Pirmininkas. - Kitas darbotvarkės punktas – diskusija dėl šešių pasiūlymų rezoliucijai dėl Khadijeh Moghaddam⁽¹⁾ bylos.

  Paulo Casaca, autorius. − (PT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, vienas tamsiausių teokratiško Irano režimo aspektų yra neapykanta moterims. Po Islamo revoliucijos 1979 m. Irano valdžia vieną paskui kitą panaikino visas svarbiausias moterų teises. Užmėtymas akmenimis, suluošinimas, privatumo ir pačių pagrindinių teisių pažeidimai dabar tapo taisykle. Visuomenė vis aiškiau ir stipriau reaguoja į šią padėtį.

Šiame kontekste judėjimas už milijoną parašų, kuris Irane pradėjo burtis prieš maždaug dvejus metus yra viena svarbiausių Irano pilietinės visuomenės noro rodyti pasipriešinimą valdančiajam režimui apraiškų.

Per praėjusius dvejus metus buvome 100 įkalinimo ir kitų bausmių žmonėms, kurie pasirašė judėjimo peticiją, liudininkais. Šiandien, kai pateikėme savo siūlymą įvairios žmogaus teisių organizacijos, mums pranešė, kad trys šio judėjimo aktyvistės Nashrin Afzali, Nahid Jafari ir Zeynab Peyghambarzadeh buvo nuteistos lygtinėmis įkalinimo bausmėmis ir plakimu. Tokia padėtis yra netoleruotina ir kreipiuosi į kolegas Narius prašydama pasmerkti padėtį ir paremti Irano moteris.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Pone Pirmininke, Iranas yra valstybė, kur gyvenimas pakenčiamas tik žmonėms, kurie yra pasirengę būti terorizuojami karo ir konservatyvių teologų. Laisvė, demokratija ir žmogaus teisės čia nieko nereiškia. Jie rengia rinkimus, tačiau kandidatus tvirtina konservatyvi dvasininkija, taigi disidentai, kaip taisyklė, yra pašalinami. Daug iraniečių pabėgo nuo šio teroro režimo savo šalyje ir dauguma jų nebebūtų gyvi, jei taip nebūtų pasielgę. Šiems pabėgėliams turime rasti vietos Europoje, užuot išsiuntę juos atgal ar elgęsi su jais lyg su teroristais.

Tuo pačiu metu neneigiama, kad dalis Irano gyventojų pritaria homoseksualų žudymui, moterų diskriminacijai ir etninių mažumų slopinimui. Ta dalis bjaurėjosi vakarų dekadansu jų šalyje Pahlavi dinastijos, kuri praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmečio pabaigoje buvo ištremta po to, kai Irane išplito Amerikos ir Europos įtaka, valdymo metu. Tada taip pat nebuvo kalbos apie demokratiją ir režimo priešininkai buvo persekiojami arba ištremiami. Vakarų klaidos didžiąją dalimi lėmė šiandieninio teroro režimo įsigalėjimą. Jei Iranas būtų turėjęs galimybę tapti modernia tauta valdant ministrui pirmininkui Mossadeq šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jis niekuomet nebūtų tapęs dabartinių jos vadovų terpe.

Irane vyksta judėjimai už pokyčius, tačiau jie yra visuotinai persekiojami. Balandžio 8 d. ponia Khadijeh Moghaddam buvo sulaikyta ir apkaltinta „prieš valstybę nukreiptos propagandos skleidimu, viešosios nuomonės ardymu ir prieš nacionalinį saugumą nukreiptais veiksmais“. Ji buvo paleista, bet griežti suvaržymai jai vis dar galioja. Turime parodyti solidarumą su ja.

  Eija-Riitta Korhola, autorė. − (FI) Pone Pirmininke, kaip matyti iš rezoliucijos bandant nutildyti tuos, kurie šneka apie moterų teises, Irane naudojamos prievarta. Jie suimami, tardomi ir įkalinami. Kai kuriems netgi grasinama užmėtymu akmenimis. NVO darbas labai apsunkintas, be to yra žodžio ir susirinkimų laisvės suvaržymų. Be to, sausio pradžioje žurnalas „Zanan“, kuris pasisakė už lygybę, buvo uždarytas.

Taip pat neramina, kad Iranas vis dar neratifikavo JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Irano žmogaus teisių teisininkas Mehrangiz Kar pareiškė, kad Irano teisinė sistema yra nesuderinama su JT Konvencija dėl moterų teisių, nes konstitucija negali prieštarauti šariato dėsniams. Tačiau dauguma musulmoniškų valstybių yra ratifikavę šią konvenciją.

Kyla klausimas ar Irano sprendimus priimantys asmenys ir valdžia tiki, kad politiškai aktyvios moterys, kurios kritiškai vertina sistemą, kelia tikrą grėsmę Irano visuomenei. Šios atkaklios ir drąsios moterys atstovaują didžiulę pokyčių jėgą. Svarbu, kad ES parodytų paramą šioms iranietėms, kurios kovoja už pagrindines žmogaus teises.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Pone Pirmininke, Irane yra rimtų žmogaus teisių pažeidimų, ypač grėsmė beveik dešimčiai moterų būti mirtinai užmėtytoms akmenimis, kalbu apie Iraną: Khayrieh, Kobra N, Fatemeh, Ashraf Kalhori, Shamameh Ghorbani, Leyla Ghomi, Hajar ir seserys Zohreh ir Azar Kabiriniat, taip pat kiti žmonės. Mirties bausmės taikymas vaikams ir tiems, kurie kalba apie moterų teises, reikalauja stiprios demokratiško pasaulio reakcijos. Milijono parašų kampanijos dalyvių suėmimas rodo, kad visuomenei neleidžiama pasinaudoti teise pasisakyti svarbiais klausimais.

Šiuos veiksmus reikia pasmerkti. Europos Sąjungos institucijos turi stebėti žmogaus teisių padėtį Irane. Norėtume, kad Iraną būtų nusiųsta stebėtojų grupė ir, kad jie parengtų išsamią ataskaitą, kurią Europos Parlamentas galėtų svarstyti ir galėtų apsispręsti dėl savo pozicijos ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kurios galėtų pagerinti žmogaus teisių padėtį Irane.

  Marios Matsakis, autorius. − Pone Pirmininke, kad ir kiek stengtumėmės suprasti kitokią ypač musulmoniškos valstybės Irano visuomenę, gyvenimo būdą ir vyraujančias aplinkybes, negalime jausti kitaip nei šokiruoti ir pikti dėl didžiai nedemokratiško ir brutalaus elgesio su moterimis toje šalyje.

Keletas pavyzdžių: moterims neleidžiama užimti aukščiausių postų valstybės tarnyboje, jos negali būti skiriamos teisėjomis, moteris diskriminuojančios teisės dėl santuokos, skyrybų, vaiko globos ir paveldėjimo, teisme moterų pateikti įrodymai prilygsta tik pusei vyro pateiktų įrodymų, teisėtas santuokos amžius moterims vos 13 metų, moterų pasmerkimas žiaurioms ir žeminančioms bausmėms ir net mirčiai primityviais ir barbariškais būdais, net už tokius tariamus nusikaltimus kaip nesantuokiniai ryšiai.

Irano valdantis režimas, užuot stengęsis pagerinti padėtį, dabar bando viską pabloginti. Pavyzdžiui, įstatymo dėl šeimos apsaugos projektas, kuris dabar svarstomas ir kuriuo siekiama įteisinti poligamiją, laikiną santuoką ir vienašališką vyro teisę į savavališkas skyrybas ir vaikų globą. Be to, Irano valdžia vykdo vis didėjančią moterų aktyvisčių ir moterų teisių gynėjų apskritai sulaikymo akciją.

Raginame Irano režimą išsilaisvinti iš religinio fanatizmo ir seniai nebereikalingos, žlugusios politinės filosofijos, naudotis sveiku protu ir pasistengti sugrąžinti savo šalį į XXI amžių, o neklampinti jos gilyn į tamsiuosius radikalaus musulmoniško totalitarizmo amžius.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Pone Pirmininke, apie Mokarrameh Ebrahimi bylą žinojau dėl tuo metu Amnesty International vykdytos kampanijos „Nutraukime užmėtymą akmenimis visiems laikams“, kurios tikslas buvo išlaisvinti šią užmėtymu akmenimis už nesantuokinius santykius nubaustą moterį.

Gera žinia, kad bent jau iš dalies dėl tos kampanijos 2008 m. kovo 17 d. po vienuolikos kalėjime praleistų metų Ebrahimi buvo paleista. Tačiau bloga žinia, kad jos partneriui nepasisekė daug labiau ir prieš metus jis buvo mirtinai užmėtytas akmenimis, bent dešimčiai moterų ir dviem vyrams šiuo metu Irane gresia mirtinas užmėtymas akmenimis.

Liūdna, bet šalyje, kur žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant moterų teises, siekia rekordines aukštumas tai nėra pavienis atvejis. 2007 m. mirties bausmių padaugėjo dvigubai ir Iranas tapo pirmąją po Saudo Arabijos šalimi, kurioje įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui, drauge su Jemenu šiose trijose šalyse įvykdoma daugiausia mirties bausmių žmonėms iki aštuoniolikos metų.

Nuo „Nutraukime užmėtymą akmenimis visiems laikams“ kampanijos pradžios 2006 m. spalio mėn. šešiems žmonėms pavyko išvengti tokios mirties, kitiems nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas, daug bylų yra peržiūrimos.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tie, kurie išdrįsta tapti žmogaus teisių aktyvistais, Irane kenčia nuo persekiojimo ir represijų.

Patariamoji islamo asamblėja dabar peržiūri Irano baudžiamąjį kodeksą, tačiau vis tiek užmėtymas akmenimis bus pakeistas geriausiu atveju kitais nužudymo būdais arba plakimu.

  Bernd Posselt, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, šis įspūdingas pastatas Strasbūre pavadintas Louise Weiss, kuri tarpukario metais prasižengė policijai ir teismams demokratijos nušviestoje Prancūzijoje agituodama už moterų balsavimo teisę, garbei.

Žinoma, negalime lyginti tos situacijos su totalitarine diktatūra Irane, tačiau atmintis turėtų būti naudojama išmokyti mus, europiečius, šiokio tokio nuolankumo. Irano režimas yra totalitarinis ir nepriimtinas, bet Iranas – didelė, įvairiapusė šalis, kur persitvarkymo pajėgos nuolat stiprėja. Pvz., šios peticijos iniciatoriai yra vienas persitvarkymo judėjimų, kuriam suteikti tvirtą paramą ir kuris dabar taip išplito, kad net apima Khomeini šeimos narius.

Jau daugiau nei daugumoje kitų islamiškų ir Azijos valstybių moterų dalyvauja politikoje, administravime ir Irano akademiniame pasaulyje. Tai nėra tik tradicinį vaizdą iliustruojantys skaičiai, bet faktas.

Turime remtis šia dauguma Irane, norėdami priversti šį nepriimtiną, totalitarinį režimą visiškai žlugti. Mums, europiečiams, tai milžiniškas iššūkis. Todėl esu ypač dėkingas kolegai Albert Dess už pagalbą pirmadienį išlaikant šį svarbų punktą darbotvarkėje, nes ponios ir ponai, Iraną turime padaryti vienu iš savo prioritetų Parlamento darbe remiant žmogaus teises!

  Marianne Mikko, PSE grupės vardu. – (ET) Ponios ir ponai, moterų padėtis yra labai rimta. Religija dažnai naudojama žmogaus teisių pažeidimams pateisinti.

Siaubinga sužinoti, kad net šiandien moterys gali būti nubaustos kirčiais ar net mirties bausme. Iranui būtina kiek galima greičiau pasirašyti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Šį svarbų dokumentą jau pasirašė 185 šalys. Tačiau Iranas yra tikra gėda regione, kadangi visos su juo besiribojančios šalys šį dokumentą jau pasirašė.

Šiltai sveikinu Khadijeh Moghaddam, kovotojos prieš moterų diskriminaciją, paleidimą. Tačiau būkime sąžiningi, ji turėjo praleisti ilgas devynias dienas įkalinimo kameroje. Jos pradėta milijono parašų kampanija buvo tvirtas žingsnis moterų teisių įtvirtinimo link. Visiškai nepriimtina, kad moterys būtų įkalintos už kovą dėl lygių teisių. Smurtas prieš moteris Irane turi liautis, moterys turi turėti teisę išsakyti savo nuomonę visais klausimais. Iranas negali laikyti savęs išimtimi pasaulyje.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). - (PL) Pone Pirmininke, šiandien čia vyko Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos vadovės ponios Rajavi, Prancūzijos politikų ir Europos Parlamento atstovų susitikimas.

Savo pristatyme ponia Rajavi aiškiai pasakė, kokios svarbios moterų teisės demokratiškai Irano opozicijai, dar kartą mums parodydama, kad opozicija suteikia mums vilties, kad pokyčiai Irane įvyks. Mums tereikia imtis tam tikrų priemonių.

Pirmoji – laikytis teismo nuosprendžių, teigiančių, kad Irano „Muhajedin“ grupė turėtų būti pašalinta iš teroristinių organizacijų sąrašo. Antra, ir tikriausiai netgi svarbiau, – galiausiai pripažinti Nacionalinę Irano pasipriešinimo tarybą demokratiško Irano atstovais ir būtent čia turėtume dėti viltis dėl taikių pokyčių.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, turiu pasiduoti pagundai pateikti pavyzdį, mano nuomone labai akivaizdų, Irano valdžios institucijų patikimumo pavyzdį.

Viešame ir oficialiame Irano Užsienio reikalų ministro ir Komisijos delegacijos susitikime buvo teigiama, kad nuoširdžiai jūsų, Carlo Fatuzzo, dabar stovintis prieš jus, yra prieš Iraną nusiteikusių teroristų rėmėjas, kartoju, žinoma, su didžiuliu pasitenkinimu, nusiteikusių prieš Iraną. Tai buvo prieš penkerius metus, kartoju, prieš penkerius metus. Palieku jums, Pone Pirmininke, ir mano daugybei kolegų spręsti apie mano keliamą pavojų Irano režimui. Tad tokie patikimi yra Irano ministrai ir lyderiai.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Pone Pirmininke, beveik 30 metų Irano Islamo Respublika buvo pagrindinė grėsmė žmogaus teisėms ir demokratijai. Moterys buvo pirmasis šios ekstremistinės islamo atšakos taikinys. Jų teises atėmė mulų režimas. Net mažos mergaitės nėra išimtis, su devynerių mergaitėmis elgiamasi lyg su suaugusiomis, jos baudžiamos plakimu, mirties bausmėmis ir net užmėtomos akmenimis.

Tačiau daug moterų nepakluso režimui. Vilties suteikia, tai, kad pagrindiniam demokratinės opozicijos judėjimui – Nacionalinei pasipriešinimo tarybai – vadovauja moteris, ponia Maryam Rajavi. Rezoliucijos yra gerai, bet jų nepakanka. Turime palaikyti tokias moteris darbais.

  Armando Veneto (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau priminti, kad, būnant Italijos parlamento nariu, man teko turėti svarbių reikalų su Irano pasipriešinimo taryba ir pritariau ryžtingiems veiksmams žmogaus teisėms, kurias jos atstovai gynė, apsaugoti.

Iš tuometinės valdžios susilaukiau užslėpto priekaišto, man buvo pasakyta, kad aiškios ir atviros pozicijos negali būti vertinamos kaip realpolitik motyvai. Taip sakau, nes šioje diskusijoje reikėtų pažvelgti į pamatinį aspektą: kol mes čia aukštiname visos Europos ir Europos Parlamento humanitarinius įsipareigojimus, konkretus su nafta, savanaudiškais interesais ir oportunizmu susijęs spaudimas prieštarauja tiems įsipareigojimams. Su tuo reikia kovoti!

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, Komisija, kaip ir Nariai, yra susirūpinusi dėl ponios Khadijeh Moghaddam, Irano valdžios persekiojamų moterų ir žmogaus teisių gynėjų bylų.

Ponia Moghaddam yra Milijono parašų peticijos kampanijos, kuria stengiamasi pakeisti Irano įstatymus, kurie prieštarauja lyčių lygybės principams ir žmogaus teisėms, lyderė.

Džiaugiamės žiniomis apie ponios Modghaddam paleidimą, nors ir už didelį užstatą. Tačiau turime pabrėžti tai, kad kitos dvi parašų kampanijos narės Hana Abdi ir Ronak Safazadeh yra įkalintos 2007 m. rudens.

Be to, laikome smerktinomis pastarąsias keturioms tariamai prieš valstybės saugumą nukreiptos kampanijos narėms, prieš dvejus metus dalyvavusioms sambūryje prie Tehereano, teismo salės: poniai Zeynab Peyghambarzadeh lygtinė laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, poniai Nashrin Afzali, poniai Nahid Jafari ir poniai Minoo Mortazi lygtinė laisvės atėmimo bausmė iki šešių mėnesių ir 10 kirčių. Griežtai smerkiame tokias bausmes, kurias galima vertinti tik kaip besitęsiančias pastangas įbauginti ir pažeminti šias taikias kovotojas už moterų teises.

Kampanija už moterų teise ir lygybę yra labai svarbi ir reikšminga Irano kontekste. Kiekviena šių drąsių moterų nusipelnė mūsų paramos. Raginu Irano valdžią besąlygiškai paleisti ponią Abdi ir ponią Safazadeh, panaikinti joms ir kitiems kovotojams už moterų teises iškeltus kaltinimus.

Deja, daug kitų žmogaus teisų gynėjų Irane yra pavojuje. Prašau valdžią besąlygiškai paleisti poną Mansour Ossanlou ir poną Emadedin Baghi, baigti žmogaus teisų gynėjų bauginimą, politinį persekiojimą ir priekabiavimą.

Komisija dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nepriklausomo moterų žurnalo „Zanan“ uždarymo prieš du mėnesius. Komisija prašo Irano valdžios leisti ir vėl į leisti „Zanan“. ES apsvarstys Irano požiūrį į „Zanan“ ir moterų kampaniją už lygias teises, kaip šios šalies noro rimtai gerinti žmogaus teisių padėtį rodiklį.

Raginame Irano Islamo Respubliką laikytis tarptautinių konvencijų įsipareigojimų, ypač Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto. Taip pat prisimename, kai kandidatuodamas į JT Žmogaus teisių tarybą Iranas patvirtino, kad svarsto galimybę prisijungti prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

Europos Sąjunga atkreipė Irano valdžios dėmesį ir toliau ragins atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su žmogaus teisėmis, įskaitant moterų teises ir lyčių lygybės skatinimą. Be nuolatinio žmogaus teisių padėties gėrėjimo Irane mūsų santykiai su Iranu negali tinkamai vystytis.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po diskusijos.