudarytos dvi ekspertų ir valstybių narių atstovų darbo grupės. Jų tikslas didinti menininkų ir kultūros profesionalų judumą bei kultūros ir kūrybinės pramonės šakų galimybes. Būsite tinkamu laiku informuoti apie šių darbo grupių rezultatus. Kaip žinote, esame įkūrę kultūros forumą ir pirmasis buvo organizuotas pirmininkaujant Portugalijai, kuriai esu už tai dėkingas. Taip pat siūlome, kad kultūros ir kūrybinis sektorius sukurtų vieną platformą kultūros ir kūrybinės pramonės šakoms, o kitą – kartu su esama platforma tarpkultūriniam dialogui, kad būtų galima naudotis kultūros vertybėmis.

Manau, didėja galimas indėlis ir džiaugiuosi galėdamas dirbti su savo kolegomis Komisijoje bei čia su jumis Parlamente, kad sustiprintume kultūros vyraujančias tendencijas kitose ES politikos srityse. Žinoma, laukiu ne tik diskusijų ateityje, bet ir šios darbotvarkės įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Grażyna Staniszewska, Regioninės plėtros komiteto nuomonės rengėja. − (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti V. Graçą Mourą parengus puikų pranešimą, kuriame nuosekliai ir konkrečiai pateikiami prioritetai kultūros srityje ir nustatomi ilgalaikiai tikslai.

Pranešime pateikiama kultūros svarba Europos Sąjungos vystymuisi ir naujovių bei išaugusio konkurencingumo stiprinimo galimybės. Kultūra – sektorius, kuriantis darbo vietas ir skatinantis ekonominį augimą. Regioninės plėtros komiteto vardu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Europos Sąjungos regionų, kaip svarbaus forumo kultūriniam bendradarbiavimui, svarbą. Kultūra ir kalba skatina regionų plėtrą ir pritraukia investicijas, ypač mažai išvystytuose regionuose, kur nėra gamtinių išteklių, nedaug turistų ir laisvalaikio pramogų. Todėl vietos ir regionų valdžios vaidmuo yra svarbus bendrai remiant ir puoselėjant kultūrą jiems pavaldžiose srityse. Yra tik vienas klausimas pranešime, dėl kurio turiu abejonių. Kalbu Liberalų ir demokratų aljanso už Europą vardu. Tai konstatuojamoji K dalis, kurioje sakoma, kad mes reikalaujame, jog imigrantai ir turistai laikytųsi Europos tradicijų ir gerbtų jos paveldą. Tai nėra tinkamas teiginys. Komiteto darbo metu ALDO frakcijos nariai balsavo prieš jį.

Tarpkultūrinio dialogo metais verta paminėti, kad Europos Sąjunga praktiškai įgyvendindama tarpkultūrinio dialogo vertybes, turi būti atvira kitoms kultūroms. Turėtų būti remiamas ir kuriamas bendras bendradarbiavimo pagrindas pristatant įdomias programas. Todėl nėra gerai, kad buvo atsisakyta Europos trečiųjų šalių dalyvavimo labai patrauklioje ir prestižinėje Europos kultūros sostinės programoje po 2010 m.

Gerb. Pirmininke, turėjau netrukus pasisakyti vėl, todėl norėčiau paprašyti 10 papildomų sekundžių ir tada vėliau antrą kartą jau nepasisakysiu. Manau svarbiausia, kad pirmiausia būtų suteikta galimybė dalyvauti šioje programoje šalims, kurioms vykdome Europos kaimynystės politiką. Labai palaikau 2010 m. pranešime pateiktą reikalavimą, kad šie metai būtų paskelbti Frederiko Šopeno Europos metais, atsižvelgiant į šio genijaus 200 m. gimimo metines ir jo nenuginčijamą indėlį į Europos ir pasaulio kultūrą.

.

 
  
MPphoto
 
 

  Ruth Hieronymi, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti V. Graçai Mourai savo frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partijos vardu už puikų pranešimą. Taip pat dėkoju Komisijai už komunikatą dėl Europos kultūros darbotvarkės. Jis gali tikėtis sulaukti Parlamento paramos kultūrai kaip horizontaliai užduočiai, didinant menininkų mobilumą, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Tačiau taip pat pastebėjome, kad šioje darbotvarkėje kai ko trūksta. Klausimo, kuriuo jau smulkiai diskutavome anksčiau. Kultūros pramonė ir jos auganti svarba taip pat reiškia, kad ekonominiai aspektai tampa svarbesni nei buvo praeityje. Darbotvarkė kultūrai nėra susijusi tik su geresniu bendradarbiavimu kultūros darbotvarkėje ar didesniu finansavimu, bet ir su teisine struktūra. Todėl tiesa, kad net Europos Sąjungoje, jei kultūra konkuruoja su vidaus rinkos ar konkurencijos teise, esant abejonėms, jai visada nepasiseka.

Jūs visi pamenate K. Lévai pranešimą. Komisijos narys vidaus rinkai ir paslaugoms pavaizdavo kolektyvines muzikos valdymo draugijas internete kaip kliūtis konkurencijai vidaus rinkoje. Čia kultūrai akivaizdžiai nesiseka ir ji yra blogesnėje padėtyje nei Europos vidaus rinkos teisė. Dėl neatidėliotinos būtinybės rytoj Parlamentas priims tokį patį sprendimą kaip Kultūros ir švietimo komitetas. Unesco konvencija privalo būti taikoma ne tik kultūrinei įvairovei trečiosioms šalims užtikrinti, ji labai reikalinga ir mūsų pačių Europos teisei.

Todėl nuoširdžiai prašome Komisijos nario, kad per nustatytą laiką skubiai būtų pateiktas pasiūlymas dėl kultūrinės įvairovės stiprinimo Europos vidaus rinkos teisėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko, PSE vardu. (ET) Kolegos, mūsų kolega Vasco Graça Moura atliko puikų darbą parengdamas pranešimą, kuriame kalbama apie kultūrinį paveldą ir ateities poreikius, bendrus principus ir konkrečias iniciatyvas. Būdamas partijos paskirtu stebėtoju, reiškiu savo dėkingumą.

Norėčiau atkreipti dėmesį tik i kelis punktus. 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, aplinkybės pasikeis. Tam, kad mūsų diplomatiniai atstovai galėtų tinkamai atstovauti mūsų kultūroms, kultūrinis aspektas turėtų būti nuolat įtrauktas į mūsų išorės politiką. Šiuo metu mums dar toli iki to. Pirmiausia mes kalbame tik apie kultūrinio aspekto įtraukimą į vystymosi veiklą, nors dėl to mums kyla sunkumų. Europos kultūroje yra daugybė vertingų dalykų, tačiau vietoj šių dalykų visumos, mes pasiekiame tik aritmetinį vidurkį. Deja, Europos kultūra mažai dalyvauja pasauliniu mastu.

Tikiuosi, kad geriausi pasaulio režisieriai ir rašytojai gyvena Europoje. Tačiau pasaulio ekranuose dominuoja Holivude pastatyti filmai, o knygynai pilni pramoginio pobūdžio knygų iš Amerikos. Kodėl mes verčiame masinio vartojimo užsienio produktus, užuot vertę vieni kitų geriausių autorių kūrinius? Kodėl trečiosios šalys, kurias mes remiame, mieliau išleidžia pinigus Amerikos kultūros produktams? Ši padėtis turi keistis.

Be abejonių, didesnį dėmesį turime skirti bendrai Europos kultūros erdvei. Erdvei, kuriai priklausytų Viduržemio jūros rajono ir Centrinės Europos šalys, taip pat Šiaurės šalys, Baltijos jūros ir Rytų Europos šalys. Dėl to mes tapsime stipresni ir, įtraukdami visus vertingus elementus, gausime visumą, didesnę nei jos dalių visuma.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcija. – (PL) Gerb. Pirmininke, tai labai vertingai ir išsamiai parengtas dokumentas. Sveikinu V. Graçą Mourą.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į konkretų požiūrį dėl kultūros problemų vykstant globalizacijai. Nepaisant mūsų atvirumo kitų kultūrų paveldui, labai svarbu saugoti, platinti ir skatinti Europos kultūrą. Svarbu prisiminti mūsų kultūros šaknis, ypač graikų ir lotynų klasiką. Tačiau taip pat turime pažvelgti į tas kultūros sritis, kurioms nekyla kliūčių už šalies ribų ir jų nereikia versti. Kalbu apie muziką ir tapybą.

2010 m. sukaks 200 m. nuo Fryderyko Chopino gimimo dienos. Šis genialus kompozitorius žinomas visame pasaulyje. Pabrėžiant šio įvykio svarbą, bus lengviau suvokti visų įžymių Europos muzikantų Mozarto, Liszto, Handelio, Haydno, Schumanno, Verdi, Griego, Berliozo, Paganini ir kitų vaidmenį kuriant Europos civilizaciją ir prisidedant prie pasaulio kultūros.

Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į dabartines problemas, su kuriomis susiduria menininkai kirsdami sienas, jų judumo įtaka meniniam vystymuisi bei pabrėžiamas meno vaidmuo ekonominiame vystymesi.

 
  
MPphoto
 
 

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcija. – (DE) Gerb. Pirmininke, įdomu, kad šiame dokumente dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės patvirtinamas strateginis reikalavimas ne tik parengti kultūros politiką kaip sektorių, bet taip pat, kad kultūra turėtų būti neatskiriama tokių įvairių Europos politikos sričių dalimi, kaip užsienio politikos, miesto plėtros politikos ir struktūrinių fondų. Tai tikrai nauja savybė. Ji keičia Europos Sąjungos įvaizdį atsižvelgiant į kultūros svarbą ir jos strateginę svarbą visai politikai.

Kultūra visada yra dviašmenis kardas ir tai labai įdomu. Ji visada yra produktas, bet ji daugiau nei produktas, nes turi prasmę ir paskirtį. Šį vakarą norėčiau dar kartą tai vaizdingai apibūdinti. Tikiu, kad šis dvigubas kultūros pobūdis tikrai paveiks visas politikos sritis, ypač vidaus rinkos. Be to, Komisijos narys J. Figeľ bus labai stiprus, jeigu jam pasiseks kitiems Komisijos nariams perteikti kultūros strateginę svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Věra Flasarová, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Globalizuotas pasaulis reiškia globalizuotą kultūrą. Tačiau šią sąvoką galima aiškinti įvairiai. Visoje Europos Sąjungoje globalizuota kultūra gali būti geriausio, kam atskiros Europos kultūros atstovauja, esmė. Taip pat tai gali būti postmoderni universali kultūra, kuri palaipsniui tampa vis svarbesnė ir priverčia atsisakyti pradinės Europos įvairovės. Asmeniškai man priimtinesnis pirmasis scenarijus. Noriu, kad Europos Sąjunga skatintų kultūrinę įvairovę, kuri praturtina tautas ir leidžia mokytis vienoms iš kitų. Globalizuotas pasaulis globalizuoja mūsų gyvenimo būdą ir darbo būdus. Daugianacionalinės bendrovės mūsų miestus pavertė bendra prekyviete, todėl kartais mes nežinome, ar esame Paryžiuje, ar Prahoje. Manau, kad mums to jau užtenka.

Kultūra turi vietą tautos sieloje ir šaknis jos kilmės vietoje. Kultūrą galima perduoti ir ji sugeba sugerti ir pašalinti. Taip pat ji yra pažeidžiama, jei tampa tik preke arba nuolaidžiauja daugumos skoniui, kad taptų „prieinama visiems“.

Iš tikrųjų kultūra turėtų būti prieinama visiems, bet ji turėtų skatinti aukštas vertybes, o ne pataikauti. Ji turi nustatyti aukštesnius tikslus, o ne tenkinti mūsų žemus poreikius, nes plačiajai visuomenei nereikia daug, kad ją patenkintų. Norėčiau padėkoti pranešėjui, kad pranešime pabrėžė visų Europos tautų kultūrinio paveldo išsaugojimo svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  László Tőkés (NI). – (HU) Gerb. Pirmininke, labai pritariu šiam pagyrimo vertam pranešimui, kurį parengė V. Graça Moura. Šiais Europos tarpkultūrinio dialogo metais mes privalome pabrėžti didelę kultūros svarbą stiprinant europiečių identitetą.

Būdamas etniniu vengru, kilusiu iš Rumunijos, norėčiau atkreipti valstybių narių dėmesį į Europos mažumų ir kultūrų, kurioms kyla grėsmė, palaikymą. Tokie pavyzdžiai būtų etninių vengrų, gyvenančių Rumunijoje, moldavų Csangos, Szekler tautos Transilvanijoje bei makedoniečių Graikijoje ir Bulgarijoje, etninių serbų Rumunijoje ir baskų tautos Ispanijoje senovinės kultūros. Europos Vadovų Tarybos priimtos rekomendacijos remiantis suomių Parlamento nario Tytti Isohookan-Asunmaa pranešimu dėl Csango tautos, yra idėja, kuria galima būtų vadovautis. Jos tikslas yra išsaugoti Csango kultūrą, kuri baigia išnykti.

Europos Sąjungos užsienio santykių plotmėje privalome atkreipti dėmesį į Tibetą, kurį valdo Kinijos komunistų diktatūra ir kur, Dalai Lama žodžiais, vykdomas vienos seniausių kultūrų pasaulyje kultūrinis genocidas. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE). (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti V. Graça Mourą, parengus gerą pranešimą, kurio kiekviename punkte atsispindi jo žinios ir patirtis šiuo klausimu.

Ši pranešimas vėl patvirtina kultūros vietą Europoje ir poreikį ją saugoti bei skatinti įvairovę. Jis pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka kultūra įgyvendinant Lisabonos tikslus ir ES išorės santykiuose. Jis teisingai kviečia stiprinti veiklą ne tik tokiose srityse kaip literatūros vertimai, Europos kalbų propagavimas, meno mokymas ir kultūros pramonės, bet saugoti ir remti mūsų kultūrą. Todėl privalome remti esamas kultūros programas ir tokias naujas iniciatyvas kaip Europos kultūros paveldo emblemos kūrimas, kuri padės sukurti bendrą identitetą ir skatinti kultūrinį turizmą.

Šiame pranešime taip pat yra pabrėžiamos galimybės, kurias suteikia skaitmeninės technologijos priėjimo prie kultūros, jos skatinimo ir platinimo požiūriu, tuo pačiu pabrėžiant poreikį saugoti intelektinės nuosavybės teises. Šioje plotmėje būtina remti tokius konkrečius projektus kaip Europos skaitmeninė biblioteka, kurios tikslas – perkelti į skaitmenines laikmenas mūsų paveldą ir priėjimą prie jo, kad išsaugotume jį ateities kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Prets (PSE).(DE) Gerb. Pirmininke, dėkoju pranešėjui ir Komisijai už šį dokumentą. Dar kartą atkreiptas dėmesys į svarbų kultūros vaidmenį Europos integracijoje ir kuriant jos pasaulinį įvaizdį. Kaip elgtis su šiuo pripažinimu, kuris nėra naujas, bet labai svarbus, ir integruoti jį į kiekvieną politikos sritį, kaip yra nurodyta 151 straipsnyje, puikiai apibūdinta dabartinėje darbotvarkėje dėl kultūros.

Malonu, kad vykstant paruošiamajam darbui, buvo labai daug tartasi su įvairiais kultūra suinteresuotais asmenimis, kurie atlieka svarbiausią kultūrinį darbą, už ką turėtume būti jiems dėkingi. Būtina skubiai parengti šią kultūros strategiją, kad galėtume ne tik su pasididžiavimu nuolat minėti mūsų kultūros įvairovę, bet taip pat galėtume susitvarkyti su šia įvairove ir kylančiomis problemomis.

Tačiau strategijos įgyvendinimas bus svarbiausias dalykas. 2005 m. lapkritį pirmininkas J. M. Barroso Budapešte pranešė apie specialią laikiną grupę kultūros klausimais. Tai galėtų būti svarbus ženklas išoriniam pasauliui, tačiau ši užduotis iki šiol nėra įgyvendinta. Kultūros propagavimas yra kaip įplaukos iš investuoto kapitalo tarpkultūrinio dialogo, Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir vidaus santykių srityse. Be to, tai taip pat yra papildoma socialinė vertė.

Mes naudojamės menu ir kultūra. Jie mums duoda didžiulę naudą beveik kiekvienoje socialinėje ir ekonominėje srityje. Tačiau jais nereikėtų piktnaudžiauti, pasinaudoti ar juos ignoruoti. Todėl turėtume pagalvoti ir apie atitinkamų lėšų skyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mihaela Popa (PPE-DE). – (RO) Sveikinu pranešėją, savo kolegą Vasco Graça Mourą už tai, kad jis mokėjo susitvarkyti su gana dideliu šio pranešimo pakeitimų skaičiumi.

Džiaugiausi, kai Parlamento kultūros ir švietimo komitetas balsų dauguma patvirtino mano pakeitimą dėl Europos Sąjungos istorijos studijų visose valstybėse narėse.

Jauni žmonės turėtų mokytis Europos Sąjungos istorijos, kad žinotų apie Europos Sąjungos įkūrimo ir plėtros etapus.

Manau, kad norint suprasti šalies kultūrą, kiekvienas mūsų turi žinoti tos šalies istoriją.

Ieškodami analogijos su Europos Sąjunga tam, kad pažintume ir suprastume Europos kultūrą globalizuotame pasaulyje, turime žinoti Europos kūrimo istoriją, ypač kai 2009 m. pradėjus galioti naujai Sutarčiai dėl Europos Sąjungos mes visi tapsime Europos piliečiais, ir kiekvieno piliečio pareiga žinoti savo istoriją.

Mano iniciatyva yra ateityje užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai jaunimas mokosi istorijos, kuri iš tikrųjų neturi pagrindo. Kadangi Europos Parlamente ką tik atšvęsta penkiasdešimt Europos Sąjungos gyvavimo metų, manau, kad ji turi teisę turėti tokią istoriją, kuri skatintų kultūrinį identiškumą ir Europos kultūrą globalizacijos plotmėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, labai pritariu šiam pranešimui, nes jame parodoma, kad Europa vystosi kartu ir kultūra atlieka labai svarbų vaidmenį. Jei kalbėsime tik apie kultūros sostines – kitais metais ja bus Linco miestas aukštutinėje Austrijoje – jos daugeliui kūrybingų menininkų suteikia progą susipažinti su kita –nauja Europos dalimi. Vėliau taip pat daug žmonių iš Linco apsilankys kitose kultūros sostinėse.

Ši programa gerokai prisideda prie tarpusavio supratimo. Ypač Vilniaus atveju, mes turime labai gerą progą parodyti, koks stiprus iš tikrųjų gali būti bendradarbiavimas. Tai taip pat turi būti pavyzdžiu ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau pakalbėti dėl vienodos galimybės naudotis kultūra nepriklausomai nuo išsilavinimo. Nesvarbu, ar esi turtingas ar vargšas, kultūra turi būti prieinama visiems.

Dėl laisvo įėjimo į muziejus ir meno galerijas Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje sulaukiama didžiulio lankytojų skaičiaus šiose kultūros institucijose. Štai kodėl laisvas patekimas į kultūros institucijas ir renginius yra toks svarbus visoje Europos Sąjungoje.

Daug punktų šiame pranešime, t. y. 10, 25, 26 ir 46 dalys dėl 2011 m. paskelbimo „Europos graikų ir lotynų klasikos metais“, yra labai įdomūs. Labai liūdina tai, kad mano šalyje Škotijoje valstybinėse mokyklose mažėja klasikos pamokų. Kaip mes galime suprasti ateitį, nesuprasdami praeities? Labai dėkoju už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). – (CS) Europos Sąjungos pareiga yra saugoti Europos kultūrinę gerovę, nes mūsų kultūros paveldas turi būti išsaugotas, skleidžiamas ir juo dalijamasi Sąjungoje ir už jos ribų. Tam, kad šis planas būtų įgyvendintas, privalome gauti politinę ir finansinę paramą. Bendrijoje esančios kultūros programos nevisiškai atspindi mūsų bendrą Europos kultūros paveldo mastą. Pritariu Komisijos kvietimui parengti specialias programas, skirtas propaguoti meniniam kūrybiškumui, materialų ir nematerialų turtą bei vertybes, kurie priklauso Europos kultūros paveldui. Kultūros paveldas turi būti tvarkomas nepertraukiamai. Norint įgyvendinti šį tikslą, labai svarbi visuomeninė neoficiali partnerystė. Pasiūlymas sukurti Europos menų rėmimo programą gali būti žingsnis teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Tarpkultūrinio dialogo metais labai tinka diskutuoti dėl tikros Europos kultūros darbotvarkės, kuri bus skatinama tiek Europos Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu.

Todėl pritariu šiam pranešimui, kuriame teisingai pabrėžiama šios srities svarba ir poreikis visiškai mobilizuoti jos galimybes. Kultūra yra pagrindas propaguojant taikos, demokratijos, tolerancijos vertybes, ir taip pat kaip ir geras ekonomikos augimas, leistų kovoti su XXI a. globalizacijos iššūkiais.

Iš daugelio pranešimo rekomendacijų norėčiau pakartoti du aspektus. Pirmiausia vidaus lygmeniu svarbu, kad vietos ir regionų veikėjai dalyvautų skatindami kultūros kaip ekonominės plėtros, Lisabonos strategijos įgyvendinimo, kultūros paveldo stiprinimo bei sanglaudos šiuolaikinėje visuomenėje veiksnius. Antra Europos Sąjungai geriausia, kad būtų skatinama kultūra ir vyktų tarpkultūrinis dialogas atitinkamu jos užsienio politikos lygmeniu.

Šioje srityje daugiausia naudos iš šios veiklos turėtų gauti į kaimynystės politiką įtrauktos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Ján Figeľ, Komisijos narys. (SK) Dėkoju už diskusijas ir ypač už teigiamą ir konstruktyvią aplinką. Tai – tikėjimo kultūros svarba ir šia darbotvarke patvirtinimas. Noriu jus užtikrinti (nors esu vienas iš naujųjų valstybių narių), kad iki šiol Sąjungoje kultūra nebuvo tokia pastebima ir svarbi, kokia ji yra šiandien. Žinoma, tai nėra susiję vien su oficialia darbotvarke, tai yra procesas, pažanga ir įgyvendinimas.

Paskutiniais metais pirmą kartą istorijoje buvo pasiekta keletas dalykų. Europos Komisijos kaip Bendrijos atstovės vaidmuo ir bendras 25 arba 27 Europos valstybių narių atstovavimas UNESCO rodo tam tikrą kultūrinę brandą.

Prieš keletą mėnesių valstybės narės susitarė pristatyti atvirą derybų būdą, nors dauguma žmonių nesitikėjo, kad jos taip padarys. Mes turime pastovų kultūros forumą, 2008 m. paskelbti Tarpkultūrinio dialogo metais, yra sutarimas 2009 m. paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais. Visa tai rodo didžiulę pažangą.

Kita vertus, akivaizdu, kad kultūra turi dvejopą pobūdį. Ji turi ne tik ekonomškai svarbi, bet taip pat yra priemonė perteikti prasmę ir tikrąją vertę. Todėl kultūra yra ypatinga ir jai trūksta išskirtinumo Europos teisėje. Todėl atskirais atvejais ar sprendžiant ginčus mes norime taikyti Europos teisę, bet tuo pačiu metu norime, kad būtų atsižvelgta į ypatingą kultūros pobūdį – poreikį išlaikyti ir stiprinti kultūros įvairovę, kuri yra mūsų paveldas, mūsų skiriamasis bruožas.

Prieš baigdamas norėčiau pasakyti, kad sutinku, kad reikia daugiau investicijų. Komisija pasiūlė Kultūros programai 500 milijonų eurų biudžetą, tačiau buvo skirta tik 400 milijonų eurų. Ateityje gali tapti įmanoma remti kultūrą ir kitomis programomis. Apibendrinant Struktūrinių fondų indėlį į atskirus struktūrinius procesus 27 valstybėse narėse, labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad 2007–2013 m. iš šių fondų maždaug 5 milijardai eurų skirti kultūrai visoje Sąjungoje. Jei elgsimės atsakingai, galėsime sujungti savo galimybes, išteklius ir politikos sritis. Užtikrinu, kad aš taip pat esu už tai atsakingas, todėl norėčiau pakviesti jus bendradarbiauti ir padėti įgyvendinti šią darbotvarkę. Baigdamas norėčiau dar kartą padėkoti Vasco Graça Mourai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura, pranešėjas. – (PT) Gerb. Pirmininke, atsiprašau , kad po tiek daug gerų pasisakymų, aš tik trumpai galėsiu atsakyti į klausimus, kuriuos laikau pagrindiniais, bet manau, kad jie visi, kaip ir daug nepaminėtų punktų iš pranešimo, labai praturtina šias diskusijas.

Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Komisijos komunikate yra nauja politika, skirta pristatyti kultūrai. Klausimas, kurį minėjo H. Trüpel, yra dėl kultūros aspekto įtraukimo į kitas Europos politikos sritis. Manau, kad tai svarbu. Kitas klausimas, kurį pateikė M. Mikko, susijęs su planu, kad kultūra būtų įtraukta į Europos išorės politiką, ir ne tik Europos Sąjungos kultūra, bet ir visų valstybių narių. Trečia, kaip minėjo R. Hieronymi, yra trapi ekonomikos aspektų, kultūros ekonominio panaudojimo ir jos pačios vertės (culture qua culture) pusiausvyra.

Dar du klausimai. G. Staniszewska minėjo kultūrinės veiklos svarbą regioniniu ir vietos lygmeniu kaip pabrėžta pranešime, bet manau, kad tai turi būti pabrėžta. Aš visiškai tam pritariu. Pagaliau privalau pabrėžti, kad galimybė šeimoms ir studentams naudotis kultūros produkcija mokyklose ir visuomenėje, tiesimas tiltų tarp kultūros paveldo ir tiksliųjų mokslų, naujovių ir technologijų, yra svarbiausi šio klausimo.

Gerb. Pirmininke, kadangi neįmanoma toliau nagrinėti kitų aspektų, paprasčiausiai norėčiau pabaigti žodžiais, kad kultūra yra neperleidžiama ir būtina individualių ir kolektyvinių vertybių ir patirties sistema. Europa turėtų žengti į ateitį galvodama apie šias kolektyvines ir individualias vertybes bei patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. balandžio 10 d., ketvirtadienį.

Ataskaitos raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – Naudodamasis proga norėčiau nusakyti bendrais bruožais kai kuriuos pagrindinius klausimus, pateiktus V. Graça Mouros pranešime dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės. Pirmiausia pasisakysiu dėl socialinės menininkų padėties. Pritariu, kad turėtume parengti atitinkamus teisės aktus dėl mokesčių, darbo ir socialinių garantijų menininkams ir atlikėjams. Taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio kultūros paveldo išsaugojimui.

Kultūros programa gerai, tačiau jos neužtenka. Remiu idėją, kad šalia turėtume turėti kitas programas, kuriose daugiau dėmesio būtų skirta Europos kultūros paveldo išsaugojimui ir skatinimui. Ir pagaliau norėčiau pabrėžti veiksmingos viešojo ir privataus sektorių partnerystės poreikį. Norint įveikti esamus sunkumus, kultūrą dalinai turėtų remti privatus sektorius.Todėl kiek galima greičiau reikia sukurti Europos menų rėmimo schemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pritariu Komisijos pasiūlymui, kad reikia tokios kultūros darbotvarkės, kuri leistų tiek Europos Sąjungoje, tiek ES santykiuose su trečiosiomis šalimis vykdyti Europos strategiją. Šiais tarpkultūrinio dialogo metais svarbu skirti ypatingą dėmesį įvairovės ir tarpkultūrinio dialogo skatinimui, nes kultūra yra pagrindinis Lisabonos strategijos aspektas. Ir kol mes taip apie ją negalvosime, tol nepasieksime pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų.

Labai nusivyliau pamačiusi, kad pranešime mažai dėmesio skiriama kultūrų, mažumų, nacionalinių ar etninių grupių ar šalių, kuriose jie gyvena, santykiams. Negalime ignoruoti fakto, kad mažumų integracijoje menai turi atlikti labai svarbų vaidmenį. Taip pat jie gali suteikti socialinę paramą talentingiems, bet skurdiems menininkams. Remdami menus ir menininkus, mes galime suteikti perspektyvą skurdžioms etninėms grupėms, turinčioms transnacionalinį pobūdį, kaip pvz., Romos gyventojams, kurie iki šių dienų yra išsaugoję šimtmečių senumo kultūros tradicijas.

Be to, privalome užtikrinti, kad komercinius (interneto) santykius reguliuojantys teisės aktai būtų atviri ir skaidrūs, kad būtų galimybė sąžiningai patekti į rinką ir taip leisti Europos kultūros pramonei vystyti savo galimybes, ypač garso, vaizdo ir muzikos sektoriuose. Šalia pakankamos vartotojų apsaugos, privalome su šaknimis išrauti klastojimo ir piratavimo šaknis ir teisingos bei sąžiningos, laimėjimais pagrįstos konkurencijos reguliavimo priemonėmis saugoti Europos kultūros įvairovę.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika