Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0326/2008

Debatai :

PV 19/06/2008 - 9.3
CRE 19/06/2008 - 9.3

Balsavimas :

PV 19/06/2008 - 10.3

Priimti tekstai :


Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

9.3. Iranas – mirties bausmės vykdymas mažamečiams nusikaltėliams
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas − diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl Irano rezoliucijos.(1)

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. Pirmininke, žmogaus teisių padėtis Irane dramatiškai blogėjo nuo 2005 m.

Irano teismo organų sistema pagal įrašus užima liūdną antrą vietą pagal didžiausią mirties bausmių įvykdymo skaičių per capita visame pasaulyje. Tik Kinija įvykdo daugiau mirties bausmių, negu Iranas.

Kaip paminėta rezoliucijoje, du svarbūs susitarimai: Vaiko teisių konvencija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas draudžia taikyti mirties bausmę kaip bausmę asmenims, nubaustiems už nusikaltimus, įvykdytus tada, kol jiems dar nebuvo sukakę 18 metų. Rimčiausias to aspektas yra tas, jog Teheranas abu susitarimus yra ratifikavęs. Nors ratifikacija neabejotina, tačiau šalis šių susitarimų nepaiso.

Irane mirties bausme baudžiama žmogžudystės, išžaginimai, ginkluoti apiplėšimai, pagrobimai ir prekyba narkotikais. Dauguma vaikų buvo nuteisti už žmogžudystes, tačiau atrodo, kad daugelis nuosprendžių yra pagrįsti nepatikimais − išgautais kankinimais ir per apklausas, per kurias sulaikytiesiems buvo atimta teisė pasikviesti advokatą – prisipažinimais.

Teismai nuolat ignoruoja kaltinamųjų pateiktus įrodymus, teigiančius, jog jie taip elgėsi gindamiesi.

Mirties bausmės vykdymas vaikams Irane bus vienas iš klausimų, įtrauktų į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pranešimą Generalinei Asamblėjai rugsėjo mėn.

Todėl prašome Irano kartą ir visiems laikams nutraukti šį mirties bausmių vykdymą, įskaitant ir mažiausiai 85 žmonėms, kurie nuteisti mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos padarė būdami vaikais.

Nenoriu baigti savo pasisakymo nepaminėjęs, jog, mano nuomone, šią savaitę Parlamentas ir Europos Sąjunga gindami vaikų teises neteko tikro moralinio patikimumo, kai vakar šie Rūmai patvirtino gėdingą direktyvą, leidžiančią įkalinti vaikus, atvykusius į Europą be dokumentų, kaip padariusius nusikaltimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, brutalūs teokratinio Irano režimo veiksmai prieš savo šalies žmones puikiai žinomi ir yra buvę ankstesnių šio Parlamento rezoliucijų objektais.

Šis režimas žinomas kaip prieš nekaltus civilius gyventojus vykdantis – jie tvirtina, kad Dievo vardu – sistemingus ir niekingus nusikaltimus. Pasipriešinimas Irane nepaprastai sudėtingas ir pavojingas gyvybei. Už šalies ribų esantys civiliai iraniečiai kovoja už demokratinį savo šalies pasikeitimą.

Tarp tokių žmonių yra ir tų, priklausančių jokios grėsmės nekeliančiai Irano liaudies Mujahidin organizacijai PMOI (angl. People’s Mujahidin of Iran). Tačiau Komisija šią organizaciją įtraukė į teroristų sąrašą, ir iki dabar atsisakydavo ištaisyti šią klaidą, net ir po atitinkamų ES teismo sprendimų. Klausiu Komisijos nario: kodėl ši iraniečių pasipriešinimo organizacija buvo įtraukta į teroristų sąrašą pirmuoju numeriu? Ar todėl, kad kai kažkuri ES valstybė narė ar narės, užmezgusios pelningus prekybos kontraktus ar ryšius su Iranu, norėjo įtikti Teherano režimui?

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki, autorius. (PL) Gerb. Pirmininke, kai diskutuojame žmogaus teisių pažeidimo pasaulyje klausimais, turime išskirti skirtingus atvejus. Turime išskirti atvejus, kai kalbame apie nestabilius režimus, civilinius karus, absoliutaus chaoso atveju padarytus nusikaltimus, ir kita – atvejai, kai kalbame apie tokias situacijas, kokia yra Irane, kur valstybės padėtis palyginti stabili, kur nėra jokio pilietinio karo, kur kartais vyksta rinkimai, tačiau kur valstybė naudojasi tokiais kriminaliniais metodais, kaip mirties bausmės taikymas vaikams. Ši situacija absoliučiai skiriasi nuo tų, kurias svarstėme anksčiau, pvz., reikalų, susijusių su Somalio ar Birmos situacijomis. Tais atvejais svarstomas klausimas − ne tam tikra vidinė netvarka, tai − skirtingos civilizacijos klausimas. Tai primena mums S. P. Huntingtono knygą „Civilizacijų žlugimas“ ar didžio istoriko ir filosofo Felikso Konecznyio, kalbėjusio apie esminius civilizacijų skirtumus, knygas. Jeigu norime išspręsti šias problemas, turime pradėti mąstyti, kaip galime tuos režimus paveikti, kad jie pakeistų savo mentalitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė, autorė. – (LT) Liaukitės žudę vaikus − tai svarbiausias dalykas, pozicija, kurią šiandien Europos Parlamentas išreiškia savo rezoliucija. Tai mūsų žinia naujajam Irano Majlis (Irano parlamentui), kuris turėtų suprasti savo pareigą – neatidėliojant pataisyti Irano baudžiamąjį kodeksą, kad jis atitiktų šios šalies prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinės teisės normas.

Mano manymu, nepilnamečiams, arba tiems asmenims, kurie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai, vykdomi mirties nuosprendžiai visiškai nepriimtini. Apie tai, kad tokia Irano valdžios vykdoma politika prieštarauja tarptautinei teisei, buvo nesenai pabrėžta ir pačios JT Aukštosios žmogaus teisių komisarės.

Europos Parlamentas ne kartą pabrėžė savo tvirtą įsitikinimą ir poziciją: jis pasisako prieš mirties bausmę ir pasisako už mirties bausmės moratoriumą visame pasaulyje. Kalbame apie tos šalies vyrus, moteris, vaikus, paauglius ir mažumas, todėl baigdama norėčiau paraginti Irano vyriausybę sustabdyti mirties bausmės vykdymą ir tiems nepilnamečiams, kurie jau nuteisti mirti. Juk tai nežmoniška.

 
  
MPphoto
 
 

  Věra Flasarová, autorė. − (CS) Gerb. Parlamento nariai, nesidalysiu su jumis G. Busho administracijos požiūriu, jog Iranas reiškia grėsmę pasaulio saugumui, ir todėl reikia imtis ginklavimosi lenktynių. Esu prieš prievarta brukamas mūsų vertybes ir gyvenimo būdą kitoms skirtingoms kultūroms; esu prieš dėl vienos vienintelės priežasties: būtent dėl kelio antinacionaliniam kapitalui, vedančio link mūsų planetos žaliavų šaltinio, taigi, ir link šiuolaikinio kolonializmo, atvėrimo. Tačiau taip pat esu prieš barbariškus veiksmus, kurie vis dar yra vykdomi, nors priežastys taip elgtis jau seniai išnykusios. Be to, iraniečių kultūroje nėra jokio tokių barbariškų poelgių, kaip mirties bausmės vykdymas mažamečiams nusikaltėliams ir netgi politiniams oponentams, nusikaltusiems Mahmoudo Ahmadinejado režimui, pateisinimo. Praeityje ši šalis mirties bausmę taikė tik išimtinais atvejais, o vieši mirties bausmės įvykdymo atvejai buvo atliekami tik kaip bausmė už masines ar vaikų žmogžudystes. Deja, valdant dabartinei Irano vyriausybei, kasmet įvyksta šimtai mirties bausmės įvykdymo atvejų, o per daugelį iš jų nužudomi ir tokie mažamečiai, koks buvo birželio 10 dieną mirties bausme nubaustas septyniolikmetis Mohammadas Hassanzadehas. Nesenai man teko matyti viešo mirties bausmės įvykdymo Irane nuotraukas. Patikėkit manimi, tai buvo vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos man teko matyti per visą savo gyvenimą.

Mano frakcija, GUE/NGL frakcija per Europos Parlamentą ragina Irano islamo respubliką nedelsiant nutraukti mirties bausmių vykdymą, ypač mirties bausmių vykdymą žmonėms, kurie kriminalinį nusikaltimą padarė būdami mažamečiai. Valdant M. Ahmadinejadui, Iranas ilgai į kartuves siuntė ne tik žmones, įvykdžiusius masines žmogžudystes, bet ir tuos, už kurių padarytus nusikaltimus išsivysčiusiose šalyse skiriamos daug švelnesnės bausmes ar nusikaltimai net nėra laikomi prieštaraujančiais įstatymams. Šalis privalo iš naujo peržiūrėti savo įstatymų sampratą ir taip juos pakeisti, kad jie užtikrintų pagarbą žmogaus gyvybei. O kol tai neįvyks, Iranas išliks civilizuoto pasaulio užribyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca, autorius. (PT) Gerb. Pirmininke, sistemingi žmogaus teisių pažeidimai Irane vėl mus čia suburia. Esminė problema − mirties bausmės vykdymas nepilnamečiams nusikaltėliams dėl tariamų nusikaltimų.

Gal galėčiau paaiškinti, jog dažnai pasitaiko bylų dėl tos pačios lyties nepilnamečių lytinių santykių, kurie, pvz., net nėra nusikaltimas, ir kurie, kaip matėme režimo žiaurumą atspindinčiuose filmuose, yra baudžiami mirties bausme bei viešu jos įvykdymu.

Pagal mirties bausmės įvykdymo įrašus, šis žiaurumas neapsiriboja vien nepilnamečiais; jis taip pat neapsiriboja vien mirties bausmės įvykdymu užmėtant akmenimis. Šis žiaurumas apima ir išorinį terorizmo aspektą.

Todėl dar kartą turime paklausti Europos institucijų, kodėl jos, kaip pabrėžė kolega M. Matsakis, opozicinę Irano liaudies Mujahidin organizaciją traktuodamos kaip teroristus, toliau remia teroristinį Teherano režimą.

Kodėl taip yra, kad vietoj teroristų ir žmogaus teisių pažeidėjų pasmerkimo, Europos institucijos naudojasi ekonominiais ir prekybos paketais, kad padrąsintų Teheraną pasmerkti terorizmo aukas? Tai visiškai amoralu ir nepateisinama; tai − politika, kuri, jeigu jos skubiai nenuginčysime, neišvengiamai nuves mus konfrontacijos ir karo link.

Dėl to norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą pakeisti jų politiką, laikytis teismų sprendimų ir taip nesuteikti terorizmui privilegijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. (PL) Gerb. Pirmininke, galiu suvokti, nors tam visiškai nepritariu, kad pasaulyje yra tokių teisinių sistemų, kurios naudoja mirties bausmę. Tačiau, net negaliu įsivaizduoti, kad netgi mirties bausmės šalininkai, ypač mūsų kultūriniame rate, gali mėgautis galimybe paskirti ir taikyti ją vaikams bei paaugliams. Tačiau būtent tokia situacija yra Irane. Remiantis paskutiniais nevyriausybinės organizacijos Amnesty International pranešimais, daugiau nei šimtas paauglių šiuo metu laukia, kol jiems bus įvykdyta mirties bausmė. Be to, į šį skaičių nėra įtraukti visi, nes kai kurie nuosprendžiai nėra įregistruoti.

Turėtume paraginti Irano politines ir teismines valdžios institucijas, kad jos įvestų moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo. Tačiau, mes taip pat turėtume paklausti savęs, kaip turėtų būti vertinama tarptautinė bendruomenė, kaip turėtume būti vertinami, jei nesugebame užtikrinti, kad tarptautinius susitarimus pasirašiusios pusės nesilaikys tuose susitarimuose nustatytų sąlygų mirtimi nubaustų paauglių sąskaita. Yra tik vienintelė potekstė – ekonominė potekstė, − kuri, deja, nusveria humanitarinius sumetimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko, PSE frakcijos vardu. – (ET) Gerb. Parlamento nariai, pasaulis netoleruoja mirties bausmės, tačiau Iranas eina savo keliu. Situacija šioje šalyje žiauri. Irano valdžios institucijos nesirenka, ką nubausti mirties bausme; ji taikoma net jaunimui.

Kaip šalis, ratifikavusi Vaiko teisių konvenciją, Iranas atsiduria didžiulio konflikto su pasauliu situacijoje. Mirties bausmės taikymas – absoliutus žmogaus teisių pažeidimas. Toks bausmės būdas yra nežmogiškas. Iki šios dienos mažiausiai trisdešimčiai nepilnamečių įvykdyta mirties bausmė Irane yra be galo neteisinga.

Labai norėčiau tikėti, jog pasaulis – įskaitant ir mus − aštuoniasdešimt penkis nepilnamečius, šiuo metu laukiančius, kol jiems bus atlikta mirties bausmė, išgelbės nuo žiauraus jų likimo.

Tikėkimės, jog naujai išrinktas Parlamentas paskelbs apie naujus humaniškumo vėjus. Viduramžiški mirties bausmės vykdymo būdai turi būti palikti istorijai. Irane turi būti išleisti su tarptautine teise suderinti įstatymai. Jau pats laikas Iranui persikelti į dvidešimt pirmąjį amžių. Visiškai pritariu rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. (PL) Gerb. Pirmininke, šiandien svarstome šį klausimą todėl, kad buvome sujaudinti dėl kilusios grėsmės įvykdyti mirties bausmę keturiems jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Tai nėra pirmasis toks Irano teisingumo sistemos sprendimas. Laimei, Iranas yra tik viena iš keleto šalių, kurios nuteisia nepilnamečius mirties bausme ir, kas yra blogiau, iš tikro tokius nuosprendžius įvykdo. Be to, per pastaruosius trejus metus, iraniečių nuosprendžiai sudarė daugiau kaip du trečdalius visų tokio pobūdžio nuosprendžių pasaulyje.

Papiktina tai, kad Iranas gali laužyti tarptautines konvencijas, kurių yra viena pasirašiusiųjų šalių ir kurios kategoriškai draudžia tokius būdus tokiu baisiu mastu. Kyla daug bendresnio pobūdžio klausimas: ar tarptautinė bendruomenė turi priemonių ir įrankių kovoti su tokiomis šalimis? Kitaip sakant, ar įmanoma sąmoningai tam tikros šalies padarytiems įsipareigojimų pažeidimams taikyti kokias nors apčiuopiamas ir reikšmingas sankcijas?

Į galvą ateina dvi mintys. Pirmoji iš jų – poreikis peržiūrėti plačiai paplitusią teisės akto sąvoką. Pagal galiojančius Irano teisės aktus, nuosprendis paaugliams už homoseksualų elgesį gali būti paskelbtas, tačiau mes, be abejonės, negalime sutikti su taip suvokiamu teisės aktu.

Kita mintis tokia: jeigu reikalaujame, kad kiti laikytųsi savo įsipareigojimų, taip pat ir protingų įstatymų, kurie atitinka pagrindines žmogaus laisves, tai ir mes patys turėtume paisyti tų įstatymų. Tokiomis aplinkybėmis negalime neprisiminti mūsų pačių delsimo, negalime nevartoti griežtesnių žodžių kalbėdami apie galutinio teismo sprendimo įvykdymą ir Irano liaudies Mujahidin organizacijos vardo pašalinimą iš teroristų organizacijų sąrašų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, pats brangiausias bet kokio asmens turtas yra jo gyvybė. Todėl, netgi dėl bet kokių priežasčių, niekas negali iš jo to turto atimti. Labiausiai piktina tai, kad jaunimas mušamas ir kankinamas tam, prievarta pripažintų kaltę, kuri reikalinga mirties nuosprendžiams pateisinti. Iranas – viena iš šalių, kuriose įvykdoma daugybė mirties nuosprendžių, taip pat ir jaunimui. Pastarojo meto duomenys rodo, jog šioje šalyje mažiausiai 85 nepilnamečiai nusikaltėliai laukia mirties bausmės įvykdymo.

Todėl pats laikas Iranui liautis vykdžius tas procedūras ir imtis teisinių kitų šalių pripažintų standartų priėmimo. Jaunimą reikia mokyti, o ne žudyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, vos prieš devynias dienas mirties bausmė buvo įvykdyta dar aštuoniolikos metų nesulaukusiam iraniečių jaunuoliui Mohammedui Hassanzadehui. Taip pat yra ir kitų jaunuolių, nuteistų ir laukiančių mirties eilėje už tariamus nusikaltimus, kuriuos jie neva įvykdė būdami nepilnamečiais.

Manau, kad tai tinkama proga priminti viešajai nuomonei, kad Teheranas pirmauja pasaulyje pagal nepilnamečiams nusikaltėliams įvykdomų mirties bausmių skaičių. Todėl griežtai primygtinai raginame Irano režimą sustabdyti mirties bausmių vykdymą.

Tačiau – savo pastabas skiriu Komisijos nariui – yra ir praktiškesnių dalykų, kurių galime imtis. Galime išlaisvinti Irano demokratinę opoziciją − Nacionalinę pasipriešinimo tarybą, kad šios žiaurios diktatūros atsikratytume kartą ir visiems laikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, M. Matsakis pradėjo diskusiją norėdamas sužinoti, ar buvo viena šalis, kuri atsakinga už visos ES paskatinimą uždrausti PMOI. Galiu atsakyti į šį klausimą: tai buvo Jungtinė Karalystė. Priežastis tokia: Jungtinės Karalystės vyriausybė taip padarė todėl, kad jos to paprašė Irano vyriausybė.

Deja, turiu pasakyti, kad savo šalyje turime tokią vyriausybę, kuri neleis savo žmonėms balsuoti referendume dėl Lisabonos sutarties ir atkakliai laikysis, kad Irano žmonių balsas niekur Europoje nebūtų girdimas.

Kreipiuosi į Jungtinės Karalystės vyriausybę, kad ji, kitą savaitę balsuodama Vestministeryje, užtikrintų, jog vadovaujantis ES teismo sprendimu būtų pašalintas draudimas. Jungtinės Karalystės vyriausybė jau per ilgai yra problemos dalis. Dabar ji turi tapti sprendimo dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. Pirmininke, svarstomas klausimas labai rimtas. Iranas mirties bausmę jaunuoliams, vyrams ir moterims vykdo kaip socialinės kontrolės priemones. Modernios civilizacijos amžiuje neįtikėtina, kad jaunoms mergaitėms ir berniukams vykdoma mirties bausmė užmėtant akmeninis arba pakariant ant pramoninių keliamųjų kranų.

Kviečiame ir raginame tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų, tačiau užuot iš tikrųjų parėmę tarptautinę bendruomenę, girdime skirtingų tarptautinės bendruomenės dalių šūksnius. Pvz., šiuose Rūmuose girdime JAV pasmerkimą, girdime skirtingas nuomones apie tai, kaip suvaldysime situaciją. Niekada neišspręsime šios problemos, kol nesusivienysime prieš viduramžių krizę, kuri vyksta toje šalyje. Yra dalykų, kuriuos turime padaryti patys.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, norėjau antrą kartą pasisakyti šiame susirinkime dėl to, kad atkreipčiau savo kolegų dėmesį į knygą, kuri aptaria 2007 m. žmogaus teisių pažeidimus Irane. Ši knyga visai neseniai patraukė mano dėmesį, ir joje daug sukrečiančių pavydžių, iš kurių vienas yra apie iš Naqadeho kaimo kilusią mergaitę vardu Ameneh Salam, kuri laukia, kol bus pakarta už tai, kad pastojo neištekėjusi. Tarp kitko, vyras, nuo kurio mergaitė pastojo, buvo nuteistas 99 rykštėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, nuo 1990 m. jaunimui Irane buvo įvykdyta mažiausiai 430 mirties nuosprendžių. Mirties bausmė vaikams – negarbė suaugusiesiems. Kiekvienas nepilnamečio padarytas nusikaltimas − nesėkmingo suaugusiųjų mokymo padarinys. Perleisti paaugliams atsakomybę už savo pačių trūkumus ar nesugebėjimus, įvykdyti nežmoniškus nuosprendžius, įskaitant ir mirties bausmes vaikams, yra tikras nusikaltimas. Mirties bausmė Irane vykdoma netgi dešimtmečiams. Mirties bausmių skyrimas paaugliams prieštarauja tarptautiniams Irano islamo respublikos įsipareigojimams. Irano valdžios institucijos turėtų nedelsiant liautis žudžiusios jaunimą nežmoniško įstatymo vardu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, vargu, ar kas nors, perskaitęs publikaciją pagal Roberto Hugheso knygą „Lemtinga šalis“, pasakojančią kaip Britanijos karūna – tai reiškė teisingumo sistemą – vežė į Australiją mažus vaikus ir jų tėvus, pagalvotų, kad tai galėtų dar bent kartą pasikartoti. Iš tikro, praėjo visas šimtmetis, o gal net ir pusantro, tačiau tokie pat dalykai vyksta Irane – islamo šalyje, kurioje leidžiama suprasti, kad šeimai skiriamas didžiulis dėmesys. Tai, kas ten vyksta, yra dar radikalesnis barbarizmas, nei žmogus galėtų įsivaizduoti.

Jeigu nieko nesiimsime, kad apgintume tuos vaikus, jeigu neboikotuosime režimo, jeigu viso pasaulio mastu jo nepasmerksime, tada apie mus bus manoma kaip apie tai žinojusius ir tylėjusius bei nebandžiusius ginti žmogaus gyvybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Cashman (PSE). - Gerb. Pirmininke, smerkiu žmogaus teisių pažeidimus, kurie kasdien įvyksta Irane. Manau, kad turėtume kiek įmanoma greičiau panaikinti draudimą liaudies Mujahidin organizacijai.

Noriu atvirai pasisakyti prieš mažamečiams taikomą mirties bausmę. Niekada nepamiršiu dviejų viešai pakartų berniukų nuotraukos. Jie padarė tokį nusikaltimą: berniukai buvo homoseksualūs ir išdrįso mylėti vienas kitą. Toks žiaurumas turi būti visuotinai pasmerktas. Būtent todėl, gerb. Komisijos nary, mums reikia radikaliai pakeisti savo politiką dėl Irano. Negalime nieko neveikti ir kažko laukti – tam nebėra laiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, taip pat norėčiau pasmerkti tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Irane. Be to, kadangi britai balsuos kitą savaitę, aš norėčiau, kad Taryba – manau, jai tada pirmininkaus Prancūzija – kartą ir visiems laikams pašalintų PMOI iš teroristų sąrašų.

Iš tikro, aš galėčiau pareikšti, jog nors Jungtinė Karalystė buvo atsakinga už tai, kad PMOI buvo pirmuoju numeriu įtraukta į teroristų sąrašus, ačiū Dievui, kad egzistuoja bendrosios teisės teisingumo ir Britanijos teisingumo sistemos, kurios galiausiai užtikrino nepriklausomą, laisvą, ir objektyvų teisingumą, patarė, jog PMOI atžvilgiu buvo iš tikro pasielgta neteisingai pirmiausiai įtraukus juos į teroristų sąrašą ir rekomendavo organizaciją iš to sąrašo išbraukti.

Raginu pirmininkaujančiąją Prancūziją – kaip suprantu, tai bus jų teismo sprendimas – nedelsiant pabaigti šį reikalą ir pašalinti minėtą organizaciją iš teroristų sąrašo. Negalime atidėti tolesnio žmogaus teisių pažeidimų ir mirties bausmės vykdymo klausimo, ypač kai su juo yra susiję jauni vyrai, moterys ir mažamečiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, deja, mano kolegės Benitos Ferrero-Waldner šiandien čia nėra, taigi jos vardu dėkoju jums už man suteiktą galimybę pasakyti kalbą dėl mirties bausmės vykdymo nepilnamečiams Irake.

Komisija kartu su jumis labai nerimauja dėl šio slegiančio klausimo. Kadangi, kaip jums žinoma, Komisijai Teherane trūksta tinkamo atstovavimo, todėl ji labai atidžiai seka žmogaus teisių padėtį ir artimai bendradarbiauja su ES valstybėms narėms ten atstovaujančiomis tų šalių ambasadomis. Labai svarbu pažymėti tai, jog Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija veikė nuosekliai ir nuolar. Mūsų nerimo rimtumas buvo aiškiai išreikštas trijuose pareiškimuose, ES pirmininkaujat išleistuose per paskutines dvi savaites: birželio 4 ir 10 d. pranešimuose dėl M. Fedaei, B. Shojaee ir S. Jazee bylų, laukiančių gresiančio mirties bausmės įvykdymo už nusikaltimus, kuriuos jie padarė tada, kai jiems dar nebuvo sukakę 18 metų, ir birželio 13 d. pranešime dėl mirties bausmės įvykdymo Mohammadui Hassanzadehui.

Komisija visiškai palaiko šių pareiškimų principus ir jų turinį: Irano valdžios institucijų mirties bausmės naudojimas prieš mažamečius nusikaltėlius jokiu būdu negali būti pateisinamas. Šis aiškumas prieštarauja Irano ratifikuotoms teisiškai privalomoms tarptautinės teisės nuostatoms, o ypač Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto ir Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatoms.

Tai, kad taip skubiai turėjome išleisti tiek daug pareiškimų aiškiai atspindi didėjantį mirties bausmės įvykdymo atvejų, įskaitant ir nepilnamečių, skaičių Irane. Irano teismo sistemos vadovo Ayatollaho Shahroudio priimtą moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo jaunimui akivaizdžiai pažeidžia patys teisėjai.

Deja, mūsų pareiškimų Iranui tonas ir dažnumas taip pat atspindi ir faktą, jog mūsų dialogas ir žygiai dėl bendrų žmogaus teisių aspektų ir dėl mirties bausmės taikymo mažamečiams nebuvo labai veiksmingi. Irano valdžios institucijos kuo toliau, tuo mažiau kreipia dėmesį į mūsų raginimus atsižvelgti į tarptautinės teisės dokumentus žmogaus teisių klausimais. Todėl mums nebelieka kito pasirinkimo, kaip per viešus pareiškimus, kurių Teheranas tvirtina nekenčiąs ir kuriuos atmeta, imtis vadinamosios „megafono diplomatijos“.

Iranas privalo įvykdyti savo įsipareigojimus. Po mirties bausmės M. Hassanzadehui įvykdymo, Komisija aiškiai pasakė Irano valdžios institucijoms, kad toks jų veiksmas gali mesti šešėlį tarptautinei Irano reputacijai ir santykiams su Europa. Kol realiai nepagerės žmogaus teisių padėtis toje šalyje, tol negalėsime siekti mūsų bendro tikslo − plėtoti nepriklausomų santykių tarp Europos Sąjungos ir Irano Islamo respublikos.

Viliuosi, kad Europos Parlamentas ir visi ES šalininkai pritars šiam nusistatymui bei veiks atitinkamai. Todėl atsakingai pakartoju mūsų raginimą Irano islamo respublikos valdžios institucijoms laikytis tarptautinių konvencijų, kurių pati yra įsipareigojusi laikytis ir pasigailėti visų nepilnamečių, šiuo metu laukiančių mirties eilėje, gyvybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

 
  

(1) pateikiama Protokole

Teisinė informacija - Privatumo politika