Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2581(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0239/2008

Debatai :

PV 22/05/2008 - 14.2
CRE 22/05/2008 - 14.2

Balsavimas :

PV 22/05/2008 - 16.2

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0239

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. gegužės 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

14.2. Politinių oponentų sulaikymas Baltarusijoje (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl politinių kalinių sulaikymo Baltarusijoje(1).

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, autorius. − (PL) Šiandien dar kartą diskutuojame žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje klausimais. Kaip įprasta tokiais atvejais, mes nurodome, ką diktatoriai daro. Akivaizdu, kad diktatoriai visada kovoja su organizuota religija, nes labai dažnai tai stipriausiais gyventojų turimas balsas. Be to, jie visada kovoja su profesinėmis sąjungomis. Pasirodo profesinės sąjungos Baltarusijoje gana silpnos, todėl, šiuo požiūriu, A. Lukašenka galėtų atrodyti gana teigiama figūra, jis neturi prieš ką kovoti, nes jiems dar nepavyko sukurti profesinių sąjungų šalyje. Be to, diktatoriai visada kovoja prieš opoziciją, kuri nori turėti demokratinę valstybę.

Tačiau yra vienas dalykas, kurio neturėtume pamiršti: mes turėtume nepamiršti, kad Baltarusija yra svarbi Europos Sąjungos kaimynė rytuose ir su ja reikėtu elgtis kaip su tokia. Mes esame linkę laikyti Rusiją vienintele kaimyne rytuose ir pamiršti faktą, kad Baltarusija taip pat turėtų būti ES partnere rytuose, nes ji yra didelė ir daug žadanti šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Věra Flasarová, autorė. − (CS) Gerb. kolegos, A. Lukošenkos režimas Baltarusijoje nusipelno kritikos, nes jis naudoja represinius metodus, areštuoja politinius oponentus, naudoja autoritarinius valdymo metodus, cenzūrą ir šalies izoliaciją. Prie visa to jis atsisakymas išduoti įvažiavimo vizas neleidžia Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų nariams pamatyti padėtį patiems. Visa tai pabrėžiama mano frakcijos pasiūlyme. Tačiau, mano manymu, mūsų kritika dėl žmogaus teisių pažeidimų greičiau turi būti pamatuota absoliučiu kriterijumi nei politine skale, kas šiuo metu pasaulyje griežia pirmuoju smuiku. Tai neteisinga. Mes toliau vaikštome aplinkui; mes nesugebėjome žengti žingsnio link Tūkstantmečio tikslų. Romėnai visada buvo teisūs ir jų metraštininkai pavaizdavo tai kaip nusikaltimą, kai puolamas oponentas išdrįso gintis.

Tačiau sugrįžkime prie Baltarusijos. A. Lukašenkos režimas yra pirmasis ir svarbiausias mėginimas nepaisyti krypties, kurios laikosi euroatlantinės iniciatyvos. A. Lukašenka veikia savo siauroje srityje nepaisydamas fakto, kad vidutinio dydžio šalys negali elgtis taip, nes antnacionalinis kapitalas neleis to daryti. Jei jūs nepaklusite, jūs būsite izoliuoti ir tarptautinė bendruomenė rems opoziciją šalyje. Štai kaip tai veikia ir mes visi žinome tai. Anksčiau ar vėliau A. Lukašenka ir jo partinė mašina brangiai sumokės už tokį elgesį. Baltarusija yra strategiškai svarbiame Jungtinėms Valstijoms ir NATO regione. Dabartinė JAV administracija ir kai kurių kitų šalių vyriausybės labai norėtų, kad Baltarusija įstotų į NATO kaip ir Ukraina bei Gruzija, taip pakenkdamos Rusijai.

Mūsų nerimavimas dėl žmogaus teisių Baltarusijoje nebūtų toks didelis, jei iš esmės tikroji problema nebūtų Rusija. Tačiau kyla klausimas, ar bandymai susilpninti Rusiją padeda spręsti pasaulio saugumo problemą. Aš šiek tiek bijau, kad tokie bandymai gali atpalaiduoti jėgas, kurių niekas nesugebės kontroliuoti. Rusija laikė juos priespaudoje kelis tūkstantmečius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Protasiewicz, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos Parlamento nariai, kuriuos domina Baltarusijos klausimas ir, kurie stebi padėtį Baltarusijoje, susiduria su prieštaringa informacija. Viena vertus, norima, kaip buvo viešai ir oficialiai paskelbta – normalizuoti santykius su Europos Sąjunga. Europos Komisijos atstovybės biuro atidarymas Minske – simbolinis šio noro ženklas.

Kita vertus, tą patį mėnesį policija brutaliai užpuolė demonstrantus, kurie norėjo iškilmingai paminėti šalies nepriklausomybės devynioliktąsias metines. Kitą dieną valdžia pasiuntė KGB specialiąsias pajėgas pas nepriklausomus žurnalistus. Po mėnesio aktyvistams buvo paskelbtos sunkios bausmės ir tai buvo netgi ne opozicija, o tik žmonės, išdrįsę demonstracijoje ginti piliečių teises ir mažųjų įmonių teises, pvz., Andrei Kim arba Sergei Parsukiewicz. Be to, neseniai išgirdome, kad Aleksandras Milinkevičius buvo suimtas ir nubaustas už Baltarusijos piliečių susirinkimą ir už viešųjų klausimų aptarimą su jais. Aleksandras Kazulinas, svarbiausias politinis kalinys, t. y. sąžinės kalinys šiuolaikinėje Europoje, vis dar yra kalėjime.

Kalbėdamas kaip Baltarusijos delegacijos pirmininkas noriu pasakyti, kad norėčiau sulaukti dienos, kai pateiksime rezoliuciją Europos Parlamentui, kurioje su pasitenkinimu bus pažymėta, kad Baltarusijoje įvykdyti pakeitimai, kad šalis taptų civilizuotos Europos Bendrijos dalimi.

Deja, to nebus šiandien. Be kokių nors garantijų tokių pagrindinių teisių atžvilgiu kaip teisė į laisvus ir demokratinius rinkimus, teisė reikšti savo politinę nuomonę, teisė į spaudos laisvę ir laisvę praktikuoti savo religiją, nebus galimybės, kad Europos Sąjunga kada nors pripažintų Baltarusijos režimą šalimi, su kuria verta bendradarbiauti arba šalimi, kuriai verta padėti. Mes niekada neremsime politikos, kurią praktikuoja Aleksandras Lukašenka. Tačiau remsime nepriklausomas piliečių grupes ir atskirus piliečius iš Baltarusijos jiems palaikant ryšius su Europos Sąjunga turint vilties, kad vieną dieną šalis sugrįš į normalią padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, Baltarusija – nuostabi ir svarbi šalis, turinti pažangos potencialą, kuris gali atvesti jos piliečius į pavydėtiną gerovę. Deja, šiuo metu šioje šalyje kompromituojamos nepaprastai svarbios demokratinės normos. Taip yra daugiausia dėl valdžios institucijų nesugebėjimo susitaikyti su tuo, kad reikia atsižvelgti į žodžio laisvės ir kitų demokratinių principų būtinybę. Toks požiūris yra būtinas bet kurios ne diktatoriškos vyriausybės reikalavimas.

Iš Baltarusijos ateinantys pranešimai apie nepagrįstus pilietinės visuomenės ir opozicijos aktyvistų sulaikymus, perdėtos jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir represijos nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistų atžvilgiu yra įrodymas tos praktikos, kuri turėtų ir turi būti nedelsiant nutraukta. Raginame Baltarusijos vyriausybę suvokti priežastis, pakeisti savo taktiką ir verčiau pasirinkti laisvės ir demokratijos nei priespaudos ir totalitarizmo kelią, kuris gali tik paaštrinti konfliktą su savo žmonėmis ir tarptautine bendruomene.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček, autorius. − (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, jėgos panaudojimas prieš nevyriausybines organizacijas, opozicijos aktyvistus ir nepriklausomus žurnalistus Minske ir kituose Baltarusijos miestuose kovo mėn. pabaigoje rodo drastišką politinės padėties pablogėjimą šalyje, jau esančios autoritarinio ir diktatūrinio režimo gniaužtuose.

Vienintelis Vokietijos politinis fondas, kuriam buvo leista veikti Minske, turėjo užsidaryti. Laikraščių biurai nusiaubti siekiant įbauginti kritiškai pasisakančiuosius spaudoje. Laisvi rinkimai ir susirinkimų bei žodžio laisvė buvo griežtai apribota. Opozicijos politikai sistemingai persekiojami baudžiamąja tvarka ir jiems skelbiamos ilgo laisvės atėmimo bausmės. Valdžia imasi represinių priemonių prieš pilietinės visuomenės judėjimus inicijuodama nesuprantamus įstatymus dėl NVO, teisės aktus kovai su ekstremizmu arba panaudodama jėgą siekdama išsklaidyti taikius sambūrius.

Taip pat turime skatinti politinį pliuralizmą Baltarusijoje. Netikėti susitikimai su demokratinėmis struktūromis, ypač jaunų žmonių, nepaprastai svarbūs šalies ateičiai. Europos humanitarinių mokslų universiteto, t. y. Baltarusijos universiteto tremtyje, atkūrimas Vilniuje, kuriame siūlomas prieglobstis studentams, politinio persekiojimo aukoms, buvo protingas poelgis.

Kitas etapas turi būti vizų išdavimo palengvinimas, kurio šis Parlamentas reikalavo ne vieną kartą. Būtų neteisinga, jei ES turėtų toliau riboti žmonių judėjimo laisvę reikalaudama 60 eurų mokesčio už vizos išdavimą. Tai sudaro beveik trečdalį mėnesio pajamų Baltarusijoje ir dėl to jos neįperka daug žmonių. Ką mums pavyko padaryti su Ukraina, Moldova ir Rusija, tą turėtume taip pat padaryti su Baltarusija.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola, PPE-DE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, Baltarusija – vienintelė šalis Europoje, kurioje tebėra totalitarinė administracija ir, kurioje tebėra taikoma mirties bausmė. Prezidentas A. Lukašenka toliau akylai stebi pilietinę visuomenę ir nenori atleisti savo tvirtų gniaužtų, kuriuose laiko šalį.

Nepaisant visko, šalies vyriausybė pasakė, kad ji nori palaikyti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga. Dar kartą atėjo laikas mums aiškiai paaiškinti Baltarusijai bendradarbiavimo sąlygas.

Kaip teigiama rezoliucijoje, pagrindinės glaudaus bendradarbiavimo prielaidos Europos kaimynystės politikos požiūriu yra mirties bausmės panaikinimas, laisva spauda, žodžio ir susirinkimų laisvė, religijos išpažinimo laisvė, pagarba demokratinėms vertybėms ir neatidėliotinas politinių kalinių paleidimas. Ši rezoliucija, raginanti nedelsiant paleisti suimtus opozicijos narius, taip pat yra paramos ir palaikymo pademonstravimas visiems kenčiantiems nuo dabartinio Baltarusijos režimo.

Kitą savaitę Baltarusijos politinės opozicijos nariai atvyks čia į Parlamentą paprašyti ES, kad palaikytume A. Lukašenkos atmestą peticiją, kuria siekiama pataisyti religijos laisvę ribojantį įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. Tikiuosi, kad ši svarbi rezoliucija ir kitos savaitės bendros diskusijos įtikins Baltarusijos vyriausybę, kad tai atitinka jo paties ir šalies piliečių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko, PSE frakcijos vardu. – (ET) Kolegos, gruodžio 10 d., t. y. Žmogaus teisių dieną, Lenkijoje pradėjo veikti televizijos transliavimo stotis Belsat siekiant baltarusiams transliuoti nepriklausomą informaciją apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, Europoje ir kur nors pasaulyje. Kanalas, kurio programos transliuojamos daugiausia baltarusių kalba, dabar palydovu pasiekia apytiksliai 10 proc. baltarusių.

Stotis dirba jausdama nuolatinį spaudimą. Kovo mėn. pabaigoje KGB ir policija Baltarusijoje atliko reidą, siekdamos sulaikyti vietinius Belsat korespondentus. Buvo pagrobti pagrindiniai jų įrankiai, t. y. nešiojamieji kompiuteriai ir transliacijos technologija. Nepriklausomi korespondentai gyvena nuolat bijodami kvotos ir suėmimo. Situacija Baltarusijoje, t. y. artimiausioje Europos Sąjungos kaimynėje, yra nemaloni, t. y. tokia, kokia buvo už geležinės uždangos. Kaip Moldovos delegacijos pirmininkas ir estas aš pareiškiu čia, kad šiandien Baltarusijos, kuri taip pat buvo Tarybų Sąjungos dalimi, piliečiams reikia nepriklausomos informacijos ne mažiau kaip oro. Belsat puiki pradžia, bet gera televizija atsieina nepigiai.

Baltarusijoje Belsat dirbantys žurnalistai kovoja už demokratiją; kovo mėn. jie aplankė mus Europos Parlamente ir jiems reikia visapusiškos mūsų paramos. Paraginau Europos Komisiją ir visas mūsų valstybes nares, kad palaikytų Belsat finansiškai ir moraliai. Nepamirškime, kad laisva spauda – demokratijos kertinis akmuo..

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Prieš kelis mėnesius A. Lukašenka paleido visus politinius kalinius, išskyrus Aleksandrą Kazuliną, kuriam buvo pasiūlyta palikti šalį.. Tai primena metodus, kuriuos naudojo komunistų valdžia prieš Lenkijos opoziciją. Atrodytų, kad dėl to situacija galėtų pasikeisti į gerą, bet, kaip sako Ilia Ehrenburg gerai žinomo apsakymo herojus: „Jeigu jie ką nors paleidžia, tai reiškia, kad jie uždarys kitus“. Šiandien kalėjimai vėl pilni kalinių, kurie yra kalėjime dėl savo politinių įsitikinimų, kuriuos jie pareiškė įvairiose demonstracijose.

Manau, tėra vienintelis teisingas atsakas į tai – praplėsti sąrašą tų asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Europos Sąjungos šalis. Toks sąrašas jau yra, bet faktas, kad pats A. Lukašenka negali atvykti į Europos Sąjungą nėra labai įtikinamas. Turėtume parengti daug ilgesnį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, vėl kalbame apie padėtį Baltarusijoje. Aleksandras Kazulinas, t. y. A. Lukašenkos konkurentas į Baltarusijos prezidento postą vis dar yra kalėjime, nors ir yra ligotas. Tebėra suimti demonstrantai, kurie norėjo iškilmingai paminėti trumpos Baltarusijos nepriklausomybės devynioliktąsias metines ir 2008 m. kovo 25 d. buvo suimti. Prieš opoziciją naudojamos represijos, o žurnalistų turtas konfiskuojamas, jie mušami ir tremiami.

Neseniai A. Lukašenka pareiškė savo norą vėl kandidatuoti į Prezidento postą. Be to, pirmą kartą jis pabandė šantažuoti Europos Sąjungą primindamas mums, kad 50 proc. naftos, 50 proc. naftos produktų ir 30 proc. dujų, tekančių į Europos Sąjungą, praeina per Baltarusiją. Tai užuomina į Yamal-Europa gamtinių dujų dujotiekį ir „Draugystės“ naftotiekį. Nepaisant to, ir ypač dėl to, Europos Sąjunga negali nustoti ginti žmogaus teisių. Turėtume teikti paramą besivystančiai pilietinei visuomenei Baltarusijoje ir tai apimtų materialinę paramą bei galimybę gauti nepriklausomą informaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, praėjus septyniolikai metų nuo pasikeitimų, kurie vyko žlungant Tarybų Sąjungai ir atsiskiriant laisvoms nepriklausomoms valstybėms, Baltarusija lieka paskutinės diktatūros Centrinėje ir Rytų Europoje reliktas. Šioje šalyje iki pagarbos žmogaus teisėms, atrodo, labai toli. Rinkimų rezultatų klastojimas, politinės opozicijos pašalinimas, areštai, mušimai, žodžio ir spaudos laisvės apribojimai, susirinkimų apribojimai, ir, svarbiausia, masinis gyventojų sekimas naudojant labai išvystytą saugumo aparatą – tai kasdieninė tikrovė, su kuria susiduria Baltarusijos piliečiai.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į pablogėjusią daugelio netoli sienos gyvenančių žmonių padėtį, įskaitant čia gyvenančių Lenkijos mažumų atstovus, kurie Lenkijai įstojus į Šengeno erdvę pajuto, kad jiems labai sunku susisiekti su savo šeimomis, gyvenančiomis Lenkijoje, ypač dėl labai didelių išlaidų vizai. Dėl šios padėties, kuri tebėra problema, reikia, kad Europos šalys imtųsi ryžtingų priemonių. Be to, reikėtų atsižvelgti į geriausius metodus, kuriuos reikėtų taikyti siekiant suteikti tikrą paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, Baltarusijos režimas toliau nepaiso visų institucinių garantijų, kurios yra svarbiausios demokratinei valstybei. Jis riboja laisvę kurti politines partijas ir stoti į jas, žodžio laisvę, teisė į alternatyvius informacijos šaltinius ir teisę į laisvus bei sąžiningus rinkimus.

Politinių oponentų sulaikymas Baltarusijoje pažeidžia visas pagrindines laisves. 19-ojo amžiaus Britanijos politikas Bendžaminas Dizraelis kartą pasakė: „Jokia vyriausybė negali ilgai jaustis užtikrinta be grėsmingos opozicijos“. Kadangi A. Lukašenka slopina visą opoziciją, tikėkimės, kad B. Dizraelio žodžiai pasirodys esantys pranašyste Baltarusijos režimui ir opozicijos priespauda bus jo galutinio žlugimo priežastis.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos Parlamente vėl grįžtame prie Baltarusijos problemos, t. y. šalies, kuri iš esmės yra Europos viduryje, žiūrint geografiniu požiūriu, ir turi bendrą sieną su Europos Sąjunga. Ji – išskirtinė šalis pagal Europos normas tuo, kad joje nėra liberalios demokratijos arba teisinės valstybės ir ji turi cenzūrą. Šiandienės diskusijos vyksta minint 1968 m. Prahos pavasario metines, t. y. metines tos akimirkos, kai Europos žmonės pagaliau pasakė „gana“ cenzūrai ir spaudos kontrolei.

Šiandien norėjau paskirti savo kalbą tik šiai Baltarusijos problemai. Susiduriame su keistu kompiuterių įsilaužėlių puolimu prieš nepriklausomą interneto žiniasklaidą: Chartiją 97, Laivės radiją ir Baltarusijos partizaną. Buvo keista būtent tai, kad puolimas prasidėjo likus dienai iki opozicijos demonstracijos, kuri turėjo būti surengta Černobylio katastrofos metinių proga.

Baltarusijoje internetinė žiniasklaida iš tikrųjų yra vienintelė žiniasklaida, nes didžioji dalis žiniasklaidos yra visiškai kontroliuojama Baltarusijos režimo. Chartijoje 97 kasdien apsilanko apytikriai 9 000 naršytojų ir Baltarusijoje virš 3 000 000 šeimų prisijungusios prie interneto, t. y. daugiau nei 30 proc. visų gyventojų. Tai rodo Baltarusijos visuomenės dinamiškumą ir gyvybingumą.

Komisijos nary, Europos Sąjunga turi rimtai apsvarstyti, kokių reikia imtis priemonių norint padėti paprastiems Baltarusijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Eugenijus Gentvilas (ALDE). (LT) Kai A. Lukašenka prieš pusantrų metų pajuto V. Putino spaudimą dėl dujų, jis pareiškė, kad nori artimesnių ryšių su ES. Bet šiandien matome, kad tai buvo tik tuščia retorika, kurios nelydėjo pagarba žmogaus teisėms, spaudos laisvei ir kitoms Europos vertybėms. Baltarusija nieko nepadarė reaguodama į mūsų ištiestą ranką. Nebuvo jokios reakcijos į „Non-paper: What the EU could bring to Belarus“. Toliau tęsiasi politiniai areštai bei represijos.

Jau dabar ES turi siųsti savo ekspertus, kad būtų stebima, kaip ruošiamasi parlamento rinkimams rudenį, kaip keičiamas rinkimų įstatymas, leidžiama veikti opozicijai. Negalime apsiriboti vien tik pačių rinkimų stebėjimu. Tai būtų didelė klaida. Pirmiausia, žinoma, reikia, kad Lukašenkos režimas užtikrintų ES diplomatų ir parlamentarų laisvą patekimą į Baltarusiją. Tam visas pastangas turi skirti Europos Komisija ir ES šalių narių vyriausybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija, būdama mūsų kaimyne, yra ypač artima mums dėl to, kad joje gyvena daug lenkų. Mums lenkams, o taip pat ir kitų kaimyninių šalių gyventojams svarbu, kad regione būtų stabili politinė ir ekonominė padėtis, nes tai užtikrina plėtrą ir mūsų gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą. Be to, neturime pamiršti, kad kaip ir lenkai baltarusiai buvo užmiršti ir perduoti sovietų viešpatavimui po Antrojo pasaulinio karo ir negalėjo tikėti jokios išorinės pagalbos. Tačiau ši šalis sugebėjo tapti nepriklausoma ir dabar gali spartinti BVP augimą daugiau nei 8 proc. ir netgi 9,9 proc. 2003–2006 m.

Mes neneigiame A. Lukašenkos teisės rinktis politinę kryptį, kurią šalis eina. Tačiau mums kelia nerimą būtent tai, kad ne vienas kur kas dažniau girdi apie girdi apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, kurie reiškia pasikėsinimą į demokratiją. Tai paliečia ne tik Baltarusijos piliečius, bet ir kitus, kuriems priskiriami lenkai. Dėl to ši rezoliucija išmintinga ir remiama Sąjungos už tautų Europą frakcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, mes, europiečiai, turime priartėti prie kai kurių buvusių sovietinių valstybių, esančių prie mūsų rytinės sienos. Tačiau Baltarusija priešinosi mūsų mėginimams pradėti dialogą.

Kadangi Baltarusijoje yra diktatūra, nėra legalaus būdo išgirsti tų piliečių nuomones, kurie norėtų atviresnio ir į vakarus orientuoto dialogo. Kai žmonės pareikalauja demokratijos arba atskleidžia režimo daromus piktnaudžiavimus, jiems gresia įkalinimas.

Turime toliau raginti Baltarusijos režimą, kad atleistų geležinius gniaužtus, kuriuose laiko savo piliečius. Vienas būdas, leidžiantis tai padaryti – viešinti politinių, socialinių ir religinių kalinių bylas. Kai istoriškai bus pažvelgta atgal, būtent šie kaliniai bus Baltarusijos laisvės, kai pagaliau ji bus pasiekta, didvyriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, manau, kad jau devintą kartą kalbame apie Baltarusiją, ir turime tai daryti toliau daryti tol, kol Baltarusijai atstovaujantys nariai dalyvauja su mumis čia – Strasbūre esančiame Europos Parlamente.

Mums skubiai reikia trijų parengiamųjų priemonių. Pirma, mes primygtinai raginame Baltarusijos vyriausybę galų gale paleisti politinius kalinius – ne tik politinius kalinius, kurie jau kurį laiką yra sulaikyti, pvz., Aleksandras Kazulinas, bet ir daugelį naujų kalinių, kurie neseniai buvo įkalinti už naudojimąsi elementariomis pagrindinėmis teisėmis, pvz., laisve užsiimti žurnalisto profesija, žodžio laisve arba teise demonstruoti.

Antra,, reikalaujame Religijų akto pataisų ir visiškos laisvės religijai. Būtent Europos krikščionys slopinami čia, Europos širdyje, ir mes, esantieji Europos Parlamente, negalime to toleruoti. Todėl turime priešintis tam visomis jėgomis.

Trečia, mums būtinai reikia užtikrinti, kad Baltarusija pagaliau atsidarytų mums kaip Europos Parlamento nariams ir Europos piliečiams sienas, kad būtų pralaužta siena, kuria Baltarusijos režimas apsupo savo žmones, kad galėtume būti joje ir aptarti reikalus bei, kad galėtume padėti puoselėti kažką panašaus į Baltarusijos pavasarį praėjus 40 m. nuo Prahos pavasario.  

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, mūsų signalas ne tik A. Lukašenkai, bet ir tarptautinei bendruomenei, yra toks – Europos Parlamentui rūpi ir rūpės padėtis Baltarusijoje – paskutinėje Europos diktatūroje.

Ypač rūpi taikių piliečių sulaikymą politiniais motyvais. Minsko režimas neseniai parodė, kad norėtų pagerinti santykius su Europos Sąjunga. Tačiau įsitraukimas į prasmingą dialogą turi labai įprastas prielaidas: visų politinių kalinių paleidimas, susilaikymas nuo nepagrįstų sulaikymų, žodžio laisvės ir teismų nepriklausomybės užtikrinimas ir leidimas opozicijai normaliai dalyvauti politiniame gyvenime.

Pagaliau norėčiau prisijungti prie Marianne Mikko maldavimo kreipiantis į ES padidinti savo politinę ir ypač materialinę paramą nepriklausomos televizijos stoties Belsat veiklai. Tai – realiai keičiantis padėtį Baltarusijoje kanalas, kuriam nebūtinos rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Brangūs kolegos, mane labai liūdina, kad Baltarusijoje negerėja padėtis, susijusi su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais. Aleksandro Lukašenkos valdžios arogancijai nėra ribų. Baltarusijos vyriausybės deklaracija apie norą pagerinti santykius su Europos Sąjunga – visiškas demokratinio pasaulio paniekinimas.

Tikiu, kad simbolinė 2008 m. kovo 25 d. data, kai A. Lukašenka pasiuntė policiją kovoti su taikiais Baltarusijos piliečiais, pažymės Baltarusijos totalitarinio režimo pabaigos pradžią, labai panašiai kaip ir 1988 m. kovo 22 d. žvakių manifestacija Slovakijoje. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su vieninga demokratine Baltarusijos opozicija ir su visais Baltarusijos piliečiais.

Raginu Tarybą ir Komisiją peržiūrėti galimybes sumažinti Šengeno vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams. Tai – vienintelis būdas sukliudyti, kad Baltarusijos piliečiai nebūtų vis labiau izoliuojami.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, norėdama pereiti prie demokratinės ir ekonominės transformacijos Baltarusijos valdžia turi pradėti dialogą su visomis politinėmis jėgomis, įskaitant opoziciją, ir surengti laisvus rinkimus. Vidurio ir Rytų Europos šalys, taip pat ir Lenkija, gali pasitarnauti kaip pavyzdys.

Norint pakeisti Baltarusijos žmonių supratimą ir pademonstruoti jiems demokratijos bei laisvosios rinkos principus, nepaprastai svarbu supaprastinti ir praplėsti Baltarusijos visuomenės ir ES šalių ryšius. Tam reikia labai supaprastinti ir liberalizuoti vizų procedūrą bei sumažinti vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams.

Europos Sąjunga turėtų atverti savo universitetus ir kitas aukštojo mokslo institucijas studentams iš Baltarusijos ir skirti jiems stipendijas iš ES, šalių, vietinių ir privačių fondų. Pati ES turėtų atsiverti Baltarusijai, net jei dabartinė valdžia to nenori.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pridurti vieną punktą prie šių politinių ir ekonominių nerimą keliančių dalykų. Dėl to, kad Komisijos narys Louis Michel supranta švietimo svarbą tiek Europoje, tiek ir už jos ribų, ir aš dirbau su studentais iš Baltarusijos, nes daugelį jų mokėme Liublianos katalikiškajame universitete, norėčiau pasakyti: Komisijos nary, rekomenduočiau kiek tik įmanoma didinti tiek finansinę, tiek ir kitą pagalbą šiuo tikslu, nes investicijos į Baltarusijos studentų švietimą padės pačiai Baltarusijai ir pateisins Europos investicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija, t. y. 2008 m. Baltarusija yra dėmė mūsų visų sąžinėje. Gėda, kad 21-ojo amžiaus pradžioje Europoje yra totalitarinė valstybė. Strasbūre vykstančiuose ketvirtadieniniuose posėdžiuose diskutuojame žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje klausimais. Tačiau Baltarusija – artimiausia Europos Sąjungos kaimynė.

Esu susidaręs įspūdį, kad iki pat 1989 m. Vakarų demokratinės valstybės darė viską ką galėjo siekdamos išvaduoti daugelį engiamų šalių iš sovietinės okupacijos. Šiandien Baltarusija lieka tokia, kokia buvo. Man susidaro įspūdis, kad nors nebėra daug šalių, o tik viena, mes darome mažiau. Mes tikrai nedarome pakankamai. Aišku, kad negalime daryti tiesioginės politinės ir ekonominės įtakos tam, kas vyksta Baltarusijoje, bet galime daryti įtaką sprendžiant, ar čia bus transliuojama nepriklausoma informacija, kuri skatintų Baltarusijos žmones kovoti už nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, atrodo, kad Baltarusijoje užstrigo palanki proga, kurią suformavo paleidus šešis politinius kalinius. Tenka apgailestauti, kad atsinaujinęs spaudimas pilietinei visuomenei ir daug labai griežtų bei neproporcingų nuosprendžių sugriovė šią pozityvią atmosferą. Tebesmerkiame politinius suėmimus ir būdą, kuriuo elgiamasi su pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida.

Taip pat turime priversti Baltarusiją suprasti, kad mes manome tą patį ką kalbame, kai siūlome partnerystę, jei bus padaryta pažanga pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, atžvilgiu. Tačiau tam , kad Baltarusija padarytų tokią pažangą, jai reikia imtis tam tikrų priemonių, kurios mums yra esminės. Jos apima besąlygišką visų politinių kalinių, įskaitant Aleksandrą Kazuliną, paleidimą.

Be to, jos apima rugsėjo mėn. planuojamų parlamento rinkimų surengimą, kurie privalo atitikti demokratinius principus. Prašome, kad ESBO (DIŽTB) stebėtojams būtų leista nevaržomai dalyvauti. Baltarusijos valdžia informavo mus apie savo ketinimą įsileisti tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius stebėtojus; mes patikėsime, kad ji ištesės savo žodį. Žinoma, stebėtojų iš Europos Parlamento dalyvavimas būtų papildomas vertingos patirties šaltinis. Be to, labai svarbu, kad šiuose rinkimuose tiesiogiai dalyvautų opozicinės partijos. Atsižvelgsime į bet kokius pasiūlymus, kuriuos pateiks Parlamentas šiuo atžvilgiu.

Tačiau nepaneigiamas įrodymas, kad pasiekta pažanga, būtų opozicijos dalyvavimas šiame Parlamente, šiuo metu to nėra. Tokiu atveju Europos Sąjunga būtų pasirengusi reaguoti pozityviai, nes tai buvo patvirtinta dar tik praėjusį mėnesį pareiškime, susijusiame su sankcijomis ir pažanga, kuri paskatintų mus sumažinti šias sankcijas.

Dabar atkreipsiu dėmesį į klausimą, į kurį labiausiai ieškome atsakymo: į kontaktus su Baltarusijos žmonėmis. Kad ir kokia apgailėtina galėtų būti padėtis Baltarusijoje, turime plėsti ryšius. Žinoma, vis dar palaikomi ministerijų lygio ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis apribojimai. Nepaisant to, manau, kad reikėtų skirti politinį ir techninį lygmenį. Todėl Komisija rengia posėdžius, kad aptartų techninius klausimus, pvz., energetikos, transporto ir aplinkos, su ekspertais iš Baltarusijos administracijos. Šie kontaktai yra priemonė gauti įvairių minčių klausimais, kuriais jaučiamės esantys labai stiprūs.

Faktas, kad šiuo metu turime savo delegaciją Minske, taip pat leidžia mums palaikyti glaudesnius ryšius tiek su Baltarusijos administracija, tiek ir su pilietine visuomene, vietinėmis NVO, nepriklausoma žiniasklaida ir studentais, kuriems visiems privalome padėti, kaip teisingai nurodėte savo pranešime ir kaip pasakė keli kalbėjusieji. Be to, pagalba teikiama Europos humanitarinių mokslų universitetui, kuris šiuo metu yra tremtyje Vilniuje ir tęs savo veiklą, kol galės sugrįžti į Baltarusiją.

Baigdamas norėčiau iškelti klausimą, kuris iškyla vėl ir vėl: dėl vizų. Kaip žinote jūs ir žinau aš, negalime esant tokiai padėčiai pradėti derybų su Baltarusija dėl vizų išdavimo apribojimų sušvelninimo – juos nustatė Taryba – bet tai netrukdo mums naudotis veiksmų laisvės privalumais, kuriais naudojasi valstybės narės pagal Šengeno taisykles, kaip dalimi jų konsulinių prerogatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE) , raštu. – (IT) Ačiū, gerb. Pirmininke. Deja, buvome susidūrę anksčiau su beatodairiškais suėmimais visų, kurie priešinasi valdančiajam režimui. Pernelyg dažnai šis Parlamentas aptarinėjo Baltarusiją: tiek daug kalbų, bet tiek mažai reikšmingų veiksmų.

Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad A. Lukašenkos režimas atvirai priešiškas Europos Sąjungai ir, kad mūsų reikalavimų žmogaus teisių ir demokratizacijos Baltarusijoje klausimais niekas negirdi. Mes plečiame savo ryšius su pilietine visuomene ir su vidaus judėjimais ieškodami pasikeitimų: Sacharovo premija buvo pirmas konkretus to įrodymas.

Tačiau būtina toliau siekti pažangos šiomis kryptimis. Neseniai buvau nuvykęs į Baltarusiją ir pastebėjau, kad jos gyventojai vis labiau pritaria pokyčiams, t. y. pokyčiams, kurie garantuotų laisvę, teisingumą, lygybę ir demokratiją. Raginu Komisija atkreipti ypatingą dėmesį į Baltarusiją, t. y. šalį, kuri strategiškai svarbi užtikrinant viso Europos žemyno taiką ir saugumą.

 
  

(1)žr.  protokolą.

Atnaujinta: 2008 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas