Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl padėties Kinijoje po žemės drebėjimo ir prieš olimpines žaidynes.

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Kinija yra strateginė Europos Sąjungos partnerė. Mūsų politiniai ir prekybos santykiai yra ypatingai tvirti. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga yra stambiausia Kinijos prekybos partnerė.

Kinijos dalyvavimas tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, sprendžiant dideles regionines ir pasaulines problemas, yra labai svarbus Europos Sąjungai. Sąjunga taip pat turi tikslą skatinti vystymąsi ir reformas Kinijoje ne tik pačios šalies labui, bet ir, turint omenyje jos dydį, visos planetos labui, ir būtent šiame kontekste mes su rimtu susirūpinimu sekėme žemės drebėjimo, sukrėtusio Sičuano provinciją gegužės mėn., padarinius ir vertinome šios nelaimės mastą – priskaičiuojant daugiau nei 70 000 žuvusiųjų ir 18 000 dingusiųjų, galutinė bendra aukų suma, deja, tikėtina viršys 80 000. Be to, daugiau nei 5 mln. žmonių prarado savo namus. Per keletą savaičių žemės drebėjimas ir didžiuliai jo žmogiškieji bei materialiniai nuostoliai privertė Kiniją sutelkti visą savo valstybinį aparatą. Tarptautinė bendruomenė pripažino Kinijos pastangas greitai ir efektyviai reaguoti į nelaimę.

Europos Sąjunga greitai reagavo suteikdama humanitarinę pagalbą. Siekiant koordinuoti gaunamą paramą iš valstybių narių, nedelsiant, gegužės 13 d., buvo suaktyvintas Bendrijos civilinės saugos mechanizmas. Europos Sąjungos, įskaitant valstybes nares – 2,2 mln. EUR skyrė Komisija – suteikta pagalba, sudaranti 25 mln. EUR, buvo paskirstyta per Raudonąjį kryžių.

Apskritai mes manome, kad Kinija suvaidino veiksmingą vaidmenį gelbėjimo operacijų metu ir kad su tarptautinės bendruomenės pagalba ji deda dideles pastangas, siekdama sušvelninti katastrofos pasekmes. Kinijos valdžios institucijos buvo labai atviros užsienio pagalbai ir žiniasklaidos dėmesiui dėl šio įvykio, todėl mes atiduodame joms duoklę už jų didžiulę paramą ir pastangas dalyvaujant atstatyme.

Kita vertus, kaip žinote, mes visi atidžiai ir su susirūpinimu sekėme įvykius Tibete. Mes ir toliau atidžiai stebėsime tolesnius įvykius šiame regione. Kovo 17 d. Europos Sąjungos vardu pirmininkaujančiosios Slovėnijos padarytame pareiškime ES išreiškė savo gilų susirūpinimą dėl nuolatinių pranešimų apie neramumus Tibete ir nuoširdžiausią užuojautą aukų šeimoms. Ji ragino visas puses susilaikyti – Kinijos vyriausybę susilaikyti nuo jėgos panaudojimo, o demonstrantus – liautis smurtauti.

Mūsų pranešimuose Kinijos valdžios institucijoms mes prašėme, kad būtų pradėtas dialogas su Dalai Lama, siekiant aptarti tokius esminius klausimus, kaip kultūros, religijos ir Tibeto tradicijų išsaugojimas. Mes taip pat raginome, kad informacija būtų atvira ir kad žiniasklaidos atstovams, diplomatams, turistams ir JT agentūroms būtų leista laisvai vykti į Tibetą. Birželio mėn. viduryje Tibetas buvo vėl atidarytas turistams.

Mes taip pat džiaugiamės dėl gegužės 4 d. surengto neoficialaus susitikimo tarp Kinijos valdžios institucijų ir Dalai Lamos pasiuntinių. Mes tikime, kad tai žingsnis teisinga kryptimi, ir reiškėme viltį, kad tai ves į tolesnį konstruktyvaus dialogo su Dalai Lama etapą. Kinijos valdžios institucijos ir Dalai Lamos atstovai vėl susitiko liepos 1–3 d. Pekine. Žinoma, dar per anksti komentuoti šį paskutinį derybų ratą, bet mes tikimės, kad abi šalys ir toliau konstruktyviai bendraus.

Kinijos valdžios institucijos patvirtino, kad centrinė valdžia Pekine ir Dalai Lamos atstovas sutiko toliau palaikyti ryšį ir konsultuotis. Jos taip pat išreiškė viltį, kad, atkūrus viešąją tvarką provincijoje, artimiausioje ateityje Tibetas galėtų būti atviras žurnalistams ir kitiems žmonėms.

Kalbant apie dalyvavimą olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, kiekviena valstybė narė nuspręs, kokiu lygiu jai turėtų būti atstovaujama. Leiskite man atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ne kartą tvirtino, kad ji šiltai priims visus Europos Sąjungos vadovus.

Pasitaręs su visais savo kolegomis Europos Vadovų Taryboje, Respublikos prezidentas paskelbė savo ketinimą dalyvauti atidarymo ceremonijoje ir kaip Prancūzijos Respublikos prezidentas, ir kaip einantis Tarybos Pirmininko pareigas.

Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, tai ir yra informacija, kurią norėjau jums šiandien pateikti.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – Gerb. pirmininke, esu įsitikinusi, kad strateginiai ES ir Kinijos santykiai yra gyvybiškai svarbūs Europos Sąjungai. Tikiu, kad Kinijai taip pat, kaip ir visam likusiam pasauliui.

Pažvelgus atgal, šis pavasaris buvo išbandymas ES ir Kinijos santykiams. Dėl neramumų Tibete plačiai paplito protestai Europoje ir žlugo olimpinio fakelo estafetė keliose Europos sostinėse. Pastarieji įvykiai savo ruožtu sukėlė nacionalistinių jausmų bangą Kinijoje ir antieuropinius jausmus, kurie virto boikoto kampanijomis prieš Europos interesus Kinijoje. Dėl to išaugo susirūpinimas dėl didėjančio atotrūkio tarp Kinijos ir Europos viešosios nuomonės ir viena kitos suvokimo.

Laimei, šios aplinkybės buvo gana trumpalaikės. Du pagrindiniai įvykiai padėjo pakeisti susidariusią tendenciją. Vienas įvykis – tai Komisijos vizitas į Pekiną balandžio 24–26 d., kuriame aš dalyvavau su Pirmininku J. M. Barroso. Kitas įvykis – tai siaubingo žemės drebėjimo, paveikusio Sičuano provinciją gegužės mėn., padariniai.

Leiskite aptarti kiekvieną jų paeiliui. Pirma, mūsų vizito balandžio mėn. pabaigoje metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas tvariam vystymuisi ir klimato kaitai, tačiau jis taip pat suteikė galimybę tiesiogiai Kinijos vadovybei išreikšti ES susirūpinimą dėl padėties Tibete. Prisiminkite, kad kovo 26 d. kalbėdama šiuose rūmuose aš raginau atnaujinti derybas tarp Dalai Lamos atstovų ir Kinijos vyriausybės. Derybų balandžio mėn. metu prezidentas Hu Jintao pranešė mums, kad Kinija netrukus atnaujins derybas su Dalai Lamos atstovais. Tai buvo pagrindinis Europos Sąjungos prašymas.

Šis mūsų vizito Pekine rezultatas įrodė, kad nuoseklus Komisijos požiūris į konstruktyvų susitarimą su Kinija atnešė apčiuopiamus rezultatus, taigi, tai buvo teisingas požiūris.

Kitas įvykis, paženklinęs lūžį Kinijos santykiuose su likusiu pasauliu, kaip jau sakė einantis Tarybos Pirmininko pareigas, buvo žemės drebėjimas Sičuano provincijoje. Žemės drebėjimo sukeltos žmonių tragedijos ir žmonių kančių mastas buvo milžiniškas – buvo pranešta apie 70 000 žuvusių žmonių ir iki 10 mln. žmonių buvo iškeldinti.

Tai sukėlė tarptautinės užuojautos ir paramos aukoms bangą. Dar svarbiau tai, kad Kinijos vyriausybė į žemės drebėjimą reagavo greitai ir labai organizuotai, dislokuodama gelbėjimui daugiau kaip 130 000 kareivių ir leisdama žurnalistams vykti į nukentėjusias vietoves. Ši reakcija pozityviau nušvietė šiuolaikinę Kiniją.

Einantis Tarybos Pirmininko pareigas jau minėjo, ką mes, kaip Europos Sąjunga, aukojome, todėl man nereikia nieko apie tai sakyti. Leiskite man nedelsiant pereiti prie šiandieninės padėties.

Trys įvykiai nuo šiandien iki metų pabaigos turės esminę įtaką ES ir Kinijos santykiams Kinijos požiūriu, ir aš manau, kad tas pat liečia ir mus: Pekino olimpiada, ASEM aukščiausio lygio susitikimas, kuris vyks Pekine spalio 24–25 d., ir ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas, kuris turi vykti gruodžio 1 d. Prancūzijoje. Šiuo laikotarpiu Kinijos vadovybė ypač jautriai priims pranešimus iš užsienio. Dabar labiau nei bet kada mes turime vengti bet kokių nesusipratimų ir tęsti savo konstruktyvaus susitarimo politiką.

Padėtis Tibete ir toliau reikalaus dėmesio šiais mėnesiais. Šiandien galime pasakyti, kad grįžome į padėtį, buvusią iki kovo 14 d., nes derybos tarp Kinijos vyriausybės ir Dalai Lamos atstovų atsinaujino gegužės mėn. pradžioje, o naujas derybų ratas įvyko praeitą savaitę, tačiau sutinku, kad dar neturime viso jo įvertinimo. Mes ir toliau raginsime abi puses tęsti savo derybas vaisingu ir į rezultatus orientuotu būdu.

Praeitą mėnesį, birželio 24 d., Kinija taip pat žengė teigiamą žingsnį vėl atidarydama Tibetą užsienio turistams. Nors nuo kovo mėn. vyksta kontroliuojami diplomatų ir užsienio žurnalistų vizitai, mes ir toliau raginame juos suteikti laisvą prieigą užsienio žurnalistams.

Dėl olimpinių žaidynių mes visi tikimės, kad tai bus galimybė Kinijai suartėti su pasauliu. Mes linkime Kinijai sėkmės šiame reikale.

ASEM aukščiausio lygio susitikimas spalio mėn., kuriame aš dalyvausiu, bus puiki proga pabrėžti savo santykius su Kinija ir šitaip iškelti svarbius pasaulinius klausimus.

Užbaigdama tikiuosi, kad būtent kitame ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime mes galėsime smarkiai pasistūmėti daugeliu tokių abiem pusėms svarbių klausimų kaip klimato kaita, tebevykstančios derybos siekiant sudaryti ES ir Kinijos partnerystę ir bendradarbiavimo susitarimą, žmogaus teisių bei ekonomikos ir prekybos klausimai. Tai mūsų tikslai laikotarpiui nuo šiandien iki gruodžio 1 d. Manau, gyvybiškai svarbu, kad ES ir Kinijos strateginė partnerystė ir toliau būtų stabiliai vystoma, atsižvelgiant į egzistuojančius rūpesčius.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. - (DE) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nare, mano frakcija pirmiausia norėtų pakalbėti apie rezoliuciją dėl stichinės nelaimės Kinijoje ir dėl padėties Tibete, kurią Europos Parlamentas didžiąja dauguma patvirtino šių metų gegužės 22 d.

PPE-DE frakcija džiaugiasi pasiaukojančiu Kinijos vyriausybės pasižadėjimu atstatyti žemės drebėjimo sugriautas teritorijas. Tačiau kartu tikimės, kad Kinijos vyriausybė užtikrins, kad nauji namai ir kiti nauji pastatai būtų pastatyti taip, kad atlaikytų žemės drebėjimus, kadangi turime nepamiršti liūdno fakto, kad dėl statybos trūkumų sugriuvo daug mokyklų ir žuvo daug moksleivių. Mes tikimės, kad bus atliktas tyrimas, ir už tai atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn.

PPE-DE frakcija su rimtu susirūpinimu pažymi, kad Kinijos vyriausybė dar nepasinaudojo olimpinių žaidynių organizacijos pasiūlyta galimybe padidinti pagarbą pasaulinėms žmogaus teisėms Kinijoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Kinijos piliečių bauginimas ir žiniasklaidos atstovų suvaržymai dar labiau įsivyravo rengiantis olimpiadai.

Dėl šios priežasties mes raginame Kinijos vyriausybę įtvirtinti pasaulines pilietines teises, ypač spaudos laisvę, iki olimpinių žaidynių pradžios ir toliau jas užtikrinti, žaidynėms pasibaigus.

(Plojimai)

Galiausiai PPE-DE frakcija ragina Kinijos vyriausybę parodyti geranoriškumą dabartinėse derybose su Dalai Lama ir teigiamai jas užbaigti su nuostata dėl kultūrinės Tibeto autonomijos. Mūsų manymu, būtų nepriimtina, jeigu Kinijos vyriausybė panaudotų šias derybas tam, kad padėti sau olimpinių žaidynių periodu, ir jos nutrūktų žaidynėms pasibaigus.

Mes tikimės rezultato, kuris sustiprintų kultūrinę autonomiją ir žmogaus teises Tibete.

(Plojimai)

  Libor Rouček, PSE frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau išreikšti savo pasigėrėjimą tuo, kaip Kinijos valdžios institucijos kovoja su pragaištingais žemės drebėjimo, sukrėtusio Sičuano provinciją ir dėl kurio nukentėjo beveik 10 mln. žmonių, padariniais. Džiaugiuosi, kad Kinija nedelsdama atvėrė savo sienas pagalbai iš užsienio, ir aš PSE frakcijos vardu galiu pažadėti, kad mes ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad Europos pagalba būtų suteikta greitai ir efektyviai. Tibeto klausimu džiaugiuosi dėl ryšių atkūrimo ir dviejų derybų raundų, kurie įvyko tarp Kinijos valdžios institucijų ir Dalai Lamos pasiuntinių. Manau, kad tai gera pradžia, turint omenyje, kokie buvo kovo mėn. įvykiai, taip pat aš tikiu, kad šie ryšiai ir derybos tęsis tol, kol bus rastas abiem pusės priimtinas sprendimas. Neseniai Kinija vėl atvėrė Tibetą užsienio turistams ir, pasak laikraščio „New York Times“, jau paleisti daugiau nei 1 000 tibetiečių, sulaikytų po kovo mėn. demonstracijų. Tačiau aš vis tiek noriu paraginti Kinijos valdžios institucijas bent suteikti informaciją vis dar sulaikytų asmenų šeimoms apie jų buvimo vietą. Olimpinių žaidynių klausimu aš linkiu ir Kinijai, ir Tarptautiniam olimpinių žaidynių komitetui gerų ir sėkmingų žaidynių, nes aš įsitikinęs, kad šios žaidynės, jei jos bus sėkmingai surengtos, gali padėti pagerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje.

  Marco Cappato, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, niekas čia nesuabejotų įvairaus pobūdžio santykių su Kinijos vyriausybe svarba ir dar mažiau abejonių kelia žemės drebėjimo sukeltas solidarumas. Tačiau einančio Tarybos Pirmininko pareigas padarytas pareiškimas iškelia problemą. Tas pareiškimas visiškai nieko nepasako apie vaidmenį, kurį ši Sąjunga gali ir privalo suvaidinti puoselėjant kiekvieno, gyvenančio Kinijos žemėje, Tibete ir ne tik Tibete, pilietines ir politines teises.

(Plojimai)

Norėčiau tarti žodį dėl šito dalyko, nes kitu atveju problemos sprendimas būtų gana vienpusis, jei džiūgautume dėl to, kad užsienio turistai vėl įleidžiami, ir nepaminėtume to, kas vyko – apkaltinamųjų nuosprendžių, viešų teismo procesų, Lasos sukarinimo olimpinio fakelo pravežimo metu, teisių, kurios ir toliau neigiamos, kankinimo, kuris toliau skiriamas. Šis vienpusis požiūris gali būti įvertintas kaip naivus, idealistiškas ir bereikšmis todėl, kad yra žmonių, kurie galvoja apie rimtus dalykus, apie gerus santykius su Kinija, ir yra žmonės, t. y., mes, kurie galvoja apie naivius ir nenuoseklius dalykus.

Štai toks yra jūsų padaryto pareiškimo rezultatas: jūs taip pat nepaminėjote uigūrų tik todėl, kad jie neturi tokio kaip Dalai Lama transnacionalinio lyderio, palaikančio nesmurtinius veiksmus, o aš tikiu, kad tai svarbu, kai mes kalbame apie Kiniją. Tokia Europa tuomet yra Europa, kuri, kai visa tai vyksta, sako: „kiekvienos valstybės vadovas turi nuspręsti, ar jis vyksta, ar ne, o mes, prancūzai, dabar pasitarę su savo partneriais, vyksime, kaip pirmininkaujantieji Europos Sąjungai“. Koks tai pirmininkavimas? Kokia tai Europos Sąjunga? Tai tautų Europa, ir Kinija teisingai manys, kad tautų Europa stokoja gebėjimo parengti politiką, galinčią priversti ją padaryti bet ką, kad būtų gerbiamos kinų ir kitų piliečių žmogaus teisės.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Labai sunku paprašyti kalbėtojo staiga nutraukti savo pasisakymą, ypač tuomet, kai jam taip liejasi kalba, bet pasistenkite laikytis savo pasisakymui skirto laiko.

  Hanna Foltyn-Kubicka, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, aš dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nenuginčijamai katastrofišką politinę padėtį Tibete. Artėjant olimpinėms žaidynėms, Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos stiprina savo politiką provincijos atžvilgiu. Kariuomenės siuntimas į Tibeto vienuolynus, prisidengiant pretekstu, kad ieškoma ginklų ir teroristų, jau tapo įprasta praktika. Šių veiksmų rezultatas – meno kūrinių, surinktų šiose vietose, rekvizavimas, o jį lydi religinių objektų naikinimas. Iš nepriklausomų tyrimų institucijų ir žmogaus teisių organizacijų mus pasiekusi informacija byloja apie naujausią tokį įvykį Tsendrok vienuolyne Amdo Maima provincijoje. Olimpinės žaidynės prasideda mažiau nei po mėnesio. Kiekviena praeinanti diena rodo, kad mūsų tikėjimas tuo, kad dėl žaidynių įvyks pokyčių Kinijos vidaus politikoje, buvo nepagrįstas. Vis dėlto aš tikiuosi, kad Europos susidomėjimas šiuo reikalu neužges kartu su olimpine liepsna Pekine.

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, sveikinimai dėl veidmainystės, melo ir verksmingo tono, kalbant apie olimpinį įvykį. Jau gana! Jūs elgiatės taip, kaip vyriausybės metų metais elgėsi Sovietų komunistų totalitarizmo akivaizdoje. Visuomet ta pati sena istorija ir visuomet mums čia pasakojate tuos pačius nebūtus dalykus.

Jūs kalbate apie padėtį derybose. Jei jūs paklausite tibetiečių, kaip vyko derybos, jie jums pasakys, kad jie patirdavo nuolatinį žeminimą derybų metu ir susidurdavo su nuolatiniu šantažu – šiuo atžvilgiu su Dalai Lama ir jo atstovais buvo elgiamasi taip pat, kaip Brežnevas elgėsi su Dubčeku – iki tokio lygio, kad „jei pajudėsite, daugelį jūsų sušaudysime“. Tai buvo pasakyta derybų metu, o dabar einantis tarybos Pirmininko pareigas – Prancūzijos Respublikos prezidentas, sako: „Gerai padirbėta, Kinija! Jūs parodote mums, ką reikia daryti, kai kas nors sujuda.“ Tai perdėta Kinijos reakcija, taip pat kaip ir N. Sarkozy minėtas „apylinkių išvalymas aukšto spaudimo žarna“ buvo perdėta reakcija.

Tokia yra tiesa; ir po viso šito jūs sakote, kad tai vertybių Europa. Kokiu pagrindu, kada ir kaip? Na, dabar, kai visi esame čia – ir tai juodasis trečiadienis šiems rūmams – aš pasveikinčiau Socialistų frakcijos pirmininką ir PPE frakcijos pirmininką, jie visi čia. Ką tiksliai pasakyti? Ką čia šiandien pasakyti? Visi man sako, kad „dėl olimpinių žaidynių reikalai pagerės“.

2001 m. mes sakėme, kad jei perduosime olimpiadą Kinijai, reikalai pagerės. Nuo 2001 m. nieko neįvyko, ir reikalai virsta iš blogų blogesniais. Tai ką jūs čia mums sakote? Kad per keturias savaites reikalai pagerės? Kodėl jie turėtų nors kiek pagerėti? Kinija dominuoja. Kinų komunistų partija dominuoja. Kuo ryžtingesni jie tampa, tuo labiau jūs krintate ant kelių, tuo labiau jie triumfuoja.

Kodėl jūs manote, kad tai turėtų pasikeisti? Jie kontroliuos viską olimpinėse žaidynėse. Jie kontroliuos radijo stotis, jie kontroliuos televizijos tinklus, bet jie nekontroliuos N. Sarkozy, tai tiesa. Jie net pakvies jį vakarienės su lazdelėmis. Bus tikrai gražu. Jie visaip jam pataikaus ir atvirai meilikaujančiai elgsis. Tada N. Sarkozy pasakys: „štai trys atominės elektrinės ir 36 greitaeigiai traukiniai“, ir nežinau, kas dar. Tai bjauru. Tai žema, ir aš tikiu, kad jei Europa neatsibus, jei mes ir toliau palaikysime šį komersantų Europos įvaizdį, nesugebančių apginti svarbiausių teisių Europoje ar bet kur pasaulyje, na, mums neverta gaišti laiko kuriant Europą, ir tai yra tai, ką turėtumėme sakyti einančiam Tarybos Pirmininko pareigas.

(Garsūs plojimai)

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ačiū, gerb. pirmininke. Visuomet sunkiau pamatyti strypą savo akyje, negu rakštį kažkieno kito akyje. Pirmiausia norėčiau išreikšti užuojautą šios milžiniškos nelaimės aukoms ir, kaip ir mano kolega narys L. Rouček, savo pasigėrėjimą tuo, kaip Kinijos vyriausybė sureagavo, kad padėtų aukoms. Aš taip pat noriu padėkoti Komisijai, kuri nepaprastai greitai suteikė finansinę pagalbą, ir pasakyti, kad esu tikras, jog šiai pagalbai nebus ribų. Manau, kalbu daugumos mūsų vardu, sakydamas, kad norime, jog olimpinės žaidynės įvyktų saugiai ir sąžiningo žaidimo dvasia, ir ne tik stadionuose. Žinoma, mes gerbiame Kinijos istorijai ir kultūrai būdingus aspektus. Tačiau šie du įvykiai suteikia mums daugiau progų vesti dar intensyvesnį dialogą ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų diskutuojant su mūsų partneriais iš Kinijos Liaudies Respublikos, tiek ekologijos, tiek žmogaus teisių atžvilgiu.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Birželio 18 d., trečiadienio, popietę turėjau susitikti su trimis gerbiamaisiais taikiais Kinijos piliečiais viešbutyje Pekine. Likus vos valandai iki susitikimo, sužinojau, kad du iš jų suėmė apsaugos tarnyba, o trečiasis buvo oficialiai įspėtas nekalbėti su manimi. Tuos du, kurie buvo sulaikyti, paleido praėjus apie 31 valandai nuo sulaikymo. Oficiali versija buvo ta, kad jie nebuvo paleisti todėl, kad jie nebuvo suimti, o tik „apklausti“.

Kad ir kaip ten būtų, Kinijos valdžios institucijos aiškiai norėjo užkirsti kelią bet kokiam asmeniniam kontaktui tarp Europos Parlamento nario ir šių trijų Kinijos piliečių. Bet aš visiškai suprantu jų pasibjaurėtiną elgesį. Pekinas tikrai negalėjo tikėtis, kad trys žinomi klestinčių protestantų maldos namų atstovai skleis teigiamą propagandą apie olimpiadą. Šio grandiozinio sportinio reginio išvakarėse oficialiai neregistruotų protestantų bažnyčių nariai patiria vis žiauresnį religinį persekiojimą.

Pažangūs Kinijos vadovai linkę šiurpias šios represijos aplinkybes laikyti giliai paslaptyje. Savaime suprantama. Juk kokia čia garbė nuteisti paprastą Pekino maldos namų dvasininką dirbti prievartinį darbą? Trejus metus jis turėjo gaminti futbolo kamuolius artėjančioms olimpinėms žaidynėms nuo dešimties iki dvylikos valandų per dieną. Pakankamai pasakyta apie kinų prievartinio darbo formą!

Ir kaip mes turime suprasti kinų pareigūnus, kurie areštavo maldos namų narius už tai, kad jie savanoriškai ir iš gilių altruistinių paskatų metėsi suteikti praktinę pagalbą siaubingo žemės drebėjimo aukoms Sičuano provincijoje? Tai tikrai peržengė visas ribas. Gerb. pirmininke, aš manyčiau, kad dar gerokai prieš olimpinių žaidynių Kinijoje pradžią Pekinas užgesino olimpinę liepsną savo baisiu pagrindinių teisių nepaisymu!

  Edward McMillan-Scott (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pradžioje noriu išreikšti savo užuojautą žuvusiųjų giminaičiams ir nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo.

Jums leidus, savo pastabas labiausiai noriu išsakyti J. -P. Jouyetui dėl jo pareiškimo šiandien, kad prezidentas N. Sarkozy, kuris atvyks čia rytoj, dalyvaus olimpinių žaidynių ceremonijoje.

Norėčiau priminti vedamąjį straipsnį šios dienos vietos laikraštyje, Les Dernières Nouvelles d’Alsace: ‘L’Europe a capitulé’ – Europa kapituliavo. Be to, kad prezidentas N. Sarkozy vyksta į olimpines žaidynes, dar ir birželio 16 d. su Prancūzijos valdžios institucijų leidimu buvo nutrauktos į Kiniją per „Eutelsat“ transliuojančios grupės programos. Taip buvo daroma ir anksčiau. Šia proga prašau Prancūzijos vyriausybės leisti NDTV atnaujinti savo transliacijas.

Šiandien Jungtinių Tautų pranešėjams, dirbantiems kankinimo ir religinės laisvės srityje, aš perduodu dokumentų rinkinį apie keletą žmonių, su kuriais bendravau, kai buvau Pekine prieš dvejus metus. L. Cao Dong ir toliau kankinamas kalėjime šiaurės rytų Kinijoje. Niu Jinping buvo dar kartą suimtas 2008 m. balandžio 20 d. ir yra kankinamas. Jo žmona, Zhang Lianying, buvo daug kartų kankinama ir keturis kartus uždaryta į kalėjimą. Aš įdedu savo tinklalapyje dokumentų rinkinį apie 50 rūšių kankinimų, kuriuos ji patiria. Žinau, kad anksčiau šiais metais buvo blogai elgiamasi su Gao Zhisheng, krikščioniškų žmogaus teisių advokatu. Jam vis dar taikomas namų areštas. Hu Jia buvo suimtas po to, kai pateikė įrodymų Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui.

Tai despotiškas, brutalus ir paranojiškas režimas. Politiką turime laikyti nuošalyje nuo sporto; N. Sarkozy turime laikyti atokiai nuo Pekino.

(Plojimai)

  Robert Evans (PSE). - Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis žmonių čia prieš septynerius metus, kai olimpinių žaidynių organizavimas buvo paskirtas Kinijai, aš turėjau rimtų abejonių. Bet jiems žaidynių organizavimas buvo paskirtas tik po to, kai valdžios institucijos daugybę kartų užtikrino, kad bus gerbiamos mažumų teisės, kad bus baigti kankinimai ir smurtavimas ir kad bus nagrinėjami užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai.

Persikėlę į šiandieną, matome, kad mūsų susirūpinimas yra toks pat didelis kaip ir anksčiau, jei ne didesnis. Pasisakiusieji kalbėjo apie smurtavimą. M. Cappato daug kalbėjo apie Tibetą, D. Cohn-Bendit ir kiti irgi apie tai kalbėjo. Mes žinome apie prigimtinio teisingumo pažeidimus. Kinija kasmet įvykdo mirties bausmę didesniam skaičiui žmonių negu visos kitos pasaulio šalys kartu sudėjus. Manau, Europai bus gėda kitą mėnesį, jei prezidentas N. Sarkozy ir nemažai ES vyriausybių vadovų, prezidentų ir princų stovės ten ir spaus rankas Kinijos vadovams, taip suteikdami jiems patikimumo, kai jie jo nenusipelno, bei žalią šviesą ir toliau elgtis taip, kaip jie elgėsi. Olimpinės žaidynės turi simbolizuoti olimpinį idealą, o tai, kas šiuo metu vyksta Kinijoje, tam prieštarauja.

  Dirk Sterckx (ALDE). - (NL) Kaip delegacijos santykiams su Kinija pirmininkas sutinku su Komisijos nare, kai ji sako, kad turime strateginius ryšius su Kinija ir kad šie ryšiai svarbūs abiem pusėms. Žinoma, mes siekiame ekonominių ryšių, bet ne tik to. Manau, mes turime ir toliau tai pabrėžti.

Yra kiti du dalykai, kuriuos laikau svarbiais – asmeninės žmogaus teisės ir saviraiškos laisvė. Tai klausimai, kuriuos vėl keliame kiekvienąkart bendraudami su delegacija ar delegacijos nariais, su mūsų kolegomis kinais. Mes nesutariame, bet aptariame juos ir bandome apsikeisti idėjomis bei argumentais. Tai sudėtinga, kartais tai sunkus darbas, bet tai yra tai, ką Parlamentas turi ir toliau nepaliaujamai daryti.

Ar mes padarėme pažangą? Turbūt per mažą ir darome ją per lėtai; bet aš manau, kad mes padarėme pažangą. Aš raginčiau Europos Parlamentą nepamiršti, kad mes turime palaikyti ryšį su Kinija ir toliau kelti šias problemas, kad ir kaip tai sunku, vargina ir kartais erzina. Bet aš manau, kad tai vienintelis kelias pirmyn. Todėl, kad kinų likimas bus nuspręstas ne čia, šiuose Rūmuose – jis bus nuspręstas Kinijoje ir pačių kinų. Mums reikia įtikinti juos, o ne save.

  Thomas Mann (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, nuvilnijo pasaulinės užuojautos banga gegužės 12 d. Kiniją nusiaubusio žemės drebėjimo aukoms. Šalį užplūdo didelė tarptautinė pagalba, tačiau susiskaldymas šalies viduje, antiseparatistinės priemonės buvo neatsiejamos nuo pastangų palengvinti negandą. Visiškai nesvarbu, ar žmonės priklauso daugumai ar mažumai – jie tikrai turi sulaukti pagalbos. Neturėtų būti jokių raginimų džiaugtis skirtumais; tai neįgyvendinama sąvoka. Labai patartina Kinijai galų gale tapti prieinamai. Turi būti laisvas priėjimas prie visų Kinijos dalių užsienio apžvalgininkams ir žurnalistams. Turi būti leista nedelsiant atnaujinti savo transliacijas NTDTV – vienintelei necenzūruojamai televizijos stočiai Kinijoje.

Daug valstybių ar vyriausybių vadovų dar nesielgia pagal Europos Parlamento rekomendaciją susilaikyti nuo dalyvavimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Mes palaikome Angelos Merkel Vokietijoje, britų ministro pirmininko Gordon Browno, mūsų pačių Pirmininko Hanso Gerto Pötteringo ir kitų vadovaujančių visuomeninių figūrų, kurie nusprendė nevykti į ceremoniją rugpjūčio 8 d., pasirinktą poziciją. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasakė, kad jo pozicija priklausys nuo derybų tarp kinų ir Dalai Lamos atstovų rezultato. Derybos buvo bevaisės, tokios ir liks. Iš to išplaukia, kad jis turės likti Paryžiuje.

(Plojimai)

Prieš prasidedant žaidynėms, leiskite priminti jums apie tibetiečių padėtį. Po kovo 14 d. protestų buvo daugiau kaip 200 žuvusių ir 5 000 tibetiečių buvo uždaryti į kalėjimą, dauguma jų be teismo. Dėl fizinio smurto, naudoto patriotinio perauklėjimo procese, tūkstančiai buvo sužaloti. Tai, gerb. pirmininke, turi būti priminimas tiems, kurie vis dar ketina vykti į Pekiną.

(Verts/ALE frakcijos plojimai)

  Alexandra Dobolyi (PSE). - (HU) Ačiū už suteiktą žodį, gerb. pirmininke. Olimpiados organizavimas yra iššūkis visais požiūriais, bet tai taip pat nepaprasta proga Kinijos piliečiams parodyti pasauliui, kad jie suprato visuotines vertybes ir olimpiados dvasią. „Vienas pasaulis – viena svajonė“ – Pekino olimpinių žaidynių devizas puikiai pabrėžia ir tiksliai išreiškia svarbiausius žaidynių principus. Tikiu, kad olimpiada suteiks puikią progą mums pagilinti ir išplėsti mūsų bendradarbiavimą ir dialogą su Kinija daugelyje sričių.

Tačiau mes turime nepamiršti žemės drebėjimo gegužės mėn. ir griūčių, kurios nusinešė daugybę dešimčių tūkstančių gyvybių ir milijonus žmonių padarė benamiais. Mes turime garantuoti šaliai paramą sunkiu metu, bet mes taip pat visada turime priminti vadovybei apie demokratinių reformų svarbą ir konstruktyviai kritiškai įvertinti daugelį sričių.

Aš esu vienas iš tų, kurie tiki, kad Europos Sąjunga turi tęsti su Kinija į rezultatus orientuotą dialogą dėl žmogaus teisių, bet mes turime susitaikyti su tuo, kad rezultatai atsiras palaipsniui. Taip, rezultatai bus – tik prieš kelias dienas po daugelio dešimtmečių pertraukos vėl paleista tiesioginė oro linija tarp Kinijos ir Taivanio. Vėl prasidėjo diskusijos su Dalai Lama. Šiuo atveju mus taip pat domina į rezultatus orientuotas, pragmatiškas dialogas, kuris atsižvelgia į Tibeto ir Kinijos vertybes bei nurodo kelią į ateitį. Labai jums ačiū.

  Cornelis Visser (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, olimpinės žaidynės prasideda Pekine 2008 m. rugpjūčio (aštunto mėn.) 8 d. Aštuonetas yra laimingas skaičius kinų kultūroje ir siejamas su sėkme ir gerove. Aš tikiuosi, kad ši data bus laiminga Kinijos žmonėms. Iš tikrųjų ekonominiu požiūriu Kinijai sekasi labai gerai. „Nesvarbu, ar katė juoda ar balta tol, kol ji gaudo peles“, kaip sakydavo Deng Xiaoping. Jis atvėrė šalį užsienio kapitalo investicijoms. Pamažu liberalizuojama Kinijos ekonomika. Dabar Kinija yra rimtas partneris ekonominiam vystymuisi. Kaip gerai, kad, pavyzdžiui, jos pinigai susieti ne tik su doleriu, bet ir su euru ir kitomis valiutomis. Kinija vaidina konstruktyvų vaidmenį pasaulio ekonomikoje.

Kalbant apie žmogaus teises, deja, padėtis nėra gera ir ji tikrai nėra gera, kai kalbame apie pačios Kinijos gyventojų žmogaus teises. Man labai liūdna, kad tokio šventinio renginio, kaip olimpinės žaidynės, proga taikomi apribojimai kinų kalba transliuojančiam palydoviniam transliuotojui, transliuojančiam iš vakarų. Tikiuosi, Kinijos valdžios institucijos išnaudos žaidynių suteiktą galimybę, siekdama parodyti savo žmonėms, kad taisyklės taikomos ne tik sporto arenoje, bet pirmiausia valdininkijos pareigai gerbti žmogaus teises ir saviraiškos laisvę.

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, 69 000 žmonių žuvo dėl 2008 m. gegužės 12 d. įvykusio žemės drebėjimo, daugiau kaip 18 000 dingę ir sužeistųjų skaičius viršija 37 000. Šis įvykis sukrėtė ne tik Kiniją, bet ir visą pasaulį. Aš turbūt buvau vienintelis asmuo iš šiandien esančiųjų Rūmuose, kuris buvo ten tuo metu: aš buvau Pekine bei Šanchajuje ir mačiau šių žmonių, kinų, kurie solidarizavosi su aukomis ir tragedija, vienybę.

Pasinaudodamas šia proga, norėčiau išreikšti savo pasigėrėjimą tūkstančiams gelbėjimo tarnybų darbuotojų ir savanorių iš viso pasaulio, iš Taivano, Japonijos, Australijos ir pirmiausia iš Kinijos, kurios vienybė ir atsidavimas šiomis tragiškomis aplinkybėmis nusipelno ypatingo pagyrimo. Turėtų būti įvertinti ir Europos Sąjungos veiksmai. Kinijos vyriausybė, remiant vietos valdžios institucijoms, skyrė 10 mlrd. EUR sumą padėti nelaimės aukoms. Bendra užsienio parama, kurią gavo Pekinas, sudarė 5 mlrd. EUR. Dauguma šių lėšų atėjo iš imigrantų, gyvenančių skirtingose pasaulio pusėse.

Manau, kad veikla, nukreipta į konkrečią humanitarinę pagalbą, yra naudingesnė ir kad dialogas yra sėkmingesnis negu šūkiai ir raginimai boikotuoti ir protestuoti.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šie Rūmai turi demonstruoti valstybės valdymo meną, ko, deja, jie šiandien nedaro.

Dešimt milijonų benamių žmonių yra siaubinga nelaimė – baisiausia pasaulyje. Matėme susirūpinusią dėl žmonių, galvojančią apie žmones Kinijos vyriausybę ir vadovybę, veikiančią teritorijoje, kuri turi vieną didžiausių gyventojų skaičių, įskaitant daugiau nei vieną milijoną tibetiečių. Priešingai nei Birmoje, kur valdovams nerūpėjo ir nerūpi, Kinijos vyriausybė akivaizdžiai rūpinasi savo žmonėmis. Tai buvo akivaizdu visiems, kurie matė, kaip buvo stengiamasi padėti.

Kitos šalys, galios, organizacijos ar žmonės likusiame pasaulyje negali išspręsti žmogaus teisių klausimo Kinijoje. Šį klausimą gali išspręsti tik 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų. Mes gerai žinome, kad šie žmonės gali aiškiai reikšti mintis, gali demonstruoti ir rodyti savo pyktį ir jie rodo jį tuomet, kai kas nors yra negerai.

Žmogaus teisių padėtis Kinijoje gerėja ir gali būti dar pagerinta. Parlamentas ir apie tai šaukiantys mano kolegos tam neturės įtakos. Mes, kaip paprastai, apgaudinėjame save, manydami, kad esame svarbūs. Būtent Kinijos žmonės, ištraukti iš skurdo, paprašys sau didesnės demokratinės išraiškos. Keturi šimtai milijonų žmonių buvo ištraukti iš skurdo – puikus pasiekimas. Bet Kinijos žmonės bijo. Atsukdami jiems nugarą, kaip mes padarėme dėl olimpinio fakelo, mes tik įsiutinsime Kinijos žmones, o ne jų vyriausybę. Šis skirtumas yra svarbus ir turi būti suvoktas.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Kolegos, per amžius olimpinis judėjimas siekė geresnio pasaulio. Didysis renginys, kuris tuoj prasidės Pekine, padėjo pritraukti dėmesį į Tibetą ir žmogaus teises. Dialogas tarp Pekino ir Dalai Lamos tikrai turi tęstis. Suteikdamas Kinijai galimybę būti šio pasaulinio masto sporto renginio šeimininke, Tarptautinis olimpinis komitetas pateikė labai aiškią sąlygą, kad atėjus 2008 m. Kinija turės gerbti žmogaus teises. Mes žinome, kad to neįvyko.

Olimpinės žaidynės niekada nebuvo tik sportas. Olimpinės chartijos principai daugeliu atvejų atkartoja ES principus, aš kalbu apie pagrindines piliečių teises ir žmogaus teises, kur negali būti jokio kompromiso. Chartijoje teigiama, kad šalis šeimininkė privalo puoselėti žmogaus orumą ir neengti piliečių jų tautybės ar religinių įsitikinimų pagrindu. Dėl to pritariu požiūriui, kad prezidento N. Sarkozy vieta yra Paryžiuje priešais televizorių, o ne olimpiniame stadione Pekine.

  David Hammerstein (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, olimpiados rengimo Kinijoje patirtis pamokė mus: jei ketini nuolat pažeidinėti žmogaus teises, turi būti didelė, ekonomiškai stipri šalimi, ne kokia nors Zimbabve ar Kuba. Ir tikrai ne Birma. Turi būti šalis, kur šimtai vakarų firmų turi savo bazę, šalimi, kur milijonai žmonių dirba artimomis vergijai sąlygomis. Turi būti grandiozinio agresyvaus stiliaus šalis ir tada Europa nuolankiai tau lankstysis.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, išreiškiu savo užuojautą žemės drebėjimo aukų giminaičiams ir norėčiau išreikšti savo nuoširdų liūdesį. Tačiau yra kitų klausimų, kuriuos privalome aptarti, ir aš tai sakau ypač Tarybai, nes pamenu prezidento N. Sarkozy išsakytas pastabas prieš kelis mėnesius, įvykių Tibete metu.

Tai, ką mes ką tik girdėjome, yra pasiūlymas paversti sportą prasta politika, o politiką – absurdišku sportu, ir tai nepriimtina. Nepriimtina, kad prezidentas N. Sarkozy ketina atstovauti Europos Sąjungai Pekine, neaplankydamas ten politinių kalinių. Būtų gėdinga mūsų vadovams vykti į Pekiną, neištariant nė žodžio apie žiaurią padėties realybę. Tai būtų gėdinga, ir šie lyderiai jau nebegalėtų oriai pasirodyti prieš Europos institucijas. Būtina, kad mes grįžtume prie šio klausimo rugsėjo mėn.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, likus tik vienam mėnesiui iki Pekino olimpinių žaidynių, Kinija vis dar patiria tragišką žemės drebėjimo poveikį. Deja, prireikė žemės drebėjimo su tūkstančiais aukų ir benamių žmonių, kad Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė suvoktų, kad tautų, kurios pasiūlė pagalbą, vienybė buvo esminė.

Tačiau tai privertė Kiniją atidaryti savo sienas, tokiu būdu suteikiant galimybę visoms žiniasklaidos priemonėms ir humanitarinės pagalbos agentūroms pasiekti vietas, kurios iki tol buvo sunkiai prieinamos net lankytojams.

Įvykiai, kurie sekė po žemės drebėjimo Kinijoje, lėmė sušvelnėjimą, dėl kurio dabar visas pasaulis rūpinasi taikia tautų sugyvenimu. Olimpinė vėliava ir pašventinta senovės Olimpijos liepsna užims idealią padėtį tarp dalykų, kurie mus skiria, bet taip pat ir tarp dalykų, kurie mus vienija.

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, kai prezidentas N. Sarkozy pasisakė, bundant neramumams Tibete, buvau labai sužavėta Prancūzija, kaip žmogaus teisių sergėtoja. Nuo tada padėtis smarkiai pablogėjo, sulaikytųjų skaičius siekia rekordinį lygį.

Padėtis Tibete niekada iki šiol nebuvo tokia įtempta. Žiniasklaidos cenzūra niekada nebuvo tokia griežta, kokia yra dabar. Ir, mano požiūriu, prezidento reakcija yra antausis tiems, kurie agituoja už žmogaus teises. Mes žlugdome viltis visų tų Kinijos žmonių, kurie pasikliauja mūsų spaudimu padėti jiems jų bandymuose įvesti demokratiją Kinijoje.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, Tarptautinis olimpinis komitetas pagrindė savo pasirinkimą leisti rengti 2008 m. olimpines žaidynes Kinijai, tvirtindamas, kad tai padės atverti šalį poslinkiams žmogaus teisių padėtyje.

Tačiau Kinijos valdžios institucijos nepaisė tarptautinių raginimų liautis vykdyti savo paskesnį 2008 m. kovo 14 d. riaušių Tibete tyrimą. Protesto akto dalyviai vis dar sekami, sulaikomi ir pasirinktinai areštuojami, o jų šeimoms nesuteikiama informacija apie jų buvimo vietą, nors to reikalauja Kinijos įstatymai.

Raginu Kiniją tvirtai laikytis viešų įsipareigojimų dėl pagarbos žmogaus teisėms, mažumų teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, kuriuos ji prisiėmė. Pirmiausia toks buvo sandoris, sudarytas su TOK, kai buvo sutarta leisti Kinijai rengti žaidynes.

Tai istorinė ir unikali proga Kinijai pademonstruoti pasauliui norą pagerinti savo reputaciją žmogaus teisių srityje, bet, mano nuomone, mes nematome pakankamos pažangos šiuo atžvilgiu.

  Ana Maria Gomes (PSE). - Gerb. pirmininke, aš palaikau tai, kad olimpinės žaidynės rengiamos Pekine, bet aš taip pat raginu Europos vyriausybes ir institucijas reikalauti, kad Kinija tvirtai laikytųsi savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, ypač tų, kuriuos prisiėmė tam, kad surengtų olimpines žaidynes Pekine.

Tam reikia, kad Europos atstovai, kurie dalyvaus ar nedalyvaus, olimpinėse žaidynėse išnaudotų šią progą pritraukti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Tai labai rimta. Daug žmonių kalėjime, įskaitant Hu Jia, kuris buvo uždarytas į kalėjimą po to, kai pasikalbėjo su mumis čia, Europos Parlamente, vaizdo konferencijos metu. Mes negalime susitaikyti su tuo, kad šie žmonės ir toliau būtų be priežasties Kinijos valdžios institucijų laikomi kalėjime.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, daug šalių ir jų vadovų, įskaitant Europos, nori turėti gerus ryšius su Kinija tam, kad gautų pelningas sutartis ar ekonominius susitarimus, ir kreipia mažai dėmesio į demokratijos stoką ir nepagarbą žmogaus teisėms Kinijoje. Pasaulio nuomonė, pasaulio lyderiai ir pasaulinės institucijos turi veikti kartu ir turi taikyti įvairias spaudimo rūšis ginant tokias vertybes, kaip laisvė, žmogaus teisės ir demokratija. Jei būsime susiskaldę, negalėsime veikti kartu ir pasieksime menkus rezultatus. Olimpinės žaidynės yra gera proga tokioms priemonėms. Tarptautinė bendruomenė turi veikti taip, kad padėtų žmonėms, kurie nukentėjo dėl tragiško žemės drebėjimo.

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirma, ne Europos Sąjunga tada, 2001 m., nusprendė, kad olimpinės žaidynės turėtų vykti Pekine. Tai buvo Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas.

Antra, kaip jūs ir sakėte, olimpiniai idealai egzistuoja, bet jie nėra susiję su politika, jie susiję su sportu –Tarptautinis olimpinis komitetas tai nuolat kartoja.

Trečia, aš nežinau, ar geriausias būdas kovoti už žmogaus teises Kinijoje ir turėti visapusišką dialogą, yra nuraminti savo sąžinę pasakant „Aš nevažiuosiu, bet vis tiek žiūrėsiu atidarymo ceremoniją per televizorių“, kaip vienas narys tik ką pasakė. Aš nemanau, kad problema tikrai sukasi apie šį klausimą. Dar daugiau, aš atkreipiu dėmesį, kad daugelis narių iš įvairių politinių frakcijų ir iš įvairių įsitikinimų jūsų Rūmuose irgi išreiškė savo požiūrį dėl dialogo, kurį turėtume vesti su Kinijos valdžios institucijomis.

Kad ir kokie būtų dabartiniai sunkumai, turime ir toliau maksimaliai išnaudoti ES santykius su Kinija. Tik stipri Sąjunga įgalins abi puses vesti atviras diskusijas – ką mes visi palaikome – bet kokiu klausimu, net tais klausimais, kurie atrodo kebliausi. Europos Sąjunga nelaukė, kol Tibete įvyks tie įvykiai, kad pradėtų tokį dialogą. Mes norime sukurti dialogą su Kinija apie vis daugiau abiem pusėms ir visam pasauliui rūpimų klausimų, kurie nėra grynai komerciniai – tvirtinti priešingai būtų didelis iškraipymas. Tai pažymėjo ir B. Ferrero-Waldner. Mums reikia visapusiško dialogo su Kinija todėl, kad ši šalis turi vaidinti svarbų vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, ir turime daryti viską, ką galime – olimpinės žaidynės yra taip pat priemonė tam tikslui pasiekti – kad užtikrintumėme, jog Kinija būtų efektyviau integruota į tarptautinę bendruomenę.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes turėsime palaikyti strateginį dialogą su Kinija ypač artėjančiame aukščiausio lygio susitikime, kuris bus surengtas pirmininkaujant Prancūzijai. Datą aukščiausio lygio susitikimui parinko ne pirmininkaujančioji Prancūzija. Aukščiausio lygio susitikimas vyks antroje 2008 m. pusėje. Mums teks užtikrinti, kad pasirengimas vyktų geriausiomis įmanomomis sąlygomis. Šis aukščiausio lygio susitikimas turėtų suteikti progą partnerystei tarp Kinijos ir Europos Sąjungos imtis naujų klausimų, ypač tų, kurie susiję su veiksmais prieš klimato kaitą, ir tų, kurie susiję su aplinkosaugos ir socialiniais standartais – kaip dauguma jūsų ir sakėte.

Kinijos pasiryžimą vaidinti svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje turi lydėti nauji įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, socialinėje ir aplinkos apsaugos sferose. Mes tai žinome ir esame pasiruošę dirbti to tikslo link, Europos Sąjunga neabejotinai yra tinkamiausias partneris padėti Kinijai eiti šiuo keliu.

Šiuo atžvilgiu, pasikonsultavęs su savo kolegomis bei kitų šalių prezidentais ir gavęs jų sutikimą, prezidentas N. Sarkozy, kaip pirmininkaujančiosios valstybės prezidentas, prisiima atsakomybę dėl dalyvavimo visapusiškame dialoge tarp Europos Sąjungos ir Kinijos. Jei Kinija nori vaidinti didesnį vaidmenį pasaulio scenoje, ji privalo prisiimti iš to išplaukiančią atsakomybę. Buvo pateikta daug palyginimų, pavyzdžiui, D. Cohn-Bendit palyginimai. Atkreipiau dėmesį į palyginimą su Brežnevo SSRS. Ar mes tikrai norime konflikto tarp dviejų priešiškų blokų? Ar nebuvo padaryta pažanga dialoge, kuris irgi vyko su šia didžia šalimi? Mes suvaidinome pagrindinį vaidmenį siekiant šios pažangos, ir būtent per dialogą bei per demokratinius pokyčius mūsų vertybės, kaip visada, ima viršų. Mes privalome palaikyti daug pastangų reikalaujantį dialogą su Kinija, kuriame jokios temos nėra tabu, ir turime paraginti ją įsipareigoti visose srityse, politinėje, žmogaus teisių ir socialinėje sferose.

Iš tikrųjų kai kurie nariai paminėjo mirties bausmę. Mes turėtume atkreipti dėmesį į šį klausimą su Kinija, bet mes taip pat turėtume atkreipti į jį dėmesį su visomis kitomis šalimis, ir aš tikiuosi, kad tie patys konservatyvūs nariai, kurie ką tik kalbėjo šia tema, taip ir padarys. Norėčiau priminti jums, kad yra ir kitų šalių, palaikančių santykius su Europos Sąjunga, kuriose galioja mirties bausmė. Tačiau mes turime turėti šį visapusišką dialogą. Mes taip pat turime veikti atsargiai, ir aš visiškai sutinku su tuo, ką pasakė Komisija Tarybos atžvilgiu, kad mes neturėtume suerzinti nacionalistinių jausmų Kinijoje tuo metu, kai ji šeimininkauja labai svarbiame visai šaliai renginyje – šaliai, kuri siekia integruotis į tarptautinę areną.

Štai tokia dvasia, prisiimdamas visą atsakomybę, kuri yra susijusi su jo vaidmeniu ir veikdamas puikiai žinodamas Europos vertybių pobūdį, prezidentas N. Sarkozy, savo naujame vaidmenyje, apsilankys Pekine, kad praneštų šią žinią ir kartu parodytų, kad mes tikime pozityviu šios didžios šalies vystymusi jos integracijos į tarptautinę areną atžvilgiu. Mes jau pamatėme apčiuopiamus pažangos ženklus Birmoje ir konfliktų su Iranu ir su Šiaurės Korėja sprendime; visose šitose srityse mums taip pat reikia Kinijos pagalbos. Tai aiškiai apima daug daugiau nei grynai komercinius interesus.

Galiausiai pasakyčiau M. Cappato, kad visuose mūsų santykiuose, tiek ES ribose mažumų atžvilgiu, tiek santykiuose tarp Sąjungos ir kai kurių jos partnerių, mes taip pat turime kelti tuos pačius reikalavimus ir būti atsargūs prieš mokydami visą pasaulį moralės.

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – Gerb. pirmininke, kalbėsiu labai trumpai todėl, kad jau daug buvo pasakyta.

Aš tik norėčiau pakartoti, kad santykiai su Kinija yra daugiaaspekčiai. Tai reiškia, kad šiuose strateginiuose santykiuose mes turime milžiniškas galimybes. Be aplinkosaugos, prekybos, kultūros – vedame derybas ir dialogus įvairiuose sektoriuose – mes taip pat labai rimtai žiūrime į žmogaus teisių problemas, kurios šiandien čia buvo detaliai aptartos. Mes rimtai žiūrime į jas ir kai jos liečia žmogaus teisių gynėjus ar peticijų teikėjus, kurie sėdi kalėjime, ir mirties bausmės taikymą. Teisybė, kad daugybei žmonių įvykdoma mirties bausmė. Mes tai visada labai aiškiai minėjome, kaip ir įtariamus kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus.

Mes palaikome šį žmogaus teisių dialogą. Teisybė, kad kartais jis netenkina, bet mes neturime kitos priemonės. Mes turime tęsti dialogą su Kinija. Mes turime posakį vokiečių kalba: Steter Tropfen höhlt den Stein (Lašas po lašo ir akmenį pratašo). Tai ir yra tai, ką mes bandome padaryti.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Baigiant šias diskusijas, buvo pateikti penki pasiūlymai dėl rezoliucijos pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 9 val. išimties tvarka dėl programos pristatymo pirmininkaujančiajai Prancūzijai.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Olimpinės žaidynės Pekine artėja, bet, pagal mano turimą informaciją, žmogaus teisių padėtis Kinijoje nepagerėjo. Greičiau atvirkščiai, Kinijos režimas ir toliau areštuoja vis daugiau ir daugiau žmonių, siekdamas užkirsti kelią galimoms demonstracijoms olimpinių žaidynių metu.

Spaudos laisvė yra ypač svarbi todėl, kad būtent nepriklausoma žiniasklaida suteikia necenzūruotą informaciją apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Todėl gyvybiškai svarbu, kad tokios nepriklausomos televizijos stotys kaip NTDTV, irgi galėtų transliuoti. Ši televizijos stotis transliuoja 24/7 kinų ir anglų kalbomis per palydovus Azijoje, Europoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikoje. Prancūzijos bendrovė „Eutelsat“, transliuojanti NTDTV, 2008 m. birželio 16 d. staiga sustabdė NTDTV transliaciją Azijoje, akivaizdžiai dėl Kinijos Komunistų partijos taikyto spaudimo.

Gerb. Komisijos nare B. Ferrero-Waldner, kreipiuosi į jus su viltimi, kad jūs Komisijos vardu panaudosite visas galimas priemones grąžinti NTDTV transliavimą Azijoje. Taip pat Tarybos vardu raginu pirmininkaujančiąją Prancūziją užkirsti kelią žodžio laisvės apribojimams Kinijoje.

Aš raginu Kinijos valdžios institucijas parodyti pasauliui, kad dėl to fakto, jog olimpinės žaidynės buvo suteiktos Pekinui, pagerėjo žmogaus teisių padėtis Kinijoje. Aš tikiu, kad Tibeto atidarymas turistams, žurnalistams ir visai žiniasklaidai bus tikras ir leis teikti necenzūruotą informaciją apie padėtį šioje srityje.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Plėtra yra viena iš sėkmingiausių ES politikos sričių ir tuo pačiu metu turbūt vienas iš veiksmingiausių visų laikų užsienio politikos priemonių. Kiekvienas plėtros etapas iki šiol stiprino Sąjungą, stabilizavo ir bendrai rikiavo prisijungusias šalis į vieną liniją. Tie ketveri metai, kurie praėjo nuo 2004 m. plėtros etapo, paneigė visas prieš tai buvusias nepagrįstas baimes ir klaidingą informaciją – plėtra yra didžiulis procesas, ir ji buvo labai naudinga tiek senosioms, tiek naujosioms narėms. Deja, kai kurie politikai sąmoningai, ar iš visiško neišmanymo, neigia plėtros sėkmę ir klaidina senųjų valstybių narių piliečius. Todėl ypač svarbu, kad mes supažindintume visuomenę su plėtros privalumais ir nauda.

Tai, kad Airija atmetė Lisabonos sutartį, yra tikrai didelė kliūtis tolesnei Sąjungos plėtrai. Aš vis dar tikiu, kad ES greitai ras sprendimą, kaip išgelbėti Lisabonos sutartį. Tačiau Kroatija neturėtų tapti padėties įkaite – Kroatijos prisijungimas teisiškai įmanomas net ir neatgaivinus Lisabonos sutarties. Todėl Kroatija galėtų tapti nare 2009 m. pabaigoje ar 2010 m. pradžioje, atsižvelgiant į prisijungimo derybų pažangą.

Santykis tarp plėtros strategijos ir Europos kaimynystės politikos yra sudėtingas klausimas. Aš iš esmės sutinku, kad mūsų Europos kaimynės, kurios kol kas neturi galimybės tapti narėmis, turėtų pajudėti iš vienos kategorijos į kitą pagal savo tikslų įvykdymą. Taip pat svarbu, kad Sąjunga galėtų apginti savo judėjimo laisvės geopolitinę teritoriją ir, atsižvelgdama į integracijos galimybes, ji pati turėtų nuspręsti kai kuriais specifiniais atvejais, kokias galimybes pasiūlyti savo partneriams.