Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2761(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0191/2009

Debatai :

PV 15/12/2009 - 15
CRE 15/12/2009 - 15

Balsavimas :

PV 17/12/2009 - 7.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0116

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2009 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimai, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl

- žodinio klausimo Tarybai dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateikė Michael Cashman (O-0122/2009 - B7-0230/2009);

- žodinio klausimo Komisijai dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateikė Michael Cashman (O-0123/2009 - B7-0231/2009).

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman, autorius. – Pone pirmininke, norėčiau pradėti pasakydamas, kad labai gera matyti čia Komisijos narę M. Wallström, taip pat pirmininkaujančios valstybės atstovę Cecilią Malmström, nes mes kartu dalyvavome rengiant šį dokumentą nuo pat pradžių, t. y. 1999 m.

Įdomu prisiminti, kad tai, ką mes pasiekėme 2001 m. gegužės mėn. susitarimu, buvo tam tikru požiūriu istorinis įvykis – 15 valstybių narių perėjo nuo skirtingų tradicijų ir kultūrų, taip pat skirtingo požiūrio prie atvirumo ir skaidrumo. Mums pavyko pasiekti susitarimą ir, kas įdomu, tai daugiausia pasiekta dėl tuo metu pirmininkavusios Švedijos ryžtingumo.

Tai taip pat pasiekta dėl Komisijos pasiryžimo pripažinti, kad visose trijose institucijose reikia kultūrinių pokyčių. Turime matyti, kad atvirumas ir skaidrumas nesutrukdė demokratijai klestėti, o tik iš tikrųjų ją padidino. Sudarytos sąlygos atskaitomybei. Piliečiams sudarytos galimybės matyti, kas daroma jų vardu, ir, be abejonės, tai padėjo mums pakelti uždangą ir visiems laikams įrodyti, kad Komisijos ir Tarybos seifuose neslėptos jokios baisios paslaptys, nesu visiškai tikras dėl Parlamento, bet, tikiuosi, nebuvo to ir Parlamento seifuose!

Visų pirma noriu padėkoti Komisijos narei ir, jei galima, savo gerbiamai buvusiai kolegei Ceciliai Malmström už tą įsipareigojimą. Dabar mums reikia dar vieno įsipareigojimo. Kaip minėjau, daug pasiekėme. Turime dokumentų registrą. Turime ETT jurisprudenciją, dabar iš naujo ir pakartotinai apibrėžiame tai, dėl ko susitarta susipažinimo su dokumentais srityje. Sutikime su principu, kad su visais dokumentais turi būti galima susipažinti ir kad, kai tai neįmanoma, atsisakymas leisti susipažinti turi būti gana aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas pagal 4 straipsnį (išimtys) arba 9 straipsnį (neskelbtini dokumentai).

Tačiau, einant toliau, Parlamentas ne kartą pareikalavo persvarstymo. Manau, kad redakcijoje, kurią Komisija pateikė Parlamentui, dėl kurios vėliau balsavome komitete ir kurios pirmasis svarstymas atidėtas šių metų kovo mėn., nepažengta pakankamai toli, ir žinau, kad mūsų nuomonė šiuo klausimu skiriasi. Būta ir susirūpinimo, – jo vis dar yra šiame Parlamente, – kad bandyta grįžti prie galimybės susipažinti su dokumentais, iš dalies prie pakartotinio dokumentų apibrėžimo – minties, kad išimtis būtų taikoma ištisiems dokumentų rinkiniams – ir bandyta pakartotinai apibrėžti trečiosios šalies veto teisės sąvoką.

Įdomu tai, kad balkone sėdintys mūsų piliečiai turėtų galvoti, kad kalbame apie kažką, kas vyksta kosmose, – straipsniai, trečiųjų šalių veto teisės, – bet iš tikrųjų kalbame apie įstatymą, kuris jiems leidžia įsitikinti, kad mes turime atsiskaityti: Parlamento nariai turi atsiskaityti už tai, ką darome jų vardu, Komisija – už tai, ką ji daro jų vardu, ir taip pat Taryba. Kaip jie ir NVO galėtų tai padaryti, jei tai, kaip dirbame ir kas ką daro įvairiuose padaliniuose, liktų gerai saugoma paslaptimi, atskleidžiama tik tiems lobistams ir tiems teisininkams, kurie tai žino?

Manau, kad tai yra svarbiausia Lisabonos sutartyje. Sutartyje teigiama, kad turėtume toliau stiprinti demokratiją. Turime toliau didinti galimybes susipažinti su dokumentais. Štai kodėl Parlamentas šiuo žodiniu klausimu ragina imtis įvairių rekomendacijų. Pirmiausia tai susiję su užtikrinimu, kad būtų remiamasi teisėmis, kurias turime, kad jos nebūtų mažinamos, ir su tuo, kad pagal Lisabonos sutartį nebėra tiesiog trijų institucijų, yra visos jų įsteigtos agentūros ir įstaigos, įskaitant Europos centrinį banką, tam tikrais atvejais Europos Teisingumo Teismą, Europos investicijų banką, Europolą ir Eurojustą. Visos tos institucijos dabar atskaitingos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001.

Manome, kad nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo pateikti pasiūlymai neatitiko sutarties dvasios arba raidės, arba, iš tikrųjų, įsipareigojimų, kurie, manome, nustatyti pirminiame Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, kuriuo, mūsų klausytojų naudai, reglamentuojama galimybė susipažinti su visų trijų institucijų visais turimais, gautais ar parengtais dokumentais.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas.(SV) Pone pirmininke, kaip žinote, didesnis skaidrumas labai svarbus klausimas pirmininkaujančiai Švedijai. Kalbant apie skaidrumą, ES institucijose nuėjome gana ilgą kelią. Tačiau tai ne tik mūsų įstatymai ir kiti teisės aktai. Skaidrumas yra susijęs su požiūriu ir su tuo, kaip įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi praktiškai.

Šį rytą Tarpinstituciniame komitete dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais buvo labai malonu susitikti su Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström ir Parlamento pirmininko pavaduotoja Diana Wallis. Susitikimas vyko pirmininkaujančios Švedijos iniciatyva. Komitetas nesusitiko dvejus metus. Buvo labai pozityvių ir specialių diskusijų, kaip galėtume padidinti galimybes piliečiams praktiškai susipažinti su institucijų dokumentais. Turėtume dažniau rengti susitikimus, ir tai buvo tik viena iš bendrų išvadų.

Man malonu, kad Lisabonos sutartyje didelis dėmesys skiriamas skaidrumui, visuomenės atliekamam tikrinimui ir demokratijai. Džiaugiamės tuo. Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1049, kurį vadiname Skaidrumo reglamentu, persvarstymą, pirmininkaujanti valstybė pirmiausia norėtų sutelkti pagrindinį dėmesį į naują teisinį reglamento pagrindą. Tai nustatyta Lisabonos sutarties 15 straipsnio 3 dalyje. Svarbiausias pasikeitimas dėl naujo teisinio pagrindo yra institucinės aprėpties išplėtimas. Paprastai kalbant tai reiškia, kad, nors ankstesnis straipsnis taikytas tik Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentams, nauju straipsniu visuomenės teisė susipažinti su dokumentais išplečiama ir įtraukiamos visos Europos Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros. Yra tam tikrų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ir Europos investicijų banko dokumentų apribojimų, bet tai gerokai platesnė sritis, negu buvo anksčiau.

Komisija paskelbė, kad pateiks pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai, siekdama pritaikyti galiojantį Skaidrumo reglamentą prie naujų sutarties nuostatų.

Kol kas Tarybos darbas, susijęs su Skaidrumo reglamento persvarstymu, ir toliau bus grindžiamas pasiūlymu, kurį Komisija pateikė Parlamentui 2008 m. gegužės mėn.

Nuo 2008 m. gegužės mėn. Tarybos informacinė darbo grupė pasiūlymą persvarstė du kartus. Antras techninis persvarstymas užbaigtas šių metų birželio ir liepos mėn. ir jis apima nemažai pakeitimų, kuriuos Parlamentas patvirtino 2009 m. kovo mėn. plenariniame posėdyje. Gegužės mėn. Parlamentas nusprendė nebaigti Komisijos pasiūlymo oficialaus svarstymo Europos Parlamente. Norėčiau Parlamentui priminti, kad mano kolegė Beatrice Ask, Švedijos teisingumo ministrė, 2009 m. rugsėjo 2 d., Švedijai pradėjus pirmininkavimą, paaiškino Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, kad yra pasirengusi pradėti institucijų diskusijas. Ji konkrečiai paklausė, ar naujai išrinktas Parlamentas ketina tęsti darbą, susijusį su 92 pakeitimais, kuriuos Parlamentas patvirtino 2009 m. kovo mėn. Tą klausimą ji uždavė dėl to, kad mes, pirmininkaujanti valstybė, turime žinoti Parlamento poziciją, ir nebūtina, kad tai būtų užbaigtas pirmasis svarstymas.

Kaip suprantu, naujasis Parlamentas dar neturėjo galimybės diskutuoti dėl Komisijos pasiūlymo, bet pagrindinį dėmesį sutelkė į galimą Lisabonos sutarties poveikį vykdomam persvarstymui.

Taryboje laukiame paskelbto Komisijos pasiūlymo, susijusio su Lisabonos sutarties poveikiu Skaidrumo reglamentui. Žinoma, mes ir toliau būsime atviri diskusijoms su jumis dėl šio pasiūlymo ir, savaime suprantama, tokiose diskusijose tikrai natūralu būtų atsižvelgti į naujos sutarties poveikį.

Mano nuomone, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 3 dalis yra visiškai tinkamas pagrindas pasiūlymui pagal naują sutartį. Kiti straipsniai, susiję su apskritai visuomenės vykdoma priežiūra, geresniu institucijų ir piliečių bendradarbiavimu ir geru administravimu, labai svarbūs institucijų darbui, siekiant stiprinti demokratiją, veiksmingumą ir teisėtumą. Taip pat turime diskutuoti, kaip tokios rūšies tikslą reikėtų įgyvendinti. Tačiau manęs neįtikino, kad tam yra vietos Skaidrumo reglamento sistemoje. Aiškumo dėlei reglamente turėtų būti aiškios taisyklės, susijusios paprasčiausiai su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentas, o ne daugybė kitų dalykų.

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, norėčiau pirmiausia kreiptis į M. Cashmaną. Manau, kad tai paskutinė galimybė ar proga, kai turėsiu jums padėkoti. Jūs iš tikrųjų esate kovos už šį konkretų reglamentą, taip pat už atvirumą ir skaidrumą Parlamente veidas. Tapote to veidu, simboliu ir propaguotoju.

Taip pat manau, kad mumis, švedėmis, – ir Cecilia Malmström, ir manimi, – labai pasitikima, ir nemanau, kad žmonėms kils abejonių dėl to, ar tęsime kovą už atvirumą ir skaidrumą. Kartu mes turime savo uždavinius, nes taip pat atliekame skirtingus vaidmenis ir kartais turime labai tikroviškai vertinti, ką galime pasiekti, ir turime išsikovoti savo vietą kiekvienoje institucijoje. Tai ne visada lengva. Manau, kad visas politinis klimatas taip pat pakito, pakito ir politinė pusiausvyra, ir tai padarė poveikį mūsų diskusijoms šiais klausimais.

Bet mūsų pradinis taškas, sakyčiau, yra visiškai tas pats ir mes taip pat teigiame, kad šis konkretus reglamentas dėl susipažinimo su dokumentais mums buvo labai naudingas. Daugelį metų tai buvo puiki priemonė, ir norime, kad ja ir toliau naudotųsi ne tik lobistai ar tie, kurie susimoka už dokumentų peržiūrėjimą. Norime, kad plačioji visuomenė ir žurnalistai galėtų tuo naudotis ir turėtų galimybę išsamiai susipažinti su dokumentais. Štai tokia mano pradinė mintis. Manau, kad, kaip girdėjote, panašiai galvoja ir ministrė.

Taip pat manau, kad pirmininkaujanti Švedija turi auksinę galimybę toliau kelti šį klausimą. Tikrai noriu padėkoti Parlamentui už galimybę surengti šias diskusijas dėl skaidrumo ir naujos Lisabonos sutarties, nes jose pabrėžiamas atvirumas ir tai, kas vadinama dalyvavimo demokratija. Visi sutinkame, kad tai labai palankiai vertinama plėtra.

Šiandien kyla toks konkretus klausimas: kokių priemonių Komisija imsis dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo?

Kaip žinote, Lisabonos sutartimi išplėsta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais, kaip girdėjome sakant ministrę, ir leidžiama susipažinti su visais visų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų dokumentais, nors yra keletas apribojimų, dėl suprantamų priežasčių taikomų Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ir Europos investicijų banko dokumentams.

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo norėčiau nurodyti, kad naujas teisinis pagrindas, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 3 dalis, labai panašus į buvusį 255 straipsnį, pagrindinis skirtumas – institucinės aprėpties išplėtimas.

Šį klausimą Komisija šiais metais nagrinėjo gruodžio 2 d. komunikate. Komunikatu siekta suderinti nepatvirtintus pasiūlymus dėl antrinių teisės aktų, susijusių su nauja sutartimi. (Kai kuriems iš jūsų jie gali būti žinomi ES žargonu kaip „įstatymo projektai įvairiais klausimais“ (angl. omnibus act) – užmirškite tai tą pačią minutę, kai pasakysiu!)

Turiu omenyje, kad bet kuris teisės aktų leidėjas dabar gali įtraukti pakeitimus, kuriais išplečiama reglamento taikymo sritis įtraukiant kitas įstaigas ir institucijas. Tai taip pat sakau, kad Taryba žinotų, jog Komisija tai pateikė ir patvirtino.

Tolesnė teisėkūros proceso eiga, vedanti link iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 1049/2001, teisės aktų leidėjų rankose: Parlamento ir Tarybos. Vis dar esame pirmojo svarstymo etape. Neturime teisėkūros rezoliucijos ir nežinome naujo Parlamento pozicijos. Žinoma, Komisija ir toliau prisidės siekiant susitarimo, kaip ir kituose teisėkūros procesuose.

Lisabonos sutartyje nustatomas teisinis dalyvavimo demokratijos pagrindas. Komisijoje mes jau ėmėmės nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama patobulinti konsultavimąsi su visuomene ir visuomenės dalyvavimą siūlomoje naujoje politikoje. Pvz., vertinsime Komisijos konsultacijų gaires lygindami su naujomis sutarties nuostatomis ir spręsime, ar siekiant jas toliau tobulinti jas reikia taisyti, ir jau pradėjome darbą, susijusį su piliečių iniciatyva, pradėję diskusijas su visuomene, norėdami prieš pateikiant pasiūlymą išklausyti piliečius ir suinteresuotąsias grupes.

Europos Vadovų Taryba praėjusią savaitę taip pat pripažino, kad piliečių iniciatyva yra labai svarbi. Ir pirmininkausianti Ispanija, kaip supratau, įtraukė tai tarp pirmų savo darbotvarkės klausimų. Jie nori greito parengimo.

Šį rytą, kaip jau girdėjome, pirmininkaujančios Švedijos iniciatyva susitiko Tarpinstitucinis komitetas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Šios grupės užduotis – nagrinėti geriausią patirtį, spręsti galimus konfliktus ir toliau diskutuoti apie pokyčius galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais srityje.

Taigi drauge nusprendėme, kad sukursime „Atvirumo“ portalą; papildysime mūsų institucijų viešuosius registrus; paprašysime savo atitinkamų IT tarnybų susėsti ir suderinti prieigos pastangas ir dabar atsižvelgsime į galimybės susipažinti su dokumentais poveikį, kai mūsų institucijos kurs ar keis elektronines laikymo sistemas.

Žinau, kad dabar toks metų laikas, kai sudaromi norų sąrašai. Bet manau, kad kalbant apie atvirumą ir skaidrumą nereikėtų kliautis Kalėdų seniu. Manau, kad turime tai parengti dabar: Parlamentas, Taryba ir Komisija. Turime parengti realiai, konkrečiai ir tiesiogiai. Manau, kad jau pradėjome ir dabar turime toliau eiti šiuo keliu, taigi laukiu mūsų diskusijų.

 
  
MPphoto
 

  Renate Sommer, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, su pranešėju ir kitų frakcijų šešėliniais pranešėjais susitarėme pateikti žodinį klausimą dėl procedūros būklės ir tolesnių veiksmų. Remdamiesi Tarybos ir Komisijos atsakymu mes planavome diskutuoti, kaip veikti toliau. Iš tiktųjų ką tik gavome tą atsakymą. Man dar ne visai aišku, kodėl pranešėjas, priešingai negu susitarė frakcijos, staiga pateikė rezoliuciją, kurioje jis pateikė savo požiūrį. Kokio atsakymo jis nori iš Komisijos ir Tarybos? Pone M. Cashmanai, labai jus gerbiau, bet visa tai buvo padaryta tyliai, slapta ir visiškai neskaidriai. O jūs tikinate kovojantis už skaidrumą. Bandėte mus apeiti. Be to, manau, kad šios rezoliucijos teisėtumas labai abejotinas pagal Darbo tvarkos taisykles. Bet kokiu atveju rezoliucijos turinyje pakartota tai, kas yra praėjusią kadenciją jūsų parengtame pranešime, taigi tai visiškai nereikalinga.

Žinau, kad bandėte tartis su šešėliniais pranešėjais ir įtraukti bendrą rezoliuciją, bet aš iš esmės šiai rezoliucijai prieštarauju. Dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, mano nuomone, dokumentų rinkinio teisinis pagrindas nepasikeitė tiek, kiek jis pasikeitė dėl pasikeitusio Europos Parlamento vaidmens. Pranešimas buvo ir yra dokumentas, priimamas taikant bendro sprendimo procedūrą. Tai taip pat paaiškina mano frakcijos rūpestį dėl rezoliucijos teisėtumo darbo tvarkos taisyklių požiūriu.

Nenoriu diskutuoti dėl šio turinio. Siekdamas įteisinti savo pasiūlymą dėl rezoliucijos, į ją įtraukėte daug skirtingų dalykų, įskaitant citatas iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Lisabonos sutarties, Pagrindinių teisių chartijos, visas ištrauktas iš konteksto. Esant tokiai dokumento formai, kokia pateikta, tai nėra teisiškai logiška. Jūs neprisiėmėte skaidrumo įsipareigojimo, kuris aiškiai būtinas, bent tam tikru mastu. To, pvz., pagal tarptautinius susitarimus trečiosios šalys reikalauja kaip conditio sine qua non. Jums tik reikia pagalvoti apie susitarimą su JAV dėl SWIFT. Taip pat nėra jokio tarpininkavimo sprendimo, kurio forma būtų, pvz., ex-post skaidrumas. Jūs to neužtikrinote. Be to, nepaisoma kitų teisiškai ginamų teisių, kaip antai duomenų apsaugos ar teisės į privatumą.

Neturėtume patvirtinti šios rezoliucijos. Iš Komisijos ir Tarybos gavome gerą atsakymą ir turėtume tęsti remdamiesi tuo, kitaip sakant, atsakymu į mūsų žodinį klausimą. Prašyčiau jūsų, pone M. Cashmanai, atsiimti savo pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė, S&D frakcijos vardu.(LT) Ačiū, pone Pirmininke, gerbiami kolegos. Aš tikrai pritariu kolegos Cashmano nuomonei, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir pasikeitus teisinei situacijai dabar yra pats tinkamiausias laikas vėl atnaujinti diskusijas dėl 2001 m. reglamento, leidžiančio visuomenei susipažinti su dokumentais, ir esminio to reglamento patobulinimo ir pakeitimo.

Lisabonos sutartimi mes siekiame dar didesnio atvirumo visuomenei, nurodant, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kad būtų kuo labiau suprantami piliečiams. Juo labiau, jog nuo mūsų piliečių suvokimo ir galėjimo susipažinti su Europos Sąjungos veikla ir priimamais dokumentais yra susijęs visos Europos Sąjungos veiklos vertinimas ir pasitikėjimas jos veikla.

Atvirumas čia ypač reikalingas stiprinant demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms. Taigi, galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais turi tapti pagrindiniu principu, o slaptumas turi būti taikomas tiktai išimtinais atvejais.

Europos Parlamentas šioje srityje jau atliko labai daug darbo. Dar šių metų kovo mėn. parengė savo pranešimą dėl Komisijos siūlymo keisti dabar galiojantį reglamentą, ir šis Europos Parlamento pasiūlymas yra tinkamas pagrindas naujoms diskusijoms. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad čia svarstomas reglamento pakeitimas, tad būtinas visų Europos Sąjungos institucijų tolesnis bendradarbiavimas ir bendras sutarimas dėl skaidrumo taisyklių peržiūrėjimo.

Patobulintas reglamentas sukurtų geresnį skaidrumo lygį. Kadangi Lisabonos sutartimi tvirtinami principai, kuriais siekiama didesnio Europos Sąjungos viešumo, artimesnio bendradarbiavimo su piliečiais, svarbu sukurti konkrečias priemones ir Europos Sąjungos institucijų administravimo pagrindus šiam tikslui pasiekti.

Todėl siūlyčiau naujai Komisijai kuo skubiau pateikti pasiūlymą ir susiderėti dėl bendros pozicijos su Taryba, norint pilnai užtikrinti atvirą ir nuolatinį dialogą su piliečiais ir su juos atstovaujančiomis asociacijomis.

 
  
MPphoto
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi, kad užduotas šis klausimas, ir dėkoju M. Cashmanui už savo požiūrio išdėstymą. Iš tikrųjų, maniau, kad dėl rezoliucijos susitarė visos šio Parlamento frakcijos. Tai, kaip man buvo pasakyta, šią popietę vykusio susitikimo rezultatas.

Aišku, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai mes galime toliau laipsniškai keisti visus su skaidrumu susijusius dalykus. Kaip šio Parlamento pirmininko pavaduotojai, atsakingai už skaidrumą, man tai ne visad būdavo lengva tema, bet tikrai manau, kad dabar turime progą veikti geriau ir turėti dar glaudesnį ryšį su savo piliečiais. Šiuose rūmuose mes nagrinėjame savo pačių tvarką, taikomą susipažinti su dokumentais ir informacija. Tikrai buvo malonu šį rytą susitikti su Cecilia Malmström ir Margot Wallström, nes visos trys mūsų institucijos bent kartą galėjo susėsti ir tikrai padaryti tam tikrą pažangą. Jau buvo minėta, – ir manau, kad mums tai yra stiprus proveržis, – kad susitarėme (kitaip negu šis tarpinstitucinis organas, kuris susitinka, kai prireikia, ir kas dvejus – trejus metus), jog vėl susitiksime po šešių mėnesių, taip pat dėl gerokai reguliaresnio tvarkaraščio. Mes rimtai nusiteikę ir tai rimtas signalas, kurį kartu davėme, kad siekiame tikrai skaidraus portalo tarp visų mūsų, kad siekiame užtikrinti, jog mūsų piliečiai galėtų matyti teisėkūros proceso eigą visuose jo etapuose ir kad jie iš tikrųjų gali prisidėti ir tikrai suvokti, ką mes darome.

Taigi mano frakcija – ir manau, kad visos frakcijos – sutarė dėl pakeitimų, kurie atspindės šiandienos pažangą. Man belieka padėkoti mums, trims damoms, kad pasiekėme pažangos šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. (PL) Pone pirmininke, daugelio publicistų, kurie domisi Europos reikalais, nuomone, Europos institucijose daugelį metų buvo matoma tai, kas vadinama demokratijos trūkumu. Šis kaltinimas kartais yra nepagrįstas, bet kartais jis iš tikrųjų turi pagrindą. Pastaruoju atveju nurodoma, kad kai manoma, jog svarbius sprendimus priima anonimiški Europos klerkai kažkur toli Briuselyje, demokratijos mechanizmas neveikia tinkamai. Štai kodėl reikėtų pabrėžti, kad atvirumas yra labai svarbus Europos Sąjungos veiklos elementas. Institucija turi būti atskaitinga visuomenei. Kitaip, kaip rodo istorija, valdžia išsikreipia.

Europos visuomenę sudaro įvairios tautos, gyvenančios konkrečiose šalyse. Todėl Europos Sąjungos institucijos turi atsakyti kiekvienos valstybės narės piliečiams, o būdas užtikrinti nuolatinę visos valdžios, kuri patikėta Europos Sąjungai, priežiūrą – leisti išsamiai susipažinti su dokumentais. Pirmiausia galvoju apie Europos Komisijos arba Tarybos darbo dokumentus, analizes ir konsultacijas. Labai svarbu, kad suinteresuotųjų grupių įtaka reglamentų kūrimui būtų registruojama ir atvira visiems. Svarbu, kad ne tik Parlamentas galėtų išsamiai susipažinti su dokumentais. Visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai turėtų turėti demokratinės priežiūros teisę, kad ja galėtų naudotis kiekviena suinteresuota visuomenės organizacija ir kiekvienas žurnalistas. Tik skaidrumas gali garantuoti, kad Europos Sąjungos institucijos ir darbuotojai pasinaudos jiems suteiktomis teisėmis bendram valstybių narių piliečių labui.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu.(PT) Ponios ir ponai, šios diskusijos sukasi aplink pasitikėjimo klausimą. Europos institucijos visad prašo piliečių pasitikėti jomis. Vykstant Lisabonos sutarties procesui, kad ir kas būtų, jos prašė piliečių pasitikėti jomis. Finansų krizė prasidėjo ir jos prašė piliečių pasitikėti jomis. Ką gi, pasitikėjimas yra dviejų krypčių kelias, negalima nuolat prašyti piliečių pasitikėti jumis ir kartu nepasitikėti piliečiais tiek, kad būtų galima jiems parodyti visus procesus ir vidaus darbą, kuris yra varomoji Komisijos jėga. Tie, kas turi valdžią, negali skųstis, kad piliečiai nepasitiki politikais, jei politikai patys nepasitiki piliečiais.

Tai demokratijos problema; ir ne tik, tai taip pat su švaistymu susijusi problema. Visuomenė pati savaime yra didžiulė žinių talpykla, kurią mes švaistysime, jei piliečių neįtrauksime į Europos Sąjungos lyderystės ir valdymo procesą. Taigi, neturiu jokių nuogąstavimų sakydamas, kad visiškai palaikau pranešėjo pastangas, kad jis puikiai pasitarnauja demokratijai ir kad mes turėtume eiti ne tik link skaidrumo, bet ir, pirmiausia, link užtikrinimo, kad skaidrumas nebūtų tik gražus žodis, o reikštų kažką konkretaus.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos Sąjunga mano šalyje ir kitur turi visiškai pelnytą reputaciją, kad sprendimus priima paslapčia, slaptai ir vogčiomis. Todėl būtų manoma, kad Komisija dės visas pastangas dabar būti atvira ir skaidri. Vietoj to Komisija pateikė šį pasiūlymą, – atrodo, jis yra 1049, – kurio dalimi faktiškai ribojama galimybė susipažinti su dokumentais, kurie dabar vieši.

Be to, dar yra vienas svarbus objektyvus dalykas, kurį atsimenu iš savo studijų Harvardo universitete, būtent: neskaidriai ir be tinkamo visuomenės atliekamo tikrinimo priimti sprendimai savaime turi tendenciją būti blogi sprendimai. Turėtume sutikti, kad viena iš priežasčių, kodėl Komisija pateikia tiek daug prastai apsvarstytų, prastai apgalvotų, netinkamų ir netinkamai parengtų sprendimų, su kuriais mes Anglijoje ir kitose šalyse turime sutikti, yra skaidrumo stoka. Taigi, raginčiau Komisiją dar kartą pagalvoti dėl šios teisinės sistemos, jei tokiai ydingai tokios ydingos valdymo sistemos institucijai apskirtai įmanoma dar kartą pagalvoti.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai atidžiai klausiausi Komisijos, pirmininkaujančios valstybės ir savo kolegų narių kalbų. Stokholmo programoje tikrai labiau paaiškinta teisės susipažinti su ES institucijų parengtais dokumentais svarba.

Lisabonos sutartyje taip pat dar kartą patvirtinta teisė fiziniams ar juridiniams asmenims susipažinti su dokumentais, kartu užtikrinant, kad būtų sukurti reglamentai, kuriuose būtų nustatyti kriterijai ir apribojimai, atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos ypatybes. Kaip jau minėta, šiais metais Parlamentas jau turėjo progą spręsti klausimus dėl susipažinimo su dokumentais, nuomonės kartais kažkiek skyrėsi.

Šiandien visi sutinkame, kad reikia faktiškai priimti 2001 m. reglamentą, tačiau M. Cashmano pasiūlytas sprendimas neatrodo patikimas tiek, kiek galimybė gauti dokumentus juo išplečiama nepaisant jokių pagrįstų ribų, o tai iš tikrųjų kartais gali prieštarauti vyraujančiam viešajam interesui. Pacituosiu kelis pavyzdžius: derybos su trečiosiomis šalimis ar kita neskelbtina veikla turėtų būti aiškiai apibrėžtos, reikėtų teisėtos teisės į skaidrumą, atskleidimą bei žinojimą ir atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais paisant vyraujančio ir pripažinto viešojo intereso pusiausvyros.

Liekame įsitikinę, kad reikia skatinti teisę fiziniams ir juridiniams asmenims susipažinti su dokumentais, kartu žinodami, kad privalome apibrėžti pagrįstą principą prieštaringiems poreikiams subalansuoti: Europos ombudsmeno vaidmens išplėtimas, tikslių ir tinkamų susipažinti taikomų kriterijų nustatymas, laikinų dokumentų, kurie laipsniškai vestų link piliečių poreikius, suderinamus su tinkamu institucijų veikimu, atitinkančių taisyklių, pasirašymas. Pasikliauname šiuo metu pirmininkaujančios valstybės, pirmininkausiančios Ispanijos vaidmeniu ir Komisijos veikla to siekiant.

 
  
MPphoto
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL).(NL) Pone pirmininke, kurių tiksliai dokumentų ieškote? Koks dokumento numeris? Tai tik keli atsakymai, kurių gali tikėtis piliečiai, pateikę klausimą Europos institucijoms. Tačiau piliečiai nori gauti informaciją, o ne reklaminę medžiagą ar neiššifruojamus politikos dokumentus, taigi reikia drastiškų pokyčių. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas piliečiams. Tai yra M. Cashmano, kuriam norėčiau padėkoti už puikų ir – skiriu tai R. Sommer, kuri, deja, išėjo iš salės – labai skaidrų bendradarbiavimą pastaruosius kelis mėnesius, užduotų klausimų pagrindas.

Norėčiau matyti, kad dalis Europos informacijos biudžeto būtų išleidžiama užtikrinti (ir skaitmeninėmis informacijos priemonėmis, ir asmeniškai kalbantis), kad piliečiai gautų tikrą, išsamią informaciją ir atsakymus į tokius klausimus kaip „Ar galite man tiksliai pasakyti, kokia Europos priimto sprendimo dėl Europos pastangų Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje pažanga?“ Štai ką piliečiai nori žinoti, taigi raginu Komisiją, Tarybą, o labiausiai Parlamento narius paremti mūsų iniciatyvas, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo. Tai man atrodo vienintelė tikrai aiški mintis.

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala (Verts/ALE).(FI) Pone pirmininke, galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais reiškia piliečių teisę dalyvauti priimant sprendimus ir gauti informacijos, kad galėtų tame dalyvauti. Lisabonos sutartyje patvirtinama ši pagrindinė ES piliečių teisė. Jei Europos Parlamentas negina šios pagrindinės teisės, kas ją gins?

Štai kodėl labai svarbu šiame posėdyje patvirtinti stiprią ir aiškią poziciją, palankią skaidrumui. Turime nesutikti su jokiais žingsniais atgal arba tuo, ką siūlo Komisija.

Galiu jus patikinti, kad yra labai daug neteisingų klausimo, kurį čia sprendžiame, interpretacijų. Nenorime kelti pavojaus tarptautinėms deryboms, bet manome, kad piliečiai turi teisę žinoti, kokie klausimai, turintys poveikį jų teisėms, aptariami su užsienio jėgomis. Neteigiama šiuo atveju ir to, kad kiekvienas Europos Parlamento narys turėtų viešinti savo elektroninio pašto turinį. Jei kas nors to bijo, tikrai nėra jokio poreikio bijoti.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, skaidrumo ir galimybės piliečiams susipažinti su dokumentais klausimas Europos Sąjungoje, be jokios abejonės, yra svarbus, nes žmonės visoje Europoje dar vis labai nepatenkinti Europos integracijos politika.

Būtent taip yra Austrijoje, kur didelė dalis gyventojų nepatenkinti Europos Sąjunga arba skeptiškai ją vertina, nes jiems atrodo, kad nėra skaidrumo ir nėra galimybės susipažinti su politika. Lisabonos sutarties parengimo, o tada stūmimo procesas, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir vyriausiosios įgaliotinės išrinkimu, sudarė piliečiams įspūdį, kad jie negali matyti, kas vyksta, kad nėra skaidrumo ir jie neturi jokio supratimo, kodėl tai padaryta. Manau, kad jei Lisabonos sutartis turi būti naudinga Europos piliečiams, svarbu, kad leistume žmonėms jausti, kad jie gali nustatyti, kas Europos Sąjungoje priima sprendimus, kodėl ir kaip tai daroma.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman, autorius. – Pone pirmininke, manau, kad būtina iškelti du klausimus.

R. Sommer vis dar salėje, taigi manau, kad būtų tinkama, net jei ji nesiklauso, atsakyti į tai, ką ji sakė. Ji pateikė nemažai kaltinimų. Vienas iš jų – aš elgiausi neskaidriai. Norėčiau pataisyti tai ir pasakyti, kad visos frakcijos ir visi pranešėjai buvo kviesti į visus posėdžius. Tais kartais, kai jie negalėdavo dalyvauti, posėdžiuose jų pozicijoms ištikimai atstovauta. Vėliau visi sprendimai pateikti visiems šešėliniams pranešėjams ir visoms frakcijoms.

Siūlyta, kad kas nors turėtų atsiimti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuri, R. Sommer nuomone, yra nedemokratinė ir neskaidri ir apie kurią jos frakcija nieko nežinojo. Ką gi, man tai įdomu, nes šią popietę kalbėjausi su jos frakcija, PPE, dėl jų pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl žodinio klausimo projekto. Taigi man belieka galvoti, kad ji buvo blogai informuota, ir apskritai aš laukiu nuoširdžių ir sąžiningų derybų su PPE ir visomis kitomis frakcijomis.

Galiausiai tai buvo mano klaida. Tai paskutinis kartas, Komisijos nare M. Wallström, ir aš susitiksiu akis į akį čia, salėje, ir tik norėjau pasakyti, jei leisit, kad aš ir Parlamentas niekada neabejojome jūsų įsipareigojimu atvirumui ir skaidrumui. Jūs absoliučiai teisi: visada turėjome kovoti dėl savo vietos mūsų institucijoms ir jūs puikiai kovojote dėl savosios ir niekada nenukrypote nuo atvirumo ir skaidrumo principo.

Jūs esate ir, esu tikras, būsite puiki valstybės tarnautoja, turinti pavyzdinę charakteristiką. Niekada nevengėte daryti to, kas jums atrodė tinkama, teisinga ir padoru, ir norėčiau padėkoti jums žmonių, kurie neturėjo privilegijos su jumis susitikti, vardu.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas.(SV) Pone pirmininke, teisės aktas, susijęs su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, kitaip tariant, tai, ką mes šiuo atveju vadiname Reglamentu (EB) Nr. 1049, mums puikiai pasitarnavo. Labai didžiuojuosi, kad jam rengiantis vaidmuo teko ir man, kartu su M. Cashmanu, prisidedant ir Komisijai, kuriai atstovavo M. Wallström.

Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę žengti dar vieną žingsnį ir išplėsti aprėptį. Tai labai teigiamas dalykas. Apgailestauju, kad rudenį nebuvo galima inicijuoti tarpinstitucinio dialogo su Europos Parlamentu. Prieš tęsdami laukėme Europos Parlamento nuomonės. Manau, kad pirmininkausiančiai Ispanijai taip pat reikės šiek tiek nurodyti Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu, kad būtų galima judėti į priekį tarpinstitucinėse derybose.

Kol to laukiama, daug ką reikia padaryti. Ir M. Wallström, ir D. Wallis paminėjo mūsų šio ryto susitikimą, kuris yra apčiuopiamas būdas skatinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su dokumentais ir siekti, kad mūsų institucijos taptų palankesnės naudotojams. Vienas iš dalykų, dėl kurių diskutavome, buvo, kaip galėtume pasinaudoti savo kompiuterinėmis sistemomis taip, kad piliečiai, žurnalistai, NVO ir kiti galėtų stebėti teisės akto rengimo eigą nuo Komisijos pasiūlymo iki pat galutinio balsavimo dėl jo.

Manau, kad tai labai padėtų didinti ES supratimą ir išmanymą bei pasitikėjimą ja. Kaip jau sakyta, skaidrumas geras dalykas ir jis būtinas bei svarbus. Jis padidina sprendimų veiksmingumą, pasitikėjimą sprendimais ir mažina klaidų riziką ir įtarimus.

Jei ES teisėtumas sprendimų atžvilgiu didės, tai taip pat bus gerai ir mūsų sprendimų kokybei. Todėl puiku, kad Europos Parlamentas diskutuoja šiuo klausimu, ir aš tikiuosi, kad šio klausimo bus toliau imamasi, net jei Tarybai pirmininkaujanti Švedija ir neturės galimybės tai padaryti. Labai dėkoju M. Cashmanui ir Parlamentui už šio klausimo iškėlimą.

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, tai buvo labai veiksmingas būdas truputį suminkštinti mano širdį, nes dabar kalbu paskutinį kartą. Negalėjau pasirinkti geresnės temos, kuria paskutinį kartą kalbėčiau Europos Parlamente ir kuri, tikriausiai, susijusi su atvirumu ir skaidrumu.

Leiskite pasakyti kelis pagrindinius faktus. Europos Komisija pateikė pasiūlymą. Tai vienintelis pateiktas pasiūlymas. Mes tai padarėme priimdami naują redakciją, o tai reiškia, kad manome, jog pagrindiniai šiame reglamente išdėstyti principai yra pagrįsti; taigi jie geri. Galime juos naudoti, bet turime juos sušiuolaikinti, atnaujinti ir padaryti veiksmingesnius. Tai visa už šio naujos redakcijos slypinti mintis.

Mūsų požiūris į kelis dalykus – kaip apibrėžti dokumentus ir kt. – šiek tiek skyrėsi, bet tai tik panašu į derybas, kurias turime pradėti, ir turime pasiekti, kad reikalai pajudėtų į priekį. Tam padaryti mums reikia pirmojo svarstymo Parlamente. Tai pagrindinė mūsų mintis.

Taip pat manome, remdamiesi nauja sutartimi, kad galime tai padaryti išplėsdami šio reglamento taikymo sritį. Tai pagrindinis skirtumas, kaip mes tai matome Komisijoje. Dabar jis bus taikomas visoms Europos Sąjungos įstaigoms, agentūroms ir pan. Štai kur šiandien esame, taigi tikimės, kad Parlamentas kuo skubiau atliks pirmąjį svarstymą. Tada galėtume taip pat išklausyti Tarybos nuomones, kad galėtume pradėti tinkamas diskusijas ir derybas ir galiausiai priimti sprendimą.

Dėl keleto labai svarbių klausimų, kuriuos jūs, pone M. Casmanai, iškėlėte savo pranešime: manau, kad yra kitų priemonių, kuriomis galėtume pasinaudoti, nes tai šiek tiek peržengia šio reglamente taikymo srities ribas. Tačiau tai vis tiek labai svarbios iniciatyvos. Jos susijusios su registrais, su dalykais, apie kuriuos diskutavome, – pvz., šiandien, – kur galėtume didinti atvirumą ir skaidrumą kitais būdais ir ne tik reglamentu. Šiuo klausimu tęsime darbą. Žinau, kad jums tai nelabai patinka, bet ėmiausi iniciatyvos parengti atvirumo veiksmų planą, kurio dalis šiandien aptarėme, kuriame galėtume sujungti pastangas atvirumo ir skaidrumo srityje, jas tęsti ir kovoti už tai.

Ta pozityvia gaida – tikrai norėčiau, kad ji būtų pozityvi – norėčiau padėkoti jums visiems, taip pat norėčiau pasinaudoti galimybe pasakyti jums visiems „Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų naujųjų metų“.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Leiskite man pasinaudoti proga dar kartą jums padėkoti už mūsų bendradarbiavimą visus tuos metus. Linksmų šv. Kalėdų ir kuo geriausios kloties jums.

Gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), pateiktus pagal 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. (PL) Pone pirmininke, manau, kad susipažinimo su ES organų ir institucijų dokumentais klausimas, kuriuo šiandien čia diskutuojame, yra labai svarbus Europos Sąjungos teisėkūros atžvilgiu, todėl labai svarbu užtikrinti skaidrumą, kad kiekvienas ES pilietis galėtų susipažinti su dokumentais, kuriuos, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 3 dalyje, sudaro ne tik galiojantys teisės aktai, bet ir jų projektai. Vadinasi, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, gyvenantis arba turintis registruotą buveinę Europos Sąjungoje, gali daryti tiesioginę įtaką naujiems teisės aktams; tai tam tikros formos viešoji kontrolė. Šiuo metu galiojančiu Reglamentu Nr. 1049/2001 užtikrinama pakankama galimybė susipažinti su ES dokumentais, bet, 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turime priimti ypatingą iššūkį, nes padidėjo ES piliečių vaidmuo ir tikrasis jų dalyvavimas. Taigi, neribotos galimybės susipažinti su dokumentais yra svarbus būsimos ES formos ir funkcijos rodiklis.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika