Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2158(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0358/2008

Debatai :

PV 23/10/2008 - 4
CRE 23/10/2008 - 4

Balsavimas :

PV 23/10/2008 - 8.8
CRE 23/10/2008 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0524

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. spalio 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
  

Paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, kad biudžeto paketui buvo pritarta. Žinoma, kaip Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas aš domėjausi su šia sritimi susijusiais reikalais ir esu ypač patenkintas, kad buvo pritarta svarbiam projektui – Europos jaunimo olimpiniam festivaliui, kuris vyks Tamperėje.

Svarbu užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos remti projektams, kurie yra artimi visuomenei. Tada žmonės gali pamatyti ir patirti, kad Sąjunga veikia jų regione. Biudžetas yra stiprus, tačiau manau, kad dėl vienos antraštinės dalies, kurioje kalbama apie Europos Sąjungą kaip pasaulinę partnerę – t. y. 134 pakeitimo – balsavau klaidingai, nes vadovavausi frakcijos sąrašu. Su šiuo pakeitimu nesutinku visais požiūriais. Tai reikėtų pabrėžti. Tačiau kitais šio biudžeto projekto aspektais esu patenkintas ir džiaugiuosi, kad jam pritarta.

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, balsuodama dėl 2009 m. bendrojo biudžeto projekto 134 pakeitimo susilaikiau, nes šio pakeitimo pateikėjai nesąžiningai ir ciniškai piktnaudžiauja daugelio mūsų piliečių tikrais nuogąstavimais ir baimėmis, teigdami, kad šiuo metu – kaip ir anksčiau – ES plėtrai skirtos lėšos skiriamos vyriausybėms ir organizacijoms, kurios vykdo programas, susijusias su: „priverstiniais abortais, priverstiniu sterilizavimu ir kūdikių žudymu“. Visa tai griežtai smerkiame. To net nereikia sakyti. Panašiai jie pateisina ir šio emocingo pakeitimo tekstą. Šiuo tekstu naudojamasi viena akimi žiūrint į kitų metų birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Šis pakeitimas apibūdinamas taip: „siekis, kad 2009 m. ES biudžete tokiems projektams ES lėšos nebūtų skiriamos“. Kadangi ES lėšos taip niekada nebuvo naudojamos, ir visada buvo naudojamos laikantis Kairo tarptautinės konferencijos gyventojų ir plėtros klausimais išvadų, ir šių metų biudžete nėra nė vieno tokio pasiūlymo, visi nešališki ir sąžiningai mąstantys komentuotojai turėtų pripažinti, kad šio pakeitimo pateikėjai daro politinę žalą.

 
  
  

− Pranešimas: Jutta Haug (A6-0398/2008)

 
  
MPphoto
 

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE).(BG) Aš pritariau 2009 m. biudžetui ir pasiūlymui jį padidinti, palyginti su tuo, ką siūlė Komisija. Nors jo nepakanka visų valstybių narių dideliems poreikiams tenkinti ar visoms prioritetinėms politinėms programoms įgyvendinti, manau, kad juo laikomasi pagrindinio ES principo – solidarumo.

Finansinė priemonė, pagal kurią lėšos skiriamos mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams, yra svarbus veiksnys siekiant suderintos plėtros. Šiuo požiūriu svarbus Sanglaudos fondas, nes jis skirtas toms valstybėms narėms, kurioms reikia įveikti atsilikimą ekonominės ir socialinės plėtros srityje. Jis ypač svarbus naujosioms valstybėms narėms, kurioms iš tikrųjų reikia bendrijos finansinių išteklių. Nemanau, kad šių išteklių skyrimo sąlygos turėtų būti griežtesnės nei patvirtintos Europos Sąjungos taisyklės ir procedūros.

Jie labai svarbūs padedant Bulgarijai įveikti atsilikimą plėtros srityje ir pasiekti vidutinį Europos Sąjungos gyvenimo lygį. Balsavimas prieš pasiūlymą Sanglaudos fondo išteklius pervesti į rezervą yra geras sprendimas. Pasiūlymas buvo susietas su neaiškiais kriterijais, ypač kalbant apie atlyginimą už neišmokėtas lėšas. Mano požiūriu, Europos Komisija ir Parlamentas turi pakankamas kontrolės priemones, kad užtikrintų veiksmingą lėšų leidimą.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš 2009 m. biudžeto projektą, ypač prieš Komisijos biudžetą dėl tos pačios priežasties, dėl kurios norėčiau padaryti politinį pareiškimą, kuriuo prieštarauju Komisijos veiksmams.

Iš esmės manau, kad Komisija pagal apibrėžimą yra institucija, veikianti pagal nedemokratinius principus, kadangi ją sudaro visiškai politiniu būdu skiriami aukšti pareigūnai, kurie, nepaisant to, elgiasi kaip kokie nors Europos mandarinai, sunkiai pakenčią priežiūrą ir kuriuos dėl to sunku nubausti.

2009 m. biudžetą vertindamas politiniu požiūriu pirmiausia prieštarauju Komisijos nuolatinėms pastangoms teisėtais ir neteisėtais būdais toliau siekti islamiškos ir neeuropietiškos Turkijos prakeiktos narystės Europos Sąjungoje. Šiai politikai pritarti neketinu.

 
  
  

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai

 
  
MPphoto
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mes balsavome už K. Sinnot pateiktą 134 pakeitimą, kuriuo siekiama, kad Bendrijos parama nebūtų teikiama vyriausybėms ar organizacijoms, remiančioms programas, kuriomis pažeidžiamos žmogaus teisės, pvz., susijusias su priverstiniais abortais, priverstiniu sterilizavimu ir kūdikių žudymu, ar jose dalyvauja.

Tačiau mes abejojame K. Sinnott teiginiais, kuriais ji grindžia šį pasiūlymą dėl pakeitimo. Praėjusios savaitės pranešime spaudai ji kalbėjo apie Kiniją ir Vietnamą, kuriuose, jos teigimu, ES lėšos, skiriamos per Jungtinių Tautų gyventojų fondą (angl. UNFPA), šiuo metu naudojamos priverstiniams abortams, priverstiniam sterilizavimui ir kūdikių žudymui. Šį rytą kalbėjau su UNFPA skyriaus Briuselyje direktoriumi, kuris sakė, kad UNFPA, Jungtinių Tautų gyventojų programa, neremia prievartos ar abortų. Ji veikia pagal 1994 m. tarptautinės konferencijos gyventojų ir plėtros klausimais suteiktus įgaliojimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad pagal reprodukcinės sveikatos priežiūros programas turėtų būti teikiama kuo daugiau paslaugų ir netaikoma jokia prievartos forma. Be to, pasaulio bendruomenė nusprendė, kad abortų negalima propaguoti kaip šeimos planavimo metodo. Kinijos piliečiams UNFPA veikla ir jos į šią šalį atneštos iniciatyvos buvo naudingos. Kinijos ir kitų valstybių regionuose, kuriuose dirba UNFPA, moterys turi daugiau su reprodukcine sveikata susijusių sprendimų pasirinkimų, joms teikiama daugiau informacijos apie reprodukcinės sveikatos priežiūrą, taip pat jos turi daugiau laisvės ją gauti.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šis balsavimas ir biudžetas buvo sudėtingi. Gailiuosi, kad nepriimtas 133 pakeitimas, nes jį priėmus daugiau dėmesio būtų skiriama specialiose įstaigose prižiūrimų vaikų su negalia poreikiams. Mes siekėme, kad vaikai nebūtų prižiūrimi šiose įstaigose. Tačiau šis klausimas neišnyko, ir mes toliau kovosime už jų teises. Tikiuosi, kad Komisijos pirmininkas atsakys į mano laišką šiuo klausimu.

 
  
  

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0397/2008)

 
  
MPphoto
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš rezoliuciją dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto dėl to, kad Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas vėl paskutinę minutę pateikė pakeitimą, kurio dauguma kolegų Parlamento narių net nematė ir kurio masto jie neįvertino. Šiuo pakeitimu siekiama taip interpretuoti žymųjį P. Coxo paketą dėl Europos Parlamento narių statuso ateityje, kad savanoriškas pensijų fondas taptų beprasmis.

Šis pakeitimas neatspindi to, kas aiškiai nustatyta P. Coxo pakete. Negali būti jokios kalbos apie beveik visų Parlamento narių naujųjų teisių atmetimą. Šis pakeitimas negali turėti nė mažiausio poveikio šios srities įgyvendinimo nuostatoms.

Siekiame, kad ši padėtis būtų ištaisyta, nes balsavimas vyko Parlamento narių neinformavus. Dabar jie visi ateina pas mane pasikalbėti, sugluminti tikrojo šio pakeitimo masto. Kaip pensijų fondo pirmininko pavaduotoja, sieksiu, kad ši padėtis būtų ištaisyta.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, per galutinį balsavimą balsavau prieš 2009 m. įvairių Europos institucijų, įskaitant Parlamentą, bendrojo biudžeto projektą. Taip padariau pirmiausia todėl, kad nesu įsitikinęs, ar visos be išimties Europos institucijos taupiai ir atsakingai naudoja labai daug mokesčių mokėtojų pinigų. Nuoširdžiai kalbant, manau, kad yra atvirkščiai.

Mūsų rinkėjai Europos institucijas įsivaizduoja taip – tai turėtume gerai žinoti: tai šilta vietelė, kurioje valdininkai ir Europos Parlamento nariai sudaro panašią į sovietų nomenklatūrą, kuri sprendimus priima visuomenei nežinant, o tie sprendimai neabejotinai prieštarauja piliečių interesams.

Taip mus įsivaizduoja. Aišku, tai netaikytina visiems ir viskam, tačiau šis įvaizdis, kalbant apie didelį skaičių Europos institucijų, iš dalies teisingas.

Mano nuomone, kad mūsų Europos įvaizdis būtų teigiamesnis, artimiausiu metu turime susitvarkyti savo pačių namuose.

 
  
  

− Rekomendacija: Ulrich Stockmann (A6-0375/2008)

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Leiskite paaiškinti, kodėl balsavau už U. Stockmanno pranešimą dėl kelionių oru mokesčių. Pirma – teigiamai vertinu įpareigojimą oro linijų bilietuose ir pasiūlymuose keleiviams nurodyti bendrą kainą, įskaitant oro uosto mokesčius, kadangi dėl to padidės keleivių sprendimų skaidrumas ir tai paskatins ekonominę konkurenciją. Tačiau labiausiai teigiamai vertinu tai, kad nustatoma riba, kuri suvienodina pagrindinius šalių oro uostus ir didesnius oro uostus, dėl jos mažesni oro uostai galės pasiūlyti mažesnes kainas ir taip konkuruoti rinkoje, kurioje šiuo metu labai trūksta skaidrumo. Dėl to regionų oro uostams atsiranda galimybė vystyti visuomenei teikiamas oro kelionių paslaugas ir plėsti jų spektrą.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0537/2008)

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad, atsižvelgiant į didėjančią piratavimo jūroje prie Afrikos Kyšulio grėsmę, pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl piratavimo projektu prisidedama prie valstybių narių ketinimų vykdyti koordinuotą karinę jūrų kampaniją. Deja, didžioji dalis pakeitimų yra neįtikėtinos viltys arba juose kalbama apie akivaizdžius dalykus, pvz., anarchijos įsigalėjimą Somalyje ir įvykius, dėl kurių būtina padaryti visapusiškas išvadas.

Tikrai nebus galima veiksmingai kovoti su piratavimu, jei nebus sunaikintos piratų bazės. Taip pat gaila, kad šiame tekste nenurodoma pagrindinė piratavimo atgimimo priežastis – Europos civilizuojančios įtakos šioje pasaulio dalyje sumažėjimas.

Taip pat manau, kad gana keista ir nepagrįsta reikalauti, kad valstybių narių karinio jūrų laivyno pajėgos kovos su piratavimu veiksmus atskirtų nuo veiksmų, vykdomų pagal operaciją „Tvari taika“, lyg O. Bin Ladenas išskaptuotoje kanojoje iš Afganistano rengtųsi kokiu nors būdu pabėgti į Pakistaną, o iš ten – į Naująją Zelandiją. Suprantu, kad yra noras nustatyti šį skirtumą, tačiau tame regione esantys laivai savaime turės vykdyti abi misijas.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0544/2008)

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, apskaitos standartai yra pagrindinis finansinių paslaugų kalbos elementas. Investuotojams veiksmai siekiant valstybių narių apskaitos standartus priartinti prie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) yra didelis žingsnis į priekį. Jie reiškia, kad įmonės galės skelbti vienos formos ataskaitas, kurias turėtų pripažinti pagrindinės pasaulio ekonomikos. Kanada, Kinija, Japonija, JAV, o šiuo metu ir Indija, ketina artinti jų standartus prie TFAS.

Nors tai ir pranešėjo nuostatas dėl skaidrumo vertinu teigiamai, pripažįstu, kad dar daug reikia padaryti, kad būtų pasiektas tikras suartėjimas. Todėl mes su kolege pranešėja Margarita Starkevičiūte patvirtinome pakeitimus, kuriais siekiama stebėti šio suartėjimo proceso pažangą. Tikiuosi, kad Komisija, diskutuodama su įvairiomis valstybių narių institucijomis, gali išlaikyti šią pažangą. Kalbant apie JAV norėčiau, kad naująja administracija būtų galima pasitikėti ir būtų galima siekti reikalingos pažangos. Komisija šiuo požiūriu turėtų daryti nuolatinį spaudimą.

Kalbant apie pačius standartus labai svarbu laikytis pagrindinių principų, kuriuos nustatė Tarptautinių apskaitos standartų valdyba. Šių taisyklių vientisumą bus bandoma pažeisti dėl šalių interesų. Tam reikia griežtai priešintis, ir esant tokiam spaudimui būtina remti teisingos vertės apskaitą.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0562/2008)

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsuodama dėl rezoliucijos dėl orlaivių saugumo ir kūno skaitytuvų susilaikiau. Taip padariau ne dėl to, kad prieštarauju joje išreikštoms abejonėms dėl keleivių teisės į privatumą – visiškai priešingai. Taip pat manau, kad kūno skaitytuvai negali būti naudojami neatlikus galimo šios technologijos poveikio jos naudotojams mokslinio ir medicininio įvertinimo.

Apgailestauju tik dėl to, kad buvo atmestas pasiūlymas atidėti balsavimą ir pakviesti Komisijos narį A. Tajani pristatyti tyrimą, kuris leistų mums priimti pagrįstą sprendimą dėl kūno skaitytuvų.

Tai labai rimtas klausimas, susijęs su piliečių saugumu ir naujoviškos technologijos naudojimu. Todėl labai apgailestauju, kad Parlamente šis klausimas taip menkai vertinamas.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (RC-B6-0571/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zita Pleštinská, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Gerb. pirmininke, būdama viena iš pasiūlymo dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Holodomoro, Ukrainoje 1932–1933 m. dirbtinai sukelto badmečio, minėjimo autorių ir PPE-DE frakcijos narė, norėčiau padėkoti kolegoms Parlamento nariams, kurie balsavo už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Vadovaujant PPE-DE frakcijai, buvo pasiektas kompromisas, pagal kurį buvo išbrauktas žodis „genocidas“ – kaip prašė Socialistų frakcija Europos Parlamente. Tačiau po vakar jūsų akivaizdoje vykusių labai emocingų diskusijų, kuriose svarbius žodžius pasakė Komisijos narys A. Tajani, niekas neabejojo, kaip pavadinti šiuos baisius veiksmus, kuriais buvo sunaikinti dešimt milijonų žmonų. Dabar istorikai, remdamiesi tuo, kad Holodomorą pergyvenę žmonės dar gyvi, turėtų nutraukti tylą ir šių įvykių slėpimą. Mūsų bibliotekose turi būti knygų, kuriose pateikiama tikra bado Ukrainoje istorija.

Balsuodami už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria 1932–1933 m. badmetis Ukrainoje įvardijamas kaip baisus nusikaltimas prieš Ukrainos žmones ir žmoniją, šiandien į Europos istorijos metraščius įklijavome puslapį, kurį išplėšė Stalinas.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl Holodomoro, didžiojo Ukrainos bado. Rezoliucijoje šis badas teisingai vadinamas baisiu nusikaltimu prieš Ukrainos žmones ir, aišku, nusikaltimu žmogiškumui. Tačiau dėl tam tikrų frakcijų pozicijos į rezoliuciją neįtraukta sąvoka „genocidas“, kurią naudoti šiuo atveju būtų sąžininga ir tinkama.

Ukrainos parlamentas ir 26 valstybės šį nusikaltimą, dėl kurio mirė mažiausiai keturi milijonai žmonių, pavadino genocidu. Be to, šios rezoliucijos B konstatuojamojoje dalyje cituojama 1948 m. JT konvencija dėl genocido nusikaltimų, kuri aiškiai taikytina ir Ukrainos atvejui. Todėl labai tikiuosi, kad Europos Parlamentas netrukus priims tokia pačią poziciją kaip ir šios valstybės.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke minime Holodomorą, metodišką Ukrainos valstybių bendruomenės naikinimą badu, ir mūsų Parlamentas, kaip prieš kelias akimirkas ir kolega Parlamento narys, pripažino, kad tai buvo genocidas.

Norėčiau tik pabrėžti faktą, kad šio genocido vykdytojai Niurnberge sėdėjo kartu su teisėjais iš civilizuotų šalių. Tai verčia diskutuoti dėl Niurnbergo teismo sudėties, proceso ir išvadų. Tačiau intelektualai, kurie Europoje apie tai diskutuoja, yra areštuojami, sulaikomi, persekiojami, žlugdomi, teisiami ir kalinami. Dar blogiau – jų advokatai, kurie teikia tokias pačias išvadas, irgi yra tokiais pat būdais persekiojami.

Pvz., H. Pötteringo šalyje jie persekiojami ir areštuojami vykdant tokias procedūras, kurios panašios į Stalino laikų teismus. Mes suteikėme Sacharovo premiją už minties laisvę Kinijos disidentui, šią premiją galėjome skirti ir kai kuriems europiečiams, pvz., drąsiai Vokietijos teisininkei Sylviai Stolz.

 
  
  

− Pranešimas: Doris Pack (A6-0378/2008)

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Doris Pack, kaip visada, pateikė puikų tekstą, nes ji yra ne tik Pietų Europos, bet ir švietimo ekspertė.

Teigiamai vertinu tai, kad, kalbant apie stabilizavimo susitarimą, buvo ypač pabrėžiamas švietimas. Tačiau savo požiūrį turėtume išplėsti – pirmiausia daugiau dėmesio skirdami vizų liberalizavimo proceso greitinimui ir Bosnijos ir Hercegovinos jaunimo galimybėms daugiau sužinoti apie Europą – joje studijuoti ir keliauti.

Kitas svarbus veiksnys yra Europos daugiakonfesinio universiteto Sarajeve steigimas, kurį remia visos trys šalies religinės bendruomenės ir kuris bus Europos tolerancijos ir tarpusavio supratimo centras, pagrįstas ne abejingumu, o kiekvienos religijos išpažinimu. Šis Europos universitetas, kurį labai remsime, reikš ne tik didelę pažangą Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms, bet ir bus ženklas visam Europos žemynui.

 
  
  

- Pranešimas: Dushana Zdravkova (A6-0358/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, mums pateiktas Peticijų komiteto pranešimas dėl 2007 m. Europos ombudsmeno pranešimo iš esmės yra labai pozityvus, ir aš iš nedvejodamas pritariu jo nuostatoms. Todėl balsavau už šį pranešimą.

Nepaisydamas to, šiame paaiškinime dėl balsavimo norėčiau dar kartą pabrėžti, kad yra stebėtina, kad Parlamentas dėkoja Europos ombudsmenui už jo veiksmus užtikrinant tinkamą ir visišką taisyklių ir įstatymų taikymą, nors teisės aktų ir taisyklių pažeidimai šiame Parlamente vykdomi tiesiog mūsų akyse, Parlamentui nesikišant ir nesiekiant bendradarbiauti ir kasdieniais, ir labai svarbiais klausimais.

Pvz., tai, kad Komisija ir Parlamentas vis dar remiasi Lisabonos sutartimi, kuri po referendumo Airijoje žlugo ir politiniu, ir teisiniu požiūriu, yra pasityčiojimas iš visų teisės principų. Manau, kad pats laikas pradėti tvarkytis savo namuose.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

− Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai − Pranešimas: Jutta Haug (A6-0398/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Organizacija „Birželio sąrašas“ mano, kad ES biudžetas turi būti apribotas iki 1 proc. vidutinių valstybių narių BNP. Todėl nusprendėme balsuoti prieš Europos Parlamento pasiūlytą padidinimą, tačiau „Birželio sąrašas“ teigiamai vertina kelis Biudžeto komiteto ar pavienių narių pakeitimus, kuriuose siūloma taupyti.

Yra daug netinkamų biudžeto išlaidų kategorijų. „Birželio sąrašas“ ypač apgailestauja dėl didelių subsidijų ES žemės ūkio politikai, Sanglaudos fondui, žuvininkystei ir išlaidų kategorijoms, kuriomis remiamos įvairios informavimo kampanijos.

„Birželio sąrašas“ taip pat mano, kad ką nors reikia daryti dėl nuolatinio Europos Parlamento kursavimo tarp Strasbūro ir Briuselio ir kad turėtų būti išformuoti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Tai, kad dvidešimt septynių regiono valstybių Sąjungos biudžetas yra tik 130 mlrd.– tai tolygu Ispanijos biudžetui – šiaip yra gana keista.

Tačiau taip yra, ir Europoje nėra greitųjų geležinkelių linijų tarp Suomijos ir Ispanijos, tarp Prancūzijos ir Lenkijos, taip pat trūksta universitetų įrangos ir darbuotojų, mokslinių tyrimų centrų ir pensinio amžiaus žmonių užimtumo centrų, žemyną griauna senėjimo cunamis, pasaulinė bankų likvidumo krizė, kelių ekonomikų šokas nekilnojamojo turto srityje ir verslininkų ir darbuotojų pasitikėjimo sumažėjimas. Šiomis sąlygomis reikalingas biudžetas, visai nepanašus į įprastą Europos biudžetą.

Todėl reikalaujame išskirtinės biudžeto programos, skirtos dideliam infrastruktūros planui, kurį reikėtų tvirtinti per visuotinį „Europos finansinį referendumą“. Kalbu apie 1700 mlrd. eurų dydžio Europos paskolą, kurią turėtų suteikti bankai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, apgailestaujame, kad ES tuo pat metu ir finansuoja tabako gamintojus, ir skiria daug pinigų ES visuomenės sveikatos kampanijoms ir prieš rūkymą nukreiptoms priemonėms.

Taip pat manome, kad skandalinga, kad ES biudžetas naudojamas bulių kovoms, kurias laikome nesuderinamomis su šiuolaikinėmis vertybėmis ir gyvūnų teisėmis, remti.

Taip pat apgailestaujame, kad ES biudžete skiriama lėšų eksporto subsidijoms ir pieno kvotoms.

Balsavome prieš visus šiuos pasiūlymus.

Taip pat norime paaiškinti, kodėl balsavome prieš pasiūlymą dėl bandomojo projekto, kuriuo remiami vaikai ir vaikų teisės. Taip darėme todėl, kad į šį pasiūlymą nebuvo įtrauktas frakcijų, dalyvaujančių bandomuosiuose projektuose, kompromisas. Kadangi nenorėjome kelti pavojaus šiam jautriam kompromisui, negalėjome pritarti pasiūlymui, kurio turiniui visiškai pritariame (133 pakeitimas).

Galiausiai norime pareikšti, kad esame labai nepatenkinti tuo, kad plenariniame posėdyje nebuvo priimti pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimą ir prekybos ir pramonės atstovų ir profesinių sąjungų konsultavimąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau prieš J. Haug pranešimą dėl 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto ir Europos Sąjungos preliminaraus bendrojo biudžeto projekto (PBP) taisomojo rašto 1/2009. Kaip ir daugelis kolegų Parlamento narių, apgailestauju, kad Taryba dar labiau sumažino ir taip skurdų biudžetą. Biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimai sudaro iš viso 134 mlrd. eurų, t y. PBP sumažintas 469 mln., nors mokėjimai sudaro 115 mlrd., jos sumažėjo 1,8 mlrd.. Tokiu būdu mokėjimai sumažinami iki 0,89 proc. BNP – precedento neturinčio dydžio, kuris labai padidina atotrūkį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, o tai prieštarauja biudžeto disciplinai. Kalbant apie žemės ūkį pritariu trijų naujų fondų – pieno produktų sektoriaus restruktūrizavimo fondo, ekologinės pagalbos fondo, skirto ES išlaikyti avininkystę ir ožkininkystę ir ad hoc finansinėms priemonėms, skirtoms žvejybos uostui padėti prisitaikyti prie degalų kainų augimo padarinių – įkūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. (NL) Negaliu pritarti J. Haug pranešimui, nes Europos Parlamentas ragina išleisti daugiau. Tačiau pritariu naujiesiems klimato kaitos ir energetikos prioritetams. Daugeliu pakeitimų siekiama, kad biudžete šie prioritetai būtų labiau pastebimi. Tai vertinu teigiamai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad mums reikia nurodyti sritis, kuriose mažinsime išlaidas. Parlamento pozicijoje apie tai neužsimenama.

Be to, norėčiau atvirai pareikšti, kad pritariu proporcingai paramai Artimųjų Rytų vyriausybėms. Palestinos savivaldos klausimui nuolat turime skirti dėmesį. Atsižvelgdami į tai, kad ministras pirmininkas S. Fayad nustato kryptį, kuri verta mūsų paramos, turėtume teikti pagalbą.

Galiausiai pagrįsta manyti, kad Europos Sąjunga dėl augančių maisto kainų turėtų teikti papildomą pagalbą maistu neturtingoms šalims. Pritariu pranešėjai, kad šiai pagalbai lėšos turėtų būti skiriamos ne iš Europos žemės ūkio biudžeto, bet iš išorės politikos biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. (SV) Mes pritariame pagrindiniams 2009 m. ES biudžeto principams ir norime pabrėžti, kad jis turi suteikti žmonėms gerą vertę už pinigus. Biudžeto programos reikia laikytis, todėl teigiamai vertiname tai, kad biudžetas šią programą atitinka.

Norime, kad būtų labai sumažinta pagalba žemės ūkiui ir regionams ir sumažintas visas biudžetas. Norime, kad daugiau mūsų bendrų išteklių būtų skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, augimui, infrastruktūrai ir saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Spalio 23 d., ketvirtadienį, Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė 2009 m. Europos Sąjungos biudžetą.

Biudžetas atitinka siauros 2007–2013 m. finansinės perspektyvos, už kurią Prancūzijos socialistai 2006 m. nebalsavo, kontekstą – finansinę krizę ir rengimąsi 2009 m. Europos rinkimams.

Biudžeto politika išreikšta skaičiais. Parlamentui pavyko atkurti patenkinamą mokėjimų lygmenį, nepaisant Tarybos noro sumažinti biudžeto eilučių, kurios yra Europos Parlamento narių prioritetai, finansavimą, pvz., kovos su klimato kaita, pagalbos MVĮ, augimui, konkurencingumui ir piliečiams programų finansavimą.

Dėl to džiaugiuosi, kad atkūrėme patenkinamą asignavimų informavimo iniciatyvoms, susijusioms su piliečiais ir žiniasklaida, lygmenį. Siekiant pasirengti būsimiems rinkimams ir padaryti, kad piliečiai norėtų balsuoti, svarbu, kad jie sužinotų apie Europos problemas. Visos Komisijos ir Parlamento iniciatyvos, skirtos kasdiene kalba informuoti apie Europą ir jos pridėtinę vertę ir pasirengti ateičiai, turi būti skatinamos ir joms turi būti teikiama pakankamai išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš 134 pakeitimą, nes balsuoti už arba susilaikyti reikštų patvirtinti neteisingus Kathy Sinnott kaltinimus, kad ES finansuoja priverstinius abortus, priverstinį sterilizavimą ir kūdikių žudymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Galime pasakyti, kad kaip ir per ankstesnes biudžeto procedūras, kai buvo daug priežasčių iš karto atmesti biudžetą per pirmąjį svarstymą, 2009 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektui taip pat nepritarėme, ir priežasčių buvo dar daugiau.

Taryba aiškiai vertina kitą biudžetą panašiai kaip ir ankstesnius. Kitais žodžiais tariant, ji planuoja naudoti šią priemonę ES neoliberaliai politikai toliau remti. Iš tikrųjų nieko kito daugiau tikėtis neturėtume.

Ši biudžeto procedūra dar kartą aiškiai parodo, kad ES ketina reaguoti į gilėjančią kapitalizmo krizę, kurią paskatino finansinė krizė šios sistemos šerdyje – JAV. Nei Komisija, nei EP, nei Taryba nepasiūlė priemonių, veiksmingai sprendžiančių darbuotojų, plačiosios visuomenės, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir didelės dalies gamybos sektoriaus poreikius ir didėjančias problemas.

Šiuo metu, kai Europos Sąjungoje gilėja struktūrinė krizė, Taryba sumažino išmokas iki precedento neturinčių mažų dydžių – beveik 9 mlrd. palyginti su daugiamete finansine programa.

Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Balsuodama susilaikiau, nes didesnė dalis rezultato kelia nusivylimą. Manau, kad tai, kad ES tuo pat metu ir finansuoja tabako gamintojus, ir skiria daug pinigų ES visuomenės sveikatos kampanijoms ir prieš rūkymą nukreiptoms priemonėms, yra beprotiška.

Taip pat manau, kad skandalinga, kad ES biudžetas naudojamas bulių kovoms, kurias laikau nesuderinamomis su šiuolaikinėmis vertybėmis ir gyvūnų teisėmis, remti.

Taip pat apgailestaujame, kad ES biudžete vis dar skiriama lėšų eksporto subsidijoms ir kad Parlamentas nepriėmė pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimą ir pramonės ir prekybos atstovų ir profesinių sąjungų konsultavimąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Mes griežtai prieštaraujame priverstiniams abortams, priverstiniams sterilizavimui ir kūdikių žudymui ir teigiame, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimai.

Balsuodami dėl šio pakeitimo susilaikėme, nes ES lėšos niekada nebuvo naudojamos šiais tikslais. Pakeitime neišaiškinama, koks svarbus patikimų organizacijų darbas tarptautinio vystymosi srityje – padedant moterims vaisingumo valdymo srityje, informuojant apie reprodukcinę sveikatą, teikiant reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, padedant planuoti šeimą ir kovojant už moterų teisę į sveikatos priežiūrą.

Nors balsuojame už 612, 131, 132 ir 133 pakeitimus – dėl to, kad šis klausimas labai svarbus – manome, kad būtų tinkamiau sukurti atskirą vaikų teisėms skirtą biudžeto eilutę, į kurią būtų įtraukti šiuose pakeitimuose aptarti klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Dėl 05020812 biudžeto eilutės ir 169 pakeitimo netikėtai tapo svarbus mokyklų aprūpinimo vaisiais klausimas – kalbant apie pasiūlymus ateityje tam skirti daugiau pinigų. Šiuo metu galioja pirkimo susitarimas, pagal kurį, siekiant remti vaisių augintojus, lėšos skirtos keleriems metams. Dėl to nupirkti vaisiai gali būti naudingai panaudoti. Rengiami pasiūlymai, pagal kuriuos nuo 2010 m. rinkos reguliavimo metinis biudžetas gali būti padidintas 90 mln. ar daugiau. Šiuo klausimu Parlamento vaidmuo tik patariamasis. Sprendimus priima Taryba, ir subsidiarumo principas netaikomas, nes pagal Sutarties 36 ir 37 straipsnius šias galias jau ilgą laiką turi ES.

Mūsų partija, Nyderlandų socialistų partija, mano, kad ši padėtis keista. Nuostatos dėl mokyklų aprūpinimo vaisiais gali būti naudingos siekiant vaikus apsaugoti nuo nutukimo ir sveikatos problemų. Tačiau kyla klausimas – kodėl tame turėtų dalyvauti ES, o ne savivaldybės, kurios vykdo švietimą. Šiuo metu lėšos iš ES fondo skiriamos valstybėms narėms, kurios įpareigojamos pridėti atitinkamą sumą, o tada šią paramą įgyvendina savivaldybės. Dėl tokios sistemos padaugėja nereikalingo administravimo ir daug laiko atimančių biurokratinių procedūrų.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį parengė J. Haug. Džiaugiuosi, kad kitų finansinių metų preliminariame biudžeto projekte daugiau išteklių skiriama bendroms transporto išlaidoms ir kad sukurta nauja biudžeto eilutė, skirta veiksmams Europos transporto politikos ir keleivių teisių srityse remti. Tačiau esu nusivylęs, kad sumažinta – nors ir ne per daug – šiai eilutei skiriamų lėšų suma.

Galiausiai norėčiau atkreipti į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kurio narys esu, nuomonę, ir pasakyti, kad, kaip ir B. Dührkop Dührkop, teigiamai vertinu tai, kad 2009 m. išlaikytas šiais metais padidintas 18 antraštinės dalies (laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė) biudžetas. Tai rodo, kad daug dėmesio skiriama saugumo, laisvių užtikrinimo, migracijos srautų valdymo ir Sąjungos išorės sienų klausimams, kurie tampa vis svarbesni – taip pat ir Europos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Kaip visada, balsuojant dėl ES biudžeto dydžio, yra aspektų, kurie kelia abejonių. Daugiausia abejonių kelia žemės ūkio politika. Todėl atrodytų keista, kad balsuoju už biudžetą, kurio viena didžiausių išlaidų kategorijų yra gerokai per didelė ar visai nereikalinga. Tačiau reikėtų vertinti platesnį vaizdą. Teigiama tai, kad vis geriau suprantama, kad daugiau išteklių reikia skirti tikroms bendroms išlaidoms, šiuo atveju susijusioms su klimatu. Todėl mano balsavimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad metinio biudžeto projekte yra pažangių aspektų. Mano parama visam biudžetui nėra nekritiška. Pvz., į balsavimo protokolą įrašiau dvi pastabas dėl tabako subsidijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Parlamentas pritarė 602 pakeitimui. Tai kelia nusivylimą, nes Parlamentas toliau subsidijuoja ES tabako gamintojus. Dėl tabako kasmet miršta pusė milijono ES piliečių. Gėda, kad vis dar subsidijuojamas produkto, kuris nužudo tiek daug žmonių, auginimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (EL) Tai, kad už 2009 m. ES biudžetą balsavo Europos Parlamento centro dešinės ir centro kairės jėgos, įskaitant EP narius, atstovaujančius Graikijos Naujosios demokratijos, PASOK ir LAOS partijoms, rodo, kokia stipri į paprastus žmones ir darbuotojus nukreipta politika.

Remdamasi Lisabonos strategija, per kapitalistinės sistemos krizę Europos Sąjunga naudoja biudžetą, siekdama priversti darbuotojus mokėti už šią naujausią krizę, paspartinti kapitalistinį restruktūrizavimą, skatinti žiaurias prieš darbuotojus nukreiptas priemones, kurios pažeidžia kolektyvinius susitarimus, siekdama suvienodinti lanksčių įdarbinimo formų taikymą ir privatizuoti valstybės teikiamas socialines paslaugas ir draudimo sistemas.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas siekia vykdyti ES imperialistinius veiksmus ir skiria daugiau pinigų ES militarizavimui – kad padėtų ES monopolijoms įsiskverbti į trečiąsias šalis.

Siekdami suklaidinti darbuotojų judėjimus, jie naudoja lazdos ir meduolio metodą ir stiprina savo represinius mechanizmus, siekdami suduoti smūgį darbo liaudžiai. Tuo pat metu jie naudoja socialinį dialogą, siekdami išgauti darbuotojų pritarimą Europos ateities projektui.

Graikijos komunistų partijos parlamentinė grupė balsavo prieš šį smarkiai klasinį biudžetą ir ES bei kapitalistų imperialistinius planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Balsuodama dėl pranešimo dėl 2009 m. biudžeto III skirsnio – Komisija, balsavau už 14 ir 38 pastraipas, kuriomis remiamas „Nabucco“ projekto institucinių gebėjimų plėtojimas.

Taip pat balsavau už 542 pakeitimą, pagal kurį numatoma padidinti 06 03 04 biudžeto eilutės (finansinė parama transeuropinių energijos tinklų bendriems projektams) finansavimą 5 mln. eurų. Nors, palyginti su biudžetu, reikalingu energijos projektams įgyvendinti, ši suma labai maža, manau, kad svarbu plėtoti institucinius gebėjimus, kurie būtini siekiant įgyvendinti šį projektą. Papildoma suma skirta „Nabucco“ projekto koordinatoriaus administraciniams gebėjimams plėtoti.

Europa turi įvairinti energijos tiekimo šaltinius. Šiuo požiūriu „Nabucco“ projektas Europos Sąjungai strategiškai svarbus. Tai, kad šie pakeitimai buvo priimti didele balsų dauguma, rodo, koks Europos Parlamentui svarbus „Nabucco“ projektas. Be to, tikimės konkrečių veiksmų, kurių rezultatas būtų „Nabucco“ projekto statybos pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. − Britų darbo partijai atstovaujantys Europos parlamento nariai ilgai rėmė BŽŪP reformą, ypač reformas, kuriomis siekiama sutaupyti pinigų, taigi mes neremiame priemonių, kurios didina nereikalingas išlaidas. Britų darbo partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai ypač neremia tabako gamybos, bulių kovų, pieno produktų, avių ir ožkų ir BŽŪP informavimo kampanijų subsidijavimo.

Britų darbo partijai atstovaujantys Europos parlamento nariai teigiamai vertina visas galimybes padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes jos yra mūsų ekonomikos stuburas ir sukuria daugumą darbo vietų ES. Finansavimas pagal vieną biudžeto išlaidų kategoriją padės atkreipti dėmesį į MVĮ poreikius.

 
  
  

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0397/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl ES biudžeto skirsnių, išskyrus Komisijos biudžetą, parengtą remiantis J. Lewandowskio pranešimu. Nors nė vienas šiame pranešime pateiktas biudžetas nekelia didelių problemų, esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas neturi išteklių, kad galėtų įgyvendinti politinius įpareigojimus, kuriuos jis įgijo dėl sutarčių plėtojimo, jo narių darbo, jo vaidmens mažinant atotrūkį tarp Europos integracijos ir žmonių, kurio buvimą dar kartą patvirtino įvairūs neseniai vykę referendumai. Kaip ir didžioji dauguma kolegų Parlamento narių, pritariu pasiūlymui stiprinti Europos audito rūmų gebėjimus įsteigiant 20 pareigybių. Su Audito rūmų pastato plėtra susijusios išlaidos mokesčių mokėtojams turi būti kuo mažesnės. Gerai, kad pasirenkamas sprendimas šias išlaidas ketverius metus finansuoti tiesiogiai iš biudžeto, o ne slėpti žymiai didesnes išlaidas, kurios būtų patirtos pasirinkus išperkamąją nuomą 25 metams.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Pranešimo pradinis taškas – didesnio institucijų bendradarbiavimo skatinimas ES institucijose didinant tarnybų skaičių. Pranešėjas mano, kad dėl to padidės efektyvumas. Pvz., siūloma įkurti dar 53 frakcijų personalo tarnybas. Be to, kartu su į biudžeto projektą įtrauktomis naujomis tarnybomis, ketinama įkurti dar dvi aukštesnio lygmens tarnybas.

„Birželio sąrašas“ labai palankiai vertina siekį ES sistemą padaryti efektyvesnę, tačiau nemano, kad tai gali būti automatiškai pasiekta didinant tarnybų skaičių. Iš esmės prieštaraujame ir ES biudžeto, ir tarnybų skaičiaus didinimui, nes manome, kad dėl to padidės biurokratijos ir sumažės valstybių narių galimybės savarankiškai priimti sprendimus. Kalbant apie didesnį tarnybų skaičių frakcijose, manome, kad tai būtų naudingiausia didelėms frakcijoms. Dėl šių pakeitimų kitoms frakcijoms taptų sunkiau vykdyti savo politiką.

Be to, Europos Parlamentas praeityje jau ėmėsi veiksmų nustatydamas ES finansavimą vadinamosioms ES partijoms ir su jomis susijusiems fondams. Manome, kad tokiu būdu žinomos politinės partijos ir jų frakcijos Europos Parlamente ir taip per daug pasipelnė mokesčių mokėtojų sąskaita. Dėl to „Birželio sąrašas“ balsavo prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį parengė J.Lewandowski. Manau, kad Europos Parlamentas turėtų griežtai laikytis finansinio režimo, taip pasiųsdamas aiškią žinią dėl šio didelio rinkų netikrumo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar galima kai ką patobulinti. Daug darbo reikia padaryti stiprinant institucijų bendradarbiavimą.

Taip pat jaučiu pareigą prieštarauti pakeitimams, kuriais iš esmės sumažinamas Europos finansavimas pietų Italijos regionams. Taip Europos integracijos nepasieksime, nepaisant to, kad šių regionų lėšų valdymas galėtų būti geresnis. Jei čiaupas sugedęs, reikia ne užsukti vandenį, o pataisyti vamzdį. Tas pat, tik atitinkamai padidinus, taikytina ir šiuo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda (PSE), raštu. (DE) Dėl J. Lewandowskio pranešimo norėčiau pasakyti, kad PSE frakcija nepasirašė šio pakeitimo dėl klaidos, tačiau visiškai jam pritarė ir pritaria dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. Britų darbo partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai remia principą, kad Europos Parlamento darbas turėtų būti grindžiamas žiniomis, tačiau, atsižvelgdami į dabartinę finansinę padėtį ir dėl to atsiradusią būtinybę taupyti, dėl sprendimo padidinti frakcijų personalą nusprendė susilaikyti.

 
  
  

− Rekomendacija: Ulrich Stockmann (A6-0375/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip pabrėžėme per visą šį procesą, siekiama sulydyti ir sąmoningai supainioti „konkurenciją“ ir „skaidrumą“.

Akivaizdu, kad būtina nustatyti tinkamus oro uostų mokesčių kriterijus ir apibrėžti pačius mokesčius.

Tačiau tai neturėtų būti daroma naudojant politiką, kuria siekiama liberalizuoti ir privatizuoti strategines viešąsias paslaugas, pvz., oro transportą. Norima sukurti „iš tikrųjų konkurencingą oro uostų rinką“, taikyti principą „moka naudotojas“ ir reikalauti, kad viešoji paslauga būtų pelninga. Iš tikrųjų, kaip pabrėžėme anksčiau, atrodo, kad siekiama iš visuomenės atimti „priežiūros funkciją“ – perduodant ją „nepriklausomoms“ priežiūros institucijoms ar įstaigoms.

Pakartojame, kad anksčiau šiame sektoriuje vykusi privatizacija teikiamoms paslaugoms pridėtinės vertės nesuteikė, dėl jos buvo panaikintos darbo vietos, apribotos darbuotojų teisės, taip pat atsirado techninių ir veikimo problemų.

Nepaisant to, kad iš šios direktyvos taikymo srities nebuvo aiškiai išbraukti atokiausi regionai (pripažįstant, kad šie regionai turi nuolatinių su gamtinėmis ir geografinėmis sąlygomis susijusių nepatogumų ir apribojimų, ir nustatant tinkamas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visuotinių įsipareigojimų viešųjų paslaugų srityje) – kaip mes siūlėme, teigiamai vertiname tai, kad direktyva taikoma tik oro uostams, kurie per metus perveža daugiau nei 5 mln. keleivių.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Nors britų konservatoriai pripažįsta, kad oro uostų mokesčiai, taikomi jų naudotojams, kartais turi būti tikrinami, antrajame svarstyme balsuodami dėl oro uostų direktyvos projekto pakeitimų konservatoriai susilaikė. Taip pasielgėme todėl, kad vis dar abejojame, ar reikia reguliuoti kai kuriuos regioninius oro uostus, nes tai gali neigiamai paveikti jų galimybę veikti konkurencingai. Konservatoriai siekė, kad ES patvirtintų procentais pagrįstą ribą per pirmąjį svarstymą. Esama riba yra kompromisinė, ją nustatant neatsižvelgta į konkurencijos šiame sektoriuje augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Balsuoju už U. Stockmanno pateiktą direktyvą dėl oro uostų mokesčių.

Dėl šio pranešimo taps labiau sudėtinga piktnaudžiauti ir sumažės konkurencijos iškraipymas. Dėl to oro uostai negalės naudotis savo dominuojančia padėtimi rinkoje ir taikyti oro linijoms ypač didelius mokesčius.

Manau, kad teisinga, kad ateityje mokesčių lygmenys labiau skirsis – dėl to naujoji sistema bus naudinga klientui. Svarbu, kad oro uostų naudotojai kiekvienu atveju žinotų, kaip ir kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai.

Taip pat svarbu, kad į direktyvą įtrauktos standartinės taisyklės dėl abipusio įsipareigojimo teikti informaciją, skaidrumo reikalavimų ir mokesčių skaičiavimo metodo.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (DE) Per antrąjį svarstymą, kaip ir per pirmąjį, nebalsavau už direktyvą dėl oro uosto mokesčių, nes dėl siūlomos tvarkos bus diskriminuojamas Liuksemburgo oro uostas, o tai nepriimtina. Taip negalima elgtis su nedidele šalimi. Direktyvos taikymas Liuksemburgo oro uostui, kuris per metus turi 1,6 mlrd. keleivių, ir netaikymas jo tiesioginiams konkurentams Frankfurto Hano oro uostui ar Briuselio Šarlerua oro uostui, kurie perveža daugiau, nei 3 mln. keleivių, yra nepriimtina diskriminacija vidaus rinkoje, kuri vyksta vien dėl to, kad tarp jų yra valstybės narės siena.

Jei direktyva siekiama neleisti oro uostams, kurie užima dominuojančią poziciją rinkoje, piktnaudžiauti, svarbiausias veiksnys turi būti ne valstybių narių sienos, bet objektyvūs kriterijai.

Mažesnis oro uostas, ypač jei jis vienintelis šalyje, negali taip piktnaudžiauti, net jei netoli yra konkuruojantys oro uostai, kuriais naudojasi pigių skrydžių oro linijos. Liuksemburgas toks mažas, kad tris kaimynines šalis greitkeliu galima pasiekti tik per 30 min.

Tai didelis proporcingumo principo pažeidimas. Dėl šios priežasties ir per antrąjį svarstymą protestuodama balsuoju prieš šį tekstą, kuris turėjo būti kompromisinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. − (GA) Pranešėjas ir Transporto ir turizmo komitetas rengdami šį pranešimą padarė didelį darbą. Pakeitimų negausumas rodo, kad Parlamentas šiuo klausimu užėmė stiprią ir vieningą poziciją ir kad jo nariai pripažįsta, kad svarbu siekti, kad direktyva dėl oro uostų išlaidų būtų priimta.

Džiaugiuosi, kad per pirmąjį svarstymą buvo priimta nuostata, kuria oro uosto pajėgumas pakeičiamas nuo 1 mln. iki 5 mln. keleivių per metus. Taip pat pagirtina, kad į bendrąją poziciją įtrauktos nuostatos dėl aplinkos apsaugos.

Tačiau man atrodė, kad bendrojoje pozicijoje trūksta tam tikrų elementų. Pranešėjui pavyko šią padėtį ištaisyti per antrąjį svarstymą. Todėl reiškiu visišką paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Direktyva dėl oro uostų mokesčių baigs ilgai trunkantį oro uostų ir oro linijų konfliktą ir diskusijas dėl paslaugų kainos ir kokybės. Naujosios nuostatos taip pat apsaugos keleivius nuo nepagrįstai didelių oro uostų mokesčių ir apribos didelių oro uostų praktiką taikyti dirbtinai padidintas kainas. Šiuo metu oro uostų naudojimo išlaidos, taikomos oro linijoms, perkeliamos vartotojams.

Direktyva siekiama didinti skaidrumą ir tobulinti oro uostų mokesčių surinkimo principus. Juo taip pat nustatomos specialios nuostatos dėl teikiamų paslaugų standartų. Be to, ja įsteigiamos nepriklausomos priežiūros institucijos. Dėl šios naujosios direktyvos oro uosto mokesčiai galiausiai bus susieti su tikromis išlaidomis ir konkrečių oro linijų vykdoma diskriminavimo politika bus baigta.

Ši direktyva bus taikoma 67 didžiausiems Europos oro uostams, kurie perveža daugiau nei 5 mln. keleivių per metus. Vienas tokių – Varšuvos Okencų oro uostas. Direktyva taip pat bus taikoma valstybių narių didžiausiems oro uostams. Nuo 2010 m. direktyva bus taikoma dar dešimčiai oro uostų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Prieštaravau šiam pasiūlymui nuo pat jo pateikimo Parlamentui, nes manau, kad Čikagos konvencija, kuri šiuo metu reglamentuoja pagrindines oro uosto mokesčių nuostatas, valstybėse narėse turėtų išlikti reikšminga ir ateityje. Nėra priežasties keisti visuotinai priimtas taisykles, kurias gali reguliuoti tik valstybės narės.

Pagal naujuosius ES teisės aktus, ginčo atveju kainas galiausiai galės nustatyti Europos Teisingumo Teismas. Akivaizdu, kad tai viena priežasčių, dėl kurių pateiktas šis pasiūlymas. Tačiau aš manau, kad yra priežasčių skeptiškai vertinti tai, kad privalomus Bendrijos teisės aktus interpretuoja Europos Teisingumo Teismas. Esu susirūpinęs, kad sprendžiant konkrečius klausimus nenorima atsižvelgti į valstybių narių nuostatas. Manau, kad ateityje reikės būtinai iš naujo svarstyti Europos Teisingumo Teismo vaidmenį, ypač šiuo klausimu.

 
  
  

− Pranešimas: Doris Pack (A6-0378/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Balsavau už D. Pack pranešimą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo, nes esu įsitikinęs, kad šis žingsnis padės nustatyti šių dviejų šalių sutartinius santykius, kurie palengvins Bosnijos ir Hercegovinos perėjimą į visiškai funkcionuojančią valstybę.

Jis pagreitins šios šalies ekonomikos plėtrą ir leis jos teisės aktus ir taisykles laipsniškai priartinti prie Europos Sąjungos acquis communautaire. Tai sustiprins stabilizavimo ir asociacijos susitarimą (SAS), atsižvelgiant į tai, kad reikalingos didesnės pastangos etniniam pasidalijimui įveikti ir siekti tikro šalių susitaikymo. Taip pat sutinku, kad šios pastangos turi būti skirtos jaunajai kartai – abiejose šalyse turi būti vykdomos bendros švietimo programos ir siekiama neseniai vykusių tragiškų įvykių panašaus supratimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas „duoda pritarimą susitarimo sudarymui“.

Už šių keturių žodžių yra 65 susitarimo puslapiai, kuriuose, be kitų neigiamų aspektų, vadovaujamasi eufemistiškai pavadintais „laisvosios rinkos principais“.

Be kai kurių susirūpinimą keliančių politinių aspektų, svarbiausias susitarimo tikslas yra Bosnijos ir Hercegovinos integracija į Europos vidaus rinką, kuri leistų didžiausioms ES tarptautinėms įmonėms kontroliuoti jos ekonomiką.

Susitarime labai daug sąvokų „laisvoji prekyba“, „laisvas kapitalo judėjimas“, „įmonių steigimo ir paslaugų teikimo liberalizavimas“ ir „transporto liberalizavimas“ (oro, jūrų, vidaus vandens kelių ir sausumos). Juo siekiama užtikrinti, kad per šešerius metus Bosnija ir Hercegovina „tinkamai įgyvendintų ir vykdytų“ Bendrijos acquis, susijusią su laisva konkurencija vidaus rinkos ir „kitais prekybos klausimais“.

Aišku, mes pritariame tolesniam draugiškų santykių su kitomis šalimis plėtojimui, tačiau tai turime daryti reaguodami į jų tikrus poreikius. Šie santykiai turi būti naudingi abiem pusėms, jais turi būti prisidedama prie abiejų šalių plėtros, juos vykdant turi būti laikomasi nesikišimo ir pagarbos šalies suverenitetui principų.

Tačiau šis susitarimas yra priešingas šiems principams.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0537/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. (RO) Šiuo metu, kaip ir kelis šimtmečius, svarbus piratavimo jūroje klausimas. Tačiau tai nėra romantiška, kilni profesija, kaip apibrėžta nuotykių romanuose ar „Karibų piratų“ filmuose.

Dėl piratavimo žūsta žmonės, piratavimas šios „profesijos“ atstovams duoda didžiulį pelną. Remiantis statistika, vien per praėjusius metu piratai užpuolė daugiau nei 60 laivų, 14 užgrobė ir paėmė įkaitais šimtus jūreivių. Piratų veiksmai Adeno įlankoje laivų savininkams kainavo 18–30 mln. JAV dolerių, kurie buvo sumokėti kaip išpirka už laivus ir jų įgulas.

Be to, piratavimas gali sukelti sudėtingas situacijas, pvz., kai į Somalio piratų rankas pateko Ukrainos laivas, gabenantis daugiau nei 30 raketų. Šie ginklai galėjo atsidurti Somalio islamo kovotojų rankose ar kitose Afrikos konfliktų zonose. Sunku paaiškinti, kaip 2008 m., kaip ir viduramžiais, vis dar yra piratų. Visa tarptautinė bendruomenė ir ypač Europos Sąjunga privalo šią istorinę anomaliją ištirti ir parengti priemonės, kuriomis ji būtų sunaikinta, taip duodant naudos visam regionui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Visiškai pritariu rezoliucijai dėl piratavimo jūroje. Šiuo metu prie Afrikos Kyšulio per dieną įvyksta du užpuolimai, piratai žlugdo prekybos srautus ir neleidžia į Somalį atgabenti tarptautinę pagalbą. Šioje rezoliucijoje ES, JT ir Afrikos Sąjunga raginamos vykdyti koordinuotus veiksmus, kuriais šiame regione būtų izoliuoti piratai ir kurie užtikrintų, kad pagalba pasieks šį neramų regioną. Šioms rekomendacijoms pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Vienas svarbiausių ES NAVCO misijos aspektų yra tai, kad tai pirmoji ES karinė jūrų operacija. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES, imdamasi veiksmų prieš piratavimą, aiškiai suvokia, kad ji gina savo tiesioginius interesus. Šis suvokimas neabejotinai susijęs su globalizacija. Kai pasaulio šalių santykiai darosi glaudesni ir Europos ekonomika darosi vis labiau globali, aišku, kad mūsų interesai siekia toliau nei mūsų sienos ir kad jų gynybai reikia išteklių, kurie būtų naudojami už Europos ribų.

Tuo pat metu turime pabrėžti, kad šie interesai ir jų gynyba yra bendri Europos ir jos sąjungininkų tikslai. Todėl NATO vaidmuo kovoje su piratavimu, kaip ir kitose operacijose, labai svarbus. Į jį reikia atkreipti dėmesį ir įtraukti į šios besikeičiančios padėties analizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl piratavimo jūroje. Nekliudomi jūrų keliai yra esminė tarptautinės prekybos plėtros sąlyga. Europos Sąjunga negali toleruoti piratų veiksmų prieš Bendrijos žvejybos laivus prie Somalio krantų, kurie jūroje veikiantiems vagims yra turtingi medžioklės plotai.

Teigiamai vertinu tai, kad Somalio pereinamoji vyriausybė raginama bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir Afrikos Sąjunga ir laikyti piratavimą ir prie Somalio krantų vykdomus humanitarinę pagalbą gabenančių laivų ginkluotus apiplėšimus kriminaliniais nusikaltimais, kurių vykdytojai pagal šiuo metu galiojančią tarptautinę teisę turi būti areštuojami. Taip pat teigiamai vertinu Tarybos skatinamus bendrus veiksmus siekiant nustatyti teisę jūra ir oru persekioti piratus pakrančių valstybių teritoriniuose vandenyse, jei atitinkamos šalys sutinka, taip pat pastangas plėtoti koordinuotos pagalbos piratavimo jūroje atvejais priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šią rezoliuciją ir dėkoju kolegai iš Transporto komiteto už tai, kad šį kartą jis ėmėsi šios iniciatyvos.

Piratavimas jūroje yra kriminalinis nusikaltimas, kuris ne tik kelia pavojų jūreivių gyvybėms, bet ir žlugdo teisėtą prekybą ir netgi humanitarinę pagalbą.

Šiuolaikiniai piratai nėra romantikai, jie nėra panašūs į Johnny Deppo herojus, kurie supasi ant burių. Jie yra viskam pasiryžę pavojingi nusikaltėliai, kuriuos reikia patraukti atsakomybėn.

Piratavimas, ypač prie Somalio krantų, kur jis pasiekė epidemijos mastą, yra viso pasaulio problema. Dabar laikas imtis suderintų tarptautinių veiksmų, kad ši veikla būtų sustabdyta. Ši rezoliucija pateikta laiku, ir tikiuosi, kad ji padės mūsų vyriausybėms dirbti kartu vykdant tarptautinius veiksmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu.(EL) Pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį priėmė didelė Europos Parlamento centro dešinės ir centro kairės koalicija, piratavimu naudojamasi kaip pretekstu skatinti naujas ES imperialistines intervencijas į Somalį ir Afrikos Kyšulį. ES naudojasi šiame regione, kuriame susiduria imperialistiniai ES, JAV ir Rusijos interesai, pasitaikančiais piratavimo atvejais, kad užtikrintų ES karinių pajėgų buvimą, kurios ginklais įgyvendins ES imperialistinius planus įgyti geostrateginę kontrolę.

Europos Parlamentas teigiamai vertina ES Ministrų Tarybos sprendimą įkurti ir nusiųsti bendras ES karines jūrų pajėgas, kurios iš esmės yra Europos monopolinių verslo grupių, siekiančių įsiskverbti į rinkas ir sau naudingai jas perskirstyti, smogiamoji jėga. Ši nauja imperialistinė operacija reiškia, kad regione bus užgrobta dar daugiau gerovę kuriančių išteklių, monopolijų pelno užtikrinimo tikslais bus dar labiau išnaudojami žmonės, atsiras pavojus, kad konkuruojančių imperialistų kovos lauke prasidės oportunistiniai karai.

Žmonės, remdamiesi savo interesais, kurie prieštarauja šiems imperialistų planams ir ambicijoms, gali atšaukti naujus imperialistų planus ir įgyvendinti savo neatimamą teisę spręsti dėl savo ateities ir likimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Britų konservatorių delegacija remia griežtus tarptautinius karinių jūrų pajėgų veiksmus prieš piratavimą, tačiau nemanome, kad juose ES gali ar turėtų dalyvauti. Todėl balsuodami dėl šios rezoliucijos susilaikėme. Kovai su piratavimu Afrikos Kyšulyje jau dislokuojama NATO karinio jūrų laivyno grupė. ES valstybės narės, kurios turėtų duoti karo laivų „ES karinėms jūrų pajėgoms“, jau dalyvauja NATO veiksmuose. ES neturi papildomų išteklių. Tokie sprendimai nesuteikia pridėtinės vertės, dėl jų problemos darosi sudėtingesnės, kartojami veiksmai, jie sukelia sumaištį, o situacija reikalauja darnumo, aiškios valdymo grandinės, politinės kontrolės ir griežtų dalyvavimo taisyklių. Tai NATO darbas. Taip pat prieštaraujame tam, kad naudojamos sąvokos „ES žvejybos laivai“, „ES žvejai“, „bendrijos žvejybos, prekybos ir keleiviniai laivai“. ES neturi jokių laivų ir jokie laivai neplaukioja su ES vėliava.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2000–2006 m. visame pasaulyje užregistruota 2400 piratų užpuolimų. Į šį skaičių neįtraukti incidentai, apie kuriuos transporto įmonės, bijodamos, kad padidės jų draudimo įmokos, nepranešė. Australijos vyriausybė suskaičiavo, kad tikrasis piratų užpuolimų skaičius yra 2000 proc. didesnis. Dėl piratavimo kasmet netenkama 13–16 mlrd. JAV dolerių, ir šis skaičius per kitus kelerius metus tikriausiai labai padidės.

Somalis tik ledkalnio viršūnė. Nuo 2000 m. pavojingiausi pasaulyje yra Pietryčių Azijos pakrančių, taip pat Malaizijos, Indonezijos, Nigerijos, Irako ir Tanzanijos pakrančių vandenys.

Jūrų piratų veiksmai kelia didelę grėsmę ne tik žmonėms, bet ir jūrų saugumui. Europos Sąjunga turėtų visomis jėgomis kovoti su šia grėsme.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0544/2008) – Apskaitos standartų lygiavertiškumas

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Tarptautiniai finansinės apskaitos standartai (TFAS) yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis galima vienodinti viso pasaulio apskaitos standartus. Bendras visame pasaulyje priimtų apskaitos standartų naudojimas pagerins finansinių ataskaitų skaidrumą ir palyginamumą. Naudą pajus ir įmonės ir investuotojai. JAV pripažįsta tik tas finansines ataskaitas, kurios parengtos pagal TFAS ir kurios atitinka Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) paskelbtą versiją. Tačiau JAV nurodė, kad per pereinamąjį laikotarpį ji pasirengusi pripažinti ir pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas, kurios atitinka Reglamento EB Nr. 1606/2002 reikalavimus, ir nereikalauja jų koreguoti.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0562/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų (kurie leidžia gauti detalius asmenų atvaizdus lyg jie būtų nuogi ir kurie panašūs į virtualią apnuoginto kūno paiešką) poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai, nes pritariu pranešėjams, kad ši, toli gražu ne tik techninė, kontrolės priemonė darytų didelį poveikį teisei į privatumą, teisei į duomenų apsaugą ir teisei į asmens orumą. Dėl šios priežasties manau, kad kartu su šia priemone turi būti nustatytos stiprios ir tinkamos garantijos.

Atsižvelgiant į tai, kad trūksta informacijos, sprendimo priėmimo sąlygos dar neįvykdytos priimti sprendimą, norėčiau pabrėžti, kad būtina raginti Komisija, kad ji, iki nustatyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos, 2008 m. lapkričio mėn. pradžios, atliktų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą ir nedelsdama parengtų nuomonę dėl kūno skaitytuvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu Europos Parlamento rezoliucijai dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai.

Esu susirūpinęs dėl siūlomo reglamento, kuriame, be kitų keleivių tikrinimo ES oro uostuose būdų, numatyta naudoti kūno skaitytuvus. Šios priemonės leidžia gauti detalius asmenų atvaizdus lyg jie būtų nuogi, jos panašios į virtualią apnuoginto kūno paiešką. Ši, toli gražu ne tik techninė, priemonė darytų didelį poveikį teisei į privatumą, teisei į duomenų apsaugą ir teisei į asmens orumą.

Manau, kad sprendimo priėmimo sąlygos dar neįvykdytos, kad Europos Parlamentui vis dar trūksta svarbios informacijos ir kad Europos Komisija turi atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, pasikonsultuoti su nepriklausomomis duomenų apsaugos institucijomis ir atlikti galimo šių technologijų poveikio sveikatai medicininį vertinimą.

Jei sprendimas bus priimamas to nepadarius, tai bus skubotumas, kurio Europos piliečiai nesupras, ir dar vienas saugumo priemonių stiprinimo veiksmas, padarytas visiškai nepaisant pagrindinių laisvių ir asmens orumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. (RO) Aš susilaikiau balsuodamas dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, nes Europos Sąjunga turi daug brandžiau įvertinti saugumo ir laisvės pusiausvyrą. Visiškai aišku, kad abi šios vertybės yra svarbiausios valstybių narių piliečių vertybės, kurios turi būti vienodai saugomos. Tačiau turime žinoti, kad nusikaltėlių gaujos ar teroristai naudoja technologijas, kurios labai dažnai yra pažangesnės nei mūsų teisėsaugos institucijų turimos technologijos. ES neturi jokio pateisinimo nenaudoti pažangiausių technikos išteklių, jei juos naudojant gali būti išgelbėtos žmonių gyvybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Per pastaruosius metus griežtesni oro transporto saugumo reikalavimai sukeldavo vis daugiau klausimų, susijusių su jų suderinamumu su asmens teisėmis. Būtinybė suderinti interesus paprastai atsiranda laisvės ir privatumo srityje. Šiuo atveju vėl atsirado nuogąstavimų. Į juos būtina tinkamai atsakyti. Tai, mūsų nuomone, gali būti padaryta. Jei atsižvelgtume į tai, kaip dabartiniais metodais braunamasi į asmens gyvenimą, ir atsakymus, kurie pateikiami taikant vaizdų įrašymo sprendimus, kurie užtikrina fizinį atstumą tarp saugumo darbuotojo ir tikrinamo keleivio, galėtume manyti, kad kai kurie šių klausimų yra arba galėtų būti išspręsti.

Tačiau yra kitas klausimas, kuris, mano nuomone, nebuvo pakankamai išnagrinėtas ir kelia didelį susirūpinimą. Dar nėra tinkamai ištirtas šios technologijos poveikis sveikatai. Dėl to, kad šiuo atveju rizikuojama piliečių sveikata, būtina šią problemą išspręsti. Tai bus sunku padaryti, jei priemonės bus patvirtintos nenustatant pradiniame teksto, dėl kurio balsuojama, variante nustatytų sąlygų. Todėl balsavau prieš pakeitimą, kuriuo siekiama šias sąlygas išbraukti.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Aš balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad prieš priimant sprendimą būtų ištirtos su kūno skaitytuvais susijusios problemos. Tačiau rezoliucija galėjo būti griežtesnė. Prieštarauju kūno skaitytuvų naudojimui, nes jie pažeidžia privatumą ir yra neproporcingi siekiamam tikslui. Jau ir esama sistema beveik prilygsta privatumo pažeidimui ir yra pakankamai saugi.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu.(EL) Nepriimtinas ES pasiūlymas dėl kūno skaitytuvų naudojimo oro uostuose neturi nieko bendra su aviacijos saugumu. Tai yra ES reakcingos politikos sudėtinė dalis ir labai baisus darbuotojų asmens teisių ir laisvių pažeidimas, kuris turės skaudžių padarinių jų sveikatai ir saugai.

Šiame Europos Parlamento bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos pateiktomis demagogiškomis nuorodomis, abejonėmis ir prieštaravimais dėl garantijų trūkumo naudojant kūno skaitytuvus siekiama sudaryti sąlygas taikyti šią nepriimtiną ir labai pavojingą sistemą.

Siūloma priemonė, kuri yra vulgarus žmogaus orumo ir jo asmenybės įžeidimas, ir sukelia rimtą pavojų jo sveikatai, vėl parodo tikrą atstumiantį ES kapitalo veidą. Žmonės privalo padaryti išvadas. Elektroninis piliečių nurenginėjimas su garantijomis ar be jų yra visiškai nepriimtinas, jį būtina nedelsiant atvirai ir ryžtingai pasmerkti. Vienintelė žmonių priemonė užtikrinti savo orumą – pasipriešinimas ir nepaklusimas ES politikai ir priemonėms.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0541/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Didžioji dauguma buvusios Jugoslavijos tautų nori prisijungti prie ES. Tokį norą pareiškė ne tik albanai ir Makedonijos makedonai, kurie neseniai išsprendė nuomonių dėl šio šalies vyriausybės skirtumus, bet ir serbai, juodkalniečiai ir Kosovo albanai, kurie neseniai atsisveikino su bendra valstybe, kaip ir Bosnijos ir Hercegovinos serbai, kroatai ir bosniai. Būtų gerai, jei ES nepervertintų šių faktų reikšmės. Tai, kad jie nori kartu dirbti ES, nieko nesako apie valstybės, kurioje jie gyvena, struktūrą. Dėl jos sprendžia patys žmonės, o ne ES. Jei jie turės pasirinkti tarp regionų savivaldos ir galių perdavimo centrinei vyriausybei (to reikalauja ES), jie rinksis pirmąjį variantą. 1992–1995 m. Bosnijos karas vyko dėl to, kad dauguma gyventojų nori ne centrinės vyriausybės, bet, geriausiu atveju, nesuvaržytos partnerystės. Vakar dienos diskusijos aiškiai parodė, kad didelė dauguma šio Parlamento norėtų, kad Bosnijoje būtų stipri centrinė vyriausybė, o ne decentralizacija. Kadangi šis tikslas nepasiekiamas, ES save pasmerkia neapibrėžtam buvimui šioje šalyje. Todėl balsuosiu prieš.

 
  
  

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (RC-B6-0571/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra dalis grubios kampanijos, kuria siekiama klastoti istoriją, komunizmą sulyginant su fašizmu. Taip gėdingai reabilituojamas fašizmas ir tie, kurie siekė pavergti žmoniją, statomi greta tų, kurie herojiškai kovojo už laisvę.

Kaip pabrėžėme anksčiau, tai labai antikomunistinė kampanija, kuria siekiama neigiant ir falsifikuojant komunistų indėlį į kovą su fašizmu ir mūsų civilizacijos vystymąsi skaldyti demokratines jėgas. Nereikia pamiršti, kad antikomunizmas buvo keliolikos fašistinių diktatūrų ideologinis cementas ir demokratinių jėgų skaldymo priemonė.

Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos taip pat yra bandymas nuslėpti tai, kad būtent kapitalizmas pasaulyje sėja skurdo ir bado sėklas. Tik paklausykite Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, kuri neseniai pranešė, kad bado aukomis taps dešimtys milijonų žmonių. Ši padėtis pasaulyje jau neigiamai veikia apie milijardą žmonių.

Šį pasiūlymą dėl rezoliucijos reikėtų vertinti atsižvelgiant į nacionalistinių jėgų iškilimą Ukrainoje, bandymą pateisinti Ukrainos profašistinių grupių bendradarbiavimą su naciais, spaudimą plėsti NATO ir šiuo metu vykstančią prieš Rusiją nukreiptą kampaniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos darbo partijai priklausantys Europos Parlamento nariai tvirtai remia nuomonę, kad 1932–1933 m. badas buvo baisi žmogaus sukelta tragedija. Manome, kad svarbu siekti, kad dirbtinai sukeltas badas būtų prisimenamas, ir kad apie jį žinotų visuomenė, taip pat, kad Ukrainos istorijoje jam būtų teikiama didelė svarba.

2008 m. gegužės 15 d. Britanijos ministras pirmininkas ir Ukrainos prezidentas padarė bendrą pareiškimą, pagal kurį Britanija įsipareigojo bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis skatindama Holodomoro atminimą. Nors oficialiai nepripažįstame, kad 1932–1933 m. įvykiams galima taikyti 1948 m. JT konvencijoje dėl genocido pateiktą genocido apibrėžimą, pripažįstame, kad šį požiūrį palaiko kai kurie akademikai, ir kad esame įsipareigoję sekti diskusijas ir nuodugniai išnagrinėti visus pateiktus įrodymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Mūsų parlamentas galiausiai pripažįsta naikinimo badu, Holodomoro, kurį Ukrainoje sukėlė sovietų režimas, siaubą. Tačiau gaila, kad ji nepasekė Ukrainos parlamento pavyzdžiu ir nepavadino šio masinio nusikaltimo genocidu.

Iš tikrųjų badas, dėl kurio 1932–1933 m. mirė milijonai ukrainiečių, nebuvo vien komunizmo ekonominio ir socialinio absurdo padarinys. Tai buvo išnaikinimo plano rezultatas, kuris atitinka genocido apibrėžimą: „siekis sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors tautinei, etninei, rasinei ar religinei grupei“ taip pat „tyčinis tokių gyvenimo sąlygų tai grupei sudarymas, dėl kurių visi jos nariai ar dalis jų žūtų“.

Tuo metu, kai vidurinės klasės komunistai ir kairieji ekstremistai naudojasi žiniasklaidos parama, ypač Prancūzijoje, šio genocido pripažinimas leis prisiminti marksizmo–leninizmo siaubą. Dėl šios ideologijos nuo 1917 m. bolševikų revoliucijos žuvo 200 mln. žmonių, dėl jos šiuo metu kenčia priespaudą maždaug pusantro milijardo žmonių Kuboje, Šiaurės Korėjoje, o pirmiausia – Kinijoje, kurioje labiausiai nekontroliuojamo kapitalizmo forma derinama su komunistiniu totalitarizmu.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Mano frakcija nepasirašė šio pasiūlymo dėl rezoliucijos ir dauguma balsavo prieš ją, nes jie mano, kad Sovietų Sąjungos atsiradimas tuometinės Rusijos teritorijoje buvo žingsnis į priekį ir kad tai daugeliui prastai apmokytų, prastai apmokamų ir beteisių žmonių sudarė sąlygas geriau gyventi. Pritariu šiai nuomonei, tačiau negaliu pritarti visoms tuo metu naudotoms priemonėms. Kai kurie modernizacijos šalininkai, taip pat jų lyderis Stalinas, laikė žmonių, kurie turi skirtingas nuomones, teisę į gyvybę visiškai nesvarbia. Ši nuostata atitinka ilgalaikę Rusijos priespaudos ir prievartos tradiciją. Tuo metu, siekiant palaužti bet kokį pasipriešinimą pažangai, buvo pasinaudota visomis blogomis praeities priemonėmis. Pirminiai demokratijos ir lygių teisių visiems žmonėms idealai, palyginti su tomis priemonės, nustumti į šalį. Remiantis mintimi, kad istorija visada palanki nugalėtojams, gėris, kurio buvo siekiama, tapo blogų darbų pateisinimu. Po šių įvykių praėjo 75 metai, ir labai teisinga, kad blogiems tų laikų įvykiams ir jų aukoms skiriama daug dėmesio. Todėl balsuosiu už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
  

− Pranešimas: Dushana Zdravkova (A6-0358/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Kolegos britų konservatoriai ir aš remiame Europos ombudsmeno darbą ir manome, kad dauguma šiame pranešime pateiktų pasiūlymų dėl jo veiklos gerinimo verti paramos.

Kalbant apie B konstatuojamąją dalį – noriu aiškiai pabrėžti, kad britų konservatoriams atstovaujantys Europos Parlamento nariai prieštarauja Lisabonos sutarčiai ir Pagrindinių teisių chartijos įtraukimui į šią sutartį. Manome, kad, po per balsavimą Airijoje pasakyto ryžtingo „ne“, šios Sutarties ratifikavimo procedūra turėtų baigtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime Peticijų komitetas ragina ombudsmeną toliau įgyvendinti du uždavinius, kuriuos jis paskelbė 2006 m. metiniame pranešime – dirbti su institucijomis skatinant gerą administravimą ir gerinti informavimą, kad visi piliečiai, kuriems gali reikėti pasinaudoti šiomis paslaugomis, būtų tinkamai informuoti. Šio informavimo svarbą patvirtina pateiktų skundų skaičius.

Reikia prisiminti, kad ombudsmenas dabar turi daugiau galių – Europos Parlamentui patvirtinus pakeitimus, kurių jis prašė. 2007 ombudsmeno vykdomų tyrimų skaičius padidėjo iki 641. Iš jų 64 proc. buvo susiję su Europos Komisija, 14 proc. – su Europos personalo atrankos tarnyba (angl. EPSO), 9 proc. – su Europos Parlamentu, 1 proc. – su Europos Sąjungos Taryba. Pagrindinės netinkamo administravimo rūšys buvo: nepakankamas skaidrumas, įskaitant atsisakymą suteikti informaciją, nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas įgaliojimais, delsimas, kurio buvo galima išvengti, diskriminavimas, aplaidumas, teisinės klaidos ir nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos. Kai kuriais atvejais bylos buvo išspręstos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2008 m. gegužės 19 d. Europos ombudsmenas N. Diamandouros pateikė pranešimą Peticijų komitetui. Jame jis pateikė išsamią ataskaitą apie savo veiklą, taip pat skaičiais ir procentais išreikštus duomenis. Pranešime teigiama, kad ombudsmenui skirtų priimtinų skundų padaugėjo. 2007 m., palyginti su 2006 m., skundų skaičius padidėjo nuo 449 iki 518. Palyginti su 2006 m., praėjusiais metais nepriimtinų skundų sumažėjo. Skundų pateikimo priežastys buvo įvairios. Tarp jų – nepakankamas skaidrumas, nepatenkinamos procedūros, delsimas, kurio buvo galima išvengti, diskriminavimas, nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos ir teisinės klaidos. Dauguma skundų (65 proc.) buvo susiję su Europos Komisija. Tik 9 proc. ombudsmenui pateiktų skundų buvo susiję su Europos Parlamentu. Europos ombudsmenas taip pat minėjo Europos institucijų klaidas. N. Diamandouros kritikavo Europos Komisiją už nesugebėjimą laikytis teisinio reikalavimo 2006 m. paskelbti 2005 m. metinės ataskaitos dėl prieigos prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentų.

 
Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 18 d.Teisinis pranešimas