Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2558(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0185/2009

Debatai :

PV 23/04/2009 - 13
CRE 23/04/2009 - 13

Balsavimas :

PV 24/04/2009 - 7.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0330

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų.

 
  
MPphoto
 

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, 2009 m. balandžio 2 d. G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas surengtas Londone tolesniems veiksmams, siekiant pasaulio ekonomikos atsigavimo ir tokių krizių ateityje prevencijai. Šiame susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai pažadėjo daryti visa, kas reikalinga, pasitikėjimui, ekonomikos augimui ir užimtumui atkurti, finansinei sistemai pataisyti, norint atnaujinti kredito srautus, sustiprinti finansinį reguliavimą, grąžinti pasitikėjimą rinką ir finansuoti ir reformuoti mūsų tarptautines finansines institucijas, kad šios galėtų veiksmingai padėti įveikti šią krizę ir užkirsti joms kelią ateityje. Kartu valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo gerovės tikslais skatinti pasaulio prekybą ir investicijas, atmesti protekcionizmą bei parengti ekonomiką plačiai, aplinkai nekenkiančiai ir tvariai plėtrai ir atsigavimui.

ES vaidmuo, išreikštas pasiūlymais ir požiūriais, buvo labai svarbus. G20 aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Europos nariai daugelyje sričių (ar beveik visose) išlaikė iniciatyvą atliekant darbą parengiamosiose grupėse ir padarė didelę įtaką pasiektam konsensusui ir galutinei suderintų pasiūlymų formai. Tai taikoma finansinės rinkos reguliavimo ir priežiūros, visiško finansinių sistemų skaidrumo, protekcionizmo atmetimo, spaudimo įvykdyti Dohos derybų darbotvarkę ir požiūrio į ekonomikos atsigavimą sritims, įsikaitant pabrėžtą būtinybę atlaisvinti finansinį sektorių, pašalinus bevertį turtą ir sukūrus tvarios pasaulio ekonomikos ateityje pagrindą. Galiausiai ne mažiau svarbus buvo ES šalių įsipareigojimas suteikti TVF finansinę injekciją; tai ne tik turėjo įtakos kitų šalių norui prisiimti panašius įsipareigojimus, bet visų pirma buvo svarbi arba pati svarbiausia priežastis priimant sprendimą stabilizuoti šalių ekonomiką, nesant galimybės to padaryti savarankiškai. Tam reikia skirti ne sprendimus ad hoc ir dvišalę pagalbą, bet sistemingai panaudoti tam skirtas tarptautines institucijas. Šitaip jas finansiškai sustiprinsime ir atkursime jų pagarbą ir autoritetą.

Todėl norėčiau bendrai apžvelgti, ką Londono G20 aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų reikšti pasaulio ekonomikai ir konkrečiai ES.

Pradėsiu ekskursu į 1933 m. 1933 m. birželio mėn. 66 šalių atstovai susitiko Londone, siekdami sukurti bendrą planą atkurti pasaulio ekonomikai, kenčiančiai nuo didžiosios ekonomikos krizės. Londono pinigų ir ekonominę konferenciją, kurios tikslas buvo atgaivinti pasaulio prekybą, stabilizuoti kainas ir atkurti valiutų sistemos pagrindą – aukso standartą, surengė Tautų lyga, susitikusi panašioje padėtyje, kokia pasaulyje yra dabar. Tačiau jau per mėnesį konferencija baigėsi visiška nesėkme ir pasitikėjimo praradimu, tolesniu ekonomikos žlugimu ir daugelio valiutų nuvertėjimu šalims siekiant sustiprinti savo ekonomiką kitų šalių sąskaita. Europos šalys užsidarė savyje, o JAV ekonomika pasirinko izoliavimo politiką ir laikėsi jos daugelį metų. Recesijai peraugus į gilią depresiją, augo nedarbas ir socialinė įtampa, o įtampos politinės priežastys sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Likus keletui savaičių iki 2009 m. Londono aukščiausiojo lygio susitikimo, panašumai į 1933 m. Londono aukščiausiojo lygio susitikimą stačiai krinta į akis. Laimei, atrodo, kad pasaulis pasimokė iš savo patirties bent jau kol kas.

Po daugelio metų nepateisintų vilčių ir lūkesčių, smukusio pasitikėjimo rinkomis ir vis gilėjančios recesijos, G20 aukščiausiojo lygio susitikimas neturėjo kitos politinės išeities, kaip tik baigtis sėkmingai. Atsižvelgiant į labai skirtingus įvairių grupių ir šalių lūkesčius ir tai, kad nemaža jų dalis buvo nerealistiški, teko nuveikti pragariškai sunkų darbą. Ponios ir ponai, dar pernelyg anksti spręsti, ar G20 susitikimas buvo sėkmingas. Tačiau pagal laikotarpį po aukščiausiojo lygio susitikimo galima išreikšti atsargų optimizmą, kad tai iš tiesų buvo lemiamas taškas šioje pasaulinėje recesijoje ir veikiausiai laikytinas pagrindiniu pasaulinio ekonominio bendradarbiavimo įvykiu. Veikiausiai susitikimas atlaikys istorijos teismą ir savo svarba prilygs 1944 m. Bretton Voods konferencijai, kurioje buvo nustatyti pasaulinio ekonominio bendradarbiavimo ketvirčiui amžiaus pagrindai ir kurios pasekmės jaučiamos net praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų.

Tačiau istorinė G20 aukščiausiojo lygio susitikime išreikštų idėjų svarba paaiškės tik įvykdžius visus jame prisiimtus įsipareigojimus, jei to iš viso galima tikėtis. Nepaisant deramo apdairumo, esama keturių priežasčių, leidžiančių G20 susitikimą Londone laikyti sėkminga ekonominio atsigavimo pradžia ir naujos ir tvaresnės pasaulio ekonomikos ir ekonominių pasaulio sprendimų priėmimo forma.

Pirmoji priežastis – G20 susitikimas iš tiesų nepaprastai padidino pasitikėjimą ekonomika ir rinkomis. Iki šiol pasitikėjimas nedidėja taip sparčiai ir jam visiškai susigrąžinti reikės nemažai laiko. Svarbiausia, pasitikėjimo stiprinimo prasme, buvo G20 susitikimo dalyvių elgesys. Net ir susidūrę su giliu pasauliniu žlugimu, jie neprarado vienybės ir pasiekė platų konsensusą.

Dabartiniu netikrumo laikotarpiu taip pat buvo gyvybiškai svarbu, kad G20 susitikimo dalyviai patvirtino pagrindines ekonomikos paradigmas: mūsų pasaulinio atsigavimo planas grįstinas darbo vietomis, nebijančių dirbti žmonių poreikiais ir interesais; tai taikoma visame pasaulyje ne tik turtingose, bet ir skurdžiose šalyse. Mūsų pasaulinio atsigavimo plano pagrindas turi būti ne tik dabartinių gyventojų, bet ir ateities kartų poreikiai ir interesai. Atsigavimas mūsų vaikų ir vaikaičių sąskaita neleistinas. Vienintelis patikimas tvarios globalizacijos ir didėjančios gerovės pagrindas yra atvira, rinkos principais, efektyviu reguliavimu ir tvirtomis pasaulio institucijomis pagrįsta pasaulio ekonomika.

Antra, G20 aukščiausiojo lygio susitikimas siunčia labai stiprų signalą – akivaizdžiai stipriausią per šešiasdešimt metų, kad pasaulis grįžta prie daugiašalio principo priimant pasaulinės svarbos ekonominius sprendimus. Susitikimo išvadose valstybių ir vyriausybių vadovai dar kartą patvirtino įsitikinimą, kad gerovė nedaloma, o šalys privalo dalyvauti tvariame ekonomikos augimo procese. Iš dabartinės pasaulio krizės galima išmokti bent vieno dalyko – kad mus visus sieja bendra ekonominė lemtis. Visos šalys tiek didelės, tiek mažos, atviros ir atsiribojusios, sėdi vienoje valtyje. Mūsų šalių ekonomikų tarpusavio ryšiai atnešė didžiulės naudos ypač per pastaruosius 10–15 metų, kai išgyvenome ilgą laikotarpį be didesnių konfliktų ir liudijome kaip niekad didelę ekonominę gerovę ir sparčiausią pasaulio ekonomikos augimą žmonijos istorijoje bei galimybes šimtams milijonų žmonių išsilaisvinti iš itin didelio skurdo. Šiuo laikotarpiu mūsų gamintojams prieinamos rinkos išsiplėtė, infliacijos lygis nukrito, o nedarbo lygis sumažėjo. Jokiu būdu negalime atsisakyti šių pranašumų. Todėl absoliučiai svarbu koordinuoti savo strategijas gerovės ir sunkiais laikais; tai ir patvirtinta G20 aukščiausiojo lygio susitikime.

Trečia, valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl dalykų, dėl kurių prieš metus ar devynis mėnesius, atrodė, konsensuso pasiekti neįmanoma. Londono pareiškimai vainikavo tris mėnesius intensyvių diskusijų darbo; tai rodė tikrą persilaužimą. Jei jie bus įvykdyti ir įgyvendinti praktiškai, tuomet tai, be abejo, taps tinkamu prevencijos pagrindu, kuris leis išvengti panašių destruktyvių krizių ateinančiais dešimtmečiais.

Ketvirta, aukščiausiojo lygio susitikime pakeista erdvė pasauliniam ekonominiam bendradarbiavimui ir žengta naujo galių padalijimo link. Buvo visiškai pripažintos stambiausios naujai iškilusios šalių ekonomikos ir jų vaidmuo pasaulio ekonomikoje. Išsivysčiusios šalys ir sparčiai besivystančių šalių ekonomikos taip pat kartu pripažino, kad neturtingų šalių stabilumas ir gerovė bei labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės turėtų rūpėti visiems. Tai reiškia strategiškai svarbų pokytį. Vadinasi, Europa turės kovoti su nauja vizija ir ištobulintomis strategijomis, norėdama neprarasti savo pozicijos ekonominių pasaulio sprendimų priėmimo procese. Vien ES ekonomikos dydžio ir jos praeities palikimo nepakaks, kad būtų išlaikytas svarbus Europos strateginis vaidmuo ekonominių pasaulio sprendimų priėmimo procese ateityje.

Tačiau žvelgiant iš ES perspektyvos Londono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai neabejotinai laikytini sėkmingais. Aukščiausiojo lygio susitikime paremti visi ES valstybių narių lyderių suderinti prioritetai, nustatyti Europos Vadovų Tarybos susitikime 2009 m. kovo 19–20 d. Londono G20 aukščiausiojo lygio susitikime atmestas protekcionizmas, priimtas įsipareigojimas siekti atsakingos ir tvarios ekonominės politikos, paremtas daugiašalis principas ir išreikšta parama visiems finansinio sektoriaus reguliavimo prioritetams, kurį ES valstybės narės bendrai nurodė kaip pagrindinį. Kaip minėta, ES valstybės narės pirmosios arba kartu su kitais išreiškė iniciatyvą G20 susitikime, derybų daugeliu klausimų metu. Tačiau ir po G20 susitikimo išlieka nemažai klausimų.

Visų pirma finansinio reguliavimo ir kontrolės srityje, nepaisant didžiulės paskutinių mėnesių pažangos, daug problemų neišspręsta ir jos vis dar sprendžiamos. ES lygmeniu, žinoma, yra aiškus kelias ir laikmatis ateinantiems dviem mėnesiams ir vaidmenų tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko, Europos finansų komisijos, ECOFIN ir birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos pasidalijimas. Į programą, be kita ko, įtrauktos skubios užduotys imtis priemonių dėl apskaitos standartų, kurie įgalintų Europos bankus veikti konkurencingomis sąlygomis su Amerikos bankais.

Antra, pasaulio prekybos srityje G20 vadovai Londone patvirtino savo ankstesnius pareiškimus, padarytus susitikime Vašingtone – nestatyti naujų prekybos kliūčių. G20 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat patvirtinti pareiškimai dėl Dohos derybų darbotvarkės užbaigimo „ambicingu ir suderintu rezultatu“. Tačiau šis įsipareigojimas priimtas dar G20 aukščiausiojo lygio susitikime, praėjusių metų lapkričio mėn., valstybių ir vyriausybių vadovams net pažadėjus pasiekti susitarimą Dohos derybų darbotvarkės klausimu iki 2008 m. pabaigos. Laikas parodys, ar dabartinis įsipareigojimas yra tvirtas. Tačiau G20 susitikimo lyderiai Londone pateikė naują deklaraciją nuo šiol skirsiantys asmeniškai dėmesio Dohos derybų darbotvarkei ir užtikrino politinį dėmesį skirti Dohai per visus ateinančius tarptautinius susitikimus. Vienas pagrindinių ES prioritetų yra siekti šių susitarimų.

Trečia, G20 aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai įsipareigojo numatyti 1,1 trilijardo USD, per TVF ir daugiašalio vystymo bankus, padėti atkurti kreditų srautus, ekonominį augimą ir darbo vietas pasaulio ekonomikoje. Belieka išsiaiškinti ir sutarti dėl įsipareigojimo detalių. Šis įsipareigojimas apima trumpąjį, vidutinį ir ilgąjį laikotarpius; trumpalaikiam etapui priskiriama 75 mlrd. EUR, kuriuos TVF įsipareigojo skirti ES šalys mokėjimo stabilumui atkurti šalims prireikus pagalbos. Belieka smulkiau susitarti dėl šio įsipareigojimo, o mūsų šalių finansų ministrai privalo parengti šio įsipareigojimo formą ir vykdymo priemones.

Iš vidutinių ir ilgalaikių įsipareigojimų stiprinti daugiašales institucijas minėtinas įsipareigojimas suteikti TVF pačią didžiausią istorijoje 500 mlrd. USD daugiašalę paskolą. Be to, Londono aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtas įsipareigojimas, kad G20 šalys parems specialų specialiųjų skolinimo teisių (SST) suteikimą, kitaip tariant naujos TVF valiutos išleidimą, kuria gali naudotis TVF valstybės narės tarpusavio atsiskaitymams. Įsipareigojime kalbama apie 250 mlrd. SST. Kaip ir daugiašalio kredito atveju STT suteikimas susijęs su ganėtinai sudėtinga technine tvarka, oficialių TVF organų reikalingais sutikimais, derybomis su dalyvaujančiomis šalimis, o susitarimus privalo ratifikuoti valstybių narių nacionaliniai parlamentai. Tam veikiausiai prireiks kelerių metų, todėl būtina išlaikyti tvirtą, tačiau kartu realistinę poziciją.

Prie įsipareigojimų taip pat paminėtas susitarimas, kad G20 šalys imsis viso, kas įmanoma, norint sparčiau įgyvendinti 2008 m. balandžio mėn. atliktas TVF sprendimo priėmimo struktūrų reformas, kurias nuolat vilkina užsitęsęs ratifikavimo nacionaliniuose parlamentuose procesas. G20 susirinkimo šalys taip pat paprašė TVF pagreitinti kitą reformos narių akcijų ir balso teisių srityje raundą, norint jį parengti iki 2011 m. sausio mėn. ES šalys privalo skirti pakankamai dėmesio artėjančiai reformai, nes daugelis ES valstybių narių, didelių ir mažų, gali prarasti galimybę nacionalinių atstovų dalyvauti tiesiogiai ar netiesiogiai TVF sprendimų priėmimo procese ir prarasti tiesioginę galimybę gauti informaciją. Taip pat numatyta reforma, skirta TVF vaidmeniui ekonominių pasaulio sprendimų priėmimo procese sustiprinti. Daugelį ES valstybių narių šis klausimas iki šiol menkai domino, tačiau tam reikės skirti nemažai dėmesio artimiausiu metu.

Ketvirta, rimto ir nuolatinio aptarimo ir sprendimo reikės dar vienai sričiai. Tai pasaulinės nelygybės sritis ir klausimas dėl bendros pasaulinės valiutos sistemos ateityje. Šie klausimai sąmoningai neįtraukti į Londono aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, todėl juos reikės spręsti ateityje. Šia prasme pažymėtina, kad būtent dėl galimybės susitarti dėl pasaulinės valiutos tvarkos 1933 m. aukščiausiojo lygio susitikimas Londone baigėsi nesėkme. Šiandien turime spręsti ne ką lengvesnį klausimą. ES privalo tam skirti tinkamą dėmesį, nes šio klausimo sprendimas išlieka svarbus, siekiant ekonomikos atsigavimo ir norint užkirsti kelią pasaulio krizėms.

Ponios ir ponai, pabaigoje norėčiau padėkoti G20 susitikimo šeimininkei Didžiajai Britanijai už aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą ir pirmiausia už viso pasitarimo ir derybų proceso darbiniu lygiu organizavimą dar likus daug laiko iki aukščiausiojo lygio susitikimo. Organizatoriai iš tiesų puikiai padirbėjo ir nusipelnė padėkos, nes jų indėlis į pasiektą pažangą ir galutinį konsensusą labai svarbus.

Tikėkimės, kad Londono G20 aukščiausiojo lygio susitikimas reikš naują ir sėkmingą pasaulinio ekonominio bendradarbiavimo erą. Tvirtai tikiu, kad šios viltys pagrįstos. G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados yra puikus atskaitos taškas, kaip įmanoma sparčiau įveikti pasaulio ekonomikos krizę. Taip pat atsirado galimybė pakeisti būsimos tarpusavyje susijusios pasaulio ekonomikos formą, norint geriau pasirengti ilgalaikei tvariai gamybai ir koordinuotam ekonominių sprendimų priėmimui. Dar reikia daug nuveikti ir įvykdyti daugelį įsipareigojimų. Artimiausiu laiku matysime, kokią vietą istorijoje užims Londono aukščiausiojo lygio susitikimas. Bet kokiu atveju G20 aukščiausiojo lygio susitikimas reiškė strateginių pasaulio ekonomikos pozicijų poslinkį. ES svarbu įžengti į šią naują erą su aiškia ir realistine vizija ir strategijomis, padėsiančiomis Europai išlaikyti turėtą strateginį vaidmenį ateityje, kurio nusipelno 500 mln. jos gyventojų.

 
  
  

PIRMININKAVO G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, man gerai žinoma, kad prieš Tarybos valią nieko nepadarysi, tačiau vis dėlto mūsų darbas gerokai užgaišintas.

Darbotvarkė pilna svarbių pasitarimų. Penkios minutės skiriamos Tarybai, o jos pasisakymas užtrunka net dvidešimt minučių. Mano manymu, tai rodo nepagarbą EP nariams.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gerb. P. Berès, jums ne prasčiau už mane žinomos darbo tvarkos taisyklės. Galiu plaktuku duoti ženklą visiems nariams, tačiau galiu tik paraginti Komisiją ir Tarybą kalbėti trumpai, kaip jums įprasta.

Malonėkite, Komisijos nary. Jums laiko limitas nenustatytas, tačiau pranešu, kad prieš save turiu informaciją, kad penkios minutės būtų priimtinas laiko tarpas.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. Pone pirmininke, Londone vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime pavyko pasiekti labai svarbių rezultatų. Čia taip pat kalbėta apie pasaulio šalių vienybę ir bendradarbiavimą, siekiant padėti pasaulio ekonomikai išbristi iš ekonomikos krizės ir grįžti į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kelią.

G20 aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skirta trims plačioms veiklos sritims ir šiandien čia pavaduoju savo kolegą Joaquíną Almunią, kuris toliau dirba prie šių veiksmų krypčių svarbiame šiandien Vašingtone vykstančiame TVF susitikime, todėl ir negali dalyvauti šiame daliniame posėdyje.

Norėčiau pateikti jums trumpą Komisijos vertinimą, susijusį su šių trijų plačių krypčių rezultatais ir tolesniais veiksmais.

Pirma, akivaizdu, kad lyderiai susitarė imtis visko, kas įmanoma, augimui atkurti ir šiuo metu pagrindinis prioritetas – atkurti kredito srautų kanalus. Šia prasme būtina spręsti sumažėjusio, toksiško turto klausimą ir patvirtinti kovo mėn. G20 finansų ministrų priimtus principus; tai visiškai atitinka Europos Sąjungos pasirinktą metodą.

Taip pat susitarta nedelsiant įgyvendinti paskelbtas ekonomikos skatinimo priemones, o ES bendras 3 proc. (gal arčiau) 4 proc. fiskalinis stimulas yra svarbus pačiai Europai ir iš esmės prisideda prie artimiausių makroekonominių G20 veiksmų atsiliepiant į krizę.

Po G20, tikėtina, pavyks užtikrinti tinkamą trumpalaikės, be abejonės, reikalingos fiskalinės ekspansijos, ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo, kai stimulą reikia tvarkingai atšaukti atėjus laikui, pusiausvyrą. Šioje srityje Europos Sąjungoje pasiektas konsensusas dėl būtinybės apsaugoti vidurinio laikotarpio fiskalinį stabilumą buvo svarbus indėlis į suderintą Londone pasiektą poziciją.

Prekybos protekcionizmas yra potenciali su pasauline recesija susijusi grėsmė. Todėl buvo svarbu, kad G20 susitikime patvirtintas įsipareigojimas užtikrinti prekybos ir investicijų atvirumą ir visiškai išvengti protekcionizmo.

Antroji veiksmų kryptis – tai ambicingas planas iš naujo sukurti pasaulio finansų tvarką, ateityje susitarta šią tvarką taikyti visiems bankams be išimčių. G20 susitikime žengtas didelis žingsnis pasaulinės konvergencijos, už kurią Europa jau seniai pasisakė, link.

Sėkmingai pasiekėme šių tikslų: pagerinti reikalavimus bankų kapitalui ir likvidumo buferiams, taip pat priemonėms svertinės galios susikaupimui riboti, apsidraudimo fondams reglamentuoti ir privačiam kapitalui kaupti; susitarti dėl geresnio reguliavimo ir išvestinių kredito rinkos priemonių priežiūros; susitarti dėl ambicingesnio kredito reitingo agentūrų reguliavimo; įsteigti pasaulinės priežiūros kolegijas visiems tarptautiniams bankams prižiūrėti ir patvirtinti naujus finansinio stabilumo valdybos principus dėl finansinių institucijų vadovų darbo užmokesčio ir priedų. Susitarta imtis lemiamų veiksmų dėl ofšorinių, atsisakiusių bendradarbiauti mokesčių rojaus šalių. Todėl ateityje pasaulyje neturėtų likti vietos mokesčių vengėjams. Taip pat konkrečiai džiaugiamės tuo, kad susitikimas žymi bankų slaptumo eros pabaigą.

Taip pat džiaugiamės tuo, kad kelios šalys neseniai paskelbė apie ketinimą prisijungti prie EBPO standartų dėl keitimosi informacija mokesčių tikslais. Apskritai finansinio reguliavimo srityje pastaruoju metu pavyko pasiekti daugiau pažangos nei per visą praėjusį dešimtmetį.

Trečia, susitarta dėl tarptautinių finansinių institucijų reformos, norint užtikrinti tvirtas pasaulio ekonomikos institucijas ir pasiekti tinkamą atstovavimą naujai iškilusioms ir besivystančioms šalims. Susitarta iš esmės padidinti TVF išteklius, o ES su valstybėmis narėmis vadovavo šiam procesui ir rodė pavyzdį. Kai kurios šalys pasekė ES ir Japonijos raginimu skirti išteklių TVF, tačiau reikalinga daugiau raginimų pirmiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.

Kitas dalykas – būtina nedelsiant vykdyti G20 priimtus sprendimus. Taip pat derėtų siekti geresnės pusiausvyros pasaulio ekonomikoje ir išvengti praeityje darytų klaidų. Tam, kad pasaulio ekonomika grįžtų į tvarios plėtros kelią, gali prireikti iš esmės keisti pasaulio plėtros modelį – turiu omenyje milžinišką JAV biudžeto deficitą ir didelį Kinijos prekybos perviršį.

Lyderiai susitarė vėl susitikti šių metų pabaigoje, veikiausiai rugsėjo mėn. Tam, kad Europa galėtų ir toliau vadovauti G20 procesui, reikės efektyvaus koordinavimo, kurio turėtume nuolat siekti.

Pabaigoje dabartinę krizę galima įveikti tik pasirinkus veiksmingą ir koordinuotą fiskalinį stimulą ir reformavus finansinį reguliavimą ir tarptautines institucijas.

Verta prisiminti, kad ši krizė kilo iš finansų rinkų perviršio ir godumo, pirmiausia Wall Street. Europai tai reiškia sugrįžimą prie pagrindinių Europos modelio vertybių, kai reikalaujama suderinti verslo iniciatyvas, pagarbą našiam darbui ir solidarumo siekį. Kitaip tariant bendras mūsų laukiantis iššūkis yra išgelbėti Europos socialinės rinkos ekonomiką nuo sisteminių finansinio kapitalizmo klaidų.

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, P. Nečasai, O. Rehnai, ponios ir ponai, pirma kartą kenčiame nuo visą pasaulį apimančios recesijos. Ši recesija reikalauja koordinuoto atsako tarptautiniu lygmeniu. Tai vienintelis būdas visiems kartu išbristi.

G20 aukščiausiojo lygio susitikime pasiektas susitarimas padės rasti teisingą kelią augimui ir darbo vietoms. Pasaulio lyderiai Londone patrigubino lėšas, skirtas TVF, suteikė papildomą kreditą vystymo bankams ir patvirtino savo paramą laisvajai tarptautinei prekybai. Ši programa, kuria siekiama atkurti kreditą, augimą ir užimtumą, turėtų duoti mums laiko rinkoms stabilizuoti ir svarbiausia pasitikėjimui pasaulio ekonomika atkurti.

Tačiau turime likti budrūs ir nesusigundyti lengvais sprendimais. Turime visiškai atsisakyti protekcionizmo. Jei užversime sienas prekybai ir pasikeitimui mes greičiausiai pakartotume 1929 m. krizės metu mūsų pirmtakų padarytas klaidas.

Šiandien intensyvesnės prekybos mums reikia labiau nei kada nors anksčiau. Jei mums vis dėlto pavyktų sukurti tikrą transatlantinę ekonomiką be kliūčių su mūsų pagrindiniu prekybos partneriu Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, augimas pasipildytų dar 3,5 proc. Būtent to ir turėtume siekti.

Privalu skatinti augimą, o ne vien ginti esamas darbo vietas, bet ir svarbiausia – kurti naujas. Mano kairieji kolegos Parlamento nariai ragina didinti socialines išlaidas ir didinti socialinį draudimą. Jie, atrodo, siekia išsaugoti darbo vietas atribojant mūsų ekonomikas. Naujoviškoje ir tvarioje ekonomikoje kiekvienas gali išreikšti savo talentą. Mums reikalinga būtent socialinė rinkos ekonomika.

Turime pasimokyti iš paskutinių kelių mėnesių klaidų; viena svarbiausių finansinio sektoriaus problemų buvo finansinio reguliavimo ir kontrolės stoka. Iš tiesų nebūsime pajėgūs atkurti mūsų piliečių pasitikėjimo ekonomika, kol neturėsime atkurto pasitikėjimo mūsų finansų sistema.

Tuo tikslu privalu į reguliavimo ir priežiūros sritį įtraukti visas finansines institucijas ir priemones, taip pat ir apsidraudimo fondus. Privalu kovoti su mokesčių rojaus šalimis, atsikratyti bankų slaptumo ir geriau prižiūrėti kredito reitingo agentūras.

Globalioje ekonomikoje, kur rinkos veikia be perstojo, skaidrumas yra vienintelis mūsų ginklas. Investuotojai turi žinoti, kad visame pasaulyje taikomi vienodi standartai.

Galiausiai turime įsipareigojimų ir santykiuose su besivystančiomis šalimis. Ši krizė negali sugriauti viso to, ką kūrėme daugelį metų. Būtent todėl privalu ir toliau siekti, kad PPO sparčiai prisitaikytų prie XXI a. ir naujųjų taisyklių.

Tam, kad skurdžiausios pasaulio šalys taptų tikrais pasaulio ekonomikos dalyviais, joms reikalinga pagalba. Tai leistų pasaulio ekonomikai kasmet augti 150 mln. USD. Didžioji pinigų dalis tektų besivystančioms šalims.

Būtent todėl remiame G20 susitikimo įsipareigojimą papildomai skirti 850 mlrd. augimui naujai iškylančiose rinkose ir besivystančiose šalyse remti.

Ponios ir ponai, ekonomikos ir finansų krizę galime įveikti tik pasikeitę, pakeitę tarptautinį valdymą ir atsisakę savo tolerantiško požiūrio į šių taisyklių nesilaikančiuosius.

 
  
MPphoto
 

  Poul Nyrup Rasmussen, PSE frakcijos. Pone pirmininke, esminis klausimas neabejotinai šis: ką daryti dabar? Ko privalo pasiekti Europa iki kito šių metų rugsėjo mėn. vyksiančio G20 susitikimo?

Prieš mane naujausia TVF prognozė. Tenka apgailestauti ir pranešti Komisijos nariui O. Rehnui, kad jame nurodyta, kad net padarius viską, ekonomikos plėtra euro zonoje šiais metais smuks -4,2 proc., o vien Vokietijoje šis dydis sieks -5,6 proc. Tai perkėlėme į savo makroekonominius skaičiavimus, ir galiu pasakyti jums, kolegos, kad tai reiškia, jog 2010 m. pavasarį Europos Sąjungoje bus 27 mln. bedarbių. Iš esmės tai reiškia, kad per dvejus metus Europos Sąjungoje atsiras dar 10 mln. bedarbių.

Būtina sparčiai, koordinuotai ir veiksmingai veikti, kaip nurodė Olli Rehn. G20 susitikime Londone padaryta išvada, kad prireikus nuveikti daugiau, sutinkame to imtis. Man pakanka pakartoti šį skaičių – 27 mln. bedarbių. Ar dar reikia kitų argumentų, kad imtumėmės veikti?

Siūlyčiau rengiantis rugsėjo mėn. G20 susitikimui padaryti keturis dalykus: pirma, parengti naujas koordinuotas pastangas šiai masiško nedarbo grėsmei sumažinti; antra, įgyvendinti J. de Larosière grupės pasiūlymus – įsteigti stebėtojų tarybą ir suteikti vadinamosioms CSR organizacijoms didesnę kompetenciją; trečia, nustatyti veiksmingą finansinį reguliavimą, įtraukiant apsidraudimo fondus ir privatų kapitalą; ir ketvirta, parengti Europą skatinti naują pasaulio susitarimą, taip pat ir su besivystančiomis šalimis, kurioms ši ekonomikos krizė smogė labiausiai.

Komisijos nary, prašau nebekartoti, kad nustatėte 4 proc. finansinį stimulą, įskaitant automatines stabilizavimo priemones. Kitą kartą, nedarbo lygiui išaugus iki 27 mln. bedarbių, mūsų laukia 5 proc. Būkime sąžiningi ir kurkime darbo vietas. Kartu galime tai padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Aš norėčiau taip pat pasveikinti susitarimą pasiektą Londone, tačiau ir pabrėžti, kad globali ekonomika reikalauja ir globalaus valdymo. Europos Sąjunga gali atlikti tos lyderės vaidmenį dėl dviejų priežasčių todėl, kad tiek po karo, tiek žlugus posovietinei erdvei per trumpą laiką sugebėjo pertvarkyti savo ekonomikas. Mes turime puikią patirtį, kaip valdyti tokius sudėtingus procesus.

Jie turi remtis struktūrinėmis reformom. Mes turime atidaryti erdvę naujoms iniciatyvoms. Jeigu mes dabar sutelksime dėmesį į technines detales, reguliavimo tobulinimą, kas, aišku, reikalinga, tai prarasime iniciatyvą ir erdvę judėjimui. Judėjimas ir naujos darbo vietos atsiranda tik tada, kai įvyksta struktūrinės permainos. Kokių struktūrinių permainų Europos Sąjunga gali pasiūlyti pasauliui?

Visų pirma modernizuoti valdymą, modernizuoti Europos Sąjungos finansų rinkas, atsiremti į mūsų bendros Europos rinkos stiprumą, neužsidaryti nacionaliniuose savo kampeliuose. Jeigu mes sugebėsime kartu dirbti Europos bendroje rinkoje, tai bus puikus pavyzdys pasauliui, kad nereikia laikytis protekcionizmo, kad būtent atvirumas, bendradarbiavimas, kapitalo judėjimas ir makroekonominiai balansai, paremti bendrais susitarimais, padeda išlaikyti stabilumą ir atkurti ekonomiką. Šita Europos patirtis yra neįkainojama.

Kodėl mes to nedarome, man visada yra sunku suprasti. Galbūt mes labai rūpinamės, kaip gyvens tie hedžinginiai fondai (angl. hedge funds), o per mažai skiriame dėmesio tam, kaip gyvens žmonės.

 
  
MPphoto
 

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu.(LV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Mūsų rezoliucijos dėl G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų projekte teigiama, kad visų pirma įvairios Europos Sąjungos šalys gavo Tarptautinio valiutos fondo paramą atsiskaitymo problemų pusiausvyrai išspręsti, ir antra, kad įvairios euro zonos šalys dėl euro sėkmingai išvengė keitimo kurso spaudimo. Tačiau tenka apgailestauti, kad naujosios Europos Sąjungos šalys negali sumažinti šio valiutos rizikos spaudimo, nes negali prisijungti prie euro zonos. Kartu keleto naujųjų ES valstybių narių ekonomika perkaito dėl daugelio Europos bankų skirtų didžiulių pinigų sumų, siekiant išsikovoti rinką šiose šalyse. Šiuo metu būtent paskolos gavėjams tenka visa valiutos rizika. Todėl raginu panagrinėti, pirmiausia kalbant apie naująsias ES valstybes nares, prisijungusias prie keitimo kurso priemonės ir besilaikančias fiksuoto keitimo kurso, todėl galinčias grąžinti didelę paskolų dalį Europos bankams, ar tai neturėtų reikšti, kad šalys nusipelnė pagalbos greitesniu euro įvedimu. Tai itin svarbu, nes solidarumas yra ypač svarbus sudėtingais laikais. Iš tiesų visi sėdime toje pačioje valtyje. Ir pirmiausia šiuo metu, kai atvirai kalbant net ir šalys, prisijungusios prie euro zonos, neatitinka Mastrichto kriterijų biudžeto deficitui viršijant 10 proc. Kadangi esame toje pačioje valtyje, mums derėtų mąstyti panašiai! Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, G20 susitikimas – tai nedovanotinai praleista galimybė vienu metu įveikti aplinkos apsaugos ir ekonomikos krizę, kitaip tariant, įvesti vadinamąjį naująjį žaliąjį susitarimą. Šiuo susitikimu derėjo pasinaudoti didžiulėms investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energetinį naudingumą, pvz., ne tik dėl tos priežasties, kad būtina skubiai spręsti klimato kaitos problemą, bet ir dėl to, kad investicijos į žaliąsias technologijas būtų vienas efektyviausių būdų kurti darbo vietas.

Pvz., žalioji energija gali sukurti gerokai daugiau darbo vietų nei investicijos į įprastinę veiklą, tačiau paketu, dėl kurio susitarta G20 susitikime, pasaulis grąžinamas į daug anglies vartojančią ekonomiką būtent tuomet, kai derėtų pereiti prie labai skirtingos ir ne daug anglies reikalaujančios ekonomikos. TVF ir pasaulio bankui rasta milijardai eurų, tačiau kalbant apie gyvybiškai svarbų perėjimą prie žaliosios ekonomikos apsiribota viso labo kalbomis, o realiai pinigų neskirta.

Komunikate apie klimato kaitą ir mažai anglies reikalingą ekonomiką kalbama viso labo dviejose pastraipose pačiame komunikato gale, vengiant konkrečių įsipareigojimų. Labai liūdna, kad ši kritinė galimybė pakeisti įvykių eigą ir pasinaudoti galimybe įveikti abi krizes ir sukurti darbo vietas prarasta būtent tuomet, kai ekonomikos sistema ir pasaulio aplinka juda link prarajos.

 
  
MPphoto
 

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, mano manymu, išgirdus ką tik pateiktą G20 susitikimo rezultatų įvertinimą, kai šis pavadintas sėkmingu, lemiamu krizės momentu ir didžiule Europos Sąjungos sėkme, ir pan., kyla du klausimai.

Pirmasis susijęs su dabartinės pasaulio finansinės sistemos padėties analize; su šia padėtimi, kaip matyti, Europa yra glaudžiai susijusi. Atvirai kalbant, G20 susitikime dalyvavę lyderiai, siekę bet kokia kaina pranešti rinkai, kaip, beje, ir visuomenei, drąsinančią žinią, gerokai sušvelnino dabartinę padėtį.

Iš tiesų apskaičiuotų, tačiau dar iš dalies paslėptų bankų nuostolių dydis kas mėnesį sparčiai auga. Blogiausia ne praeityje, o ateityje. Prieš tris mėnesius kalbėta apie 2 000 mlrd. USD nuostolius; jau ši suma buvo astronominė. O naujausi TVF duomenys rodo 4 000 mlrd. USD skaičių.

Komisija, savo ruožtu, paskelbė 3 000 mlrd. EUR sumą, kurią valstybės narės įvairiais pavidalais skyrė bankams gelbėti, kitaip tariant, ketvirtadalį savo BVP. Tai beprotiško pelno siekio kaina.

Ši niūri tikrovė parodo antrojo mano klausimo svarbą. Apie kokią tikrą pažangą galima kalbėti dėl G20 susitikimo Londone?

Kai Joseph Stiglitz, kurį, kaip žinote, Jungtinių Tautų Organizacija skyrė pirmininkauti nepriklausomam ekspertų komitetui finansų krizės klausimais, buvo paklaustas: „ar sutinkate su ekonomistu Simonu Johnsonu, teigiančiu, kad G20 susitikimo reguliavimo svarba praktiškai niekinė?“, šis atsakė teigiamai.

Dar Londono pareiškimo rašalui nespėjus nudžiūti, pagrindinė G20 valstybė Jungtinės Amerikos Valstijos paragino spekuliatyvius fondus, patogiai įsikūrusius mokesčių rojaus šalyse, pusvelčiui išpirkti toksišką turtą, blokuojantį JAV bankų balansą. Mes iš tiesų keliame moralinius kapitalizmo standartus.

Iš tiesų G20 susitikime nenuveikta nieko liberaliai globalizacijai stabdyti. Pagrindinis klausimas dėl tarptautinės valiutų sistemos buvo nepaliestas. Pasisakyta už tolesnį TVF darbą nekeliant klausimo dėl jo keitimo. Visiškai išvengta didžiulio krizės sukelto socialinio iššūkio. Iš tiesų tai prilygo gydytojui išrašančiam homeopatinius vaistus, esant akivaizdžiai operacijos būtinybei.

Mano manymu, Europa turi eiti gerokai toliau nei G20 susitikimas. Mūsų namai dega. Negi negirdite mūsų visuomenės pykčio šūksnių? Jie reikalauja ne paguodos, o tvirtų ir praktiškų veiksmų dabar!

 
  
MPphoto
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, mano nuomone, G20 aukščiausiojo lygio susitikime priimtas sprendimas skirti milijardus dolerių TVF kovai su krize yra neveiksmingas ir net žalingas. Tam yra trys tiesioginės priežastys. Visų pirma dėl šio įsipareigojimo šalys kreditorės privalo pasinaudoti savo užsienio valiutos atsargomis arba skolintis.

Antra, šis įsipareigojimas įpareigoja net ir šalis, kurios patyrė ilgalaikę žalą dėl nekompetentingos TVF analizės, prisidėti prie šio fondo. Čekija, kurios gyventojams šiuose Rūmuose atstovauju, yra vienas pavyzdžių. Nors TVF prognozės mano šaliai yra visiškai atitrūkusios nuo realybės, Čekijos gyventojai šiam fondui priversti skirti 1,4 mlrd. USD.

Trečia, TVF ketina skolinti pinigus valstybėms gerokai palankesnėmis taisyklėmis nei anksčiau ir neketina reikalauti susieti paskolas su realių priemonių rengimu ekonominėms paskolos gavėjo problemoms spręsti.

Ponios ir ponai, esu tvirtai įsitikinusi, kad tai sukels tarptautinės kredito rinkos iškraipymą mokesčių mokėtojų sąskaita.

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas (PPE-DE). - (DE) Pone pirmininke, einantis pirmininko pareigas, ponios ir ponai, šis aukščiausiojo lygio susitikimas buvo politiškai sėkmingas ir reiškia svarbią žinią – tai, kad pasaulis vienijasi ir sutelkta politinė valia kartu ieškoti ir taikyti pasaulinius krizių ir iššūkių sprendimus. Tačiau norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad nederėtų pervertinti aukščiausiojo lygio susitikimų scenarijų. Aukščiausiojo lygio susitikimai yra ne kas kita kaip būdas ketinimams išreikšti; juose sprendimai nepriimami, čia neveikia įstatymų leidėjai, be to, aukščiausiojo lygio susitikimai neturi teisinio pagrindo.

Europos Sąjungai pateikta keletas raginimų. Privalome būti ambicingi ir vadovauti kuriant pasaulio finansų ir ekonomikos tvarką. Tačiau užimti pirmaujantį vaidmenį galime tik nustatę Europos reguliavimą ir pasiūlę modelių. Mūsų socialinės rinkos ekonomikos modelis, kuriame kalbama apie indėlių garantijas, ir kredito vertinimo institucijų reglamentas, kiurį šiandien priėmėme, rodo mus esant teisingame kelyje. Tačiau, mano manymu, aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatams trūksta aiškaus susitarimo dėl dabartinių Europos ir pasaulyje nustatytos tvarkos cikliškų padarinių panaikinimo, prisidengiant II Briuselio šūkiu.

Dar reikia labai daug nuveikti: apsidraudimo fondai, vadovų atlyginimai, bankininkystės direktyva, Europos priežiūra ir daugelis kitų dalykų. Per Komisiją išreiškiame šio žemyno poziciją. Bendrijos interesai pasaulio arenoje yra greta nacionalinių. Tai laikytina galimybe, tačiau kartu ir grėsme. Būtent todėl itin svarbu koordinuoti. Jei mūsų atstovai neveiks suderintai, mūsų pozicija pasaulio plane susilpnės.

Galiausiai norėčiau štai ką pasakyti – mūsų sėkmė priklauso nuo teisinių, politinių ketinimų deklaracijų įgyvendinimo, jų įgyvendinimo ir pasaulinio įgyvendinimo koordinavimo laiku turinio prasme. Aukščiausiojo lygio susitikime tik parodytas kelias. Rezultatų dar reikia pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Elisa Ferreira (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, G20 aukščiausiojo lygio susitikimas buvo svarbus pirmiausia dėl tos priežasties, kad jame sukurta erdvė daugiašaliam dialogui, o žmonės suprato, kad krizę pavyks įveikti tik dirbant daugiašaliu lygmeniu. Tačiau tai tik kelio pradžia, o ne pabaiga. Būtina stiprinti ir paaiškinti Europos Sąjungos vaidmenį šioje srityje, o ES privalo būti varomoji jėga. Kol kas nematome tai patvirtinančių ženklų.

Iš tiesų turime itin svarbų vadovą, konkrečiai J. de Larosière pranešimą, tačiau Komisija nepakankamai greitai jį įgyvendino ir ėmėsi veiksmų. Pakanka pažvelgti į reakciją į apsidraudimo fondus. O tikroji Europos ekonomika vis dar nerodo jokių atsigavimo ženklų, o nesikišimo politika, kurios laikytasi, reiškia, kad laukiama blogesnių duomenų ir padėties pablogėjimo. Pakanka pažvelgti į naujausias Tarptautinio valiutos fondo ir EBO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) prognozes dėl 27 mln. bedarbių; tai būtų didžiulė problema.

Komisija taip pat privalo paaiškinti šiems Rūmams, ką ketina daryti, ką iš tiesų reiškia jos iniciatyva ir kokia padėtis valstybių narių iniciatyvų koordinavimo politikos srityje. Nederėtų laukti ilgiau. Politinė valia veikti jau turėtų būti.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, G20 susitikimas iš tiesų yra tinkamas kelias pirmyn; savo laiku G8 darbą turėtų perimti G20. Tuomet turėtume vienu aukščiausiojo lygio susitikimu mažiau. Europiečiams nepavyko. Europos Sąjunga, turinti 27 valstybes nares, yra tinkama vieta naujai finansinės rinkos tvarkai organizuoti.

Iki šiol daug kalbėta šia tema, tačiau aiškių rezoliucijų nepriimta. Daug girdėjome apie mokesčių rojų panaikinimą, apsidraudimo fondų valdymą ir apgaulingų finansinių rinkos produktų eros pabaigą. Jei Europos Sąjungos atstovai būtų nuvykę į Londoną su politikos pozicija, niekas nebūtų pajėgęs jiems paprieštarauti. Mano manymu, kaip nurodė mano gerbiama kolegė C. Lucas, piktina tai, kad Londono aukščiausiojo lygio susitikime klimato krizė ir energetikos tiekimo saugumo krizė paprasčiausiai atidėta. Tuo ne tik padaryta didžiulė žala klimatui ir energetikos tiekimo saugumui, bet ir kainavo tūkstančius naujų darbo vietų.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Gerb. pirmininke, galiu šioje vietoje iš karto perimti pasisakymą. Iš tiesų labai liūdna, kad šiam žemynui nepavyksta pasiekti daugumos dėl mano kolegės Parlamento narės C. Lucas nurodytų klausimų. Priešingu atveju mūsų padėtis būtų gerokai geresnė ir galėtume drąsiai žvelgti ateities kartoms į akis. Deja, dabar to padaryti negalime.

Turiu išreikšti kritiką dėl to, kad didelė dalis diskusijų dėl finansinės nelaimės ir gresianti ar jau reali klimato katastrofa nustumiama į šalį; tai man primena Vokietijos Bundestagą po Antrojo pasaulinio karo. Daugelis Parlamento narių ir Bundestago politikų nesidomėjo įvykiais iki 1945 m. Jie turėjo su tuo susidurti palengva. Tai ir yra pradžia: į priekį galima eiti tik įveikus praeitį, ištyrus savo klaidas ir nukreipus žvilgsnį į ateitį. ES ir dar svarbiau, politiniai dalyviai, finansų krizės metu patyrė visišką nesėkmę. Iš to būtina daryti išvadas ir visų pirma suprasti, kas padaryta ne taip.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès (PPE-DE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Parlamento rytoj numatyta priimti rezoliucija ketinama teigiamai vertinti priimtą pozicija dėl kredito reitingo agentūrų, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ir sustiprinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą.

Šia prasme iki šiol Europa buvo vedlys. Šį rytą COREPER priėmė valstybių narių, Komisijos ir Parlamento pasiektą kompromisą. Šiandien per pietus Parlamentas, savo ruožtu, priėmė kompromisą visiška balsų dauguma 569 balsavus už, 47 – prieš. Todėl Komisijos pasiūlytas ir Parlamento pataisytas reglamentas įsigalios netrukus.

Norėčiau pažymėti, kad šis reglamentas yra Europos priežiūros pagal J. de Larosière pranešimo pasiūlymus pagrindas. CESR bus vienintelė vieta agentūroms registruoti ir iš pradžių jai teks koordinavimo vaidmuo.

Komisija įsipareigojo per keletą mėnesių pateikti teisės aktų teisėkūros iniciatyvą, kuri leis dar šiek tiek patobulinti visiškai europietišką priežiūros sistemą.

Prieš baigdamas norėčiau pabrėžti, kad sugrąžinti pasitikėjimą – toks tikrasis priimtų priemonių tikslas – galime tik užtikrinę geresnį reguliavimą, visų pirma finansinės sistemos.

Tačiau taip pat būtina atsižvelgti į savo šalių piliečių baimes ir teigiamai į jas atsakyti. Turėtume jiems suteikti realios vilties žinią. Nepakėlus savo šalių gyventojų moralės, nepavyks atkurti vartotojų pasitikėjimo, būtino ekonomikai atsigauti. Mūsų piliečiams pateikiama informacija turi būti suderinta ir sąžininga ir neskatinti pralaimėjimo nuotaikų nuslepiant atkūrimo planų pažangą, sėkmę ir praktines pasekmes, kartu atsižvelgiant į laiką pažangai pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, norėčiau J. Daului pasakyti (nors jis jau išėjo), kad šiandien nuostabu matyti konservatorius kaltinant mus, socialistus, kad norime padidinti socialines išlaidas, kai jų pagrindinis argumentas atsigavimo planui atmesti – tai, kad Europa turi žinomų automatinių stabilizatorių. Argi tai ne nedarbo pašalpos, kurias taip aršiai gynėme?

G20 susitikimo adresu pažymėsiu pagrindinę kritinę pastabą: jie pasirinko J. M. Barroso metodą, kuris susideda sudedant kartu esamus planus, ir tarkime, kad tai sudaro atsigavimo planą. Tai ne atsigavimo planas. Dar daugiau, jei vakar vertinome EBPO skaičius, šiandien – TVF, rytoj – Komisijos, kaip galime įsivaizduoti, jog Europa gali būti tuo įtikinta?

Mums reikia realaus Europos atsigavimo, ir tai pasiekti, Komisijos nary, galime tik skyrę Europos paskolos lėšų. Laikas jums kibti į darbą, nepaisant to, kad šis Europos Parlamentas nebepadės jums vykdant šios užduoties.

Galiausiai pažymėjau, kad G20 susitikimas turėjo įvykdyti užduotį, kaip jo išvakarėse nurodė Dominique Strauss-Kahn: „Sistema atsigaus tik išsprendus toksiško turto klausimą“. Akivaizdu, kad šiuo atveju G20 buvo nekompetentinga. Turime daryti visa, kas įmanoma.

Du dalykai: G20 išvados vertina Dohos derybų raundo pašalpas 150 mlrd. USD. Iš kur atsirado šie skaičiai? Kuo jie pagrįsti? Prašome jūsų, Komisijos nary, paaiškinti.

Galiausiai dėl priežiūros – jei Europa nori eiti teisingu keliu, ji turi nedelsdama įgyvendinti J. de Larosière grupės pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, G20 pasiuntė vertingą žinią: klestėjimas yra nedalomas, ir vienintelis nuoseklus atsigavimas yra bendras ir visa apimantis.

Šiuo metu mums tereikia tai įgyvendinti. Turime toliau eiti ta pačia linkme. G20 vėl patvirtino paprastus prioritetus, sudarė susitarimus aprūpinti ištekliais Tarptautinį valiutos fondą, vystymo bankus ir prekybai skatinti. Jis įvykdė pasaulio finansų valdymo reformas, įgyvendino ambicingus reguliavimo ir priežiūros planus ir pasiekė pažangos kovoje su mokesčių rojaus šalimis.

Be G20 padėtis būtų beviltiška ir pasaulio ekonomikos liga taptų chroniška.

Tačiau svarbiausia yra suvokti, kad G20 iniciatyva yra ne įvykis, bet labiau procesas. Europos Sąjunga yra pasaulyje svarbiausia, integruota ir subalansuota ekonominė zona, todėl privalo imtis lyderio vaidmens dėl turimo didžiulio potencialo ir galimybės praturtinti pasaulio darbotvarkę suvokimu, kad nesame vieninteliai ciklinės krizės viduryje, bet kovojame su sudėtingesnių priežasčių nulemta krize, o tam reikalinga politinė Europos Sąjungos iniciatyva.

 
  
MPphoto
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Tarptautinio valiutos fondo paskelbtoje pažymoje apie galimybes ES Vidurio ir Rytų Europos šalims greičiau išeiti iš krizės nurodoma viena iš priemonių – euro įvedimas. Tai siūloma šalims, kurios turi valiutų valdybas. Lietuva faktiškai litą yra susiejusi su euru nekintamu kursu jau ketverius metus, tai dvigubai ilgesnis laikas, nei reikalaujama valiutų valdybos mechanizme. Reiktų taip pat ir valiutų kursų mechanizmo laiką sutrumpinti iki vienų metų kitoms, ne euro zonos šalims. Ekonomikos smukimas ES ir visame pasaulyje reikalauja neeilinių, skubių, kūrybiškų sprendimų bei kompromisų, tuo labiau kad per dešimt euro egzistavimo metų nei viena euro zonos šalis neįgyvendino visų euro zonos reikalavimų kriterijų, Mastrichto kriterijų.

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes (Verts/ALE). (NL) Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pakalbėti apie G20 aukščiausiojo lygio susitikimo veidmainiškumą. Skelbiama, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas reiškia istorinį susitarimą, kuris net yra sunkiai tikėtinas žingsnis į priekį, pvz., kovoje su sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių rojumi. Taip pat sudaryti juodasis, pilkasis ir baltasis sąrašai.

Tačiau Europos Sąjungos veidmainiškumą rodo tai, kad, pvz., likus vos savaitei su puse iki G20 aukščiausiojo lygio susitikimo sudarėme ekonominės partnerystės sutartį su Karibų jūros šalimis. Aštuonios iš keturiolikos šalių yra mokesčių rojaus šalys, tačiau mes su jomis pasirašėme laisvosios prekybos sutartį, todėl teks nustatyti laisvą prekybą ir liberalizuoti finansines paslaugas; vadinasi, toksiški kreditai ir neteisėtai gauti pinigai iš šių mokesčių rojaus šalių keliaus į Europos Sąjungą.

Todėl norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir išreikšti nusiskundimą dėl veidmainystės surengus pasirodymą žiniasklaidai – G20 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame nurodytas siekis spręsti problemą; tai iš esmės reiškia su žodžiais nederančią politiką. Tai ir norėjau pasakyti.

 
  
MPphoto
 

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Ponios ir ponai, esu labai jums dėkingas už diskusijas. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad sutinku su J. Daulu, išskyrusiu protekcionizmo vengimo svarbą. Protekcionizmas savo poveikiu panašus į vėžį – jis gali visiškai sunaikinti mūsų ekonomiką, atsigręžti prieš ES gyventojus ir lemti gilėjančią ekonomikos krizę bei tolesnį gyvenimo lygio smukimą. Taip pat visiškai sutinku su J. Daulo raginimu siekti skaidrios ekonomikos, užtikrinant veiksmingą ir subtilų reguliavimą ir, be abejonės, tvirtesnes pasaulio finansų institucijas ir prisijungiu prie jo.

P. N. Rasmussen ir M. Starkevičiūtė kalbėjo apie pinigų skyrimą ekonomikai. Privalau pabrėžti, kad pinigai skiriami ne tam, kad padėtume finansinėms institucijoms. Tai darome norėdami sukurti daugybę naujų darbo vietų, padėti išlaikyti esamas darbo vietas, nes visi sutinkame, kad oriausias būdas užtikrinti ES gyventojų pragyvenimą – leisti jiems užsidirbti patiems. Tačiau kartu, įgyvendindami šias finansinio skatinimo priemones ekonomikai, privalome pagalvoti ne tik apie save, bet ir savo vaikus ir vaikaičius. Kitaip tariant, šios priemonės neturi sukelti dramatiškos ilgalaikės grėsmės viešųjų finansų stabilumui. Savo pastangas turime skirti užimtumui apsaugoti, todėl Europos Komisija kartu su pirmininkaujančia valstybe ketina surengti aukščiausiojo lygio susitikimą užimtumo klausimais, kur pirmiausia bus kalbama apie priemones užimtumo srityje.

Norėčiau išreikšti nesutikimą su C. Lucasu. Visiškai nesutinku, kad G20 reiškia prarastas galimybes, tačiau raginu mus visus parodyti tam tikrą politinį realizmą. Dabartinė ekonomika negaluoja. Jai reikalingi vaistai, pirmoji pagalba, ilgalaikė priežiūra ir laikas, per kuri galima pasveikti. Nedera laukti teigiamų rezultatų per artimiausius tris – keturis mėnesius. Pasaulio ekonomika, vadinasi, ir Europos ekonomika, susiduria su giliai įsišaknijusiomis ir ilgalaikėmis problemomis. Todėl reikalingas ilgalaikis gydymas ir nemažai kantrybės. Tvirtai tikiu, kad pažvelgus šiuo aspektu G20 susitikimas vertintinas teigiamai.

F. Wurtz išreiškė kritiką dėl finansinių rinkų susitarimo paviršutiniškumo. Sutinku, kad daugeliu požiūrių ES privalo eiti toliau, ir tvirtai tikiu, kad tai ir vyksta. Privalome pažvelgti ne tik į valstybių ir vyriausybių vadovų, bet ir į finansų ministrų žingsnius; dažniausiai tai nurodoma įvairių dokumentų prieduose. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Europos Komisija jau aptarė tolesnes konkrečias priemones šią savaitę. Tačiau norėčiau neprarasti realizmo. Negalime tikėtis stebuklingų vaistų rasią per tris ar keturis mėnesius. Pasaulio ekonomika pateko į bėdą, o jos gydymas užtruks. Svarbu pabrėžti, kad net ES lygmeniu privalome veikti koordinuotai. Visi esame tarpusavyje susiję. Tik koordinuotais veiksmais galima tikėtis sėkmingai įveikti šios pasaulio ekonomikos krizės padarinius.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums už labai rimtas ir konstruktyvias diskusijas. Be abejo, apie tai pranešiu Komisijai, Pirmininkui J. M. Barroso ir savo kolegai Joaquínui Almuniai.

Turiu keletą pastabų, visų pirma dėl Europos ekonominio atsigavimo plano. Aš, kaip ir Poul Nyrup Rasmussen, be abejonės, atidžiai susipažinau su naujausia TVF ekonomikos prognoze, kuri iš tiesų labai niūri. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad jau dabar imtasi labai svarbių, didelę reikšmę turinčių politikos sprendimų Europos ir pasaulio ekonomikai stimuliuoti, tai jau dabar iš esmės padėjo sustabdyti finansinį nuosmukį. Tačiau, be abejonės, reikia pripažinti, kad kurį laiką iš ekonomikos gausime blogų naujienų, pirmiausia augančio nedarbo srityje. Todėl turime išlikti budrūs ir pasirengę. Turime nuolat vertinti ekonominio atsigavimo paketo, fiskalinio stimulo ir finansinių reformų veikimą ir pasiekiamus rezultatus. Esant reikalui teks įdėti daugiau pastangų artimiausiu laiku.

Atsakydamas keletui kolegų galiu pasakyti, kad šiuo metu atliekame namų darbus ir finansinių rinkų reformos srityje. Pvz., į ateinančios savaitės Komisijos darbotvarkę įtrauktas svarbus su finansinėmis rinkomis, konkrečiai direktoriaus darbo užmokesčiu, susijęs teisės aktų paketas, taip pat rekomendacija dėl darbo užmokesčio politikos finansinių paslaugų sektoriuje. Tai labai svarbi finansinių rinkų reformos dalis.

Galiausiai, nors finansinio reguliavimo Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje reforma yra iš tiesų būtina finansinio kapitalizmo sisteminėms klaidoms ištaisyti, svarbu su nešvariu vandeniu neišpilti ir kūdikio, kalbant apie rinkos ekonomiką. Kitaip tariant, turime išsaugoti bendrą rinką – Europos Sąjungos gerovės variklį – ir siekti naujo susitarimo dėl pasaulio prekybos Pasaulio prekybos organizacijoje. Kaip nurodė J. Daul, reikia platesnės, o ne siauresnės prekybos. Tai itin svarbu besivystančioms šalims, kurios labai nukentėjo dėl šios recesijos ir pasaulio prekybos lėtėjimo.

Kadangi kitą mėnesį pakeisiu Louisą Michelį, šioje srityje taip pat dalyvauju dėl man pavestų įsipareigojimų. Iš tiesų nuo šios ekonominės recesijos labiausiai nukentėjo besivystančios šalys, todėl nederėtų prarasti pagreičio ir sparčiai siekti užbaigti Dohos derybų raundą. Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos aplinką tampa gerokai svarbiau užbaigti Dohos derybų procesą. Pasiekę Dohos derybų susitarimą užtikrintume pasaulio ekonomikos postūmį ir užkirstume kelią protekcionizmui. Todėl visos G20 šalys neturėtų apsiriboti savo politikos daržu ir parodyti realius siekius nedelsiant siekti užbaigti Dohos derybų raundą. Mano manymu, plėtros prasme taip pat svarbu pažymėti, kad G20 lyderiai taip pat susitarė dėl prekybos finansavimo paketo iš viso 250 mlrd. USD per dvejus metus pasaulio prekybos srautams paremti; šia prasme Europos taip pat laukia svarbus indėlis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėčiau pasakyti, kad diskusijoms pasibaigus pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų(1), kuriuos pateikė šešios pagrindinės šio Parlamento frakcijos.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks penktadienį, 2009 m. balandžio 24 d.

 
  

(1) Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika