Pirmininkas. − Kitas diskusijų klausimas:

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Hannes Swoboda PSE frakcijos vardu Tarybai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0082/2008 - B6-0460/2008)

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Hannes Swoboda PSE frakcijos vardu Komisijai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0083/2008 - B6-0461/2008)

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Giles Chichester PPE-DE frakcijos vardu, Anne Laperrouze ALDE frakcijos vardu, Sophia in 't Veld ALDE frakcijos vardu ir Eugenijus Maldeikis UEN frakcijos vardu Tarybai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0089/2008 -B6-0464/2008)

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Giles Chichester PPE-DE frakcijos vardu, Anne Laperrouze ALDE frakcijos vardu, Sophia in 't Veld ALDE frakcijos vardu ir Eugenijus Maldeikis UEN frakcijos vardu Tarybai: Energijos kainų kilimo (O-0090/2008 – B6–0465/2008)

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Rebecca Harms ir Claude Turmes Verts/ALE frakcijos vardu Komisijai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0091/2008 - B6-0466/2008),

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Esko Seppänen ir Ilda Figueiredo GUE/NGL frakcijos vardu Tarybai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0093/2008 - B6-0468/2008),

– klausimas žodžiu, kurį uždavė Esko Seppänen ir Ilda Figueiredo GUE/NGL frakcijos vardu Komisijai: Energijos kainų kilimo sustabdymas (O-0094/2008 - B6-0469/2008).

  Hannes Swoboda, autorius. − (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau labai šiltai pasveikinti Komisijos narį ir ministrą Jeaną-Louisą Borloo. Mes turime daug klausimų, kadangi, kalbant sąžiningai, manome, kad Europos Sąjunga (tai pasakytina apie Komisiją ir galbūt apie Tarybą) skyrė per mažai dėmesio naftos kainų tendencijoms valdyti. Nors aš labai gerbiu Komisijos narį, tačiau manau, kad turėtume šiai sričiai skirti daugiau dėmesio.

Pirmiausia norėčiau panagrinėti klausimą dėl augančių naftos kainų. Aš visada atkreipdavau kitų dėmesį, Komisijos nary, kad iš to gaunamas didžiulis pelnas. Kur jis naudojamas? Šios lėšos nėra investuojamos, pvz., į alternatyvios energijos sritį arba į kitus svarbius investicinius projektus; vietoj to, jos naudojamos supirkti akcijoms ir mokėti dividendus.

Antra, kalbant apie naftos kainų kritimą, kuris tam tikru laipsniu taip pat vyksta, ar Komisija turi duomenų apie tai, ar šis naftos kainų kritimas „juntamas“ vartotojams? Aš bijau, kad taip nėra, todėl būčiau dėkingas už jūsų atsakymą taip pat ir šiuo klausimu.

Trečia, norėčiau iškelti klausimą dėl energijos skurdo, kurį mes aptarėme anksčiau kartu su pranešimais, kuriuos mes priėmėme komitete. Nėra jokių priežasčių, kurios užkirstų kelią Komisijai, nepaisant būsimų teisės aktų, priimti labai praktišką kuro skurdo paketą. Tai priemonės, kurių galėtų imtis ne tik Komisija, bet kurių turi imtis ir šalių vyriausybės. Vis dėlto šiuo atžvilgiu pageidautume daugiau Komisijos iniciatyvų.

Ketvirta, pereinu prie klausimo dėl išorės energetikos politikos ir energijos, ypač dujų, tiekimo, t. y. prie šiuo metu mūsų labai dažnai nagrinėtos temos. Girdėjau, kad jūs neseniai buvote Nigerijoje. Būtų įdomu išgirsti, kokios iniciatyvos buvo priimtos šiuo atžvilgiu.

Matome, kad stringa Nabucco projektas (tai tik vienas pavyzdys, kurį norėčiau pateikti). Amerikiečiai nutiesė PTC naftos vamzdyną. Visi tvirtino, kad jis bus nuostolingas, bet dabar, dėl staiga išaugusių naftos kainų, jis tapo pelningas. Jie tiesiog pasakė, kad „mums jo reikia, kadangi tokiu būdu siekiame diversifikuoti mūsų apsirūpinimą energiją.“

Ką tuo metu daro Europa? Manau, kad Europos koncepcija buvo gerokai išskydusi, kad būtų galima pasiekti tam tikrų tikslų, todėl norėčiau matyti tvirtesnius ir ryžtingesnius Tarybos ir Komisijos žingsnius, susijusius su energijos tiekimo Europai diversifikavimu, kadangi tai irgi svarbus apsirūpinimo energija srities aspektas. Vis dėlto tam tikrą susirūpinimą mūsų grupei sukėlė klausimas dėl energijos skurdo ir dėl priemonių, kurios skirtos, kad atkreiptume į tai dėmesį, kadangi Europoje ši problema vis dar labai rimta.

  Giles Chichester, autorius. − Gerb. pirmininke, aš apgailestauju, kad socialistai, svarstant klausimus dėl ekonomikos ir pramonės sričių svarbos, nusprendė vėl pasinaudoti savo senais išankstiniais nusistatymais apie pelną ir socialinius klausimus. Aišku, naftos kainos kilimas, ypač bet koks šių kainų kintamumas arba nepastovumas, – rimtas išbandymas faktinei ekonomikai, tačiau prisiminkime aštuntojo dešimtmečio pamokas, kurios parodė, kad aukštesnės kainos skatina išteklių žvalgybą ir gavybą; užkerta kelią besaikiam vartojimui, ir sudaro akstiną efektyviau naudoti energiją. Aš pripažįstu, kad kuro skurdo problema yra svarbi, bet ji turi būti sprendžiama socialinės apsaugos priemonėmis, o ne iškreipant rinką, pvz., bandant nustatyti aukščiausią kainų ribą.

Taip pat atsiminkime, kad kainos gali ir kristi, ir kilti, ir kad rinkos visuomet linkusios pradžioje viršyti faktinį lygį, kuris nusistovi vėliau. Iš tikrųjų konkurencinga rinka – būtina sąlyga kitiems politikos tikslams įgyvendinti. Šis klausimas dėl kainų glaudžiai susijęs su pagrindiniais Europos Sąjungos energetikos politikos ir Europos Sąjungos energetikos srities principais, trimis ramsčiais, t. y. ypatingas poreikis turėti iš tikrųjų konkurencingas rinkas, kurios užtikrintų žemiausias kainas ir efektyviausias paslaugas; energijos tiekimo saugumas, susijęs su mūsų priklausomybe nuo importuoto kuro; ir tikslų dėl tvarumo ir kitų dviejų mūsų politikos elementų konvergencija. Saugokimės, kad neišmestume kūdikio išpildami vandenį iš vonios, kadangi mes reiškiame susirūpinimą dėl kainų kilimo praėjusią vasarą, bet užmirštame, kad kainos ir krinta, ir kyla.

  Rebecca Harms, autorė. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary, Giles Chichester, žinoma, kainos gali mažėti ir didėti, bet aš manau, kad beveik visi čia esantys sutiktų, kad, atsižvelgiant į energijos išteklių nepakankamumą ir jų ribotą prieinamumą, taip pat į augančią konkurenciją visame pasaulyje, susijusią su siekiu gauti ir naudoti šiuos išteklius, tikėtina, kad kainos ilgą laiką išliks labai aukštos.

Dabartiniai įvykiai ir energijos skurdo problema rodo, kad mes dar vis tinkamai neprisitaikėme prie šios padėties. Mano nuomone, aštrios socialinės problemos, susijusios su aukštomis energijos kainomis, visada turi būti sprendžiamos socialinės politikos priemonėmis, tačiau mes struktūrinėmis priemonėmis taip pat turime užtikrinti, kad mūsų valstybės nebešvaistytų energijos išteklių. Andris Piebalgs neabejotinai turės kažką apie tai pasakyti, kadangi jis tiek daug dėmesio skyrė šiam klausimui savo kadencijos pradžioje.

Energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai turi būti daug nuosekliau įgyvendinami, nei ligi šiol. Dažnai sakydavome, kad turime statyti kitokius namus, kad mums reikia kitokių rūšių šildymo ir aušinimo sistemų ir našesnių elektrinių prietaisų, tačiau kur dingo bendro pobūdžio suderinti veiksmai, susiję su siekiu panaudoti pagrindinį mūsų turimą potencialą energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti?

Jei ir yra sritis, kuriai mums reikėtų tam tikro Europos generalinio plano arba nacionalinių planų, tai kaipti ta, apie kurią kalbame. Mano nuomone, struktūriniai fondai, Sanglaudos fondas, Europos Investicinio banko programos ir kt. turi būti naudojami bendrai, kad būtų galima ryžtingai įgyvendinti tikslus, kuriuos jūs, Andriau Piebalgs, esate pakartotinai siūlęs prieš trejus metus.

Pvz., jei vertintume dabartinę diskusiją dėl naftos kainų ir atkreiptume dėmesį į ankstesnius šių rūmų pasiūlymus, kurių tikslas buvo pristabdyti Komisijos veiklą, kuri galų gale norėjo teisės aktų dėl labiau energiją taupančių automobilių, kyla klausimas, kurį turime patys sau užduoti, ar teiginys, kad kainos išliks aukštos ilgą laiką, iš tikrųjų vertinamas rimtai.

Komisijos nary, norėčiau paraginti jus įtraukti jūsų ankstesnius pasiūlymus energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo į pagrindinę Strateginės energetikos apžvalgos dalį, kadangi ši sritis parodys, ar mes duodame naudos mūsų visuomenėms, ar ne; ji taip pat parodys, ar mes patenkiname jų poreikius nekintamai aukštų kainų laikotarpiu.

  Anne Laperrouze, autorė. – (FR) Gerb. pirmininke, Jean-Louis Borloo, Komisijos nary, ponios ir ponai, energijos kainų padidėjimas turi daugybę neigiamų pasekmių, akivaizdžiausia iš kurių – mūsų bendrapiliečių pragyvenimo minimumo kilimas. Tai dar kartą parodo, kokiu laipsniu esame priklausomi nuo energijos. Būtina imtis įvairių veiksmų, jei norime sumažinti energijos kainų svyravimą ir ypač jei norime jas sumažinti.

Šiuo atžvilgiu noriu pateikti tris pasiūlymus. Pirma veiksmų dalis susijusi su ekonominiu energijos kainų valdymu. Tai turi būti padaryta tuoj pat, t. y. valstybės narės turi parengti tokio pobūdžio finansinius mechanizmus, kurie leistų nebeatsižvelgti į augančių kainų faktorių sudarant bendrovių biudžetą, taip pat ir valstybių biudžetus. Šie mechanizmai taip pat turi skatinti, kad būtų vykdomos socialinės priemonės, skirtos kovai su energijos skurdu mažų pajamų namų ūkiuose.

Antra veiksmų dalis susijusi su importuotos energijos kainomis. Tai, ką jūs siūlote, – vienas iš būdų sudaryti galimybę Europos Sąjungai kalbėti vienu balsu, derantis su šalimis gamintojomis (žmonės visuomet kalba apie „kalbėjimą su vienu balsu“), kad visoje kaimynystės politikoje ir partnerystės susitarimuose pagaliau galėtų būti deramai atsižvelgta į energetikos aspektą? Norėčiau (galbūt naiviai) pasiūlyti sprendimą, kuris galėtų padėti palengvinti mūsų derybas su Rusija. Kodėl nesujungus Nabucco dujotiekio projekto su Pietų Srovės projektu? Galbūt tai padėtų truputį atvėsinti aistras.

Trečia veiksmų dalis susijusi su importą mažinimu ar net jo visišku nutraukimu (tai būtų idealiausias sprendimas).

Kad tai pasiektume, turime suardyti didėjančios plėtros ir didėjančio energijos vartojimo tiesinę priklausomybę. Iš tikrųjų svarbu pasiekti, kad plėtra automatiškai netaptų energijos vartojimo kilimo priežastimi. Žinoma, mes turime sukurti atnaujinančios ir mažą CO2 taršą keliančios energijos gavybos būdus, todėl pranešimas, kurį pristatė mūsų kolega Claude Turmes, – žingsnis šia kryptimi. Efektyvus energijos naudojimas taip pat susijęs su poreikiu taupyti energiją. Šio uždavinio mes kol kas tinkamai neįgyvendiname. Todėl čia siūlomi dokumentai gerokai pavėluoti. Mes turime daugiau skirti fizikiniams ir technologiniams energijos kaupimo pajėgumams vystyti, taip pat tiems energetikos sistemos elementams, kurie daro tiesioginį poveikį energijos naudojimui.

Ar galėtumėte mums pasakyti, pone Jean-Louis Borloo, ar dedate daug vilčių į energetikos ir klimato paketą, kuris gali būti priimtas bet kuriuo metu per ateinančias savaites? Kokių permainų dar reikėtų, kad būtų įgyvendintas ambicingas šių įvairių tikslų siekiantis priemonių paketas?

  Esko Seppänen, autorius. − (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kompromisinėje rezoliucijoje pašalinta per didelė energijos kainų kilimo įtaka galutinei energijos kainai. Vis dėlto virtualios naftos naftos produktų rinkoje parduodama šešis kartus daugiau nei „tikros“ naftos. Elektros energijos kaina taip pat susijusi su vertybinių popierių rinka, t. y. virtualios elektros energijos rinkose parduodama irgi daugiau nei „tikros“ elektros. Dėl to Europos energetikos biržoje ji kainuoja penkis kartus brangiau.

Yra daugybė apgaulės įrodymų nebiržinei prekybai skirtų išvestinių finansinių priemonių rinkoje, kurios nereguliuoja ir nekontroliuoja vertybinių popierių biržos. Elektros energijos rinkos harmonizavimo priemonių automatiškai padidės didelių bendrovių pelnas, kuris iki 2013 m. dėl prekybos taršos leidimais dar kelis kartus padidės.

Nebiržinei prekybai skirtų išvestinių finansinių priemonių energijos rinkose vartotojai yra verčiami mokėti spekuliacinę kainą, t. y. elgiamasi taip pat, kaip buvo pasielgta Jungtinių Valstijų antrinių paskolų rinkos atveju: pelnas buvo privatizuotas, o nuostoliai – nacionalizuoti. Kapitalizmas – kazino, kuriame energijos kaina nustatoma vertybinių popierių biržos loterijoje. Dėkoju už dėmesį.

  Jean-Louis Borloo, einantis Tarybos Pirmininko pareigas – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, išklausęs įvairių klausimų, kuriuos, atrodo, užduoda kiekvienas, norėčiau pateikti keletą savo pastabų.

Pirma pastaba susijusi su kainų kaitos nepastovumu (nuo 10 JAV dolerių kaina visai neseniai buvo šoktelėjusi iki 140 JAV dolerių, o dabar vėl nukrito iki 100). Faktiškai atrodo, kad egzistuoja sąryšis tarp šio produkto tikrosios vertės ir finansų rinkose tai pačiai prekei nustatomos vertės. Vis dėlto, mano nuomone, galima aiškiai suprasti, kad ir ateityje spekuliantai bus aktyvūs tol, kol mes galutinai įsisąmoninsime, kad energijos poreikiai pasaulio mastu gali būti patenkinti tik naudojant naują energijos rūšių derinį, kuris būtų mažiau priklausomas nuo angliavandenilių gavybos.

Be to, aš pažymiu, kad birželio mėn. pabaigoje Jedoje, kur Komisijos narys A. Piebalgs ir aš dalyvavome visų šalių gamintojų ir šalių vartotojų susitikime, buvo pareikšta labai aiški bendra nuostata. Lūkesčiai buvo aiškūs: svarbiausios šalys vartotojos turi parodyti savo aiškius ketinimus pakeisti jų energijos rūšių derinį, įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir tapti mažiau priklausomoms nuo angliavandenilių. Savo ruožtu visi gamintojai irgi tam pritaria. Manau, kad kaip tik tai ir yra būsimo klimato ir energetiko paketo esmė, be to, manau, kad 500 mln. Europos vartotojų reikalauja, kad daugiau energijos būtų gaminama vietiniu lygmeniu, ji būtų gaminama našiau, be to, jie reikalauja tiesioginių sąsajų tarp gamintojų ir vartotojų.

Taigi akivaizdu, kad per labai trumpą laiką reikia išspręsti daug įvairių reguliavimo srities problemų, pvz., dėl galimybės gauti informacijos apie prekybos atsargas, t. y. ne tik apie strategines atsargas. Tai jau daro Jungtinės Valstijos ir Japonija. Komisija paraginta taip pat tai apsvarstyti. Manau, kad spalio mėn. pabaigoje arba lapkričio mėn. pradžioje Komisija pateiks pasiūlymą dėl skaidresnių šios srities sąlygų užtikrinimo per labai trumpą laikotarpį. Vis dėlto vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu energetikos srities problemas vis dar tinkamiausiai galima būtų išspręsti parengus tinkamą našaus energijos naudojimo ir kitokio energijos rūšių derinio sukūrimo strategiją.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, aš manau, kad šie klausimai ir diskusijos – labai svarbūs ir laiku atliekami dalykai. Šiuo metu Komisija baigia parengti antrą Strateginės energetikos apžvalgą, kuri taip pat pagrįsta diskusijų šiuose Rūmuose išvadomis. Tikiuosi, kad ši antra Strateginės energetikos apžvalga bus priimta lapkritį. Joje ypač daug dėmesio skirta šiandien mūsų nagrinėjamoms problemoms.

Aišku, dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso mūsų galimybės teikti pasiūlymus Strateginės energetikos apžvalgoje yra ribotos, todėl kad į Sutartį įtrauktas straipsnis dėl energetikos, kuris duotų daug daugiau galimybių patobulinti priemonėms. Vis dėlto mes ir taip galime padaryti gana nemažai.

Komisija pritaria nuomonei, kad yra tikėtina, jog naftos kainos išliks aukštos viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Šios prognozės įrodymas – kasdieninis rinkų kintamumas. Net jei dabar, kai naftos kaina siekia 106 – 110 JAV dolerių už barelį, ji daug žemesnė, negu buvo anksčiau (145 JAV doleriai), dėl kasdieninio kintamumo, kuris tebėra pagrindinė plataus pobūdžio įtakos priežastis, padėtis vis dar sunkiai prognozuojama. Taigi reikėtų imtis priemonių gerinti padėčiai.

Nors aiškiai matomas poveikis valstybių narių trumpalaikių priemonių, skirtų poreikio biudžeto pažeidžiamiausioms sritims sušvelninti, svarbiausios politinės priemonės turi būti skirtos tam, kad būtų įgyvendintas mūsų siekis pereiti prie tvaresnių energijos gamybos ir naudojimo būdų. Kitaip tariant, kad būtų įgyvendintas mūsų tikslas tapti mažai anglies išskiriančia ir energiją taupančia ekonomika. Siekiant šių tikslų labai svarbu, kad kartu su politiniais Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimais būtų priimti Komisijos pasiūlymai dėl klimato ir energetikos politikos.

Dėl struktūrinių reformų. Svarbu pabrėžti, kad didėja visų energijos rūšių kainos, t. y. ne tik naftos, bet taip pat anglies ir dujų. Tai taip pat daro poveikį elektros kainoms. Šių kainų santykis priklauso nuo kainodaros struktūros. Pvz., sutartyse dėl dujų dažnai naudojamos etaloninės naftos kainos. Be to, dujų elektros gamybai naudojama vis mažiau, todėl tai neturi įtakos kainos nustatymui. Tokiu būdu manau, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik klausimus, susijusius su naftos kaina, bet į visus sektorius. Dėl susidariusios padėties aiškiai reikia skatinti konkurenciją visame energetikos sektoriuje. Štai kodėl aš norėčiau dar kartą pabrėžti, jog ypač svarbu kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl trečio vidaus energijos rinkos paketo.

Europa gali ir turi išvystyti savo pajėgumus, kad galėtų prisitaikyti prie greitai kintančios pasaulinės energijos ekonomikos. Tinkamiausia išeitis – gerai veikianti, visiškai sujungta ir konkurencinga visos Europos Sąjungos vidaus rinka. Tai sumažins Europos pažeidžiamumą dėl energijos tiekimo trikdžių ir palengvins mūsų bendradarbiavimą su energijos gamintojomis ir tranzito šalimis. Valstybių narių solidarumą krizės atveju užtikrins Europos tinklai.

Šiuo metu esame parengę teisės aktų dėl Europos energijos gamybai skirtos naftos atsargų, kuriuose bus aiškiai išspręsti du dalykai: pirma, šios naftos atsargos bus visada pasiekiamos ir galės būti lengvai panaudotos krizės atveju; ir antra, tai ypatingos svarbos problemos, susijusios su skaidrumo ir savaitinių ataskaitų principo taikymu komercinių atsargų atveju. Šiuo atžvilgiu, net ir nepaisant to, kad mes nesame didžiausias naftos vartotojas pasaulyje, sugebame daryti įtaką rinkos skaidrumui, mažinti jos kintamumą ir riboti spekuliaciją.

Spekuliacija – neabejotina problema. Mes atlikome padėties analizę. Surinkti duomenys rodo, kad pasiūla ir paklausa – svarbiausi naftos kainų varikliai ir kad naudojantis šiais reiškiniais bandoma įtvirtinti aukštas kainas ateityje. Be to, mes toliau analizuosime, kokį poveikį šiuo metu daro spekuliacija, taip pat nagrinėsime klausimą, ar yra faktinių galimybių mažinti energijos rinkos kintamumą ir griežtinti jos priežiūrą.

Bet kokiu atveju visiškai aišku, kad naftos rinkų skaidrumas, kalbant ir apie sutartis, ir apie panašius finansinius instrumentus – pagrindinis būtinas principas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir Komisija, ir nacionalinės konkurencijos institucijos kovoja su konkurenciją žlugdančia veikla. Šiuo būdu mes galime pasiekti, kad naftos kainų pasikeitimus pajustų ir vartotojai, kadangi vartotojai naudoja perdirbtus naftos produktus. Komisija dės papildomų pastangų šiuo atžvilgiu (mes sekame šio klausimo sprendimo eigą). Be to, daugelio valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos jau pradėjo tyrimus, susijusius su klausimu, kiek laiko trunka, kol naftos kainų pasikeitimus pajunta vartotojai. Vis dėlto akivaizdu, kad yra skirtumų tarp skirtingų valstybių narių, kadangi susijusios bendrovės taiko skirtingas pirkimo ir finansavimo strategijas. Be to, kai kuriose šalyse naudojami biokuro mišiniai, kurie taip pat daro įtaką rinkai, t. y. galimybėms atitinkamas kainas greičiau suderinti pagal naftos kainą. Vis dėlto tam daugiausia dėmesio turi skirti visos konkurencijos institucijos.

Dėl energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir diversifikacijos. Akivaizdu, kad svarbiausios gairės įtrauktos į mūsų energetikos ir klimato politiką; tai taip pat atsispindės Strateginėje energetikos apžvalgoje.

Jau esame priėmę esminius Europos teisės aktus, skirtus šiai sričiai. Be to, daug priemonių toliau įgyvendinamos pagal Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, taip pat apimantį teisėkūros iniciatyvas ir studijas. Taip pat vykdomos paramos priemonės, pvz., pagal Pažangios energetikos programą Europai.

Dėl galiojančių Europos Sąjungos įstatymų. Svarbiausias dalykas, kad jie būtų taikomi. Ambicingo energijos taupymo tikslo iki 2020 m. neįmanoma įgyvendinti, jei valstybės narės neperkels atitinkamų teisės aktų į nacionalinę teisę. Komisija griežtai taiko pažeidimo procedūrą, kad garantuotų, jog valstybės narės iš tikrųjų įgyvendins galiojančius ES teisės aktus.

Šiais metais Komisija taip pat priims energijos vartojimo efektyvumo paketą. Į jį bus įtrauktas ir komunikatas, kuriame Komisija visapusiškai apžvelgs savo ambicingus planus dėl energijos vartojimo efektyvumo, taip pat įstatymines ir politines iniciatyvas, ypač gerai žinomus pasiūlymus dėl ambicingo pakartotinio Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo svarstymo; taip pat dėl Energijos ženklinimo direktyvos dalinio pakeitimo, kad žymėjimas taptų efektyvesnis ir dinamiškesnis. Savaime suprantama, kad dėl nuolat aukštų energijos kainų reikalingi tolesni šios srities veiksmai. Europos Investicinis bankas taip pat dalyvaus šios srities veikloje.

Europos Vadovų Taryba, išnagrinėjusi, kokiais būdais galima būtų valdyti padėtį, susidariusią dėl aukštų naftos kainų, pabrėžė atsinaujinančios ir tinkamos apmokestinimo sistemos svarbą.

Dar esama daug galimybių ES ir jos valstybių narių lygmeniu taikyti priemonėms, susijusioms su sistemingesniu ir efektyvesniu apmokestinimo naudojimu, kurios paskatintų taupyti energiją. Komisija ketina pristatyti pasiūlymus ir rekomendacijas didinti energiškai efektyvių prekių ir paslaugų paklausą mažinant mokesčius ir taikant kitas mokestines priemones, įskaitant mažesnį PVM.

Be to, pakartotinai svarstydama Energijos mokesčių direktyvą Komisija įvertins, kaip ji galėtų būti visapusiškai suderinta su Europos Sąjungos energijos ir klimato kaitos politikos tikslais, kad būtų galima didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti taršą. Ji, remdamasi komunikatu „Europos transporto ekologiškumo didinimas“, taip pat apsvarstys, kaip paskatinti toliau didinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą, pvz., įvedant visapusišką nuoseklią kelių mokesčių sistemą.

Dėl alternatyvių energijos technologijų ir mokslo tyrimų finansavimo. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad šiuo metu mes rengiame komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo – Europos strateginio energetikos technologijų plano tęsinį. Komunikate bus analizuojamas poreikis išteklių, skirtų ilgalaikiams mokslo tyrimams ir plėtrai, plataus pobūdžio demonstraciniams projektams ir ankstyvos stadijos rezultatų sukomercinimui. Mes svarstome priemones, kurios padėtų tinkamiausiai panaudoti valstybės investicijas papildomoms privačioms investicijoms pritraukti, pvz., svarstome galimybę parengti specifines priemones stambiems demonstraciniams projektams. Jos galėtų būti paremtos galiojančiais instrumentais, pvz., Rizikos pasidalijimo finansavimo priemone – EK ir Europos investicijų banko (EIB) bendrai parengta iniciatyva. Komisija taip pat ragina valstybes nares naudoti nacionalines lėšas, pvz., išteklius, kurie galėtų būti gauti aukcione pardavus CO2 taršo leidimus, skirtus pagal persvarstytą ETS programą.

Dėl energijos saugumo politikos ir užsienio politikos aspektų. Norėčiau pakartoti mintį, kad Europa gali ir turi sustiprinti savo pajėgumus, skirtus prisitaikyti prie greitai kintančios pasaulinės energijos ekonomikos. Vidaus ir išorės politika vienodai svarbios energijos sričiai. Kuo bus stipresnė bendra Europos energijos rinka, tuo tvirčiau ji galės atsilaikyti energijos tiekėjų iš išorės spaudimui. Siekiame tiekimų diversifikacijos ir bendradarbiaujame, pvz., su Azerbaidžanu, Turkmėnija, Egiptu, Iraku ir Nigerija, bet aišku, kad taip pat turime siekti nuspėjamų tarpusavio ryšių su dabartiniais tiekėjais, pvz., Rusija, ir, be abejo, turėtume ypač siekti, kad Norvegija padidintų naftos tiekimą į mūsų rinką, kadangi ES rinka yra patraukli tiekėjams, todėl mes nebijome, kad pritrūksime dujų, tačiau siekiame užtikrinti, kad žaliavos Europos rinkai būtų tiekiamos iš tikrųjų remiantis konkurencijos principu ir būtų užkirstas kelia galimybei šantažuoti mus naudojantis kainomis.

Dėl pagalbos naftą importuojančioms besivystančioms šalims. Atsižvelgiant į prieigos galimybių ir energijos kainos didelį poveikį vystymuisi ir pasaulinei klimato kaitai, energetikos srities bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis mūsų pagalbos vystymuisi veiksnys. Tai buvo pagrindinė tema, kuri mano ir Komisijos nario Louiso Michelio jungtinio vizito (anksčiau šį mėnesį) į Afriką metu buvo aptarta su Afrikos Sąjungos ir daugelio Afrikos šalių atstovais. Mes investuojame daug lėšų šių šalių priemonėms, kurios skirtos ne tik pašalinti energijos stygiui, bet ir kurti jose švariems ir naujiems energijos šaltiniams.

Dėl makroekonominių ir socialinių aspektų. Savaime suprantama, kad naftos kainų lygio kilimas padidino įtampą vartotojų ir tam tikrų ekonomikos sektorių, kurie susiduria su sudėtingais prisitaikymo procesais, lygmeniu. Dauguma valstybių narių jau ėmėsi arba šiuo metu svarsto galimybes imtis trumpalaikių priemonių, susijusių su neseniai buvusia energijos kainų kilimo banga. Pagal Europos Vadovų Tarybos išvadas, dauguma šių politikos krypčių susietos su labiausiai pažeidžiamomis biudžeto dalimis. Kai kurios valstybės narės taip pat įgyvendino arba išnagrinėjo laikinas priemones, skirtas specifiniams sektoriams.

Kadangi manoma, kad ateityje energijos kainos išliks aukštos, reikia sutelkti dėmesį į struktūrinius ekonomikos pokyčius, būtinus skatinant tvaresnius gamybos, transporto ir vartojimo įpročius dėl šio priežasties taip pat išauga lanksčių produktų ir darbo jėgos rinkų, taip pat ir Lisabonos darbotvarkės reikšmė. Svarbu suteikti galimybę Europai pasirengti tapti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ir ypač našiai energiją naudojančia ekonomika.

Manau, kad vieno aiškaus atsakymo į šiuos klausimus nėra. Vis dėlto programa, kurią siūlome kartu su energijos ir klimato kaitos paketu ir su energijos vidaus rinkos paketu, – tebelieka priemonių pagrindas. Kuo greičiau ji bus priimta, tuo stipresni mes būsime. Be to, atsiras daugiau konkurencijos ir sumažės kainos vartotojams. Tuo pat metu turime atvirai ir dorai pasakyti žmonėms: nelaukite, kad naftos kaina vėl bus 20 JAV dolerių už barelį. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų taip pat turi pakeisti savo elgesį, kadangi mūsų elgesys – svarstomos problemos dalis, todėl manau, kad turime atidžiai įvertinti mūsų kasdienį gyvenimą ir padaryti atitinkamas išvadas.

  Jerzy Buzek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, susiduriame su dviem skirtingomis problemomis. Pirma susijusi su naftos ir dujų kaina, kadangi Sąjunga importuoja daugumą anksčiau minėtų išteklių. Antra susijusi su elektros energijos kaina.

Pirmu klausimu norėčiau pasakyti, kad naftos ir dujų kainos galėtų nukristi, jei gamintojai, ne tik vartotojai, taptų priklausomi nuo rinkos jėgų. Tai mūsų, kaip Sąjungos, derybų su Rusija, Šiaurės Afrikos šalimis ir OPEK tema. Mes taip pat turime stipriai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą. Tai mūsų pareiga, todėl turime teikti pirmenybę šiai užduočiai. Mes gvildename šią temą jau labai ilgą laiką. Aišku, mes turime taip pat išplėsti atsinaujinančios energijos naudojimą, kadangi tokiu būdu eksploatuotume savo vietinius išteklius. Vis dėlto jų tikrai nepakaks pasiekti mūsų tikslams. Mums belieka vietiniai energijos gavybos iš anglies kūrenimo ir branduolinio kuro naudojimo sektoriai. Jei mes norime užbėgti už akių drastiškam kainų didėjimui, negalime ignoruoti šių dviejų energijos gavybos šaltinių.

Dėl to kyla antras klausimas, t. y. klausimas dėl elektros energijos. Elektros kaina galėtų būti sumažinta ryžtingomis priemonėmis sukuriant bendrą Europos energijos rinką. Būtina kuo greičiau įgyvendinti trečią energetikos paketą. Mes taip pat galime kontroliuoti elektros kainas protingai ir laipsniškai įgyvendindami energetikos ir klimato kaitos paketą. Tai ypač svarbu elektros energijos sektoriui. Šiuo atžvilgiu svarbu direktyvoje dėl prekybos taršos leidimais sistemos numatyti standartines įvertinimo arba koordinavimo priemones.

Norėčiau padėkoti Komisijai už sunkų darbą šiais klausimais, taip pat rezoliucijos autoriams už šią iškeltą temą.

  Robert Goebbels, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, 2008 m. sausio 2 d. Richard Arens, Nymex biržos verteiva, pasiūlė 100 000 JAV dolerių už tūkstančio barelių naftos siuntą. Pirmą kartą naftos barelio kaina pasiekė 100 JAV dolerių. Prekybininkas šiam sandoriui išleido apytiksliai 5000 JAV dolerių. Jis nedelsdamas pardavė siuntą ir dėl to patyrė 800 JAV dolerių nuostolių. Tai buvo nedaug nuostolingas sandoris, kurį jis iškilmingai paminėti su savo kolegomis, kadangi jis tapo pirmuoju biržos verteiva, pralaužiusiu 100 JAV dolerių už barelį psichologinį barjerą.

Vėlesniais mėnesiais Niujorko prekybininkai turėjo progų dažnai rengti šventes dėl naujų rekordų. Liepos 14 d. naftos kaina pasiekė 148 JAV dolerius už barelį. Net jei dabar kainos vėl krinta, buvo padaryta daug žalos. Naftos kainų sprogimas sukėlė spekuliacijos žaliavomis orgijas, kurios apėmė ir maisto produktus.

Pasaulinė ekonomika negali apsieiti be rinkų, bet nepriimtina, kad finansų pasauliui būtų leista savo malonumui „žaisti“ laukinius komercinius azartinius žaidimus, pranokstančius net lošimus kazino. Niujorko prekybininkui tereikėjo 5000 JAV dolerių, kad sukeltų spekuliacijos nafta bangą, kuri nuniokojo viso pasaulio ekonomiką. Vertybinių popierių biržų administracija pagaliau uždėjo apynasrį šiai grynai spekuliacijai, uždrausdama prekybininkams (bent jau laikinai) parduoti akcijas, kurių jie neturi, t. y. sustabdė procesą, kuris dar vadinamas „atvira prekyba skolon“. Jei mes norime pažaboti šią nesveiką praktiką, mums reikia labai griežtų teisės aktų, o ne laikinų taisyklių. dėl to mes turime nuoseklesniu būdu kontroliuoti spekuliantų „azartinius lošimus“. JAV Senatas šiuo metu svarsto pasiūlymą bent jau iki 25 proc. padidinti minimalią dalį faktinių lėšų, kuriomis turi disponuoti prekybininkas, kad galėtų įvykdyti atitinkamą sandorį. Tai užkirstų kelią daugeliui pavojingų azartinių lošimų, kuriems vykdyti šiuo metu tereikia keleto skatikų.

Per pastaruosius ketverius metus dešimteriopai padidėjo pinigų, investuojamų vien į Amerikos žaliavos rinką, kiekis. 25 svarbiausių prekių kainų indeksas pašoko daugiau negu 200 proc. Kainų lygis daugiau nenusistovi dėl fizinių prekių pasiūlos ir veiksmingos žaliavų paklausos santykio. Ją nustato spekuliaciniai finansų rinkos mechanizmai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius 60 proc. sandorių, įvykdytų amerikiečių naftos rinkoje, buvo susiję su virtualia nafta, kuri būdavo pakartotinai parduodama ir perparduodama. Vertybinių popierių birža daugiau nebėra naudojama kaip fizinių prekių pasiūlos ir veiksmingos žaliavų paklausos santykio sudėtingos sąveikos reguliavimo priemonė. Ji tapo susitikimų vieta, kurioje statant sumas lažinamasi iš finansinių produktų, kurių kompleksiškumą sunku suprasti net ir finansų bendrovių vadovams. Vienintelis dalykas, kuris rūpi prekybininkams ir jų bosams, – asmeninė nauda. Visi šie „auksiniai berniukai“ iš šio pasaulinio kazino pasisavino milijonus, prarasdami jų klientams priklausančius milijardus. Pelnas buvo privatizuotas, o nuostoliai – nacionalizuoti. Amerikos mokesčių mokėtojai turės sumokėti daugiau kaip 1000 mlrd. JAV dolerių, kad padengtų „blogus“ finansų pasaulio kreditus. Tai septynis kartus viršija bendro Europos Sąjungos biudžeto sumą.

Taip pat ir Europoje matyti neigiami reiškiniai: krito perkamoji galia, kreditas tapo brangesnis, grėsmingą pavidalą įgauna nuosmukis. Komisija ir valstybių vyriausybės visuomet atsisakydavo per didelio finansų rinkų, kurios pasižymėjo efektyvumu, reguliavimo. Vis dėlto, pasibaigus šių finansų genijų erai, valstybinės institucijos turi veikti labai greitai ir įvesti griežtesnes taisykles ir veiksmingesnes priemones, kad užkirstų kelią laukinei spekuliacijai visose rinkose, įskaitant naftos rinką.

PIRMININKAVO: MANUEL DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad šios diskusijos apima visų energijos rūšių kainas, o ne tik naftos kainą, dėl kurios, aišku, kyla didžiausias susirūpinimas. Per praėjusius metus kainų šoką patyrė ne tik naftos rinka, kadangi anglies ir dujų kaina kyla taip greitai kaip naftos, jei ne dar greičiau. Kaip visuomet sunkiausia našta tenka vartotojams.

Iki padebesių išaugusios energijos kainos daro didžiulį spaudimą vidutinio vartotojo biudžetui. Mūsų, kaip gyventojų atstovų politikos lygmeniu, pareiga įgyvendinti politiką, kuri garantuotų tvarų aprūpinimą kuru už protingą kainą. Kaip mes to galėtume pasiekti, kai sparčiai senka aprūpinimo kuru „šuliniai“? Mes turime daug daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energijai ir jos ištekliams. Mes turime išplėsti alternatyvių kuro šaltinių tyrimus ir investicijas į juos. Tai jokiu būdu ne nauja mintis, tačiau ligi šiol mes šiuo atžvilgiu nieko esminio nenuveikėme. Europos žmonių ir mūsų aplinkos vardan turime paversti žodžius veiksmais.

Aplinkosauga ir vartotojų finansinė gerovė nėra vienas kitą neigiantys tikslai. Investuodami daugiau pinigų, laiko ir išteklių į atnaujinančios energijos sritį, mes galime įgyvendinti uos abu ir garantuoti tvarų aprūpinimą energija ateityje.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Robert Goebbels visiškai teisus sakydamas, kad vyksta plataus masto spekuliacija nafta, dėl kurios kyla jos kainos. Iš tikrųjų J. Borloo ir A. Piebalgs pasakė tą patį. Žalieji, socialistai ir vieningieji kairieji yra pateikę dalinius pakeitimus, skirtus užtikrinti, kad mūsų rezoliucijoje būtų atsižvelgta į šį klausimą. Aš tikiuosi, kad tie dešinieji, kurie šiandien plojo minčiai dėl kovos su laukinine spekuliacija naftos rinkoje priemonių (aš esu tuo sužavėtas), rytoj balsuos už mūsų pateiktus dalinius pakeitimus. Būtų juokinga, jei šie rūmai turėtų balsuoti už rezoliuciją, kurioje nebūtų nagrinėjama besaikės spekuliacijos naftos rinkose tema.

Antras svarbus klausimas – socialinis aspektas. Mes turime padėti vargingiausiems mūsų visuomenės nariams įveikti šią padėtį. Dėl to rekomenduočiau skirti tikslinę pagalbą. Būtų geriau duoti skurdesniems namų ūkiams po 100 EUR paramos, negu skleisti vadinamas puikias idėjas, pvz., dėl PVM sumažinimo. Aišku, šį tokį mielą prezidentui Nicolasui Sarkozy pasiūlymą Parlamento rytoj atmes, kadangi mes daug mieliau palaikytume J. Borloo, kuris remia idėją, kad būtų įvesta progresyvioji nuolaidų sistema, suteikianti gyventojams galimybę naudoti mažiau energijos naudojančiomis paslaugomis ir prietaisais.

Norėčiau pateikti dvi paskutines pastabas. Pirma, mes sugebėsime iš tikrųjų išspręsti klausimą dėl lėšų skyrimo tik padarę pažangą energijos vadybos ir atsinaujinančios energijos vadybos srityse. Dėl to norėčiau paklausti Komisijos nario, ar Komisija dar kartą nusiteikusi apsimesti kvailele, pristatydama strateginį dokumentą dėl energijos ir energijos saugumo, kuriame nepajėgia spręsti su transportavimo sritimi susijusius klausimus? Visuose projektuose, kuriuos aš mačiau nėra nė žodžio apie transportavimą. Tai juokinga, kadangi Europa yra ypač priklausoma nuo naftos (ne nuo dujų), o jūsų dokumentuose apie tai nieko nepasakyta.

Galutine pastaba kreipiuosi į J. Borloo: po šiandienos Korepero posėdyje, kuriame buvo aptarta atsinaujinančios energijos sritis, aš nebesuvokiu Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos tikslų. Jūs iškreipiate dalykų esmę, kai, naudodamiesi persvarstymo išlyga, siūlote įvesti 20 proc. tikslą. Laimei, šis pasiūlymas valstybių narių daugumos šiandien buvo atmestas. Dėl to kreipčiausi tiesiogiai į Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją: liaukitės kelti grėsmę šiai direktyvai, kadangi tai tikrai labai svarbus dokumentas.

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Europa turi daug galimybių daryti įtaką energijos kainoms, jei imtų gaminti pakankamą kiekį savos energijos, kurios gamybai nereikėtų naftos ir dujų. Ar Europa tikrai siekia žengti šiuo keliu?

Devintajame dešimtmetyje Slovakija ir Vengrija pradėjo bendros Gabčíkovo-Nagymaros hidroelektrinės statybą. Paskui Vengrija pasitraukė iš projekto, o Slovakija viena užbaigė šią statybą. Vietoj energijos gamybos piko metu teko spręsti tarptautiniam arbitražui pateiktą ginčą, kurio rezultatai Vengrija vis dėlto ignoravo.

Dešimtajame dešimtmetyje Slovakija investavo daug lėšų Jaslovské Bohunice atominės elektrinės saugumui gerinti ir eksploatacijos trukmei pailginti. Tarptautinė atominės energijos komisija patvirtino, kad laikomasi visų saugumo reikalavimų. Vis dėlto derybų dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos metu Slovakija buvo įpareigota uždaryti du jėgainės reaktorius pirma laiko.

Europos Komisija šiuo metu svarsto klausimą dėl dviejų papildomų reaktorių Mochovo atominėje elektrinėje statybos. Pirmi du reaktoriai jau veikia saugiai ir efektyviai. Vis dėlto Europos Komisija neskuba rengti atsakymo. Slovakijos pavyzdys rodo, kad tikslo didinti savą gamybą ir taip kontroliuoti energijos kainas Europoje įgyvendinimas vis dar toli.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, pagrindinis šių metų skandalas – naftos kainų kilimas, kuris smogia skurdžiausiems namų ūkiams Europoje. Šiuo atžvilgiu reikalingi politiniai sprendimai, kadangi kartu su uždaviniais dėl perėjimo prie žalios ekonomikos, vamzdynų statybų ir energetikos paketo nuostatų įgyvendinimo, mes turime pradėti ryžtingą kovą su naftos karteliais.

Šiuo metu yra du naftos karteliai, veikiantys Europos gyventojų nenaudai.

Vienas iš jų – tarptautinis naftos kartelis, į kurį mes nesikreipiame vienu balsu (t. y. jokiu balsu apskritai) kadangi, kai OPEC priima sprendimus jis nejaučia jokio ES spaudimo, kuris galėtų stabdyti jo numatytus veiksmus.

Antras kartelis, Komisijos nary, yra Europos rinkos viduje. Jūsų kolega Komisijos narys, atsakingas už konkurenciją, vis dar nesikišdamas stebi jo veiklą. Manau, kad be spekuliacijos problemos, apie kurią teisingai kalbėjo R. Goebbels, mes susiduriame su skaidrumo trūkumu naftos produktų vidaus rinkoje. Tai puiki galimybė imtis priemonių Europos Komisijos konkurencijos generaliniam direktoratui, iš kurio mes laukiame kokios nors veiklos gyventojų naudai, kadangi, jei aš neklystu, konkurencijos politika tebėra Bendrijos kompetencija.

Jei, mums kyla sunkumų dėl OPEC, įgyvendinkime konkurencijos politiką Europos Sąjungos viduje.

  Eluned Morgan (PSE). - Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos energijos gamybos ir vartojimo būdai turi radikaliai keistis. Tai pagrįsta trilypės Komisijos strategijos – tiekimo saugumo, tvarumo ir konkurencingumo – principais. Vis dėlto Komisija neatsižvelgė į vieną pamatinę šių svarbių diskusijų dalį, t. y. į klausimą dėl priemonių prieinamumo kainos atžvilgiu.

Nuo tada, kai buvo paskelbta Žalioji knyga dėl energijos vartojimo efektyvumo, socialistai ragino šį Parlamentą išspręsti vartotojams kylančias problemas. Mes norime klausimas dėl energijos skurdo taptų šių diskusijų dalimi. Kadangi ligi šiol Europos Sąjungoje nėra parengta jokių nacionalinių apibrėžimų ir nėra jokių duomenų rinkimo sistemų, mes neturime jokio supratimo apie šios problemos mastą. Mes tik žinome, kad energijos kainos proporcingai didėjo ir smogė pažeidžiamiausiam mūsų visuomenės sluoksniu.

Norėčiau atvirai įspėti Tarybą, kad derybose dėl elektros ir dujų direktyvų, kurias mes rengiamės pradėti, energijos skurdo klausimo sprendimas bus svarbiausia mūsų susitarimo prielaida. Mes neketiname minti jums ant kojos. Mes prašome, kad būtų imtasi priemonių vietos lygmeniu (ne Bendrijos lygmeniu), tačiau mes tikrai tikimės, kad Europos Sąjunga imsis priemonių energijos stygiui panaikinti ir vargingiausiems žmonėms apsaugoti.

  Luca Romagnoli (NI). - (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, aš drįsčiau teigti, kad turbūt niekas negali pasakyti, kaip suvaldyti augančias energijos kainas per vieną minutę. Pabandykime įvertinti padėtį. Visų pirma mums reikia nacionalinės socialinės politikos, skirtos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir mažoms įmonėms (pvz., žvejų), taip pat ir valstybinėms institucijoms. Dėl to pritariu Claude Turmes pasiūlytoms tikslinėms socialinėms priemonėms. Be to, mums reikia kitokios politikos dėl gamintojų kartelių ir šalių, kaip siūlė Jerzy Buzek ir kiti. Tai, be abejo, ypač svarbu.

Taip pat noriu pabrėžti kitą aspektą, kurį mes dažnai pamirštame. Tai klausimas dėl akcizo mokesčio. Jei vyriausybės nustatytų maksimalią leistiną kainą kurui, akcizo mokestis būtų automatiškai suderintas atsižvelgiant į šias „lubas“, t. y. nebūtų pažeistas nei fiskalinio subsidiarumo, nei laisvos konkurencijos principai. Kodėl neapsvarstyti šios idėjos? Man atrodo, kad A. Piebalgs davė suprasti, kad jis pritaria kažkam panašaus.

Apskritai manau, kad mums reikia strategijos, kuri atlygintų tiems, kurie vartoja mažiau, ir baustų tuos, kurie vartoja daugiau, t. y. strategijos, kuri skatintų energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto mums taip pat reikia priemonių apriboti spekuliacijai, kurių mes iki šiol neturime, taip pat dvipusio mažmeninių kainų ir gamybos sąnaudų suderinimo priemonių.

  Vito Bonsignore (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, energijos kainų tendencijos smaugia ekonomiką ir ardo perkamąją galią šeimų, kurios jaučia negailestingą sąskaitų už energiją kilimą.

Šiuo atžvilgiu akivaizdu, kad reikėtų susieti energijos kainų ir užsienio politikos sritis, t. y. daryti daugiau politinės įtakos šalims gamintojoms. Aišku, Europa turi įgyvendinti trumpojo laikotarpio strategiją, skirtą spartinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir ieškoti naujų būdų eksploatuoti natūralią, švarią energiją, taip pat tiesti naujus vamzdynus. Dėl to taip pat reikėtų sukaupti didesnius naftos ir dujų rezervus.

Tačiau vien to nepakanka. Reikalingos naujos iniciatyvos. Aš pabrėžčiau du pasiūlymus, kuriuos per praėjusias savaites pateikė premjeras S. Berlusconi: pirma, visos energiją perkančios šalys turėtų surengti sutikimą ir nustatyti maksimalios pirkimo kainą; ir antra, reikėtų parengti atominių elektrinių statybos generalinį planą. Ar galėtų Komisija pakomentuoti šiuos du pasiūlymus, Komisijos nary? Be to, ar pateikdamas duomenis apie jūsų parengtą strategiją, kurioje apibrėžtos alternatyvaus apsirūpinimo energija ateities kryptys, galėtumėte pasakyti mums, ar (jūsų žiniomis) tebevyksta finansinės spekuliacijos ir ką Komisija ketina dėl to daryti?

  Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. pirmininke, ši rezoliucija labai svarbi. Mes dėl jos turime savo nuomonę. Dabartinė padėtis audringa kaip Bermudų trikampis, o priklausomybė energijos importo, klimato problemos ir kainos, kurios vargšams yra per aukštos, dar labiau kelia sumaištį. Neužmirškime spekuliantų ir maisto kainų.

Energijos taupymas – reikalingiausias ir efektyviausias mums žinomas sprendimas. Vis dėlto vargšų keliama anglies tarša mažytė palyginti su turtuoliais, kurie visiškai neketina ją iš tikrųjų sumažinti. Jie tiesiog pasiruošę daugiau užmokėti.

Ar šioje padėtyje turėtume įvesti teisės aktus dėl progresyvaus energijos apmokestinimo? Tie, kurie gali užsimokėti, mokėtų už energiją palyginti daugiau. O gal turėtume nustatyti aukštesnę kainą prekių, kurioms gaminti suvartojama daug energijos, arba paslaugoms, kurių atveju energija švaistoma? Be abejo, reikėtų įvesti spekuliantų kontrolę. Mes kalbame apie tvarią plėtrą, t. y. turime padėti tiems, kurie jaučia energijos skurdą, ir užtikrinti, kad ir jų atvejų būtų taikoma tvarumo principas. Tai mūsų pagrindinė nuomonė.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, vienas iš projektų, kuriuos skatino įgyvendinti Europos Sąjunga, bendra elektros rinka Airijos saloje. Ar gali Komisija paaiškinti, kodėl ji nesiima Šiaurės Airijos vartotojams skirtų priemonių ir kodėl vietoj stabilumo ir kainų mažinimo, nuo šių metų sausio mes patyrėme didelį 52 proc. kainų šuolį ir juntame nuolat didėjantį atotrūkį nuo kainų, taikomų likusioje Jungtinės Karalystės dalyje, kurioje per tą patį laikotarpį kainos tepakilo 29 proc.? Tai, aišku, daug mažiau negu 52 proc.

Ar Komisija ištirs šio plano nesėkmės priežastis, nes jį pradėjęs ministras Nigel Dodds pažadėjo, kad jį įgyvendinus bus efektyviai taupoma energija ir padidės konkurencija, dėl kurios atsiras sąlygos sumažinti didmeninę elektros kainą ir dėl kurios didelę naudos dalį pajus vartotojai? Mažiau kaip metų mano rinkėjams tai vis dar tik tušti pažadai. Ypač norėčiau sužinoti, ar Komisija ištirs ESB dominavimo pietų rinkoje priežastį ir jos įtaką bendros elektros rinkos projekto žlugimui, taip pat priežastis per mažos konkurencijos, kuri, be abejo, yra būtina bet kokios bendros elektros rinkos sėkmės sąlyga?

  Ari Vatanen (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mes, kalbėdami apie kainas, visada kalbame apie atsinaujinančią energiją. Vis dėlto žinome, kad tai mums labai brangiai atsieis, todėl be pėdsako išnykta mūsų finansinė atsakomybė dėl energijos kainų. Ką galima būtų pasakyti apie šiuos 80 proc.? Ką galima būtų pasakyti apie rytdienos didėjančio energijos vartojimo patenkinimą?

Pažvelkime į Nord Stream. Mes tik kalbame apie aplinkos standartus, susijusius su Nord Stream. Tai tampa truputį panašu į įvertinimą standartų virvės, iš kurios padaryta kilpa ant jūsų kaklo, kadangi Nord Stream ir panašūs projektai mažina mūsų nepriklausomybę nuo energijos importo tuo metu, kai mes turime ją padidinti.

Taigi, ką mes ketiname daryti? Vienintelis iš tikrųjų atsakingas atsakymas – branduolinė energija, kadangi tai nepriklausoma, pigu ir konkurencinga, be to, kainą yra iš anksto numatoma. Branduolinė energija nekelia taršos ir didina nepriklausomybę nuo Rusijos.

  Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, augančių energijos kainų sąlygomis ypač svarbu didinti kainodaros skaidrumą. Turi būti parengtos bendros taisyklės, skirtos bendros Europos energijos rinkos plėtrai. Taip bus užtikrinta daugiau saugumo naujoms investicijoms į energetiką ir į elektros ir dujų perdavimo tinklus. Kaip tik trečiame energetikos pakete, kuris turi būti priimtas kiek galima greičiau, ir Komisijos, ir Tarybos vaidmuo šiuo atžvilgiu yra ypač reikšmingas. Paketas stiprina energetikos srities reguliuotojų teises ir nepriklausomybę ir sudaro prielaidas derinti jų veiksmams per naujai įsteigtą agentūrą. Be to, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į „energijos skurdo“ sąvoką ir į šios sąvokos apibrėžimą nacionaliniu lygmeniu, kad remiantis juo ir valstybiniais visuotinės svarbos paslaugų mechanizmais būtų galima užtikrinti, kad žemiau skurdo slenksčio gyvenantiems žmonėms žiemą būtų tiekiamas minimalus reikalingas energijos kiekis.

Manau, kad aukštų energijos kainų problema taip pat galėtų būti pažabota vykdant tinkamą energetikos politiką, kurioje būtų numatytos paskatos, skirtos energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančios energijos šaltinių ir aplinką tausojančių produktų sritims. Mes su įdomumu apsvarstysime pasiūlymą dėl energijos vartojimo efektyvumo, kurį Komisijos narys A. Piebalgs pateikė savo pareiškime.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE). - (RO) remiantis mokslo tyrimų išvadomis bent jau 20 proc. Europos Sąjungoje suvartojamos energijos yra iššvaistoma. Mes turėtume atkreipti dėmesį, kad namų ūkiai gali sutaupyti beveik 30 proc. energijos. Tai reiškia, kad galėtų būti sutaupytas vienas trečdalis energijos, kuri šiuo metu sunaudojama daugiabučiuose namuose. Neblogas sprendimas – namų šildymo sistemų rekonstrukcija, tačiau jis nepagrįstai ignoruojamas ir nepakankamai finansuojamas ES.

Pvz., Rumunijoje ši rekonstrukcija padėtų kasmet sutaupyti energijos, kurios kiekis prilygtų daugiau kaip 600000 tonų naftos. Manau, kad Europos Parlamentas turėtų paremti pasiūlymą dėl bent jau 10 proc. ES finansavimo, kuris galėtų būti skirtas namų šildymo sistemų efektyvumui gerinti, didinimo. Tai konkretus, tinkamas ir tvarus sprendimas problemų, kurios kyla gyventojams dėl augančių energijos kainų.

  Gyula Hegyi (PSE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau kalbėti tik apie vieną energijos kainų aspektą, t. y. apie centrinio šildymo šilumos kainą. Vengrijoje, šimtai tūkstančių namų ūkių naudoja centrinį šildymą (daugiausia šeimos su kukliomis pajamomis), todėl šiuo būdu tiekiamos šilumos kaina – gyvybiškai svarbus socialinis klausimas. Vis dėlto dėl sunykusios infrastruktūros ir dėl kitų techninių priežasčių centrinio šildymas daug brangesnis nei autonominis šildymas. Tai prieštarauja sveikam protui ir pagrindinėms aplinkosaugos nuostatoms. Štai kodėl, kai tik man pasitaiko proga, aš primygtinai raginu Komisiją ir Tarybą skirti finansinę pagalbą centrinio šildymo sistemoms rekonstruoti, kad jos patenkintų socialinio priimtinumo ir ekologinio efektyvumo principus. Tol, kol kai kuriose valstybėse narėse centrinis šildymas bus daug brangesnis nei autonominis šildymas, kalbos apie energijos vartojimo efektyvumą tebus grynas tuščiažodžiavimas.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, Europos Komisija parengė priemonių paketą atominių elektrinių saugumui ir patikimumui užtikrinti. Ar garantuojate, kad šis paketas bus pagaliau įtrauktas į Tarybos darbo grupės darbotvarkę, kad jis galėtų būti priimtas dar Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai metu?

Norėčiau paklausti Komisijos narį A. Piebalgsą, ar būtų galima surengti susitikimą su Komisijos nariu L. Kovácsu ir aptarti galimybę dėl paskatų energetikos sektoriui nustatymo ir investiciją į energetiką nurašymo tam, kad pelnas galėtų investuoti protingai. Tai taip pat galėtų padėti mažinti kainas.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Kad išspręstume energetikos problemas, turime turėti bendrąją energetikos politiką su vidaus ir užsienio politikos aspektais. Turime sukurti vidaus rinką. Trečiasis energetikos paketas yra to pagrindas. Tačiau pati direktyva to nepadarys. Turime tai paremti finansiškai ir realiai sukurti jungtis, tiek dujų, tiek elektros srityje ir tai užtikrins mums energetinį saugumą.

Išorės aspektas, Europos Sąjunga, kaip PPO, turi kalbėti vienu balsu. Komisija turi turėti galią derėtis dėl energetikos kainų. Ne kiekviena valstybė atskirai, o kaip vienas didelis pasaulio rinkos dalyvis mes galime kalbėti apie kainas.

Būtina matyti plačiai, kas gi yra mūsų energetikos tiekėjai? Ar mes netiesiame dujotiekių, kurie potencialiai neturės dujų, kaip įtariama dėl Nord Stream? Ar mes matome Arktį, kuri yra potencialus energetikos šaltinis?

Noriu dar paminėti, kad labai svarbus aspektas yra trumpalaikės priemonės. Tai – derybos su OPECO šalimis ir akcizo klausimas.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šiose diskusijose kolegos iš socialistų ir žaliųjų stovyklos minėjo nepriimtiną spekuliaciją, kuri neigiamai veikia energijos kainas. Aš jiems pritariu. Aš paprašyčiau, kad jie taip pat atkreiptų dėmesį į politinį energijos kainų aspektą, ypač į buvusio Vokietijos Kanclerio Gerhardo Schroederio karjerą, kuris šiuo metu yra Gazprom samdinys ir kuris gana aiškiai atstovauja nebranduolinės energetikos interesams, tačiau, kaip mums priminė Ari Vatanen, nėra laisvas nuo Rusijos politikos.

Norėčiau paklausti Tarybos, ar ji savo atsakyme galėtų išaiškinti gaires dėl ES bendros energetikos politikos įgyvendinimo, ypač dėl jo tvarkaraščio. Taip pat norėčiau paklausti Komisijos nary, ar jis pateikė Tarybai naftos ir dujų, pvz., iš Rusijos, santykinių kainų lentelę, kurioje jų kaina būtų lyginama su suskystintų gamtinių dujų iš Kataro, branduolinės energijos ir kitų energijos rūšių kaina. Klausiu dėl to, kad man atrodo, jog mūsų vyriausybės iš tikrųjų nesugeba užtikrinti energijos, kurios kainos tenkintų vartotojus, gamybos. Jie siekia savų politinių interesų.

  Jean-Louis Borloo, einantis Tarybos Pirmininko pareigas – (FR) Gerb. pirmininke, turiu tris pranešimus. Aš iš tikrųjų manau, kad energijos gamybos vienoje vietoje ir gabenimo ir pardavimo visame pasaulyje era atsakinga už teritoriniu lygmeniu susidariusią padėtį, kuri (ne be pagrindo) tapo pasaulio finansų krizės dalimi, kadangi esa lietaus, kuris yra naudingas, tačiau kyla ir potvynių. Kai netikėtai iškrenta per daug lietaus vietoje, kuri negali jo viso sugerti, mes tai vadiname potvyniu ir katastrofa. Taip nutiko finansų rinkose, kurias dėl šalutinių produktų „srovės“ priežastis ir visų sukauptų lėšų netinkamos valdymo, taip pat kilo katastrofa.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, energija – šimtmečio tema. Klausiausi ką tik kalbėjusio R. Goebbelso ir buvau pritrenktas emocingo jo pranešimo tono. Manau, kad mes ne tik turime sumažinti mūsų vartojimo lygį, bet ir taip jį pakeisti, kad būtų sumažinta mūsų priklausomybė nuo atitinkamos energijos rūšies. Dėl to taip pat kils problemų kaip ir anglies atveju, kuri yra vietinės reikšmės žaliava, tačiau tokia, į kurią turi būti atsižvelgta. Mes taip pat turime išaiškinti, apriboti ir užkirsti kelią spekuliacijai.

ES ir OPEC susitikime prieš pusantro mėnesio buvo pateiktas pasiūlymas pasitelkti specialistus, kurie atliktų visapusišką padėties įvertinimą, kad atsirastų galimybė suprasti, kas trumpuoju laikotarpiu įvyko įvairiuose rinkos sektoriuose.

Tada kyla ilgalaikių prognozių problema. Iki šiol vienintelis pasiūlymas – sprendimas, priimtas Jedoje, t. y. Europa, kitaip tariant kiekviena Europos valstybė ir Europa kaip visuma, turi skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti vartojimą. Jei mes šešis – devynis milijardus nurašysime į nuostolius ir jei bandysime įgyvendinti šį modelį, tai prognozių teikėjai visada bus teisūs.

Komisijos nary, gali kilti klausimas dėl tam tikrų priemonių taikymo ir dėl įvairių mokslo tyrimų sričių finansavimo globaliu lygmeniu didinimo. O energijos vartojimo efektyvumo temą mes tikrai dar nekartą gvildensime.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, aš iš tikrųjų norėčiau dar kartą patikinti jus, kad naftos kainos mažės. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į svarstomas problemas, kurių mes kažkaip neįvertinome. Naftos rinkos užtikrino fizinį naftos tiekimą, dujų rinkos tiekia fizines dujas, o anglies rinkos aprūpina anglimi. Tai reiškia, kad tarp finansų rinkų ir naftos rinkų sąveika gali būti veiksminga. Kitaip tariant, neturime abejoti rinka, tačiau turime keisti būdus, kuriais mes gaminame ir vartojame energiją Europos Sąjungoje. Tai rimta priemonė, kadangi negalime laukti nuslūgs įtampa rinkose.

Plėtra tęsiasi. Dėl plėtros didėja energijos išteklius pareikalavimas, tačiau nė vienos šiuo metu prieinamų energijos išteklių rūšių nėra tiek, kad galėtume teigti, kad lengva prieiga yra garantuota. Dėl to turime įgyvendinti pavyzdinį poslinkį, mes turime iš tikrųjų investuoti kapitalą į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius, mokslo tyrimus ir plėtrą, t. y. skatinti naujas investicijas.

Bet tam mums reikia pinigų, kuriuos investuotų ir privatūs, ir valstybiniai investuotojai. Mums tai pavyks padaryti tik iš tikrųjų veikiančios rinkos sąlygomis. Iš tikrųjų veikianti rinka – rinka, kurioje visi moka tikrą kainą, kuri apima ne tik išlaidas, bet ir investicijų palūkanas. Turime daugiausia dėmesio skirti Europos Sąjungos galiojančiuose teisės aktuose jau apibrėžtiems valstybinių tarnybų įsipareigojimas, susijusiems su namų ūkiais arba MVĮ, kuriems iš tikrųjų reikia paramos. Vis dėlto neturime nukrypti nuo šio kurso.

Aš tikiu (ir kartoju tai vėl ir vėl), kad pasiūlymai, įtraukti į antrą paketą, – ypač svarbi prielaida skatinti pokyčiams. Dėl to, siekdami dar labiau sustiprinti nuostatas, keletu elementų papildysime šias antroje strateginėje energijos apžvalgoje esančias eilutes: infrastruktūros poreikio ir energijos aprūpinimo įvairinimo, išorinių energijos ryšių, naftos ir dujų akcijų ir krizinių mechanizmų, energijos vartojimo efektyvumo ir tinkamo ES vietinių energijos šaltinių naudojimo.

Mes einame teisingu keliu. Neturime nuo jo nukrypti ir manyti, kad esama stebuklingų sprendimų, kurie padės nedelsiant sumažinti kainas. Vis dėlto, jei eisime šiuo keliu, mes iš tikrųjų galime garantuoti, kad jau ši mūsų karta turės efektyvią, įperkamą ir švarią energiją. Jei mes per lėtai keisime energetikos sektorių, tai ne tik patys nukentėsime, bet pakenksime ir ateinančioms kartoms.

Taigi esame kritiškoje stadijoje ir, kaip sakė ministras, energija – svarbiausia šio šimtmečio svarstoma problema. Tai tikrai svarbiausia svarstoma problema, bet visuomenė ne visuomet tai suvokia. Vyrauja nuomonė, kad mes turime sidabrinę kulką, kuri pakeis viską. Mes turime eiti taku, kurį pramynėme kartu su Parlamentu. mano nuomone, labai svarbi sąlyga – priemonių nuoseklumas, todėl ypač tikiuosi, kad šis Parlamentas priims pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų. Tai ypač svarbu, kadangi tai būtų geriausia priemonė kovai su augančiomis naftos kainomis.

  Pirmininkas. − Man perduoti šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pastaruoju metu patyrėme beprecedentį kuro kainų augimą. Jį daugiausia sukėlė bendrovės, kurių pelnas labai išaugo taikant kainų spekuliaciją, kuri remiasi pigiai įgytų naftos akcijų vertės spekuliavimu.

Šis skandalingas kainų kilimas apskritai pablogino gyventojų, ypač mažiausiai pasiturinčių visuomenės sluoksnių, gyvenimo sąlygas ir padarė triuškinantį poveikį ekonominei veiklai įvairiuose sektoriuose, pvz., transporto ir kitų paslaugų, pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės.

Vis dėlto, nepaisant ženklaus žaliavinės naftos kainų sumažėjimo, kai kuriose šalyse aukštos kainos išliko, ir dėl to kenčia vartotojai. Atsižvelgiant į tai, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įvestas mokestis, kuris būtų taikomas tik spekuliaciniam pelnui iš akcijų ir kuris patektų į valstybės biudžetą. Tada šios pajamos galėtų būti paskirstytos ekonominiams sektoriams ir žmonėms, kurie buvo labiausiai paveikti.

Tačiau svarbiausios permainos turėtų būti struktūrinio pobūdžio, sustabdant energetikos sektoriaus liberalizavimą ir nepamirštant, kad tai – strateginis sektorius vystymosi požiūriu. Taigi jis turėtų būti nacionalizuotas, kad būtų užtikrinta viešoji politika, atitinkanti nacionalinius ir visų gyventojų interesus.

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Ar tinkama, kad Europos Parlamentas svarsto energijos kainas baigiantis vasarai. Daugelis mano rinkėjų jau stebi termometrą su tikrai didele baime, nes dėl krintančios temperatūros jie turi skaičiuoti, ar pajėgs sumokėti už tokį brangų šildymą.

Sąskaitos už namų ūkyje sunaudotas dujas ar elektrą diena laukiama su didele baime. Ir ne tik labiausiai nepasiturinčios šeimos turi priimti sprendimus dėl svarbių pirkinių, be kurių jos turės apsieiti šį rudenį ir žiemą, kad galėtų gyventi šiltai.

Ypač nukenčia namų ūkiai, kuriuose yra mažų vaikų ar pagyvenusių žmonių. Juose ištekliai labiausiai riboti, energijos poreikis – didžiausias.

Aš visiškai palaikau bet kokias priemones, kurios palengvintų energijos kainų naštą, tenkančią pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

Civilizuotos Europos širdyje, XXI amžiuje šilti namai negali būti laikomi prabangos dalyku.

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Paskutiniais mėnesiais tiesiai mūsų akyse energijos kainos pakilo, kaip niekada anksčiau. Sparčiai augančios energijos vartojimo kainos gali sukelti labai žalingas pasekmes Europos konkurencingumui. Be to, šis procesas turi neigiamą poveikį labiausiai neapsaugotiems visuomenės sluoksniams. Problemą dar labiau paaštrina tai, kad kai kurios šalys naudojasi turimomis žaliavų atsargomis siekdamos politinių tikslų. Dėl jo energijos kainų augimas tapo vienu opiausių politinių klausimų.

Nors nė viena valstybė narė negali išvengti neigiamo kainų augimo poveikio, kai kurios šalys atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje. Dėl pasyvios, klaidingos Vengrijos vyriausybės politikos vien 2008 m. dujų kaina vartotojams didėjo keturis kartus. Dėl tos pačios politikos energijos kainų augimas tapo viena svarbiausių socialinio nepasitenkinimo Vengrijoje priežasčių.

Siekiant, kad kainų augimas išliktų valdomas, būtina koordinuota, nuosekli veikla. Visomis priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti, kad ilgalaikių tarptautinių susitarimų, nustatančių energijos tiekimą, sistema būtų skaidri. Be to, turi būti stiprinama konkurencija ir Bendrijos, ir valstybės narės lygmenimis, kartu taikant priemones, skirtas gerinti energijos naudojimo efektyvumą. Europos Sąjunga turi žengti konkrečius žingsnius, kad užsitikrintų tvirtą poziciją, pirmiausia statydama alternatyvios energijos transporto kelius. Kartu mes manome, kad turi būti koordinuojamos priemonės, skirtos apsaugoti labiausiai nepasiturinčius visuomenės sluoksnius. Manome, kad elektros energijos kainų augimas nebūtinai turi reikšti socialinių skirtumų gilėjimą.

  Katrėn Skas (PSE), raštu. – (ET) Būtina, jog šią žiemą valstybių narių vyriausybės darytų viską, kas įmanoma, kad palaikytų gyventojus, kuriems energijos kainų kilimas gali būti per didelė našta. Prognozuojama, kad ir Estijoje kainos kils 30–40 proc. Aš ypač nerimauju dėl poveikio, kurį augančios energijos kainos gali turėti mažas pajamas gaunančioms, nepasiturinčioms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Visiškai pritariu, kad valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių įperkamoms energijos kainoms užtikrinti. Šios priemonės turi apimti specialias socialines pašalpas ir nuolaidas, taip pat paskatas gerinti namų ūkių energijos naudojimo efektyvumą.

Taip pat esu įsitikinusi, kad valstybės narės turėtų parengti veiksmų planus kovai su energetiniu skurdu. Visų pirma reikia apibrėžti „energetinį skurdą“. Sąvokos apibrėžimas padėtų susitelkti į tikslus. Mes turime padėti kiekvienam pakilti iš kuro skurdo!

Kitaip nei, pvz., Didžiojoje Britanijoje, mano šalyje, Estijoje, sąvoka „energetikos skurdas“ yra labai neįprasta. Tai – tipiškas eurožargono, kuris, apgalvotai ar ne, vis dažniau vartojamas pavyzdys. Tačiau už jo slypi labai įdomi mintis, su kuria turi susipažinti teisės aktų kūrėjai.

Specialios socialinės pašalpos vyresnio amžiaus asmenims, didelėms šeimoms ir neįgaliesiems, vadinamos „žiemos kuro išmokomis“ ar „šalto oro išmokomis“, Didžiojoje Britanijoje atlieka svarbų vaidmenį. Tokios priemonės, mano nuomone, yra puikus pavyzdys kitiems.

Apie taupymą daug kalbama, bet mažai daroma, nors imtis veiksmų būtų greičiausias būdas kažką pakeisti. Kuo geriau izoliuoti ir taupiau energiją naudojantys yra mūsų namai, tuo mažiau turėsime išleisti temperatūros juose išlaikymui. Būtų galima nemažai sutaupyti, nes, pvz., Estijoje pastatai sunaudoja 40 proc. pirminės energijos. Bet mes neturime galvoti, kad išspręsime šį klausimą perleisdami iniciatyvą šąlantiems žmonėms.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja