Pirmininkas. – Kitas klausimas – Sophia in ’t Veld pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos (A7-0025/2010) (COM(2009)0374 – 2009/2173(INI). .
Sophia in 't Veld, pranešėja. – Pone pirmininke, Komisijos nariai, mieli kolegos, – ir tie, kurie šiuo metu palieka posėdžių salę, – šis pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete (ECON) priimtas didele balsų dauguma, ir tai pavyko padaryti bendromis visų frakcijų pastangomis. Norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams – kurie, kaip matau, vis dar sėdi šiuose rūmuose – už puikų bendradarbiavimą.
ECON itin palankiai vertina vartotojams teikiamą reikšmę. Anksčiau pareigas ėjusi Komisijos narė N. Kroes atliko puikų darbą, nes vartotojai tapo konkurencijos politikos šerdimi, ir tikimės, kad Komisijos narys J. Almunia tęs pradėtą darbą.
Tai leidžia man priartėti prie pirmos svarbios temos – kartelių. Diskutavome dėl pačių įvairiausių priemonių, kurios galėtų tapti veiksmingomis sankcijomis, taip pat ar teisingos didelės baudos ir tinkamos baudžiamosios sankcijos.
Tačiau, prieš gilinantis į diskusijos detales, norėčiau priminti Europos įmonėms, kad geriausias būdas išvengti sankcijų – tiesiog nedalyvauti karteliuose. Tikriausiai manote, kad pergudravote konkurencijos tarnybą, tačiau iš tikrųjų paprasčiausiai padarėte žalos vartotojui. Karteliai nėra protinga išeitis. Kartelius turime smerkti.
Todėl džiaugiamės tvirta Europos Komisijos pozicija dėl antikonkurencinio elgesio. Labai svarbu už netinkamą elgesį taikyti sankcijas, ypač pakartotinių pažeidimų atveju, tačiau kartu būtina skatinti laikytis konkurencijos taisyklių. Sankcijos turi turėti atgrasomąjį poveikį. Didžiulės baudos – veiksminga priemonė, tačiau, kaip vienintelė priemonė, jos gali būti pernelyg nepagrįstos. Todėl raginame Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip galėtume sukurti pagrįstesnių ir veiksmingesnių priemonių rinkinį. Pranešime siūlome svarstyti tokias temas, kaip asmeninė atsakomybė, skaidrumas ir įmonių atskaitomybė, trumpesnės procedūros, tinkamas procesas ir Europos standartų plėtojimas, taip pat bendrovių atitikties programos.
Antra svarbi tema – valstybės pagalba. Ekonomikos krizės sąlygomis suteikta didžiulė valstybės pagalba. Išskirtinės aplinkybės nulėmė išskirtines sąlygas. Pripažįstame tai, tačiau neturime pamiršti, kad suteikta valstybės pagalba turi savo kainą. Ji iškreipia konkurenciją, smarkiai padidina valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Šio laikotarpio sąskaitą teks apmokėti ateinančioms kartoms. Mūsų pareiga – pateisinti kiekvieną išleistą centą. Todėl džiaugiuosi, kad Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina Komisiją atlikti visapusišką išskirtinės valstybės pagalbos teikimo rezultatų vertinimą.
Visų pirma raginame atlikti valstybės pagalbos, kuri skirta vadinamajam „žaliajam“ ekonomikos atkūrimui, vertinimą. Prieš dvejus metus mus įtikino patvirtinti atkūrimo priemonių paketą ir valstybės pagalbos teikimo priemones su pažadu, kad jos bus naudojamos jau seniai vėluojančiam perėjimui prie tvarios žiniomis grįstos ekonomikos skatinti. Dabar klausiame jūsų, ar pinigai iš tiesų paskatino šį perėjimą? Kam jie buvo išleisti? Kas gavo naudos, ir kokių veiksmų iš tikrųjų buvo imtasi dėl „žaliojo“ ekonomikos atkūrimo?
Be to, Komisijos nary, siekiame aiškumo valstybės pagalbos poveikio finansų sektoriui ir, visų pirma, jos galimo iškraipomojo poveikio klausimu.
Taip pat norėčiau tarti keletą žodžių apie vertikaliuosius apribojimus. Žinome, kad dabartiniai susitarimai bus persvarstyti šių metų gegužės mėn. Europos Komisija dar anksčiau įsipareigojo įtraukti Europos Parlamentą į šį persvarstymo procesą. Tačiau, dideliam mano nusivylimui, spaudoje perskaičiau apie naujausią pasiūlymų redakciją. Kai paprašiau Komisijos tų pačių dokumentų, apie kuriuos informacija nutekėjo spaudai, prireikė daug pastangų, kad juos gaučiau, ir negaliu nuslėpti savo susierzinimo. Komisija turėtų apriboti sistemišką ir sąmoningą informacijos nutekinimą spaudai. Jei atvirai, neigimas, kad tai vyksta, yra mūsų įžeidimas.
Komisijos pasiūlyme diskriminuojami elektroniniai prekiautojai, kurie neįsteigia parduotuvių, turinčių sienas ir stogą. Pasinaudojau savo, kaip pranešėjos, privilegija ir pateikiau pakeitimą, prašydama Komisijos ištaisyti šią padėtį. XXI a. turime skatinti, o ne slopinti elektroninių prekiautojų iniciatyvą. Todėl raginame Komisiją iškelti vartotojo interesus virš stambiųjų įmonių interesų.
Raginame Komisiją atlikti ilgai uždelstą sektorių tyrimą, ypač elektroninės reklamos sektoriaus, nes to Parlamentas prašė jau keletą kartų. Jei Komisija nenori to daryti, norėtume sužinoti atsisakymo priežastis.
Komisijos nary, labai džiaugiamės Komisijos nario J. Almunios pažadu įtraukti Parlamentą į konkurencijos politikos formavimo procesą. Ekonomikos krizė akivaizdžiai parodė didesnį konkurencijos politikos demokratinio teisėtumo poreikį, ir šiomis aplinkybėmis manau, kad incidentas su vertikaliųjų apribojimų dokumentais tebuvo klaida. Pripažįstame Komisijos nepriklausomybę, – kaip liberalių pažiūrų narė, aš taip pat pripažįstu, – tačiau tikimės, kad Komisija įtrauks Parlamentą į konkurencijos politikos formavimą, kaip ir numatyta šiame pranešime.
Laukiame Komisijos atsakymo. Ačiū jums, pone pirmininke, už jūsų malonę.
Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, savaime suprantama, iš pradžių norėčiau savo kolegos ir bičiulio F. Almunios vardu padėkoti S. in ’t Veld už pranešimą apie 2008 m. konkurencijos politiką. Taip pat norėčiau padėkoti R. Bütikoferiui ir A. Bielanui, kurie, kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėjai apie vidaus rinką ir vartotojų apsaugą, taip pat prisidėjo rengiant šį pranešimą.
Ponia S. in ’t Veld, Komisija šiais metais pabrėžė, kad Parlamento rezoliucijoje nagrinėjama daug klausimų, apie kuriuos mums ką tik priminėte. Kartu su Komisijos pranešimu apie konkurencijos politiką ji apima Komisijos pranešimus dėl reglamentų veikimo ir su koncentracija susijusių reglamentų persvarstymo.
Komisijos požiūriu, jūsų rezoliucijoje iškelti du tikslai. Pirmas – šia rezoliucija ir toliau galime gerinti konkurencijos politikos metinių pranešimų turinį ir antras, kur kas svarbesnis, tikslas – tai padės Komisijai įsitraukti į visapusišką dialogą su Parlamentu. Pažadu perduoti J. Almuniai jūsų raginimus dar labiau plėtoti dialogą su Parlamentu.
Tiesą sakant, šis dialogas labai svarbus siekiant, kad gerai veiktų visos politikos sritys, ir, mūsų nuomone, tai apima ir konkurencijos politiką. Parlamentas mums priminė siekį, kad konkurencijos politika būtų vykdoma remiantis bendro sprendimo procedūra. Ponia S. in ’t Veld, norėčiau pasakyti atvirai: Komisija neturi galios pakeisti Sutarties nuostatų, reguliuojančių teisinį pagrindą, taikomą šiai konkurencijos politikai. Tačiau esame pasiruošę ištirti kiekvieną atskirą atvejį, ar bendro sprendimo procedūra gali būti taikoma naujoms iniciatyvoms, kurių tikslai nėra iš konkurencijos srities.
Žinote, ką šiuo klausimu Komisijos narys J. Almunia pareiškė sausio mėn. – Parlamentas bus įtrauktas į visas teisėkūros iniciatyvas, kurios susijusios su privačių asmenų ieškiniais dėl žalos. Komisija, kaip ir Parlamentas, nemano, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės galima pateisinti konkurencijos taisyklių švelninimą koncentracijos kontrolės ar valstybės pagalbos srityje. Naujausi Komisijos duomenys aiškiai rodo, kad ji griežtai laikosi šių principų: užkertant kelią konkurencijos iškraipymams net per krizę, kartu, jeigu reikia, taikant lanksčias ir atviras procedūras.
2008 metai, kai prasidėjo ekonomikos ir finansų krizė –išskirtiniai metai. Pranešime dėl konkurencijos politikos atsiskleidžia labai plataus užmojo darbai, kuriuos Komisija atliko šiomis sąlygomis, glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.
Krizė pasiekė aukščiausią tašką 2009 m. Pagrindinis 2009 m. pranešimo skyrius bus skirtas konkurencijai ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis. Pranešimas turėtų būti patvirtintas šių metų antrąjį ketvirtį. Jį Parlamentui pateiks Komisijos narys J. Almunia. Tai neabejotinai bus puiki galimybė Parlamentui ir Komisijai dar kartą įsitraukti į naudingas diskusijas.
Ponia S. in ’t Veld, savo kalboje pabrėžėte ir vertikaliųjų apribojimų klausimą, kurį įtraukėte į savo pasiūlytą pakeitimą. Šiuo klausimu, ponia S. in ’t Veld, Komisija įsitikinusi, kad pasiekė tinkamą pusiausvyrą.
Kita vertus, lengvatos pagal kategorijas suteikia galimybę tiekėjams pasirinkti platintojus ir susitarti su jais dėl tiekiamų produktų perpardavimo ir tikrose, ir elektroninėse parduotuvėse. Tai leidžia jiems surasti geriausius produktų platinimo būdus ir apsaugoti savo prekės ženklo įvaizdį.
Be to, patvirtinti platintojai privalo turėti galimybę laisvai naudotis internetu, ir jų elektroninei prekybai taikomos sąlygos turi būti lygiavertės prekybos parduotuvėse sąlygoms tam, kad būtų išvengta nereikalingų interneto naudojimo apribojimų. Tai reiškia, kad pasiūlymu prisidedama prie bendrosios Komisijos politikos skatinant elektroninę rinką ir elektroninę prekybą.
Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pranešėja kalbėjo apie kartelius. Tai, kad karteliai egzistuoja, ir įrodymas, kad jie egzistuoja – tai du skirtingi dalykai. Žinau, kad Airijoje, ypač žemės ūkio sektoriuje, daugelis ūkininkų mano, jog įmonės veikia kaip kartelis. Salos valstybėje transportuoti galvijus – ypač šiuo metu dėl padidėjusių, beveik drakoniškų apribojimų – tampa vis sunkiau, todėl įmonėms tenka visa našta.
Būtina paminėti, kad kainos kyla tolygiai lėtai, tačiau krinta tolygiai sparčiai. Galvijo kaina Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje skiriasi nuo 150 EUR iki 200 EUR už galviją. Kaip jau minėjau, tai įrodyti gali būti sudėtinga. Tačiau Komisijos narys M. Barnier tikriausiai galėtų pasinaudoti savo puikiais sugebėjimais patikrinti susidariusią padėtį ir padėti imtis korekcinių veiksmų.
Andreas Schwab (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pradėdamas kalbą norėčiau padėkoti jums ir Komisijos nariui už pristatymą ir, visų pirma, pabrėžti, kad Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų turinio kontrole labai suinteresuoti vartotojai. Džiaugiuosi, kad Komisija pirmą kartą įtraukė skyrių apie konkurencijos teisę ir jos reikšmę vartotojams. Tai ypač džiugina po nevaisingo penkerius metus trukusio dialogo su Europos Komisija dėl Europos konkurencijos politikos.
Sunkusis Europos Sąjungos konkurencijos teisės įgyvendinimo etapas dar tik prasidės, visų pirma, įgyvendinant nuostatas, susijusias su pagalbos teikimo teisėmis ir valstybių narių taisyklėmis dėl pagalbos teikimo bankams. 2008 m. šis klausimas nekėlė problemų. Šiuo atžvilgiu aiški pranešime perduodama žinia yra ta, kad Komisija privalo labai atidžiai stebėti, kad nebūtų daroma neigiama įtaka vienai bendrai rinkai ir Europos vartotojams.
Šiomis aplinkybėmis labai svarbios sąlygos, taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Pranešime akivaizdžiai palaikomos vidutinėms įmonėms taikomos sąlygos, skiriant pinigines nuobaudas kartelinių susitarimų atveju.
Mūsų požiūriu, vertikalieji susitarimai elektroninėje rinkoje yra griežti, tačiau po balsavimo Ekonomikos ir pinigų politikos komitete pateiktas vertinimas, mūsų nuomone, atrodo skubotas, todėl nenorėtume pritarti šiame komitete parengtam pranešimui.
Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, 2008 m. pranešime dėl konkurencijos politikos pirmą kartą įtrauktas skyrius apie kartelius ir vartotojus. Taip pat pirmą kartą kalbama apie priverstinių piniginių nuobaudų taikymą. Be to, pranešime minimos tokios svarbios iniciatyvos kaip papildomos gairės įgyvendinant klimato kaitos ir energetikos priemonių paketą ir Komisijos baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo.
Pranešime taip pat nagrinėjamas konkurencijos politikos vaidmuo krizės metu. Vykdant šią politiką, valstybės pagalbos teikimas buvo stabilizuotas ir sumažintas. Kai tik pradėsime įveikti krizę, turėsime ištaisyti atsiradusius iškraipymus ir atkurti vienodas sąlygas, išvengiant moralinės rizikos.
Pranešime reikalaujama apibrėžti automobilių sektoriaus ateitį, didžiausią dėmesį skiriant mažųjų ir vidutinių įmonių problemoms, taip pat tyrimui apie tiekimo grandinę maisto pramonėje, numatant tolesnes priemones pieno produktų platinimui.
Taip pat ginama šiuolaikiškesnė ir teisingesnė konkurencijos politika, stiprinanti Parlamento vaidmenį. Todėl palaikome šią politiką, ir sveikinu pranešėją pasiekus gerų rezultatų.
Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Kaip šešėlinis pranešėjas pirmiausia noriu pasveikinti kolegę Sophia in't Veld, parengusią puikią ataskaitą. Manau, kad pranešime labai aiškiai akcentuotos tos sritys, į kurias Komisija turėtų atkreipti didelį dėmesį. Visų pirma tai valstybės pagalbos priemonių kontrolė. Krizės metu Europos Komisija suteikė galimybę valstybėms narėms išskirtinai taikyti valstybės pagalbos priemones. Kadangi tokios priemonės buvo teikiamos paskubomis, Komisija privalo ištirti, ar tikslingai šios priemonės buvo panaudotos ir ar jos buvo produktyvios, ar krizė nesukėlė protekcionistinės valstybių narių reakcijos, nes protekcionizmas ir bendrosios rinkos susiskaldymas yra žalingas konkurencijai ir tik silpnina Europos Sąjungos padėtį pasaulinėje ekonomikoje. Taip pat džiaugiuosi, kad pranešėja atsižvelgė į ITRE komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos problemų, o ypač, kad neįmanoma užtikrinti šios rinkos konkurencingumo ir bendro veikimo, kol egzistuoja energetinės salos ir kol nėra tarpusavyje sujungtos ir tinkamai veikiančios energetinės infrastruktūros.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks 2010 m. kovo 9 d., antradienį, 12.00 val.