Kokių veiksmų imasi Taryba, siekdama pagirti ir paremti šalį kandidatę Makedoniją, kurios ne tik albanų etninės bendruomenės, bet ir visų etninių mažumų vadovaujantieji atstovai įtraukiami į vyriausybės koaliciją, suteikiant jiems įgaliojimus daryti poveikį, ir ar vyriausybėje juda į priekį reformų procesas?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Savo 2008 m. birželio 19–20 d. išvadose „Europos Komisija pabrėžia, kad šių metų pabaigoje galimi tolesni Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos žingsniai jai artėjant prie ES, jei tik bus įvykdytos 2005 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos išvadose nustatytos sąlygos, politiniai Kopenhagos kriterijai ir pagrindiniai 2008 m. vasario mėn. Stojimo partnerystės prioritetai. Šiomis aplinkybėmis Europos Taryba atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas. Toliau lieka nepaprastai svarbus kaimyninių santykių, įskaitant derybų keliu pasiektą ir abiems pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo, išsaugojimas.“

Europos Sąjungos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos santykių pagrindas iš esmės apibūdinamas šalies kandidatės statusu (suteiktu 2005 m. gruodžio mėn. Taryboje), Stabilizavimo ir asociacijos susitarimu (galiojančiu nuo 2004 m. balandžio mėn.) ir Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio dalyvavimu (nuo 2001 m.). Nuo 2005 m. ambasadorius Erwan Fouéré ėmėsi dviejų Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos atstovybės vadovo Skopjėje pareigų, kurios padeda palaikyti glaudesnius aukšto lygio ryšius su vyriausybe, politinėmis partijomis, pilietine visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Be to, 2008 m. pavasarį Komisija pateikė vyriausybei veiksmų planą, kuriame nustatomi aiškūs ir realistiniai vizų sistemos liberalizavimo kriterijai. Taryba ir Komisija atidžiai stebės šį procesą remdamasi pasiektos pažangos vertinimu.

Be to, Taryba palankiai vertina veiksmingą 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarytame Ohrido pagrindų susitarime išdėstytų reformų perkėlimą į teisėkūros sistemą.

Lisabonos sutartyje pagal 1 skyriaus dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su Sąjungos išorės veiksmais, 10a straipsnio 2d dalyje teigiama, kad Sąjunga nustato ir vykdo bendrą politiką tam, kad „skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą.“

Kokiu pagrindu Taryba mano, kad dabartiniai ES susitarimai dėl žvejybos su skurdžiomis besivystančiomis šalimis atitinka skurdo panaikinimo tikslą?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Kaip jūs žinote, vadovaudamasi 2004 m. liepos mėn. Tarybos išvadomis Bendrija palaipsniui įgyvendina naujo tipo dvišalį susitarimą dėl žvejybos – partnerystės susitarimą dėl žvejybos.

Tarybos nuomone, tokie susitarimai prisidės prie skurdo panaikinimo tvarios plėtros kontekste.

Žiūrint iš šios perspektyvos, verta pabrėžti du šių partnerystės susitarimų elementus: viena vertus, siekiant išvengti išteklių pereikvojimo, žvejybos galimybių paskirstymas Bendrijos laivams grindžiamas moksliniais patarimais ir, antra vertus, finansinio indėlio, žinomo kaip sektoriaus paramos, dalis skiriama pakrantės valstybės partnerės žvejybos pramonei vystyti.

Skurdą nėra lengva įveikti. Todėl jam panaikinti turės būti naudojami įvairūs metodai. Pagal partnerystės susitarimus dėl žvejybos siūloma sektoriaus parama yra tik vienas būdas, kuriuo Bendrija prisideda prie svarbaus skurdo panaikinimo tikslo.

Mokslo darbuotojai sutinka, kad Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sėkmės ištakos yra mažų nepriklausomų valstybių, kurios turėjo stimulą vystyti institucines priemones vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Naujosios Sutarties bendrųjų nuostatų skyriaus 6 straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad „pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“

Ar dėl to Taryba mano, kad dvidešimt septynios valstybės narės turi vadinamąsias bendras konstitucines tradicijas?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Gerbiamojo nario dėmesys atkreipiamas į tai, kad nuostata, kuria jis remiasi savo klausime, jau yra Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje. Ja nustatoma, kad Europos Sąjunga kaip Bendrijos teisės bendruosius principus gerbs pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų.

„Valstybėms narėms bendros konstitucinės tradicijos“ yra sąvoka, kurią pripažino ir ilgą laiką vartojo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Teismas remiasi sąvoka visų pirma kaip įkvėpimo šaltiniu pagrindinių teisių laikymosi Bendrijos teisės sistemoje kontekste.⁽¹⁾ Be to, valstybės narės pripažino šią sąvoką, kai nusprendė ją įtraukti į Europos Sąjungos sutartį.

Ar įvertindama neigiamą dabartinės finansų krizės poveikį besivystančioms šalims Taryba nemano, kad atėjo laikas aktyvinti ankstesnius Komisijos pasiūlymus dėl „platesnės kaimynystės“ politikos, kuria siekiama skatinti plėtrą kaimyninėse Afrikos ir Karibų regiono šalyse, įgyvendinimo Europos Sąjungos atokiausiuose regionuose?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris, kaip toksai, neprivalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Jau keletą metų, siekiant prisitaikyti prie mūsų globalizuoto pasaulio, ES vystomasis bendradarbiavimas buvo vis labiau nukreipiamas į regionų integraciją. Iš tikrųjų, tame pačiame regione esančios šalys nepriklausomai nuo to, ar priklauso AKR valstybių grupei, užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), ar atokiausiems regionams, dažnai turi tokias pačias vertybes ar trūkumus.

2004 m. gegužės mėn. Komisija pateikė pranešimą, kuriame išdėstytas globalus požiūris į tam tikrus atokiausių regionų (AR) padėties ypatumus ir siekiama nustatyti priemones, kurių reikia jų vystymuisi pagal konkrečius jų poreikius⁽¹⁾. Taryba išnagrinėjo Komisijos pranešimą.

Po to, 2007 m. rugsėjo mėn., Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė būtent šios strategijos apžvalgą ir prognozes⁽²⁾. Aštuoniolikos mėnesių Tarybos programoje⁽³⁾Tarybai pirmininkaujančios Prancūzija, Čekija ir Švedija suplanavo tęsti darbą dėl visiško 2004 m. atokiausiems regionams skirtos strategijos įgyvendinimo Bendrijos komunikato dėl šios strategijos persvarstymo prognozių pagrindu. Gegužės mėn. Briuselyje buvo surengta tarpinstitucinė ir partnerystės konferencija dėl šios strategijos ateities.

Svarstymų rezultatai ką tik buvo paskelbti naujame 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikate⁽⁴⁾: „Atokiausi regionai – Europos turtas“. Jame rekomenduojama vystyti unikalias AR savybes ir naudoti jas siekiant padėti priimti tokius iššūkius, su kuriais susiduria Europa ir pasaulis: klimato kaita, migrantų srautai ir subalansuotas jūrų išteklių ir žemės ūkio produktų valdymas. Vienas skyrius skirtas regionų integracijos stiprinimui ir jame teigiama, kad bendrai ERPF finansuojamos 2007–2013 m. teritorinio bendradarbiavimo programos sudaro galimybes rengti platesnės kaimynystės veiksmų planus.

Taip pat nederėtų pamiršti, kad ES ir AKR šalių derybose pasiektuose Ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) yra konkrečios nuostatos, kurių tikslas užtikrinti, kad šios šalys būtų labiau integruojamos.

Ką galima padaryti siekiant palaikyti visapusišką jaunimo dalyvavimą sudarant ir įgyvendinant migrantams skirtas švietimo programas ir kaip jį galima suderinti su jų kilmės šalies kalbų ir kultūros mokymusi?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba stengėsi pasiekti, kad jaunimas dalyvautų rengiant ir įgyvendinant nacionalinę ir Europos politiką, kuri juos liečia tiesiogiai.

2002 m. birželio 27 d. rezoliucijoje⁽¹⁾ dėl „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos“, Taryba pažymėjo, kad nepaprastai svarbu, jog jaunus žmones liečiančioje politikoje ir iniciatyvose, tiek nacionaliniu, tiek ir Europos lygmeniu, būtų atsižvelgiama į jų poreikius, padėtį, gyvenimo sąlygas ir lūkesčius. Tuo tikslu svarbiausia jaunimo politikos nuostata tapo reikalavimas, kad tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu būtų reguliariai konsultuojamasi su jaunimu, kai rengiama ir įgyvendinama politika, kuri juos liečia. Todėl į Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą buvo įtrauktos praktinės priemonės, kuriomis siekiama palengvinti aktyvų jaunimo dalyvavimą pilietiniame gyvenime, taip pat reguliarus dialogas su jaunimu.

Minėtoje rezoliucijoje Taryba priėmė keturis teminius bendradarbiavimo ES lygmeniu prioritetus, įskaitant aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Todėl valstybės narės priėmė bendrus tikslus jaunimo dalyvavimo ir informavimo srityje ir sutiko reguliariai informuoti Komisiją apie šių tikslų įgyvendinimą.

Be to, 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje⁽²⁾ dėl Europos jaunimo pakto įgyvendinimo ir aktyvaus pilietiškumo skatinimo Taryba paprašė valstybes nares ir Komisiją pradėti struktūrinį dialogą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu dėl politinių priemonių, kurios jiems daro poveikį. Dėl to visais lygmenimis buvo sukurti struktūrinio dialogo ir diskusijų forumai pagal ES politikos programos nustatytą tvarkaraštį.

Pagaliau 2006 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje⁽³⁾ dėl bendrųjų jaunimo dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimo, skatinant juos būti aktyviais piliečiais, Taryba patvirtino bendrų tikslų, kuriais siekiama skatinti jaunimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tinkamumą ir pagrįstumą, pabrėždama, kad šie tikslai lieka svarbiausi jaunimo, ypač turinčio mažai galimybių, aktyvaus pilietiškumo ugdymui.

Siūloma, kad valstybės narės aiškiau apibrėžtų kliūtis konkrečių grupių ir nepalankioje padėtyje esančio jaunimo dalyvavimui, paskatintų įgyvendinti priemones ir mechanizmus šioms kliūtims įveikti ir ypač atsižvelgtų į gyventojų įvairovę ir prioritetus.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos rezoliucijoje dėl mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimo visų pirma Komisija ir valstybės narės raginamos bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis užtikrinti, kad struktūrinis dialogas su mažiau galimybių turinčiu jaunimu būtų atviras visiems, visais lygmenimis ir, jei reikia, pritaikyti jam susitikimų formą.

Be to, 2008 m. liepos 3 d. žalioji knyga „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės“ ir rugsėjo 18 d. komunikatas „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ yra dokumentai, kuriuose Europos Komisija turėjo galimybę pabrėžti migrantų kalbų klausimo svarbą.

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos daugiakalbystės skatinimo strategijos valstybės narės ir Komisija visų pirma raginamos, kad pagal atitinkamas savo kompetencijas ir visiškai laikydamosi subsidiarumo principo remtų ir naudotų piliečių imigrantų kalbos įgūdžius kaip priemones tiek kultūrų dialogui, tiek ekonominiam konkurencingumui stiprinti.

Europos kultūrų dialogo metų proga liepos 5–6 d. Marselyje Europos Vadovų Taryba siekė skirti didžiausią dėmesį ryšiams, kurie formuojasi tarp jaunimo, švietimo ir migrantų kalbų. Kai kuriuose seminaruose buvo susitarta dėl valdžios institucijų ir jaunimo organizacijų partnerystės svarbos rengiant teisėkūros dokumentus, kurie veikia jaunimą, ypač švietimo ir kalbų mokymosi srityje.

Konferencijoje „Naujos Europos kultūrų dialogo perspektyvos“, kuri buvo surengta 2008 m. lapkričio 17–19 d. Paryžiuje, buvo pabrėžta švietimo kultūrų dialogo ir jo vaidmens skatinant socialinę sanglaudą ir migrantų integraciją svarba.

2009 m. buvo atliktas Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje bendrųjų principų vertinimas, kuris neabejotinai suteiks puikią galimybę išnagrinėti, kaip jaunimas galėtų suvaidinti dar svarbesnį vaidmenį visuomeniniame gyvenime.

Specifinis kalbų ir migrantų kilmės šalių kultūrų mokymosi klausimas turi tiesioginį poveikį jaunimo gyvenimui, todėl visiškai akivaizdu, kad valstybės narės buvo paskatintos įsiklausyti į jaunimo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau tai priklauso valstybių narių kompetencijai ir turi būti nagrinėjama nacionaliniu lygmeniu.

Ką daro Taryba, kad apsaugotų besivystančias šalis nuo pasaulinės finansų krizės ir užtikrintų, kad slegiantys vidaus ekonominiai rūpesčiai jų neatitrauktų nuo Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Neformaliame 2008 m. lapkričio 7 d. susitikime Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių vadovai pabrėžė, kad būtina tarptautinės finansų sistemos reforma turėtų būti įtraukta į iššūkių, kuriuos Europos Sąjunga ir toliau pasiryžusi priimti (visų pirma maisto saugos, klimato kaitos ir kovos su skurdu), grupę. Jie taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga norėtų užtikrinti, jog besivystančios šalys būtų visapusiškai įtrauktos į šį procesą.

Taigi, lapkričio 29 – gruodžio 2 d. surengtoje Tarptautinėje Dohos konferencijoje dėl vystymosi finansavimo, kurioje buvo atstovaujama daugiau nei devyniasdešimčiai valstybių, Europos Sąjunga palaikė aukšto lygio konferencijos dėl finansų ir pasaulinės krizės ir jos poveikio vystymuisi principą. Šioje konferencijoje, kurios detales Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos pirmininkas paskelbs 2009 m. kovo mėn., imsis tarptautinės finansų struktūros klausimų. Planuojama, kad tai įvyks kitą rudenį.

Dohoje Europos Sąjunga, remdamasi 2008 m. lapkričio 11 d. Tarybos priimtomis gairėmis, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą 2015 m. 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų skirti vystymosi pagalbai ir būtinumą atsižvelgti į naujus finansinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius.

Tikėtina, kad dabartinė finansų krizė turės didelį poveikį besivystančių šalių gyventojams ir ekonomikoms, todėl ES atkreipė visų partnerių dėmesį į vargingiausių ir labiausiai pažeidžiamų žmonių padėtį ir poreikius, būdama tvirtai įsitikinusi, kad Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT) vis dar galima pasiekti visuose regionuose, įskaitant Afriką, jei tik visi plėtros partneriai imsis skubių ir tinkamai nukreiptų priemonių pažangai spartinti. Visų aštuonių TPT pasiekimas yra bendra pareiga – visi partneriai turėtų gerbti savo prisiimtus įsipareigojimus.

Lapkričio 11 d. Tarybos patvirtintos deklaracijos, pagal kurią ji „įsipareigoja dirbti su savo partneriais siekiant išsiaiškinti naujus būdus, kuriais būtų galima prisidėti prie tvarios ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos plėtros finansavimo, naujoviškų mechanizmų papildomiems ištekliams mobilizuoti įgyvendinimo propagavimo ir politikos padarymo nuoseklesne“, pagrindu Europos Sąjunga paprašė tarptautinę bendruomenę imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pasiūlytas naujoviškas finansavimas tvariai plėtros pagalbai užtikrinti.

Kokie yra artimiausi Tarybos ketinimai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų galima sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą ir paklausą ES teritorijoje?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

ES kovos su narkotikais strategijos (2005–2012 m.)⁽¹⁾ kontekste ir įvertindama tai, kad turi būti užbaigtas pirmasis iš dviejų planų, parengtų pagal šią strategiją (2005–2008 m.⁽²⁾), Taryba šiuo metu nagrinėja antrąjį naują ES kovos su narkotikais veiksmų planą, kurį pasiūlė Komisija⁽³⁾ ir kuris apima 2009–2012 m. Sąjungos prioritetus kovoje su narkotikais. Šis veiksmų planas yra dinamiška priemonė, nukreipta į praktinių rezultatų siekimą specifinėse prioritetinėse srityse.

Šiuo antruoju kovos su narkotikais veiksmų planu⁽⁴⁾ suteikiamas pagrindas užbaigtam, subalansuotam ir integruotam požiūriui į kovą su narkotikais, atkreipiant dėmesį į visas grandinės grandis – nuo narkotikų gamybos iki socialinės narkomanų reabilitacijos. Šio plano tikslas – naudojantis keliomis specifinėmis priemonėmis sumažinti tiek narkotikų pasiūlą, tiek paklausą ir išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą. Palyginti su 2005–2008 m. planu jis yra glaustesnis ir nemažai jame numatytų veiksmų yra tikslingesni.

Iš to matyti, kad, kalbant apie pasiūlą, plane siekiama padidinti veiksmingumą ES lygmeniu siekiant užkirsti kelią narkotikų gamybai ir prekybai naudojant intelektualų požiūrį, pagal kurį išnaudojama Europolo ir kitų esamų Europos lygmens struktūrų kompetencija. Jis apima svarbias naujas kryptis, pvz., alternatyvią šalių gamintojų plėtrą, teisinį ir policijos bendradarbiavimą ir net nusikaltėlių turto konfiskavimą ir išdalijimą.

Viena iš naujų ypatybių ir plano kertinis akmuo yra vadinamojo Europos kovos su narkotikais aljanso, kuris siektų mobilizuoti pilietinę visuomenę ir viešąjį sektorių teikiant pirmenybę informavimo apie narkotikų vartojimo pavojus kampanijai, sukūrimas.

Taryba taip pat norėtų nurodyti, kad siekdama sustabdyti narkotikų srautą į ES iš trečiųjų šalių ir susitarti dėl suderinto požiūrio šiuo klausimu ji rengia reguliarius ir ad hoc dialogus su šalimis gamintojomis ir šalimis, per kurias eina narkotikų tiekimo keliai, įskaitant tiekimo kelius, esančius Lotynų Amerikoje, Andų šalyse, Afganistane, Rusijoje ir Vakarų Balkanuose.

Be to, spalio 24 d. posėdyje Taryba konkrečiai atkreipė dėmesį į Vakarų Afriką kaip naują kokaino, atkeliaujančio iš Lotynų Amerikos, tranzito punktą ⁽⁵⁾.

Įgyvendinti veiksmų planą yra valstybių narių, Komisijos, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, Europolo, Eurojusto ir Tarybos reikalas.

Ar Taryba aktyviai padeda siūlomam Egipto planui dėl dialogo siekiant rasti konflikto Sudane sprendimą?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba nėra informuota, kad Egiptas pasiūlė konkretų planą, kuriuo siekiama pabandyti išspręsti konfliktą Sudane. Globojant vyriausiajam AS/JT tarpininkui, buvusiam Burkina Faso užsienio reikalų ministrui Djibrilui Bassoléi, politinis procesas buvo pradėtas iš naujo neturinčia precedento sparta. Šias pastangas palaiko Kataro, kurio dalyvavimas kartu su Djibrilu Bassolé yra nepaprastai svarbus, pagalbos veikla. Ryšiai Dohoje plečiasi. Kataro požiūris, suderinus jį su AS ir JT požiūriu, skiriasi nuo Arabų lygos raginimų, kad JT Saugumo Taryba sustabdytų TBT vykdomą Sudano prezidento bylos tyrimą.

Taryba remia Djibrilo Bassoléo ir Kataro pagalbos pastangas. Tai vyksta glaudžiai konsultuojantis su abiem šalimis per pirmininkaujančią valstybę ir Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Sudane. Regioniniai dalyviai, ypač Egiptas, turi visateisiai dalyvauti šiame procese.

Taryba ragina Sudano valdžios institucijas ir maištininkų judėjimus tvirtai įsipareigoti ieškoti politinio Darfūro krizės sprendimo, iš dalies nutraukiant smurtą, nes tai yra vienintelis būdas sukurti deryboms palankią aplinką.

Ar Taryba laikosi nuomonės, kad kilmės šalis (kurioje paskerstas gyvūnas) yra minimalus identifikacijos ženklas, reikalingas paukštienos produktams tam, kad būtų galima išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti informaciją vartotojui?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Kai paukštiena importuojama iš trečiosios šalies, dokumente, įgyvendinančiame reglamentą, kuriame nustatomas Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), keliama sąlyga, kad paukštienos sektorius privalo nurodyti kilmės šalį ant pakuotės arba etiketėje. Šiame reglamente taip pat reikalaujama, kad etiketėse be kilmės šalies būtų pateikiama kita informacija (kaina, skerdyklos akreditacijos numeris ir kt.).

Kai paukštiena pardavinėjama Europos Sąjungoje, taikomos Direktyvos 2000/13/EB nuostatos. Šios nuostatos apima įpareigojimą etiketėje nurodyti maisto produktų kilmės vietą, jei tikėtina, kad jos nenurodžius pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.

Tačiau Taryba yra pasirengusi apsvarstyti didesnio paukštienos produktų ženklinimo informacijos aiškumo galimybę ir visų pirma išnagrinėti vienodo kilmės šalies ženklo galimybę (identiška importo į Bendriją ir prekybos Bendrijoje sistema), jei tik Komisija jai pateiks pasiūlymus.

Turkijos narystės ES derybų programoje, dėl kurios susitarta 2005 m., teigiama, kad „bendras derybų tikslas – stojimas“.

Ar Taryba galėtų patvirtinti savo įsipareigojimą siekti visateisės Turkijos narystės ES, jei tik Turkija įvykdys jai derybų programoje nustatytus įpareigojimus?

Praėjusį mėnesį Komisija pranešė, kad kai kuriose pagrindinėse reformų Turkijoje srityse į priekį buvo judama lėtai. Vis dėlto, ar Taryba turi ketinimų atidaryti kokius nors likusius acquis skyrius savo derybose dėl narystės su Turkija arba panaikinti anksčiau atidarytų skyrių įšaldymą?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

2008 m. gruodžio 8 d. priimtose išvadose Taryba nurodė, kad atnaujintas bendras sutarimas dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 15–16 d. patvirtino Europos Taryba, lieka ES plėtros strategijos pagrindu. Šis naujas bendras sutarimas paremtas įsipareigojimų konsolidacija, nešališkomis ir griežtomis sąlygomis, geresne komunikacija ir gebėjimu integruoti naujas nares.

Savo išvadose Taryba taip pat nurodė, kad derybų tempas ir toliau visų pirma priklauso nuo Turkijos pasiektos pažangos vykdant būtinas sąlygas, įskaitant straipsnių atidarymo ir atidėjimo kriterijus ir reikalavimus, nustatytus derybų programoje, kuri konkrečiai apima partnerystės dėl narystės įgyvendinimą ir iš asociacijos susitarimo išplaukiančių įsipareigojimų laikymąsi. Galiausiai Taryba nurodė, kad skyriai, dėl kurių techninis pasirengimas baigtas, bus laikinai atidaryti arba atidėti pagal procedūras, nustatytas pagal derybų programą ir 2006 m. gruodžio 11 d. pateiktas Tarybai. Šiomis sąlygomis Taryba susidomėjusi laukia tarpvyriausybinės konferencijos su Turkija, kuri suplanuota gruodžio mėn. Jos metu turėtų būti užfiksuota tolesnė pažanga derybose. Reikėtų nepamiršti, kad nuo to laiko, kai prasidėjo derybos su Turkija, buvo atidaryti aštuoni skyriai ir užbaigta dvidešimt dviejų skyrių pažangos analizė.

O dėl skyrių, kurių negalima atidaryti pagal 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, Taryba apgailestauja, kad Turkijai iki šiol nepavyko įvykdyti savo įsipareigojimo visiškai ir be diskriminacijos įgyvendinti papildomą asociacijos susitarimo protokolą ir kad ji taip pat nepadarė jokios pažangos siekdama normalizuoti santykius su Kipro Respublika. Dabar būtinai laukiama pažangos.

Taigi, noriu dar kartą patvirtinti pirmininkaujančios valstybės norą dėti visas pastangas atidarant naujus derybų su Turkija skyrius tarpvyriausybinės konferencijos, kuri vyks gruodžio mėn., metu.

Islandijos verslo reikalų ministras tvirtina, kad jo šalis turėtų pasvarstyti kreipimąsi dėl Europos Sąjungos narystės ir prisijungimo prie bendros ES valiutos, nes tai padėtų būsimų finansų krizių atvejais.

Ar Taryba galėtų paaiškinti, kaip Islandijos prašymas būtų vertinamas ES, ir kokias sąlygas Taryba keltų jos narystei? Ar galėtų Taryba šiek tiek atskleisti, ar ES norėtų, ar nenorėtų priimti Islandiją po to, kai daug metų šalis liko abejinga Sąjungos narystei?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba nenagrinėjo gerbiamojo Parlamento nario iškelto klausimo, nes Islandija nesikreipė dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tačiau ES ir Islandija jau bendradarbiauja keliose srityse, ypač pagal Europos laisvosios prekybos susitarimą.

O dėl ES narystės procedūros ES sutarties 49 straipsnyje nurodyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Ji pateikia prašymą Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento narių balsų daugumos pritarimą, sprendžia šį klausimą.

Priėmimo sąlygos ir sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam priėmimui, nustatomos valstybių narių ir paraišką pateikusios valstybės susitarimu. Šis susitarimas pateikiamas visoms susitariančioms valstybėms ratifikuoti pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas.“

1993 m. Europos Taryba nustatė vadinamuosius Kopenhagos kriterijus, kuriais nustatyta, kad „narystei keliamas reikalavimas, kad šalis kandidatė būtų pasiekusi institucijų, garantuojančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumą, valstybėje kandidatėje funkcionuotų rinkos ekonomika, ir ji būtų pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje. Narystė leidžia manyti, kad šalis kandidatė galėtų prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą.“ Europos Vadovų Taryba taip pat nustatė, kad „Sąjungos gebėjimas priimti naujas nares, išlaikant Europos integracijos pagreitį, yra svarbi aplinkybė, atitinkanti tiek Sąjungos, tiek šalių kandidačių bendrą interesą“. 2006 m. gruodžio mėn. ji nurodė, kad „konsolidavimu, sąlygotumu ir komunikavimu grindžiama plėtros strategija kartu su priemonėmis ir būdais užtikrinti ES gebėjimą integruoti naujas nares yra atnaujinto sutarimo dėl plėtros pagrindas“.

Kai Europos valstybė prašo narystės, tam tikrais atvejais Taryba prašo Europos Komisiją įvertinti kandidatės gebėjimą vykdyti narystės sąlygas ir visų pirma gerbti pagrindines ES vertybes. Būtent šiuo pagrindu Taryba nusprendžia, pirma, suinteresuotai valstybei suteikti šalies kandidatės statusą, o po to, antra, pradėti oficialias derybas, jei tik yra įvykdytos būtinos sąlygos.

2008 m. birželio mėn. atsakyme į klausimą Komisijai (E-1793/08) dėl padėties KDR Komisijos narys Louis Michel minėjo, kad taikos procesas vyksta puikiai. Tačiau vėliausiose naujienose tarptautinės bendruomenės dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad ne viskas gerai KDR ir kad joje taikos procesas sužlugo. Ar Tarybai rūpi, kad ES reaguoja vėliau negu turėtų į problemas, kurios susikaupė per keletą mėnesių, nei tai, kaip paprasčiausiai atsisakyti dalyvauti be priežasties?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Spalio 31 ir lapkričio 1 d. Bernard Kouchner, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip Europos Vadovų Tarybos atstovas, nuvyko į Kongo Demokratinę Respubliką (KDR), o tiksliau – į Gomos miestą. Lapkričio 10 d. Taryba apsvarstė padėtį KDR ir po to priėmė naujas išvadas, kuriose išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio konflikto Šiaurės Kivu ir jo pasekmių gyventojams, gyvenantiems Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, ir visam regionui. Reaguodama į kritinę padėtį Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad būtų suteikta humanitarinė pagalba kenčiantiems nuo konflikto gyventojams, taip pat skirta papildomai 45 mln. EUR (valstybių narių ir Komisijos). Be to, Europos Sąjunga intensyvia diplomatine veikla aktyviai padėjo ieškoti politinio sprendimo, kuris yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį sugrįžimą prie stabilumo regione. ES yra pasiryžusi ir toliau dėti pastangas pagal šį principą, ypač pagal Tarptautinės pagalbos priemones. Ambasadorius Roeland van de Geer, ES specialusis įgaliotinis Didžiųjų Ežerų regione, ten yra beveik visą laiką ir labai įsitraukė į Tarptautinės pagalbos veiklą. Jis palaiko labai glaudžius ryšius su JT generalinio sekretoriaus specialiuoju pasiuntiniu, buvusiu Nigerijos prezidentu Olusegunu Obasanjo. Vyriausiasis BUSP įgaliotinis ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė reguliariai susisiekia su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi, kad užtikrintų tinkamą Europos paramą JT veiklai KDR.

Vairuotojo pažymėjimų klastojimas ir sukčiavimas lieka realiomis problemomis ES.

Vienoje žinomoje tinklavietėje giriamasi, kad jie turi galimybę gauti ES vairuotojo pažymėjimą naudodamiesi metodais, kuriuos jie pripažįsta kaip „niekšiškus, bet ne nelegalius“. Jie drąsiai pretenduoja apeiti kliūtis – pvz., neturint išlaikyto egzamino – ketina be problemų sukombinuoti vairuotojo pažymėjimą.

Ar Taryba gali patvirtinti, kad praėjusiose diskusijose pasiektas valstybių narių susitarimas veikti kartu siekiant užkirsti sukčiavimui vairuotojo pažymėjimais ir kokie konkretūs sprendimai yra priimti tokiam atvejui?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba norėtų atkreipti gerbiamosios Parlamento narės dėmesį į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų⁽¹⁾, kuri įsigalios nuo 2013 m. sausio 19 d. Šioje direktyvoje yra nuostatos, nukreiptos prieš klastojimą ir praktiką, žinomą kaip vairuotojo pažymėjimų turizmas. Kovos su klastojimu požiūriu minėtos direktyvos 1 ir 3 straipsniuose ir I priede nustatomas vienas Europos vairuotojo pažymėjimo pavyzdys plastikinės kortelės forma ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių siekiant išvengti vairuotojo pažymėjimų, įskaitant išleisto prieš minėtos direktyvos įsigaliojimą pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų, klastojimo rizikos.

Kovai su vadinamojo vairuotojo pažymėjimų turizmu 7 straipsnyje vairuotojo pažymėjimams nustatoma maksimali 10 metų galiojimo trukmė (2. a punktas) ir vienam žmogui tik vienas vairuotojo pažymėjimas (5. a punktas). Reikalaujama, kad valstybės narės ne tik atsisakytų išduoti vairuotojo pažymėjimą, jeigu nustato, kad prašytojas jau turi vairuotojo pažymėjimą, bet ir atsisakyti išduoti pažymėjimą arba pripažinti pažymėjimo galiojimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimui taikomi apribojimai arba jo galiojimas yra laikinai sustabdytas arba panaikintas kitoje valstybėje narėje (11 straipsnio 4 dalis). Siekiant palengvinti šios nuostatos taikymą reikalaujama, kad valstybės narės naudotųsi Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklu, kuriame laikoma reikiama informacija apie vairuotojo pažymėjimų išdavimą, pakeitimą kitu, pratęsimą ir keitimą.

Ar galėtų Taryba būti maloni ir pateikti naujausią informaciją apie esamą padėtį, susijusią su 2010 m. biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo klausimu?

Kokių veiksmų imtasi pirmininkaujant Prancūzijai ir kas iki šio laiko buvo pasiekta?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Dėl ambicingiausio ES tikslo sustabdyti ir sumažinti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m.⁽¹⁾ valstybės narės ir Komisija deda dideles pastangas, kad įgyvendintų daugybę praktinių priemonių, išdėstytų 2006 m. gegužės 25 d. antrajame ES veiksmų plane⁽²⁾ dėl biologinės įvairovės, pavadintame „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“. Šiuo planu siekiama padidinti biologinės įvairovės ir ekosistemų integravimą į horizontalią ir sektorinę ES politiką, pvz., į žemės ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės politiką. 2006 m. gruodžio 18 d. išvadose⁽³⁾ Taryba prašė valstybių narių ir Komisijos padidinti pastangas ir įgyvendinti tiek sausumos, tiek jūros teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir užtikrinti šio tinklo, kuriuo siekiama užtikrinti biologinės įvairovės išlikimą apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą valstybių narių teritorijoje, veiksmingą ir tinkamą valdymą. Miškų naikinimas ir alinimas yra pagrindiniai biologinės įvairovės mažėjimo veiksniai. Gruodžio 4 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato: „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“.

Į šias išvadas įtrauktas tikslas perpus sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą iki 2020 m. ir visiškai sustabdyti jį iki 2030 m. Dabar Taryba laukia, kol Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl vadinamojo biologinės įvairovės teisės aktų paketo, į kurį turėtų įeiti vidurio laikotarpio ataskaita apie pažangą, padarytą įgyvendinant minėtą veiksmų planą.

Pirmininkaujanti Prancūzija yra įsipareigojusi sutelkti visos ES pozicijas ir veiksmus daugelyje tarptautinių biologinės įvairovės forumų, ypač:

-susitarime dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo, kurio šalys ketvirtą kartą susitiko 2008 m. rugsėjo 19 d.;

-10-ojoje Ramsaro konvencijos šalių konferencijoje, surengtoje 2008 m. spalio 28 d. – lapkričio 4 d.;

-susitikime dėl susitarimo dėl plėšriųjų paukščių apsaugos memorandumo;

-2008 m. gruodžio mėn. pradžioje Romoje surengtame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių susitikime.

ES taip pat įsipareigojo ištirti galimybę sukurti tarptautinį mechanizmą objektyvioms mokslinėms žinioms apie biologinę įvairovę teikti ir politikai šiuo klausimu nustatyti, kaip nustatyta Jungtinių Tautų aplinkos programos tarpvyriausybinėje konferencijoje biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų klausimais, surengtoje 2008 m. lapkričio mėn. viduryje.

Pagaliau 2008 m. gegužės mėn. Bonoje buvo surengtas devintas Konvencijos dėl biologinės (BĮK) įvairovės šalių susitikimas. Šis susitikimas vyko ypatingos skubos aplinkybėmis kovos su biologinės įvairovės skurdinimu tarptautiniu mastu. Dėl ypatingo ES valstybių narių ir daugelio partnerių atsidavimo buvo galima sutelkti dideles lėšas pagal iniciatyvą „LifeWeb“. Šios lėšos padės šalims, kuriose yra gausi biologinė įvairovė ir kurios mažiau išsivysčiusios ekonomiškai, geriau apsaugoti savo fauną ir florą ir savo ekosistemas.

Finansų krizė aiškiai atskleidė stabilumo pakto trūkumus, ne tik jame nustatomų apribojimus, bet ir institucijų vaidmenų pasidalijimą (Europos centrinio banko, vyriausybių ir politinių valdžios institucijų vaidmenų).

Ar Taryba mano, kad stabilumo paktą reikia pertvarkyti, ypač dėl suinteresuotų institucijų vaidmenų pasidalijimo?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Finansų krizė, žinoma, yra iššūkis persvarstytam Stabilumo ir augimo paktui, nes tai reiškia lankstumo priemonių, nustatytų 2005 m. persvarstant paktą, išbandymą. Kaip jums žinoma, šis persvarstymas kaip tik buvo skirtas pritaikyti paktą prie ekonominių valstybių narių poreikių, atsižvelgiant į ekonominės padėties valstybėse narėse skirtumus ir ekonomikos svyravimus, kurie gali pasitaikyti.

Pirmininkaujanti valstybė mano, kad paktas neparodė, kad jam ko nors trūksta.

2008 m. spalio 7 d. išvadose dėl suderintų ES atsakomųjų veiksmų į ekonomikos augimo sulėtėjimą Taryba dar kartą patvirtino, kad „2005 m. pertvarkytas Stabilumo ir augimo paktas yra pakankamas pagrindas ir dėl to turėtų būti taikomas visa apimtimi. Jame numatyta lankstumo galimybė siekiant sudaryti sąlygas mokestinei politikai atlikti savo įprastinę stabilizavimo funkciją“⁽¹⁾. Gruodžio 2 d. savo pastabose Europos Tarybai dėl suderintų Europos atsakomųjų veiksmų į augimą ir užimtumą Taryba nurodė, kad be pinigų politikos ir priemonių, kurių imtasi siekiant stabilizuoti finansų sektorių, svarbų vaidmenį stabilizuojant ekonomiką turėtų suvaidinti biudžeto politika, kurioje būtų naudojamas visas automatinių stabilizavimo priemonių rinkinys, taip pat papildomos biudžetinės ir mokestinės priemonės. Šios suderintos atsakomosios priemonės turėtų atitikti ilgalaikio viešųjų finansų stabilumo tikslą ir jose turėtų būti protingai išnaudotos Stabilumo ir augimo pakte siūlomos lankstumo priemonės.

Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis 2008 m. pabaigoje ir ta proga galima būtų paminėti klausimą, kuris yra svarbus mūsų kuriamos Europos ateičiai – pagarbos žmonėms šioje Europoje klausimą.

Cituoju prezidento Nicolas Sarkozy 2007 m. rugsėjo 25 d. JTO Generalinėje asamblėjoje pasakytus žodžius: „Pasaulyje nebus taikos, jeigu tarptautinė bendruomenė eis į kompromisą dėl žmonių apsisprendimo teisės arba žmogaus teisių (...) Pasaulyje nebus taikos be pagarbos įvairovei ir nacionaliniam savitumui (...) Pasišventimas savo tikėjimui, savo kalbai ir kultūrai ir savo gyvenimo, mąstymo ir tikėjimo būdui yra teisėtas ir visiškai humaniškas. Neigti tai, reiškia kurstyti žeminimą.“

Šiuo atveju tai turi būti taikoma ir tautai, turinčiai kalbą ir identitetą, minimai tarp seniausių Europoje – Euskal Herria tautą arba Baskiją, kurios egzistavimą šiandien atvirai neigia Prancūzijos valstybė.

Kadangi Prancūzijos pirmininkavimas artėja prie pabaigos, gal Taryba gali išdėstyti, kokios priimtos priemonės ir iniciatyvos dėl žmonių ir nacionalinio savitumo, esančio Europoje, bet stokojamo savo valstybėje, gerbimo ir apsaugos?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Sąjunga nėra kompetentinga imtis iniciatyvos žmonių ir nacionalinio savitumo gerbimo ir apsaugos klausimu. Ši kompetencija priklauso valstybėms narėms.

Ir vis dėlto atkreipiame gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga privalo gerbti savo valstybių narių nacionalinį savitumą.

Be to, reikėtų prisiminti, kad Regionų komitetas, kurį sutartyje išdėstytais klausimais konsultuoja Taryba arba Komisija, Europos lygmeniu yra atsižvelgęs į regioninių ir vietos bendruomenių interesus.

Konkrečiau dėl pagarbos įvairovei, ypač kalbų ir kultūrų įvairovei, norėčiau nurodyti gerbiamajam Parlamento nariui lapkričio 20 d. Tarybos patvirtintą rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos⁽¹⁾, kurioje ji tvirtino, kad kalbų ir kultūrų įvairovė yra Europos identiteto sudėtinė dalis ir kad daugiakalbystė taip pat yra labai svarbi kultūrų įvairovės skatinimo kontekste. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į gegužės 21 d. Tarybos išvadas⁽²⁾, kuriose pirmenybė teikiama kiekvieno piliečio aktyvaus dalyvavimo kultūriniame gyvenime ir jų galimybės naudotis visa savo kultūros ir paveldo įvairove skatinimui.

Jordanija nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Danijos karikatūristą, dešimt Danijos žurnalistų ir Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą dėl kaltinimų „šventvagiškomis kalbomis, panieka islamui ir musulmonų jausmams ir pranašo Muhamedo šmeižimu ir jo gero vardo teršimu“. Ji netgi paprašė Interpolą šiuos žmones sulaikyti ir perduoti Jordanijos teismui.

2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 1997 m. lapkričio 24 d. pasirašytas ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas. Šio susitarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms yra „pagrindinis susitarimo elementas“. Gali būti imamasi „atitinkamų priemonių“, jeigu yra susitarimo pažeidimų.

Ar tai, kas paminėta anksčiau, yra 2 straipsnio „esminio elemento“ sąlygos pažeidimas? Jei taip, kokių veiksmų imsis Taryba pagal šį susitarimą?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba žino apie žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, pagal kurią 2008 m. balandžio 21 d. Jordanijos generalinis prokuroras Hassan Abdullat pradėjo persekioti baudžiamąja tvarka vienuolika Danijos ir vieną Olandijos pilietį, kaltindamas juos šventvagiškomis kalbomis ir grėsmės viešajai tvarkai kėlimu.

Saviraiškos laisvė yra pagrindinė visų Europos Sąjungos valstybių narių teisė. Kaip žino gerbiamasis Parlamento narys, pagal tarptautinę teisę tokia laisvė taip pat apima pareigas ir konkrečius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad pagal įstatymą gali būti leistos saviraiškos laisvės ribos ir gali būti skiriamos bausmės, jeigu šios ribos būtų viršytos.

Todėl kiekvienos visuomenės pareiga nustatyti, kas sudaro priimtinas saviraiškos laisvės ribas pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus. Pagal Žmogaus teisių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos valstybės narės tikrai pripažįsta, kad saviraiškos laisvė gali būti priklausoma nuo „tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos“ ypač siekiant „apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises“. Kitos šalys turi dar daugiau suvaržymų ir rengia spaudos kodeksus, pagal kuriuos draudžiamas toks elgesys, ypač religijų arba jų simbolių šmeižimas.

Todėl svarbiausia klausimo dalis yra nustatyti, ar religijų arba jų simbolių juodinimo draudimas suderinamas su visuotinėmis žmogaus teisėmis. ES ir valstybės narės netiki, kad taip yra, nes mums žmogaus teisės skirtos ne religijoms arba jų simboliams, o moterims ir vyrams ginti visame pasaulyje. Mes paraidžiui tvirtai laikomės tarptautinės teisės nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis.

Vis dėlto religijų šmeižimas kai kuriose šalyse suvokiamas kaip netolerantiškas poelgis, kuriuo puolamas ne tik tikėjimas, bet netiesiogiai ir tie, kurie išpažįsta šį tikėjimą. Be to, kaip šiuo atveju, religijų šmeižimas gali būti viešosios tvarkos pažeidimų priežastis. Viešosios tvarkos palaikymas pagal tarptautinius standartus yra viena iš priimtinų saviraiškos laisvės ribų.

Kaip jūs suprasite, vyksta diskusijos dėl naudojimosi saviraiškos laisve ribų, kuriose žmogaus teisėmis remiamasi tiek kaip šios laisvės garantija, tiek ir kaip priežastimi tolesniam jos ribojimui. Galiu užtikrinti jus, kad ES valstybės narės deda daug pastangų siekdamos palaikyti dialogą su visais šiuo svarbiu klausimu ne tik tarptautiniuose forumuose, bet ir diskusijose žmogaus teisių klausimu, kurias ES rengia su trečiosiomis šalimis ir kuriose ji gina savo poziciją. Tai yra veiksmingiausias būdas supažindinti su ES požiūriu, kai kultūrinis šių diskusijų aspektas yra ypač jautrus visoms suinteresuotoms šalims.

Taryba mano, kad šis klausimas yra labai svarbus, ir dėl to visomis turimomis priemonėmis, ypač nustatytomis ES ir Jordanijos susitarimuose, toliau aktyviai rems dialogą ir supratimą bei toleranciją ir abipusę pagarbą taikant žmogaus teises. 2008 m. lapkričio 10 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos susitikime ES dar kartą priminė Jordanijos valdžios institucijoms apie mūsų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir pagrindinius demokratijos principus.

Taryba, žinoma, toliau atidžiai stebės padėtį.

Dabar, kai naftos kainos stabilizavosi, atėjo laikas svarstyti ankstesnius pirmininkaujančios Prancūzijos pasiūlymus dėl mokesčių naftai ribojimo visoje ES ir (arba) nacionalinių pajamų, gautų iš naftos produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio, dalies naudojimo fondui, padedančiam nukentėjusiems, sukurti. Valstybių narių skatinimas kaupti naftos rezervus, kaip siūlė Komisija savo Antrojoje strateginės energetikos apžvalgoje, seka pirmininkaujančios valstybės pavyzdžiu. Ar šio mūsų piliečiams naudingų pasiūlymų paketo bus atsisakyta, ar jis bus stiprinamas iki to laiko, kol estafetę perims Čekija?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Iki šiol Taryba negavo Komisijos pasiūlymo, kuriuo būtų siekiama nustatyti aukščiausią mokesčių naftai ribą ar sukurti fondą vartotojams .

Taryba mano, kad naftos atsargos yra viena iš priemonių, kurios galėtų padėti tiek kontroliuoti energijos kainas, tiek ir užtikrinti energetinį saugumą. Gerbiamasis Parlamento narys bus informuotas, kad nuo 1968 m. Taryba turėjo priimtą privalomą naftos atsargų kritiniams atvejams sistemą, kai buvo priimta direktyva (68/414/EEC) dėl naftos atsargų (kodifikuota ir panaikinta pagal direktyvą 2006/67/EB⁽¹⁾). Į ją įtrauktas koordinavimo mechanizmas puikiai veikia nedidelių tiekimo sutrikimų atvejais, dažniausiai reaguojant į bendrus Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) koordinuojamus veiksmus.

Be to, Taryba palankiai vertina tai, kad Komisija neseniai pateikė jai antrąją strateginę energetikos politikos analizę,⁽²⁾ kurioje yra pasiūlymas iš naujo svarstyti direktyvą dėl naftos atsargų, turint konkretų tikslą – padidinti suderinamumą su TEA sistema ir naftos atsargų patikimumą ir skaidrumą kas savaitę skelbiant atsargų lygius. Tai atitinka išvadas, kurias padarė 2007 m. Europos Vadovų Taryba, savo veiksmų plane „Europos energetikos politika“⁽³⁾ pabrėžusi didesnio duomenų apie naftos produktus skaidrumo ir pakartotino ES naftos tiekimo infrastruktūrų ir naftos kaupimo mechanizmų patikrinimo svarbą siekiant papildyti TEA pateiktą kovos su krize mechanizmą, susijusį su jų prieinamumu krizės atveju. Taryba tikisi vaisingo bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, kad galėtų greitai pasiekti pažangą šiuo svarbiu klausimu.

Antrąją strateginės energetikos politikos analizę Taryba svarstė gruodžio 8 d. posėdyje, atkreipdama ypatingą dėmesį į energetinį saugumą, ir tęs šį darbą ateinančius šešis mėnesius.

Kalbama apie Aleksandro Lukašenkos pareiškimą žurnalui Wall Street Journal, kad jis yra pasirengęs paleisti visus politinius kalinius.

Atsižvelgiant į tai, kad Alyaksandr Barazenka sulaikytas ir laukia teismo už dalyvavimą sausio mėnesio demonstracijoje, nepaisant to, kad spalio 27 d. savanoriškai atvyko į Minsko miesto policijos departamento apklausą, ir jam neleidžiama stoti prieš teismą be sulaikymo, kaip būtų įprasta demokratinėse šalyse.

Stebint panašius atvejus, taip pat laisvės apribojimo nuosprendžius kitiems Baltarusijos opozicijos aktyvistams, kyla klausimų.

Ar Taryba žino apie šią padėtį? Ar Taryba jau paragino Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti Alyaksandrą Barazenką ir peržiūrėti panašias bylas? Jeigu ne, ar Taryba įtrauks šį klausimą į derybas su Baltarusijos vyriausybės atstovais?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Tarybai buvo pranešta apie Alyaksandro Barazenkos padėtį. Pirmininkaujanti valstybė lapkričio 24 d. jau kėlė šį klausimą Baltarusijos valdžios institucijoms. Bendraudama su Baltarusijos pareigūnais Taryba toliau reikalaus paleisti šį asmenį.

Taryba smerkia asmenų sulaikymą dėl politinių priežasčių. Spalio 13 d. Tarybos išvadose taip pat numatoma, kad laipsniškas Europos Sąjungos santykių su Baltarusija atnaujinimas priklauso nuo režimo daromos pažangos demokratizacijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų srityse.

Ar prisiminus sėkmingą rašytinį pareiškimą (P6_TA(2008)0262) dėl reumatinių ligų Taryba gali pateikti naujausią informaciją Parlamentui apie veiksmus, kurių ėmėsi siekdama padėti kenčiantiesiems nuo reumatinių ligų visoje ES?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba atsižvelgė į 2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento paskelbtą rašytinį pareiškimą dėl reumatinių ligų.

Senėjant visuomenei ir žinant, kad dauguma vyresnių nei 70 metų žmonių jaučia chroniškus arba pasikartojančius reumatinius simptomus, 18 mėnesių pirmininkaujančių Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos programoje pabrėžiama parama visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama sukurti socialinę aplinką, kurioje į pagyvenusius žmones žiūrima su pagarba ir orumu. Jie turi turėti galimybę gyventi sveiką, aktyvų ir savarankišką gyvenimą, dalyvauti visuomenėje ir jausti geresnę gyvenimo kokybę. Jeigu jiems reikia priežiūros, jie turėtų gauti aukštos kokybės priežiūros paslaugas. Prevencinės priemonės sveikatos priežiūros srityje yra būtinos siekiant išsaugoti piliečių sveikatą ir išvengti būsimo išlaidų sveikatos priežiūrai didėjimo.

Bendrija visuomenės sveikatos srityje turi visiškai pripažinti valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Taryba jau priėmė išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinio aktyvumo, kurios yra labai svarbūs veiksniai užkertant kelią reumatinėms ligoms.

2008 m. birželio 10 d. Tarybos išvadose nustatytas Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti ES sveikatos strategiją mechanizmas. Pirmoji pasirinkta veiklos sritis yra sveikatos priežiūros paslaugų kultūros rėmimas, iš kurio taip pat turės naudos žmonės, kurie turi raumenų ir kaulų problemų ir kuriems reikalingas gydymas.

Dėl Bendrijos kovos su reumatinėmis ligomis strategijos arba galimybių pasinaudoti informacija ir šių ligų medicininiu gydymu didinimo strategijos arba Tarybos rekomendacijų dėl ankstyvosios šių patologijų diagnostikos ir gydymo sukūrimo Taryba neturėjo jokių Komisijos jai pateiktų iniciatyvų.

Turkijos vyriausybė demonstratyviai toliau nepripažįsta ne tik Kipre registruotų laivų ir lėktuvų, bet ir tų, kurie priklausomai nuo aplinkybių anksčiau naudojosi Kipro uostais arba oro uostu prieigai prie savo oro erdvės, oro uostų arba uostų. Paaiškėjo, kad Tarybos sprendimas įšaldyti atitinkamus derybų dėl Turkijos stojimo skyrius yra nepakankamas, įvertinant tai, kad Turkijos valdžios institucijos demonstratyviai atsisako nusileisti šiuo klausimu. Tai pasitvirtino Europos Parlamento Transporto komiteto vizito į Kiprą metu. Šį nepriimtiną embargą, Turkijos įvestą atvirai nesilaikant tarptautinės teisės, sunkina jos užsitęsusi pusės Kipro Respublikos teritorijos okupacija.

Kokias priemones numato Taryba siekdama užtikrinti, kad Turkija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų ir tarptautinės teisės ir panaikintų šį nepriimtiną embargą, nukreiptą prieš Kipro Respubliką?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

ES pozicija asociacijos susitarimo papildomo protokolo klausimu yra aiški. Visiškas ir nediskriminacinis protokolo įgyvendinimas yra sutartinis įpareigojimas Turkijai, kurio jai būtina laikytis. Į šią poziciją, kuri figūruoja derybų programoje ir Tarybos priimtoje peržiūrėtoje Stojimo partnerystėje ir taip pat 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos Bendrijos ir jos valstybių narių deklaracijoje, nekartą buvo atkreiptas Turkijos dėmesys, iš dalies politinio dialogo, kurį ES palaiko su Turkijos valdžios institucijomis, kontekste.

Remdamasi 2007 m. gruodžio 10 d. išvadomis ir 2008 m. gruodžio 8 d. išvadose dėl plėtros, Taryba apgailestavo, kad Turkijai iki šiol nepavyko įvykdyti savo įsipareigojimą visiškai ir be diskriminacijos įgyvendinti papildomą asociacijos susitarimo protokolą ir kad ji nepadarė jokios pažangos siekdama normalizuoti santykius su Kipro Respublika.

Todėl remdamasi 2006 m. gruodžio 11 d. išvadomis Taryba pakartojo, kad ji toliau atidžiai stebės ir analizuos pažangą, pasiektą klausimais, numatytais 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos Bendrijos ir jos valstybių narių deklaracijoje.

Pagaliau Taryba pareiškė, kad dabar nekantriai laukiama pažangos.

2007 finansinių metų biudžeto metinėje ataskaitoje Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į daugybę klaidų dėl pasidalijamojo priemonių valdymo kartu su valstybėmis narėmis šiose politikos srityse: žemės ūkio, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos, transporto, išorės pagalbos, vystymosi, plėtros, švietimo ir pilietiškumo. Ar Tarybai, kaip biudžeto valdymo ir politinei institucijai, reikia pateikti nuomonę, kaip biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūros dalį, ir savo požiūrį į daugybę klaidų dėl pasidalijamojo valdymo anksčiau minėtose srityse ir į tai, kad daugelis valstybių narių nepateikė nacionalinių deklaracijų? Ar Taryba taip pat galėtų pateikti savo požiūrį į ryšį, kurį Europos Audito Rūmai nustato tarp reglamentų sudėtingumo ir aptiktų klaidų skaičiaus, ir į tikslingumą toliau paprastinti Europos reglamentus, kurių taikymas dažnai sunkinamas papildomais nacionaliniais teisės aktais?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Audito Rūmų pirmininkas Vítor Manuel da Silva Caldeira supažindino gruodžio 2 d. ECOFIN tarybą su Audito Rūmų 2007 finansinių metų ES biudžeto metine ataskaita.

Šį pranešimą dar turi išanalizuoti kompetentingos Tarybos institucijos, kad būtų galima parengti rekomendaciją Europos Parlamentui dėl biudžeto vykdymo patvirtinimo, kuris turi būti pateiktas Komisijai svarstant 2007 finansinių metų biudžeto vykdymą. Taryba turėtų priimti šią rekomendaciją vasario 10 d. sesijoje.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Taryba teikia ypatingą reikšmę patikimam Bendrijos fondų finansų valdymui. Audito Rūmų metinė ataskaita yra labai svarbi priemonė.

Taryba atsižvelgė į visas problemas, kurias išdėstė gerbiamasis Parlamento narys, ir būtinai jas apsvarstys, nes rengia rekomendaciją dėl biudžeto vykdymo patvirtinimo, kuris turi būti pateiktas Komisijai svarstant 2007 finansinių metų biudžeto vykdymą.

Noriu patvirtinti, kad 2009 m. vasario mėn. Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje Tarybos pirmininkas Tarybos rekomendaciją pateiks Europos Parlamentui ir kad tuo metu galės vykti apsikeitimas nuomonėmis įvairiais iškeltais klausimais.

Lapkričio 5 d. Izraelis sugriovė penkis palestiniečių namus Rytų Jeruzalėje, nes pagal Izraelio valdžios institucijas jie buvo pastatyti be leidimo. Izraelio žmogaus teisių organizacija „B'Tselem“ praneša, kad nuo 2004 m. Rytų Jeruzalėje Izraelio valdžios institucijos nugriovė 350 palestiniečių namų.

Tuo pat metu tęsiamas nusikalstamas Izraelio embargas Palestinos žmonėms ir tūkstančių palestiniečių, įskaitant vaikus, žudymas ir neteisėtas suėmimas. Pagal turimas žinias Izraelio okupacinė kariuomenė suima vidutiniškai 700 vaikų per metus.

Šios Izraelio okupacinės kariuomenės operacijos yra grubus palestiniečių žmogaus teisių pažeidimas ir skandalingas tarptautinės teisės nesilaikymas.

Ar Taryba smerkia nusikalstamą Izraelio okupacinės kariuomenės veiklą, nukreiptą prieš Palestinos žmones?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba sutinka su problemomis, kurias iškėlė gerbiamasis Parlamento narys.

Taryba norėtų atkreipti dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadose ji pakartojo savo paramą Izraelio ir Palestinos taikos proceso, atnaujinti jį Anapolio konferencijoje, principams. Šia proga ji paragino šalis gerbti įsipareigojimus, prisiimtus pagal veiksmų planą, ir įgyvendinti dideles permainas vietoje siekiant paremti taiką regione.

Taryba mano, kad tęsiama kolonizacija yra viena iš kliūčių siekiant taikos, ir abejoja būsimos Palestinos valstybės gyvybingumu. Ji ragina Izraelio valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės ir nutraukti kolonizavimo veiklą, įskaitant siejamą su vadinamuoju natūraliu prieaugiu, Rytų Jeruzalėje. Lapkričio 10 d. Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl palestiniečių namų Rytų Jeruzalėje griovimo. Ši pozicija buvo perduota Izraelio valdžios institucijoms įvairiais lygmenimis. Gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė pritarė Izraelio vyriausybės sprendimui ištuštinti palestiniečio namą, kurį buvo jėga okupavę Izraelio kolonistai. Taryba ragina Izraelį imtis kitų veiksmų ir sustiprinti vykdomą diplomatinį procesą.

Taryba yra labai sunerimusi dėl judėjimo laisvės ir kelionių apribojimų, Izraelio nustatytų Vakarų krante ir Gazoje. Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujanti valstybė narė išreiškė didelį susirūpinimą naujausia Gazos blokada, kuri yra neteisėta pagal tarptautinę teisę, ir paprašė Izraelio valdžios institucijas nedelsiant vėl atidaryti sienos perėjimo punktus į teritorijos pusę, kad būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą. Be to, Taryba ragina nedelsiant nutraukti į Izraelio apšaudymą raketomis iš Gazos ruožo.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga didžiausią dėmesį skiria žmogaus teisių gerbimui Palestinos teritorijose. Izraelyje laikomų kalinių palestiniečių paleidimas yra žingsnis tarpusavio pasitikėjimo atmosferos, kuri būtina taikos derybų pažangai, link. Taryba ragina Izraelio valdžios institucijas paleisti daugiau sulaikytų palestiniečių.

Kalinių ir prieš palestiniečius nukreipto smurto, vykdomo kolonistų, klausimai yra tarp klausimų, keliamų politiniuose ES ir Izraelio dialoguose. Viena vertus, žmogaus teisių pakomitečių, į kuriuos būtų įtraukta ES ir Izraelis, sukūrimas ir, antra vertus, ES ir Palestinos savivalda rodo ES susidomėjimą žmogaus teisėmis šiame regione.

Ar Taryba pasakys, ar pramonės arba verslo atstovams taip pat leidžiama dalyvauti Tarybos parengiamųjų institucijų ir Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiuose?

Jeigu taip, tai kurie pramonės ir verslo atstovai dalyvauja šiuose posėdžiuose ir ar dažnai?

Jeigu ne, tai kokios kitos galimybės numatytos pramonės ir verslo atstovams susitikti su parengiamųjų institucijų ir Nuolatinio atstovų komiteto atstovais ir kitais Tarybos pareigūnais? Kur ir ar dažnai vyksta tokie susitikimai?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Pagal EB sutarties 203 straipsnį, valstybių narių vyriausybių atstovai gali dalyvauti tik Tarybos posėdžiuose. Komisija taip pat dalyvauja juose dėl sutartyse jai priskirto vaidmens. Kai kuriais ypatingais atvejais pagal sutartis juose dalyvauti leidžiama ir kitų institucijų, pvz., Europos Centrinio Banko, atstovams. Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma visų Tarybos parengiamųjų institucijų ir ypač Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiams. Vadinasi, pramonės ir verslo atstovai negali dalyvauti šiuose posėdžiuose.

Ryšiai su socialiniais partneriais, įskaitant aukščiausiu lygmeniu, gali būti palaikomi kaip trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas, kurio vėliausias posėdis vyko 2008 m. spalio 15 d., arba makroekonominis dialogas, į kurį susirenkama du kartus per metus ir dalyvauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, Europos darbdavių ir profesinių sąjungų asociacijų pirmininkai, Europos Centrinio Banko pirmininkas ir du Komisijos nariai. Be to, Užimtumo ir socialinės apsaugos komiteto nariai reguliariai susitikinėja su socialinių partnerių atstovais. Taip pat galima paminėti reguliarius pirmininkaujančios valstybės, socialinių partnerių ir vadinamosios socialinės platformos NVO narių susitikimus, kuriuose vyksta neformali diskusija Užimtumo ir socialinės politikos tarybos darbotvarkės klausimais.

Be to, pageidaujami kontaktai su pramonės ir verslo atstovais, bet jie vyksta neformalioje aplinkoje.

Avių auginimo sektorius per pastaruosius dešimt metų labai nukentėjo nuo viena po kitos kilusių krizių, kurios pakenkė atrajojančiųjų gyvulių sektoriui. Apie tai byloja dveji statistiniai duomenys: 2000–2006 m. laikotarpiu visoje ES bendras smulkių atrajotojų skaičius sumažėjo 7,6 % ir, jeigu nebūtų buvę imtasi veiksmų, iki 2015 m. avių ir ožkų auginimas būtų galėjęs sumažėti daugiau nei 25 %. Būtent todėl nusprendžiau pateikti du pakeitimus dėl 2009 m. bendrojo biudžeto išlaidų kategorijų, susijusių su priemokomis už avis ir ožkas ir papildomomis priemokomis avienos ir ožkienos gamintojams mažiau palankiose arba kalnuotose vietovėse (jas padidinant atitinkamai 20 ir 15 mln. EUR). Balsuodama 2009 m. biudžeto projekto antrajame svarstyme Taryba nusprendė atmesti mano pasiūlymą. Ar Taryba galėtų viešai patvirtinti šio pasiūlymo atmetimo priežastis tuo metu, kai, pasirodo, įmanoma iš naujo derėtis dėl visų taisyklių (dėl PVM, stabilumo pakto, bendrųjų programų persvarstymo ir kt.) siekiant išsaugoti bankus?

Avių ir ožkų auginimo sektoriai susiduria su precedento neturinčia krize, kurią sunkina katarinės karštinės epizootija. Tai yra pramonės šaka, kuri įdeda svarų indėlį į žemės naudojimą ir planavimą, ypač problemiškiausiose srityse. Būtent todėl spalio mėn. sesijos pirmajame svarstyme Europos Parlamentas priėmė du Catherinos Guy-Quint pateiktus 2009 m. bendrojo biudžeto pakeitimus, kuriais pagalba sektoriui padidinama 35 mln. EUR. Tačiau nepaisant to, kad padėtį būtina skubiai taisyti, ir Europos Parlamento primygtinio reikalavimo, 2008 m. lapkričio 21 d., penktadienį, ministrai atmetė šiuos pakeitimus taikinimo metu. M. Barnier paskelbė apie Prancūzijos žemės ūkio pramonės gelbėjimo planą. Ar tai neprieštarauja nieko negavimui Europos lygmeniu? Kitaip tariant, kada po žodžių matysime veiksmus?

(FR) Noriu pabrėžti reikšmę, kurią Taryba teikia žemės ūkio sektoriui, o jis yra nepaprastai svarbus Europos ekonomikai, visų pirma tiesioginėms išmokoms, mokamoms ūkininkams, ypač avių ir ožkų sektoriuose.

Norėčiau pabrėžti, kad rugsėjo 29–30 ir spalio 27–28 d. Tarybos posėdžių metu pirmininkaujanti valstybė ir daug Tarybos narių atkreipė Tarybos ir Komisijos dėmesį į politika, kuria reikia vadovautis mėlynojo liežuvio ligos ir visų pirma vakcinacijos strategijos klausimu.

Antrajame 2009 m. Europos Sąjungos biudžeto projekto svarstyme Taryba laikėsi nuomonės, kad „Gamtinių išteklių apsaugos ir valdymo“ klausimu (finansinės programos 2 išlaidų kategorija) Komisijos išankstiniame biudžeto projekte, iš dalies pakeistame pakeitimo raštais Nr. 1/2009 ir Nr. 2/2009, atliktas įvertinimas buvo tinkama reakcija į poreikius, atsižvelgiant į rinkos padėtį rūpimu laikotarpiu.

Tačiau galiu tik pakartoti patikinimą, kad Taryba nenuvils ir kuo atidžiau išsiaiškins bet kokius pasiūlymus, kuriuos Komisija gali parengti šiuo klausimu.

Ar vadovaudamasi atsakymu į klausimą H-0865/08⁽¹⁾ dėl (galimo) bendros sekimo sistemos, susijusios su tam tikrų kategorijų tekstilės ir aprangos produktų eksportu iš Kinijos į įvairias ES valstybes nares, galiojimo pasibaigimo ir atsižvelgdama į tai, kad vis daugiau įmonių sumažina arba perkelia gamybą (ypač Portugalijoje), palikdamos nedarbo ir socialinių krizių pėdsaką, Taryba gali patvirtinti, kad kokia nors valstybė narė siūlė ar reikalavo, jog Komisija pratęstų dvejopo sekimo mechanizmo galiojimą po 2008 m. gruodžio 31 d. arba priimtų kokias nors kitas priemones? Jeigu taip, ar ji gali įvardyti valstybes nares ir paaiškinti, kokias priemones šiuo metu siūlo kiekviena iš jų? Ar kokia nors valstybė narė priešinosi tokių priemonių priėmimui ir jeigu taip, kokiu pagrindu kiekvienu atveju?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba negavo Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu ir dėl to klausimas nebuvo svarstomas. Atsitiktinai lieka galioti atsakymai į klausimus H-0781/08 ir H-0865/08. Tai ypač galioja darbui, atliktam kompetentingoje Tarybos parengiamojoje institucijoje, pagal 133 straipsnį įsteigtoje Tekstilės komitete. Šis komitetas kelis kartus svarstė klausimą. O dėl įvairių komiteto narių priimtų pozicijų – ne Tarybos pareiga jas paviešinti arba atskleisti šiose diskusijose naudotus pasiteisinimus arba argumentus.

Gruodžio 1 d. suplanuotą ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą atidėjo Kinijos vyriausybė, priekaištaudama pirmininkaujančiai Prancūzijai dėl susitikimo su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Kaip Taryba vertina dabartinę ES ir Kinijos santykių padėtį? Kokios yra šių santykių perspektyvos? Kaip Taryba vertina dabartinę Europos Parlamento veiklą ir indėlį į ES ir Kinijos santykius?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Europos Sąjunga atkreipė dėmesį į sprendimą atidėti aukščiausiojo lygio susitikimą su Europos Sąjunga remiantis tuo, kad kai kurie Europos lyderiai susitiko arba susitiks su Dalai Lama. ES apgailestauja dėl šio sprendimo, kurį priėmė Kinija, ji ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Nepaisant šio neturinčio precedento poelgio, Kinija lieka labai svarbia Europos Sąjungos partnere ekonominiuose ir prekybiniuose reikaluose, taip pat svarbiais tarptautiniais klausimais. ES ketina toliau skatinti savo strateginės partnerystės ryšius su Kinija, ypač tuo metu, kai dėl pasaulio ekonominės ir finansinės padėties reikia labai glaudaus Europos ir Kinijos bendradarbiavimo. Nuolatiniai ryšiai su Kinijos valdžios institucijomis bus tęsiami įvairių dviejų šalių pradėtų dialogų kontekste. Europos Sąjunga ypač siekia derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir numato bendradarbiavimo susitarimų ir projektų, dėl kurių jau pasiektas susitarimas su Kinijos valdžios institucijomis, pasirašymą.

Europos Parlamentas per įvairius savo komitetus prisideda prie Europos Sąjungos užsienio politikos ir konkrečiai prie politikos Kinijos atžvilgiu.

2008 m. liepos 15 d. Tarybai pateikto klausimo H-0614/08 tema ir nepaisant 2008 m. rugsėjo 23 d. plenariniame posėdyje Tarybos atstovo duotų garantijų, kad Parlamentas pateiks Tarybos poziciją rugsėjo mėnesį, Taryba informavo, kad iki šios dienos tokio dokumento negavo. Ar žinodama, kad nauja reglamento dėl galimybės įgyti kelių vežėjo profesiją versija turi įsigalioti 2009 m. birželio 1 d. ir kad pagal šį reglamentą 2012 m. sausio 1 d. valstybės bus prijungtos prie savo nacionalinių elektroninių registrų, Taryba gali išdėstyti, kokio lygio prioritetas buvo suteiktas vadinamajam kelių transporto teisės aktų paketui artimiausiems penkiems mėnesiams ir išaiškinti pasiūlytą tvarkaraštį, kad nauji iš dalies pakeisti reglamentai galėtų būti priimti iki 2009 m. birželio 1 d.?

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

2008 m. pirmininkaujant Slovėnijai Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo kelių transporto teisės aktų paketo, kurį sudaro trys teisės aktai, atitinkamai susiję su galimybe įgyti kelių transporto operatoriaus profesiją (2007/0098 (COD)), galimybe patekti į krovinių vežimo keliais rinką (2007/0099 (COD)) ir galimybe patekti į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką (2007/0097 (COD)). Šiuo metu Taryba svarsto bendrą poziciją kiekvienu iš šių klausimų, kuri turi būti pateikta Europos Parlamentui 2009 m. sausio mėnesį. Ateityje pirmininkausianti Čekija yra tvirtai įsipareigojusi pradėti neoficialias diskusijas su įvairiais pranešėjais, kad išsiaiškintų galimybes, kaip greičiau įmanoma pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu. Šiuo atžvilgiu gerbiamojo Parlamento nario dėmesys atkreipiamas į tai, kad iki 2008 m. spalio mėnesio pabaigos Komisija neatsiuntė minėto teisės akto bulgariškos ir rumuniškos versijos ir kad dėl to parengiamasis procedūrinis darbas negalėjo judėti į priekį.

Radikalų asociacija „Esperanto“, sudaranti nesmurtinės radikalų partijos dalį, pradėjo kampaniją, kuria siekiama, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai leistų kiekvienai valstybei narei dalyvauti kitose olimpinėse žaidynėse ir atstovauti Europai, taip pat ir sau. Kiekvienas sportininkas rodytų dvi vėliavas, t. y. savo šalies ir Europos vėliavą. Medalių rezultatas taip pat rodytų bendrą su Europos vėliava laimėtų medalių skaičių.

Ar Komisija ketina palaikyti šią iniciatyvą?

(EN) Komisija gerai žino apie lemiamą vaidmenį, kurį suvaidino sportas, taip pat apie galimybes, kurias sportas teikia bendrumo jausmo ugdymui. Tačiau, kaip teigiama baltojoje knygoje dėl sporto, sporto ir varžybų organizavimas nacionaliniu lygiu yra istoriškai ir kultūriškai susiformavusios Europos sporto tradicijos dalis ir atspindinti daugumos Europos piliečių lūkesčius. Pagrindinis vaidmuo, ne tik identiteto prasme, tačiau ir siekiant užtikrinti ryšį su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms, todėl joms turi būti teikiama derama parama.

Už sportą atsako nacionalinės valdžios institucijos, sporto organizacijos arba jų derinys. Reikėtų prisiminti, kad idėja publikuoti Europos vėliavas ant atletų sportinės aprangos buvo jau pabrėžta Pietro Adonino pranešime „Piliečių Europa“⁽¹⁾.

Pasirinkimo, ar skelbti olimpinių žaidynių rezultatus ir kaip juos skelbti, teisė priklauso organizatoriams, atsižvelgiant į tai, kad atrankos sistema tam tikrų disciplinų srityje sudaro sąlygas Europai siųsti daugiau sportininkų į žaidynes (27 komandas), o tai padidina tikimybę laimėti daugiau medalių palyginti su kitais dalyviais. Todėl Komisija pabrėžia, kad valstybės narės dalyvauja žaidynėse kaip nacionalinės valstybės, ir primena, kad ES šūkis yra: „Suvienyti įvairovėje“.⁽²⁾

Todėl gerbiamasis Parlamento narys supras, kad Komisija negali palaikyti iniciatyvų dėl medalių, laimėtų su Europos vėliava, rezultatų. O dėl dviejų vėliavų rodymo kitų olimpinių žaidynių metu Komisija, nors ir tikrai neprieštarauja tokio vienybės simbolio rodymui, nori besąlygiškai gerbti sporto savarankiškumą ir pagrindinę valstybių narių atsakomybę už sportą. Tačiau Komisija galėtų suteikti paramą tada, kai tokia iniciatyva pradedama iki galo susitarus su kompetentingomis institucijomis.

Biudžeto deficitas Airijoje šiuo metu yra apytikriai 5 procentų. Tai gerokai viršija 3 procentų biudžeto deficito ribą, nustatytą Stabilumo ir augimo pakte ir įspėjimo apie kritinę padėtį procedūrai pradėti.

Interviu Airijos laikraščiui Komisijos narys J. Almunia pareiškė, kad „Stabilumo ir augimo paktas yra ne dėl baudų. Jis yra ne dėl valstybių narių kaltinimo... Kai kuriais atvejais jis yra dėl tarpusavio spaudimo, bandant išnaudoti Europos aspektą ir daugiašalę sekimo sistemą siekiant pastūmėti vyriausybes įgyvendinti politiką.“

Ar Komisija negalėtų išdėstyti, kokio prieita susitarimo su Airijos vyriausybe dėl dabartinės biudžeto deficito padėties?

(EN) Pagal naujausią 2008 m. stabilumo programos informaciją, kurią Airijos valdžios institucijos pateikė spalio 14 d., apytikris bendro 2008 m. vyriausybės deficito rezultatas Airijoje sudaro 5,5 % BVP palyginti su ankstesnėje naujausioje informacijoje planuotu 0,9 % BVP deficitu.

Komisija taiko perviršinio deficito procedūrą (PDP) pagal sutarties ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Kai vyriausybės deficitas viršija 3 % BVP, Komisija turi parengti pranešimą pagal sutarties 104 straipsnio 3 dalį. Bet koks nustatyto dydžio perviršis, kuris nėra išimtinis, laikinas ir artimas ribiniam dydžiui (104.2 straipsnis) prives prie to, kad remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba oficialiai pareikš šaliai pretenziją dėl perviršinio deficito (104 straipsnio 6 dalis).

Į perviršinio deficito procedūrą reikėtų žiūrėti kaip į savitarpio paramos teikimą, siekiant įveikti dabartinius sunkumus ir užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Dabartinės finansų krizės metu daugelis valstybių narių susiduria su sunkumais mokėdamos savo valstybės skolas, nes vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumo padidėjimas lemia staigų paskolos kainos didėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios valstybės narės, pvz., Graikija, daug metų kovojo už tai, kad žymiai sumažintų savo valstybės skolas, klausiu, kokiu mastu ekonominė krizė veikia Graikijos ir apskritai euro zonos valstybių narių mokumą? Koks vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumas Graikijoje ir euro zonos valstybėse narėse, remiantis dešimties metų Vokietijos vyriausybės obligacijomis?

(EN) Sumaištis finansų rinkoje sukėlė vadinamąjį atsitraukimą iki saugumo, kuris padidino didelių deficitų ir skolų turinčių šalių vyriausybių skolų aptarnavimo kainą.

Kai kuriose šalyse, įskaitant Graikiją, einamųjų sąskaitų disbalansas galėtų toliau prisidėti prie neigiamo požiūrio į savo gebėjimą ilgainiui prisitaikyti prie neigiamo ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikio.

2008 m. lapkričio 6 d. duomenimis, palyginti juos su 2007 m. lapkričio 6 d. dydžiais, dešimties metų vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumas Graikijoje padidėjo 120 procentinių punktų (nuo 31 iki 151 pp), imant tokios pačios brandos Vokietijos obligacijas kaip etaloną. Šis šuolis yra vienas iš ryškiausių ES 27 valstybėse narėse, tarp kurių tik Vengrija (+262 pp), Rumunija (+194 pp), Latvija (+182 pp) ir Lenkija (+145 pp) aplenkia Graikiją, ir apskritai yra didžiausias euro zonoje (Italija yra antra euro zonos šalis, turinti didžiausią padidėjimą su +75 pp, po kurios eina Belgija su +64 pp). Nepaisant to, kad šios tendencijos ypač pastebimos minėtose šalyse, šis padidėjimas turėjo poveikį visoms ES 27 valstybėms narėms (vidutiniškai +67.7 pp) ir euro zonos šalims (+46 pp). (Duomenų šaltinis: „Eurostatas“)

Komisijos Europos sveikatos strategijos tikslas yra „Sveikatos ugdymas senėjančioje Europoje“. Nors ir gerai vertinu Komisiją už tai, kad ji ryžtingai įtraukė į savo darbotvarkę senėjimo klausimą, vis dėl to trūko konkrečių pasiūlymų ir veiksmų šioje srityje. Pvz., gruodžio 10–11 d. Atviro sveikatos forumo programa orientuota tik į jaunimą ir joje neužsimenama apie pagyvenusius žmones.

Ar Komisija malonėtų bendrais bruožais nusakyti konkrečias politikos priemones ir iniciatyvas, kurių ji ketina imtis siekdama propaguoti sveikesnį ir ilgesnį pagyvenusių Europos žmonių gyvenimą naudodamasi turimomis ES priemonėmis, pvz., atviru koordinavimo metodu socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse?

Ką Komisija planuoja daryti, kad paskatintų valstybes nares įtraukti pagyvenusius žmones į savo sveikatos prevencijos ir ugdymo veiklą, ir ar Komisija ketina kurti Europos sveiko senėjimo strategiją, pasiekiančią visas kartas?

(EN) Sveikatos ugdymas senėjančioje Europoje iš tikrųjų yra pagrindinis 2008–2013 m. ES sveikatos strategijos ir Sveikatos programos tikslas.

Sveikatos strategijoje numatyti veiksmai, kuriais siekiama pagerinti pagyvenusių žmonių sveikatą, įskaitant gaires dėl vėžio ir darbą neurodegeneracinių ligų srityje. Komisija planuoja, pvz., pateikti Bendrijos iniciatyvą, kad padėtų kitais metais spręsti Alzheimerio ligos problemą.

Komisija taip pat siekia užtikrinti, kad įvairios politikos iniciatyvos prisidėtų prie sveiko senėjimo ir padėtų sveikatos sistemoms prisitaikyti prie senėjančių gyventojų poreikių.

Be to, Komisija skatina pasikeitimus gera šios srities praktika. Pvz., pagal Sveikatos programą neseniai buvo finansuotas projektas, pagal kurį buvo paskelbtos rekomendacijos dėl sveiko senėjimo politikos.

Tačiau sveiko senėjimo skatinimas yra daug daugiau nei priemonės, orientuotos į senyvus žmones. Būtų galima užkirsti kelią daugeliui ligų, kuriomis serga pagyvenę žmonės, jeigu jaunimas gyventų sveikesnį gyvenimą. Kaip tik todėl strategijoje propaguojama prevencija ir skatinimas per visą gyvenimą, kartu su iniciatyvomis, orientuotomis į visų amžiaus grupių žmones, įskaitant jaunimą. Komisijos veikla šioje srityje apima Europos dietos, mitybos ir fizinio aktyvumo veiklos programą ir alkoholio ir mitybos strategiją.

Komisija taip pat palaiko valstybes nares joms stengiantis skatinti sveiką senėjimą. Pagal atvirą socialinės apsaugos ir socialinės integracijos koordinavimo metodą Komisija labai domisi iniciatyvomis, kurias valstybės narės siūlo orientuoto į pagyvenusius žmones sveikatos skatinimo ir ligų prevencijos srityje.

Komisija taip pat mąsto apie galimas būsimas iniciatyvas siekiant palaikyti sveiką senėjimą.

Ar galėtų Komisija nurodyti, ar ji yra patenkinta dabartiniu psichikos sveikatos paslaugų teikimu valstybėse narėse ir tokioms paslaugoms prieinamų išteklių dydžiu, ar jai rūpi tai, kad psichikos sveikatos paslaugos iki šiol nepakankamai finansuojamos ir netinkamai išdėstytos tų, kuriems reikia pagalbos, atžvilgiu ir ar ji turi konkrečių interesų dėl regioninio disbalanso ir teikiamų paslaugų?

Už sveikatos paslaugų teikimą ir medicininę priežiūrą atsako valstybės narės.

Komisija pripažįsta, kad reikia tobulinti psichikos sveikatos priežiūros sistemas. ES ir valstybės narės pripažino ir sutiko su tuo, kai 2005 m. priėmė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos psichikos sveikatos deklaraciją. Tuo tarpu keletas valstybių narių ėmėsi svarstyti iš naujo savo psichikos sveikatos strategijas arba kurti naujas.

Vienas iš Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakto, paskelbto 2008 m. birželio mėnesį prioritetų – teikti paramą siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms patobulinti savo psichikos sveikatos priežiūros sistemas per mainus ir bendradarbiavimą ES lygmeniu ir nustatyti juos per geros patirties pavyzdžius.

Be veiklos pagal Psichikos sveikatos paktą, valstybės narės gali pasinaudoti esamomis ES priemonėmis. Pvz., jos galėtų imtis priemonių, kad pagerintų personalo mokymą arba išspręstų regioninio disbalanso psichikos sveikatos paslaugų problemas pasinaudodamos savo struktūrinių fondų programomis.

Pasiūlymu dėl direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą [pasiūlymas dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo 2008/0142(COD)] sukuriamas sveikatos priežiūros techninių sprendimų vertinimo institucijų tinklas. Šios institucijos, pvz., Sveikatos informacijos ir kokybės įstaiga (SIKĮ) Airijoje ir Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NSKKI) JK, išleidžia rekomendacijas, pagal kurias tam tikras gydymas turėtų būti prieinamas arba neprieinamas.

Iki šiol šiems peržiūros procesams dažnai trūko skaidrumo, jie buvo ilgi ir neaiškiai nukreipti į pacientų poreikius. Neseniai SIKĮ vadovas turėjo viešai atsiprašyti už naujo gydymo metodo peržiūros vilkinimą.

Ar Komisija sutinka, kad direktyva, pavadinta „Pacientų teisės“, taip pat turėtų užtikrinti pacientų dalyvavimą šiose peržiūros procedūrose?

(EN) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse siekiama sukurti nuolatinį tinklą, jungiantį nacionalines institucijas arba įstaigas, atsakingas už sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimą. Jo tikslas būtų palaikyti dvidešimt septynių valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, žiniomis, naudojamais metodais ir geros praktikos pavyzdžiais.

Šia nuostata nesiekiama suderinti nacionalines sprendimų priėmimo procedūras sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimo klausimais ir dėl to pagal ją nenumatomas pacientų dalyvavimas nacionalinėse persvarstymo procedūrose. Šį klausimą būtų galima svarstyti tada, kai bus priimtos šios nuostatos įgyvendinimo priemonės. Tačiau reikėtų pastebėti, kad pagal pasiūlytos direktyvos 17 straipsnį minėtą tinklą sudaro valstybių narių paskirtos institucijos arba įstaigos, atsakingos už sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimą.

Komisijos pasiūlyme (COM(2008)0414) daugiau akcentuojama pacientų teisė į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, negu valstybės narės teisė į savo sveikatos priežiūros sistemos finansavimą ir kontrolę. Tai gali užkrauti didesnę naštą sveikatos priežiūros sistemai, ypač šalyse, susiduriančiose su dideliu pacientų antplūdžiu. Be to, jau yra Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71⁽¹⁾, pagal kurį koordinuojamos socialinės apsaugos sistemos ir kuriame yra taisyklės dėl kompensavimo, išankstinio leidimo ir kt.

Kokias garantijas nustatė Komisija, kad valstybės narės sveikatos priežiūros sistemai nebūtų užkrauta nereikalinga našta, ir kaip dabar Komisija ketina paaiškinti pacientams situaciją, kurioje nauja direktyva turi gyvuoti kartu su Reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų?

(EN) Dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo⁽²⁾ poveikio valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms klausimo poveikio vertinimas rodo, kad neįtikėtina, jog papildomos gydymo išlaidos dėl šių pasiūlymų būtų tokios, kad pakenktų visų sveikatos priežiūros sistemų tvarumui arba planavimui.

Taip yra dėl to, kad pagal siūlomą direktyvą piliečiams suteikiama teisė gauti kompensaciją tik už sveiktos priežiūros paslaugas, į kurias jiems suteikta teisė gimtinėje. Taigi, valstybės narės turi sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jos turėtų sumokėti bet kuriuo atveju. Poveikio vertinime nustatyta, kad papildomos gydymo išlaidos sudarytų mažą visų sveikatos priežiūros išlaidų dalį ir jas žymiai nusvertų šio pasiūlymo nauda.

Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu artimiausioje perspektyvoje tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų masto didėjimas sukeltų didelių problemų – pvz., planuojant vietines paslaugas – pasiūlyme valstybėms narėms leidžiama nustatyti apribojimus, kurių reikia norint apsaugoti visą sistemą, pvz., nustatyti išankstinių leidimų sistemą pacientams, prašantiems gydymo paslaugų kitoje valstybėje narėje pagal sąlygas, nustatytas direktyvoje, kuri atspindi Teisingumo Teismo praktiką.

Be to, perspektyvoje papildoma Europos bendradarbiavimo teikiama nauda tokiais klausimais kaip Europos informacijos tinklai, pasidalinimas naujų sveikatos priežiūros technologijų vertinimais ir informacinių ir ryšių technologijų panaudojimas veiksmingesnei sveikatos priežiūrai teikti („e. sveikata“) padės gerinti visos sveikatos priežiūros, teikiamos tiek judiems, tiek ir nejudiems pacientams, kokybę ir veiksmingumą.

O dėl šio pasiūlymo ryšio su esama socialinės apsaugos sistemų koordinavimo sistema ir visų pirma Reglamentu (EB) Nr. 1408/71⁽³⁾, esama socialinės apsaugos sistemų koordinavimo sistema liks savo vietoje kartu su siūloma direktyva ir kartu su visais bendraisiais principais, kuriais grindžiami reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.

Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 užtikrina, kad tuo atveju, kai tinkamų pacientų ligų gydymo paslaugų negalima suteikti be perdėto vilkinimo jų pačių šalyje, jiems bus leista vykti į užsienį, o bet kokios papildomos gydymo išlaidos bus apmokėtos viešosiomis lėšomis. Kai šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdytos, išduodamas leidimas ir pagal jį skiriama išmoka. Tai yra pripažįstama siūlomoje direktyvoje. Todėl Reglamente (EB) Nr. 1408/71 ir toliau bus numatyta bendra priemonė ir „apsauginis tinklas“ siekiant užtikrinti, kad bet kuriam pacientui, kuris neturi galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis savo šalyje per priimtiną laikotarpį, būtų leista gauti šias sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje.

Siūlomoje direktyvoje numatoma papildoma tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybė atsiliepiant į pačių piliečių iškeltas bylas, dėl kurių susiformavo Teisingumo Teismo praktika. Svarbu pabrėžti tai, kad iš teismų praktikos ir iš šio pasiūlymo išplaukiančios teisės neatima jokių teisių, turimų pagal nacionalines sistemas arba Reglamentą (EB) Nr. 1408/71. Tai yra piliečių pripažintos teisės, kuriomis jie gali naudotis pasirinktinai. Taigi, jos sudaro geresnes sąlygas pasinaudoti įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ES teritorijoje.

Ar Komisija išvardins valstybes nares, kurios iki šiol neratifikavo PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ir neturi įgyvendintos rūkymo viešose ir darbo vietose draudimo politikos?

(EN) Šiandienos duomenimis, visos valstybės narės, išskyrus pirmininkaujančią Čekija, yra ratifikavusios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvenciją.

Konvencijoje suformuluojamas teisinis įpareigojimas priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, siekiant apsaugoti žmones nuo pasyvaus rūkymo darbo vietose, viešosiose vietose ir viešajame transporte.

Šiuo metu visos valstybės narės turi tam tikros formos reglamentus, kuriais siekiama riboti pasyvaus rūkymo poveikį. Tačiau šių reglamentų taikymo sritis ir pobūdis labai skiriasi.

Pagal Komisijos turimą informaciją, šiek tiek daugiau nei trečdalis valstybių narių užtikrina veiksmingą apsaugą nuo tabako dūmų visose darbo vietose ir viešosiose vietose, kaip reikalaujama pagal PSO konvenciją.

Visiškas rūkymo visose uždarose viešosiose vietose ir darbo vietose, įskaitant barus ir restoranus, draudimas jau yra įgyvendintas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Italija, Malta, Švedija, Latvija, Suomija, Slovėnija, Prancūzija ir Nyderlandai įgyvendino teisės aktus dėl bedūmės aplinkos, pagal kuriuos leidžiamos specialios uždaros rūkymo patalpos.

Tačiau daugiau nei pusėje valstybių narių piliečiai ir darbuotojai iki šiol nėra visiškai apsaugoti nuo tabako dūmų poveikio darbo vietose ir viešosiose vietose. Barai ir restoranai yra ypač sudėtinga reguliavimo sritis.

Siekdama palaikyti valstybes nares priimant išsamius teisės aktus dėl bedūmės aplinkos, Komisija ketina 2009 m. pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų.

Išsami valstybių narių nerūkymo politikos apžvalga bus pateikta poveikio vertinime, papildančiame pasiūlymą.

Be to, Komisija imsis šio klausimo savo būsimame pranešime dėl Tarybos rekomendacijos dėl rūkymo prevencijos įgyvendinimo.

Ar Komisija planuoja svarstyti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 91/630/EEB dėl kiaulių apsaugos kaip 2009 m. Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės dalį anksčiau negu pasens didžioji EMST šioje srityje atliktų tyrimų dalis?

(EN) Komisija žino apie poreikį patobulinti teisės aktą dėl kiaulių gerovės atsižvelgiant į naujus mokslinius tyrimus, kurie pateikiami Europos maisto saugos tarnybos (EMST) priimtuose pranešimuose.

Komisija jau pradėjo darbą siekdama įvertinti geriausią variantą, kaip pagerinti dabartinę padėtį atsižvelgiant į būtinybę apsvarstyti Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų gerovės, ir variantą, kaip įtraukti į savo būsimą pasiūlymą konkrečius išmatuojamus gyvūnų gerovės rodiklius, kai tai įmanoma. Vis dar gali būti minimalių ūkininkavimo sistemos, laikymo sąlygų ir šėrimo tvarkos standartų poreikis. Tačiau gyvūnų gerovės rodiklių sukūrimas turėtų padėti geriau įvertinti gyvūnų gerovės padėtį „fermoje“ ir, tikimasi, geriau ir greičiau įgyvendinti gerovės standartus ir palaikyti jų mokslinių įrodymų atitikimą.

Minėtame kontekste Komisija nagrinėja galimybę tobulinti pasiūlymą vėl svarstyti 1998 m.⁽¹⁾ bendrus teisės aktus dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, taip pat konkrečius reikalavimus dėl kiaulių, siekiant patobulinti standartus, numatytus susijusiuose teisės aktuose. Bet kokiame pasiūlyme taip pat turėtų būti atsižvelgta į naujų gyvūnų sveikatos teisės aktų tikslus, numatytus ES gyvūnų sveikatos strategijoje⁽²⁾.

Komisija mano, kad galimas tarptautiniu mastu pripažintų gyvūnų gerovės rodiklių, kai tik jie bus sukurti, taikymas Europos teisės aktuose sudarytų sąlygas geriau vykdyti ir skatinti aukštesnius gerovės standartus.

Be to, Komisija nustatė, kad šis požiūris galėtų sudaryti sąlygas palyginti gyvūnų gerovės standartus drauge su tarptautinės prekybos partneriais ir, tikėkimės, palengvinti jų naudojimą ne Bendrijos teritorijoje.

Siekiant palaikyti šią iniciatyvą, toliau vykdomi keli projektai, įskaitant Bendrijos finansuojamą projektą, pavadintą „Gerovės kokybė. Mokslas ir visuomenė gerina gyvūnų gerovę maisto kokybės grandinėje“. „Gerovės kokybės“ pristatymo laukiama 2009 m. Komisija ketina dirbti su galimais galiojančio įstatyminio pagrindo persvarstymo 2010 m. variantais.

Ar Komisija gali informuoti Parlamentą apie sėkmingo rašytinio pareiškimo (P6_TA(2008)0262) dėl reumatinių ligų rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi siekiant padėti kenčiantiesiems nuo reumatinių ligų visoje ES?

(EN) 2008 m. birželio 5 d. rašytiniame pareiškime⁽¹⁾ Komisija raginama inter alia sukurti Bendrijos reumatinių ligų strategiją. Pagal sutarties 152 straipsnį, Bendrija visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

Nepaisant to, Komisija palaikė svarbią reumatinių ligų sritį Bendrijos veiksmų programomis visuomenės sveikatos srityje. 2008 m. finansavimui atrinktas naujas projektas „Europos kaulų ir raumenų ligų priežiūros ir informacijos tinklas“. Šis projektas leis prisidėti prie geresnio supratimo ir informacijos apie kaulų ir raumenų ligas ES.

Be to, 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje (2007–2013 m.), pagal programą „Sveikata“, siūloma imtis bendrų taikomųjų mokslinių tyrimų pagrindinių ligų srityje. Šiame skirsnyje aiškiai paminėtos reumatinės ligos.

Per 2007 m. kvietimą teikti paraiškas, kuris apėmė temą „ankstyvieji procesai lėtinių uždegiminių ligų patogenezėje“, buvo atrinktas pasiūlymas „Masterswitch“. Sutelkdamas pastangas į mechanizmų, sukeliančių reumatoidinį artritą, išaiškinimą ir galimus ląstelinius ir molekulinius objektus jo gydymui pasiūlymas jungia septyniolika pirmaujančių mokslinių tyrimų grupių iš dešimties ES ir asocijuotų šalių, kurių bendras indėlis sudaro 11,2 mln. EUR. Laukiama tolesnės paramos šiems moksliniams tyrimams būsimuose kvietimuose teikti paraiškas pagal 7-ąją pagrindų programą.

Be to, neseniai surengtos Europos kovos su reumatizmu lygos (angl. EULAR)⁽²⁾ konferencijos, vykusios 2008 m. lapkričio 6 d. Bukarešte, proga svarbu paminėti paramą, kurią Komisija teikė pabrėžiant reumatinių ligų (RL), kaip raumenų ir kaulų ligų (RKL) pogrupio, svarbą saugai ir sveikatai darbe, ir jos savitarpio ryšį su Bendrijos kovos su diskriminacija politika.

Konkrečiai raumenų ir kaulų ligų klausimu Komisija savo komunikate 2007–2012 m. „Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę“⁽³⁾ išreiškė ketinimą ieškoti būdų, kaip pagerinti rizikos raumenų ir kaulų ligų prevenciją. Siekiant įgyvendinti tai šiuo metu atliekamas poveikio vertinimas.

Pagal Atėnų universiteto atliktus tyrimus, Graikija pirmauja sveikatos sistemos privatizavimo ir sukomercinimo srityje. Tai turi labai neigiamas pasekmes darbininkų šeimoms, kurioms iš savo menko biudžeto reikia sumokėti 57 % visų sveikatos sistemos išlaidų (daugiau nei 11 mlrd. EUR). Privačios diagnostikos ir kitų paslaugų įstaigos, kurių nuolat sparčiai daugėja, vis labiau telkiasi į dideles grupes, kurios dabar didele dalimi lemia sveikatos politiką, o nemaža medicinos pajėgumų dalis lieka be darbo. Didžiulį privataus sektoriaus augimą ir viešojo sektoriaus korupciją paskatino pati valstybė, kuri verčia darbuotojus sveikatos problemas perduoti privačiam sektoriui, todėl, kad viešasis sektorius negali suteikti gana greito gydymo, nes nepakankama infrastruktūrų, įrangos ir personalo.

Kaip Komisija žiūri į nepriimtiną padėtį, kai ribojamos gydymo galimybės darbuotojams, dėl didelių monopolistinių grupių interesų sukomercinama sveikatos sistema, didinamas medicinos personalo nedarbas ir netgi rizikuojama visuomenės sveikata?

Pagal sutarties 152 straipsnį ir ypač pagal jo 5 dalį, Bendrija visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

Todėl ne Komisijos reikalas reikšti nuomonę apie gerbiamojo Parlamento nario apibūdintą padėtį. Šiuo atveju tai priklauso Graikijos atitinkamų institucijų kompetencijai.

Kokios yra sveikatos politikos kompetencijos, kurių pagrindu Komisija šiuo metu siekia ES mastu uždrausti rūkyti darbe, ir ką ji laiko savo, priešingai nei valstybių narių, kompetencijos apribojimais sveikatos politikos srityje?

Dėl visuomenės sveikatos politikos ir kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) šalys Bendrija ir dvidešimt šešios valstybės narės yra susaistytos įsipareigojimo užtikrinti apsaugą nuo tabako dūmų poveikio visose darbo vietose ir viešosiose vietose. Be to, Komisijos žaliosios knygos konsultacijų „Siekiant Europos be tabako dūmų“⁽¹⁾ rezultatas parodė aiškią paramą visapusei nerūkymo politikai ir tolesniems ES veiksmams šioje srityje. Kaip tolesnį žingsnį žaliosios knygos konsultacijose Komisija ketina 2009 m. pradžioje teikti pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų.

Bet koks specialus teisės aktas, pateiktas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo jų sveikatai ir saugai kylančių pavojų, susijusių su tabako dūmais darbo vietose, pateks į darbų saugos ir sveikatos politikos sritį ir bus grindžiamas EB sutarties 137 straipsniu.

137 straipsnyje numatyta, kad Bendrija turi remti valstybių narių daugelio sričių veiklą ir prisidėti prie jos, įskaitant darbo aplinkos pagerinimą siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą bei saugą. Prieš teikdama pasiūlymą Komisija turi pasikonsultuoti su socialiniais partneriais Bendrijos lygmeniu pagal dviejų etapų konsultacijų procedūrą, nustatytą EB sutarties 138 straipsnyje.

Bet kokia tokia teisėkūros iniciatyva turėtų atitikti proporcingumo ir subsidiarumo principus.

2008 m. spalio 11 d. laikraštyje „Aftonbladet“ paskelbtame pranešime daroma užuomina, kad Komisijos narė Margot Wallström bandė daryti įtaką balsavimo dėl Lisabonos sutarties, vykusio lapkričio 20 d. Švedijos parlamente, rezultatams. Pasak laikraščio, Komisijos narė Margot Wallström bandė įtikinti Švedijos socialdemokratų partijos lyderę Moną Sahlin rekomenduoti balsuoti už sutartį.

Ar Komisija gali užtikrinti, kad nedėjo jokių oficialių arba neoficialių pastangų siekdama daryti įtaką Monai Sahlin ir Švedijos socialdemokratams šiuo klausimu?

(EN) Komisijos pozicija dėl Lisabonos sutarties yra žinoma. Komisija nebandė daryti pernelyg didelės įtakos Lisabonos sutarties ratifikavimui Švedijoje.

2008 m. spalio 22 d. duodama interviu laikraščiui „EUObserver“ Komisijos narė Margot Wallström skundžiasi, kad šių metų pavasarį Airijos referendumo kampanijoje dėl Lisabonos sutarties buvo tiek daug „emocinių argumentų“. Kaip pavyzdį ji mini tai, kad daug Airijos piliečių gąsdinimu buvo priversti balsuoti prieš, nes jie manė, kad, jeigu bus priimta Lisabonos sutartis, jie turės siųsti savo vaikus į ES kariuomenę. Komisijos narės Margot Wallström pastabos leidžia manyti, kad pagal Lisabonos sutartį ES neketina kurti bendros karinės organizacijos.

Ar Komisija mano, kad Airijos balsuotojai neteisingai suprato sutarties tekstą ir todėl gali būti užtikrinti, kad jų sūnums ir dukroms nereiks tarnauti ES kariuomenėje, jeigu įsigalios Lisabonos sutartis? Ar Komisija gali garantuoti, kad Švedijos neprisijungimo politika išliks, net jeigu įsigalios Lisabonos sutartis?

(EN) Lisabonos sutartis visiškai išsaugotų nacionalinį valstybių narių suverenitetą užsienio reikalų ir gynybos klausimais. Todėl sutartis neturėtų įtakos konkrečių šalių kariniam neutralitetui.

Lisabonos sutartyje pateikiamos tam tikros esamų saugumo ir gynybos nuostatų pataisos, bet nekeičiamos jų ypatybės. Sutartyje aiškiai teigiama, kad pagal sutartį siūlomi saugumo ir gynybos pakeitimai „nepažeidžia tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos“.

Nauja užsienio politikos struktūra padidintų Sąjungos išorės veiksmų, kurie yra nepaprastai svarbūs siekiant susigrumti su 21-ojo amžiaus iššūkiais ir padidinti Sąjungos pajėgumą veikti pasaulio arenoje, darną ir veiksmingumą. Lisabonos sutartis padidintų jos gebėjimą reaguoti į krizines situacijas visame pasaulyje, panaudojant nemažai įvairių priemonių, kurias galima mobilizuoti palaikant konfliktų prevenciją ir krizių valdymą, imantis humanitarinių ir gelbėjimo užduočių arba užsiimant taikos palaikymo operacijomis. Tačiau sprendimai saugumo ir gynybos klausimais ir toliau būtų priimami vienbalsiai, o bet kurios valstybės narės kariuomenės įsipareigojimas tam tikrai misijai liktų suvereniu tos valstybės priimamu sprendimu. Kadangi bet kokiai krizių valdymo misijai ir toliau reikėtų visų valstybių narių palaikymo, Airija ir Švedija turėtų teisę nuspręsti, ar kaip nors panašiai prisidėti prie taikos palaikymo misijos, ar ne – ar jai vadovautų Jungtinės Tautos, ES ar kiti subjektai.

Komisija siūlo priimti visos Europos nemokamo vaisių ir daržovių dalijimo mokyklose programą (COM(2008)0442). Šių produktų įsigijimas ir dalijimas bus finansuojamas ES lėšomis, tam bus išleidžiama 90 mln. EUR per metus. Valstybių narių taip pat buvo prašoma parengti nacionalines strategijas ir švietimo iniciatyvas. Šią programą Taryba turi priimti 2009 m.

Kada tikimasi sprendimo, kuriuo įgyvendinamas reglamentas, priėmimo, ir kaip Komisija užtikrins, kad atitinkamos valstybių narių įstaigos ir piliečiai būtų tinkamai ir laiku informuojami?

Komisija paskelbė, kad 1,3 mln. EUR bus skirta įvairių nacionalinių įstaigų tinklui sukurti siekiant paremti patikimą ir veiksmingą apsikeitimą geriausios praktikos pavyzdžiais. Kokią veiklą tai liečia ir kokios įstaigos bus atsakingos už jos vykdymą?

(EN) Po to, kai Parlamentas pateikė nuomonę, lapkričio 19 d. Žemės ūkio taryba pasiekė politinį susitarimą dėl vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos. Oficialaus Tarybos reglamento priėmimo tikimasi iki 2008 m. pabaigos.

Kitų metų pradžioje Komisija parengs vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimo taisykles ir jos bus priimtos pasinaudojant valdymo reikalų komiteto procedūra. Tada bus valstybių narių eilė sukurti savo nacionalines ir (arba) regionines įgyvendinimo strategijas.

Komisija suaktyvino tinklo kūrimo veiklą 2008 m. gruodžio 15–16 d. suorganizavusi svarbią konferenciją, į kurią susirinko projekto rėmėjai, akademikai ir valstybių narių administracijų atstovai. Konferencijos tikslas buvo sukurti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos tinklą, apsvarstyti Komisijos rengiamas įgyvendinimo taisykles ir nacionalines (regionines) strategijas. Būtent Komisija ketina skatinti įvairių tokių programų dalyvių keitimąsi patirtimi visoje Europos Sąjungoje, palaikant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos konferencijas ir kuriant internetines priemones.

Kalbant apie klimato kaitos priemonių paketą daugelis mano, kad energijos vartojimo efektyvumas yra viena iš naudingiausių ir tikroviškiausių išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių privatiems būstams, valstybės institucijoms, bendrovėms ir kt.

Ar Komisija numato, kad šis neprivalomas energijos vartojimo efektyvumo tikslas taps privalomas?

(EN) 2007 m. Europos Vadovų Taryboje ES valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti tris ambicingus 20 % tikslus: 1) palyginti su 1990 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; 2) 20 % padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį visame ES suvartojamos energijos kiekyje; 3) 20 % sumažinti suplanuotą energijos suvartojimą.

Energijos vartojimo efektyvumas yra lemiama sritis, kurioje galima padaryti pažangą. Energijos vartojimo efektyvumas – ekonomiškiausias būdas sumažinti energijos vartojimą išlaikant lygiavertį ekonominės veiklos lygį. Didinant energijos vartojimo efektyvumą taip pat sprendžiamos energetinės klimato kaitos, energetinio saugumo ir konkurencingumo problemos.

20 % energijos sutaupymo tikslas nėra privalomas, nes jis nenustatytas teisės aktais. Tačiau pažanga siekiant išmetamų teršalų kiekio sumažinimo ir atsinaujinančios energijos šaltinių užduotys neabejotinai paskatins investuoti į efektyvumo didinimo priemones, naudojamas energijos transformavimo, energijos tiekimo ir pramonės sektoriuose. Taigi, tai padės pasiekti 20 % energijos taupymo tikslą.

Komisija nenumato padaryti taupymo tikslo privalomo, nes palieka daugiau lankstumo valstybėms narėms pačioms padidinti energijos vartojimo efektyvumą pagrindiniuose energiją vartojančiuose sektoriuose pagal savo strategijas. Tačiau Komisija yra įsitikinusi, kad derinant pastangas politikos ir įgyvendinimo lygmeniu būtų galima padidinti energijos vartojimo efektyvumo paskatas ir sutaupyti daugiau energijos. 2006 m. Komisija priėmė Europos energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą norėdama mobilizuoti politikus ir rinkos dalyvius siekiant pastatus, įrenginius, transporto priemones ir energetikos sistemas padaryti efektyvesnes energijos vartojimo požiūriu. Veiksmų plano įgyvendinimas dar vyksta ir turėtų būti užbaigtas iki 2012 m. Neseniai, lapkričio 13 d., Komisija priėmė visapusišką pasiūlymų ir sprendimų energijos vartojimo efektyvumo srityje paketą, kad būtų padidintos pastangos siekiant įvykdyti 20 % tikslą 2020 m. 2009 m. Komisija įvertins Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą.

Kokie dabartiniai Komisijos planai sudominti jaunimą ES darbais ir patyrimu?

(EN) Komisija jaunimo įtraukimą į ES reikalus laiko būtinu ilgalaikio Europos pilietybės formavimo elementu. Šis supratimas atsispindi daugybėje įvairių Komisijos tarnybų ir joms glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis vykdomų programų.

Pagrindine ES jaunimui skirta programa „Veiklus jaunimas“ siekiama įkvėpti aktyvaus pilietiškumo, solidarumo ir tolerancijos jausmą jauniems europiečiams ir įtraukti juos į Sąjungos ateities formavimą.

Nuo 2003 m. Europos jaunimo savaitė suteikia jaunimui idėjinį pagrindą ir galimybę dalyvauti ES politikos formavimo veiksmuose ir apima visoje Europoje organizuojamus kultūrinius renginius ir politines diskusijas. Be to, siekiant paskatinti jaunimą įgyti patirties ir dalyvauti ES reikaluose, jaunimo organizacijų atstovai kviečiami į ES institucijas diskutuoti su ES politikais. Šis forumas suteikia galimybę Komisijai konsultuoti jaunimą ypač jiems rūpimais klausimais ir sudominti juos Europos klausimais bei pagilinti jų žinias apie Europos institucijas ir politiką.

Šį dalyvavimą papildo Europos jaunimo portalas, kuriame jauniems europiečiams ne tik teikiama informacija, bet ir suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę ir gauti atsakymus į klausimus. Portale informacija teikiama aštuoniomis pagrindinėmis temomis, apima 31 šalį ir prieinama 25 kalbomis.

Be to, kas šešis mėnesius Komisija organizuoja mokymą su daugiau nei 600 vadinamųjų stažuotojų. Stažuotė suteikia jauniems universiteto absolventams unikalią tiesioginę patirtį ir žinių apie ES institucijų darbus. Taigi, stažuotė suformuoja neformalų ES vertybių ir idėjų skleidėjų ir vadinamųjų ambasadorių tinklą.

Šiuo atveju taip pat yra nemažai decentralizuotų ir orientuotų į mokyklas iniciatyvų, įskaitant projektą „Atgal į mokyklą“ ir „Pavasario dieną Europoje“. Per projektą „Atgal į mokyklą“ ES personalas kaip ambasadoriai siunčiami į savo buvusias mokyklas, kad diskutuotų ES klausimais su moksleiviais.

„Pavasario diena Europoje“ yra metinė iniciatyva, sukurta siekiant sužadinti susidomėjimą ES principais, pasiekimais ir ateitimi. Ji sudaro galimybę moksleiviams susitikti ir apsikeisti idėjomis su ES ekspertais ir politiniais lyderiais, sužinoti apie Europos integraciją ir pagerinti savo supratimą per žaidimus, diskusijas ir pokalbius.

Jaunimas yra prioritetas Komisijos kampanijoje, kuria siekiama paskatinti dalyvauti kitų metų EP rinkimuose. Šia kampanija siekiama geriau informuoti apie ES vaidmenį ir padedama sukurti jaunimo emocinį susitapatinimą su Europos Sąjunga. Komisija planuoja pradėti visos Europos multimedijos kampaniją jaunimui, apimančią jaunimui skirtus populiarius televizijos kanalus, socialinių kontaktų užmezgimo platformas ir specialiai pritaikytus rinkimų punktus.

Ar esant kreditų krizei ir didžiulėms vyriausybės intervencijoms siekiant paremti bankininkystės sistemą Komisija sutiktų, kad parama turėtų būti teikiama kredito unijoms, kurios teikia mikrokreditus MVĮ ir asmenims daugelyje ES šalių? Ar Komisija įsivaizduotų savo vaidmenį didinant kredito unijų skaičių visoje ES žinant apie jų finansinį stabilumą pastaruoju metu?

(EN) Kredito unijos iš principo yra priklausomos nuo Bendrijos teisės aktų, susijusių su kredito įstaigomis, ypač nuo Kapitalo reikalavimų direktyvos (2006/48/EB). Tačiau tam tikros kredito unijos yra atleistos nuo Direktyvos 2006/48/EB taikymo. Valstybės narės gali reguliuoti šias kredito unijas taip, kaip jų manymu tinka, pasirūpinant, kad jos laikytųsi bendrųjų pareigų pagal sutartį.

Dauguma kredito unijų greičiau teikia asmenines paslaugas ir paskolas nei paskolas profesinėms reikmėms. Iš tikrųjų jų statusai draudžia išduoti paskolas, kurios turi būti naudojamos verslo reikmėms, o mikrokreditai, nukreipti į verslo veiklą, daugiausia domina žmones, kurie atsisakė galimybės pasinaudoti tradicinių finansų įstaigų finansavimu.

Mikrokreditų teikėjai dažniausiai turės naudos iš bet kokios pažangos, pasiektos Bendrijos mikrokreditų iniciatyvos, pradėtos 2007 m. lapkričio mėnesį, 1 ir 2 kryptyse. Jeigu kredito unija turi teisę gauti kokią nors paramą iš JASMINE, t. y. bendros Komisijos ir Europos investicijų banko veiklos siekiant paremti nebankines mikrofinansų institucijas Europoje, ji gali turėti galimybę gauti tam tikrą techninę pagalbą, kad pagerintų valdymo praktiką ir techninius pajėgumus ir taip padidintų savo galimybę pritraukti investicijas iš privataus sektoriaus.

Pagrindinis Europolo (Europos policijos biuro) tikslas – kova su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir visų formų sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Todėl jis yra labai svarbus 500 mln. Europos piliečių saugumui. Jo veiksmų efektyvumas didele dalimi priklauso nuo valstybių ir valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo.

Kokiu mastu valstybės narės dalyvauja Europoje ir užtikrina savitarpio bendradarbiavimą? Kokių formų bendradarbiavimas vyksta tarp Europolo ir trečiųjų šalių?

Kokia pakeitimo proceso padėtis po pirmininkaujant Portugalijai pasiekto susitarimo dėl Europolo konvencijos reformavimo ir pradėjus veiksmus dėl jos pakeitimo?

(FR) Europos policijos biuras (Europolas) yra pagrindinis veikėjas Sąjungos vidaus saugumo srityje. Jis buvo susijęs su operatyvine sėkme. Pvz., praėjusią vasarą Europolas prisidėjo prie BAGDAD operacijos, kuriai buvo mobilizuota 1 300 policijos pareigūnų devyniose šalyse ir kuri leido suimti septyniasdešimt penkis asmenis, įtrauktus į prekybos žmonėmis tinklą.

Europolo ir ES valstybių narių bendradarbiavimo kokybė daugeliu atvejų priklauso nuo valstybių narių noro prisidėti prie informacijos sistemos aprūpinimo arba prie analizei skirtų darbo bylų (ASDB) eksploatacijos. Todėl kiekvienos valstybės narės pareiga užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos tinkamai bendradarbiautų su Europolu.

O dėl Europolo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis arba kitomis organizacijomis Europolas sudarė apytikriai dvidešimt strateginių arba veiklos susitarimų. Tik pastarieji sudaro sąlygas keistis asmens duomenimis. Europolas šiuo metu diskutuoja su šešiomis kitomis šalimis, tačiau ne jo vaidmuo sudaryti susitarimus su visų pasauliu. 2004 m. sudarytas bendradarbiavimo susitarimas su Eurojustu taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas iki metų pabaigos, kad pagerėtų jų santykių kokybė ir darbų intensyvumas.

Bendresnės informacijos gerbiamasis Parlamento narys galėtų paieškoti 2007 m. metinėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Europolo tinklavietėje.

Dėl Europolo konvencijos pakeitimo Taryboje 2008 m. balandžio 18 d. buvo pasiektas susitarimas. Oficialus šio sprendimo priėmimas dabar priklauso nuo Parlamento abejonių išsklaidymo. Tačiau jau prasidėjo darbas, kuris leis Europolui veikti kaip ES agentūrai nuo 2010 m. sausio 1 d. ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad statuso pakeitimas netrukdytų agentūros darbui.

Ar Komisija gali informuoti mus apie Direktyvos 2005/36/EB⁽¹⁾ dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo perkėlimą į nacionalinę teisę? Ar Komisija laiko, kad ši direktyva užtikrina pakankamą apsaugą ES piliečių, ieškančių darbo ne valstybėje narėje, kurioje įgijo kvalifikaciją?

(EN) Nors Komisijai buvo pranešta apie 595 Direktyvos 2005/36/EB1 perkėlimo priemones, iki 2008 m. lapkričio 10 d. tik aštuonioms valstybėms narėms pavyko dokumentą perkelti į nacionalinę teisę. Trys valstybės narės iki šiol nepranešė apie jokias perkėlimo priemones.

Paaiškėjo, kad valstybėms narėms buvo sunku susidoroti su galutiniu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu (2007 m. spalio 20 d.) dėl šių dviejų priežasčių:

- labai didelės direktyvos taikymo srities (ji apima visas reglamentuojamas profesijas), dėl kurios reikia priimti daugybę teisės aktų; kai kuriose valstybėse narėse perkėlimas į nacionalinę teisę vyksta pagal profesiją;

- kai kurių valstybių narių administracinės struktūros – kai kuriose valstybėse perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliekamas tiek federaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu.

Komisija apgailestauja dėl šios padėties, kuri yra teisinio netikrumo šaltinis specialistams, siekiantiems užsiimti reglamentuojama profesija priimančioje valstybėje narėje. Ji nusprendė reikalavimų nesilaikančias valstybes nares paduoti į Europos Teisingumo Teismą. Be to, piliečiai gali taip pat remtis dauguma direktyvos nuostatų tiesiogiai nacionaliniuose teismuose.

Dėl vėlyvo teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir vėlavimo įgyvendinant jį Komisija negali įvertinti, koks apsaugos lygis užtikrinamas šia direktyva.

Komisijai reikia žinoti grėsmę sveikatai, kurią kelia kietinės ambrozijos (Ambrosia artemisiifolia), vienos iš šimto pavojingiausių invazinių rūšių Europoje, žiedadulkės. Šio augalo žiedadulkės sukelia alerginius ir kvėpavimo negalavimus, – dažnai su darbingumą ribojančiais požymiais – kurių socialinė ir asmeninė kaina toli gražu nėra maža. Kai kuriuose regionuose aplinkos ir sveikatos apsaugos institucijos pranešė, kad nukentėjo net 15 % gyventojų ir problemos mastas didėja. Tiesiogiai nukentėjo – kai kuriais atvejais labai stipriai – apytikriai penkiolika valstybių narių, šalių kandidačių ir šalių, kurios rengiasi stoti. Žiedadulkių plitimo sulaikymo sunkumas ir greitis, kuriuo jos plinta, reiškia, kad labiau nei kada nors anksčiau Europai būtina veikti siekiant sumažinti jų poveikį.

Ar Komisija žino apie dabartinę aplinkos ir sveikatos apsaugos padėtį, susijusią su kietinės ambrozijos plitimu Europos šalyse? Ar ji parengs teisinę invazinių rūšių sistemą? Ar Komisija palaikys Europos institucijos, atsakingos už turinčių kenksmingą poveikį žmonių sveikatai organizmų kontrolę, prevenciją ir kovą su jais, sukūrimą?

(EN) Komisija žino apie grėsmę, kurią kelia invazinės rūšys, įskaitant Ambrosia artemisiifolia L., t. y. kietinę ambroziją.

Daug žmonių yra labai alergiški šio augalo žiedadulkėms. Jis augo Šiaurės Amerikoje, bet nuo devynioliktojo amžiaus antros pusės ėmė plisti Europoje. Rugpjūtį ir rugsėjį užkrėstose teritorijose jų dulkės gali labiausiai paplisti atmosferoje. Juo užkrėsti Ronos ir Po upių slėniai, Vengrijos, Serbijos ir Kroatijos teritorijos. Jis taip pat aptiktas Slovėnijoje, Čekijos Respublikoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, o ne ES teritorijoje – Šveicarijoje.

Kadangi augalas gali plisti tik sėklomis, jam galima neleisti plisti, jeigu augalams neleidžiama išauginti sėklų juos sunaikinant herbicidais, nukapojant arba išraunant su šaknimis anksčiau nei jie išbarsto sėklas.

Astma ir kitos kvėpavimo takų ligos yra viena iš labiausiai paplitusių žmonių negalavimų, turintis didelį poveikį sveikatai.

Siekdama išspręsti šią problemą Komisija naudoja visapusišką ir kompleksinį metodą, apimantį kelias priemones ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią kvėpavimo takų ligoms pasitelkdama pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius. Tai apima teisės aktus ir veiksmus, liečiančius aplinkos ir patalpų oro kokybę, įskaitant ore esančių alergenų nustatymą.

ES mokslinių tyrimų projekto, finansuojamo pagal 6-ąją mokslinių tyrimų programą, dalyviai surašė Europos invazines rūšis. Išsami informacija, taip pat ekspertų kontaktai gaunami http://www.europe-aliens.org/index.jsp"

.

Remiamas dar vienas ore esančių alergenų poveikio sveikatai projektas. Projekto tikslas – įvertinti klimato įvairovės ir ore esančių alergenų poveikio padarinius ir įdiegti išankstinio įspėjimo apie atvirame ore esančius alergenus tinklą. Jis sudarytų sąlygas prognozuoti ore esančių alergenų poveikį ir suteiktų patikimesnę informaciją pacientams, gydytojams ir sveikatos reguliavimo agentūroms siekiant apsaugoti nuo aplinkos ore esančių alergenų, gydyti jų sukeltas alergines ligas ir vykdyti jų prevenciją.

Savo didesnių pastangų, dedamų siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, dalį Europos Sąjungą (ES) įsipareigojo skirti invazinių rūšių poveikiui sumažinti. 2008 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė komunikatą „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas“⁽¹⁾ , kuriame pabrėžiamos politikos galimybės ir skubaus įgyvendinimo priemonės, siekiant sukurti ES invazinių rūšių strategiją. Taip pat sprendžiami horizontalūs klausimai, pvz., sąmoningumo didinimo, mokslinių tyrimų ir finansavimo klausimai.

Komunikatas turėtų paskatinti diskusijas su valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. Komisija panaudos gautus atsiliepimus, kad parengtų pasiūlymą dėl 2010 m. numatomos skelbti ES strategijos, kuri turėtų gerokai sumažinti Europoje esančių invazinių rūšių poveikį. Be to, Komisija išnagrinės galimybę sukurti išankstinio įspėjimo ir informavimo sistemą, grindžiamą reguliariai atnaujinamu aprašu.

Komunikatą ir jo priedus galima atsisiųsti iš http://ec.europa.eu:8082/environment/nature/invasivealien/index_en.htm" ir (arba) "blocked::http://ec.europa.eu:8082/environment/nature/invasivealien/index_en.htm"

.

Komisijos tinklavietės skyriai, kuriuose užsiimama Europos politika kultūros srityje, pateikiami tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Tinklavietė „Europeana“, kurioje užsiimama skaitmeninės Europos kultūros bibliotekos sukūrimu, pateikiama tik anglų kalba.

Ar Komisija sutinka, kad jos bendravimo strategija, ypač kultūros politikos srityje, neturėtų apsiriboti anglų kalba, retkarčiais ją papildant prancūzų ir vokiečių kalbomis, nepaisant daugiakalbės sutarčių dvasios?

Ar Komisija sutinka, kad minėti tinklavietės skyriai turėtų būti išversti į visas oficialias kalbas skubos tvarka?

(EN) Komisija yra tvirtai įsipareigojusi išsaugoti ir puoselėti kalbų įvairovę Sąjungoje ir imasi daugybės konkrečių veiksmų. Be savo įsipareigojimų teikti teisėkūros ir politikos pasiūlymus ⁽¹⁾ visomis oficialiomis ES kalbomis, Komisija yra įsipareigojusi dėti visas įmanomas pastangas siekiant vienodai elgtis su piliečiais, kultūromis ir kalbomis, kiek tai leidžia turimi ištekliai.

Daugybės įvairių ES kalbų vartojimas visų institucijų tinklavietėse yra svarbus Europos piliečiams. Pagal Komisijos komunikatą „Komisijos veiksmų planas visuomenės informavimui apie Europą pagerinti“ 2005 m.⁽²⁾ Komisija savo generaliniame vertimų direktorate įsteigė tarnybą, skirtą žiniatinklio vertimui. Iki šiol lieka sunkumų siekiant nuolatos pateikti atitinkamą informaciją ES suinteresuotosioms šalims ir piliečiams ir nuolatos atnaujinti šią informaciją.

Piliečiai rodo didelį susidomėjimą Komisijos tinklavietėmis, įskaitant kultūros tinklavietes, todėl Komisija skiria didelį dėmesį atnaujintų tinklaviečių palaikymui, jose pateikiama kuo daugiau naujienų. Kalbų vartojimas vyksta pagal bendrą principą, pagal kurį kiekvienos tinklavietės kalbų politika pritaikoma savo tikslinei auditorijai ir aukštesniuose kiekvienos tinklavietės lygmenyse siekiama pateikti turinį kuo daugiau kalbų.

Siekdama pritraukti kultūrines iniciatyvas kuo arčiau piliečių Sąjunga įsteigė kultūros informacinius punktus, kad galėtų paremti kultūros programą dalyvaujančiose valstybėse. Viena iš naudingų informacinių punktų veiklos sričių – nacionaline kalba (kalbomis) atkurti „Europoje“ pasirodančių naujienų elementus savo tinklavietėse (kurios savo ruožtu yra susietos su „Europa“).

Portale „Europeana“, kurį sukūrė Europos skaitmeninės bibliotekos fondas kaip 2010 skaitmeninių bibliotekų iniciatyvos dalį, vartojamos dvidešimt dvi Europos kalbos.

Jordanija nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Danijos karikatūristą, dešimt Danijos žurnalistų ir Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą dėl kaltinimų „šventvagiškomis kalbomis, panieka islamui ir musulmonų jausmams ir pranašo Muhamedo šmeižimu ir jo gero vardo teršimu“. Ji netgi paprašė Interpolą šiuos žmones sulaikyti ir perduoti Jordanijos teismui.

2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 1997 m. lapkričio 24 d. pasirašytas ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas. Šio susitarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms yra „pagrindinis susitarimo elementas“. Gali būti imamasi „atitinkamų priemonių“, jeigu yra susitarimo pažeidimų.

Ar tai, kas paminėta anksčiau, yra 2 straipsnio „esminio elemento“ sąlygos pažeidimas? Jei taip, kokių „atitinkamų priemonių“ imsis Komisija?

Komisija norėtų padėkoti gerbiamajam Parlamento nariui už klausimą apie ieškininius pareiškimus, kurie buvo pateikti Jordanijoje prieš Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą ir vienuolika Danijos karikatūrų autorių ir redaktorių.

Komisijos delegacija Amane ir Olandijos bei Danijos ambasados atidžiai stebi įvykius.

Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis, kad paskatintų Jordanijos valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Tai yra vienas iš svarbiausių Europos kaimynystės politikos veiksmų plane numatytos veiklos prioritetų. Tokie klausimai kaip žodžio laisvė svarstomi Žmogaus teisių ir demokratijos pakomitečio posėdžių metu. Šio pakomitečio posėdžiai vyksta kasmet ir sudaro sąlygas nuoširdžiam ir atviram dialogui. Be to, ES teikia finansinę paramą tiek Jordanijos valdžios institucijoms, tiek ir jos nevyriausybinėms organizacijoms.

Komisija toliau stebės šių bylų tendencijas. Aišku, asociacijos susitarimas (101 straipsnis) leidžia nuodugniai ištirti bet kokias galimo įsipareigojimo aplinkybes siekiant rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem šalims.

Kaip Parlamento pranešėja ES pagrindinių teisių agentūros sukūrimo klausimu norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji siūlo išsaugoti Slovakijos, kuri yra ES valstybė narė, etninių grupių ir kultūrų dialogą, kai šį dialogą kasdien griauna dabartiniai šalies politiniai lyderiai. Ar ilgai Komisija lauks žinodama, kad po žodinių provokacijų dabar savo akimis matome, kaip Slovakijos policijos pareigūnai žvėriškai muša jaunus etninius vengrus be konkrečios priežasties, o slovakų jaunimas skanduoja prieš vengrus nukreiptus šūkius ir mėto į juos kiaušinius? Ar užuot pradėjus tyrimą bus uždrausta naudoti mažumos simbolius, pvz., atsinešti Vengrijos vėliavą ir simbolius į Slovakijos čempionatų rungtynes? Ką darys Komisija, kad apgintų vengrų mažumą Slovakijoje, t. y. Europos Sąjungoje, kurios vienos valstybės narės parlamentas priima rezoliuciją prieš savo vengrų mažumos parlamento narius, nes jie išdrįso dalyvauti Vengrijos (kaimyninės valstybės narės) parlamento organizuotame viešajame susitaikyme, kur jie vadinami parlamentinės priesaikos išdavikais?

(FR) Komisija turėjo galimybę reaguoti į nerimą dėl vengrų mažumos padėties Slovakijoje atsakymuose, kuriuos ji pateikė į raštiškus Edit Bauer ir Tokes Laszlo P-5730/08 ir Tokes Laszlo P-5663/08 klausimus. Komisija reikalauja, kad gerbiamoji Parlamento narė pasižiūrėtų šiuos atsakymus.

Visos valstybės narės turi panaudoti turimas teisines priemones, kad užtikrintų mažumų teises pagal savo konstitucinę tvarką ir tarptautinės teisės įpareigojimus.

Visų valstybių narių valdžios institucijos, politinės partijos ir pilietinių teisių organizacijos privalo nedviprasmiškai atsiriboti nuo bet kokios apraiškos, kuri nesuderinama su ES pagrindinėmis vertybėmis, ir aktyviai kovoti su ja, ar tai būtų rasizmas, ksenofobija, totalitarinės ideologijos, chuliganizmas ar smurtas.

Komisija yra įsitikinusi, kad tiek Vengrijos, tiek ir Slovakijos valdžios institucijos remsis vertybėmis, kurios yra bendros visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Spalio pradžioje buvo aišku, kad Islandijos bankas „Kaupthing“ susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis. Jau kelios savaitės blokuojamos „Kaupthingo“ indėlininkų lėšos. Kadangi Islandijos bankas veikė Belgijoje su Liuksemburgo licencija, Belgijos vyriausybė konsultavosi tiek su Islandijos, tiek ir Liuksemburgo vyriausybėmis. Be to, vartotojų organizacija „Test-Aankoop“ pateikė peticiją su daugiau nei 5 000 parašų Liuksemburgo ministrui pirmininkui ir finansų ministrui. Belgijos vyriausybei iki šiol nelabai sekėsi gauti garantijas Belgijos indėlininkams. Tačiau „Kaupthingo“ banko Suomijos klientai turi garantiją, kad jie atgaus savo santaupas. Banko „Kaupthing Bank Belgium“ perėmimo scenarijus paaiškės apytikriai lapkričio 15 d.

Ar Komisija žino apie šią padėtį? Kaip Komisija vertina Belgijos vyriausybės požiūrį? Kokius sprendimus nusivylusių indėlininkų atžvilgiu įsivaizduoja Komisija? Kurioziška tai, kad Suomijos indėlininkai turėtų gauti garantijas greičiau nei Belgijos indėlininkai. Kokius Europos lygmeniu labiau koordinuojamų veiksmų planus Komisija gali pasiūlyti, kad ateityje būtų galima išvengti panašių situacijų?

(EN) Komisija gavo įvairių pranešimų apie Islandijos banko „Kaupthing“ reikalus. Komisija žino apie sunkumus, su kuriais susidūrė indėlininkai, ir atidžiai stebėjo Islandijos, Liuksemburgo ir Belgijos valdžios institucijų pastangas šiuo klausimu. Komisija taip pat palaikė ryšius su ELPA priežiūros institucija, nes Islandija nėra ES narė, bet yra EEE susitarimo šalis.

Komisija supranta, kad buvo kai kurių pokyčių šiuo klausimu. Akivaizdu, kad buvo galimų pirkėjų, susidomėjusių „Kaupthingo“ dalimis. Tai gali savaime pataisyti indėlininkų, kurie šiuo metu negali pasinaudoti savo indėliais „Kaupthing Bank“ Liuksemburgo antrinės bendrovės Belgijos filiale, padėtį. Be to, Belgijos ministras pirmininkas paskelbė Belgijos indėlininkams apie galimybę atsiimti maksimalią 20 000 EUR sumą iš jų užblokuotų indėlių nuo gruodžio 1 d., jeigu banko neperims galimas pirkėjas.

Komisija taip pat supranta, kad Belgijos ir Liuksemburgo valdžios institucijos tęs diskusijas, kad rastų dabartinių 20 000 suinteresuotų indėlininkų problemų sprendimą.

Suomijos ir Belgijos indėlininkai skirtingai vertinami dėl skirtingų taikomų įstatymų. Štai „Kaupthing Bank Finnish Branch“ yra Islandijos banko „Kaupthing“ filialas ir valdomas pagal Islandijos teisę, „Kaupthing Bank Belgium“ yra Islandijos banko Liuksemburgo antrinės bendrovės filialas. Todėl formaliai Liuksemburgo subjektas yra reguliuojamas pagal Liuksemburgo teisę, nes Liuksemburgas yra jo gimtoji valstybė narė. Todėl Liuksemburgas yra atsakingas už šio banko priežiūrą, taip pat už jo reorganizavimą (likvidavimą) ir kompensavimą indėlininkams pagal direktyvą dėl indėlių garantijų (Direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų). Ši atsakomybė apima Belgijos filialą.

Spalio 15 d. Komisija pasiūlė direktyvos dėl indėlių garantijų patobulinimus. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai yra susiję su padengimo lygiais ir išmokėjimo terminų sumažinimu.

Be to, 2008 m. spalio 1 d. pasiūlyme dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimų (2006/48/EB ir 2006/49/EB) Komisija pristatė priežiūros kolegijų koncepciją. Koordinavimas pasinaudojant kolegijomis sudarys sąlygas geriau prižiūrėti tarpvalstybines bankų grupes.

Tai, kas minėta, kartu su tolesniais Komisijos pasiūlymais dėl teisės aktų, kurių gali prireikti siekiant atsižvelgti į rinkos tendencijas, turėtų padėti neleisti susiklostyti tokioms situacijoms ateityje.

Koks bus Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB⁽¹⁾ poveikis aplinkos standartų, nustatytų 79/923/EEB⁽²⁾, atidėjimo arba kitais atžvilgiais? Ar po 2013 m. nustos galioti bet kokios priemonės, įskaitant mikrobiologijos standartą, taikomą vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai?

(EN) Vienas iš pagrindinių Vandens pagrindų direktyvos (VPD, 2000/60/EB⁽³⁾), kai ji buvo priimta 2000 m., tikslų buvo siekimas supaprastinti kai kurias priemones, kuriomis reguliuojama ES vandens politika nustatant nuoseklią sistemą, kuri būtų pajėgi susitvarkyti su visomis paskirtimis, sunkumais ir poveikiais. 2013 m. direktyva dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės (2006/113/EB⁽⁴⁾) ir kitos teisinės priemonės bus atšauktos, jei tik veiks priemonių programa pagal pirmąjį VPD upių baseinų tvarkymo planą. Pagal VPD 51 konstatuojamąją dalį ir 4.9 straipsnį bent jau toks pats apsaugos lygis, suteikiamas pagal senus teisės aktus, turėtų būti pasiektas įgyvendinus VPD.

VPD aiškiai išdėstyta, kad valstybės narės turėtų ryžtingai nustatyti vandens telkinių, naudojamų vėžiagyvių auginimui, apsaugą pirmuosiuose VPD upių baseinų tvarkymo planuose (UBTP), kurie turi būti priimti 2009 m. pagal direktyvos dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės nuostatas. Tai reiškia, kad:

visos teritorijos, nustatytos pagal direktyvą dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės, turi būti įtrauktos į VPD saugomų teritorijų registrą.

UBTP turi būti nustatyti konkretūs tikslai tiems vandens telkiniams, kurie, be nustatytų pagal VPD (gera ekologinė ir gera cheminė padėtis), užtikrintų bent jau tą patį apsaugos lygį kaip direktyva dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės. Visų pirma tai apima mikrobiologinį fekalinių koliforminių bakterijų parametrą. Šis apsaugos lygis, taikomas turimoms teritorijoms, turėtų būti išsaugotas dėl vėlesnių UBTP atnaujinimų.

Verta prisiminti, kad pagal VPD 2008 m. gruodžio mėn. valstybės narės turėtų pateikti UBTP projektus viešoms konsultacijoms. Vėžiagyvių pramonė ir kitos suinteresuotosios šalys turėtų pasinaudoti viešomis konsultacijomis ir įsitikinti, kad visi vandenys, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, būtų užregistruoti kaip saugomos teritorijos ir kad direktyvoje dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės nustatyti vandens kokybės tikslai būtų atitinkamai įtraukti į UBTP.

Komisijos tarnybos šiuo metu svarsto įvairias galimybes, kaip užtikrinti, kad po 2013 m. nustatytos vėžiagyvių teritorijos sulauktų bent jau tokio paties apsaugos lygio kaip esamos teritorijos.

Aukščiausios kvalifikacijos karjerą pradedančių jaunų specialistų, taip pat mokslininkų ir pedagogų emigracija yra viena opiausių 21 amžiuje į ES įstojusių valstybių problemų. Didelė dalis studentų naudojasi galimybe nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris mokesčių mokėtojams kainuoja kelias dešimtis ir daugiau tūkstančių eurų. Po studijų savo šalyse jie susiranda daug geriau apmokamą darbą senosiose ES šalyse ir išvyksta ten dirbti. Kai kurios ES valstybės, siekdamos sumažinti neigiamas protų nutekėjimo pasekmes, įpareigoja studentus dirbti šalyje, kurioje įgijo išsilavinimą, tiek pat laiko, kiek trunka mokymas. Sutartį pažeidęs asmuo turi kompensuoti visas su studijomis susijusias išlaidas.

Kaip EK vertina šią kai kurių ES valstybių priemonę sulaikyti jaunus specialistus, tarp jų mokslininkus ir pedagogus? Kokias kitas kompensacines priemones kvalifikuotus darbuotojus prarandančioms ES šalims ir jų švietimo sistemoms siūlo EK?

(EN) Valstybės narės turi teisę organizuoti savo švietimo sistemas ir darbo rinkas taip, kaip jos nori, jei tik laikosi EB teisės. Įpareigojimas jaunam diplomuotam specialistui dirbti keletą metų valstybėje narėje, kurioje jis (ji) mokėsi, ir grąžinti patirtas mokymo išlaidas, jeigu šio įsipareigojimo nesilaikoma, galėtų prilygti EB laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių pažeidimui.

Teisingumo Teismas laikė, kad EB asmenų judėjimo laisvės taisyklės numatytos siekiant palengvinti ES piliečiams užsiimti visų rūšių profesine veikla visoje Europoje ir užkirsti kelią priemonėms, kuriomis ES piliečiai gali pakliūti į nepalankią padėtį, kai nori vykdyti ekonominę veiklą kitos valstybės narės teritorijoje. Todėl nuostatos, kurios trukdo valstybės narės piliečiui palikti (arba atgraso nuo to) savo kilmės šalį siekiant pasinaudoti savo teise į judėjimo laisvę, yra kliūtis šiai laisvei, net jeigu jos taikomos nepriklausomai nuo minėtų darbuotojų pilietybės⁽¹⁾. Komisija mano, kad pavojai įsipareigojimams galėtų prilygti kliūčiai pagrindinėms laisvėms, garantuojamoms pagal sutartį, ypač laisvam darbuotojų judėjimui, nes jie galėtų keleriems metams sutrukdyti jauniems diplomuotiems specialistams dirbti kitoje valstybėje narėje arba atbaidyti juos nuo to.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinės priemonės, privalančios sutrukdyti pasinaudoti sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis arba sumažinti patrauklumą pasinaudoti jomis, turi atitikti keturias sąlygas: jos taikomos nediskriminuojamai (jokio skirtumo nacionaliniu pagrindu); atitinka privalomus bendrojo intereso pagrindus; yra tinkamos numatytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jo siekiant⁽²⁾. Sprendimą, ar minimos nacionalinės priemonės galėtų būti pateisinamos, ar ne, reikėtų priimti atsižvelgiant į išsamią informaciją apie priemones, kurios Komisijai nežinomos.

Apskritai kalbant, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas valstybėse narėse yra įvairiapusė problema ir dažnai ją sukelia, be imigracijos, kiti veiksniai, pvz., didesnė vidaus darbo jėgos paklausa dėl ekonomikos augimo. Būdas, kuriuo sprendžiama ši problema, labai priklauso nuo konkrečios šalies padėties. Tam prireiks tinkamo politikos derinio, sudaryto iš tokių komponentų: priemonių bendram dalyvavimui darbo rinkoje plėsti, tolesnių švietimo ir profesinio mokymo patobulinimų, atitinkamų apmokėjimo ir darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams, paskatų grįžtamajai migracijai ir tiek vidaus darbo jėgos mobilumo, tiek ir imigracijos iš ES išorės palengvinimo.

Visais atvejais politika jauniems diplomuotiems specialistams sulaikyti turėtų būti protingai sukurta siekiant išvengti nenumatytų pasekmių. Pvz., daugelyje mokslinių tyrimų sričių jauniems mokslininkams nepaprastai svarbu tam tikru laikotarpiu vykti į užsienį ir prieš grįžtant į savo gimtąsias šalis įgyti patirties, žinių ir tarptautinio pripažinimo savo srityse.

Europos mokslinių tyrimų politikos kontekste kai kas dažnai remiasi „protų nutekėjimu“, o ne „protų įtekėjimu“. Komisija apskritai mano, kad tarptautinis mobilumas yra pozityvus ir vis labiau globalizuojamame mokslinių tyrimų pasaulyje jis yra netgi nepakeičiamas naujų žinių ir įgūdžių įgijimo prasme. Be to, mokslo darbuotojai tradiciškai yra tarp mobiliausių, nes jie turi polinkį ieškoti geriausių sąlygų infrastruktūros, finansavimo ir kitų darbo sąlygų prasme. Taip pat verta pažymėti, kad kitoje šalyje veikianti mokslo darbuotojų bendruomenė nereiškia grynųjų intelektualinio indėlio ir potencialo nuostolių. Priešingai, daugelis vadinamųjų mokslo diasporų narių gali duoti naudos savo gimtajai šaliai tuo, kad jie dažnai bendrauja ir palaiko ryšius su mokslininkais gimtojoje šalyje.

Kaip integruotos Europos mokslininkų mokymo, mobilumo ir kilimo tarnyboje strategijos dalį Komisija greičiau pabrėžia „protų apykaitos“ gerinimą tiek ES, tiek ir pasaulio mastu nei labiau ribojančias „protų nutekėjimo“ ir „protų pritekėjimo“ koncepcijas. Europos mokslinių tyrimų erdvėje „protų apykaita“ yra glaudžiai susijusi su Komisijos Europos mokslinių tyrimų patrauklumo didinimo mokslo darbuotojų grupių, infrastruktūrų, atlyginimų ir karjeros perspektyvų prasme politika.

2008 m. spalio 13 d. Taryba priėmė politinę deklaraciją, pavadintą „Europos komunikacinė partnerystė“, kurią taip pat turėtų priimti Parlamentas ir Komisija. Tai yra tolesni veiksmai, išplaukiantys iš 2006 m. vasario mėn. baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos.

Dedant viltis į artėjančius 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimus, buvo numatytas glaudesnis Bendrijos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas komunikacijos srityje siekiant padiskutuoti ir apsikeisti gera praktika ir sukurti sąveikas, kai kalbama apie rinkėjų informavimą ir mūsų prioritetus.

„Europos komunikacinėje partnerystėje“ tvirtinama, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiklą bus skatinama daugiakalbystė ir kultūrų įvairovė.

Ar Taryba galėtų pateikti daugiau informacijos, susijusios su Bendrijos institucinio komunikavimo orientacija į būsimus Europos Parlamento rinkimus?

Ar Komisija galėtų išsamiai išaiškinti, kaip bus skatinama daugiakalbystė įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiklą?

(EN) 2008 m. spalio 22 d. Komisija, Parlamentas ir Taryba pasirašė politinę deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės. Pirmą kartą Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl bendro požiūrio į komunikaciją. Institucijos pripažino, kad komunikacijai Europos Sąjungoje reikalingas politinis ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas ir kad būtų daug veiksmingiau ir efektyviau, jeigu prioritetiniais klausimais komunikavimas vyktų koordinuotai.

Politinėje deklaracijoje didžiausias dėmesys skiriamas susitarimui dėl bendrų komunikacijos prioritetų. Tarpinstitucinė informacinė grupė (TIG), kuriai bendrai pirmininkauja visų institucijų atstovai, sutiko, kad Europos Parlamento rinkimai yra vienas iš keturių metinių įprastinių prioritetų 2009 m.

Parlamentas ir Komisija dalyvauja nepolitinėje visuomenės informavimo kampanijoje. Komisija siekia glaudžiai bendradarbiauti, kad palaikytų ir papildytų Parlamento komunikavimo pastangas parodydama, ką iš tikrųjų pasiekė ES piliečiams nepaprastai svarbiose srityse.

Komisija yra aktyvi skatindama daugiakalbystę ir kultūrų įvairovę apskritai savo komunikacijos politikoje ir ypač savo Europos Parlamento rinkimų kampanijoje. Europos komunikacinės partnerystės sistema padės tobulinti sąveikas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais, taigi, ir pritaikyti kampaniją prie daugiakalbio ir kultūriniu požiūriu įvairaus konteksto.

Valstybėse narėse esančios Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento informacijos centrai bendradarbiaus su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekdamos organizuoti bendrą veiklą, pritaikytą nacionalinėms sąlygoms. Sėkmingas bendrų komunikacijos prioritetų, įskaitant Europos Parlamento rinkimų kampaniją, įgyvendinimas gali būti užtikrintas remiantis atitinkamais tarnybų susitarimais ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Šios komunikacijos kampaniją vykdyti ir medžiagą parengti ketinama visomis oficialiomis ES kalbomis. Be kitų priemonių, į valstybėse narėse esančias Komisijos atstovybes paskirti vertėjai, kad pasitarnautų vietos reikmėms ir padėtų informuoti apie Europą jų piliečių kalbomis.

Komisijos iniciatyvoje dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo sukūrimo (COM(2008)0467) numatytas daug veiksmingesnis dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose projektuose.

Teisinga būtų, kad Komisija ypatingą dėmesį skirtų visos Europos Sąjungos mokslinių tyrimų potencialo vystymui užtikrinti. Iš dėl to jai derėtų užtikrinti darnų ERI paskirstymą Bendrijos mastu ir palaikyti ERI projektų įgyvendinimą šalyse, turinčiose gana silpną mokslinių tyrimų potencialą.

Kokių veiksmų Komisija ėmėsi arba ketina imtis siekdama užtikrinti, kad siūloma priemone būtų sumažinti naujųjų technologijų, mokslinių tyrimų potencialo ir mokslo infrastruktūros skirtumai tose Bendrijos dalyse, kuriose mokslinių tyrimų infrastruktūra yra silpnesnė?

(EN) Komisija dėkoja gerbiamajam Parlamento nariui už jo klausimą dėl reglamento projekto dėl teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros pagrindo ir Bendrijos veiksmų siekiant padėti mažiau išsivysčiusiems Europos regionams užpildyti mokslines ir technologines spragas.

Pirmiausia turėtų būti išaiškinta, kad ERI reglamentas skirtas tam, kad kelių valstybių narių ir Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros bendrosios programos asocijuotųjų valstybių vadovaujamam konsorciumui būtų lengviau bendrai steigti Europos interesus atitinkančias dideles mokslinių tyrimų infrastruktūras ir jomis naudotis.

Tai taikoma infrastruktūroms, kurios pirmauja mokslinės kompetencijos srityje ir kurioms reikia didelių investicijų, taip pat kurios viršija vienos šalies finansinius ir mokslinius pajėgumus. Tokių projektų planavimas ir koordinavimas tarp kelių Europos partnerių suteikia galimybę pasiekti kritinę masę ir sudaro sąlygas specializacijai ir savitarpio mokymuisi Europos lygmeniu. Daug tokių projektų nustatė ESFRI (Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas) 2007 m. veiksmų plane (atnaujintame šiais metais). Į juos įtrauktos daugelio mokslo sričių infrastruktūros, pvz., aplinkotyros observatorijos, genomikos duomenų bankai arba pažangūs dideli superkompiuteriai.

Veiksminga mokslinių tyrimų infrastruktūrų parama Europos mokslinių tyrimų veiklai turėtų padėti užtikrinti deramą Bendrijos mokslinių tyrimų lygį ir jos ekonomikos konkurencingumą, kaip numatyta vidutiniojo ir ilgojo laikotarpio prognozėse. Remiantis jomis turėtų būti siekiama, kad Europos moksliniai pajėgumai būtų didesni už dabartinius pažangiausius pajėgumus, ir taip būtų prisidėta prie Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros.

Teisinį ERI pagrindą pasiūlė Komisija, reaguodama į valstybių narių reikalavimą parengti specialiai pritaikytą teisinę formą, kad būtų galima palengvinti ir pagreitinti naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų, apimančių keletą valstybių narių, kūrimą, nes dabartinės priemonės pasirodė esančios netinkamos. ERI pagerins prieigą ir puikias mokslinių tyrimų paslaugas apskritai Europos mokslinių tyrimų bendruomenei, daug infrastruktūrų turinčių šalių mokslininkams, taip pat mažiau infrastruktūrų turinčių šalių mokslininkams.

Dėl geografinio ERI paskirstymo reikėtų paminėti, kad nors Komisija ir registruos reikalavimus atitinkančius pasiūlymus dėl teisinės ERI formos, tačiau mokslinių tyrimų infrastruktūrų planavimas, taip pat finansavimas aiškiai yra nacionalinių valdžios institucijų kompetencija. Būtent jos pateiks siūlymus, o Komisija užregistruos tuos, kurie atitiks reikalavimus nepaisant jų vietų. Nacionalinės valdžios institucijos kartu spręs dėl visų specifinių aspektų, pvz., narystės, indėlių ir buveinės vietos.

Nepaisant to, Komisija sieks skatinti naujus subjektus, kurie duos pridėtinę vertę Europos moksliniams tyrimams ir apims kuo daugiau regioninių partnerių infrastruktūrų. Daug didelių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (pvz., dvidešimt aštuonios ir keturiasdešimt keturių, nurodytų ESFRI veiksmų plane) yra paskirstytos po mokslinių tyrimų infrastruktūras, nes jos turi būti paskirstytos fiziškai (pvz., aplinkos arba geologinio stebėjimo) arba dėl to, kad yra paskirstyti mokslinės kompetencijos centrai. Tokios paskirstytos struktūros, jau skatinamos per „integruotą veiklą“, remiamą pagal 6-ąją ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pamatinę programą (FP6 ir FP7), pašalins kliūtis siekiant darnios Europos mokslinių tyrimų erdvės.

Be to, Komisija sieks remti kuo atviresnį priėjimą prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų mokslininkams ir inžinieriams iš plačios geografinės teritorijos. Ji ypač sieks remti priėjimą, grindžiamą greičiau moksline kompetencija arba poreikiu, o ne vien tik gebėjimu susimokėti.

Bendrijos finansavimas infrastruktūroms gaunamas pagal sanglaudos politiką, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų. Iš tikrųjų Komisija neseniai paskelbė finansavimo iš įvairių Bendrijos šaltinių (mokslinių tyrimų, sanglaudos ir konkurencingumo finansavimo) naudojimo ir derinimo vadovą⁽¹⁾. Konvergencijos regionai galėtų sumaniai pasinaudoti struktūriniais ir sanglaudos fondais, kad maksimaliai išnaudotų finansavimą iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir pateiktų įtikinamas kandidatūras.

Pagaliau reikėtų pastebėti, kad Komisija palaiko regionų potencialo mokslo ir technologijų plėtrą pasinaudojant FP7 būdinga veikla pagal pajėgumų programą.

Naujas teisinis ERI pagrindas bus atviras reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, gautiems iš partnerių visoje Europos Sąjungoje ir šalyse, susietose su mokslinių tyrimų pagrindine programa. Komisija toliau skatins tas valstybes, kurios duoda nedaug mokslinių tyrimų rezultatų, investuoti ir vytis, tačiau būtent tų valstybių nacionalinės administracijos turės prisidėti pateikiant reikalavimus atitinkančius pasiūlymus.

Ar Komisija pateiks man posėdžio, surengto 2008 m. spalio 6 d. su Irano valdžios institucijomis veiksmingesnių Irano opozicijos persekiojimo būdų klausimu, protokolą?

Ar Komisija paaiškins teisinį tokio tipo derybų su Irano valdžios institucijomis vedimo pagrindą?

Ar Komisija paskelbs Irano valdžios institucijoms duotus pažadus, kad ji padarys viską, ką galės, kad atšauktų Teisingumo Teismo sprendimus, kuriais buvo anuliuota Tarybos klasifikacija, pagal kurią OMPI laikoma teroristine organizacija?

(EN) 2008 m. spalio 6 d. Komisijos ir Irano valdžios institucijų susitikimo, minėto atsakyme, kurį anksčiau pateikė Komisija atsakydama į gerbiamojo Parlamento nario klausimą E-5142/08, nebuvo. Pagal pirmininkavimo ES kompetenciją Prancūzijos užsienio reikalų ministras pakvietė Irano ambasadorių į Paryžių, kad iškeltų daugybės žmogaus teisių pažeidimo atvejų klausimą.

Komisija niekada nedavė Irano valdžios institucijoms jokių „pažadų“, dėl kurių įtaria gerbiamasis Parlamento narys.

Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES sveikatos strategijos (P6_TA(2008)0477), kurioje Europos Parlamentas daugiausiai tvirtino, kad direktyva 2004/37/EB⁽¹⁾ dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nepakankamai saugo Europos piliečius nuo toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, ir dėl tos pačios priežasties paragino Komisiją įtraukti toksiškas medžiagas į būsimą pasiūlymą dėl tos pačios direktyvos pakeitimo.

Ar šiame kontekste Komisija gali patvirtinti, kad dėl darbuotojų sveikatos interesų ji visiškai atsižvelgia į reikalavimą, kurį parėmė 554 Europos Parlamento nariai?

(FR) Komisija ypatingą dėmesį skiria darbuotojų apsaugai nuo pavojų, kylančių dėl toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, poveikio. Šiuo atžvilgiu ji norėtų atkreipti dėmesį, kad į Bendrijos sveikatos ir saugos teisės aktus ir visų pirma direktyvą 98/24/EB⁽²⁾ yra įtraukti minimalūs darbuotojų saugos reikalavimai.

Šie reikalavimai apima nuostatas, susijusias su rizikos vertinimu, prevencija ir valdymu ir taikomas visoms kenksmingoms cheminėms medžiagoms, esančioms darbo vietoje, įskaitant toksiškas medžiagas. Bendri apsaugos principai reikalauja, kad rizika darbuotojų sveikatai ir saugumui būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį, kad pradėjo dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais darbuotojų apsaugos nuo pavojų dėl kancerogenų, mutagenų arba toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, poveikio tema. Remdamasi šių konsultacijų rezultatais Komisija šiuo metu nagrinėja Bendrijos teisės aktų šioje srityje pakeitimo galimybes.

Įvertinant A. Lukašenkos pareiškimą žurnalui „Wall Street Journal“, kad jis yra pasirengęs paleisti visus politinius kalinius;

atkreipiant dėmesį į tai, kad Aleksandras Barazenka laikomas nelaisvėje ir laukia teismo už sausio mėnesio demonstraciją, nepaisant jo savanoriško pasirodymo Minsko miesto policijos skyriuje spalio 27 d. apklausoje, ir kad jam neleidžiama stoti prieš teismą būnant laisvėje, kaip būtų įprasta elgtis demokratinėse šalyse;

stebint panašias bylas, taip pat laisvės apribojimo nuosprendžius, paskelbtus kitiems opozicijos aktyvistams Baltarusijoje.

Ar Komisija žino apie šią padėtį? Ar Komisija jau paragino Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti Aleksandrą Barazenką ir peržiūrėti panašias bylas? Jeigu ne, ar Komisija pateiks šį klausimą per derybas su Baltarusijos vyriausybės atstovais?

(EN) Komisija supranta ir palaiko gerbiamojo Parlamento nario susirūpinimą dėl A. Barazenkos, kuris tuo tarpu stoja prieš teismą gruodžio 8–9 d., bylos. Prieš teismo procesą A. Barazenka buvo neteisėtai laikomas nelaisvėje nuo spalio mėn. pabaigos.

A. Barazenkai buvo skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė už dalyvavimą nesankcionuotoje sausio mėnesio demonstracijoje. Pagal turimas žinias jis apskųs nuosprendį.

Lapkričio 21 d. pareiškime Komisijos narė, atsakinga už išorės santykius ir kaimynystės politiką, komentuodama pozityvius veiksmus, kurių ėmėsi Baltarusija, Baltarusijos valdžiai leido aiškiai suprasti, kad ES įdėmiai seka A. Barazenkos bylą. Ji visų pirma pabrėžė, kad ES svarbu, jog Baltarusija liktų „šalimi be politinių kalinių“. Todėl ji atkreipė dėmesį į A. Barazenkos bylą ir perspėjo, kad ES įdėmiai seks jo teismo procesą.

Komisija keletą kartų kėlė A. Barazenkos bylos klausimą susitikimuose su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Tai svarbus klausimas, todėl Komisija toliau įdėmiai seks ir jį toliau kels Baltarusijos valdžios institucijoms.

Tai, kad spalio 13 d. Taryba nusprendė iš dalies laikinai panaikinti sankcijas Baltarusijai šešis mėnesius, o po to padėtis bus įvertinta iš naujo, suteikia galimybę mums leisti aiškiai suprasti, kokių demokratinių žingsnių tikimės iš Baltarusijos, ir ypač, kad neturėtų būti jokio atsitraukimo politinių kalinių klausimu.

Dabartinė padėtis nepaprastai vargingoje Haičio šalyje yra vadinama rimčiausia aplinkos krize planetoje. Tuo tarpu, kai šalį niokoja smarkios audros, 98 % visų jo miškų buvo iškirsta kurui. Tai reiškia, kad netgi paprastos audros sukelia potvynius. Ekspertai sako, kad praeis daug metų, kol šalis galės išauginti nors pusę maisto, reikalingo gyventojams pamaitinti. Ir netgi tai gali būti pasiekta tik masiškai investuojant pinigus ir energiją į vandens baseino atkūrimą, būtinas paslaugas ir aprūpinimo maistu saugumą.

Esant tokiai padėčiai, absurdiška, kad praeis penki mėnesiai, kol Haitis galės tikėtis labai svarbaus skolų sumažinimo iš Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo. Tuo pat metu buvo atidėtas Haičio įtraukimas į didelių įsiskolinimų turinčių šalių (HIPC) grupę. Dėl šalies atkūrimo interesų būtina, kad Pasaulio banko akcininkai pasižiūrėtų, kaip galėtų kuo greičiau anuliuoti Haičio įsiskolinimą. Koks Komisijos požiūris į šį atidėliojimą ir ar dėl to ji imsis kokių nors veiksmų?

(FR) Haitis lieka galintis sumokėti skolą pagal didelių įsiskolinimų turinčių šalių iniciatyvą, kuriai vadovauja Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Svarbu pabrėžti, kad Haitis padarė daug didesnę nei vidutinę pažangą šia kryptimi. Tai reiškia, kad atėjus laikui jo skolą bus galima anuliuoti.

Pagal negalutinį tvarkaraštį sprendimo dėl HIPC iniciatyvos užbaigimo priėmimas buvo atidėtas iki 2009 m. birželio mėn. vadovaujantis TVF ir Pasaulio banko pranešimu, kad šiuo metu Haitis nėra įvykdęs visų išmokėjimo sąlygų. Viena iš būtinų sąlygų buvo įstatymas dėl sutarčių sudarymo, dėl kurio parlamentas turėtų balsuoti per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo nacionalinės augimo ir skurdo mažinimo strategijos dokumento (NSGRP – 2007 m. lapkričio mėn.) pateikimo dienos. Šiuo metu yra dekretas dėl viešųjų sutarčių, bet jis nebuvo paskelbtas. Nuolatinis kriterijų taikymas numatytas siekiant užtikrinti, kad pageidaujami skolos mažinimo rezultatai būtų ilgalaikiai.

Tarptautinės institucijos ir visi partneriai stengiasi ištaisyti šią padėtį. Todėl, pvz., Amerikos plėtros bankas (IADB) paskelbė apie vienerių metų savo paskolos grąžinimo atidėjimą ir Haičio Respublikos paskolos aptarnavimo mokesčių įšaldymą.

Komisija ir toliau pasisako už iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti Haičio skolą, kaip būdą pagreitinti šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi. Komisija lieka ištikima Haičio valdžios institucijų ir žmonių pastangų rėmimui ir ambicingos plėtros programos, kuri garantuos ilgalaikę pažangą skatinančią naudą, įgyvendinimui. Taigi pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF) Komisija Haičiui skirs 291 mln. EUR programuojamų lėšų siekdama paremti kelių infrastruktūrą, decentralizacijos procesą, teisingumo sektorių ir bendrą makroekonomikos sistemą. Nepriklausomai nuo to, Komisija teikia būtiną pagalbą paskutinių potvynių aukoms, siekdama pagerinti humanitarinę gyventojų padėtį.

Galutinis vadinamosios Baterijų direktyvos (2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB⁽¹⁾ dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas praėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. Ar, Komisijos nuomone, valstybėms narėms reikia išduoti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas bet kokiems surinkimo punktams, įkurtiems viešuosiuose pastatuose, mokyklose, prekybos centruose ir kt.?

(EN) Pagal Baterijų direktyvos 8 straipsnio 1 dalį (Direktyva 2006/66/EB⁽²⁾) „Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos atitinkamos nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos. Tai tokios sistemos: a) kuriose galutiniams vartotojams suteikiama galimybė išmesti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas prieinamuose surinkimo punktuose netoli jų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į gyventojų tankumą; …“.

Pagal Baterijų direktyvos 8 straipsnio 1 dalį surinkimo punktams, įkurtiems nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, įskaitant buitines baterijas, atliekoms neturi būti taikomi Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų⁽³⁾ (pagrindų direktyva dėl atliekų) arba 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų⁽⁴⁾ reikalavimai. Todėl valstybėms narėms nereikia išduoti pavojingų atliekų tvarkymo licencijų (arba leidimų) bet kokiems surinkimo punktams, įkurtiems netoli nuo tiesioginių vartotojų, įskaitant viešuosius pastatus, mokyklas, prekybos centrus ir kt.

Šios nuostatos atitinka neseniai persvarstytą atliekų pagrindų direktyvą, kurios 20 straipsnyje aiškinama, kad 17 (pavojingų atliekų kontrolė), 18 (draudimas maišyti pavojingas atliekas), 19 (pavojingų atliekų žymėjimas) ir 35 (apskaitos nuostatos) straipsniai netaikomi mišrioms namų ūkių atliekoms. Be to, 19 ir 35 straipsniai netaikomi atskiroms pavojingų namų ūkių atliekų dalims, kol jas surenka, šalina ir panaudoja įstaigos arba įmonės, kurios yra įsigijusios leidimą arba yra užregistruotos pagal 23 arba 26 straipsnius.

2008 m. lapkričio 6–8 d. Graikijoje (Atėnuose ir Salonikuose) Graikijos valdžios institucijos areštavo ir sulaikė du privataus sporto lažybų operatoriaus, licencijuoto ir reguliuojamo ES, tarpininkus kartu su trimis klientais už Graikijos sporto lažybų monopolio teisės aktų pažeidimą.

Teisės aktas jau yra pagristos nuomonės, kurią 2008 m. vasario 28 d. Europos Komisija nusiuntė platesniame prieš dešimt valstybių narių per paskutinius pustrečių metų pradėtų pažeidimo procesų kontekste, klausimas.

Ar atsižvelgdama į ETT sprendimo Placanica byloje (C-338/04) 73 §4 dalį⁽¹⁾ Komisija mano, kad tokie areštai yra neproporcingi?

Kodėl Komisija nesiima procesų kontroliuoti griežčiau ir neperduoda ETT tokių šalių kaip Graikija ar Danija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai, kurios veiksmais, panašiais į minėtus Graikijoje taikomus, arba visišku neveikimu aiškiai įrodė, kad atsisako laikytis ES sutarties?

(EN) Atsakydama į žodinį gerbiamosios Parlamento narės klausimą Komisija primena, kad ji pradėjo pažeidimo procesus prieš daug valstybių narių dėl azartinių lošimų operatorių, kuriems buvo išduota licencija kitoje valstybėje narėje, laisvės teikti sporto lažybų paslaugas apribojimų, ypač baudžiamųjų sankcijų forma, vertindama, kad šie apribojimai buvo nesuderinami su EB sutarties 49 straipsniu.

Komisija pritaria gerbiamosios Parlamento narės nuomonei, kad dviejų privačių sporto lažybų operatoriaus, licencijuoto kitoje ES valstybėje narėje, tarpininkų areštai gali būti neproporcingi ir nesuderinami su EB sutarties 43 ir 49 straipsniais su sąlyga, jei, kaip aiškiai paminėta Europos Teisingumo Teismo sprendime Placanica byloje⁽²⁾, aptariama valstybė narė atsisakė išduoti licencijas arba leidimus pažeidžiant Bendrijos teisę. Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Piergiorgio Gambelli byloje⁽³⁾ toks Bendrijos teisės pažeidimas yra tuomet, kai valstybė narė nevykdo politikos, kuria tikrai siekiama nuosekliai ir sistemiškai mažinti azartinių lošimų galimybes.

Tačiau dabar jau kuris laikas valstybių narių nenoras pripažinti šio klausimo Europos lygmenį keičiasi. Pasikeitimai vyksta po to, kai Komisija pradėjo pažeidimo procesus prieš dešimt valstybių narių dėl apribojimų, kuriuos jos taikė tarpvalstybiniam sporto lažybų paslaugų teikimui. Tai paskatino kai kurias valstybes nares pagalvoti apie naujų teisės aktų priėmimą ir nemažai jų dabar svarsto savo pasiūlymus su Komisija. Komisija ketina 2009 m. vėl išnagrinėti laukiančias sprendimo pažeidimo bylas.

Savo atsakyme į raštišką klausimą P-3855/08 Komisija tvirtina, kad ji siekia, jog tarptautinėje banginių medžioklės komisijoje (IWC) būtų priimtas sprendimas banginių, kurie kiekvienais metais žudomi prie Farerų salų krantų, klausimu.

Ar Komisija sutinka, kad būdas, kuriuo žudomi banginiai Farerų salų vandenyse, yra visiškai nesuderinamas su ES gyvūnų gerovės politika?

Ar Komisija gali išdėstyti, kokia pažanga padaryta šiuo klausimu? Kokių priemonių ji ėmėsi ir kokių priemonių ji dar ketina imtis?

Ar Komisija pasirengusi iškelti šį klausimą dvišalėse derybose su Farerų salomis?

Komisija yra labai ištikima visų banginių šeimos (banginių, delfinų ir jūros kiaulių) apsaugai ir norėtų priminti, kad ES teritorijoje banginių šeimos gyvūnų gaudymas arba žudymas, draudžiamas pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos⁽¹⁾, į kurią įtraukti įpareigojimai, kylantys iš Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos, vadinamos Berno konvencija. Banginių šeimos gyvūnų pardavimą arba mainus taip pat draudžia ES valstybės narės pagal tą pačią direktyvą. Be to, į Bendriją draudžiama įvežti banginių šeimos žinduolius, kai tai visų pirma daroma komerciniais tikslais, Tarybos reglamentu Nr. 338/97/EB dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą⁽²⁾, kuriuo ES įgyvendinamos Nykstančių rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) nuostatos.

Tačiau minėta bandomoji banginių medžioklė vyksta Farerų salose, kurios nėra ES dalis, todėl ES teisė ir politika jose netaikoma. Be to, nors Danija ir yra Berno konvencijos narė, savo ratifikavimo priemonėje ji padarė pareiškimą, kuriame tvirtinama, kad konvencija netaikoma Grenlandijai ir Farerų saloms. Todėl šiuo atveju Komisija, deja, turi ribotas galimybes įsikišti tiesiogiai. Tačiau Komisija išnagrinės geriausius būdus iškelti šį opų klausimą atitinkamoms valdžios institucijoms.

Tarptautiniu lygiu banginius saugo Tarptautinė banginių medžioklės komisija (IWC), kuri yra tarptautinė banginių išsaugojimo ir valdymo organizacija. Tačiau, deja, IWC nereguliuoja bandomosios banginių medžioklės, nes iki šiol nėra susitarimo dėl IWC kompetencijos mažų banginių šeimos gyvūnų atžvilgiu. Užsitęsus diskusijoms dėl IWC ateities Komisija vis dėlto tikisi, kad ES kartu su kitomis IWC šalimis taip pat sugebės išspręsti mažų banginių šeimos gyvūnų klausimą. Tam, kad turėtų suderintą ES poziciją IWC susitikimuose, 2008 m. lapkričio 6 d. Komisija pateikė pasiūlymą Tarybai⁽³⁾.

Europos teisės aktuose, reglamentuojančiuose alkoholio pardavimą (Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB⁽¹⁾, kurią papildo Direktyva 91/680/EEB⁽²⁾), pristatymo priemonių pagrindu skiriamos i) nuotolinės prekybos ir ii) telekomunikacinės prekybos sąvokos. Ar sandorio PVM mokamas kilmės šalyje, ar paskirties šalyje nustatomas prekių pristatymo metodo pagrindu.

Kai vartotojas užsako iš kitos šalies alkoholį, kurį pardavėjas arba subjektas jo vardu išsiunčia arba gabena vartotojui į paskirties šalį, vyksta nuotolinis pardavimas. Nuotolinio pardavimo atveju PVM visada apmokestinamas paskirties šalyje parduodamas alkoholis, nepaisant pardavimo šalies. Kai sudaromas sandoris, į kurį įtraukiamas pristatymas klientui, laikoma, kad alkoholio pristatymas vyksta paskirties šalyje.

Telekomunikacinis pardavimas vyksta tada, kai pats klientas, o ne pardavėjas, organizuoja prekių gabenimą iš kilmės šalies į paskirties šalį. Telekomunikacinio pardavimo atveju parduodamam alkoholiui PVM visada taikomas kilmės šalyje. Alkoholio pristatymo vieta yra vieta, kurioje produktas pradeda savo kelionę.

Ar gali tiekėjas, siūlantis vartotojams alkoholio teleparduotuvės paslaugas internete, skelbti trečiosios šalies transporto paslaugų reklaminius skelbimus savo tinklavietėje ir jo veikla nebus laikoma nuotoliniu pardavimu? Tai yra svarbus klausimas siekiant išsiaiškinti, ar PVM pardavimui taikytinas kilmės, ar paskirties šalyje.

(EN) Dėl PVM privatiems vartotojams tiekiamam alkoholiui iš PVM direktyvos (2006/112/EB⁽³⁾) 33 straipsnio seka, kad akcizo mokesčiu apmokestinamos prekės, kurias gabena tiekėjas arba asmuo jo vardu, apmokestinamos ten, kuri prekės yra tuo metu, kai baigiasi šių prekių persiuntimas arba gabenimas. Tiekiamoms prekėms, kurias gabena vartotojas arba kitas asmuo jo vardu, pagal PVM direktyvos 32 straipsnį apmokestinimo vieta yra vieta, kuriose prekės būna tuo metu, kada prasideda prekių gabenimas vartotojui.

Kai pardavėjas savo tinklavietėje tuo pat metu reklamuoja tiek akcizu apmokestinamas prekes, tiek ir būdą joms nugabenti vartotojui, nesant būtinybės vartotojui būti valstybėje narėje, kurioje yra pardavėjas, padėtis galėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimo praktika siekiant PVM tikslais dirbtinai pakeisti prekių tiekimą, kai prekes gabena pardavėjas arba kitas asmuo jo vardu, į prekių tiekimą, kai prekes gabena vartotojas arba kitas asmuo jo vardu (ETT, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas, byla C-255/02, Halifax plc). Tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę tikrovę ir PVM tikslais sandoris galėtų būti perkvalifikuojamas ir vertinamas kaip akcizu apmokestinamų prekių tiekimas, kai jas gabena pardavėjas arba kitas asmuo jo vardu ir kai jos yra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje baigiasi gabenimas. Bet kuriuo atveju tokia padėtis turi būti įvertinta remiantis atskirų atvejų faktais.

Graikijos kaliniai neseniai organizavo masinius bado streikus protestuodami prieš nežmoniškas sąlygas, kuriomis buvo laikomi, t. y. sąlygas, kurias pablogino ND ir PASOK vyriausybių politinis pasirinkimas iš dalies pagal ES gaires.

Tiksliau kalbant, problema susijusi su didžiuliu kalėjimų perpildymu dėl didžiulio ne tik teisminio bylos nagrinėjimo laukiančių sulaikytųjų, bet ir užsieniečių, sulaikytų vien tik dėl neteisėto atvykimo, antplūdžio. Tai lydėjo savižudybių skaičiaus didėjimas, blogas elgesys su kaliniais ir jų pagrindinių teisių pažeidinėjimas, kvalifikuotų medicinos ir slaugymo darbuotojų trūkumas, detoksikacijos programų stoka, specialių sąlygų nepilnamečiams nebuvimas, leidimo įeiti į kalėjimus nedavimas mokslinių ir socialinių organizacijų, politinių partijų ir kt. atstovams.

Kokios nuomonės laikosi Komisija dėl sukurtų nepriimtinų kalėjimo sąlygų ir pagrindinių kalinių teisių pažeidimų?

(EN) Komisija neatlieka sulaikymo sąlygų valstybėse narėse patikrų. Europos institucija, atsakinga už tokio tipo patikras, yra Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT komitetas, kuris yra Europos Tarybai pavaldi institucija. Tačiau Komisija įdėmiai seka CPT komiteto pranešimus, taip pat atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutarties (ESS) 6 straipsnį, kuriame nurodoma, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir kurios grindžiamos bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis, kaip Bendrijos teisės bendruosius principus. Reikėtų paminėti, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nepriimtinos sulaikymo sąlygos taip pat gali būti EŽTK 3 straipsnio (kankinimo draudimas) pažeidimas, net tada, kai nėra įrodymų, kad buvo aiškiai ketinama pažeminti arba sumenkinti sulaikytąjį. Iš to išplaukia, kad Graikija turi elgtis su sulaikytaisiais garbingai ir pagal taikomus tarptautinius standartus.

Dėl XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio ekonominės krizės daug pramonės įmonių buvo nacionalizuota. Nemažai tų įmonių, kurių nuosavybės neperėmė valstybė, gavo dideles paskolas arba subsidijas. Mano gimtojoje Švedijoje subsidijos visų pirma buvo skiriamos laivų statykloms, iš kurių dabar šalyje iš viso neliko nė vienos. Kitose šalyse tai buvo automobilių gamintojai, kurie turėjo problemų. Tokias nacionalinio prestižo markes kaip „Chrysler“, „Rolls Royce“ ir „Renault“ atitinkamose šalyse gelbėjo mokesčių mokėtojai.

Dabar, atrodo, kreditų krizė išsirutuliojo į įsisiautėjusią pasaulinę recesiją. Dar kartą dujas ryjančių automobilių pramonė atsiduria tieks bankroto riba. Švedijai tai problema, nes tiek „Volvo“, tiek ir „Saab“ joje turi didelę savo gamybos dalį. Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų (inter alia, 2008 m. gruodžio 1 d. Financial Times), kad „Volvo“ ir „Saab“ savininkai amerikiečiai vedė derybas su Švedijos vyriausybe dėl šių gamintojų nacionalizacijos. Mes taip pat žinome, kad panašios automobilių gamintojų ir vyriausybių derybos vyksta daugelyje kitų šalių.

Ar Komisija pastebi kokius nors pavojus valstybei priklausančiose ir jos valdomose pramonės įmonėse?

(EN) EB sutarties 295 straipsnis nustato, kad Sutartis nepažeidžia „valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą“. Šis principas reiškia, kad sutartyje neteikiama pirmenybė privačiai arba valstybinei bendrovės nuosavybei. Tokio principo įgyvendinimas reiškia, kad viešieji subjektai, kurie yra bendrovės akcininkai arba atsakingi už bendrovės valdymą, veikia panašiai kaip privatūs dalyviai. Kaip patvirtino Europos Teisingumo Teismas (byloje C-174/04, Komisija prieš Italiją, §32): „su laisvu kapitalo judėjimu susijusios Sutarties nuostatos nedaro skirtumo nei tarp privačių įmonių ir valstybinių įmonių“.

Iš tikrųjų, ypač taikydama valstybės pagalbos taisykles, Komisija skiria atvejus, kuriais viešieji subjektai veikia kaip privataus sektoriaus atstovai, ir tuos atvejus, kuriais bendrovės valstybinė nuosavybė arba valstybės kišimasis į jos nuosavybę arba valdymą pateisinamas visuomeniniais arba kitais valstybės sumetimais. Šis skirtumas įgyvendinamas taikant vadinamąją „rinkos ekonomikos investuotojo principą“. Pagal šį principą valstybinio akcininko arba valstybinio ūkio subjekto elgsena lyginama su tuo, ką tik privatus ūkio subjektas, vadovaudamasis rinkos ekonomikos sumetimais, darytų tokioje pačioje situacijoje: tai reiškia, kad nagrinėjamas tokių valstybės investicijų, jų sąlygų ir jų apmokėjimo loginis pagrindas. Jeigu valstybės įsikišimas neišlaiko rinkos ekonomikos investuotojo testo, Komisija laiko, kad šis įsikišimas turi valstybės pagalbos elementų, kurių suderinamumas su rinkos ekonomika turi būti įvertintas.

Todėl pagal Bendrijos teisę ir laikantis rinkos ekonomikos investuotojo principo, nacionalizacija arba dalinis valstybės investavimas į bendroves (nepriklausomai nuo sektorių) iš principo nedraudžiamas. Tačiau atvejais, kuriais valstybės įsikišimai neišlaiko rinkos ekonomikos testo, šias priemones turi ištirti Komisija, kad įvertintų jų suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Dabartinės finansinės ir ekonominės krizės metu sunku suderinti valstybės pagalbą siekiant palaikyti žlungančias privataus sektoriaus bendroves ir firmas, kurių sunkūs laikai laukia ateityje, ir rinkos ekonomikos investuotojo elgseną. Šiuo požiūriu iš tikrųjų reikėtų rūpestingai įvertinti galimą valstybės investavimą į, pvz., „Volvo“ arba „Saab“ bendroves (nors atrodo, kad šių projektų buvo atsisakyta), ar jis atitinka valstybės pagalbos taisykles.

2008 m. spalio 23 d. Europos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė savo sprendimą byloje C-274/05, pagal kurį Graikija įpareigojama pripažinti kitų valstybių narių švietimo įstaigų filialų profesines teises (kvalifikacijas, įgytas pagal franšizės susitarimus).

Ar Komisija pasakys, ar priimančioji šalis privalo pripažinti švietimo įstaigų, kurios neatitinka pagrindinių jos nacionalinės švietimo politikos ir nacionalinės teisės principų, veiklos vykdymą jos teritorijoje?

Iki kokio lygio reikalingas skubus Direktyvos 2005/36/EB⁽¹⁾ ir ankstesnės Direktyvos 89/48/EEB⁽²⁾ įgyvendinimo vertinimas, visų pirma dėl profesinių teisių ir EB sutarties 149 ir 150 straipsnių dėl nacionalinių pareigų švietimo klausimais pripažinimo pasekmių nacionalinėms švietimo sistemoms?

Ar atsižvelgdama į tai, kad šis klausimas sukuria painiavą ir problemas Bendrijos ir nacionalinėje teisėje, priverčiančias piliečius kreiptis pagalbos į ETT, Komisija nesutinka, kad reikia naujo ES pasiūlymo siekiant nustatyti skiriamąją liniją tarp įpareigojimo pripažinti profesines kvalifikacijas ir valstybėms narėms suteiktų įgaliojimų pripažinti mokslo diplomus, kad būtų galima išvengti turinčių didelių skirtumų savo švietimo sistemose šalių kvalifikacijų suvienodinimo pavojaus?

(EN) 2008 m. spalio 23 d.⁽³⁾ Europos Teisingumo Teismas (ETT) patvirtino, kad Graikija nevykdė savo pareigų pagal Direktyvą 89/48/EEB⁽⁴⁾, nes ji nepripažino kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų diplomų po švietimo ir mokymo, kurį teikė Graikijoje esanti privati įstaiga franšizės susitarimo pagrindu. Teisingumo Tesimas pridūrė, kad tokia išvada nepaneigia Graikijos Respublikos atsakomybės už mokslo turinį ir švietimo sistemos organizavimą. Tačiau kadangi kitų valstybių narių kompetentingos institucijos diplomus išduoda atsižvelgdamos tik į pagal atitinkamas jų profesinio mokymo ir lavinimo sistemas taikytinas normas, diplomai, patvirtinantys mokymą ir lavinimą pagal patvirtinimo (franšizės) susitarimus, vadovaujantis Direktyva 89/48/EEB, nepriklauso Graikijos švietimo sistemai. Šiuo sprendimu ETT patvirtina savo ankstesnį sprendimą, priimtą 2003 m. Valentinos Neri byloje⁽⁵⁾ prieš Italija, kuriame jis išaiškino, kad atsisakymas pripažinti kvalifikaciją, suteiktą pagal franšizės susitarimą, tik dėl to, kad išsimokslinimas nebuvo suteiktas universiteto patalpose, prieštaravo Bendrijos teisei.

Šiuose dviejuose sprendimuose, viename tiesiogiai ir kitame netiesiogiai, nustatyta, kad Graikijos teisės aktai neatitinka Bendrijos teisės, kai iki šiol galioja Direktyva 89/48/EEB. Graikija ir toliau neatitinka ES teisės aktų, nes iki šiol dar neįgyvendino Direktyvos 2005/36/EB⁽⁶⁾ dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria buvo panaikinta Direktyva 89/48/EEB ir kuri taikoma nuo 2007 m. spalio 20 d. Reikėtų pabrėžti, kad šios direktyvos 53 straipsnis aiškiai suteikia valstybėms narėms teisę patikrinti nemažai elementų, susietų būtent su franšizės diplomais, pvz., oficialų mokumo kursų, kuriuos vedė kilmės valstybė narė kitoje valstybėje narėje, pažymėjimų galiojimą, diplomo tapatumą su diplomu, kuris buvo išduotas po kursų, vykusių vien tik kilmės valstybėje narėje, arba pripažintų profesinių teisių tapatumą.

2008 m. gruodžio 4 d. ETT paskelbė du naujus sprendimus⁽⁷⁾ prieš Graikiją, kuriais jis aiškiai patvirtino bylos C-274/05 išvadas ir nutarė, kad nepripažindama franšizės diplomų Graikija pažeidė ES teisę.

Naujausia ETT teisminė praktika ir antriniai teisės aktai ES lygmeniu dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, Direktyva 2005/36/EB, aiškiai sukuria sistemą, kaip Graikija turėtų nagrinėti franšizės diplomus, kurios gavo kvalifikuoti specialistai. Šiuo atveju nėra teisinio netikrumo ir dėl to nereikia naujo pasiūlymo.

Automobilių pramonė yra strateginis sektorius, kuris nepaprastai svarbus ES ekonomikai tiek BVP, tiek ir užimtumo, kurį jis sukuria tiesiogiai ir netiesiogiai, prasme. ES turi prioriteto tvarka priimti konkrečias paramos pramonei priemones, kad užtikrintų jos gyvybingumą ir išsaugotų darbo vietas. Komisijos atkūrimo plane ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti pateikiama nemažai priemonių, kurias turi papildyti konkretūs atskirų valstybių narių įgyvendinti planai. Neatidėliotinomis priemonėmis visų pirma turi būti siekiama išvengti gamyklų uždarymo ir darbo vietų paradimo. Koks lankstumas bus suteiktas valstybėms narėms siekiant suteikti joms galimybę savo paramos programose numatyti valstybės pagalbą, numatomą konkrečiai automobilių pramonei? Kokioms reikmėms valstybės pagalba gali būti teikiama ir kokias sąlygas ji turi atitikti, kai teikiama pagal lanksčias tokio tipo taisykles?

(EN) Kaip tvirtino gerbiamasis Parlamento narys, Komisija iš tikrųjų paskelbė atkūrimo planą ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti, kad paskatintų paklausą ir atkurtų pasitikėjimą Europos ekonomika. Komisija žada pasiūlyti valstybėms narėms suteikti papildomas valstybės pagalbos priemones, taikomas tik ribotu laikotarpiu.

Be numatytų priemonių Komisija galėtų leisti valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą kaip garantijas ir subsidijuojamas paskolas. Žinoma šių priemonių patvirtinimas priklausys nuo konkrečių sąlygų ir maksimalių sumų ir turėtų būti aptariamas su valstybėmis narėmis. Šios iniciatyvos nukreiptos ne į vieną konkretų ekonomikos sektorių, o į padėjimą įmonėms įveikti tiesiogiai iš dabartinės krizės kylančius sunkumus gaunant finansavimą.

Svarbu prisiminti, kad nuo šios krizės pradžios Komisija pabrėžė būtinybę išsaugoti konkurencijos taisyklių taikymą. Komisija privalo užtikrinti vienodas sąlygas Europos bendrovėms, vengiant valstybių narių subsidijavimo lenktynių, kurios būtų neracionalios ir žalingos visai ES. Dėl šios priežasties Komisija yra apdairi, kai kalbama apie lankstų valstybės pagalbos taisyklių taikymą. Dabartinė valstybės pagalbos sistema jau teikia nemažai galimybių suteikti valstybės pagalbą visiems sektoriams, įskaitant automobilių pramonę.

Pasiūlos pusėje MTTI sistema leidžia teikti valstybės pagalbą ekologiškų technologijų vystymui, jei tik yra rinkos nepakankamumas ir pagalba turi skatinamąjį poveikį bei yra proporcinga. Pagalba aplinkos apsaugai taip pat prieinama bendrovėms, gerinančioms Bendrijos aplinkos standartus savo gamybos procesuose. Be to, prieinamos kitos taisyklės, pagal kurias galima spręsti problemas, su kuriomis susiduria toliau tiekimo grandinėse esančios MVĮ. Visų pirma Bendrajame bendrosios išimties reglamente pateikiama daug įvairiausių pagalbos priemonių, užkraunančių minimalią administracinę naštą.

Subsidijuojamos garantijos gali padėti išspręsti kai kurias automobilių pramonės problemas, taip pat problemas, su kuriomis susiduria jos tiekėjai. Tačiau, kai tik bendrovė patenka į padėtį, kurioje nė viena subsidijuojama garantija nebus prieinama, galėtų būti taikomos gelbėjimo ir restruktūrizavimo taisyklės. Todėl šio metu Komisija nemato reikalo rengti konkrečią sektorinę sistemą automobilių pramonei.

Pagaliau reikėtų pažymėti, kad Europos investicijų banko automobilių pramonei teikiamos paskolos yra nesubsidijuojamos, nes jos teikiamos rinkos kaina.

Ar nepakankami rizikos, kylančios dėl finansų rinkų reglamentavimo (trūkumo), įvertinimai? Kokią formą įgyja šie nepakankami įvertinimai?

Kokias praktines ilgalaikes priemones Komisija siūlo tam, kad minimizuotų riziką, atsirandančią finansų rinkose?

Ar Komisija mąsto apie ES lygmens pagrindinio kapitalo pakankamumo normatyvą bankams? Koks turėtų būti pagrindinio kapitalo pakankamumo normatyvas bankams?

Ar komisija mąsto apie ES lygmens minimalų nuosavo kapitalo koeficientą arba skolinto kapitalo koeficientą kitoms finansų įstaigoms, pvz., investicinėms bendrovėms, taip pat rizikos draudimo fondams, individualioms struktūrinėms finansinėms priemonėms?

(EN) Komisija gali siūlyti teisės aktus dėl finansų rinkų. Tačiau atsakomybė už jų įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą tenka valstybių narių priežiūros institucijoms (o pasaulio lygmeniu – trečiųjų šalių finansų priežiūros institucijoms).

Nuo daugiau kaip prieš metus prasidėjusios finansinės krizės pradžios Komisija dirbo kartu su valstybėmis narėmis, kad pagerintų padėtį ir reikalui esant pasiūlytų ilgesnio laikotarpio padėties gerinimo priemones. Pastaraisiais mėnesiais Komisija pateikė siūlymus, kuriais iš dalies keičiama direktyva dėl kapitalo reikalavimų, direktyva dėl indėlių garantijos sistemų ir tikrosios vertės apskaičiavimo taisyklės. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl reglamento dėl kredito reitingo agentūrų. Be to, Komisija pavedė atlikti darbą vadovaujančių asmenų užmokesčio ir išvestinių finansinių priemonių srityje ir leidžia konsultacinį dokumentą rizikos draudimo fondų klausimais. Aukšto lygio ekspertų grupei, vadovaujamai Jacqueso de Larosière‘so, buvo duota užduotis pateikti, inter alia, tarpvalstybinės priežiūros rekomendacijas. Komisija paskelbė dokumentą dėl finansų rinkos reguliavimo ateities 2009 m. vasarai.

O kapitalo, nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo koeficientų klausimai buvo aptariami įvairiuose forumuose. Komisija aktyviai dalyvauja Bazelio II darbe šiais klausimais ir stebi tendencijas rinkose, kad galėtų nustatyti atitinkamus tolesnius veiksmus. Gerbiamojo Parlamento nario iškelti klausimai šia tema bus išnagrinėti išsamiai. Tačiau atrodo, kad šiuo momentu būtų per anksti duoti konkrečius signalus bet kokia konkrečia kryptimi.

Kaip buvo išdėstyta anksčiau, šiais metais Komisija pateikė labai daug pasiūlymų ir tikisi išlaikyti šį darbų tempą.

Tai trumpa santrauka to, ką Komisija daro šioje srityje. Komisija, žinoma, yra pasirengusi suteikti išsamesnę informaciją, jeigu to panorėtų gerbiamasis Parlamento narys.

Ar vadovaudamasi atsakymu į klausimą H-0865/08⁽¹⁾ dėl (galimo) bendros priežiūros sistemos, susijusios su tam tikrų kategorijų tekstilės ir aprangos produktų eksportu iš Kinijos į įvairias ES valstybes nares, galiojimo pasibaigimo ir atsižvelgdama į tai, kad vis daugiau įmonių sumažina arba perkelia gamybą (ypač Portugalijoje), palikdamos nedarbo ir socialinių krizių pėdsaką, Komisija gali patvirtinti, kad kokia nors valstybė narė siūlė ar reikalavo, jog pratęstų dvigubo patikrinimo mechanizmo galiojimą po 2008 m. gruodžio 31 d. arba priimtų kokias nors kitas priemones šiame kontekste? Jeigu taip, ar ji gali įvardyti valstybes nares ir paaiškinti, kokias priemones šiuo metu siūlo kiekviena iš jų? Ar kokia nors valstybė narė priešinosi tokių priemonių priėmimui ir jeigu taip, kokiu pagrindu kiekvienu atveju?

(EN) Dvigubo patikrinimo priežiūros sistemos pabaiga buvo numatyta 2008 m. gruodžio 31 d. Bendrijos teisės akte, tačiau nebuvo numatyta, kad jos galiojimas tęstųsi po šios datos.

Kaip Komisija jau paaiškino gerbiamajam Parlamento nariui savo atsakyme į žodinį klausimą H-0866/08⁽²⁾, buvo „įvairių pageidavimų nuo bendros patikrinimo priežiūros iki paprastos muitinių kontrolės, kartu dauguma valstybių narių pasisakė dėl įvairių variantų“. Tačiau šiuo atveju nebuvo oficialaus balsavimo, nes nebuvo oficialaus pasiūlymo pratęsti dvigubo patikrinimo priežiūrą. Todėl šiuo atveju nebuvo oficialios valstybių narių pozicijos. Tai atspindi situaciją, kai dauguma suinteresuotų šalių nemato pagrindo tolesnei veiklai. Jos nori judėti į priekį užsiimdamos tekstilės, taip pat kitais sektoriais.

Be to, Kinija davė aiškiai suprasti, kad ji „nenori tęsti dvigubo patikrinimo priežiūros sistemos darbo“. Todėl bet koks bandymas tęsti būtų pasmerktas nesėkmei.

Bet kokių priemonių tekstilės importui iš Kinijos kontroliuoti klausimu oficialiai nebuvo pasiūlyta jokių kitų priemonių, nes bendru daugumos sutarimu diskusijose buvo nurodomas prekybos šiame sektoriuje liberalizavimas. Tačiau Komisija, kaip ir savo atsakyme į klausimą H-0866/08, toliau įdėmiai stebės prekybos statistinių duomenų (COMEXT) ir muitinių duomenų tendencijas 2009 m.

Komisija žino apie užimtumo padėtį įvairiuose ES ekonomikos sektoriuose ir visų pirma tekstilės sektoriuje. Tai jau buvo detaliai išdėstyta Komisijos atsakyme į žodinį klausimą H-0866/08. 2007 m. pradžioje buvo sukurtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), kad būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, kuriomis būtų remiami darbuotojai, atleisti mažinant darbo vietas dėl globalizacijos. EGF jau padėjo atleistiems iš darbo darbuotojams Maltos, Lietuvos ir keturių Italijos regionų tekstilės sektoriuose. Dabartinės ekonominės krizės metu fondas peržiūrimas kaip Europos ekonomikos atgaivinimo plano⁽³⁾ dalis, kad jam būtų suteikta galimybė veiksmingiau įsikišti remiant atleidžiamus iš darbo darbuotojus.

2004 m. Komisija sukūrė Europos kaimynystės politiką, kuri nuo to laiko buvo įgyvendinta šešiolikoje ES kaimyninių šalių. Kaip Komisija vertina EKP įgyvendinimą per pastaruosius ketverius metus? Kokie svarbiausi Europos kaimynystės politikos pasiekimai ir trūkumai? Kurios kaimyninės šalys turi daugiausia naudos iš EKP? Kokia Komisijos pozicija dėl visateisio Baltarusijos dalyvavimo EKP galimybės po naujausių politinių įvykių šioje šalyje?

(EN) Europos kaimynystės politika (EKP) yra ir lieka svarbiausiu Sąjungos išorės santykių komponentu ir jau duoda rezultatus, sukurdama savitarpio stabilumą ir gerovę. 2008 m. balandžio mėn. EKP pažangos ataskaitos rodo, kad šios politikos įgyvendinimas ES kaimyninėse šalyse padarė nemažą pažangą, ypač ūkio reformos ir įvairių sričių teisės aktų suderinimo srityse. Kita vertus, akivaizdu, kad dar daug ką reikia nuveikti mūsų šalims partnerėms, ypač valdymo ir teisinės valstybės srityse.

Siekdama toliau stiprinti EKP ir Sąjungos reformų skatinamąsias priemones, Komisija parengė daug įvairių pasiūlymų prekybos liberalizavimo ir ekonominės integracijos, didesnio žmonių mobilumo ir didesnio ES vaidmens sprendžiant regioninius konfliktus srityse.

ES laikosi individualaus diferencijavimo politikos, kad nukreiptų mūsų paramą savitiems partnerių poreikiams ir troškimams tenkinti, siūlydama daugiau paramos toms šalims, kurios yra ištikimesnės reformoms ir daro didesnę pažangą jų srityje („daugiau už daugiau“). Šiuo pagrindu Komisija nustatė keturias šalis, su kuriomis bendradarbiavimo intensyvumas garantuoja glaudesnius santykius su ES. Ukraina, Moldova, Marokas ir Izraelis. Sąjunga yra šių „pažangių“ santykių konkretizavimo kelyje.

Baltarusija yra svarbi Rytų kaimynė, todėl Komisija skatina šią šalį daryti tolesnę pažangą siekiant demokratizacijos ir kitų reformų. Remdamasi savo pasirinkimu ir sprendimais Baltarusija turės galimybę pasinaudoti visais EKP ir ypač naujos Rytų partnerystės iniciatyvos privilegijų privalumais.

Ar atsižvelgdama į tai, kad brakonieriavimas lieka grėsme tigrams, ir pripažindama pozityvius veiksmus, kurių pradeda imtis Indija, siekdama pagerinti šių gyvūnų apsaugą, Komisija seka šiuo pavyzdžiu ir pripažįsta nusikaltimus gyvūnams kaip tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formą, ar Komisija suteiks papildomus išteklius tokiems tarptautiniams partneriams kaip UNODC, UNEP, „Interpolas“ ir PMO kovai su nusikaltimais aplinkai ir laukiniams gyvūnams, ypač regione už Himalajų (Indijoje, Nepale ir Kinijoje)?

(EN) Komisija visiškai pripažįsta brakonieriavimo ir neteisėtos prekybos gyvūnais pavojingumą ir didžiulį poveikį, kurį ši neteisėta veikla gali turėti rūšių apsaugos būklei. Komisijos susirūpinimas atsispindėjo direktyvoje dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kurią 2008 m. lapkričio 19 d. oficialiai priėmė Parlamentas ir Taryba (Direktyva 2008/99/EB). Ši direktyva užtikrins, kad neteisėtas pelnymasis iš saugomų rūšių ir prekyba jomis būtų kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis.

Tarptautinės prekybos laukiniais gyvūnais klausimu, 2007 m. birželio 13 d. rekomendacijoje nustatydama veiksmų grupę, kuria siekiama užtikrinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą⁽¹⁾ vykdymą, Komisija inter alia rekomenduoja, kad valstybės narės veiktų kartu su trečiosiomis šalimis ir remtų jas, taip pat tarptautines organizacijas, pvz., UNEP CITES sekretoriatą, PMO ir „Interpolą“, siekiant padėti nustatyti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais, atgrasyti nuo jos ir užkirsti kelią. Nors Komisija PMO ir „Interpolui“ ir nesuteikė tiesioginio finansavimo kovai su nusikaltimais aplinkai ir laukiniams gyvūnams, ji glaudžiai bendradarbiauja su šiomis organizacijomis ir kviečia jas į reguliarius ES prekybos laukiniais gyvūnais teisėsaugos grupės posėdžius, kad užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą ir koordinavimą prekybos laukiniais gyvūnais nusikaltimų srityje.

Be to, Komisija per CITES sekretoriatą suteikė finansavimą Azijos CITES įgyvendinimo ir teisėsaugos seminaro organizavimui, kuris vyko 2005 m. Kinijoje ir kuriame buvo užsiimama teisėsaugos problemomis ir regioniniu bendradarbiavimu kovojant su nelegalia prekyba tigrų ir kitų nykstančių rūšių gyvūnų produktais. Komisija šiais metais taip pat teikia finansavimą CITES sekretoriatui prekybos tigrais teisėsaugos posėdžiui, numatytam 2009 m.

Savo tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos ir plėtros srityje Komisija taip pat pasauliniu, regioniniu arba vietiniu mastu finansuoja nemažai programų ir projektų, kuriais siekiama skatinti subalansuotą biologinės įvairovės ir (arba) saugomų teritorijų valdymą. Daugumoje šių programų numatytos kovos su brakonieriavimu priemonės ir parama teisėsaugai. Azijos regione tokie pavyzdžiai yra Pamyro ir Altajaus tarpvalstybinė saugoma teritorija (PATCA) tarp Tadžikijos ir Kirgizijos, ES ir Kinijos biologinės įvairovės programa (ECBP).