Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2009 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Naujas ES veiksmų planas dėl Afganistano ir Pakistano (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Komisijos ir Tarybos pareiškimai apie naują ES veiksmų planą dėl Afganistano ir Pakistano.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström , einanti Tarybos pirmininkės pareigas. (SV) Ponia pirmininke, problemos, su kuriomis susiduria Afganistanas ir Pakistanas, žinoma, kelia rūpestį visam pasauliui. Smurtinis ekstremizmas plinta už regiono ribų. Afganistane auginami ir gaminami narkotikai patenka į Europos gatves. Vienas iš mūsų įsipareigojimo motyvų – poreikis užtikrinti, kad Afganistanas ir Pakistanas netaptų saugiu rojumi teroristų veiklai ir organizuotam nusikalstamumui. Kartu, žinoma, norime padėti Afganistano ir Pakistano gyventojams sukurti šalis, kuriose būtų geriau gyventi.

Daug dėmesio skiriama Afganistanui. Daugelis mūsų šalių toje valstybėje turi karinių pajėgų ir nemažai civilių darbuotojų. Pakeisti padėtį Afganistane – didelis iššūkis. Pakistanas taip pat kelia didelių problemų. Afganistano konfliktas nebus išspręstas, jeigu nesuvaldysime padėties Pakistane, ir atvirkščiai.

Reikia bendros iniciatyvos. Visi turime nuveikti daugiau ir tai daryti geriau. Birželio mėn. Taryba paprašė Tarybos sekretoriatą ir Komisiją pateikti konkrečių rekomendacijų ir nurodyti politinius prioritetus, kaip didinti ir plėsti mūsų aktyvumą tame regione. Rezultatas buvo ES veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti ES veiksmus Afganistane ir Pakistane. Jis buvo priimtas spalio mėn. Manau, kad šis veiksmų planas – gera priemonė. Jau sukurta pagrindinė strategija. Vadovaudamiesi veiksmų planu, galėsime pritaikyti dabar naudojamas priemones mūsų politiniams prioritetams pasiekti.

Planas grindžiamas dabartiniais mūsų įsipareigojimais, jame nustatyti tam tikri prioritetai. Tai sritys, kuriose, manome, ES priemonės gali būti veiksmingiausios. Tai darydami stipriname savo įsipareigojimus ir bendromis jėgomis reaguojame į Afganistano ir Pakistano patiriamus iššūkius. Be to, taip regionui nusiunčiama žinia, kad esame pasirengę laikytis savo veiksmų krypties. Regioninė perspektyva svarbi, todėl veiksmų plane daug dėmesio skiriama būtent regioniniam bendradarbiavimui.

Afganistane prasideda svarbus laikotarpis. Nebereikia toliau aptarinėti rinkimų proceso. Jis jau praeityje. Buvo daug trūkumų ir tikimės, kad tai nebepasikartos. Manau, kad tokia ir Afganistano gyventojų nuomonė. ES pasirengusi padėti atlikti likusį darbą, be kitų dalykų, grindžiamą ir ES rinkimų stebėtojų rekomendacijomis. Tikimės, kad greitai bus sudaryta nauja vyriausybė. Tai – galimybė susitarti dėl naujos darbotvarkės ir naujojo Afganistano vyriausybės bei tarptautinės bendruomenės susitarimo. Džiugu, kad prezidentas H. Karzai savo inauguracijos kalboje pažadėjo naują pradžią. Tikimės, kad greitai Londone vyksianti konferencija bus tam tikra diplomatinė paskata.

ES iš prezidento H. Karzai'iaus ir jo vyriausybės tikisi tvirto įsipareigojimo ir lyderystės. Apie penkerius metus be pokyčių negali būti ir kalbos. Dabar visas dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti, kad Afganistano valstybė laipsniškai prisiimtų daugiau atsakomybės, o tarptautinė bendruomenė pradėtų atlikti tik pagalbinį vaidmenį. Tai nereiškia, kad bus išvestas personalas. Kitais metais Afganistane tarptautinių darbuotojų gerokai padaugės. JAV siunčia papildomus 30 000 darbuotojų, kurie prisijungs prie šalyje jau esančių 68 000. Kitos NATO šalys ir sąjungininkai pažadėjo papildomai atsiųsti bent 7 000 darbuotojų, be 38 000 jau ten esančių.

Kartu su šiuo kariniu įsipareigojimu turi būti įgyvendinamos atitinkamos civilinės iniciatyvos. Kariuomenė iš Afganistano nebus išvesta ilgam, jeigu nebus sukurta civilinių stabilumo pagrindų. Veiksmingos valstybės institucijos, geresnės valdymo formos, būtinoji socialinė apsauga, teisinės valstybės principai ir veikianti pilietinė valstybė nė kiek ne mažiau svarbu nei griežtas saugumas. Niekas tuo neabejoja. Saugumas turi būti neatskiriamas nuo gero valdymo ir plėtros. Mes Afganistanui įsipareigojame ilgam. Vis dėlto Afganistano gyventojai turi užtikrinti, kad gyvenimo lygį pagerintų jų pačių vyriausybė, ne tarptautinės organizacijos. Tai vienintelis būdas pasiekti, kad gyventojai vėl pradėtų pasitikėti savo lyderiais. Tarptautinė bendruomenė ten yra. Turėsime nuveikti daugiau ir tai daryti geriau. Turime remti vykstantį procesą – „afganizacijos“ procesą, tokį svarbų šiai šaliai.

Tai mūsų veiksmų plano pagrindas. Stipriname ES pastangas kurti Afganistano pajėgumus ir bendradarbiaujame su vyriausybe siekdami skatinti veiksmingas vietos ir regioninio lygmens valstybės institucijas, iš kurių būtų galima pareikalauti atsakomybės. Manome, kad labai svarbus teisinės valstybės principas, geras valdymas, kova su korupcija ir žmogaus teisių padėties gerinimas. Dar viena prioritetinė sritis Europai – žemės ūkis ir kaimo plėtra. Labai svarbu, kad pagerėtų didžiosios daugumos afganistaniečių, gyvenančių kaimo vietovėse, gyvenimo lygis. Taip pat esame pasirengę remti afganistaniečių vadovaujamą buvusių kovotojų reabilitacijos procesą. Tiems, kas praeityje dalyvavo konflikte, turi būti pasiūlyta alternatyvų. Žinoma, didžiausia pirmenybė darbotvarkėje bus teikiama ir siekiui remti rinkimų sistemą.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Pakistaną. Pakistanas – šalis, kurioje per pastaruosius keletą metų vyko nemažai pokyčių. 2008 m. rinkimais buvo grąžinta demokratija ir civilinis valdymas. Perėjimas prie demokratijos buvo įspūdingas. Vis dėlto demokratija dabar yra trapi ir nestabili. Tuo pat metu tikra grėsme taikai ir stabilumui šioje šalyje tapo Pakistano Talibanas. Praeina vos savaitė ir žiniasklaidoje vėl pranešama apie tolesnius savižudžių išpuolius. Praėjusią savaitę per kovotojų grupuočių išpuolius žuvo daugiau kaip 400 žmonių.

ES nori padėti remti civilines Pakistano institucijas. Itin svarbu vadovautis mūsų 2008 m. rinkimų stebėtojo Michaelo Gahlerio rekomendacijomis. Jose numatyti būsimos demokratijos, rinkimų reformos ir institucijų kūrimo pagrindai. Pakistano vyriausybė žino, kad tai turi būti padaryta. Ji mums turi nurodyti sritis, kuriose nori bendradarbiauti. ES plėtos strateginę partnerystę su Pakistanu, kuri numatyta 2009 m. birželio mėn. vykusiame sėkmingame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime. Norime stiprinti demokratiją ir pasiekti stabilumą. Todėl kuriame pilietinę valstybę, kovojame su terorizmu ir skatiname prekybą. Žinoma, vienas iš svarbiausių šio darbo elementų – veikianti vyriausybė, prisiimanti atsakomybę už savo žmones ir rodanti lyderystę, reikalingą, kad šalis judėtų į priekį.

Bendradarbiaudama su Pakistano vyriausybe ES rems šalies demokratinių institucijų ir organų stiprinimą. Tai bus daroma ir pasitelkiant ekonomikos plėtrą bei prekybą. Džiaugiamės, kad Pakistanas imasi didesnės atsakomybės už savo paties saugumą. Tikimės, kad ši šalis tuo pačiu požiūriu vadovausis ir kovodama su visų formų terorizmu, įskaitant kovotojus, Pakistano teritorijoje besirengiančius išpuoliams Afganistane. Vyriausybės pastangos kovoti su Pakistano Talibanu yra teigiamas žingsnis. Kartu turi būti apsaugoti civiliai ir laikomasi tarptautinės teisės. Be to, vyriausybė turi suvokti, kad paveiktose vietovėse reikia humanitarinės pagalbos ir atstatymo priemonių.

Turime vykdyti tolesnius savo operacijų Afganistane ir Pakistane veiksmus. ES jau nemažai prisideda sprendžiant regiono problemas, taip bus ir toliau. Daug pasiekta abiejose šalyse – ir Afganistano bei Pakistano pastangomis, ir tarptautinės bendruomenės veiksmais. Vien strategijomis ir dokumentais padėtis nebus pagerinta. Kartu su mūsų partneriais Afganistane ir Pakistane laikas juos įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, paskirtoji Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Leiskite pradėti nuo Afganistano. Mūsų santykiai su juo pasiekė svarbų etapą. Savo būsima parama turime padėti kurti vyriausybę, reaguojančią į afganistaniečių poreikius ir problemas. Turime dirbti esant tokiai padėčiai, kokia yra, ir kartu stengtis daryti jai įtaką, nes padėtis nestabili. Būtent tai bus sprendžiama tarptautinėse konferencijose, pradedant kitą mėnesį Londone vyksiančia konferencija.

Esame pasirengę skirti daugiau išteklių. Komisija trečdaliu, iki 200 mln. EUR, didina vystymosi pagalbą. Mums reikia šių papildomų išteklių, kad pakartotume sėkmingas istorijas, pvz., pirminės sveikatos priežiūros plėtros, į ją įtraukiant 80 proc. afganistaniečių, istoriją, įskaitant daug geresnį moterims ir mergaitėms pasiekiamą gydymą, ir pastaruoju metu pasiektus rezultatus iš provincijų išgyvendinant aguonas. Mūsų valstybės narės taip pat įsipareigojo padėti stiprinti mūsų įgyvendinamą policijos mokymo programą.

Bet visa tai – tik pradžia. Turime tai įgyvendinti kaip nuoseklaus ES įnašo į koordinuojamą tarptautinį atsaką dalį. Svarbiausias šio atsako aspektas – kad afganistaniečiai bendradarbiautų su JT.

Spalio mėn. Tarybai priėmus veiksmų planą įgyjame galimybę tai padaryti. Šiuo planu kartu su JAV veiksmais ir NATO saugumo operacijomis regionui ir tarptautinei bendruomenei siunčiama patikima žinia apie mūsų įsipareigojimą. Žinoma, juo taip pat suderinami prezidento H. Karzai‘iaus išdėstyti prioritetai, visų pirma geresnio valdymo ir kovos su korupcija srityje.

Plane patvirtinama, kad ir toliau daugiausia dėmesio skirsime pagrindinėms sritims, pvz., teisinės valstybės principams įgyvendinti ir žemės ūkiui.

Jau padedame vyriausybei gerinti Kabulo administravimo institucijų darbuotojų gebėjimus. Dabar pradėsime šiuos gebėjimus skleisti ir į provincijas, kad padėtume afganistaniečiams tvarkyti savo reikalus ir užtikrinti, kad vyriausybė jiems teiktų paslaugas ir kad šios paslaugos būtų pastebimos.

Plane leidžiama suprasti, kad remsime sukilėlių, pasirengusių reaguoti į prezidento Karzai'iaus raginimą bendradarbiauti su jo vyriausybe, integraciją.

Europos rinkimų stebėjimo misija šiandien Kabule pristato savo ataskaitą ir norėčiau pripažinti T. Bermano ir jo grupės darbą, gerai atliktą itin sunkiomis aplinkybėmis. Užtikrinsime, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų, nes aišku, kad vyriausybės ir politinės sistemos patikimumas priklauso nuo visapusiškos rinkimų sistemos reformos.

Galiausiai Afganistano klausimu noriu pasakyti svarbiausią dalyką – mes integruojame ten esančius savo darinius. Valstybės narės suderins politikos priemones su šioms priemonėms skiriamais ištekliais ir tikiuosi, kad ES specialiojo įgaliotinio ir ES delegacijos vadovo pareigos kuo greičiau bus sujungtos į vieną pareigybę. Tai mums padės sukurti nuoseklią metodiką, galinčią būti pavyzdžiu kitur.

Pereinant prie Pakistano, didžiausias mūsų rūpestis ir interesas – kad Pakistanas taptų stabilia demokratine valstybe, kurioje nebūtų teroro ir kuri kartu su savo kaimynais galėtų gintis nuo bendrų pavojų.

Veiksmų plane tai pabrėžiama ir remiamasi birželio mėn. vykusiame ES ir Pakistano aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtais dabartiniais įsipareigojimais, įskaitant įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos, paramos rekonstrukcijai, pagalbos policijai ir teismams, demokratinių institucijų ir pilietinės visuomenės stiprinimo siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat dėl prekybos ir socialinės ir ekonominės raidos susitarimų. Toliau remsime 2008 m. rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijų įgyvendinimą.

Veiksmų planui įgyvendinti skiriama nemažai finansinių išteklių – beveik 500 mln. EUR iki 2013 m. skiria Komisija ir 100 mln. EUR paskolą atsinaujinantiems energijos ištekliams plėtoti skiria Europos investicijų bankas, taip pat įsipareigojama gerinti prekybos ir politinius santykius. Veiksmų plane taip pat nurodomas aktyvesnis dialogas visais šiais klausimais ir kitais metais, Taryboje pirmininkaujant Ispanijai, turėtų būti surengtas antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas.

Be to, veiksmų plane aiškiai išdėstoma, kad Europos Sąjunga, pasinaudodama savo praktinėmis regioninės integracijos žiniomis, padės Afganistanui, Pakistanui ir jų kaimynams užmegzti ekonominius santykius, visų pirma su Indija. Dabartinės įtemptos padėties per naktį neištaisysi, bet turime pradėti įveikti nepasitikėjimą. Galima šio regioninio bendradarbiavimo nauda prekybai ir investicijoms pranoktų visa, ką mes, kaip Europos Sąjunga, galime padaryti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad plano dėl Afganistano ir Pakistano įgyvendinimas būtinas būsimai mūsų veiklai šiose šalyse. Tai – bendras valstybių narių ir ES institucijų uždavinys ir pirmasis toks, kuriam pavykus bus galima lengviau formuoti tarptautines civilines priemones krizėms, kurios iki šiol daugiausia laikytos karinėmis, įveikti.

Veiksmų planas yra didelis įsipareigojimas ne tik Afganistanui ir Pakistanui, bet ir visai Pietų ir Vidurio Azijai. Vis dėlto turime perduoti ne tik idėjas: reikia tinkamų žmonių, tinkamų gebėjimų ir norint, kad tie žmonės dirbtų, būtinas saugumas. Griežtesnių politinių veiksmų turi imtis priimančių šalių vyriausybės, o pagalbos teikėjai, net ir valstybės narės tarpusavyje, turi geriau koordinuoti savo veiksmus.

Pietų Azija su ekstremizmu susiduria kasdien, ar tai būtų mūšio laukas Helmande arba Pešavaro, Lahoro ir Ravalpindžio gatvės. Vien kariniais veiksmais to neįveiksime, turime padėti kurti saugią ir patikimą aplinką be įtampos ir nelygybės, nes įtampa ir nelygybė kursto ekstremizmą.

Europa gali daug ko pamokyti iš savo patirties. Veiksmų plane mums suteikiama galimybė pasinaudojant šia patirtimi padėti kitiems ir tikiuosi, kad Parlamentas jį parems.

 
  
MPphoto
 

  Ioannis Kasoulides, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, Afganistane buvo siekiama kovoti su Talibanu, teikiančiu saugų prieglobstį organizacijai Al-Qaeda. Afganistanas jau nėra saugus prieglobstis, bet Talibano sukilėliai nenugalėti, nes paaiškėjo, kad pergalės negalima pasiekti vien karinėmis priemonėmis ir kad per didelis pasitikėjimas karine galia – sukilėlių žudymas – davė priešingų rezultatų.

Pakeista strategija siekiama apsaugoti gyventojus, sukurti afganistaniečių saugumo pajėgumus, sudaryti geresnes galimybes įtvirtinti gerą valdymą centriniu ir pirmiausia vietos lygmeniu, taip pat skatinti vystymąsi. Esant šiai padėčiai reikia skatinti afganistaniečių vadovaujamą susitaikymo procesą tiems Talibano sluoksniams, kurie dėl ypatingų aplinkybių pateko ne į tą pusę.

ES veiksmų plane sprendžiamos visos šios problemos, ES gali atlikti svarbų vaidmenį nekarinėse srityse. Vis dėlto tikėjausi daugiau dėmesio jūsų, ministre, paminėtam narkotikų klausimui ir griežtesnių įspėjimo žodžių dėl korupcijos ir blogo valdymo.

O dėl Pakistano, tai veiksmų planui reikia sakyti „taip“. Abu atvejai tarpusavyje susiję ir bet kurio iš jų sėkmė priklauso nuo abiejų sėkmės. Pakistanui turėtų būti sudaryta galimybė deramai kovoti su sukilėlių srautais iš Afganistano. Galiausiai norint užtikrinti, kad amžinas Indijos ir Pakistano tarpusavio nepasitikėjimas netaptų kliūtimi bendrai sėkmei, reikalinga diplomatija.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, S&D frakcijos vardu. (IT) Ponia pirmininke, ministre, vyriausioji įgaliotine, ponios ir ponai, šiose diskusijose Europos Parlamentas siekia toliau svarstyti Europos vaidmenį regione, kuris itin svarbus norint užtikrinti visos planetos saugumą ir stabilumą.

Prezidento B. Obamos paskelbtoje ir vėlesniame Tarptautines saugumo paramos pajėgas (angl. ISAF) sudarančių šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime dar aiškiau išdėstytoje naujojoje karinėje strategijoje naujų pajėgų siuntimas susiejamas su pagrindiniu tikslu – saugoti gyventojus ir stiprinti saugumo pajėgų ir Afganistano institucijų pajėgumus. Šiais lauktais esminiais pokyčiais atsižvelgiama į tradicinių karinių veiksmų, sutelktų vien į Talibano partizanų veiklos malšinimą, betiksliškumą, netgi, sakyčiau, priešingus rezultatus.

Vis dėlto norint užtikrinti, kad ši nauja kryptis būtų produktyvi ir skatintų kurti saugų, klestintį, stabilų ir be kitų pagalbos apsieinantį Afganistaną, labai aišku, kad karinį tarptautinės bendruomenės intervencijos aspektą turi papildyti vis didesni įsipareigojimai civilinėse ir politinėse srityse. Turime ne tik skatinti ekonomikos plėtrą ir stiprinti institucijas, valdymą ir teisinės valstybės principus, bet ir sudaryti sąlygas Pakistano vidaus susitaikymui, padėti ten stabilizuoti padėtį.

Būtent tokia yra Europos Sąjungos vieta ir vaidmuo. Europa šiame regione jau kurį laiką turi nemažų įsipareigojimų: 1 mlrd. EUR per metus Afganistane, 300 mln. EUR Pakistane, EUPOL misija, nepaisant personalo problemų atliekanti nepaprastai vertingą darbą, tarptautinė rinkimų stebėjimo misija ir, žinoma, konkrečių valstybių įsipareigojimai ISAF misijai.

Atsižvelgiant į tai, kiek žmogiškųjų ir finansinių išteklių skiriama, vis tiek matyti, kad Europa šiame regione mažai ką tesugeba iš esmės pakeisti. Todėl turime stiprinti savo iniciatyvą, kitaip tariant, Europos lyderystę, kad civilinės strategijos ir politinio sumanymo požiūriu ji būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė. Šiuo aspektu veiksmų planas yra svarbus žingsnis pirmyn, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija jį remia ir reikalauja jį ryžtingai įgyvendinti.

Kartu mums įdomu, ar plane nustatytiems tikslams įgyvendinti taip pat būtina įvardyti ad hoc priemones ir pageidautina apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti tikslų ir įtvirtinti Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) EUPOL misijos priemonių. Europos Parlamentas pasirengęs remti Europos Sąjungos veiksmus visose šiose srityse.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, susirinkome svarstyti ES veiksmų plano dėl Afganistano ir Pakistano. Šio Parlamento Užsienio reikalų komitetas suteikė man galimybę būti pranešėju apie naująją strategiją dėl Afganistano.

Mums reikalinga nauja civilinė strategija – arba turbūt reikėtų sakyti, reikia apskritai turėti strategiją – nes iki šiol ES intervencija į tą šalį nebuvo pakankamai nuosekli ir veikiausiai turėjo labai mažą poveikį. Bijau, ponia C. Ashton, kad negaliu pritarti pradiniam jūsų pareiškimui apie Afganistaną, nes jis per daug bendras, per daug biurokratiškas, per mažai sutelktas – kaip ir dabartinis veiksmų planas. Manau, jog Parlamentas turi prisidėti, kad ši strategija taptų tvirtesnė ir nuoseklesnė.

Bandau sudėlioti visą reikalingą informaciją. Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog aiškėja, kad labai sunku gauti net ir pačius bendriausius duomenis apie tai, kiek ES išleido Afganistane po 2001 m. okupacijos, kur buvo pristatyta ES pagalba ir kokia pagalbos dalis įtraukta į apskaitą. Žinome, kad kasmet ten išleidžiama beveik 1 mlrd. EUR, o tai didelė suma. Afganistano BVP yra tik 6,9 mlrd. EUR. Todėl mūsų civilinė pagalba atitinka daugiau kaip 20 proc. metinio Afganistano BVP – tokiais pinigais, jeigu jie bus tinkamai naudojami, galima pakeisti šalies likimą.

Antra, bandydamas parengti naująją strategiją dėl Afganistano, pirmiausia stengsiuosi nustatyti, kokių interesų ES turėjo šioje srityje ir kokie jie turėtų būti. Dalyje savo pranešimo kalbėsiu apie opiumo aguonų auginimo nutraukimą pasitelkiant alternatyvią vystymosi strategiją.

 
  
MPphoto
 

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, manau, kad veiksmų plane yra sveikintinų dalykų, bet, kaip teisingai nurodė kolegos, esama ir tam tikrų neatsakytų klausimų.

Manau, kad svarstydami šį klausimą visada turime atsižvelgti į tam tikrą problemą – anksčiau nepakankamai įvertinome ir dabar kartais esame linkę nepakankamai įvertinti kasdienę Afganistano ir Pakistano žmonių tikrovę – daugybę mirties atvejų, tikslinius Hazaros gyventojų žudymus, pvz., tam tikrose Pakistano dalyse, išpuolius prieš mergaičių mokyklas, policiją ir daugelį kitų.

Neseniai Afganistano policija mums buvo apibūdinta kaip iš esmės Talibano patrankų mėsa. Manau, kad daugelis mūsų vis dar svarstome, ką gi tikėjomės pasiekti ten eidami. Dėl tarptautinio atsako tai džiaugiuosi girdėdama, kaip Komisijos narė kalba apie bendradarbiavimo pradžią, pirmiausia minėdama Indiją. Regioninis požiūris svarbu ir tikiuosi išgirsti, kaip ketiname elgtis su kitomis tikros įtampos zonomis, pvz., Kašmyru, kuris, kaip mums neseniai sakė Afganistano ambasadorius, kelia problemų viskam, ką žmonės šiame regione stengiasi daryti.

Taip pat turime svarstyti, kokią veiksmingą paramą teikiame daugeliui tūkstančių perkeltųjų asmenų, visų pirma Pakistane, ir pasimokyti iš savo neaktyvumo tų, kurie praeityje buvo perkelti prie Pakistano ir Afganistano sienų, atžvilgiu, kad būtų užpildyta tuščia vieta. Todėl tikrai turime atkreipti dėmesį į švietimą ir patenkinti tuos perkeltuosius prižiūrinčių gyventojų poreikius.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, negalime sau leisti, kad NATO ir ISAF karinė misija Afganistane patirtų nesėkmę. Turėdama pakankamai politinės valios, tinkamą karinę įrangą ir daugiau karių iš visų valstybių narių, NATO gali nugalėti Talibaną ir, žinoma, tai reikia derinti su „širdžių ir protų“ kampanija. Bet kaimyninis Pakistanas gali tapti besiformuojančia katastrofa – branduolinių ginklų valstybe, kamuojama islamiško suradikalėjimo, korupcijos ir silpnų lyderių, kuriems mes dėl strateginių priežasčių vis tiek turime padėti.

O, pvz., Pakistano vidaus saugumo institucijų elementai seniai įtariami teikę netiesioginę paramą Afganistano Talibanui ir tik dabar nenoriai pripažįsta, kokių pavojų šalies viduje kelia toks požiūris. Pakistano keliama grėsmė Indijai ir Kašmyrui, pirmiausia teikiant prieglobstį teroristams, yra pavojinga ir visam regionui.

Jeigu norima Pakistanui ir toliau teikti karinę ES šalių pagalbą džihadistų teroristų sukilimų slopinimo operacijoms ir ES ekonominę pagalbą, jis turi pateikti tvirtų kaip plienas garantijų, kad ši pagalba nebus nukreipta įprastinėms jo pajėgoms prie Indijos sienos stiprinti.

Galiausiai labai didelis Pakistano ir Afganistano nestabilumo ir mūsų demokratinės sąjungininkės ir partnerės Indijos, kuri nusipelno visiškos ES paramos, stabilumo kontrastas.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, ponia paskirtoji Komisijos pirmininko pavaduotoja, mano frakcija niekada nerėmė ankstesnio Jungtinių Valstijų prezidento G. Busho strategijos Afganistano atžvilgiu. Mes jos niekada nerėmėme ir laikas parodė, kad mes teisūs.

Afganistanas dabar turi korumpuotą, neteisėtą vyriausybę, esama nekaltų aukų ir visiškai nepasikeitė moterų padėtis. Todėl būtų logiška pakeisti strategiją nauja ir apgailestaujame, kad prezidentas B. Obama pasirinko karinį sprendimą ir ketina siųsti papildomus 30 000 karių. Manau, kad Europos Sąjunga neturėtų vadovautis tokiu veiksmų pavyzdžiu, nes kyla tikras pavojus, kad XXI a. Afganistane sukursime naująjį Vietnamą.

Istorija parodė, kad Afganistane karinis sprendimas negalimas. Turi būti sustiprintas bendradarbiavimas ir labiau stengiamasi rasti diplomatinį sprendimą. Turime nuspręsti taikydami vidaus sprendimus Afganistane laikytis tarptautinės teisės – ir pačioje konflikto zonoje, ir geostrateginiu požiūriu.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, prieš keletą savaičių man teko malonumas susitikti su kai kuriais iš Afganistano grįžtančiais Jungtinės Karalystės kariais ir, kaip ir daug kartų anksčiau, girdėjau tą pačią istoriją – mes per mažai aprūpinti. Vis dėlto šiai korumpuotai institucijai Jungtinė Karalystė kasdien moka po 45 mln. GBP. Tam tikrą tų pinigų dalį būtų geriau išleisti mūsų pajėgoms Afganistane, pajėgoms, kurios tiesiogiai moko Afganistano policiją ir kt., apginkluoti.

Kaip sakė kai kurie iš jūsų, visiška tiesa, kad tai svarbus pasaulio regionas ir svarbi sritis, kurioje mes galime būti priversti daryti pažangą.

Man kelia rūpestį tai, kad atsakomybės besikratanti mūsų vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Cathy Ashton neturi patirties – tos patirties neabejotinai ne ką daugiau kaip už keletą rublių. Mums reikia ko nors labiau patyrusio. Ji neturi užsienio reikalų ministerijos patirties, niekada nebuvo užsienio reikalų ministrė ir manau, kad niekada nedirbo net pagalbine kelionių agentūros darbuotoja. Baikit! Tai subtilus darbas, darbas, kuriuo reikia keisti padėtį į gerą ir ji tiesiog neturi pakankamai patirties.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Tarybos išvados apie Afganistaną yra džiugus kontrastas su agresyviu Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės požiūriu. Įvertinus atidžiau, jos iš tikrųjų yra naivių ir sudėtingų metodų mišinys. Taryba visiškai naiviai bando pasodinti trapią Vakarų demokratijos gėlę nesvetingame Afganistano gentinės santvarkos dirvožemyje. Tai neįmanoma, nes visuomenė vertikaliai pasidalijusi ir vyrauja ne asmeniniai sprendimai, o lojalumas savo genčiai. Taryba nori panaikinti korupciją, bet paprasčiausiai nesupranta, kad biurokratinio objektyvaus sprendimų priėmimo ir finansų valdymo bei išteklių paskirstymo sprendimų modelio tikrai nebus laikomasi. Ne todėl, kad afganistaniečiai būtų iš prigimties nesąžiningi, o todėl, kad Afganistano genčių visuomenė rūpinimąsi savo šeimos ir genties gerove laiko savaime suprantama dorybe.

Taryba norėtų kovoti su opiumo aguonų gamyba. Vis dėlto Talibano pašalinimas iš vyriausybės nebuvo geriausias būdas tai gamybai sumažinti. Talibano vyriausybė ją sumažino 90 proc., bet nuo invazijos į Afganistaną pradžios Afganistanas vėl yra pirmaujantis pasaulio opiumo gamintojas. Pranešime sakoma: „Nesaugumo Afganistane negalima sumažinti vien karinėmis priemonėmis“. Tai reiškia ne ką kita, o tik tai, kad kariniai veiksmai turi atlikti teisėtą funkciją. Mano nuomone, jie šios funkcijos neturi atlikti. XIX a. ir XX a. pradžioje mums nepavyko trys karai prieš Afganistaną; tikrai turėjome pasimokyti.

Talibanas engia moteris, niekina demokratiją ir žudo britų karius – tai visapusiškai nemaloni organizacija. Bet užtikrinti, kad jis nustotų žudyti britų ir sąjungininkų karius, galime jau rytoj – išvesdami savo pajėgas. Tai kruvinas, betikslis karas, kurio paprasčiausiai neįmanoma laimėti.

 
  
MPphoto
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE). (ES) Ponia pirmininke, Afganistane problemų turi visa tarptautinė bendruomenė, ne tik Jungtinės Valstijos. Prezidentui B. Obamai trijų mėnesių užteko sukurti pasaulinę strategiją, kuria būtų reaguojama į nerimą keliančią generolo S. A. McChrystalo ataskaitą.

Gerai žinoma, kad ta naujoji strategija apima trumpalaikį karinių pajėgų veiklos sustiprinimą, jų išvedimą 2011 m., laipsnišką saugumo aspektų perdavimą Afganistano pajėgoms, geresnį civilinių ir karinių veiksmų koordinavimą ir veiklos sutelkimą į didelius miestus.

Dabar, ponia C. Ashton, didelis iššūkis – suderinti ir įvardyti Europos atsaką; iš esmės tai turi būti padaryta Londono konferencijoje. Jūs savo pareiškime davėte du svarbius pažadus. Sakėte, kad mūsų atsakas turi būti koordinuojamas su kitais tarptautiniais organais ir mes remiame koordinavimą su Jungtinėmis Tautomis. Taip pat sakėte, kad mūsų atsakas turi būti nuoseklus.

Šiuo klausimu turiu dvi pastabas, ponia C. Ashton. 2005 m. man teko garbė vadovauti Parlamento rinkimų stebėjimo misijai ir turėjau galimybę susitikti su Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) vadovu generolu leitenantu C. Graziano, kurio tarnybos laikas Jungtinių Tautų laikinosiose pajėgose Libane (angl. UNIFIL) baigiasi. Šiandien ISAF dalyvaujančių 44 šalių (28 iš jų yra NATO šalys) pajėgos yra skirtingos ir nesugeba veiksmingai kovoti su sukilėliais.

Antras gyvybiškai svarbus aspektas, ponia C. Ashton, yra tai, kad karo – o dabar Afganistane vyksta karas – negalima laimėti į savo pusę, į tarptautinės koalicijos pusę nepatraukus civilių gyventojų. Manau, ponia C. Ashton, kad vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų turėtų būti toks: mūsų veiksmais, kainuojančiais 1 mlrd. EUR Europos Sąjungos pinigų, labiau stengtis užtikrinti, kad civiliai gyventojai būtų mūsų pusėje.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Ponia pirmininke, šiandien leiskite pirmiausia prisiminti Lance’ą Corporalą Adamą Drane’ą, 23 metų amžiaus Karališkojo Anglijos pulko narį iš mano apygardos Beri Sent Edmundso miestelio, kuris gruodžio 7 d. žuvo Helmando provincijoje ir yra 100-asis šiais metais žuvęs Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų narys.

Mūsų mintys turėtų būti su Adamo šeima ir visomis europiečių, afganistaniečių ir pakistaniečių šeimomis, patyrusiomis tokias netektis.

Susidurdami su tokiomis aukomis mes, šio Parlamento nariai, privalome užtikrinti, kad padarytume viską, kas įmanoma, kad Afganistane būtų skatinama taika ir gerovė. Jeigu norime rimtai vertinti naujuosius Lisabonos pokyčius ir tinkamą bendrąją ES užsienio politiką, nėra kitos tokios vietos, kur skubiau reikėtų pasiekti rezultatų, nei Afganistano smėlynuose, pirmiausia siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šią naują strategiją būtų deramai koordinuojama konkrečių valstybių narių veikla, ir, antra, pasidžiaugti šiandien vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton prisiimtu įsipareigojimu nuo pat naujųjų metų pradžios turėti puikų naują dvejas pareigas einantį atstovą Afganistane. Tai ir veiksmingesnio ES darbo pagal sutartį išbandymas, ir būsimų mūsų ketinimų Afganistano atžvilgiu ženklas.

Galiausiai su tuo susijęs klausimas – valstybės narės turi užtikrinti, kad EUPOL pasamdytų 400 pažadėtų pareigūnų; tai absoliučiai būtina norint užtikrinti, kad paties Afganistano teisėsaugos tarnybos galėtų tinkamai atlikti savo darbą.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens (ALDE). (FR) Ponia pirmininke, norėčiau iškart aiškiai pasakyti, kad visiškai nepritariu N. Sinclaire pastaboms prieš C. Ashton.

Ponia pirmininke, Afganistane penkerių metų amžiaus nesulaukia vienas iš keturių vaikų, šiai šaliai būdingi socialiniai ir sveikatos apsaugos trūkumai, prie kurių galima pridėti demokratijos ir, svarbiausia, saugumo trūkumus. Konfrontacijos su Pakistanu tikimybė skatina Talibaną susitelkti ir tampa akivaizdu, kad Afganistano problemas reikia spręsti vadovaujantis regioniniu požiūriu. Be to, turėtume nepamiršti, kad nesugebėjimas įveikti šios padėties vien karinėmis priemonėmis verčia Europos Sąjungą, turinčią įvairiausių priemonių, atlikti ypatingą vaidmenį.

NATO, daugiausia atsakinga už karinį aspektą, Afganistano iššūkio akivaizdoje jau tuoj pasieks ribas. Europos Sąjungos humanitariniai veiksmai, jos bendradarbiavimas, vystymosi skatinimo priemonės ir veiksmingesnė diplomatija, žinoma, nėra sėkmės garantija, bet be šios paramos NATO veiksmai pasmerkti žlugti.

Reikia tikėtis, kad tarpusavyje derinant visus šiuos elementus Afganistano piliečiams bus suteikta geresnių perspektyvų. Nors Europos Sąjungos atsakomybė esant dabartinei padėčiai didelė, Afganistano, kuris vis dar labai korumpuotas, pasidalijęs ir neorganizuotas, atsakomybė milžiniška.

Nepamirškime, kad Afganistanui pasiūlyta partnerystė gali pavykti tik tuo atveju, jei savo šalies atkūrimą rems pakankamai piliečių. Nors tai – didžiulis uždavinys, tai nėra priežastis nieko nedaryti ir palikti šalį visokiems fundamentalistams, kad jie ją engtų.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE). (FR) Ponia pirmininke, taip, mes turėsime išsivaduoti iš Afganistano spąstų, į kuriuos pakliuvome dėl George'o Busho vykdytos politikos. Vis dėlto klausimas yra ne kada, o kaip mes atsitrauksime iš Afganistano.

Jeigu nebus pradėta ginčyti daugybės tarptautinės bendruomenės padarytų klaidingų veiksmų, kyla pavojus, kad visiškai prarasime Afganistano gyventojų pasitikėjimą ir paramą ir jie pradės pasitikėti Talibanu. Turi būti nustota militarizuoti humanitarinę pagalbą ir vystymosi pagalbą, nes tai kelia sumaištį žmonių protuose ir kenkia NVO reputacijai.

Turime labiau remtis pilietine visuomene ir Afganistano reformistais. Kodėl Europa Afganistane imasi veiksmų? Ar todėl, kad taip pasakė Jungtinės Valstijos, ar todėl, kad ta šalis išsivaduotų iš tamsumo ir smurto? Turime stiprinti veiksmingiausius Afganistano darinius, pirmenybę teikti investicijoms į viešąsias paslaugas – švietimą, sveikatos apsaugą ir transportą, remti vietos valdžios institucijų vykdomą gerą valdymą, nes šių šalių kultūra verčia mus susimąstyti apie nacionalinės valstybės aktualumą. Europa turėtų, pvz., remti Habibą Sarabi, Bamijano provincijos gubernatorę. Jos paskyrimas yra pirmasis šios šalies, į kurią, prisiminkite, 2001 m. ėjome padėti moterims, istorijoje.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden (ECR). – Ponia pirmininke, jeigu paskaitytumėte ES veiksmų planą dėl Afganistano ir Pakistano, įsivaizduotumėte, kad visa padėtis priklauso nuo to, ką daro ES.

Manau, kad Europos Sąjunga gali padaryti naudingą praktinį įnašą, bet jis turi būti parengtas atsižvelgiant į platesnius, tarptautinius veiksmus ir turėtų būti sutelktas į tam tikrą konkrečią veiklą, kurioje dalyvaudama ES galėtų sukurti tikros papildomos vertės. Padėtis per daug rimta, kad ES galėtų sau leisti pozuoti. Didesniame kaip tuzino puslapių dokumente radau tik keturias trumpas nuorodas į Jungtines Valstijas ir – o tai turbūt dar svarbiau – tik vieną nuorodą į NATO, o juk galiausiai būtent NATO ISAF misija svarbiausia norint užtikrinti visų iniciatyvų sėkmę.

Be saugumo ir stabilumo neįmanoma užtikrinti gero valdymo ar prasmingos atkūrimo ir plėtros programos.

Civilinėse srityse Europos šalys ir pati ES nuo 2001 m. į Afganistaną supumpavo 8 mlrd. EUR, bet atrodo, kad ši milžiniška suma ne ką tepakeitė; ar įsivaizduojame, kiek šių lėšų panaudota ne pagal paskirtį?

Reikia visapusiško tarptautinio plano dėl Afganistano ir Pakistano, bet man dar neaišku, koks turėtų būti ES įnašas į šiuos platesnius tarptautinius įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 

  Cornelia Ernst (GUE/NGL). (DE) Ponia pirmininke, šiandien, po aštuonerių metų, visi iš esmės žinome, kad karine jėga grindžiama ankstesnė Afganistano strategija nepavyko. Karinių operacijų nedarna ir nepakankami ištekliai civiliniams tikslams tiesiogiai trukdo Afganistane gerinti gyvenimo sąlygas.

Taigi svarbiausia Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų žinia ta, kad turime radikaliai pakeisti strategiją. Turime radikaliai pakeisti strategiją nutolindami ją nuo kariuomenės ir, svarbiausia, priartindami ją prie strategijos, labiau orientuotos į žmones. Keturiasdešimt procentų afganistaniečių yra bedarbiai, o daugiau kaip pusė jų gyvena visiškame skurde be sveikatos apsaugos ir deramo išsilavinimo. Dėmesį reikia skirti socialinei problemai ir būtent to tikiuosi iš Tarybos, Komisijos ir visų čia dalyvaujančių veikėjų.

Tai, žinoma, apima gerą valdymą, žemės ūkio stiprinimą ir buvusių Talibano kovotojų integravimą. Vis dėlto kuo nuoširdžiausiai sakau: jeigu padarysime tik pusę darbo ir vėl remsimės karine jėga, iššvaistysime galimybes. Laikas baigiasi!

 
  
MPphoto
 

  Philippe Juvin (PPE). (FR) Ponia pirmininke, manau, kad turime pabandyti šiais labai sudėtingais klausimais pateikti keletą paprastų idėjų.

Pirmas mano klausimas paprastas: Kodėl mes ėjome į Afganistaną? Į Afganistaną ėjome turėdami vieną tikslą: išardyti Al-Qaeda mokymo stovyklas, tarptautinio terorizmo paramos bazę, kėlusias grėsmę mums ir viso regiono stabilumui. Šiandien šių stovyklų nebėra.

Antroji mano įžvalga tokia, kad, deja, patinka mums ar ne, Afganistane dislokuotos Vakarų šalių pajėgos vis dažniau laikomos ne draugiškomis, o okupacinėmis pajėgomis. Tai didelė, kasdienė problema, kurios neturime pamiršti. Tuos, kurie jums sako kitaip, kviečiu nuvykti ir pasižiūrėti, kas vyksta toje šalyje.

Trečiasis aspektas – saugumo padėtis labai pablogėjo. 2004 m. aplink Kabulą buvo įmanoma vaikščioti. Šiandien Kabulas yra milžiniška įsitvirtinusi stovykla. Todėl nesimokydami iš operatyvinių nesėkmių ir galiausiai taikydami tik senus metodus neišvengsime nesėkmių pasikartojimo.

Kokie visų šių dalykų padariniai? Beje, manau, jog turi būti pripažinta, kad mes išardėme Al-Qaeda – tai yra tikri duomenys – ir turime išeiti. Ar galime išeiti iš karto, šiandien? Ne, nes jeigu išeisime, tai neabejotinai sukels chaosą ir tikriausiai bus grįžta prie tų stovyklų, su kuriomis kovojame. Turime išeiti tam tikromis sąlygomis.

Pirmiausia, kaip visi sako, turime perduoti raktus patiems afganistaniečiams; turime užtikrinti, kad konfliktas būtų laikomas Afganistano konfliktu. Antra, turi būti užmegztas dialogas su visais sukilėliais ir įsidėmėkite, kad nesakiau „su Talibanu“, nes sąvoka „Talibanas“ yra labai siaura. Trečia, turi būti susitaikyta su socialiniu lygiu, kuris nėra tobulas. Nemanykime, kad Afganistanui reikėtų pritaikyti būtent mūsų Europos kriterijus. Turime su tuo susitaikyti.

Ponia pirmininke, karinę operaciją visada sudėtingiau baigti, negu pradėti, ir kad galėtume ją pabaigti, turime nepamiršti pradinio tikslo – užtikrinti, kad būtų išardytos Al-Qaeda stovyklos. Šiandien tai jau padaryta.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D). (PT) Taryba sako, kad padėtis Afganistane ir Pakistane turi tiesioginį poveikį Europai. Tai faktiškai svarbiausia žinia, kurią turime sąžiningai ir drąsiai perduoti Europos piliečiams. Tuo požiūriu džiaugiuosi naujuoju ES veiksmų planu dėl Afganistano ir Pakistano, kuriame numatyta investuoti į milžinišką pajėgumų kūrimo programą visais Afganistano administracijos lygmenimis.

Veiksmingas šio veiksmų plano, kaip priemonės Europos veiksmams Afganistane sujungti, įgyvendinimas yra vienintelis būdas prisidėti prie valstybės kūrimo, reikalingo norint nutraukti karą ir spręsti nepakankamo išsivystymo problemą. Europa negali apleisti afganistaniečių ir ji ten ne todėl, kad taip nusprendė amerikiečiai. Tarptautinių karinių ir civilinių misijų ten reikės dar daugelį metų.

Baigdama noriu pasakyti, kad griežtai smerkiu Prancūzijos vyriausybės sprendimą jėga repatrijuoti nuo karo savo šalyje pabėgusius afganistaniečius.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, ko mums atsižvelgiant į karčią Afganistano tikrovę tikrai nereikia, tai pretenzingų kalbų. Tai sakydama, baroniene C. Ashton, žvelgiu jūsų kryptimi. Jūs kalbėjote apie tai, kad valstybės narės įsipareigojusios atlikti policijos mokymo misiją EUPOL. Ar taip yra iš tikrųjų? Jeigu taip, kaip gali būti, kad vis dar nenusiuntėme net minėtųjų 400 policijos pareigūnų? Tai nesąžiningumo ir absurdo mišinys. Ar mes kalbame sąžiningai?

Prieš dvejus metus Europos saugumo apžvalgoje buvo teigiama, kad mažas policijos instruktorių skaičius verčia abejoti Europos įsipareigojimo tikrumu. Kodėl nefinansuojame išmokytų policijos pareigūnų, kad jie neprisijungtų prie karo vadų ar Talibano? Tai daug nekainuotų ir būtų labai veiksminga. Man susidaro įspūdis, baroniene C. Ashton, kad Europa pilna gražiai skambančių kalbų, bet gėda, kokie menki ir nepakankami jos veiksmai.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE). (DE) Ponia pirmininke, pasirinkta „veiksmų plano dėl Afganistano ir Pakistano“ antraštė yra tinkama. Vis dėlto tai, kas čia pateikta, man panašiau į du atskirus veiksmų planus, pateiktus vienas po kito.

Iš esmės pritariu tam, kas pasakyta apie abi šalis. Tikiuosi, kad Afganistane pasimokėme iš praeities klaidų ir atitinkamai pritaikysime savo politikos priemones ir darinius. Dėl Pakistano tai džiaugiuosi, kad naujoji politika laikoma tolesniais veiksmais po mano rinkimų stebėjimo ataskaitos. Manau, kad neabejotinai teisinga į konkrečias politikos priemones, taikomas šalims, kuriose atlikome rinkimų stebėjimo misijas, įtraukti atitinkamas rekomendacijas.

Norėčiau, kad atsakydamos į šias diskusijas Taryba ir Komisija aiškiau išdėstytų bendrą strategiją šioms dviem šalims, nes turime pripažinti, kad, pvz., šiame regione tūkstančio kilometrų sienos negalima tinkamai kontroliuoti nė iš vienos pusės, o politika, kurią vykdome vienoje sienos pusėje, turi tiesioginį poveikį kitoje. Todėl kokius darinius iš tikrųjų norime sukurti? Kaip norime užmegzti Afganistano ir Pakistano vyriausybių dialogą? Kaip galime užtikrinti, kad mūsų politikai pritartų tenykščiai vietiniai gyventojai? Tai klausimai, į kuriuos vis dar neatsakyta, ir tikiuosi, kad šiuos atsakymus gausime.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Ponia pirmininke, pats praėjusį spalio mėn. priimtas veiksmų planas dėl Afganistano ir Pakistano yra geras dokumentas. Jo tikslas – sukurti sąlygas, kad tarptautinės bendruomenės prisiimta atsakomybė, įskaitant ES, būtų grąžinta Afganistano valstybei, o tarptautinė bendruomenė atliktų tik pagalbinį vaidmenį. Tą patį JAV numato daryti saugumo srityje. Tikimasi, kad papildomai 30 000 JAV karių sukurs sąlygas, kuriomis atsakomybę būtų galima iki 2011 m., kai JAV pradės išvesti pajėgas, perduoti Afganistano pajėgoms.

Net jeigu ES ir JAV tikslai panašūs – sukurti sąlygas, kad Afganistano valstybė prisiimtų atsakomybę už savo pačios reikalus, laikotarpiai tiems tikslams pasiekti neišvengiamai skirtingi. Deramas saugumas turės būti pasiektas iki 2011 m., o kurti valstybę neišvengiamai užtruks ilgiau.

Tada kyla klausimas: jeigu deramo saugumo iki 2011 m. nebus pasiekta arba jis išvedus JAV pajėgas vėl sumažės, ar ES, jau dalyvaujanti valstybės kūrimo procese, bus pasirengusi imtis ir saugumo užtikrinimo? Aš taip nemanau, tada turėsime problemą.

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon (PPE). (ES) Ponia pirmininke, esu sužavėtas, kad Tarybai pirmininkaujanti Švedija sustiprino Europos Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinant veiksmų planą Afganistane įtvirtinti stabilumą ir vystymąsi. Žinoma, norėčiau daugiau sužinoti apie Afganistanui skirtos šio plano dalies finansavimą.

Kitas Afganistanui labai svarbus aspektas bus sausio mėn. vyksianti Londono konferencija. Toje konferencijoje išgirsime konkrečius Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pažadus. Taip pat turėtume iš Afganistano vyriausybės išgirsti daugelį įsipareigojimų, kuriuos ji turi prisiimti kovos su korupcija, su prekyba narkotikais ir kitose panašiose srityse. Man nemažai nerimo kelia šiandienos spaudoje pasirodę pranešimai apie vakar prezidento H. Karzai‘aus sakytą kalbą korupcijos klausimu.

Ponios ir ponai, prezidento B. Obamos sprendimas padidinti savo kariuomenės kontingentą 30 000 karių priimtas labai neseniai. Trumpai tariant, Afganistanas yra labai svarbiame etape ir Jungtinės Valstijos bei Europa turi bendradarbiauti labai koordinuotai.

Afganistane sprendžiamas ne tik afganistaniečių gerovės ir laisvės, bet ir viso regiono, įskaitant tokią svarbią šalį kaip Pakistanas, stabilumo klausimas. Atsižvelgiant į tolesnę Al-Qaeda keliamą grėsmę, kaip jau sakyta, taip pat sprendžiamas mūsų pačių saugumo klausimas.

NATO ir mūsų vadinamųjų Vakarų patikimumas taip pat daug priklauso nuo rezultatų Afganistane. Mes negalime patirti nesėkmės. Vis dėlto kad mums pavyktų, kaip jau sakyta, mus turi remti mūsų pačių piliečiai. Ši parama priklauso nuo skaidrumo ir aiškumo. Turime aiškinti, kad mūsų tėvynainiams Afganistane kyla didelis pavojus, bet turime pabrėžti ir misijos svarbą bei tai, kad apie nesėkmę negali būti ir kalbos. Kaip jau sakiau, sprendžiamas daugelio svarbių veiksnių klausimas.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE). (DE) Ponia pirmininke, kartą mano draugas afganistanietis man pasakė, kad gerai, jog Vakarai įsiveržė į Afganistaną, bet prisiminkite, kad Afganistano istorijoje bet kas, kas pasiliko ilgiau negu metus, tapo okupantu, net jeigu iš pradžių atvyko kaip išlaisvintojai. Tai buvo 2001 m. Dabar jau 2009-ieji ir įvyko būtent tai.

Talibanas de facto valdo 80 proc. šalies, o JAV karinė vadovybė ir Europos gynybos ministrai sako, kad šio karo negalima laimėti karinėmis priemonėmis. Koks tada tikslas? Šalis, kurios mes nekontroliuojame, negali būti iš centro siunčiamais nurodymais paversta demokratine ar kokia nors kitokia, jeigu ta šalis niekada neturėjo centralizuotos vyriausybės. Kitaip tariant, ar nebūtų tikslinga visas pajėgas sutelkti Al-Qaedai ir terorizmui sunaikinti ir tada nešdintis iš ten? Turi būti atsakyta į šiuos klausimus.

Taip pat turi būti atsakyta į G. Van Ordeno visiškai teisingai iškeltus klausimus dėl šio veiksmų plano susiejimo su bendru strateginiu tikslu, Londono konferencija, prezidento B. Obamos Afganistano planu ir t. t. Ar šie dalykai atitinka vienas kitą? Todėl labai teisinga ir reikalinga Afganistano ir Pakistano klausimus spręsti suderintu metodu ir įtraukti tai, kas galiausiai buvo pasakyta ir apie Indiją.

Svarbiausia, turime sekti vidaus įvykius. Kai užsienio karinės pajėgos palieka šalį su išmokytais kariais ir policijos pareigūnais, neturinčiais tikslo, nežinau atvejų, kad šie kariai ir policijos pareigūnai atsisakytų pilietinio karo ideologijos, kuri tikrai turi tikslą. Ji visada nugali! Tai rodo ir istorija, todėl esu labai susirūpinęs, kad mūsų čia vykdomai veiklai gali trūkti tęstinumo. Tikrai turėtume apsvarstyti, koks planas mums leistų protingai išvesti savo karius ir kartu padaryti galą terorizmui.

 
  
MPphoto
 

  Lara Comi (PPE). (IT) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, saugumo padėtis Afganistane neseniai gerokai pablogėjo, nes šalis ne visiškai kontroliuojama. Milžiniškos šalies teritorijos valdomos nebe tarptautinės teisės normų, o genčių taisyklių. Nesaugumo jausmas išplito ir į pagrindinius miestus, nors ISAF pajėgos ten nuolat vykdo veiklą ir stebėjimą.

Kadangi kova su terorizmu artimai susijusi su vietos teritorijose atliekama veikla, aišku, kad Jungtinės Valstijos, šalys sąjungininkės ir NATO negali išeiti. Tolesnis mūsų buvimas ir sėkmė Afganistane daug priklausys nuo politinio ir karinio požiūrio, kuriam bus pritariama tarptautiniu lygmeniu ir kuriuo bus siekiama ir Afganistano, ir Pakistano teritorijose taikyti regioninius metodus.

Šiuo požiūriu naujasis Europos Sąjungos veiksmų planas yra didelis žingsnis stiprinant saugumą ir dalyvaujant trapiame pajėgumų kūrimo procese, susijusiame su demokratinėmis institucijomis, žmogaus teisėmis ir socialine ir ekonomine regiono plėtra.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D). (PL) Ponia pirmininke, manau, kad Europos Sąjungos veiksmų plane einama teisinga linkme, nes mūsų pagalba turi būti skirta dviem sritims. Pirmoji – saugumo didinimas. Antroji – žmonių gyvenimo sąlygų gerinimas. Galima sakyti, kad pažanga pirmojoje srityje, susijusioje su saugumu, turės naudingą poveikį žmonių gyvenimo sąlygoms, o pažanga antrojoje srityje, susijusioje su žmonių gyvenimo sąlygomis, skatins didesnį saugumą.

Vis dėlto manau, kad turėtume nuolat domėtis mūsų pagalbos veiksmingumu. Mano nuomone, ji galėtų būti daug veiksmingesnė, jeigu galėtume tikėtis aplink Vidurio Aziją esančių valstybių paramos. Norėčiau Europos Sąjungą, C. Ashton ir C. Malmström itin paraginti užmegzti ryšius su Rusija ir Tadžikija, nes šios šalys galėtų daug padėti, visų pirma logistikos ir gyventojams skirtų atsargų gabenimo klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Sajjad Karim (ECR). – Ponia pirmininke, šiomis dienomis teroristų sprogdinimai ir Afganistane, ir Pakistane yra kasdienis reiškinys. Išpuoliai rengiami prieš mokyklas, prekybos centrus, miestų centruose ir net prieš karines bazes.

Pakistano kariuomenė sėkmingai grąžina iš Afganistano į Pakistaną perėjusius asmenis, bet man kyla klausimas: iš kur šie teroristai vis dar gauna ginklų? Per daug paprasta teigti, kad tai vien vidinis Pakistano klausimas. Jis daug sudėtingesnis.

Ministrė C. Malmström visiškai teisingai iškėlė regioninio bendradarbiavimo klausimą. Ar pasitelkdami savo naująją užsienio reikalų pareigybę, vyriausiojo įgaliotinio pareigybę, tarsime žodį Pakistano kaimynams, ragindami juos padaryti viską, kas įmanoma, siekiant padėti Pakistanui šiuo sunkiu laikotarpiu?

Taip pat visiška tiesa yra tai, kad kol Pakistanas ir Indija vienas kitu nepasitiki – ir aš esu didelis šių dviejų šalių suartinimo šalininkas – mūsų padaryta pažanga bus labai maža. Kol nebus išspręstas svarbiausias Kašmyro klausimas, bijau, kad daug pažangos nepadarysime.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl (ALDE). (SL) Mano nuomone, veiksmų planas dėl Afganistano bus tikslingas tik tada, kai juo bus pabrėžiama mūsų, Europos politika, t. y. Europos požiūris į Afganistaną. Mes ten jau visapusiškai įsitraukę ir negalime tiesiog sutikti su mūsų svarbiausių sąjungininkų sprendimais – kai kuriais savo strateginiais sprendimais jie mus stebina.

Manau, kad šiame veiksmų plane svarbu tai, kad jame pirmenybė aiškiai teikiama civilinėms iniciatyvoms. Turėtume vieną kartą visam laikui palaidoti karinės pergalės idėjas. Negalime laimėti teritorijoje, kurios gyventojai visus mus atėjusius padėti laiko okupantais, o Talibaną – vadinamaisiais kovotojais už laisvę.

Norėčiau prisijungti prie tų, kurie pabrėžėte, kad reikia regioninio sprendimo ir didesnio bendrą sieną su Afganistanu turinčių regiono šalių dalyvavimo. Jomis žmonės pasitiki labiau.

 
  
MPphoto
 

  Arnaud Danjean (PPE). (FR) Ponia pirmininke, apie veiksmų planą dėl Afganistano pasakyta tikrai daug. Aš savo ruožtu apgailestauju, kad šiandien mums pateiktuose pareiškimuose labiau nepabrėžta EUPOL misijos ir NATO misijos Afganistane sąsaja. Tai – misija, kurią turime atlikti. Kiekybinės ir kokybinės problemos, su kuriomis ji susiduria, daugiausia kyla dėl ryšių su NATO ir norėdami dirbti veiksmingai turime jas kuo greičiau išspręsti. Norėčiau, kad apie tai būtų buvę pasakyta daugiau.

Mano klausimas susijęs su Pakistanu, kurio nuolatinis nestabilumas, kaip visi žinome, yra viso regiono ir Afganistano krizės veiksnys. Iš veiksmų plano matau, kad su Pakistanu numatyta bendradarbiauti kovos su terorizmu ir saugumo srityse. Toje šalyje, kaip žinome, radikalūs islamo judėjimai, veikiantys Kašmyre ir prie Afganistano sienos, turi nemažų ideologinių ir kartais struktūrinių bei organizacinių ryšių. Norėjau būti tikras, kad siekiant užkirsti kelią itin nepalankiam ir žalingam šių ryšių poveikiui mūsų planuojamos pagalbos metodai, pobūdis ir laikotarpis bus tinkamai įvertinti.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D). (RO) Jau gerokai daugiau nei aštuonerius metus mūsų šalys aukoja žmonių gyvybes, švaisto energiją ir didžiulius finansinius išteklius karo niokojamoje šalyje, kurioje jau buvo įklimpusios dvi imperijos – britų ir tarybinė. Deja, politinis ir karinis Talibano įtakos tvirtėjimas, šalį siaubiantis skurdas, moterų statusas, prekyba opiumu ir paplitusi korupcija yra gyvenimo faktai, iš kurių aiškiai matyti, kad dabar Afganistane atliekamos operacijos nesėkmingos.

Manau, kad Europos Sąjungos strategijoje turi būti mažinama didėjančio chaoso perspektyva – stiprinamas karinis kontingentas, didinamas jo veiksmingumas, taip pat dedama daugiau pastangų atkurti, vystyti ir demokratizuoti Afganistaną. Didesnė vystymosi pagalba Afganistane iš esmės reiškia investicijas į mūsų pačių saugumą. Todėl turime imtis visų galimų iniciatyvų, kad išlaikytume šią žlugusią valstybę ir užtikrintume jos piliečiams būtinojo lygio fizinį ir materialinį saugumą.

 
  
  

PIRMININKAVO: E. McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Piotr Borys (PPE). (PL) Pone pirmininke, padėtis Afganistane šiandien yra svarbiausia problema, su kuria susiduria tarptautinės institucijos, ir kadangi įsigaliojo Lisabonos sutartis, su ja susiduria ir Europos Sąjunga. Šio iššūkio nebus įmanoma įveikti, jeigu mūsų strategijoje nebus trijų elementų: pirmiausia, tai labai plataus užmojo dvejų metų trukmės karinės misijos, kuri turi nugalėti Al-Qaeda, sėkmė ir dalies Talibano lyderių priėmimas į vyriausybę. Antra, tai stabilumas Pakistane ir visame regione, įskaitant Indiją; tai – antrasis, labai svarbus iššūkis; trečia, tai poreikis kurti pilietinę visuomenę. Trisdešimt karo metų yra didžiulė problema. Tai neišsilavinusi visuomenė – daugiau kaip 90 proc. žmonių nemoka skaityti. Be to, norint sukurti teisinę valstybę, įtvirtinti gerą valdymą ir socialinę priežiūrą, reikalinga didžiulė socialinė pagalba.

Noriu pasakyti, kad šiandien Afganistane mokyklą lankančių vaikų padaugėjo nuo 700 000 iki 7 000 000, ir su tuo susijęs vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos turės spręsti C. Ashton – norint Afganistane sukurti pilietinę visuomenę labiausiai reikia veiksmingos finansinės pagalbos.

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI). (DE) Pone pirmininke, gal leisite man, kaip Irano delegacijos nariui, pateikti vieną trumpą pastabą. Prieš kurį laiką Europos Parlamentas Briuselyje surengė diskusijas su Irano ambasadoriumi Briuselyje. Paklaustas, kodėl nuo to laiko, kai Irano prezidentas pradėjo eiti pareigas, Irane keturis kartus padaugėjo mirties bausmės nuosprendžių, jis pasakė, kad ši padėtis susidarė vien dėl padidėjusios prekybos narkotikais Irano ir Afganistano pasienio regione. Noriu jums paminėti šį teiginį, kad veiksmų plane būtų deramai apsvarstyta ne tik korupcija, bet ir ši problema.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström , einanti Tarybos pirmininkės pareigas. (SV) Pone pirmininke, Taryba nuoširdžiai dėkoja už didžiulį Europos Parlamento parodytą aktyvumą šiuo klausimu. Atsakysiu į kai kuriuos jūsų klausimus.

Ponui I. Kasoulidžiui: veiksmų planas pradedamas nuo regioninės perspektyvos. Tai nepaprastai svarbu. Nepaprastai daug dėmesio skiriama geram valdymui, kovai su korupcija ir teisinės valstybės principams ir šis darbas yra ES veiklos pagrindas. Šiose srityse Afganistanui ir Pakistanui mūsų pagalbos reikės dar labai ilgai. I. Kasoulides teisingai sako, kad nepakankamai dėmesio skyrėme narkotikų klausimui. Remiame dedamas pastangas, pvz., Profsąjungų plėtros ir organizavimo centrų UNIDOC bendradarbiavimą ir techninę pagalbą. Tai turi būti tęsiama toliau. Svarbiausia, žinoma, remti Afganistano vyriausybės darbą, kuriuo siekiama sukurti didesnę gerovę ir įtvirtinti gerą socialinį valdymą.

P. Arlacchi norėčiau pasakyti, jog sutinkame, kad iki šiol atlikti darbai buvo nepakankamai koordinuojami. Tai ES problema ir todėl taip svarbu dabar turėti aptariamąjį planą. Tarybai pirmininkaujanti Švedija rudenį labai stengėsi gauti informacijos, apie kurią jūs klausiate – kas ką ir kiek daro – ir susidaryti bendrą vaizdą, kas vyksta. Dabar padėtį suvokiame aiškiau ir laukiame jūsų pranešimo, kuris gali mums padėti atliekant šį darbą, taip pat tikimės bendradarbiauti su jumis ir Užsienio reikalų komitetu.

A. Danjeanui norėčiau pasakyti, kad EUPOL yra labai svarbus mūsų bendradarbiavimo elementas ir svarbiausias elementas Afganistano vyriausybei, susijęs su civilinės policijos darbu. Paaiškėjo, kad EUPOL vadovauja labai stiprūs lyderiai. EUPOL pranašumus pripažįsta visos suinteresuotosios šalys – Afganistano gyventojai, JAV ir kitos suinteresuotosios šalys. Papildomai pasamdėme 280 tarptautinių darbuotojų. Apgailestaujame, kad valstybės narės nesugebėjo parūpinti 400 mūsų reikalaujamų darbuotojų, ir šiuo metu raginame daryti papildomus įnašus, nes norime įtraukti valstybes nares.

Dabar EUPOL jungia savo veiklą į šešias strategines sritis, kuriose, manome, galima sukurti papildomos vertės: policijos žvalgyba, nusikaltimų tyrimas, policijos valdymo struktūra, policijos ir prokurorų sąsajos, kova su korupcija, žmogaus teisės ir lygybė. Tai afganistaniečių prioritetai. NATO dabar planuoja dalyvauti policijos mokyme atlikdama savo mokymo misiją, o mes, žinoma, turime stiprinti savo bendradarbiavimą šioje srityje.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad veiksmų planas nepaprastai svarbus sudarant galimybes ES geriau, koordinuočiau panaudoti savo išteklius. Dabar turime pirmiausia stengtis įgyvendinti visas šias geras idėjas. Galime tai daryti vadovaudamiesi regionine perspektyva, remdamiesi pačių Afganistano ir Pakistano vyriausybių prisiimta atsakomybe ir daugiausia dėmesio skirdami savo politiniams prioritetams, teisinės valstybės principams, demokratijai ir žmogaus teisėms.

ES – tik vienas iš partnerių. Labai svarbus partneris, bet regione esama ir kitų partnerių ir, žinoma, su jais turime bendradarbiauti. Laukiame Londono konferencijos, kurioje, tikimės, prezidentas Karzai pristatys savo planus ir tada tikimės padidinti savo paramą.

ES parama ilgalaikė ir tvirta, ji turi būti ir tvari. Būtent tokią žinią turime skleisti. Tai užtruks. Turime būti realistai. Mūsų laukia labai daug darbo. Todėl reikia, kad ES prisiimtų įsipareigojimus. Turime skleisti žinią, kad įsipareigojame ilgam laikui, be kitų dalykų, ir moterų bei vaikų labui, kaip minėjo daugelis narių.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, paskirtoji Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, leiskite tiesiog aptarti keletą gerbiamų narių iškeltų svarbiausių aspektų.

Sutikdama su pirmininkaujančios valstybės atstove narkotikų klausimu, turiu pasakyti, kad siekėme sukurti visapusišką atsaką, kuriame būtų integruoti kaimo plėtros aspektai, socialiniai klausimai ir, žinoma, teisinės valstybės principai. Labai svarbu šiuos klausimus spręsti visais įvairiausiais požiūriais.

Sutinku su tuo, ką gerbiami nariai sakė apie civilinių klausimų svarbą. Iš tikrųjų padarėme nemenką pažangą; kai kurie nariai buvo susirūpinę būtent tuo. Tik vienas iš pavyzdžių: 2002 m. sveikatos apsauga naudojosi maždaug 7 proc. gyventojų, dabar, 2009 m., ja naudojasi 85 proc. Galiu pateikti daugiau pavyzdžių; tai tik vienas iš tų atvejų, kai manau, kad galime drąsiai parodyti, ką darome ir kaip tai veiksminga atitinkamose teritorijose. Sutinku ir su tuo, ką sakė J. Lambert ir kiti nariai, kad švietimas – svarbiausias vaikų rėmimo aspektas ir, žinoma, mokymas, siekiant skatinti įsidarbinimą, yra ne mažiau svarbus suaugusiesiems.

Lėšos: džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad iš tikrųjų šios lėšos yra labai gerai administruojamos. Jas administruoja JT arba Pasaulio bankas ir manau, kad gerbiami nariai gauna ataskaitą apie padėtį. Naujausia mano turima ataskaita yra 2009 m. liepos mėn. Tiems, kurie jos nematė, galime užtikrinti, kad gautumėte kopijas. Joje labai aiškiai ir tiksliai nurodoma, kur panaudojami pinigai, tiksliai nurodoma, kam jie išleidžiami ir ko tikimės tuo pasiekti. Vis dėlto sutinku, kad turime dirbti našiau. Visada yra galimybių tai tobulinti. Vienas iš mano pareigoms tekusių iššūkių – suderinti tai, kas vykdoma atitinkamose teritorijose, suteikti šiems veiksmams nuoseklumo ir padidinti priemonių veiksmingumą. Ne vienas kolega minėjo, jog reikia užtikrinti, kad įvykdytume įsipareigojimus dėl EUPOL.

Minėta, kad turime bendradarbiauti su NATO; jau kartą susitikau su NATO generaliniu sekretoriumi ir dalyvavau susitikime su generolu S. A. McChrystalu ir Richardu Holbrooku, taip pat su valstybės sekretore H. Clinton – kalbėjome apie Afganistaną. Per dialogą su svarbiais ir kritinę reikšmę turinčiais vietos partneriais jau rengiamės Londono konferencijai.

Žinoma, tai, kas pasakyta apie regioninius aspektus, yra itin svarbu. Tikrai norime įgyvendindami šį veiksmų planą kartu plėtoti ir tą regioninį bendradarbiavimą. Darbas jau vyksta: atliekamas tikrai praktinis darbas šia linkme, pirmiausia susijęs su geležinkelio linijomis, bendradarbiavimu prekybos srityje ir t. t. Bet visiškai sutinku: šia linkme turėtume nuveikti daugiau.

Sausio 28 d. vyksianti Londono konferencija yra dar vienas nemažas etapas, joje bus keliami saugumo, valdymo, socialinės, ekonominės ir regioninės plėtros klausimai – labai svarbūs klausimai. Mano įvardyti klausimai – švietimas, sveikata, ekonomikos plėtra, prekyba, teisingumas ir žmogaus teisės; galiu pasakyti, kad visais šiais klausimais turiu daug patirties.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Naujasis ES veiksmų planas dėl Afganistano ir Pakistano skirtas ES strateginiam užmojui įgyvendinti – ji siekia atlikti dar aktyvesnį imperialistinį vaidmenį Afganistane, Pakistane ir visame tame regione. Pakistane ji skatina sudaryti laisvosios prekybos susitarimą, kurį sudarius į pietų Aziją bus lengviau prasiskverbti Europą vienijančioms monopolijoms. Afganistane ji siekia dar labiau įtvirtinti savo buvimą – ir nepriklausomai, padedama EUPOL policijos veiklos misijos Afganistane, ir pasitelkdama NATO, plėtodama Europos žandarmerijos pajėgas. Nepaisant bendradarbiavimo su JAV ir NATO strategijos, aštrėja imperialistinė vidaus kova už išteklius. Skirdama 1 mlrd. EUR per metus vertės lėšų paketą ir įgyvendindama įvairias „plėtros programas“, ES ketina tuo stiprinti Europos kapitalo poziciją grobstant okupuotą šalį ir įgyjant galimybes išnaudoti viso regiono tautas ir gerovę. Kartu, pasitelkiant „demokratijos eksporto“ politiką, bandoma pasiekti, kad būtų remiama ir okupacinės imperialistų sistemos demokratija. Tautos negali pasirinkti „geresnio imperialisto“. Jos turi dar aktyviau kovoti su visų imperialistų planais, kad nusikratytų okupacijos jungo ir Afganistane, ir visame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Problemos, su kuriomis susiduria Afganistanas ir Pakistanas, aktualios ne vien šioms šalims. Jos iš tikrųjų turi poveikį mums visiems. Afganistane vykdoma misija turi būti baigta. Į tai atsižvelgdama Rumunija atvirai svarsto galimybę aktyviau dalyvauti šioje šalyje vykdomoje veikloje, įskaitant armijos mokymo stiprinimą ir medicinos pagalbos bei institucinės paramos teikimą. Rumunija dabar Afganistane dislokavusi 1 020 karių, kurių dalyvavimą užtikrinant taiką ir stabilumą vienbalsiai vertina mūsų sąjungininkai. Turime dalyvauti ne tik kariniuose veiksmuose, bet ir stiprinti Afganistano valstybės institucijas, užtikrinti valdymą vietos ir regioniniu lygmeniu, kovoti su korupcija ir prekyba narkotikais, mokyti policijos pareigūnus ir teikti techninę paramą žemės ūkio plėtrai. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti: Catherine Ashton paskelbė, kad Europos Komisija Afganistano vystymuisi skirs daugiau lėšų. Europos Sąjungos veiksmai Afganistane ir Pakistane turi būti koordinuojami. Padėtis abiejose šalyse labai susijusi ir sėkmė vienoje priklauso nuo kitos. Europos Sąjunga turi tęsti partnerystę su Pakistanu ir padėti šiai šaliai kovoti su ekstremizmu ir terorizmu, taip pat plėtoti komercinius ryšius ir skatinti žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Ricardo Cortés Lastra (S&D), raštu. (ES) Turi būti užtikrintas pakankamas tarptautinės bendruomenės dalyvavimas, kad būtų galima padėti sudaryti būtinąsias taikos ir saugumo sąlygas ir taip suteikti galimybę stiprinti šalies vyriausybę, įtvirtinti teisinės valstybės principus, kovoti su korupcija ir laikytis žmogaus teisių.

Kalbėdamas apie vyriausybę taip pat turiu galvoje žemesnį nei nacionalinį lygmenį, piliečiams artimesnį lygmenį ir valdymą plačiąja prasme, apimantį visus Afganistano suinteresuotuosius subjektus. Šalies vystymuisi, žemės ūkio, infrastruktūros ir prekybos struktūros plėtotei skubiai būtina taiki ir saugi aplinka ir, svarbiausia, piliečių apsauga kovojant su nebaudžiamumu ir teisiniu nesaugumu, turinčiu jiems tiesioginį poveikį.

Nepaisant to, reikia nepamiršti kasdienių, skubiai spręstinų piliečių problemų. Šios problemos – ne vien saugumas, jos susijusios su maistu, sveikata ir išsilavinimu. Afganistanas išgyvens ir tai įvyks tik dėl pačių afganistaniečių stiprybės ir pastangų. Nepaisant to, turime jiems padėti ir neturime atsitraukti per anksti, kol jiems mūsų pagalbos reikia labiausiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Jeigu kur nors pasaulyje galima rasti sukrečiantį pavyzdį, kaip ES nesugeba turėti nepriklausomos pozicijos Jungtinių Valstijų sukurtos problemos klausimu, tai šis pavyzdys – dabartinė nelemta padėtis Afganistane: sugriauta infrastruktūra, kelios kartos, turinčios tik minimalias galimybes gauti išsilavinimą, viduramžiška lyčių lygybės padėtis ir pasaulinis visiškos korupcijos standartas. Ši padėtis, kai, be visų minėtų dalykų, šalyje pagaminama daugiau kaip 70 proc. pasaulio opiumo ir aktyvėja teroristų grupuočių veikla, rodo visišką okupacinės valdžios negalią. Gerai žinomais neteisybės, net ir vykdomos prieš išrinktus atstovus, pavyzdžiais kartu su neteisėta JAV administracijos praktika sukurta nestabili aplinka. Nuolat minimas žmogaus orumo negerbimas, būdingas tarybinei okupacijai, yra tuščias bandymas pateisinti dabartinį chaosą ir anarchiją. Pakistane esant daugiau kaip dviem milijonams pabėgėlių ir esant kiaurai abiejų valstybių sienai sudarytos puikios sąlygos ginkluotoms grupuotėms prasiskverbti į pietinę ir rytinę šalies dalis. Puštūnų gentys ilgai gyveno abiejose sienos pusėse ir dabartiniame chaose sunku išsiaiškinti, kas iš kur kilęs. 2008 m. EP rezoliucijoje ši padėtis apibūdinama tiksliai, bet reikia pasakyti, kad optimistiniai teiginiai netinkami. Esant dabartinei padėčiai stiprinti karinį kontingentą ir toliau skirti finansinius išteklius bei siųsti ekspertų grupes yra visiškai beprasmiška. Per praėjusius metus padėtis gerokai pablogėjo ir optimistiniai Europos Komisijos teiginiai negrindžiami dabartine Afganistano tikrove.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. (PL) Būtina imtis veiksmų padėčiai Afganistane pagerinti. Ypač svarbios šios priemonės: policijos pareigūnų, karinio personalo, teisingumo sistemoje dirbančių žmonių ir mokytojų mokymas, kova su narkotikų gamyba ir prekyba jais. Taip bus sudarytos galimybės Afganistano socialinei sistemai stabilizuoti. Taip pat neabejotinai reikia didinti karinį ir policijos kontingentą ir padvigubinti pastangas su Pakistanu besiribojančiuose regionuose, kad būtų užkirstas kelias ginklų ir narkotikų srautui tarp abiejų šalių. Jau dabar verta pamąstyti apie kryptį, kuria Afganistano ekonomika turėtų vystytis ateityje, kad žmonės galėtų nustoti auginti aguonas ir prekiauti opiumu. Trumpai tariant, karinius ir policijos veiksmus turėtų lydėti civilinės priemonės: Pagalba kuriant Afganistano valstybės institucijas ir vystymosi pagalba .

 
Teisinė informacija - Privatumo politika