PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Skelbiu, kad 2010–2011 m. Europos Parlamento sesija pradėta.

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

  Pirmininkas. – Pirmas darbotvarkės klausimas – labai svarbios bendros diskusijos dėl trijų pranešimų dėl vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos:

- R. G. Von Thun Und Hohenstein pranešimas A7-0084/2009 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (SEC (2009)/1007 - 2009/2141(INI)),

- A. Hedh pranešimas A7-0024/2010 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vartotojų apsaugos (2009/2137(INI)) ir

- C. S. Buşoi pranešimas A7-0027/2010 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) (2009/2138(INI)).

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, pranešėja. – (PL) Džiaugiuosi galėdama pristatyti devynioliktąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę, kuri buvo parengta pernai liepos mėn. Remiantis šiuo dokumentu matyti, kad valstybėms narėms vis geriau sekasi perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Tikslas, kurį išsikėlė valstybių arba vyriausybių vadovai, – kad vidutinis neperkeltų direktyvų skaičius neviršytų 1 proc., – dar kartą buvo pasiektas. Vis dėlto vienoje ar daugiau valstybių narių dar neperkeltų direktyvų skaičius, kitaip tariant, rinkos suskaidymas, vis dar per didelis. Kalbame apie daugiau kaip šimtą vidaus rinkos direktyvų. Be to, net 22 direktyvos nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę per dvejus metus po perkėlimo į nacionalinę teisę termino pasibaigimo. Valstybės narės turi dar labiau stengtis, kad vidaus rinka taptų naudinga visiems europiečiams.

Pristatydama jums šį pranešimą rankoje turiu kitą, dvidešimtąją, rezultatų suvestinę, kurioje matyti tolesnė ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę pažanga. Neperkeltų direktyvų sumažėjo iki 0,7 proc., taigi daug mažiau, nei siekta. Tai geriausias visų laikų rezultatas. Labai aiškiai galime matyti, kad Europos Komisijos darbas, kurį atlikus paskelbtas šis dokumentas, sutelkė valstybes nares. Komisiją galime nuoširdžiai pasveikinti produktyviai atlikus šį sunkų darbą.

Kita gera žinia yra ta, kad rinkos suskaidymas sumažėjo nuo 6 iki 5 proc. Vis dėlto vienoje ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių į nacionalinę teisę dar neperkeltos 74 direktyvos ir tai reiškia, kad labai žalingos kliūtys ir toliau kenkia piliečiams ir verslininkams vidaus rinkoje. Turime pašalinti šias kliūtis kartu.

Siekiant šio tikslo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas siūlo glaudžiau bendradarbiauti visoms institucijoms, kurios kartu atsakingos už ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, ir suinteresuotiesiems subjektams. Siūloma rengti metinį Bendrosios rinkos forumą – arba SIMFO – kuriame dalyvautų valstybės narės, valstybių narių parlamentų nariai ir verslo bei vartotojų atstovai. Toks forumas suteiktų galimybę keistis ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę patirtimi bei geriausia patirtimi ir parengti strateginius dar neįgyvendintų uždavinių įvykdymo planus.

Siekiant atsikratyti šių žalingų kliūčių raginame Europos Komisiją taikyti „vidaus rinkos testą“ visiems naujiems ES teisės aktams, kad būtų užtikrinta, jog naujomis priemonėmis nebūtų kenkiama keturioms Europos Sąjungos laisvėms. Taip pat labai svarbu piliečiams suteikti aiškią informaciją apie vidaus rinkos veikimą atsižvelgiant į tai, kad prieš dvidešimt metų būtent jiems vidaus rinka buvo sukurta.

Kad būtų pateikta kuo išsamesnė informacija apie vidaus rinkos raidą, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, SOLVIT pranešimą, Piliečių kelrodės tarnybos dokumentą ir Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę paskelbti vienu metu.

Galiausiai norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo rengiant šį pranešimą, ir paprašyti kolegų EP narių balsuoti už, nes esu tikra, kad dėl to ateityje greičiau ir tinkamiau ES teisės aktai bus perkeliami į valstybių narių teisines sistemas. Dėl to europiečiams vidaus rinkoje kils mažiau kliūčių, o tai, žinoma, labai svarbu Europos ekonomikos vystymuisi ir mūsų Europos tapatybei.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, pirmiausia kalbą norėčiau pradėti padėkodama šešėliniams pranešėjams ir kitiems prisidėjusiems asmenims už gerą bendradarbiavimą su mumis Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rengimo laikotarpiu. Taip pat džiaugiuosi, kad vėl parengėme pranešimą, kuriam pritaria didžioji dauguma Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narių.

Visuomet sakiau, kad tinkamam vidaus rinkos veikimui būtini pasitikintys ir patenkinti ES vartotojai. Taigi džiugu, kad 2007 m. darbą pradėjo Komisijos narys, konkrečiai atsakingas už klausimus, susijusius su vartotojais. Iš dalies dėl M. Kunevos tvirtos valios ir didelio atvirumo vartotojų apsaugos politikos ir su vartotojais susijusių klausimų srityje žengtas žingsnis į priekį. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė taip pat yra M. Kunevos nuopelnas.

Nepaisant to, kad susirūpinimą kelia bendra dviejų Komisijos narių atsakomybė už klausimus, susijusius su vartotojais, tikimės, kad šis darbas bus tęsiamas siekiant pažangos ir rezultatų ir kad pradėjus dirbti naujai Komisijai vartotojų klausimams nebus skiriama mažiau dėmesio. Iš tikrųjų ši atsakomybė dabar dar didesnė, nes Lisabonos sutarties 12 straipsnyje nustatyta, kad nustatant ir įgyvendinat kitas Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis reikia atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus. Vartotojams tai svarbus žingsnis ir neketinu kam nors leisti tai pamiršti tęsdama savo politinę veiklą.

Labai džiaugiuosi antruoju Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės leidimu. Rezultatų suvestinė – tai viena iš turimų vidaus rinkos tobulinimo priemonių ir manau, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į požiūrį, kuriuo grindžiama rezultatų suvestinė, todėl, kad jis susijęs su piliečių lūkesčiais ir problemomis, ir todėl, kad juo patobulinama vidaus rinka visų pirma vartotojų atžvilgiu. Rezultatų suvestinėje vartotojų rinka išanalizuota remiantis tais pačiais rodikliais kaip ir anksčiau, t. y. kaina, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų keitimas, sauga, skundai ir vartotojų pasitenkinimas.

Ilgainiui juos, neabejotinai, reikės tobulinti, taip pat nustatyti naujus rodiklius. Vis dėlto manau, kad šiuo metu jie suteikia pakankamą pagrindą prioritetams nustatyti ir išvadoms dėl tolesnės analizės, kurią reikia atlikti, padaryti. Nepaprastai svarbu būti kantriems ir suteikti laiko, kad rezultatų suvestinė galėtų būti plėtojama. Jis tebėra pirminėje stadijoje.

Antrojoje Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje, be kita ko, matėme aiškių ženklų, kad vartotojams daugiau problemų kyla ne dėl prekių, bet dėl paslaugų, ir kad tuose sektoriuose, kuriuose vartotojai dažnai keičia prekių tiekėją ar paslaugų teikėją, kainos didėja rečiau. Tarpvalstybinė e. prekyba taip pat vystosi lėčiau dėl tarpvalstybinių kliūčių, kurios kelia rūpesčių vartotojams ir dėl kurių jiems trūksta pasitikėjimo. Be to, galime matyti, kad veiksmingas teisės aktų taikymas ir esami žalos atlyginimo mechanizmai yra nepaprastai svarbūs tinkamam rinkos veikimui.

Remiantis duomenimis taip pat matyti, kad padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, ir kad yra galimybių tobulinti žalos atlyginimo mechanizmus. Todėl raginu Komisiją tęsti su Žaliąja knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams susijusį darbą.

Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą labai svarbu veiksmingas ES nuostatų dėl vartotojų apsaugos taikymas ir jo priežiūra. Vis dėlto ES užtikrinama labai nevienoda priežiūra ir remiantis statistiniais duomenimis valstybėse narėse labai skiriasi rinkos stebėsenai skiriamų lėšų kiekis ir tikrintojų skaičius. Todėl Komisija ir valstybių narių priežiūros institucijos turi dėti didesnes pastangas, jeigu norime įgyvendinti tikslą užtikrinti gerą vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti, kad vartotojai jaustųsi tikri galį pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis.

Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą labai svarbu griežtinti rinkos stebėsenos ir priežiūros mechanizmus. Galiausiai vartojimas bus esminis Europos ekonomikos atgaivinimo veiksnys.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (RO) Kalbą norėčiau pradėti padėkodamas tiems, su kuriais turėjau galimybę dirbti rengdamas SOLIVT pranešimą – Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto sekretoriatui, visiems šešėliniams pranešėjams ir kitiems kolegoms EP nariams, kurie domėjosi šiuo klausimu ir svariai prisidėjo prie galutinio rezultato.

SOLVIT – tai tinklas, kuriame siūlomi neoficialūs problemų, kurios gali kilti dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų vykdymo, sprendimo būdai. Tai itin naudinga naujovė Europos vartotojams ir Europos Sąjungos įmonėms pasinaudojimo Europos teisės aktų teikiama nauda požiūriu. Įgyvendinant Europos vidaus rinkos teisės aktus dažnai kyla sunkumų. Mano nuomone, SOLVIT galėtų būti veiksminga teisminio kelio alternatyva, atsižvelgiant į tai, kad teismai taip pat labai užimti nagrinėdami įvairiausias bylas.

Negalime nekreipti dėmesio į tai, kad SOLVIT nagrinėja vis daugiau atvejų ir šiuo požiūriu jis tam tikra prasme yra savo sėkmės auka. Taigi SOLVIT gali suteikti labai kokybišką pagalbą piliečiams ir įmonėms Europos Sąjungoje, o tie SOLVIT centrai, kurie neturi pakankamai darbuotojų, turi gauti papildomų darbuotojų.

Šie papildomi darbuotojai turi būti skiriami laikantis logikos ir kontrolės principų, atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių ir ankstesnį centro nagrinėtų atvejų skaičių. Ši analizė turi būti atlikta siekiant pasamdyti papildomų darbuotojų tik ten, kur jų iš tikrųjų reikia. Papildomam darbuotojų SOLVIT samdymui taip pat, žinoma, reikalingos tam tikros lėšos. Pranešime valstybės narės raginamos panaudoti visus turimus išteklius, įskaitant alternatyvius finansavimo būdus, papildomų darbuotojų samdymui finansuoti.

Šiame pranešime dėmesys taip pat skiriamas SOLVIT tinklo, kuris, mano nuomone, yra itin svarbus, ir manau, kad šiuo klausimu visi man pritarsite, reklamai. Naudodamosi SOLVIT paslaugomis MVĮ sutaupo daug pinigų, kuriuos gali investuoti į kitas sritis, kurios gali kelti ekonomiką ir kurios jų vystymuisi yra naudingesnės nei teisinė pagalba, kurios joms reikėtų problemoms spręsti. Individualiems vartotojams SOLIVT suteikia galimybę išvengti ilgų ir daug kainuojančių teisminių procesų.

Vis dėlto, kad piliečiai ir įmonės naudotųsi SOLVIT tinklo teikiama nauda, pirmiausia jie turi žinoti, kad tinklas veiksmingas. Todėl manau, kad reklamuojant SOLVIT reikėtų aktyviai įtraukti nacionalines valdžios institucijas, Europos Komisiją ir šio Parlamento narius. Tai galima padaryti daugeliu būdų, pradedant žiniasklaida ir valstybių narių rengiamomis informacinėmis kampanijomis ir baigiant bendro SOLVIT portalo sukūrimu. Be to, į vidaus rinką reglamentuojančių Europos teisės aktų įgyvendinimą įtrauktos viešosios tarnybos galėtų paskirti tam tikrą asmenį, atsakingą už SOLIVT pranešimus, kas dar labiau padidintų tinklo veiksmingumą ir prisidėtų prie jo reklamavimo. Kaip EP nariai, mes galime imtis iniciatyvos reklamuoti SOLVIT ir galime padėti didinti informuotumą apie jį tarp savo kolegų valstybių narių parlamentuose.

Keitimasis gera patirtimi tarp valstybių siekiant reklamuoti SOLVIT ir spręsti šio tinklo veikimo problemas yra dar viena priemonė, kurią šiame pranešime labai skatinama naudoti. Geros idėjos gali būti skleidžiamos ir taikomos Europos lygmeniu visų labui.

Galiausiai negalime nekreipti dėmesio į tai, kad SOLVIT susiduria su daug atvejų, kurie nepriklauso jo kompetencijos sričiai arba kurie itin sudėtingi ir kuriuos sprendžiant reikia naudoti alternatyvius būdus. Teikti peticijas Europos Parlamento peticijų komitetui gali būti sprendimo būdas tais atvejais, kurie yra per sudėtingi, kad būtų sprendžiami SOLVIT lygmeniu. Todėl vienas iš šiame pranešime pateiktų pasiūlymų yra tas, kad iš SOLVIT portalo tokie atvejai būtų persiunčiami į Europos Parlamento peticijų komiteto interneto svetainę ir į specializuotus komitetus valstybių narių parlamentuose.

Tai tik kelios idėjos, kuriomis grindžiamas SOLVIT pranešimas. Manau, kad šiais pasiūlymais gali būti pagerintas tinklo veikimas teikiant aukštos kokybės pagalbą vartotojams ir įmonėms. SOLVIT potencialas labai didelis ir siekdami jį panaudoti visapusiškai turime nuolat stebėti, kaip jis veikia

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirmiausia manau, kad labai svarbu laikytis išvien su mano kolega J. Dalli, kad atsakytume į jūsų klausimus ir papasakotume jums apie šių įvairių priemonių ir tekstų įgyvendinimą.

Ponios ir ponai, per savo politinę karjerą dažnai maniau, kad stebėsena yra ne mažiau svarbi už paskelbimą. Todėl manau, kad būnant valstybės narės parlamente, Europos Parlamente arba Komisijoje labai svarbu turėti priemones konkrečiam, sąžiningam tekstų, dėl kurių balsuojame, įgyvendinimui įvertinti. Taip pat manau, kad norint veikti pirmiausia reikia gerai suprasti, ir būtent šį klausimą jūsų pranešėjai nagrinėjo labai kvalifikuotai ir atidžiai.

Labai nuoširdžiai norėčiau padėkoti R. G. Thun Und Hohenstein ir C. S. Buşoi už šiuos klausimus, su kuriais esu tiesiogiai susijęs, ir A. Hedh už jų pranešimų kokybę.

Apie ką kalbame? Kalbame apie vidaus rinką. Vakar gan vėlai vakare šiuose rūmuose pasakiau, kad šiuo krizės ir ekonomikos sunkmečiu negalime sau leisti nepasinaudoti visomis galimybėmis. Jeigu vidaus rinka, didelė Europos rinka, veiktų normaliai, taip, kaip ji veiks, mes patys, savo jėgomis, galėtume pasiekti 0,5–1,5 proc. papildomą augimą.

Šiuo metu negalime sau leisti prarasti šios progos. Vidaus rinka turi veikti visapusiškai visais atžvilgiais ir tai, žinoma, uždavinys, kurį man, jums kontroliuojant, patikėjo Pirmininkas J. M. Barroso. Todėl manau, kad ši rezultatų suvestinė ir ši SOLVIT priemonė bei geras jų veikimas yra svarbūs. Manau, kad J Dalli lygiai tą patį pasakys su vartotojais susijusiu klausimu.

R. G. Thun Und Hohenstein ką tik kalbėjo apie geras naujienas ir kiek prastesnes naujienas dėl šios rezultatų suvestinės. Kalbame apie 1 521 direktyvą arba tekstą, kurie leidžia vidaus rinkai veikti, ir tai yra daug. Tiksliai taip, kaip pasakėte, dabartinis neperkeltų direktyvų skaičius dar niekada nebuvo toks mažas. Tai gera naujiena ir turėtume padėkoti visiems, kurie valstybėse narėse, kartais ir regionuose, yra atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą. Taip pat kartu padėką norėčiau perduoti nuo savo kolegų iš Vidaus rinkos generalinio direktorato.

Taip pat yra ir ne tokių gerų žinių, t. y. kad ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybė, jų įgyvendinimo kokybė nepatenkinama. Todėl visi kartu turime bendradarbiauti su Europos Parlamentu, valstybių narių parlamentais, visų valstybių narių pareigūnais. Kaip jums sakiau per savo klausymą Parlamente, toks yra apsilankymų, į kuriuos nuo šiol vyksiu – jau pradėjau – į kiekvieną iš 27 sostinių susitikti, kompetentingiems ministrams prižiūrint, su pareigūnais, atsakingais už vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimą, ir išsiaiškinti šios rezultatų suvestinės elementus bei užtikrinti, kad SOLVIT būtų parengtas ir veiktų, kaip jau minėjo C. S. Buşoi, tikslas.

Taip pat dėl šios priežasties R. G. Thun Und Hohenstein išreiškiau savo pritarimą dėl šios forumo idėjos; tai labai gera mintis. Turime suvienyti žmones ir tai turime padaryti kartu čia, Parlamente, kartu su Komisija, valstybių narių parlamentais ir visais atsakingais asmenimis valstybėse narėse, kad pasidalytume gerąja patirtimi, ją įvertintume ir ja pasikeistume. Iš esmės esu įsitikinęs, kad sutelkti atsakingus asmenis naudinga: pirmenybė teiktina ne prievartai, o susitarimui, susitarimas – svarbiausia tarpusavio pasitikėjimas ir bendras darbas.

Kalbant apie SOLVIT C. S. Buşoi pabrėžė šios priemonės, kuri pradeda veiksmingai veikti, svarbą. Iki šiol bendradarbiavimu, sprendimo priėmimu, tarpininkavimu buvo išnagrinėti 1 500 atvejų, kurių daugumą pateikė piliečiai, tačiau taip pat ir daug įmonių. Kaip C. S. Buşoi gan pagrįstai pabrėžė, taip galima sutaupyti pinigų ir laiko ir taip piliečiai, vartotojai ir įmonės sugrįžta į vidaus rinką užuot turėję imtis pernelyg griozdiškų procedūrų, kad galėtų išspręsti, suprasti jiems kylančius vienos ar kitos su rinka susijusios nuostatos įgyvendinimo sunkumus, kurie jiems kelia susirūpinimą, ir surasti sprendimą.

Tam tikra prasme ši dvasia yra Bendrosios rinkos rėmimo paslaugų veiksmų planas – BRRP planas – kurio tikslas yra teikti platesnę informaciją ir geresnes paslaugas piliečiams ir įmonėms. Šiuo požiūriu taip pat padaryta pažanga. Šis planas leido suvienodinti įvairias SOLVIT ir Piliečių kelrodės tarnybos paslaugas ir bendras elektronines formas.

Kaip ir siūlė jūsų pranešėjai, manau, kad vadovaujant J. Dalli galėtume stengtis, kad visi šie dokumentai, visi šie rezultatai, visi šie komunikatai būtų pateikti tuo pačiu metu, kad sutelktume ir geriau koordinuotume visas šias skirtingas priemones, kuriomis įgyvendinami su vidaus rinka susiję tekstai arba direktyvos.

Bet kuriuo atveju palankiai vertinu šį geresnį koordinavimą ir patvirtinu savo įsipareigojimą tinkamai naudotis šiomis įvairiomis priemonėmis, skirtomis vertinti ir stebėti 1 500 su vidaus rinkos veikimu susijusių direktyvų.

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pateiksiu pastabas dėl šių dviejų nepaprastai svarbių Europos politikos sričių – Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės ir vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo paketo – kurias pristatė A. Hedh. Norėčiau padėkoti A. Hedh už puikų jos, kaip pranešėjos, darbą.

Vartotojų apsaugos politika labai svarbi sprendžiant šiuo metu mums kylančius ekonominius ir socialinius sunkumus. Svarbiausia žmonės. Informuoti vartotojai skatina naujoves ir konkurencingumą, tačiau – ir tai, galbūt, dar svarbiau – užtikrinimas, kad vidaus rinka tarnautų vartotojų interesams, yra mūsų svarbiausia priemonė atkuriant ryšį su piliečiais. Vartotojų apsaugos politikai suteiktą didelę svarbą atspindi tam tikri portfeliai. Komisijos narių kolegija glaudžiai bendradarbiaus, kad užtikrintų, jog priimtos taisyklės vartotojams neštų praktinę naudą. Šiandien esu čia kartu su savo kolega Micheliu Barnier’iu, lyg parodydamas, kad taip glaudžiai bendradarbiausime. Tokia bus mūsų darbo praktika.

Vartotojų apsaugos aspektas turi būti plėtojamas visuose portfeliuose ir Komisija nustatys šios plėtotės pažangos ar jo nebuvimo vertinimo gaires. Vartotojų rezultatų suvestinė atstoja pavojaus signalą, mus įspėjantį net tada, kai vidaus rinka nuvilia vartotojus. Rezultatų suvestinė taip pat naudojama vidaus rinkos mažmeninės prekybos sektoriaus integravimo vartotojų, MVĮ ir kitų mažmenininkų požiūriu pažangos stebėsenai. Ji taip pat padeda parodyti, ar valstybės narės deda pakankamas pastangas, kad būtų vykdomi nauji vartotojų apsaugos teisės aktai, ir kad vartotojai būtų informuojami, mokomi ir skatinami.

Grįžtant prie vykdymo klausimo, man džiugu matyti, kad Parlamentas pritaria Komisijos nuomonei dėl to, kaip svarbu žmonėms iš tikrųjų suteikti teises, kurios jiems nustatytos teisės aktuose. Šiuo klausimu dar reikia daug nuveikti. 2009 m. komunikatu siekta nustatyti teisės aktų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo ir nuoseklumo didinimo būdus. Dabar jį reikia paversti konkrečiais darbais. Vienas iš prioritetų bus atkakliau stengtis padidinti mūsų tarpvalstybinių tinklų veiksmingumą, kurie turi aiškiai parodyti prekybininkams, kad ES nėra saugus prieglobstis, kur jie galėtų pasislėpti nuo persekiojimo. Tas pats taikytina bendradarbiavimo su trečiųjų šalių valdžios institucijomis atžvilgiu. Kad pasiektume šį tikslą valstybių narių teisės aktų vykdytojams reikia turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių. Ekonomikos sunkmečiu visos viešosios paslaugos patiria spaudimą, tačiau mažinti vartotojų apsaugai skirtas išlaidas būtų klaida. Laisvos, atviros, gerai kontroliuojamos rinkos skatina konkurenciją kokybės ir kainų srityje ir skatina konkurencingumą. Tai naudinga ne tik vartotojams, bet ir visai ES ekonomikai. Komisija ir Parlamentas turi bendradarbiauti, kad užtikrintų, jog ši nuostata visose valstybėse narėse pasklistų pastebimai ir aiškiai.

Taip pat ketiname toliau aktyviai dirbti kurdami vadinamųjų koordinuotų teisės aktų vykdymo patikrinimų sistemą. Vis dėlto šie patikrinimai parodė, kad kartais sutelkti pastangas nacionaliniu lygmeniu nepakanka. Būtini sprendimai Europos lygmeniu. Taigi maloniai priimsiu jūsų raginimą išnagrinėti sutartyje nustatytus teisinius pagrindus siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą, visų pirma išplėsti Komisijos galias, tačiau taip bus padaryta ir toliau dirbsime šia linkme, jeigu, visų pirma, būsime įsitikinę, kad šis darbas padidins nacionaliniu mastu atlikto darbo vertę.

Kalbant apie žalos atlyginimo priemones, sutinku, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai gali būti pigi, paprasta ir greita žalos atlyginimo vartotojams priemonė, kartu išsauganti įmonių reputaciją. Vienas šios strategijos aspektų susijęs su kolektyvinių skundų nagrinėjimu. Šiuo klausimu norėčiau kartu su pirmininko pavaduotojais J. Alunia ir V. Reding patikinti, kad Komisija juda pirmyn koordinuotai.

Galiausiai tikiuosi sulaukti jūsų paramos siekiant užtikrinti, kad po 2013 m., kai pasibaigs dabartinė vartotojų apsaugos programa, būtų skirtas pakankamas finansavimas platiems vartotojų apsaugos politikos užmojams, ypač tęstiniam patobulintos rezultatų suvestinės vykdymui, remti. Taip pat esu tikras, kad galime įvykdyti sudėtingus dabartinius ir ateities uždavinius ir bendradarbiauti, kad užtikrintume, jog vidaus rinka suteiktų visas galimybes visiems mūsų piliečiams.

  Simon Busuttil, Peticijų komiteto nuomonės referentas. – (MT) Peticijų komiteto vardu parengiau nuomonę dėl SOLVIT tinklo, kuriam visiškai pritariu, nes tai pagalbos piliečiams, kurie susiduria su sunkumais, priemonė. Vis dėlto norėčiau pakalbėti svarbiu klausimu, kurį išdėstysiu: visų suinteresuotųjų subjektų, į kuriuos kreipiasi piliečiai, visapusiško bendradarbiavimo būtinybė. Kokias galimybes turi su sunkumais susiduriantis pilietis? Jis gali pateikti peticiją Europos Parlamentui, kuriam Sutarties 194 straipsniu suteikta tokia teisė, jis gali pateikti skundą Europos Komisijai arba jis gali pateikti skundą SOLVIT. Pilietis taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo pateikdamas skundą Europos ombudsmenui, tačiau tai įneša daug painiavos, todėl pilietis nežino, į ką tiksliai kreiptis žalos atlyginimo ir pagalbos. Todėl asmeniškai ir Peticijų komiteto vardu manau, kad reikia glaudesnio visų susijusių institucijų bendradarbiavimo, kad pilietis tiksliai žinotų, į ką jam reikia kreiptis reikalaujant atlyginti žalą.

  Zuzana Roithová, PPE frakcijos vardu. – (CS) Komisijos nary, ponios ir ponai, interneto paslauga SOLVIT teikiama jau aštuonerius metus ir pavyko išspręsti 83 proc. piliečių ir įmonių pateiktų skundų, pateiktų dėl neteisingo Europos teisės taikymo valstybėse narėse ir skundus pavyko išnagrinėti per 10 dienų. 2008 m. dėl neoficialių SOLVIT sprendimų išvengta teisminių ginčų ir žalos, kurių vertė siekia 32 mln. EUR.

Trijuose pateiktuose pranešimuose atskleidžiama dviejų lygmenų problema: pirmiausia tai tam tikrų valstybių narių vėlavimas įgyvendinti Europos teisę nacionaliniu lygmeniu – neįgyvendinta 100 direktyvų, kurios vidaus rinkos atžvilgiu nevisiškai įsigaliojo. Žinau, kad tai nedidelė, tačiau labai svarbi dalis. Antra, labai nedidelis naudojimosi SOLVIT, kaip praktine priemone, mastas. Pvz., Čekijoje specialistai jį gerai žino, tačiau apie paslaugą ką nors žino tik 7 proc. registruotų verslininkų. Prancūzijoje padėtis kur kas prastesnė. Remiantis statistiniais duomenimis SOLVIT rūpinasi tik vienas praktikantas.

Džiaugiuosi, kad mūsų komitetas taip pat pritarė pasiūlymams, kuriuos pateikiau kaip šešėlinė pranešėja; pvz., padidinti SOLVIT tinklo valstybėse narėse administracinių darbuotojų specialistų skaičių. Vis dėlto iš esmės tai yra tinklo reklamavimo verslininkams, ekspatriantams, įvairioms asociacijoms, valstybių narių parlamentams ir šiam Parlamentui klausimas. Norėčiau paminėti, kad SOLVIT reikia susieti su Komisijos valdomais vienodais kontaktų centrais ir konsultacijų tarnybomis, ir, žinoma, svarbu, kad Komisija visas šalis laiku informuotų apie per SOLVIT tinklą išspręstas problemas. Šią analizę Komisija turėtų pateikti metinėse ataskaitose ir taip, žinoma, galėtume padidinti naudojimosi SOLVIT tinklu mastą.

Džiaugiuosi, kad mūsų komitetas išreiškė tokią didelę politinę paramą visiems trims pranešimams, ir tikiuosi, kad plenariniame posėdyje jiems taip pat bus pritarta. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už jų atliktą darbą.

  Evelyne Gebhardt, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, Komisijos nary J. Dalli, ponios ir ponai, šiandien kalbame apie vidaus rinką, vartotojų apsaugą ir žmonių judumą Europos Sąjungoje. Tai pagrindiniai klausimai, kai diskutuojame dėl šių trijų dokumentų, ir visų pirma apie juos norėčiau pakalbėti.

Bendrai aptarti šiuos tris klausimus mums labai naudinga, nes iš esmės nėra prieštaravimo tarp ekonomikos ir vartotojų bei darbuotojų teisių; juos reikia aptarti kartu. Šiuo klausimu turime pasiekti pažangą ateityje. Todėl gerai, kad šiandien šiuos klausimus aptariame kartu.

Kad tai pasiektume, visų pirma turime didžiausią dėmesį skirti trims politiniams principams. Pirma, – ir Komisijos narys M. Barnier tai labai gerai paaiškino, – reikia įveikti protekcionizmą, kuris vis dar labai aiškus valstybių narių vyriausybėse. Bet kuriuo atveju tai turime padaryti ir tai įtraukta į planus.

Antrasis politinis principas yra tas, kad privalome užtikrinti aukštą vartotojų ir darbuotojų teisių apsaugos lygį. Kitaip tariant, vidaus rinka nesuponuoja, kad panaikinamos teisės, ji nesuponuoja reguliavimo panaikinimo. Todėl vienam R. G. Von Thun Und Hohenstein pranešimo punktui nepritariame. Tai susiję su vadinamąja Vidaus rinkos rezultatų suvestine arba vidaus rinkos testu. Tai neteisingas požiūris. Susidaro įspūdis, kad vienintelis svarbus klausimas yra tai, kaip rinka veikia. Taip nėra. Turime užduoti klausimą, kokį poveikį Europos Sąjungos teisės aktai turės darbuotojų ir vartotojų teisėms. Todėl nepritariame šiai koncepcijai, nes ji nėra teisinga.

Trečia, būtina tinkama šių teisių apsauga Europos lygmeniu. Todėl reikia kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmo, kad vartotojai nebūtų vieniši šioje vidaus rinkoje, bet kad taip pat galėtų iš tikrųjų naudotis savo teisėmis.

  Robert Rochefort, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi matydamas, jog šįryt su vidaus rinka ir vartotojų apsauga susijusios diskusijos pradėtos kaip prioritetinės diskusijos.

Pone M. Barnier’i, ekonomikos krizės aplinkybėmis vidaus rinka yra vertingas elementas, kurį privalome plėtoti. Šioje vidaus rinkoje vartojimas galbūt yra svarbiausia varomoji jėga, kurią nedelsdami turime paremti. Tačiau tai nėra bet koks vartojimas. Mums reikia vartojimo, kuriuo būtų rengiamasi ateičiai, kuris dera su tvaraus vystymosi uždaviniais, atsakingo vartojimo, kuriuo ne visada siekiama remti produktus sumažintomis kainomis, kurie turėtų padidinti šeimų perkamąją galią, tačiau kurie iš tikrųjų dažnai yra vidutinės kokybės ir kurie beveik sistemingai gaminami perkėlus gamybą už Europos Sąjungos ribų. Žinoma, kas jų pagrindiniai pirkėjai: mažiausias pajamas turintys, pažeidžiamiausi vartotojai.

Trumpai tariant, turime atkurti pasitikėjimą tarp vartotojų ir įmonių, visų pirma platinimo įmonių, kad stiprintume ir skatintume mūsų ES vidaus rinkos vystymąsi. Norėčiau Komisijai perduoti labai aiškią žinią. Taip, pone J. Dalli, mes jus remsime, tačiau nerimastingai jaučiame kylantį pavojų, susijusį su atsakomybės pasiskirstymo tarp jūsų pačių. Baiminamės, kad tai padalys jūsų atsakomybes. Taip pat labai atidžiai stebėsime, kad jūs iš tikrųjų kartu dirbtumėte koordinuotai. Tikimės, kad į vartotojų interesus bus tikrai atsižvelgta visose Europos Sąjungos politikos srityse laikantis Lisabonos sutarties dvasios.

Nedelsdamas jums pateiksiu pavyzdį, kuris susieja ne tik M. Barnier’į ir J. Dalli, bet ir V. Reding. Laikas tęsti su Žaliąją knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo susijusį darbą. Tikimės, kad šiuo klausimu pasistūmėsite į priekį. Beje, pone J. Dalli, atsižvelgiant į tai, kad kalbėjote apie šį klausimą, norėčiau jūsų paklausti, ar jau parengėte planą šiuo klausimu? Taip pat tikimės, kad sumanysite naują europietišką būdą, kad šio kolektyvinio žalos atlyginimo atveju būtų išvengta visų gerai žinomų JAV sistemai būdingų nukrypimų, kad sumanytume visiems naudingą būdą, kuris nesupriešintų vienos ir kitos šalių interesų.

Norėčiau pasveikinti savo kolegę EP narę A. Hedh parengus labai išsamų pranešimą. Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į tai, kad savo pranešime ji pagrįstai pabrėžia vartotojų švietimą, kuris labai svarbus ir kurį reikia vykdyti visą gyvenimą, nes tai svarbu ne tik mažiems vaikams, bet ir vartotojams, atsižvelgiant į produktų kaitos mastą ir į vis įmantresnius rinkodaros pajėgumus.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Apibendrinant tiesiog norėčiau jums pasakyti, kad rodikliai, rezultatų suvestinės yra labai sveikintina, – ir tai sako buvęs ekonomistas statistikas, – tačiau jie nepakeičia politinės valios, kuri mus būtent ir paskatins imtis veiksmų.

  Heide Rühle, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pratęsti pradžioje M. Barnier’io išsakytą mintį apie nepaprastai didelę vidaus rinkos svarbą dabartinės krizės aplinkybėmis. Tai dar kartą labai aiškiai įrodyta. Vis dėlto akivaizdu, kad piliečių pasitikėjimas vidaus rinka būtinas. Tik tada ji veiks tinkamai. To vis dar trūksta daugeliu aspektų. Diskusijose savo pačių šalyse visų pirma mes, Parlamento nariai, labai dažnai pastebime, kad visuomenėje vis dar labai aiškūs su vidaus rinka susiję būgštavimai ir kad tokie klausimai kaip protekcionizmas, deja, taip pat palankiai vertinami, nes tokie klausimai svarstyti pateikiami ne tik vyriausybės, bet juos taip pat remia daug piliečių. Todėl juo svarbiau mums Parlamente dėti visas pastangas, siekiant padidinti pasitikėjimą vidaus rinka. To siekiant vartotojų apsaugos politika, žinoma, yra esminis veiksnys. Vartotojų apsaugos politika, užtikrinanti aukštą vartotojų apsaugos lygį, gali padidinti ir išsaugoti žmonių pasitikėjimą vidaus rinka. Todėl turime labiau stengtis šioje srityje.

Džiaugiuosi, kad šiose diskusijose dalyvauja abu Komisijos nariai. Jūs, žinoma, žinote, kad taip pat ir mūsų frakcija kritiškai vertino, kad nėra vieno Komisijos nario, atsakingo už vartotojų apsaugos politiką, nes M. Kunevos išsakyta mintis buvo labai teigiamas signalas. Todėl džiaugiamės, kad mums aiškiai parodote, kad norite bendradarbiauti šioje srityje. Mums taip pat susirūpinimą kėlė tai, kad atsakomybę paskirsčius skirtingiems Komisijos nariams, vartotojų apsaugai galiausiai bus skiriamas nepakankamas dėmesys. Vis dėlto tikiuosi, kad tai nėra vienetinis atvejis, bet kad šiuo klausimu jūs glaudžiai bendradarbiausite su mumis, nes turime nagrinėti tam tikrus svarbius klausimus; pvz., vis dar turime užbaigti diskutuoti dėl su kolektyviniais ieškiniais susijusių teisės aktų ir kolektyvinio žalos atlyginimo ir šiuo atžvilgiu reikia padaryti pažangą. Žinoma, tai taip pat bus labai svarbu didinant piliečių pasitikėjimą.

Mums reikia daugiau priemonių, kuriomis aiškiai parodoma, kad užtikrinama piliečių apsauga vidaus rinkoje. Šiuo požiūriu SOLVIT yra labai svarbi priemonė. Todėl visapusiškai pritariame C. S. Buşoi pranešimui. SOLVIT, kuriuo suteikiama galimybė sprendimų ieškoti ne teismo būdu, vidaus rinkoje sukuria pasitikėjimo atmosferą ir suteikia vartotojams daugiau informacijos apie vidaus rinką, o to iš valstybių narių valdžios institucijų labai dažnai trūksta. Šiuo atžvilgu SOLVIT gali būti svarbus ir esminis papildomas veiksnys. Šiemet esu pranešėja biudžeto klausimais ir J. Dalli galiu užtikrinti, kad biudžeto klausimų srityje ir lėšų skyrimo vartotojų apsaugos srityje būsime budrūs. Jau kreipėmės į mūsų Biudžeto komitetą ir pabrėžėme, kad mes, žinoma, norime, kad lėšos ir toliau būtų skiriamos ir kad atitinkamos lėšos būtų panaudotos. Šiuo klausimu galite tikėtis mūsų paramos.

Dar kartą apibendrinant manau, kad apskritai šiais pranešimais nusiųstas labai svarbus ir teigiamas signalas. Nors jiems pritariame, turime vieną kritišką pastabą. Ji susijusi su vidaus rinkos kontrole, kuri, mūsų manymu, gana vienpusė. Jeigu persvarstysime direktyvas, tai reikia padaryti atsižvelgiant į įvairius, skirtingus požiūrius. Šiuo atžvilgiu labai svarbus tvarumas ir socialiniai klausimai. Persvarstymas, jeigu jis bus atliktas, turėtų būti atliktas dėmesį kreipiant ne tik į vidaus rinką. Turi būti atliktas visapusiškas persvarstymas. Šiuo požiūriu taip pat tinkamai turi būti apsvarstytas subsidiarumo klausimas. Todėl manome, kad apgailestautina, jog vidaus rinkos kontrolė vienpusė. Vis dėlto iš principo pritariame pranešėjo požiūriui, įskaitant ir vidaus rinkos kontrolę ir balsuosime už pranešimą.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, keturiomis laisvėmis: laisvu žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu, grindžiamos bendrosios rinkos kūrimo procesas vis dar neužbaigtas, visų pirma taip yra ketvirtosios laisvės – laisvo paslaugų judėjimo – atžvilgiu ir turime dar labai daug nuveikti. Tai nepaprastai svarbus procesas, ypač ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu ir atsižvelgiant į ekonomikos krizę, kurią išgyvename Europoje. Iš tikrųjų būtent ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu turėtume kalbėti apie bendrosios rinkos pranašumus ir galbūt tada išvysime politinę valią, kurios reikalavo R. Rochefort.

Todėl norėčiau pasveikinti Europos Parlamento biurą suvokus klausimo svarbą ir nusprendus diskusijoms dėl šių trijų pranešimų suteikti pirmenybę šiame Parlamento posėdyje. Padėką ir sveikinimus taip pat skiriu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui M. Harbourui už veiksmingas jo pastangas šiuo klausimu. Taip pat norėčiau pasveikinti tris pranešėjus už šiuos tris tokius svarbius pranešimus. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrą absurdą. Plenariniame posėdyje šiandien aptariame R. G. Thun, pranešimą, – norėčiau pridurti, kad tai puikus pranešimas – tačiau tai pranešimas dėl 2008 m. Vidaus rinkos rezultatų suvestinės. Tačiau prieš kelias dienas Komisija paskelbė 2009 m. Vidaus rinkos rezultatų suvestinę. Manau, kad tai dar viena priežastis, dėl kurios ateityje Komisija turėtų skelbti visas keturias svarbias vidaus rinkos stebėsenos ataskaitas vienu metu. Šiaip ar taip Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje, Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje, SOLVIT pranešime ir Piliečių kelrodės tarnybos dokumente iš tikrųjų aptariami tie patys klausimai ir juos turėtume gauti vienu metu.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo paramą dviem pagrindiniams R. G. Thun pranešime pateiktiems pasiūlymams. Visiškai pritariu tiek pasiūlymui surengti metinį vidaus rinkos forumą, tiek (o tai dar svarbiau) pasiūlymui dėl privalomo tyrimo, „vidaus rinkos testo“, kuris turėtų būti atliekamas teikiant visus Europos Komisijos pasiūlymus ateityje.

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, šiuo metu atkakliai laikomasi nuomonės, kurią patvirtina Lisabonos sutartis ir pačios Komisijos pozicija, kad vartotojų apsaugos politikos srityje pagrindinį dėmesį reikėtų skirti klestinčiai rinkai, kurioje vartotojai gali jaustis saugiai ir užtikrintai, išsaugoti.

Ši pozicija grindžiama tuo, kad jeigu vartotojai rinkoje jaučiasi patogiai ir užtikrintai ir skatinama tarpvalstybinė prekyba, didėja konkurencingumas ir vartotojai turi didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis.

Nesutinkame su pozicija ir požiūriu, kad veiksmingos ir lanksčios vartotojų rinkos yra pagrindiniai konkurencingumo ir piliečių gerovės veiksniai. Ekonomikos krizė patvirtina, kad turime atsižvelgti į konkrečias sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje, o ne besąlygiškai taikyti vienodą standartą, t. y. tikros konkurencijos standartą. Manome, kad konkurencingumas nėra sietinas su piliečių gerove, nes juo sukuriamos palankesnės sąlygos įmonėms atsižvelgiant į tai, kad akivaizdu, jog iki šiol bendras kainų mažinimas neatnešė naudos vartotojams.

Reikia kontroliuoti pagrindinių produktų kainas skurdesnių visuomenės sluoksnių ir visos visuomenės labui. Vienintelė politika, kuri gali sustiprinti vartotojų apsaugos lygį ir jį pakelti, yra politika, kurioje rūpinamasi žmogumi ir jo gerove, o ne konkurencijos didinimu.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes pritariame, kad rezultatų suvestinėje būtų aprašomas ir vertinamas Europos vartotojų pasitenkinimas geru rinkos veikimu, tačiau, kita vertus, neturėtume nutolti nuo esmės ir vienintelio tikslo – valdyti į žmones nukreiptą vidaus rinką, kurioje rūpinamasi žmogaus gerove, o ne skaičiais. Vartotojų rezultatų suvestinę vertiname kaip priemonę, skirtą aprašyti vartotojų pasitenkinimo lygį konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiu metu. Tačiau vien tik šis vertinimas ir šie aprašymai negali pagerinti piliečių gerovės paprasčiausiai todėl, kad jie piliečiams tariamai suteiks daugiau pasitikėjimo ir saugumo.

Be to, visi vertinimai turi būti atlikti remiantis kiekybiniu požiūriu išmatuojamais socialiniais uždaviniais. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias rezultatų suvestinės tikslas yra fiksuoti vartotojų skundus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią spekuliavimui.

  Oreste Rossi, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien aptarinėjame tris priemones, susijusias su vartotojų sveikata ir apsauga, kurioms per balsavimą komitete jau pritarėme ir už kurias balsuosime plenariniame posėdyje.

Mes palaikome piliečius, kurie per dažnai patiria žalą dėl Europos institucijų sprendimų: kalbu apie Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą sprendimą neleisti laisvai rodyti nukryžiuotojo; negalėjimas veiksmingai spręsti su nelegaliais imigrantais susijusius klausimus; nenutrūkstantis žmonių srautas iš trečiųjų šalių, kurie atima darbo vietas iš mūsų žmonių; vengimas vartotojams suteikti tinkamą informaciją apie jų pirkinius arba maisto produktų kilmės vietą.

A. Hedh pranešime svarba teikiama Europos piliečių, kurie kasdien susiduria su vidaus rinkos pranašumais ir trūkumais, nuomonei ir pabrėžiamas Komisijos nario, atsakingo už vartotojų apsaugą, paskyrimo 2007 m. tikslingumas. Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia suderinti valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros ir stebėsenos struktūras.

R. G. Thun Und Hohenstein pranešime kritikuojamos tam tikros priemonės, kurių buvo imtasi anksčiau, ir raginama padalyti atsakomybę tarp valstybių narių ir Komisijos.

C. S. Buşoi pranešimas susijęs su SOLVIT tinklu, kurį Komisija sukūrė siekdama suteikti nemokamą pagalbą piliečiams ir įmonėms ginant savo teises Europos Sąjungoje, visų pirma ginčų atvejais. Jame taip pat kritikuojamas tinklo neveiksmingumas ir raginama teikti išsamesnę informaciją piliečiams ir įmonėms, kurie dažnai nežino, jog ši struktūra egzistuoja. Kaip teisėkūros institucija pirmiausia turėtume rūpintis piliečiais ir vartotojais.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, SOLVIT gali ir turėtų svariai prisidėti siekiant didesnio asmeninių ir pilietinių teisių apsaugos ir gynimo vidaus rinkoje aiškumo. SOLVIT elektroninio problemų sprendimo tinklo pagrindas – pragmatiškas požiūris, kuris bus naudingas piliečiams ir įmonėms išvengiant griozdiškos biurokratijos.

Vis dėlto remiantis 2009 m. ataskaita taip pat matyti, kad beveik 40 proc. piliečių keliamų klausimų susiję su gyvenimo sąlygomis kitoje ES šalyje. Todėl kyla klausimas, ar teisių gyventi šalyje įgyvendinimas vis dar neaiškus.

  Tiziano Motti (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien balsuosime dėl savo iniciatyva parengto pranešimo dėl vartotojų apsaugos, kuris yra labai svarbus dokumentas, už kurį, be kita ko, turėčiau padėkoti pranešėjai A. Hedh, o kitiems pranešėjams – už puikią atmosferą, kurioje galėjome dirbti kartu.

Daugeliu aspektų mūsų nuomonės visiškai sutapo, o dėl kitų tikiuosi, kad galėsime dirbti ateityje: konkrečiau, kalbama apie Europos Komisijos remiamą Europos vartotojų rezultatų suvestinę, labai svarbią priemonę, kuria vis dėlto, mano manymu, vis tiek nepateikiami standartizuoti duomenys, kad žmonės galėtų priimti aiškius sprendimus. Jeigu būtume įmonė ir sprendimus dėl įmonės ateities priimtume remdamiesi duomenimis, kurie vis dėlto nėra tikslūs, galėtume bankrutuoti. Todėl tikiuosi, kad ateityje galėsime sukurti duomenų bazę, kuri žmonėms leis priimti aiškius sprendimus.

Be to, turime įvertinti, taip pat ir nagrinėdami šį pranešimą, didelę vartotojams užkrautą naštą, tačiau asmeniškai ir frakcijos vardu manau, kad ateityje būtina geresnė pusiausvyra, nes Europos piliečiai yra ne tik vartotojai, bet taip pat įmonių, kurios veiklą vykdo vidaus rinkoje, darbuotojai. Todėl privalome visada atsižvelgti į pusiausvyrą, kuri turi būti tarp paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų ir pačių vartotojų, nes toks mūsų tikslas.

Gerai informuotas vartotojas yra laisvas vartotojas, – taigi sveikintinos visos iniciatyvos teikti papildomą informaciją, – tačiau atsisakėme mokyklinių programų, nes negalime priimti sprendimų vietoj vartotojo, kai kalbama apie jų pačių pasirinkimo laisvę, ir manome, kad tėvai turėtų būti pirmasis mažų vaikų švietimo vartojimo srityje šaltinis. Be to, tėvai taip pat kontroliuoja, ką jų vaikai, ypač kai jie yra maži, vartoja.

Kalbant apie suaugusiuosius tiesa, kad vartotojams kartais sunku apsisaugoti tinkamomis teisinėmis priemonėmis, todėl pritariame ne teisminėms žalos atlyginimo priemonėms, tačiau manome, kad galima dėti daugiau pastangų, ypač krizės laikotarpiu, siekiant, kad veiktų esami mechanizmai užuot siekus padidinti vartotojų ombudsmenų skaičių.

Kalbą baigsiu paminėdamas valstybės administracijos teikiamas paslaugas. Dovanokit, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad vartotojams atskaitos taškas taip pat yra valstybės administracija, savivaldybės, įstaigos, regionai ir net valstybės. Tikiuosi, kad ateityje galėsime daugiau nuveikti, nes taip pat turi būti galimybė apsaugoti vartotojus netinkamų valstybės administracijos teikiamų paslaugų atžvilgu.

  Liem Hoang Ngoc (S&D). – (FR) Pone pirmininke ponia pirmininke, dėkoju R. G. Thun Und Hohenstein už sąžiningai atliktą darbą ir bendrą jos pranešimo kokybę.

Kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinis pranešėjas džiaugiuosi, kad balsavimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete suteikė galimybę įtraukti į galutinę pranešimo versiją tam tikras mintis, kurias norėjome išsakyti.

Pirma, įgyvendinant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę reikia laikytis labiau į kokybę orientuoto požiūrio, kuris sudarytų sąlygas nustatyti direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę priežastis. Nenuvertiname statistinių duomenų ir spaudimo, kuris daromas nurodant pažangiausias ir ne tokias pažangias ES valstybes nares, naudingumo, tačiau, mūsų nuomone, Komisija turėtų kelti aukštesnius tikslus ir siekti, kad ši rezultatų suvestinė taptų valstybių narių patiriamų sunkumų perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę vertinimo priemone. Tuo labiau, kad visi žinome, jog direktyvos į nacionalinę teisę neperkeliamos ne dėl valstybių narių nenoro, bet dėl vidutiniškos Europos teisės aktų, kuriuos reikia perkelti į nacionalinę teisę, kokybės.

Antras klausimas, į kurį atkreipiau dėmesį, yra būtinybė stiprinti Komisijos ir valstybių narių dialogą per ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį. Kuo informacija keičiamasi anksčiau, tuo daugiau galimybių išvengti rizikos, kad teisės aktai nebus perkelti arba bus perkelti neteisingai.

Vis dėlto pranešimas turi vieną trūkumą: jis susijęs su 10 punktu, kurio nebuvo pradiniame R. G. Thun Und Hohenstein pranešimo projekte. Šiame punkte siūloma parengti visų pasiūlymų dėl teisės aktų vidaus rinkos testą. Šiai nuostatai iš esmės nepritariame, nes, mūsų nuomone, toks testas geriausiu atveju yra beprasmis, blogiausiu – pavojingas.

Galimos kliūtys vidaus rinkai išnagrinėjamos Komisijai atliekant kiekvieno pasiūlymo dėl teisės akto poveikio tyrimą. Nenorėtume, kad šis vidaus rinkos testas būtų naudojamas kaip pretekstas siekiant pakenkti pažangai socialinėje ir aplinkosaugos srityse. Šiomis aplinkybėmis negalime jam pritarti.

  Jürgen Creutzmann (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, Komisijos nary J. Dalli, tai, kad šiandien aptarinėjame tris savo iniciatyva parengtus pranešimus dėl vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos, rodo, kad nepaisant šiose srityse pasiektos pažangos vis dar reikia daug ką tobulinti. Žinoma, vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse vidurkis labai pagerėjo, tačiau septynios valstybės narės neįgyvendino Komisijos iškelto uždavinio sumažinti į nacionalinę teisę neperkeltų vidaus rinkos direktyvų dalį iki 1 proc.

Tačiau pagrindinė problema labiau susijusi su ES teisės taikymu, o ne jos perkėlimu į nacionalinę teisę. Todėl jeigu valstybė narė pažeidžia Sutartį, praeina vidutiniškai aštuoniolika mėnesių, – kitaip tariant, tai trunka vis dar gerokai per ilgai, – kol ji įvykdo Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tuo galime įsitikinti panagrinėję aptariamą vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos manymu, tai yra nepriimtina. Dėl šio direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę kils daug problemų piliečiams ir visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra priklausomos nuo suderintų vidaus rinkos taisyklių, tačiau kurios susiduria su netikėtomis, laikui imliomis ir biurokratinėmis kliūtimis, kai nori veikti tarpvalstybiniu mastu.

Todėl svarbu ir toliau plėtoti SOLVTI. SOLVIT – tai elektroninis problemų sprendimo tinklas, kuriame valstybės narės pragmatiškai bendradarbiauja siekdamos išspręsti problemas, kilusias dėl to, kad valdžios institucijos netinkamai taikė vidaus rinkos taisykles. Galiausiai visos valstybės narės SOLVIT centrams turi skirti finansinius išteklius ir suteikti atitinkamai parengtus darbuotojus. ALDE frakcija primygtinai reikalauja, kad valstybėse narėse žmonės būtų labiau informuoti apie SOLVIT, kad jiems būtų lengviau tarpvalstybiniu mastu prekiauti jų prekėmis ir paslaugomis. To siekiant vienodai svarbu atitinkamas asociacijas įtraukti į plataus masto informacines kampanijas ir turėti vieną, lengvai suprantamą ir lengvai randamą interneto portalą, į kurį būtų gaunami įvairūs skundai.

  Malcolm Harbour (ECR). – Pone pirmininke, man, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui, visų pirmiausia labai malonu pasakyti, kad labai vertiname tai, kad, kaip pabrėžė kai kurie mano kolegos, šiandieninėse diskusijose dalyvauja abu Komisijos nariai M. Barnier ir J. Dalli, ir, antra, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad, mano manymu, Parlamentui tai įsimintinas įvykis.

Vienas komitetas parengė tris pranešimus savo iniciatyva, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausių teisės aktų stebėsenai ir įgyvendinimui, ir, kaip jūs, Komisijos nary M. Barnier’i, minėjote, dalis jūsų veiklos bus vertinama ne tik atsižvelgiant į jūsų teikiamų pasiūlymų dėl teisės aktų skaičių, tačiau atsižvelgiant ir į jų veiksmingumą.

Manau, kad tai labai svarbus pokytis, kuriam turi pritarti visi šio Parlamento komitetai. Ypač norėčiau padėkoti visiems komiteto koordinatoriams, kurie su manimi dirbo, kad pasiektume pažangos vykdydami darbus, ir paskatinti valstybių narių parlamentus organizuoti parlamentų forumus.

Labai tikiuosi, kad, kaip nurodė abu Komisijos nariai, suregsime platesnio masto vidaus rinkos forumą, tačiau norėtume, jog jūsų pranešimai būtų pateikti kartu, kad tai taptų kasmetiniu renginiu šiuo svarbiu klausimu Parlamente.

Manau, kad reikšminga – jeigu pažvelgsime į ES 2020 m. pasiūlymą – tai, kad dabar bendrosios rinkos kūrimas minimas punkte, kuriame kalbama apie trūkstamas sąsajas ir tinklų kūrimą. Tikiuosi, kad visi mano kolegos sutiks, kad tai visiškai nepriimtina. ES 2020 m. iniciatyva valstybės narės raginamos prisidėti ir iš pranešėjų (kuriems aš labai dėkoju už pranešimus) išgirdome apie tai, kad valstybės narės turi prisidėti prie bendrosios rinkos kūrimo.

Ši iniciatyva turėtų būti laikoma pavyzdžiu, o ne sumenkinama taip, kaip tai buvo padaryta ES 2020 m. iniciatyvoje, ir tikiuosi, kad abu jūs padėsite mums užtikrinti, kad to pasiektume per artimiausias kelias savaites.

  Trevor Colman (EFD). – Pone pirmininke, pirmoji nepritarimo nuomonė šįryt: šiais pranešimais visapusiškai remiamas ES teisės aktų dėl vartotojų apsaugos valstybėse narėse įgyvendinimas ir rinkų integracijos proceso stebėsena, kurios ataskaita bus pateikta metinėje ataskaitoje.

Viena pagrindinių rekomendacijų – sukurti Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, susijusią su tokiais klausimais kaip skundai, kainos, pasitenkinimas, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų keitimas ir sauga, taip pat su daugybe papildomų ilgalaikių rodiklių. Komisija ketina nuodugniai išnagrinėti vadinamuosius probleminius sektorius, nurodytus Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje.

Šis biurokratinis sujungtų vykdymo priemonių ir be galo besitęsiančio reguliavimo tinklas mažų įmonių mažmeninei prekybai Jungtinėje Karalystėje turės tokius padarinius, kokius turėjo bendra žuvininkystės politika Jungtinės Karalystės žuvininkystės pramonei – jis ją užgniauš.

Dar kartą valdžios institucijų kišimasis ir pernelyg išsamus reguliavimas nukreipiamas į smulkiuosius verslininkus ir jiems sudaromos nepalankios sąlygos. Vis dėlto kad ir kokie geri būtų šių pasiūlymų ketinimai, – ir esu tikras, kad jie tokie yra, – tai ir vėl ES sprendimas, kuriuo desperatiškai ieškoma problemos.

  Andreas Schwab (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, visapusiškai pritariu svarbioms savo kolegų mintims – išskyrus paskutiniąją – ir todėl norėčiau iškart pereiti prie svarbiausių klausimų.

R. G. Von Thun pranešimas yra puikus pavyzdys, kaip mes, kaip Europos Parlamentas, galime parodyti, kad mūsų ketinimai įgyvendinti kartu su Taryba priimtus tekstus yra rimti ir už šį įgyvendinimą atsakingos valstybės narės. Todėl mes, kaip Parlamentas, kartu su Komisija artimiausius kelerius metus turime skirti daugiau dėmesio tam, kad šis įgyvendinimas būtų sėkmingas.

Antras aspektas, kuris atskleidžiamas jo pranešime, yra tai, kad socialistų akivaizdžiai norimas skirstymas, t. y. kad jie patys būtų atsakingi už gerus poelgius, vartotojų ir darbuotojų apsaugą, Komisijai išlaikant vidaus rinkos kontrolę, nebus veiksmingas.

Todėl mūsų prašymas, kuris pranešime nagrinėjamas kartu su vidaus rinkos testu, yra sutelkti visus pagrindinius elementus, kuriuos vertiname vidaus rinkoje, kurie vartotojams patinka ir kurių įmonėms reikia, ir imtis aiškaus vertinimo.

Nenorime panaikinti darbuotojų teisių, bet norime, kad šie darbuotojai taip pat galėtų nusipirkti produktus, kuriuos jie vertina. Nenorime sukelti problemų socialinėse valstybių narių struktūrose, tačiau tikrai norime, kad šios struktūros prisiderintų prie ateities. Tam reikalinga pusiausvyra, kurią Parlamentas, bendradarbiaudamas su Komisija, turi surasti. Neturi būti taip, kad Komisija būtų atsakinga už problemas, o Parlamentas duotų gerus pažadus.

Antra, A. Hedh pranešimas, kurį, kaip ir visus čia aptariamus pranešimus, puikiai papildė šešėliniai pranešėjai, rodo, kad verslininkų pasitikėjimą turime vertinti kaip ne mažiau svarbų negu vartotojų pasitikėjimą. Toks bus uždavinys ateityje, kurį galėsime išspręsti tik skirdami ilgalaikį dėmesį vidaus rinkos tikslui pasiekti, užkirsdami kelią skirstymui į atskirus generalinius direktoratus ir įvairias politines kryptis, ir, iš tikrųjų, vertindami vidaus rinką kaip aukštą Europos projekto, kurį per pastaruosius metus buvome kiek apleidę, tikslą.

Komisijos nariai, labai džiaugiuosi, kad abu šiandien esate čia ir kad su šia paskata artimiausiems penkeriems metams grįšite į Komisiją.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariams ir pranešėjams. Buvau šešėlinė pranešėja SOLVIT klausimu ir būtent šį klausimą savo, Socialistų frakcijos vardu, norėčiau panagrinėti.

SOLVIT – tai puiki koncepcija ir manau, kad Komisijos narys J. Dalli jį įvertino sakydamas, kad jame svarbiausia žmonės. Jis nukreiptas į piliečius ir juo bandoma padėti tiems, kurie susiduria su kliūtimis ir problemomis, kurias sukelia ES, ir išspręsti problemą per dešimt savaičių. Žinau, kad kai kurie žmonės vengs minties, kad „esame valdžios atstovai ir esame pasirengę padėti“, tačiau SOLVIT iš esmės yra 27 valstybes nares apimantis tinklas, kurio tikslas būtent toks – padėti.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir pagerbti visus SOLVIT centrų valstybėse narėse darbuotojus. Dar pernai susitikau su nedidele darbuotojų grupe, kuri valdo SOLVIT centrą Jungtinėje Karalystėje. SOLVIT centro Jungtinėje Karalystėje darbo metodas yra geriausios patirties pavyzdys, nes SOLVIT+ metodą jame bandoma naudoti ir jis naudojamas, siekiant dar labiau padėti įmonėms ir asmenims, kurie į centrus kreipiasi iškilus problemai. Grupė dirba Verslo ir pramonės departamento Europos reguliavimo skyriuje. Vienu iš daugelio mano pateiktų pakeitimų buvo siekiama užtikrinti, kad centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais visoje ES be išimties.

Komisijos nary M. Barnier’i, gruodžio mėn. jums dalyvaujant Parlamente iškėliau SOLVIT klausimą ir minėjau, kad rudenį komitete mums buvo pranešta, kad šalyje, iš kurios pats esate, SOLVIT centrui vadovaujantis asmuo yra praktikantas. Komiteto nariai buvo pritrenkti. Norėčiau paklausti, kaip tai dariau gruodžio mėn., ar padėtis pasikeitė? Jeigu rūmams negalite pateikti šios informacijos, gal galėčiau paprašyti, kad paaiškintumėt kodėl? Svarbu, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais.

Vidaus rinka yra svarbiausias mus vienijantis aspektas. Svarbu, kad valstybėms narėms mūsų teisės aktai būtų aiškesni ir suprantamesni, kad vidaus rinka galėtų sklandžiai veikti, o vartotojai galėtų naudotis geriausių kainų ir aukščiausios kokybės pranašumais.

Apibendrinant, kodėl Parlamente neminima SOLVIT diena? Kodėl visuose savo rinkimų apygardų biurų languose plakatais nereklamuojame SOLVIT? Kokių priemonių galime imtis, siekdami informuoti visus nacionalinius politikus ir jų politinius biurus apie SOLVIT naudą? Tikiuosi, ir toliau remsime SOLVIT ir padėsime žmonėms, kuriems čia atstovaujame.

  Morten Løkkegaard (ALDE) . – (DA) Pone pirmininke, esu šešėlinis pranešėjas dėl pranešimo dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir todėl apie tai ir kalbėsiu, ir šiuo požiūriu tai džiugi diena. Tai akimirka, kai visi galime sutikti, kad šios rezultatų suvestinės yra labai veiksmingos. Iš esmės jos yra didelis laimėjimas ir manau, kad pritarsite, jog reikia dėti daugiau pastangų jas reklamuojant. Taip pat džiugu pažymėti, kad, regis, socialdemokratai išsiaiškino, kad bet kuriuo atveju balsuoti prieš ją nėra geras sumanymas. Kalbant apie įžymųjį testą, kuris buvo pasiūlytas, mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, savaime suprantama, pritariame šiam pasiūlymui; be to, manome, kad sunkoka suvokti, ką norima pasakyti tam tikra prasme prieš pasiūlymą išsakytu argumentu. Vis dėlto galime sugrįžti prie šio klausimo. Kaip bendro pobūdžio pastabą pasakysiu, kad puiku, jog apskritai sutariama dėl pasiūlymų ir pranešimo.

Kalbėsiu apie pora, mano nuomone, teigiamų pranešime aptartų dalykų. Pirma, mums pavyko sutelkti dėmesį į tai, kad turi būti suteikti didesni įgaliojimai valstybių narių administracijoms ne tik nacionaliniu, bet taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis. Manau, kad viena iš rezultatų suvestinių atžvilgiu kylančių problemų yra ta, kad trūksta kai kurių galių, susijusių su darbo metodais. Todėl džiugu, kad šis klausimas pranešime buvo aptartas.

Kitas teigiamas dalykas yra dėmesio sutelkimas į vykdymą. SOLVIT centrai susilaukė daug gerų atsiliepimų ir tam visiškai pritariu. Kaip minėjo paskutinysis kalbėtojas, iš tikrųjų galėtume įsteigti SOLVIT dieną Parlamente. Manau, kad didžiausia dabartinė SOLVIT problema yra tai, kad apie jį nepakankamai žinoma. Iš tiesų tikrai reikia, kad į SOLVIT būtų atkreipiamas didesnis dėmesys nei dabar, kas mane priveda prie paskutiniojo klausimo, kuris susijęs su dėmesio atkreipimu į tai, kad kalbame apie informacijos perdavimo problemą, kaip tai taip pat aiškiai nurodoma pranešime. Privalome užtikrinti, kad būtų atkreiptas žiniasklaidos ir kitų visuomenės narių dėmesys ir kad būtų skiriama kur kas daugiau dėmesio tokioms sritims kaip SOLVIT ir rezultatų suvestinės.

Apskritai savo frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi galėdamas visapusiškai remti šį pranešimą ir, savaime suprantama, tikiuosi, kad Komisija – ir aš apibendrinu...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo kalbą norėčiau pradėti pasakydamas tai, kas dar nebuvo pasakyta šiuose rūmuose – turėtume, žinoma, padėkoti Komisijos narei M. Kunevai. Kaip ir visi kiti EP nariai, džiaugiuosi, kad du Komisijos nariai: J. Dalli ir M. Barnier, iš kurių pastarasis iki paskyrimo į dabar užimamas pareigas buvo mūsų komiteto narys, yra šiandien čia.

Pats buvau susitikęs su Čekijoje už SOLVIT atsakingais darbuotojais. Reikia paminėti, kad tai tikrai puiki galimybė vidaus rinkai, tačiau taip pat paminėtini įvairių šalių požiūrių skirtumai. Akivaizdu, kad svarbu, jog kalbame apie tarpvalstybinį elementą, ir tikiuosi, kad abu Komisijos nariai prisidės siekiant atverti tarpvalstybinę vartotojų rinką ir visų pirma siekiant panaikinti įvairių nacionalinių išimčių sudaromas kliūtis ir kad taip visapusiškai suderinsime vartotojų rinką.

Mano asmenine nuomone, atvėrus tarpvalstybinę rinką padidės konkurencija ir atvėrimas galiausiai taps veiksminga priemone kovojant su dabartine ekonomikos krize.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, prisiminkime Komisijos nario M. Barnier’io per jo klausymą išsakytas mintimis ir paverskime vidaus rinką sau palankia. Jeigu iš tiesų norime to pasiekti, vidaus rinką turėsime padaryti savo namų rinka. Jeigu pasieksime, kad vidaus rinka taptų namų rinka, paversime ją erdve, kurioje Europos Sąjungos piliečiai gali gyventi. Mes esame Europa. Paversti ją gyvenamąja vieta ir nepaversti tėvyne – visiškai skirtingi dalykai.

Vidaus rinka dar nėra iki galo sukurta. Vis dar yra daug galimybių ją plėtoti. Komisija turi nurodyti visas kliūtis ir pasiūlyti jų pašalinimo priemones. Euro ir vidaus rinka yra labiausiai pasiteisinusios kovojant su vidinėmis ir išorinėmis globalizacijos problemomis. Vidaus rinkos stiprybė yra Europos piliečių kvalifikacija ir mažosios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro iki 90 proc. ekonomikos. Todėl Smulkiojo verslo aktą reikia perkelti į visų valstybių narių nacionalinę teisę nedelsiant. Paverskime šį aktą išskirtiniu vidaus rinkos požymiu. Vis dėlto 80 proc. Europos Sąjungos ekonomikos finansuojama paskolomis ir tik 20 proc. finansuojama per kapitalų rinką. Pertvarkant finansų rinką į tai reikia atsižvelgti.

Trečia stiprybė – konkurencinga eksporto ekonomika. Šiuo požiūriu taip pat reikia išspręsti kelias problemas. Tarp jų yra ir horizontalusis požiūris, palyginti su sektorinėmis problemomis, keturios laisvės, palyginti su skirtingomis socialinėmis realijomis, nevienodi įgūdžiai, visų pirma mokesčių, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, ir tvari socialinė rinkos ekonomika, kurią dar reikia įgyvendinti. Reikia, kad su įmonėmis ir vartotojų apsauga susijusi informacija, kuri reikšminga vidaus rinkai, būtų teikiama vieno langelio principu.

Vidaus rinkos forumas ir bendros diskusijos dėl šių trijų pranešimų kasmet tą pačią dieną suteiks mums galimybę sau kelti visus šiuos klausimus ir paversti vidaus rinką visų piliečių namų rinka.

  Bernadette Vergnaud (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, džiaugiuosi turėdama galimybę svarbių diskusijų metu pakalbėti apie šiuos tris pranešimus, susijusius su piliečių kasdieniu gyvenimu. Be to, norėčiau pasveikinti mūsų pranešėjus atlikus šį darbą, o jei konkrečiau, paminėčiau SOLVIT tinklą.

Tinklas veikiau jau aštuonerius metus; pasinaudojus juo veiksmingai išspręsta daug problemų, o jis tebėra visiškai nežinomas. Daug kartų žmones nukreipiau į šį tinklą, apie kurio veiklą jie net nenutuokė, nors tai priemonė, kuri galėtų gerinti Europos, kaip savo piliečių teisių gynėjos, įvaizdį.

Turiu pripažinti, – ir labai džiaugiuosi, kad diskusijose dalyvauja M. Barnier, – kad suprantu, jog mano šalies valdžia iš tikrųjų jo nereklamuoja. Todėl daugiau atvejų būtų sunku išnagrinėti vieninteliam praktikantui, kuris šiuo metu, 2010 m., atsakingas už SOLVIT tinklą Prancūzijoje – šalyje, kurioje, tiesa, tėra 60 mln. gyventojų ir kuri yra vos antra tarp ES valstybių narių pagal 2009 m. pateiktų skundų skaičių.

Išspręstų bylų rodiklis nepapratai geras, tačiau tai užtrunka labai ilgai, vidutiniškai atvejis išnagrinėjamas per penkiolika savaičių, t. y. penkiomis savaitėmis ilgiau nei leidžiama.

Todėl norėčiau paprašyti Komisijos ir valstybių narių iš tikrųjų skirti lėšų ir žmogiškųjų išteklių ir vykdyti plataus masto informacines kampanijas, visų pirma nukreiptas į įmones, kurios 2009 m. kreipėsi ne dažniau nei 2004 m.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, Komisijos nariai, norėčiau padėkoti atitinkamiems pranešėjams už jų konstruktyvų darbą. Nepaisant trūkumų ES vidaus rinka yra didelis laimėjimas ir man sunku suvokti T. Colmano kritiką. Vidaus rinkos tikslas – parūpinti vartotojams įvairių aukštos kokybės prekių ir paslaugų geromis kainomis, kartu užtikrinant pakankamą vartotojų apsaugą. Todėl manau, kad turėtume siekti visiškai suderinti vartotojų teises ir aukšto lygio apsaugą, kad vartotojai galėtų iš tikrųjų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Tai itin svarbu atsižvelgiant į didėjantį tarpvalstybinės ir elektroninės prekybos mastą.

Esu įsitikinęs, kad kolektyviniai ieškiniai būtų veiksminga Europos vartotojų teisių stiprinimo priemonė remiantis ne amerikietišku, bet Europos modeliu. Šia prasme turime nustoti dvejoję ir galiausiai imtis veiksmų. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli imasi šio klausimo.

Visi žinome, kad šiuo metu daugiausia darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje. Todėl svarbu, kad ES turėtų išties europinį paslaugų sektorių, kuriame verslininkai ir vartotojai galėtų laisvai veikti ne tik nacionaliniu mastu, bet ir vidaus rinkoje. Mums reikia veikiančios rinkos sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Tai pagerintų priežiūrą, suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę ir užtikrintų trumpesnį laukimo laiką. Šiuo metu ši sritis beveik nereguliuojama ir tikiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli išspręs šį klausimą.

Taip pat turime daugiau dėmesio skirti finansinių paslaugų sričiai, kur, kaip žinome, vis dar yra problemų. Todėl reikia aiškių ir patikimų taisyklių, juo labiau atsižvelgiant į neramumus finansų srityje, ir Komisijos narys M. Barnier priims šį iššūkį. Suderintos, pagrįstos ir teisingos taisyklės vartotojams yra naudingos.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Sveikintina, kad Parlamentas parengė pranešimą dėl SOLVIT, kuriame pateikiami pasiūlymai Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Kai pranešimas dar buvo nagrinėjamas komitete, kaip šešėlinis pranešėjas, atstovaujantis Europos konservatoriams ir reformistams, pabrėžiau, kaip svarbu ES gyventojams reklamuoti SOLVIT, ypač galimybę piliečiams ir, visų pirma, įmonėms ginti savo teises. Tikriausiai visi sutinkame, kad labai svarbu surengti informacinę kampaniją reklamuojant SOLVIT tinklą kaip alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą. Taip suinteresuoti subjektai bus informuoti apie SOLVIT. Šiuo atžvilgiu labai svarbu internetas, todėl būtų gerai, jeigu Komisija atsižvelgtų į Parlamento pasiūlymus ir inicijuotų bendro visų nacionalinių SOLVIT centrų internetinio adreso kūrimą, domeną pavadinant solvit.eu, o valstybės narės, kurios iki šiol to nepadarė, sukurtų interneto svetaines, savo nacionalinius domenus susiedamos su Europos SOLVIT portalu.

Žinoma, vien reklamos nepakaks. Taip pat svarbu padidinti SOLVIT centrų veiksmingumą, juose įdarbinant kompetentingus valstybės tarnautojus ir skiriant paramą SOLVIT Europos lygmeniu.

  Sławomir Witold Nitras (PPE). – (PL) Nuoširdžiai sveikinu visus pranešėjus, nes pranešimai, už kuriuos jie yra atsakingi, pasižymi dviem labai svarbiomis savybėmis. Pirma, jais visapusiškai remiama vidaus rinka, atkreipiant dėmesį į trūkumus dėl jos aiškumo, tačiau kartu ji besąlygiškai remiama. Antra gera šių pranešimų savybė yra ta, kad jiems yra visuotinai pritariama. Noriu pasakyti, kad Europos Parlamentas, įskaitant labai skeptiškai vidaus rinką vertinančius EP narius, visuotinai remia vidaus rinką ir jos vertybes ir tai labai gera šių pranešimų savybė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis konkrečius klausimus. Kalbant apie SOLVIT, esame paradoksalioje padėtyje, kaip sakė J. O. Kurski, kai priemonė, kuri turėtų panaikinti šiuos skirtumus, pati nevienodai veiksmingai veikia įvairiose šalyse. Mano nuomone, padėtį reikia koordinuoti, nes turi būti nustatyta gerai apgalvota sistema, kuri ne tik veiksmingai veiktų, bet visur veiktų vienodai. R. G. Thun pranešime labai svarbus aspektas yra priemonės, kurias Komisija turi rasti, kad modelis galiausiai galėtų būti sukurtas siekiant užtikrinti, kad joks mūsų priimtas teisės aktas neprieštarautų laisvos vidaus rinkos principams. Tai, mano nuomone, labai svarbus pranešime aptartas klausimas. Jeigu mums pavyktų sukurti tokį mechanizmą, mums taip pat nereikėtų nerimauti dėl naujos rinkos ateities.

  Barbara Weiler (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, šios bendros rytinės diskusijos ir aukšta visų trijų pranešimų kokybė rodo, kad vidaus rinkai ir vartotojų apsaugos politikai Europoje skiriamas ypatingas dėmesys. Norėčiau padėkoti visiems trims pranešėjams ir daugybei šešėlinių pranešėjų bei kolegų EP narių, kurie atliko šį bendrą darbą.

Pagrindinį dėmesį norėčiau skirti dviem svarbiems klausimams. Pirma, mes, t. y. Komisija ir šių rūmų nariai, manome, kad vidaus rinka veikia palyginti darniai ir kad mūsų vartotojai yra informuoti, o paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai sąžiningi. Dažniausiai tai tiesa, tačiau ne visada. Yra tiekėjų, kurie įžvelgia tik trumpalaikį pelną, todėl rinką reikia prižiūrėti ir stebėti griežčiau. Tačiau yra ir neinformuotų vartotojų. Nepakanka vien tik aiškių pakuočių informacinių lapelių. Informavimas turi būti užtikrinamas nuolat.

Kažkas neseniai pasakė, kad mums reikalingas pasitikėjimas. Tačiau pasitikėjimas įgaunamas turint žinių. Girdėjau, kad Vokietijoje tik kas antras 14–15 metų amžiaus asmuo supranta žodžio „infliacija“ reikšmę. Net nenoriu klausti, kokie buvo tyrimo rezultatai uždavus klausimą dėl žodžio „defliacija“. Reikia užtikrinti geresnį švietimą mokyklose kartu teikiant išsamesnę informaciją apie tiekėjų ir vartotojų interesų konfliktą. EP narių pranešimuose tai minima...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE) . – (RO) Teisė mokėti tą pačia kainą ar mokestį už prekę ar paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje ji yra tiekiama ar teikiama, o esant skirtumams – teisė gauti paaiškinimą yra pagrindinė Europos piliečių teisė.

Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti problemoms bankų ir finansinių paslaugų sektoriuje, nes šiuo metu už šias paslaugas mokami mokesčiai labai skiriasi. Jeigu esate, pvz., Rumunijoje, ir norite pasinaudoti banko – tų pačių bankų, kurie veikia Rumunijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Austrijoje – teikiama banko paslauga, Rumunijoje sumokėsite didesnius, daug didesnius mokesčius. Tokia padėtis neteisinga ir manau, kad ne tik Rumunijos, bet ir kitų valstybių narių piliečiai, gali pagrįstai tikėtis, kad Europos institucijos aktyviau imsis veiksmų sprendžiant šių skirtumų klausimą. Norėčiau pakartoti, kad kalbu ne apie bankines palūkanas, o apie bankų mokesčius.

Dėkoju.

  Alan Kelly (S&D). – Pone pirmininke, tiesiog noriu visų pirma padėkoti visiems savo kolegoms iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, kurie dirbo prie klausimo dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ateities. Tai man artimas klausimas, nes tai puiki informacijos teikimo apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina ES direktyvas, priemonė.

Jis man artimas taip pat todėl, kad nuolat girdžiu, visų pirma savo šalyje, Airijoje, apie pernelyg išsamų ES reguliavimą ir tai reikia iškęsti. Žvilgtelėję į rezultatų suvestinę pamatysime, kad Airija neteisingai taikė ES direktyvas ne mažiau kaip 67 kartus, ir kyla pavojus, kad ji nepasieks sutarto 1 proc. neperkeltų direktyvų tikslo.

Todėl kyla klausimas: kas atsakingas už šį tariamai pernelyg išsamų reguliavimą? Jeigu valstybė narė neteisingai į nacionalinę teisę perkelia ES teisės aktus arba reguliuoja dar išsamiau negu numatyta direktyvose, kas už tai atsakingas – ES ar valstybė narė? Manau, kad galbūt ir greičiausiai pastaroji.

Galbūt rengiant rezultatų suvestinę ateityje reikėtų iškart pagalvoti apie pernelyg išsamų reguliavimą arba vadinamąjį „perteklinį reguliavimą“. Manau, kad tai būtų teigiamas rezultatas.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti tą, kuris sugalvojo pavadinimą „SOLVIT“: jis paprastas, aiškus ir, kaip sakoma, „jis reiškia tai, kas parašyta“ (angl. „it does exactly what it says on the tin“).

Nuo SOLVIT sukūrimo 2002 m. jo darbo krūvis kasmet laipsniškai didėjo tiek, kad 2008 m. jam buvo pateikta 22 proc. daugiau atvejų, iš viso 1 000 atvejų, išspręsta 88 proc. atvejų sutaupant 32,6 mln. EUR. Tai įspūdinga statistika. Vis dėlto problema ta, kad problemos sprendimo laikotarpis vidutiniškai pailgėjo nuo 53 iki 69 dienų. Tai rodo, kad reikia imtis būtinų veiksmų.

Akivaizdu, kad trūksta darbuotojų. Šią problemą reikia spręsti. Turi būti užtikrinami pakankami ištekliai. Reikia užtikrinti nuolatinį mokymą, kaip nustatyta ES 2020 m. strategijoje dėl mokymosi visą gyvenimą, ir keistis gerąja patirtimi, taip pat svarbu reguliariai susitikti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad daug problemų yra vietinės reikšmės, siūlau numatyti vietinės reikšmės mechanizmą, kad būtų nagrinėjami prašymai ankstyvoje stadijoje.

Taip pat reikia, kad vartotojai būtų geriau informuoti. Manau, kad to galima pasiekti sukūrus interneto adresą ir šitaip taip pat užtikrinti didesnį pasitikėjimą. Manau, kad, kaip minėjo ankstesnis kalbėtojas, svarbu stebėti, kaip ES teisės aktai perkeliami kiekvienoje valstybėje.

Galiausiai pirmiau kalbėjęs kalbėtojas minėjo, kad tai „ES sprendimas, kuriuo desperatiškai ieškoma problemos“; Manyčiau, kad būtent ES atsakinga už tai, kad sėkmingai rastų sprendimą.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, dėkoju trijų pranešimų pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams ir juos sveikinu. Nuomonių sutapimas vidaus rinkos ateitį man leidžia vertinti optimistiškai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus: pirmasis susijęs su R. G. Thun pranešimo 10 punktu. Manau, kad labai svarbu ir būtų geriausia, jeigu galėtume paaiškinti, kad darbuotojų teisės, socialinės teisės ir aplinkos apsauga netrukdo vidaus rinkos pažangai.

Antrasis susijęs su SOLVIT. Tai nepaprastas mechanizmas, tačiau jo atžvilgiu dar turime daug nuveikti. Kalbant atvirai, mąsčiau apie spaudimą savo vyriausybei Graikijoje, kad ji imtųsi veiksmų šiuo klausimu, nes mūsų šalyje dirba tik du darbuotojai. Vis dėlto, kai sužinojau, kad Prancūzijoje dirba tik vienas praktikantas, pamaniau, pirmiau palauksiu, kol M. Barnier paspaus savo vyriausybę.

  Pascale Gruny (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, naujas elektroninis problemų sprendimo tinklas, susijęs su netinkamo vidaus rinkos teisės taikymo atvejais, vadinamas SOLVIT, yra labai pasiteisinusi sistema, nes, be formalių procedūrų, ji suteikia žalos atlyginimo priemones per maždaug dešimt savaičių.

2002 m. sukurto tinklo darbo krūvis 2008 m. padidėjo 22 proc. Nors išspręstų bylų gana daug – 83 proc. – išspręstų atvejų mažėja. Praėjus aštuoneriems metams nuo jo sukūrimo, atrodo, būtų laikas pagalvoti apie jo padėties stiprinimą suteikiant jam priemones veiksmingai dirbti.

Šios naujos priemonės suteikia galimybę padėti Europos piliečiams ir įmonėms ginti savo teises, visų pirma tai susiję su kvalifikacijos pripažinimu ir jų socialinių teisių bei teisės gyventi šalyje pripažinimu.

Todėl pritariu nuomonei, kad turėtų būti ne tik daugiau SOLVIT darbuotojų valstybėse narėse, bet taip pat kad būtų nustatytos paramos ir rengimo priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti labai veiksmingai.

Manau, kad labai svarbu, jog vyriausybės ir mes patys, kaip savoje rinkimų apygardoje išrinkti atstovai, turėtume reklamuoti SOLVIT tinklą, kuris 2008 m. leido sutaupyti 32,6 mln. EUR. Be to, šios priemonės reklama sumažins pernelyg dažną naudojimąsi teisminės sistemos priemonėmis. Todėl raginu valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę visas Europos direktyvas ir per nacionalines žiniasklaidos priemones ir informacines kampanijas informuoti piliečius ir įmones apie jų teises vidaus rinkoje.

Apibendrindama savo frakcijos Peticijų komitete vardu pasakysiu, kad tikiuosi, jog SOLVIT ir mūsų Parlamento komiteto bendradarbiavimas sustiprės, kad palengvėtų šių dviejų subjektų darbas.

  Małgorzata Handzlik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėjus parengus tokius kokybiškus pranešimus. Pastaruoju metu dažnai kalbame apie tai, kad reikia atgaivinti vidaus rinką. Komisijos narys taip pat kalbėjo šiuo klausimu per jo klausymą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Taip bus ir aptariant profesoriaus M. Monti pranešimą, kurio laukiame. Mano nuomone, Europos Sąjungos 2020 m. strategijoje vidaus rinkai skiriama nepakankamai dėmesio. Vidaus rinka mums reikalinga. Vis dėlto mums reikia ne fiktyvios, o iš tikrųjų veikiančios vidaus rinkos. Negalime teigti, kad dabar taip yra. Yra per daug kliūčių nevaržomam naudojimuisi keturiomis laisvėmis ir jos riboja rinkos galimybes, o valstybių narių protekcionistinė politika yra nesuderinama su vidaus rinkos principais. Viena vertus, reikia, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų teisės aktus, ir reikia paramos priemonių, kurios būtų veiksmingos, pvz., SOLVIT, tačiau taip pat reikia išsamesnio (...).

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, galiu tik pritarti mūsų kolegės EP narės A. Hedh pranešime pateiktoms išvadoms, visų pirma dėl poreikio vykdyti aktyvią vartotojų apsaugos politiką, kuria būtų aiškiai siekiama apsaugoti pažeidžiamus ir nedideles pajamas gaunančius vartotojus.

Taip pat norėčiau sutelkti dėmesį į keletą kitų esminių šios politikos aspektų. Žinoma, Vidaus rinkos rezultatų suvestinė yra svarbi statistinė priemonė, tačiau ji visiškai netinkama, nes ji išimtinai susijusi tik su vartotojų sektoriaus veikimu, tačiau nebandoma spręsti ES vartotojų problemų šioje rinkoje.

Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje rinkos poreikiai ir vartotojai neturėtų būti vertinami tik kaip pasyvūs gavėjai grandinės pabaigoje. Tampa vis labiau akivaizdu, kad nuo šiol vartotojai turi elgtis atsakingai ir būti aktyvūs įsipareigodami laikytis tausaus, etiško, socialiai atsakingo ir ekologiško vartojimo principų. Todėl rezultatų suvestinę reikėtų persvarstyti ir į ją įtraukti rodiklius, susijusius su socialiniais ir aplinkosaugos šių pasirinkimų, kurie tampa vis svarbesni, aspektais.

Galiausiai, persvarstant acquis taip pat reikėtų persvarstyti su energijos vartojimu, transportu, aplinka, skaitmeninėmis technologijomis ir t. t. susijusius teisės aktus.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie su vartotojų apsauga susijusius pasiūlymus ir, žinoma, kalbą norėčiau pradėti teigiamais aspektais: vartotojų informavimas ir skatinimas teikiant išsamesnę informaciją visais lygmenimis, t. y. savivaldybės, vietiniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat ES tarpvalstybiniai sandėriai, vartotojų apsaugos skatinimas – kaip mes tai darome Austrijoje naudodamiesi antimonopoline teise – ir, žinoma, griežtesnės bausmės nerūpestingiems bankams, kurie suteikia neapgalvotas paskolas. Standartinė paskolos forma taip pat labai teigiamai vertintina priemonė.

Vis dėlto taip pat norėčiau pakalbėti apie kai kuriuos problemiškus klausimus, visų pirma apie žalą teisėje, susijusioje su garantijomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygomis, už kurias tokiose valstybėse kaip Austrija skiriamos griežtesnės bausmės. Norėčiau pasiūlyti pritaikyti palankumo principą, kad tais atvejais, kai remiantis nacionalinėmis taisyklėmis nustatomos geresnės vartotojų apsaugos priemonės, atitinkamai šiomis taisyklėmis ir turėtų būti vadovaujamasi.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, vartotojų apsaugą visi vertiname palankiai. Problema ta, kad, kaip minėjo kiti kalbėtojai, kai kurios valstybės narės tik liaupsina SOLVIT mechanizmą. Šį klausimą reikia spręsti, kad būtų užtikrintas pakankamas aprūpinimas darbuotojais.

Tačiau galiu jums pateikti tam tikrų praktinių vartotojų patiriamų problemų, kurios pasiekė mano biurą, pavyzdžių. Dar šįryt buvo pateikta problema, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais Europos Sąjungoje. Žinau, šioje srityje ES neturi kompetencijos, tačiau iškilus problemai galiu paprašyti valstybių narių išnagrinėti piliečių problemas, kaip jos nagrinėtų savų piliečių problemas, ir manau, kad šiuo požiūriu iškyla problema, dėl kurios turime imtis veiksmų.

Antrasis susijęs su įmonių žinynais. Įmonė „European City Guides“ sukėlė daug diskusijų Parlamente ir ji toliau veikia, nes valstybėse narėse, kuriose ji turi savo būstines, jai suteikiama tam tikra apsauga. Šią problemą reikia išnagrinėti, nes piliečių požiūrį į vidaus rinką veikia jų patyrimai šiose srityse, nors jose ES ir neturi kompetencijos.

  Christel Schaldemose (S&D). – (DA) Pone pirmininke, ačiū už šias puikias šiandienines diskusijas. Džiaugiuosi, kad M. Barnier ir J. Dalli taip palaikė būtinybę atsižvelgti į vartotojų interesus vidaus rinkoje. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį konkrečiai į vieną A. Hedh pranešimo punktą, būtent 40 punktą, kuriame siūloma įkurti Europos vartotojų reikalų agentūrą. Puikiai suprantu, kad norėtumėte tęsti darbą šia linkme. Tokia agentūra gali padėti surinkti duomenis, atlikti tyrimus dėl vartotojų elgsenos ir, žinoma, ji galėtų stebėti Komisijos ir Parlamento darbą nagrinėjant vartotojų apsaugos klausimus. Taip pat norėčiau išgirsti, ką jūs manote apie šį sumanymą, ar šia linkme norėtumėte dirbti – manau, kad nesunkiai galėtume paskirti vietą tokiai agentūrai Maltoje arba Prancūzijoje, jeigu tai būtų naudinga proceso atžvilgiu.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, Ch. Schaldemose ką tik atkreipė dėmesį į šių diskusijų kokybę konkrečiai kalbėdama apie vartotojų reikalų agentūrą, kuri, jeigu neklystu, jau veikia Kanadoje, ir J. Dalli mums apibūdins dabartinę padėtį. Pritariu šiam įvertinimui dėl diskusijų kokybės ir dėl visų konstruktyvių, kritiškų kalbų ir pasiūlymų dėl šių 1 500 – visiems, kurie mūsų klausosi, pakartoju – 1 500 šią didelę Europos rinką reguliuojančių direktyvų ar tekstų įgyvendinimo ir vertinimo. Norėčiau pridurti, kad abejoju, ar geriau kalbėti apie didelę Europos rinką užuot kalbėjus apie bendrąją rinką, nes taip piliečiams ir vartotojams būtų aiškiau.

Stebint pirmininkui M. Harbourui, kuris girdėjo mane apie tai kalbant Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, ir pateikiant pastabas dėl K. Triantaphyllido kalbos, norėčiau jums priminti principą, kuriuo remsimės imdamiesi veiksmų Komisijoje per artimiausius penkerius metus.

Ponios ir ponai, kasdien, priėmus kiekvieną teisės aktą, siekiu užtikrinti, kad Europos rinka tarnautų vyrams ir moterims, gyvenantiems mūsų žemyne. Siekiu ir antro tikslo, t. y. užtikrinti, kad – nes taip pat esu atsakingas už reguliavimą ir priežiūrą – finansų rinkos, apie kurias tiek buvo kalbėta per pastaruosius kelis mėnesius, ir vėl neštų naudą realiajai ekonomikai, kad jos tarnautų vyrams ir moterims.

Noriu, kad piliečiai, vartotojai ir mažosios įmonės vėl prisitaikytų prie šios rinkos. Toks bus mūsų veiksmų, kuriems turėsiu garbės vadovauti Komisijos narių kolegijoje, tikslas. Tai pasitikėjimo klausimas, abipusio pasitikėjimo, kaip neseniai sakė R. Rochefort ir H. Rühle, klausimas. Todėl dar kartą norėčiau padėkoti R. G. Thun Und Hohenstein už aukštą pranešimo dėl Europos Komisijos parengtos rezultatų suvestinės kokybę.

Šiame pranešime ir girdėtose kalbose yra daug minčių, kurioms verta pritarti arba kurias verta išnagrinėti. A. Bielan palaikė idėją dėl R. G. Thun Und Hohenstein pranešime pateiktų taisyklių taikymo rodiklių. E. Gebhart taip pat kalbėjo apie direktyvų įvertinimą ekonominiu ir socialiniu požiūriais ir poveikio tyrimus. Galbūt šiame etape galiu atsakyti į konstruktyvią M. Harbouro kritiką dėl 2020 m. strategijos. Be to, girdėjau, kad M. Handzlik minėjo, jog nepakankamai kalbame apie vidaus rinką.

Atvirai tariant, įdėmiai perskaičius praeitą savaitę Komisijos paskelbtą 2020 m. strategiją matyti, kad laikantis šio požiūrio vidaus rinkai skiriamas pagrindinis dėmesys ir apie ją kalbama visur: sumanus augimas, pasitelkiant patentus ir kitas priemones; ekologiškas augimas tinkamai vadovaujantis viešojo pirkimo sutartimis; ir plataus masto, nuolatinis ir sąžiningas augimas. Vidaus rinka apima viską, – ji privalo apimti viską, – tačiau, pone M. Harbourai, 2020 m. strategija nesiekiama aptarti visų klausimų. Pvz., joje neminima užsienio ir gynybos politika, tačiau ja taip pat nesiekiama panaikinti Komisijos atsakomybės dėl jos tikslo, t. y. tinkamai vykdyti, kontroliuoti ir stebėti visų aktų įgyvendinimą. Patikėkite, nesijaučiu atleistas nuo pareigos tikrinti ir imtis veiksmų, kartais net panaudojant pažeidimo procedūrą, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos principų laikymasis. Vis dėlto, pakartoju, visada pirmenybę teiksiu susitarimui, pasitikėjimui ir paaiškinimui, o ne prievartai.

R. G. Thun Und Hohenstein pranešime taip pat yra ir kitų gerų minčių: partnerystė su valstybėmis narėmis ir šios vidaus rinkos forumo sukūrimas, kuriam pritariu. Be to, galbūt šiandien galėtume suburti daugiau iniciatyvų, susijusių su kai kuriais iš tų pačių klausimų, pvz., SOLVIT įgyvendinimas arba išryškinimas ir reklama, kuriuos nagrinėjame su J. Dalli, ir viską atlikti tuo pačiu metu.

Kalbėjau apie ne mažesnio dėmesio skyrimą stebėsenai negu skiriama paskelbimui. Taip, aš dalyvauju politikoje ir atsižvelgdamas į tai manau, kad rezultatų suvestinė, vertinimas turi mums suteikti galimybę ne tik atlikti kiekybinį, – kiek direktyvų buvo perkeltos į nacionalinę teisę, – bet taip pat ir kokybinį vertinimą.

Manau, kad L. Hoang Ngoc taip pat labai aiškiai kalbėjo apie teisės aktų įgyvendinimo kokybę, teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę ir, kaip sakėte, pačių teisės aktų kokybę, kuri yra geras aiškumo patikrinimas teisėkūros institucijai arba Komisijos nariui. Bet kuriuo atveju visos šios idėjos vertingos, kaip neseniai paaiškino A. Schwab ir Z. Roithová.

Kalbant apie SOLVIT ir baigiant kalbą keliomis glaustomis pastabomis, pritariu kažkieno išsakytai idėjai – gerai idėjai – sukurti interneto svetainę SOLVIT.EU. Joje bus skelbiama informacija arba lankytojas bus nukreipiamas į nacionalines interneto svetaines. Su mano vadovaujamomis tarnybomis mes labai greitai imsimės veiksmų dėl šios svetainės SOLVIT.EU kartu su kitu projektu, susijusiu su „Jūsų Europa“ interneto svetaine. Tačiau kaip minėjo S. Kelly ir jūs, žodis SOLVIT bent jau aiškus ir paprastas ir pritariu šiam teigiamam įvertinimui.

SOLVIT gerai veikia, tačiau jis gali veikti dar geriau. Dar yra gerokai per daug piliečių ir įmonių, kurie vis dar nėra informuoti apie jų teises ir jų gynimo būdus, ir pritariu A. Werthmann pastabai, kuria ji ragina įnešti daugiau aiškumo. Aš taip pat manau, kad kai kurie jūsų – B. Vergnaud, O. Rossi, C. Stihler, S. Rapti – kalbėjo apie nepakankamus SOLVIT skirtus išteklius, beje, taip yra ne tik Prancūzijoje, tačiau aš puikiai supratau jūsų mintį. Nors ir esu dirbęs ministru Prancūzijoje, tačiau į jus kreipiasi ne Prancūzijos ministras, ir patikėkite, labai atidžiai seksiu, kaip tai darau ir kitose šalyse, padėtį šioje šalyje – kurios pilietis vis dar esu – siekiant, kad viskas veiktų tinkamai.

Iš tikrųjų mums reikia tinkamų, reikiamų išteklių ir tai tikrinsiu per kiekvieną apsilankymą vietoje. Šios priemonės – pakartosiu dar kartą – reikalingos, kad būtų galima nuodugniai patikrinti, kaip veikia vidaus rinka; savo ruožtu, pasakysiu, kad ši rinka nėra iki galo sukurta. Turime ją atgaivinti ir toliau plėtoti – keli žmonės apie tai kalbėjo, tarp jų T. D. Stolojan, E. Gebhardt, O. Karas, E. Kožušník – tarpvalstybiniu mastu arba net ir kiekvienoje šalyje. Turime panaikinti kliūtis, todėl, pone M. Harbourai, svarbu nustatyti trūkstamas grandis, į ką galbūt nepakankamai buvo atkreiptas dėmesys, tačiau šis aspektas numatytas 2020 m. strategijoje. Kartu su dvylika ar penkiolika Komisijos narių kolegijos kolegų, kurie vienaip ar kitaip atsakingi už vidaus rinkos direktyvų taikymą, pasistengsime tai padaryti.

Pone pirmininke, baigsiu savo kalbą paminėdamas tris konkrečius aspektus. Taip, pritariu glaudžiam SOLVIT, ombudsmeno ir Peticijų komiteto bendradarbiavimui – šį klausimą iškėlė S. Busuttil. Laikysiuosi šios nuomonės.

Dėkoju H. Rühle ir kitiems Biudžeto komiteto nariams už jų norą palaikyti SOLVIT biudžetą. Pritariu P. Gruny idėjai dėl konsultacijų ir seminarų organizavimo. Du jų kasmet rengiami – tačiau aš įsitikinsiu, ar to pakanka – pareigūnams valstybėse narėse, kartais net regionuose, kurie atsakingi už SOLVIT projektą.

Galiausiai kalbant dėl klausimo, t. y. dėl vidaus rinkos testo, kurio atžvilgiu kritiką išsakė keli Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, nedramatizuodamas šio klausimo norėčiau jums, ponios ir ponai, priminti, kad visi pasiūlymai dėl teisės aktų turi atitikti Sutartį. Būtent tą nori pasakyti pranešėjas; kitaip tariant, reikia atlikti atitikties vidaus rinkos principams testą. Tai viena, o aš taip pat stebėsiu tam tikrus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius kriterijus, nes esu įsipareigojęs užtikrinti, kad visi teisės aktai būtų įvertinti iš anksto.

Tokie yra privalomi įsipareigojimai teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų ir juos priimant siekiant sukurti geriausią teisinę sistemą, kuri tarnautų piliečiams, vartotojams ir įmonėms, kurie dirba ir kurie gyvena Europos teritorijoje.

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip ir mano kolega Michel Barnier, manau, kad dalyvavimas tokiose gyvose diskusijose ir tokių specialistų nuomonių dėl vartotojų reikalų išklausymas tikrai suteikia pasitikėjimo. Tai geras ženklas dėl mūsų bendradarbiavimo remiantis partnerystės principais ir siekiant mūsų tikslų didžiausią dėmesį skirti vartotojams.

Norėčiau pasikartoti vienu klausimu, kurį aptariau pirminėje savo kalboje. Didelį dėmesį sutelkti ne tik į ekonominius argumentus siekiant stiprios, veiksmingos ir tinkamai vykdomos vartotojų apsaugos politikos, tačiau taip pat į šių veiksnių svarbą, kuri gali būti reikšminga atnaujinant Europos ryšius su piliečiais – tai tikriausiai svarbiausias laimėjimas. Žinau, kad viena mano pagrindinių užduočių – koordinuoti šiuos veiksmus Komisijoje, ir jūsų įžvalgos bus labai sveikintinos ir naudingos.

Vartotojų rezultatų suvestinė yra priemonė, kuri mums leidžia nustatyti rinkos trūkumus ir sudaro sąlygas toliau tirti, kaip tokius trūkumus šalinti. Manau, kad tai labai svarbus mechanizmas, kuris turi labai aiškų tikslą, ir mes galime sėkmingai naudotis tolesniu jos plėtojimu ir stiprinimu.

Rezultatų suvestinė bus mūsų „akys ir ausys“, įspėjančios mus apie sudėtingiausius problemų aspektus. Dėl geresnio atsižvelgimo į vartotojų interesus vykdant ES politikos kryptis ir mūsų bendro įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą vykdymą sustiprės ES vartotojo pozicija, o vėliau bus gaunama ekonominė nauda.

Po pernai surengto konsultavimosi su visuomene Komisija atlieka pastabų apie kolektyvines žalos atlyginimo priemones vertinimą ir siekia surasti sprendimą, kuris atitiktų Europos vartotojų poreikius neperėmus JAV praktikos. Šiuo atžvilgiu mūsų pagrindinė varomoji jėga bus alternatyvios ginčų sprendimo priemonės.

Kolega Michel Barnier jau paaiškino ES 2020 m. strategijoje vidaus rinkai suteiktą svarbą. Įsigilinus į tekstą matyti, kad taip pat aiškiai suvokiama, kad vartotojai turi išlikti svarbiausiu bendrosios rinkos aspektu. Vartotojai laikomi varomąja bendrosios rinkos jėga ir sieksime toliau didinti vartotojų svarbą.

Vartotojų švietimą laikau pagrindiniu vartotojų skatinimo veiksniu. Mes išties ieškome būtų, kaip mūsų programa „Dolcetta“ toliau galėtų būti plėtojama, kad būtų įtrauktos naujos sritys.

Dėl paskutiniojo klausimo, kuris buvo iškeltas, dėl Europos vartotojų reikalų agentūros reikia pabrėžti, kad vykdymas yra išimtinis valstybių narių įsipareigojimas ir jos turi suteikti pakankamus išteklius tinkamam jos veikimui. Vis dėlto Sutartyje numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Europos Sąjunga gali remti ir papildyti jų pastangas. Reikia kruopščiai įvertinti, kokiose srityse ES gali papildyti nacionaliniu mastu valstybės įgyvendinamas vykdymo priemones ir kokia institucinė struktūra tinka šiam tikslui. Komisija atidžiai įvertins įvairias galimybes.

Labai tikiuosi, kad su jumis kartu pasieksime svarbią ir tvarią pažangą, kol esu atsakingas už šį sektorių.

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, pranešėja. – (PL) Visų pirma norėčiau visiems padėkoti už šias nuostabias diskusijas, gyvas reakcijas ir rimtas mintis. Abiejų Komisijos narių dalyvavimas diskusijose ir jų kalbos bei gausaus Komisijos darbuotojų būrio dalyvavimas posėdyje rodo, kad šis naujas Parlamentas ir ši nauja Komisija glaudžiai ir gerai bendradarbiaus tolesnio bendrosios rinkos kūrimo klausimais.

Bendroji rinka yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir norėčiau padėkoti už teigiamus atsiliepimus apie pasiūlymus, kuriuos pateikiau savo pranešime. Kolegoms socialistams, kuriems nerimą kelia 10 punktas, – „vidaus rinkos testas“, – norėčiau priminti, kad, pirma, tai nėra naujiena. Šis pasiūlymas priimtas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete dar 2003 m. ir jis įtrauktas į vidaus rinkos strategiją. Neturėtume baimintis dėl jo. Testas nekelia pavojaus jokiam Europos Sąjungos laimėjimui socialinėje srityje. Galiausiai neseniai čia Komisijos narys minėjo, kad Europos Komisija vertina direktyvas socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu aspektais, taigi nereikia pernelyg jaudintis. Visiems kelia rūpestį tai, kad bendroji rinka ir toliau turėtų būti plėtojama ir kad būtų užtikrinta, jog protekcionizmas nedarytų įtakos Europos Komisijai.

Europos integracija bus tęsiama tik tada, jeigu piliečiai bus informuoti ir aktyvūs, o valstybės institucijos dirbs kompetentingai, veiksmingai ir bus piliečiams draugiškos. Šiame pranešime pateikiau kelis sprendimus, kad jūs – kolegos EP nariai – savo rinkėjus galėtumėte veiksmingai ir tinkamai įraukti į Europos integracijos procesą ir esant tokioms aplinkybėms faktiškai sustiprinus bendrąją rinką padidinti jų įsitraukimą į šią rinką, kuri yra svarbus Europos Sąjungos laimėjimas. Turime ir toliau kurti priemones, kurios padės plėtoti bendrąją rinką. Tai, kad keturi pranešimai paskelbiami vienu metu, labai svarbu, taip pat kaip ir geresnis koordinavimas ir geresnis teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę. Neturėtume neigiamai reaguoti į žodį „rinka“. Ten, iš kur esu, daugelį dešimtmečių negalėjome naudotis rinka ir žinome, prie ko tai privedė.

Galiausiai, primename piliečiams, kad bendrojoje rinkoje didžiausias dėmesys skiriamas keturioms laisvėms, ir tai pabrėžta mano pranešime. Labai svarbu neapriboti šios rinkos laisvių, siekiant piliečiams padėti vis plačiau ir laisviau naudotis šiomis laisvėmis ir jas plėtoti bei nepakenkti visiems ligšioliniams laimėjimams.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, su dideliu susidomėjimu klausiausi visų sumanių ir įdomių kalbų šiose diskusijose. Man taip pat labai džiugu, kad abu atsakingi Komisijos nariai įsipareigoja bendradarbiauti siekiant plėtoti ir tobulinti ES vartotojų apsaugos politiką. Pati taip pat norėčiau pridurti kelias pastabas.

Vartotojų organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį atkreipiant valdžios institucijų dėmesį į kasdienes problemas, su kuriomis susiduria vartotojai. Todėl priemonės, kuriomis gali naudotis vartotojų organizacijos, turėtų būti patobulintos, kad joms būtų lengviau veiksmingai dirbti ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Be to, turime raginti valstybes nares kuo daugiau konsultuotis su vartotojų organizacijomis visuose sprendimo priėmimo proceso etapuose, kai sprendimai susiję su vartotojų apsaugos politika. Taip pat džiaugiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli iškėlė svarbų klausimą dėl valstybių narių pareigos užtikrinti, kad būtų skirti pakankami turimi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ir toliau būtų plėtojama rezultatų suvestinė.

Galiausiai, rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama ne tik geresnės vartotojų politikos formavimui, bet veikiau turėtų įtakos visoms vartotojams reikšmingoms politikos sritims ir užtikrintų, kad su vartotojų apsauga susiję klausimai būtų įtraukti į ES politikos sritis platesniu mastu. Be to, rezultatų suvestinė turėtų skatinti platesnio masto diskusiją dėl vartotojų apsaugos politikos problemų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Labai norėčiau, kad per artimiausius metus šiuose rūmuose būtų surengtos dar vienos diskusijos dėl vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos reikalų.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (RO) Norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’iui ir kolegoms EP nariams, kurie pateikė teigiamus atsiliepimus ne tik dėl mano pirmojo parnešimo, bet ir dėl paties SOLVIT tinklo. Manau, kad SOLVIT vartotojams suteikia galimybę praktiškai išspręsti jų problemas. Todėl manau, kad jis turėtų būti patobulintas ir mūsų bei valstybių narių reklamuojamas, kad kuo daugiau Europos piliečių sužinotų apie SOLVIT veiklą ir galėtų ginti savo teises kreipdamiesi pagalbos į SOLVIT.

Manau, kad tiek Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, tiek ir Peticijų komitete pasiektas rezultatas yra vertintinas palankiai. SOLVIT – tai tinklas, kuris jau dabar veikia gerai. Vis dėlto reikia išspręsti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria tiek SOLVIT paslaugų naudotojai, tiek jo darbuotojai. Kai kurie šių sprendimų pateikiami pranešime, dėl kitų buvo iškeltas klausimas, siekiant jį aptarti šioje diskusijoje.

Reikia ne tik įdarbinti daugiau darbuotojų SOLVIT centruose, siekiant užtikrinti veiksmingesnį SOLVIT darbą, bet taip pat reikia, kad darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir būtų mokomi vidaus rinkos teisės aktų srityje. Atsižvelgiant į SOLVIT pateikiamų atvejų sudėtingumą, kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra tai, kad SOLVIT darbuotojai galėtų gauti teisinę pagalbą iš valstybinėse institucijose dirbančių pareigūnų ir iš Europos Komisijos. Europos Komisija kartais vėluoja atsakyti į SOLVIT darbuotojų pateiktus teisinės pagalbos prašymus, kas lemia tam tikrą viso atvejų nagrinėjimo proceso uždelsimą.

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’ui už Europos Parlamentui duotą įsipareigojimą, kad jis nedelsdamas pasirūpins interneto svetainės www.solvit.eu sukūrimu.

Kolegos EP nariai, esu tvirtai įsitikinęs, kad šis pranešimas yra svarbus žingsnis į priekį gerinant SOLVIT veiklą. Todėl prašau, kad visos frakcijos balsuotų už šį pranešimą.

Dėkoju.

  Pirmininkas. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Neįtikėtina, kad tokiose dviejose labai svarbiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir vartotojų apsauga Maltoje ir Goze, nepaisant akivaizdžių pažeidimų, valstybės institucijos nesiima visiškai jokių priemonių.

Maltos salose vaistai daug brangesni nei kitoje ES šalyje, t. y. Belgijoje. Pateikiu šiuos pavyzdžius:

„Galvus“ 50 mg (diabetui gydyti skirtos tabletės)

28 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 27,84 EUR

180 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 135,13 EUR

180 tablečių Maltoje kainuoja 178,97 EUR, o Briuselyje jos kainuoja 135,13 EUR.

„Tegretol“ 200 mg

50 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 17 EUR

50 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 7,08 EUR

„Zocor“ 20 mg

28 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 34,94 EUR

84 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 21,71 EUR

84 tabletės Maltoje kainuoja 104,82 EUR, o Briuselyje jos kainuoja 21,71 EUR.

Tai tik keli esamos padėties pavyzdžiai, rodantys, kokius vargus išgyvena didžioji dalis Maltos šeimų. ES liaupsina savo sveikatos priežiūros ir vartotojų apsaugos politiką, tačiau Maltos salose vaistų kaina išaugo be jokios pateisinamos priežasties.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Veiksmingai veikianti rinka yra būtina sąlyga siekiant užtikrint laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo Bendrijoje teises. Krizės laikotarpiu ji taip pat gali padėti kurti stabilią ir klestinčia ekonominę aplinką. Vis dėlto vidaus rinka negali atlikti savo funkcijos be tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, taikymo ir vykdymo. Valstybės narės privalo laiku įgyvendinti teisės aktus, jeigu jos prisiėmė tokį įsipareigojimą pagal susitarimą. 1 proc. į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų riba gali atrodyti maža, tačiau jeigu įtrauksime ir vėluojamas perkelti arba neperkeltas direktyvas, įtaka vidaus rinkos veikimui bus reikšminga. Nuolat iškyla abejonių dėl kai kurių valstybių narių. Pritariu, kad Komisijos interneto svetainėje būtų teikiama išsamesnė informacija apie dar neįgyvendintas direktyvas. Ši informacija turėtų pagerinti visuomenės ir valstybių narių konstitucinių organų informuotumą. Palankiai vertinu uždavinį valstybėms narėms priimti esmines priemones, tarp jų ir lėšų skyrimą tarpvalstybinių elektroninių informacinių sistemų tinklų, siekiant laiku keistis informacija, visų pirma susijusia su pavojingais ne maisto produktais (RAPEX) ir maisto produktais bei pašaru (RASFF), arba Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo (CPC) veikimui užtikrinti. Šios sistemos ne visose valstybėse narėse veiks tinkamai ir ne visose valstybėse narėse jomis galima pasikliauti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į teisingą direktyvų taikymą. Šį tikslą galima pasiekti veiksmingu nacionalinių, regioninių ir vietinės reikšmės institucijų bendradarbiavimu.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Reikia rimtai apsvarstyti tokius Europos Sąjungos mastu veikiančius žalos atlyginimo mechanizmus kaip SOLVIT. Šis alternatyvus žalos atlyginimo būdas nevisiškai išnaudojamas dėl nepakankamo piliečių, vartotojų ir įmonių informuotumo, taip pat dėl nepakankamai suteikiamų išteklių nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu visose valstybėse narėse (taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine) veikiantiems SOLVIT centrams trūksta darbuotojų ir finansavimo – turi būti dedama daugiau pastangų rengiant darbuotojus ir skiriant finansavimą, siekiant pagerinti centrų administracinius gebėjimus. Raginu Komisiją pirmiausia užbaigti Bendrosios rinkos rėmimo paslaugų (BRRP) projektą. Siūlau, kad Komisija apsvarstytų galimybę į Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę įtraukti išsamią SOLVIT pažangos, laimėjimų ir trūkumų ataskaitą. Be to, siekdamos didinti informuotumą valstybės narės, rengdamos informacines kampanijas nacionaliniu mastu, turi reklamuoti SOLVIT kaip racionalų ir prieinamą alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą. Galiausiai Komisija ir valstybės narės turi dėti daug daugiau pastangų, siekiant padidinti informuotumą apie piliečiams, vartotojams ir įmonėms vidaus rinkos teikiamas galimybes.

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. – (PL) Visuomenė, kuri laisvai naudojasi bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, yra sėkmingos Europos integracijos pagrindas. Nesukursime išties vieningos Europos Sąjungos, jeigu žmonių neįtikinsime, kad jų namai yra visa Europa. Šio tikslo iš esmės gali siekti SOLVIT. Neabejotinai galime pasakyti, kad SOLVIT sistemos sukūrimas 2002 m. buvo vienas istorinių Europos, kaip suvienyto žemyno, momentų, kuris neatrodo išsiskiriantis, tačiau laikui bėgant atneša netikėtus rezultatus. Sistemos idėja tiesiogiai kildinama iš Europos integracijos šaltinių arba, kitaip tariant, iš fakto, kad Europa visų pirma turi tenkinti piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar vyriausybių interesus.

Ar gali būti kas nors geriau negu parūpinti paprastiems žmonėms paprastą priemonę, leidžiančią jiems išspręsti problemas, ribojančias jų veiklos bendrojoje rinkoje laisvę? Vis dėlto beveik dešimties metų patirtis parodė, kad yra daug kliūčių, trukdančių žmonėms pasinaudoti visomis sistemos teikiamomis galimybėmis. Todėl turėtume pritarti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtame pranešime pateiktiems pasiūlymams. Svarbiausia, pagrindinį dėmesį turime skirti SOLVIT reklamai valstybėse narėse, reklamai piliečiams, nes apie SOLVIT jų žinios labai menkos. Didesnių finansinių ar žmogiškųjų išteklių skyrimas ir papildomas rengimas arba SOLVIT ryšių palaikymo pareigūno paskyrimas bus beprasmis, jeigu žmonės nežinos, kad gali naudotis tokia priemone. Todėl manau, kad nesvarbu, kokių priemonių imtumėmės, turėtume pradėti nuo šių, tačiau neturėtume užmiršti ir kitų idėjų.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sklandus vidaus rinkos veikimas turi išlikti Europos Parlamento prioritetas, o tokios tarnybos kaip SOLVIT atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad taip ir būtų. Pranešime šis aspektas pabrėžiamas ir daugiausia dėmesio skiriama problemoms, su kuriomis susiduria ši tarnyba. Nors visi žinome, kad labai svarbūs tokie aspektai kaip informacijos teikimas ir SOLVIT viešumo didinimas, galime įžvelgti, kad tai nuolat pasikartojančios problemos, su kuriomis tarnyba susiduria nuo pat jos veiklos pradžios. Valstybės narės ir Europos Komisija turi užtikrinti, kad Europos piliečiai, verslo sektorius ir visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, kuriems reikia pagalbos, galėtų pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, galėtų prieiti prie šaltinių, kurie gali suteikti informaciją, ir greitai priimti sprendimą. Be to, SOLVIT centrams reikia papildomų išteklių. Šiuo atveju turiu omeny kvalifikuotus darbuotojus, o kalbant plačiau, nuolatinius jų rengimo kursus. Valstybės narės privalo suvokti, kokie svarbūs yra šie centrai ir kokie jie yra reikalingi užtikrinant teisingą vidaus rinko teisės aktų taikymą. Manau, kad pranašumai, kuriuos ši tarnyba gali suteikti piliečiams ir verslo sektoriui, tikrai neišnaudojami.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungoje vartotojų apsauga turi būti užtikrinama taip, kad vidaus rinkoje piliečiai galėtų naudotis plačiu spektru aukštos kokybės prekių ir paslaugų, būdami tikri, kad užtikrinama jų vartotojų teisių apsauga ir kad prireikus jie gali veiksmingai jomis naudotis. Savaime suprantama, kad norint to pasiekti taip pat reikia, kad vartotojai būtų pakankamai informuoti apie jų teises ir pareigas pagal galiojančius teisės aktus. Todėl pranešime aptariamos paaiškinimo ir informacijos teikimo ES piliečiams iniciatyvos yra svarbios ir turi būti įgyvendintos nedelsiant. Visų pirma vis didėjantis paslaugų sektoriaus sudėtingumas yra didelė problema, nes vartotojams tampa vis sunkiau sąmoningai pasirinkti perkamas prekes arba paslaugas. ES institucijos, formuodamos politiką ir vykdydamos teisėkūrą, privalo atsižvelgti į vartotojų žinias ir poreikius, kurie taip pat buvo nustatyti vartotojų barometru. Reikėtų siekti labiau suderinti vartotojų apsaugos teisės aktus – t. y sugriežtinti – siekiant padidinti tarpvalstybinį naudojimąsi paslaugomis. Vis dėlto įgyvendindami bet kokias vidaus rinkos tobulinimo priemones privalome nepamiršti didelio importo iš trečiųjų šalių masto. Šiuo požiūriu būtinas glaudesnis muitinės ir už vartotojų apsaugą atsakingų valdžios institucijų valstybėse narėse bendradarbiavimas, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo pavojingo importo.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Bėgant laikui pasikeitė ES vartotojų apsaugos politikos mastas, siekiant atsižvelgti į žmonių poreikius ir lūkesčius. Turėdama beveik 500 mln. vartotojų ES vidaus rinka yra labai svarbi įgyvendinant Lisabonos veiksmų plano tikslus (ekonomikos augimas, užimtumas ir didėjantis konkurencingumas), nes vartotojų išlaidos praturtina ES. Svarbiausia yra tai, kad dėl spartaus elektroninės prekybos vystymosi tarpvalstybinis vartotojų rinkų ES aspektas tapo daug svarbesnis, todėl dar svarbiau užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Vis dėlto gaila, bet galiojantys ES vartotojų apsaugos teisės aktai valstybėse narėse nebuvo įgyvendinami ir vykdomi vienodu mastu. Mano nuomone, siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą svarbiausia yra griežtesnė rinkos ir vykdymo mechanizmų kontrolė bei visų jų aspektų įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai pritariu pranešėjo pasiūlymams, kad Europos Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip valstybėse narėse į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos ES vartotojų teisės, ir visomis priemonėmis joms padėti šioje srityje. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti idėją sukurti Europos vartotojų apsaugos biurą, kuris galėtų veikti kaip centrinis koordinavimo biuras, konkrečiai nagrinėjantis tarpvalstybinius ginčus, kad būtų suteikiama parama ir papildomos atitinkamų vartotojų apsaugos biurų valstybėse narėse pastangos įgyvendinant ir vykdant ES vartotojų apsaugos teisės aktus. Manau, kad ES vartotojų apsaugos teisės aktai nebus labai naudingi, jeigu jie nebus tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir vykdomi nacionaliniu lygmeniu.

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra Carloso Coelho pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006 dėl ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimo (COM(2009)0091 – C6-0076/2009 – 2009/0028(COD)) (A7-0015/2010).

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šiandien kalbame apie absurdiškas situacijas, pvz., kai studentas, gavęs vizą vykti į Belgiją, bet nepatenkantis į Direktyvos 2004/114/EB taikymo sritį, negali nuvykti į Nyderlandus, kad specializuotoje bibliotekoje surinktų informaciją rašomai disertacijai, arba negali praleisti savaitgalio Barselonoje, kad susipažintų su miestu, nes bus sulaikytas jam vizą išdavusioje šalyje.

Šengeno konvencijoje nustatyta, kad ilgalaikės vizos turėtojai gali gyventi tik vizą išdavusios valstybės narės teritorijoje. Jie negali keliauti į kitas valstybes nares arba grįžti į savo kilmės šalį tranzitu per kitas valstybes nares.

Šengeno susitarimas yra už laisvą asmenų judėjimą. Kiekvienam asmeniui, kuris teisėtai gyvena valstybėje narėje, turėtų būti suteikta galimybė laisvai judėti teritorijoje be vidaus sienų. Idealus sprendimas būtų, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimo išduoti leidimą gyventi šalyje trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi šios kategorijos vizą. Tačiau daugelyje valstybių narių taip nėra.

Valstybės narės laikinai apeina šią padėtį išduodamos D + C kategorijos vizas, kurios ilgalaikę vizą turintiems asmenims leidžia laisvai judėti Šengeno erdvėje tris pirmuosius mėnesius. Nuo 2010 m. balandžio mėn., kai įsigalios Bendrijos vizų kodeksas, tokios vizos bus panaikintos ir tada reikės dar skubiau spręsti šią problemą.

Mano pasiūlyti pakeitimai, kuriuos palaiko dauguma Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narių, padėtų išspręsti šią problemą nesumažinant Šengeno erdvės saugumo.

Pareiga tikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje tvarkant prašymus išduoti ilgalaikę vizą yra tokia pati procedūra, kokia jau taikoma trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimus gyventi šalyje. Taip mes reagavome į nuogąstavimus, kad gali sumažėti saugumas.

Tiesa tai, kad daugelis valstybių narių ilgalaikes vizas, o po to ir leidimus gyventi šalyje suteikia prieš tai nepasinaudojusios SIS, ypač dėl 96  straipsnio reikalavimų, susijusių su neįsileidimu.

Tokia praktika silpnina Šengeno erdvės saugumą ir sukuria problemų prie jos išorinių sienų, kai SIS užregistruojami pavieniai asmenys, turintys galiojančias vizas. Tai sukuria sudėtingas ir nereikalingas situacijas asmenims ir sienų apsaugos pareigūnams, kuriems reikia pasistengti, kad nustatytų, ar vizos nesuklastotos, ar tiksli SIS sistemoje pateikta nuoroda ir ar nereikia jos pašalinti, o gal tos vizos visai neturėjo būti suteiktos.

Pasiūlymas, dėl kurio vyks balsavimas, ilgalaikių vizų turėtojams suteiks galimybę laisvai judėti tris mėnesius iš kiekvienų šešių. Tai toks pats laikotarpis, koks suteikiamas ir leidimus gyventi šalyje turintiems asmenims, kartu valstybės narės priverstos laikytis įsipareigojimo suteikti leidimus gyventi šalyje ir tada, kai leidžiama pasilikti ilgiau kaip vienus metus.

Be to, pripažįstama būtinybė sustiprinti duomenų apsaugos lygį, nustatytą Šengeno sutartyje, o Komisijai rekomenduojama pateikti pasiūlymus, būtinus tuo atveju, jei SIS II nepradėtų veikti iki 2012 m.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, du pradiniai pasiūlymai buvo sujungti ir taip užtikrinta nauja teisinė bazė. Tekstas, dėl kurio ketiname balsuoti per šį plenarinį posėdį, yra derybų, vykusių pirmininkaujant Švedijai, o po to Ispanijai, rezultatas. Paskui per pirmąjį svarstymą priimtas susitarimas, kuriuo leista priimti šį reglamentą, kol įsigalios Vizų kodeksas.

Pone pirmininke, norėčiau, kad pirmininkaujanti Ispanija, kuri nedalyvauja šiose diskusijose, užtikrintų Parlamentą, kad minimas reglamentas įsigalios iki 2010 m. balandžio 5 d. Tai labai svarbu, norint išvengti įstatymų spragų.

Sveikinu Europos Komisiją už šią laiku pateiktą iniciatyvą. Esu dėkingas Tarybai, ypač tai, kuri buvo pirmininkaujant Švedijai ir Ispanijai, už ištikimą bendradarbiavimą ir frakcijų paskirtiems (šešėliniams) pranešėjams už bendradarbiavimą – tai leido Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui iš esmės susitarti. Turėdami šią priemonę galime išspręsti sudėtingą problemą, su kuria susiduria tūkstančiai trečiųjų šalių piliečių, ir išspręsti taip, kad kartu sustiprėtų laisvė ir saugumas.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, kaip nurodė pranešėjas, šiuo pasiūlymu siekiama palengvinti trečiųjų šalių piliečių, kurie teisėtai gyvena vienoje iš valstybių narių turėdami ilgalaikę arba D kategorijos vizą, judėjimą Šengeno erdvėje. Pagal šiandienį Šengeno teisyną (acquis) leidimą gyventi šalyje turintys trečiųjų šalių piliečių gali laisvai keliauti po Šengeno erdvę, nes leidimas gyventi šalyje tolygus vizai.

Tačiau dar neseniai valstybėse narėse vyravo tendencija nekeisti atvykusių asmenų ilgalaikių vizų leidimais gyventi šalyje. Todėl šiandien ir diskutuojame šiuo klausimu; akivaizdu, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas turi rasti šios problemos sprendimo būdą. Dabartinė teisinė ir praktinė padėtis turi nemažų neigiamų padarinių trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje su D kategorijos viza. Šie asmenys negali nei teisėtai vykti į kitą šalį, nei per kitos valstybės teritoriją tranzitu grįžti į kilmės šalį. Šios padėties absurdiškumą rodo pranešėjo C. Coelho pateiktas pavyzdys.

Geriausia, žinoma, būtų, kad visos valstybės narės išduotų būtinuosius leidimus gyventi šalyje ir padarytų tai laiku. Deja, šiandien taip nėra, todėl atsirado šis pasiūlymas, kuriuo siekiama išplėsti lygiavertiškumo principo taikymą: leidimą gyventi šalyje siūloma prilyginti ne tik trumpalaikei vizai, bet ir ilgalaikei D kategorijos vizai. Trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę D kategorijos vizą, galės vykti į kitas valstybes nares trims mėnesiams per bet kurį pusmetį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir leidimo gyventi šalyje turėtojas. Taip būtų atkurtas pagrindinis Šengeno erdvės be vidaus sienų principas, t. y. kad asmuo gali keliauti Šengeno erdvėje trumpą trijų mėnesių laikotarpį bet kurį pusmetį, jei turi dokumentus, įrodančius, kad valstybėje narėje jis yra teisėtai.

Man buvo malonu išgirsti, kad Carlos Coelho iš pat pradžių parėmė šį pasiūlymą ir kad pranešėjas kartu su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu bei Teisės reikalų komitetu suprato, kad reikia imtis veiksmų, kurie palengvintų trečiųjų šalių piliečių gyvenimą, nes mes norime paskatinti žmones teisėtai gyventi mūsų teritorijoje. Noriu padėkoti pranešėjui už jo konstruktyvų požiūrį į šį reikalą.

Nėra reikalo jums priminti, kad sprendimą turime rasti greitai, ypač dėl Vizų kodekso, kuris bus taikomas nuo šių metų balandžio 5 d. ir kurį priėmus bus panaikintos vadinamosios D + C kategorijos vizos, sugalvotos D kategorijas turinčių asmenų padėčiai iš dalies pataisyti. Manau, kad galutinis reglamento projekto tekstas tiko visoms frakcijoms, kadangi visos institucijos pritarė kompromisiniam tekstui. Europos Parlamentui ir valstybėms narėms išreiškus rūpestį dėl kai kurių klausimų, pvz., dėl saugumo, padaryti keli pradinio teksto pakeitimai.

Štai keli pavyzdžiai: priėmus pasiūlymą, sutrumpės ilgalaikių vizų galiojimo laikas. Jos neturėtų galioti ilgiau kaip metus. Pasiūlyme nustatyta, kad po šio vienų metų vizos galiojimo laikotarpio valstybės narės privalo išduoti leidimą gyventi šalyje.

Be to, sugriežtinamas reikalavimas sistemingai tikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje (SIS). Jei valstybė narė svarsto leidimo gyventi arba D kategorijos vizos išdavimo klausimą, atsakinga institucija turėtų atlikti sistemingą paiešką Šengeno informacinėje sistemoje, kad išvengtų padėties, kai išduodant ilgalaikę vizą sistemoje yra perspėjimo signalas.

Reaguojant į nerimą dėl saugumo, susijusio su biometriniais duomenimis (standartais) – o tai, žinoma, daugeliui valstybių narių labai svarbus klausimas –reglamento projektas, kaip žinote, papildytas politine deklaracija, kurioje Komisija raginama išnagrinėti galimybę naudoti biometrines tapatybės nustatymo priemones išduodant ilgalaikes vizas ir iki 2011 m. liepos 21 d. pateikti šio tyrimo rezultatus plenariniam posėdžiui ir Tarybai. Be to, Komisija sutinka, kad į reglamento projektą dėl taikymo būtų įtrauktas įsipareigojimas pranešti.

Baigdama noriu pasakyti, kad norint rasti kompromisinį atsaką į svarbesnes Europos Parlamento iškeltas problemas, susijusias su aukšto lygio duomenų apsaugos užtikrinimu, kai SIS paskelbtas perspėjimo signalas, susitarta dėl bendro pareiškimo. Taryba ir Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti būtinus teisės aktų projektus, kuriais būtų pakeista atitinkama Šengeno konvencijos duomenų apsaugos nuostata, jei ir toliau būtų labai delsiama įgyvendinti SIS II, nesilaikant 2012 m. termino. Tikiu, kad padarę šiuos pakeitimus pasieksime protingą, subalansuotą sprendimą, kuris labai palengvins teisėtai mūsų šalyse gyvenančių trečiųjų šalių piliečių gyvenimą. Be to, jis labai atitiks mūsų Europos be sienų koncepciją.

Noriu dar kartą padėkoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, Teisės reikalų komitetui ir pranešėjui už jų labai konstruktyvų požiūrį į šį reikalą.

  Cecilia Wikström, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. – (SV) Pone pirmininke, ES bendradarbiavimas remiasi vertybėmis ir pati svarbiausia iš jų – laisvė. Šiandienos mūsų diskusijų tema yra žmonių galėjimas laisvai judėti. Manojoje ES tam apribojimų nėra. Manau, čia ir glūdi ES didybė. Visi, kurie čia gyvename, naudojamės judėjimo laisve, bet ši laisvė turėtų būti prieinama ir tiems, kurie atvyksta čia gyventi ilgesnį laiką.

Pagal Šengeno konvenciją ilgalaikę vizą turintys asmenys šiuo metu neturi teisės laisvai judėti; kaip sakė C. Coelho, jie gali tik gyventi vizą išdavusioje valstybėje narėje. Ir dėl to, pvz., vizituojantis profesorius iš Indijos, gyvenantis ir dirbantis mano gimtajame Upsalos mieste, Švedijoje, negali vykti į konferenciją Paryžiuje, negavęs Prancūzijos vizos, o studentas iš Kinijos negali keliauti savaitgaliui į Vokietiją aplankyti draugo, negavęs vizos ten vykti.

Tokių kliūčių laisvam judėjimui neturėtų būti ES. Dabar keičiame šią padėtį. Šio pasiūlymo tikslas – ilgą laiką valstybėje narėje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams užtikrinti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

Norėčiau padėkoti C. Coelho, kuris, kaip pranešėjas, atliko puikų darbą ir atsižvelgė į požiūrius, kuriuos aš Teisės reikalų komiteto vardu iškėliau savo nuomonėje, ir į kitų frakcijų paskirtų pranešėjų požiūrius. Dabar štai turime rezultatą – teigiamą pasiūlymą, kuris užtikrins ir trečiųjų šalių piliečių laisvą judėjimą ES. Reikalai pajudės, ir aš džiaugiuosi, kad gyvenu ES ir galiu dirbti jos labui.

  Kinga Gál, PPE frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, džiaugiuosi galimybe patvirtinti Parlamente rezoliuciją, kuri palengvins Europos Sąjungos teritorijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių keliavimą, ir sveikinu kolegą C. Coelho už puikiai atliktą darbą sprendžiant šį klausimą Parlamente. Aptariamas pasiūlymas akivaizdžiai palengvina trečiųjų šalių piliečių, turinčių valstybės narės išduotą ilgalaikę D kategorijos vizą, keliones. Šis sprendimas skirtas tiems atvejams, kai dėl vienos ar kitos priežasties kai kurios valstybės narės negali arba nenori laiku išduoti jų teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams leidimo gyventi šalyje. Taip sakant, jos tinkamai netaiko Šengeno reglamentų bendrųjų nuostatų. Džiaugiuosi, kad galime žengti žingsnį pirmyn spręsdami šį klausimą.

Mūsų tikslas – elgtis taip, kad į Europos Sąjungą atvykę trečiųjų šalių piliečiai nesijaustų įžengę į neįveikiamą tvirtovę. Šiems tikslams turėtų būti pasitelktas bendras sienų valdymas ir bendra vizų politika. Aš, kaip Parlamento narys iš Vengrijos, primygtinai reikalauju, kad Europos Sąjungos sienos būtų pralaidžios sąžiningai keliaujantiems asmenims. Neturėtų būti ribojamas abiejose sienos pusėse gyvenančių piliečių bendravimas. ES kaimyninių trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant Vengrijos mažumos narius, suinteresuoti galimybe teisėtai gyventi Europos Sąjungos teritorijoje ir dėl to nepatirti biurokratinės arba administracinės naštos. Tam Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu reikia priimti atitinkamus teisės aktus, kurie ne prieštarautų vieni kitiems, o veikiau sustiprintų vieni kitų tikslus.

Tikiuosi, kad naujieji Bendrijos teisės aktai neliks skambi idėja, kad jie bus praktinė pagalba, ypač jauniems žmonėms, studentams, norintiems studijuoti valstybėse narėse. Daugiausia naudos šis reglamentas turėtų atnešti būtent jiems. Šiuo atžvilgiu galiu tik pritarti tam, kad Komisija ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio mėn. turėtų pateikti ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimo užtikrinimą, o prireikus ir pasiūlymą dėl reglamento pakeitimo, kad tikslai būtų pasiekti.

  Vilija Blinkevičiūtė, S&D frakcijos vardu. –Sveikinu pranešėją C. Coelho už šio pranešimo parengimą ir taip pat pritariu, kad svarbu kuo greičiau užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams, su ilgalaike viza teisėtai esantiems valstybėje narėje, laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Remiantis dabartine valstybių narių praktika, trečiųjų šalių piliečiams ilgalaikės vizos pakeitimas leidimu gyventi dėl įvairių priežasčių užtrunka ganėtinai ilgai. Galėčiau pasiremti ne vienu pavyzdžiu iš Europos Sąjungos šalių, taip pat ir iš savo šalies, Lietuvos, kai, pavyzdžiui, D vizą gavęs tolimųjų pervežimų vairuotojas negali vykdyti savo tiesioginių funkcijų. Dabar susiklosčiusi praktika šioje srityje pažeidžia trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į Europos Sąjungą dirbti ar mokytis, teisėtus lūkesčius. Taip pat valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių supaprastinti vizų išdavimo tvarką. Ilgalaikė viza turėtų turėti tokį patį poveikį asmenų judėjimui Šengeno erdvėje be vidaus sienų kaip ir leidimas gyventi. Svarbiausia čia yra ne laiko trukmė, kada D kategorijos vizos turėtojas gali vykti į kitą valstybę narę, o pati galimybė geriau tenkinti savo poreikius Šengeno erdvėje. Todėl pritariu siūlymui, kad trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, galėtų vykti į kitą valstybę narę 3 mėnesiams per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir leidimo gyventi turėtojas. Tuo pačiu metu labai svarbu užtikrinti, kad supaprastintas trečiųjų šalių piliečių judėjimas Šengeno erdvėje nesukeltų papildomos grėsmės valstybių narių saugumui. Taigi raginu nedelsiant priimti šį iš dalies pakeistą reglamentą.

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šioje sunkumų jūroje etapai įgauna formą. Taip yra ir su šiuo tekstu, kurį ką tik labai gerai išaiškino visi mano kolegos ir kuris susijęs su visais teisėtai, pabrėžčiau, Europoje gyvenančiais trečiųjų šalių piliečiais.

Iš tikrųjų jau pats laikas patvirtinti šį tekstą, pats laikas nustatyti ES laisvą trečiųjų šalių piliečių judėjimą, ir aš džiaugiuosi, kad atėjo momentas, kai Europos laisves papildome dar viena laisve srityje, kurią norime padaryti saugesne..

Tai ir akivaizdus faktas, ir žingsnis pirmyn. Akivaizdus faktas, kaip minėjo kalbėjusieji, nes dėl šio teksto esminių prieštaravimų nekyla, o keli pakeitimai rodo, kad mes visi norime sukurti tokią Europą, kur nė vienas žmogus nebūtų įstrigęs kurioje nors valstybėje narėje, neturėdamas galimybės patyrinėti likusią Europos teritoriją. O didelis žingsnis pirmyn dėl to, kad trečiųjų šalių piliečiai, studentai, tyrėjai ar kiti ES gyvenantys asmenys įgyja teises.

Baigdama noriu pasakyti, kad tai neabejotinai paskatins ne Europoje gyvenančius žmones laikyti Europą viena teritorija, vieninga Europa, bendra teritorija ir tai padės Europos kultūrai ir jos tapatybei integruotis pasaulyje.

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjui C. Coelho; kaip ir kiti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto paskirti pranešėjai, remiu jo pasiūlymą.

Jau turėjau progos čia pasakyti, kad C.  Coelho gerai padirbėjo gindamas laisvo judėjimo Europos Sąjungoje principą, piliečių, nesvarbu, Europos ar užsienio, teises ir pačią Europos demokratiją. Kalbama ne tik apie savus piliečius, bet ir apie pasitikėjimą tūkstančiais ar net milijonais trečiųjų šalių piliečių, pervažiuojančių Europos teritoriją, gyvenančių joje, atvykusių į ją trumpam ar ilgam gyventi arba dirbti.

Padedamas frakcijų paskirtų pranešėjų, C. Coelho dirbo puikioje bendradarbiavimo ir noro teikti informaciją aplinkoje. Svarbiausia, jis viską padarė laiku, o laikas šiuo atveju yra pagrindinis dalykas, nes šis reikalas susijęs su žmonių gyvenimais.

Kaip ir iki manęs kalbėjusieji, galėčiau pateikti pavyzdžių, kai studentai, tyrėjai ir mokslininkai, atvykę į Europą pripažinus jų darbo kokybę, po to negali peržengti mūsų sienų, kurios iš tikrųjų labai uždaros kai kuriems kitų žemynų gyventojams. Tyrėjas iš Portugalijos gali per dvi valandas patekti į Ispaniją per kitos valstybės narės sieną; bet pasitaiko atvejų, kai tai neįmanoma, jei asmuo turi vizą, suteikiančią jam teisę dvejus metus studijuoti siekiant magistro laipsnio, bet neleidžiančią išvykti iš šalies į kitą valstybę narę, kad joje galėtų pasidalyti savo darbo patirtimi ar atlikti mokslinį tyrimą.

Mums ir patiems yra pasitaikę atvejų, kai, pvz., norėjome ką nors pakviesti dalyvauti diskusijose Briuselyje.

Turėtume pažymėti, kad tai ne tik nereikalinga ir neteisinga našta trečiosios šalies piliečiams, tai –praradimas tiems iš mūsų, kurie pasikliovė jų indėliu. Tai žala mūsų konkurencingumui, jei palyginsime, pvz., šios kategorijos užsienio piliečių judumą Jungtinėse Valstijose ar Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje ir jų judumą Europos Sąjungoje, kuriam esama kliūčių. Tai nuostoliai, susiję su mūsų darbo jėga, mūsų mokslo bendruomene; turėtume pripažinti, kad didesnis judumas labai svarbus krizės laikotarpiais, pvz., dabar, ir mes prarandame žinių visuomenę.

Todėl laikas Tarybai įgyvendinti šiuos pasiūlymus, kol balandžio mėn. įsigalios Vizų kodeksas ir atsiras dar daugiau nereikalingų kliūčių minėtų asmenų judumui. Tad man belieka mūsų frakcijos vardu pasakyti, kad palaikome minėto pranešėjo pasiūlymą ir balsuosime už jį.

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pranešime siūloma, kad valstybės narės trečiųjų šalių piliečiams išduotų 12 mėn. galiojančias ilgalaikes vizas, kurias pripažintų kitos Šengeno grupės valstybės.

Didžioji Britanija nėra Šengeno grupės narė, taigi, atrodo, šis pasiūlymas neturės jai tiesioginio poveikio. Tačiau, priėmus šiuos pasiūlymus, ES nepriklausančių šalių piliečiai, atvykę į vieną valstybę narę, galės laisvai keliauti į kitas ES valstybes.

Didžioji Britanija susiduria su didžiule neteisėtos imigracijos problema. Didžiojoje Britanijoje yra ne mažiau kaip 1 mln. imigrantų. Pagal minėtus pasiūlymus žmonės, ketinantys neteisėtai migruoti į Didžiąją Britaniją, gali visiškai teisėtai atvykti į kitą ES valstybę, gauti ilgalaikę vizą, su kuria nuvykę, pvz., į Prancūziją, gali neteisėtai patekti į Didžiąją Britaniją.

Todėl JK nepriklausomybės partijos nariai Parlamente balsuos prieš šį pasiūlymą, kad apgintų mūsų sienas nuo tolesnės neteisėtos imigracijos.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone pirmininke, šiame pranešime pateiktas iš tikrųjų labai keistas pavyzdys, dėl kurio mes turėtume visiškai sušvelninti taisykles: užsienio studentui buvo išduota viza studijuoti Belgijoje, o priėmus naują susitarimą jis jau gali ieškoti informacijos Olandijos bibliotekoje, o po to keliauti į Barseloną. Kaip jam gerai!

Tačiau kalba, žinoma, ne apie tai. Praktiškai Šengeno ir Europos vizų politika apskritai nėra tas pats, kas studentų laisvė keliauti. Vizų politika reiškia visišką mūsų sienų sugriovimą, duodant valią organizuotam nusikalstamumui ir neteisėtai imigracijai ir nepaliekant sandarių išorės sienų, (kurios, kaip buvo manoma, yra visos sistemos kertinis akmuo), kad šiuos reiškinius būtų galima kontroliuoti. Vienas tiesioginių Šengeno rezultatų, pvz., yra tai, kad galybė neteisėtų imigrantų iš Ispanijos gali laisvai vykti į kitas valstybes nares.

Mano nuomone, šis Parlamentas verčiau pamąstytų apie tokių sprendimų poveikį paprastiems europiečiams nei apie užsienio studentų kasdienius praktinius rūpesčius.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). – (ES) Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau pasveikinti C. Coelho, atlikusį puikų darbą, ypač padėjusį Tarybai, Komisijai ir įvairioms Parlamento frakcijoms pasiekti aukšto lygio susitarimą. Manau, jo pastangomis ir čia nebus didelių nesutarimų.

Europos Sąjunga sudaro didžiausią laisvės erdvę, kokia tik kada nors yra buvusi. Turime pašalinti visas kliūtis, trukdančias Europos piliečiams arba valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams laisvai judėti. Turime padaryti galą absurdiškoms situacijoms, į kurias taip dažnai patenka ilgalaikes D kategorijos vizas turintys asmenys.

Ilgalaikė viza, kaip žinote, suteikia jos turėtojui teisę gyventi vizą išdavusioje valstybėje narėje. Tačiau šias vizas turintys asmenys negali laisvai keliauti po Europos Sąjungą, išskyrus tą valstybę narę, kuri išdavė vizą. Paradoksalu, bet gana dažnai pasitaiko atvejų, panašių į minėtuosius. Ir aš pateiksiu vieną pavyzdį: Lisabonos studentas, rašantis daktaro disertaciją Amerikos istorijos tematika, neturi galimybės pasiieškoti informacijos bendrajame Vest Indijos archyve, esančiame Sevilijoje, kuri lėktuvu pasiekiama per valandą.

Pagaliau pasiūlymo tikslas – kad ilgalaikės vizos suteiktų tokias pat teises, kokias suteikia leidimas gyventi šalyje. Ponios ir ponai, turime patobulinti judumo principą: judumo, kuris padeda siekti darbo, mokslo ir akademinių tikslų.

Atsižvelgiant į tai, ką matau, gal to visai ir nereikėtų, bet baigdamas vis dėlto paraginsiu visus paremti C. Coelho pranešimą; ne tik dėl to, kad jis itin geros kokybės, bet ir dėl to, kad garantuoja didelę erdvę laisvam judėjimui, kurį mes giname. Pritariu ir C. Coelho pasiūlytam tvarkaraščiui.

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui C. Coelho už atliktą darbą ir pagirti Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą sujungiant du pranešimus; manau, pirmasis svarstymas turėtų būti ir paskutinis svarstymas.

Labai svarbu, kad pranešimas būtų patvirtintas iki 2010 m. balandžio mėn., kad juos būtų galima įgyvendinti tuo pačiu metu kaip ir Vizų kodeksą. Ypač svarbu tai, kad visi Europos Sąjungos gyventojai galėtų keliauti po visas valstybes nares. Taip mes galime išspręsti dvi susijusias problemas: D + C kategorijos vizų taikymo ir leidimo gyventi šalyje taisyklių.

Dėl šio pranešimo visi ilgalaikes vizas turintys trečiųjų šalių piliečiai turės teisę šešis mėnesius per metus keliauti į bet kurią Europos šalį. Išduodant vizas visiems suinteresuotiesiems asmenims turėtų būti suteikta reikalinga informacija, ypač jiems turi būti pranešta, kad ši viza, baigiantis jos vienų metų galiojimo laikui, automatiškai taps leidimu gyventi šalyje.

Pagaliau svarbu pabrėžti, kad saugumo sumetimais kiekvienas D kategorijos vizos prašantis asmuo bus patikrintas, bet jį nebūtina įregistruoti SIS sistemoje. Susitariančioji šalis turi tinkamai atsižvelgti į informaciją, kurią į SIS jau įtraukė kita susitariančioji šalis.

Be to, jei baigiantis 2012 m. SIS II nebus pradėta įgyvendinti, primygtinai siūlome Komisijai ir Tarybai pateikti būtinus teisės aktus, kurie užtikrintų tokį pat duomenų apsaugos lygį, kurį suteikia SIS II.

  Mario Borghezio (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiais pasiūlymais siekiama, kad trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys valstybėje narėje, galėtų laisviau vykti į Šengeno erdvę pagal ilgalaikę D kategorijos vizą.

Iš esmės norima išplėsti dabartinį lygiavertiškumo principą – ir tai mums kelia nerimą, – o tai reiškia, kad leidimas gyventi šalyje būtų tolygus ne tik trumpalaikei C kategorijos vizai, bet ir ilgalaikei D kategorijos vizai. Taip ilgalaikės vizos ir leidimo gyventi šalyje poveikis Šengeno erdvėje bus toks pat. Kitaip tariant, šiuo pasiūlymu norima kiekvienam, kuris turi dokumentą, įrodantį, kad jis teisėtai gyvena valstybėje narėje, suteikti teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje trumpą laikotarpį, ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį pusmetį.

Komisijai ir Tarybai norėčiau pasakyti, kad toks laisvas asmenų judėjimas gali sukelti problemų. Jau dabar gana sunku atlikti patikrinimus vienoje valstybėje narėje; saugokimės pavojų, su kuriais susidursime staiga įgyvendinę šį principą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, prieš kelis mėnesius šioje salėje ne tik tvyrojo Kalėdų švenčių nuotaika – dauguma susirinkusiųjų džiaugėsi, kad daugeliui Europos valstybių palengvintas vizų gavimas.

Taigi kokia tikrovė? 2009 m. gruodžio mėn. panaikinus vizas Juodkalnijos, Makedonijos ir Serbijos piliečiams, pasipylė turistai iš Balkanų, keliaujantys per Austriją į Vidurio Europą ir net į Skandinaviją. Tikras tautų kraustymasis! (Makedonijos) Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vos per kelias savaites šia nauja judėjimo laisve pasinaudojo maždaug 150 000 makedonų. Du trečdaliai jų negrįžo. Iš daugelio kaimų, ypač albanų ir makedonų, kasdien į Vidurio ar Vakarų Europą išvyksta du autobusai žmonių, turinčių turistines vizas, kurios tikrai nesuteikia teisės įsidarbinti. Taigi po 90 dienų šie žmonės nueina į pogrindį ir tariami turistai vėl atsiduria pigios darbo jėgos rinkoje ir gauna dempingo paveiktus atlyginimus. Toks tatai skirtumas tarp tikrosios padėties ir Europos Parlamento nepasiekiamos svajonės.

Padarinius patirs mūsų tėvynainiai. Jiems teks kentėti dėl šioje salėje priimtų sprendimų. Jiems teks taikstytis su vos ne vos valdoma neteisėta imigracija, neteisėtumu ir susijusiu nelegaliu darbu.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Ir aš norėčiau pasveikinti Parlamento kolegą Carlosą Coelho ir padėkoti už jo pranešimą, kuriame siūloma trečiųjų šalių piliečiams suteikti galimybę laisviau judėti Europos laisvojoje zonoje. Tačiau, pone pirmininke, privalau atkreipti dėmesį į šių diskusijų paradoksą: mes suteikiame daugiau teisių trečiųjų šalių piliečiams, o Europos Sąjunga ir jos piliečiai šiuo metu susiduria su rimtomis problemomis, kai nori nuvykti į kitas šalis, pvz., Libiją. Taip yra dėl užsitęsusio Šveicarijos ir Libijos ginčo, kuris lėmė, kad Libija trukdo į ją atvykti ne tik Šveicarijos, bet ir visos Europos Sąjungos piliečiams. Taigi, kol mes suteikiame daugiau teisių trečiųjų šalių piliečiams, mūsų pačių piliečiai gauna mažiau teisių keliauti į trečiąsias šalis, pvz., Libiją. Kokie to padariniai? Jie labai rimti. Darbininkai neturi galimybės nuvykti į Libiją ir joje dirbti, Libijoje investavusioms bendrovėms trukdoma siųsti savo darbininkus, nors kiti darbininkai šiuo metu yra Libijoje ir ten turi likti, kol juos pakeisiantiems asmenims bus leista įvažiuoti. Tokia padėtis nesaugi, ir aš prašau Komisijos narės C. Malmström skubiai įsikišti į šį reikalą. Suprantu, kad tai dviejų šalių, kurios netgi nėra Europos Sąjungos valstybės narės, diplomatinis reikalas, bet jis daro rimtą poveikį Europos Sąjungos piliečiams, kurių interesai susiję su vykimu į Libiją užsidirbti gyvenimui.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Mano kolegos C. Coelho pranešimas ir reglamento projektas susiję su laisvu asmenų judėjimu – pagrindiniu Europos Sąjungos demokratijos elementu, todėl nepriimtina, kad asmenys, turintys vienoje valstybėje narėje galiojančias ilgalaikes vizas, negali keliauti po visą Europos Sąjungą.

Yra kelios priežastys pirmiau minėtoms iniciatyvoms palaikyti. Pirmoji – pagrindinių žmogaus teisių, kurios, be abejo, apima ir laisvą asmenų judėjimą, gerbimas ir jų laikymasis. Jei valstybė narė įteisina trečiosios šalies piliečio buvimą joje, nėra priežasties, dėl kurios tas asmuo negalėtų laisvai judėti Šengeno erdvėje. Savaime suprantama, turėtų būti smulkiai nustatyta, ką daryti, kad saugumo Šengeno erdvėje lygis nesumažėtų.

Čia buvo kalbama apie studentus ir mokslininkus, kurie negalėjo vykti į kitą valstybę narę. Prie šios grupės norėčiau priskirti ir verslininkus, nes jei jiems to neleisime, sumažės Europos Sąjungos konkurencingumas. Todėl manau, kad šis pasiūlymas bus palaikytas, ir sveikinu pranešėją.

  Piotr Borys (PPE). – (PL) Pone pirmininke, labai dėkoju C. Coelho. Mano nuomonė įtraukta į reglamentą. Be to, turėjau galimybę pats dirbti rengiant šį reglamentą. Norėčiau pasakyti, kad C. Coelho pranešimas ne tik būtinas ir svarbus, bet kartu ir simbolinis. Atstovaudamas vienai iš naujųjų valstybių narių, šiandien didžiuodamasis galiu pasakyti, kad mes galime pakeisti taisykles, kurios leidžia laisvai judėti Šengeno erdvėje, kai dar visai neseniai kai kurios iš dabartinių Europos Sąjungos valstybių susidurdavo su sunkumais šioje srityje. Manau, simbolinė šių pokyčių esmė šiandien nepervertinama, ir tikiuosi, kad šioje salėje pasiektas bendras sutarimas mus visiems atneš sėkmę.

Antra, norėčiau pasakyti, kad D + C kategorijos vizų panaikinimas ir tai, kad valstybės narės negali išduoti leidimų gyventi šalyje, verčia mus imtis labai skubių veiksmų. Pateiksiu tik kelis pavyzdžius, susijusius su tuo, apie ką šiandien kalbėjome šioje salėje. Du Ukrainos studentai, praėjusiais metais vykę iš Vroclavo į Berlyną, buvo sulaikyti prie sienos iš esmės dėl to, kad nežinojo taisyklių; o jaunuoliai tik norėjo pasinaudoti mūsų intelektiniais ištekliais. Manau, šios dienos balsavimas mums bus labai svarbus.

Norėčiau tik atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą – saugumą. Šiandien mums reikalinga gera keitimosi Šengeno erdvėje surinkta informacija sistema. Mes būtinai turėtume dirbti su antrosios kartos Šengeno informacine sistema ir Vizų informacine sistema, o svarbiausia – rengti daugiau apžvalgų ir ataskaitų. Norėčiau kreiptis į ponią C. Malmström labai prašydamas užtikrinti, kad saugumo politiką valstybės narės tarpusavyje derintų taip pat gerai, kaip iki šiol, ir dar kartą norėčiau nuoširdžiai padėkoti C. Coelho už puikų pranešimą.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad visiškai pritariu pranešėjui ir palaikau jį ir Komisijos narę C.  Malmström ieškant šio klausimo sprendimo, kuris derėtų su teisės normomis, kuriuo būtų gerbiamos žmogaus teisės, duomenų apsauga ir, žinoma, kuris padidintų saugumą. Buvo išsakyta nemažai nuogąstavimų. Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis klausimus. Kad šis reglamentas veiktų, visų pirma turime išnagrinėti ir daugiau sužinoti apie kiekvienos valstybės narės vizų ir leidimų gyventi šalyje išdavimo procedūras. Žinome, kad kai kurios valstybės narės geba laiku išduoti leidimus gyventi šalyje. Ši geroji patirtis mums gali daug reikšti. Valstybių narių praktines procedūras turime koordinuoti, kad padidintume pasitikėjimą. Visos valstybės narės turėtų naudotis SIS sistema – žinome, kad ne visos šiandien tai daro – o SIS II ir VIS sistemų įdiegimas – ypač skubūs mūsų uždaviniai, nes šios sistemos ilgainiui suteiks garantijų. Europai iš tikrųjų svarbu, kad joje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – studentai, verslininkai, tyrinėtojai – galėtų laisvai judėti.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pradėti padėka C. Coelho už jo puikų darbą rengiant šį pranešimą ir konstatuoti: Šengeno teisynas pirmiausia reiškia laisvą judėjimą visoje Šengeno erdvėje. Todėl per šias diskusijas turime padaryti pirmąją esminę ir paprastą išvadą: gyvybiškai svarbu pagreitinti šio reglamento priėmimą. Studento atvejis rodo, kad kiekvienam ilgalaikę vizą turinčiam asmeniui turėtų būti suteikta teisė laisvai judėti.

Kyla klausimas – ir tai norėčiau pabrėžti, – ar bus sudarytos (nors ir netiesiogiai) palankesnės sąlygos imigracijai, jei išliks saugumo problemų ir jei savo teisę įgyvendinantis asmuo tuo pačiu metu neturės galimybės judėti. Valstybės narės turi į tai atkreipti dėmesį.

Aišku, kad kiekviena valstybė narė turės būti labai atidi išduodama vizas. Kaip minėta pranešime, šiame etape esama labai svarbaus, netgi lemiamo veiksnio: prieš išduodant ilgalaikę vizą duomenys tikrinami Šengeno informacinėje sistemoje. Taigi mes ne tik užtikriname Šengeno teisyno taikymą, bet ir stipriname saugumą.

Turėtume būti teigiamai nusiteikę dėl perspektyvos būtinai įdiegti SIS II sistemą. Ir galiausiai mes kartu su valstybėmis narėmis ir jų tarnybomis turime ne tik palengvinti Šengeno teisyno taikymą, bet kartu sustiprinti saugumą. To būtinai reikia kiekvienai valstybei narei, mums visiems ir Šengeno teisynui.

(Plojimai)

  Tanja Fajon (S&D). – (SL) Laisvas judėjimas ir vidaus sienų panaikinimas yra du svarbiausi Europos integracijos veiksniai. Turime palengvinti valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių judėjimą Šengeno erdvėje. Nepriimtina tai, kad dėl biurokratinių kliūčių gali būti ribojamas studentų, tyrėjų ir bendrovių judėjimas Europoje.

Turėtume kuo greičiau užtikrinti ir laisvą Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos ir Kosovo gyventojų judėjimą; paradoksalu, bet šiandien jie turi mažiau teisių laisvai keliauti nei turėjo prieš kelerius metus. Atrodo, kad sąlygos tam jau pribrendo, ir mūsų nesuklaidins duomenys apie masinę neteisėtą imigraciją.

Vakarų Balkanų šalys jau per ilgai atskirtos dėl vizų režimo. Joms reikia stiprinti ryšius su Europos Sąjungos piliečiais, bet šie negali to daryti, nes jų prašymai gauti vizas dažniau atmetami nei patenkinami. Nerizikuokime dar labiau didindami izoliaciją ir diskriminaciją, ypač jaunų žmonių, kurie gali taip niekad ir neturėti galimybės atrasti Europos Sąjungą. Todėl negaiškime laiko, jei tik Bosnija ir Hercegovina ar Albanija atitinka vizų išdavimo liberalizavimo kriterijus.

Bet kuris mūsų veiksmas, palengvinantis judėjimą Šengeno erdvėje, bus žingsnis į priekį, naudingas Europos Sąjungai.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aptariamas pasiūlymas susijęs su vienu pagrindinių Europos Sąjungos veikimo principų – vidaus sienų panaikinimu ir laisvu asmenų judėjimu. Dėl šios priežasties jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nesuprantama ir todėl neleistina, kad ilgalaikes vizas turintys asmenys turėtų mažesnę judėjimo Šengeno erdvėje laisvę nei trumpalaikių vizų turėtojai. Todėl pritariu Europos Komisijos pasiūlymui, tačiau manau, kad turėtume pataisyti pasiūlymą užtikrinti saugumą. Taigi palaikau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą, kad, įgyvendinant Šengeno informacinę sistemą, valstybės narės turėtų teikti vienos kitoms informaciją apie nepageidaujamus asmenis. Be to, Europos Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie reglamento taikymą ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 5 d. Parengti pasiūlymai nusipelno rimto svarstymo, o dažnai ir paramos.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, ne tik trečiųjų šalių piliečiai norėtų laisviau keliauti Šengeno erdvėje – to laukiame ir mes, Europos Sąjungos gyventojai. Paradoksalu, kad trumpalaikės vizos turėtojas šiandien gali laisviau judėti už tą, kuris turi ilgalaikę vizą, o asmuo iš trečiosios šalies, turintis teisėtą leidimą ilgą laiką gyventi šalyje, pvz., Lenkijoje, negali vykti į Vokietiją ar Prancūziją. Laisvai judėti turėtų būti leidžiama ne tik Europos Sąjungos gyventojams. Trečiųjų šalių tyrėjams, studentams, moksleiviams, verslininkams taip pat turėtų būti suteikta galimybė laisvai judėti, lankyti draugus, susipažinti su kitų šalių tradicijomis ir kultūra. Jie bus geri Europos Sąjungos idėjos ambasadoriai, o mes, Europos Sąjungos gyventojai, žengsime žingsnį įgyvendinant Europos Sąjungos be sienų idėją.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, akivaizdu, kad Šengeno šalių vizų sistema tokia sudėtinga, kad konsulato darbuotojai jau nebežino, ką daro, ir su vizomis sąžiningai keliaujantiems žmonės leidžia patekti į vizų pinkles. Tai, kad konsulinio skyriaus personalas nežino, kad yra C ir D kategorijų vizos, atrodo keistai. Visiškas aplaidumas, jei kažkas nepasinaudoja Šengeno informacine sistema, taip sau palengvindamas darbą. Aišku, dėl to kils daugybė nereikalingų problemų prie išorės sienų, tad šią padėtį reikia skubiai keisti. Šiomis aplinkybėmis nelabai prasminga svarstyti nacionalinius su vizomis susijusių perspėjimų sąrašus, nesi ES perspėjimo sistema ir ES perspėjimo reglamentai netgi nėra nuosekliai taikomi.

Liberalizavus vizų režimą Balkanų šalims, daugėja iš tų šalių gaunamų prieglobsčio prašymų. Tai ypač svarbu dabar, kai, sušvelninus vizų išdavimo Balkanų šalių piliečiams taisykles, kilo reali imigrantų srauto grėsmė – per septynias savaites beveik 150 000 žmonių iš Makedonijos pasinaudojo galimybe laisvai keliauti ir, remiantis apskaičiavimais, beveik du trečdaliai šių žmonių greičiausiai negrįš atgal, todėl reikia pagerinti vizų išdavimo tvarkos užtikrinimą.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Mūsų, Parlamento narių iš Vengrijos, padėtis, kai turime balsuoti ir nuspęsti, ar suteikti trečiųjų šalių piliečiams galimybę laisviau judėti Europos Sąjungoje, ar, priešingai, tam sukliudyti, yra ypatinga. Dėl Trianono tragedijos Vengrija prarado didelę teritorijos dalį; daug mūsų tėvynainių gyvena už šiandienės Vengrijos, taigi ir už dabartinės Europos Sąjungos, ribų – buvusiojoje Jugoslavijoje ir Ukrainoje. Mūsų tėvynainiai iš atkirstosios šalies dalies atsiduria žeminančioje padėtyje, kai studijuodami arba dirbdami mokslinių tyrimų ar kitose srityse Vengrijoje negali išvykti iš jos teritorijos. Tokia padėtis ypač apgailėtina ir netoleruotina, tad reikia imtis veiksmų jai pakeisti. Ir būtent dėl to mes, iš Vengrijos kilę ir jai sentimentų turintys Parlamento nariai, balsuosime už šį pasiūlymą, kad tokia absurdiška padėtis pasibaigtų.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, šis pasiūlymas pagrįstas prielaida, kad visi į ES iš trečiųjų šalių atvykstantys asmenys yra sąžiningi, ir jei jie sako, kad atvyksta čia mokytis, tai taip ir yra. Europos Sąjungoje daug fiktyvių koledžų, bet ir tikrų koledžų sąrašuose yra studentų, kurie niekada nepasirodo auditorijose. Jei jiems bus leista lengviau patekti į kitas valstybes, bus daug sunkiau patikrinti jų statuso tikrumą ir apgyvendinti juos, kai šis statusas nepasitvirtins.

Nors JK nėra Šengeno erdvėje, ES turi sėkmingą neteisėtų imigrantų reguliavimo patirtį. Šiandienis ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi turėtojas ryt gali būti neteisėtas imigrantas, o poryt – ES pilietis, turintis visišką judėjimo laisvę.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, buvo iškelti du klausimai, nelabai susiję su šiuo reikalu, bet aš vis dėlto norėčiau pasinaudoti proga ir pakalbėti apie juos abu.

S. Busuttil iškėlė Libijos klausimą. Galiu jį patikinti, kad šis klausimas labai sudėtingas, bet mes aktyviai įsitraukėme į dialogą su Libija, Šveicarija, valstybėmis narėmis, kad išspręstume šią painią problemą, kol ji dar labiau neišsiplėtė. Taigi tikiuosi, kad netrukus galėsiu pranešti jums, kaip mums sekasi tai daryti.

T. Fajon norėčiau pasakyti, kad Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos padėtis yra atskiras klausimas, ir būtent dabar mes baigiame savo misiją ten, o jos tikslas – įvertinti, kaip šios abi šalys atitinka kriterijus. Komisija labai greitai, pasitarusi su valstybėmis narėmis ir ekspertais, parengs apie tai ataskaitą, kuri bus įvertinta kartu su nariais, prieš mums įrašant į darbotvarkę galimą pasiūlymą.

Dėl šio pasiūlymo Parlamento narius ir pranešėją galiu patikinti, kad Komisija labai atsidavusi šiam darbui; mes darome viską, kas tik įmanoma, kad reglamentas būtų įgyvendintas. Gali atrodyti, kad tai techninė problema, bet iš tikrųjų taip nėra. Ji susijusi su pavieniais piliečiais, ir mes norime padrąsinti žmones – studentus, tyrėjus, ekspertus ar mokslininkus – atvykti čia teisėtai, turint visus sutvarkytus dokumentus. Tai gerai ir jiems, ir mums. Be to, tai atitinka Europos Sąjungos idėją turėti teritoriją be išorės sienų. Todėl neturėtume apsunkinti šių žmonių gyvenimo.

Manau, priimdami šį pasiūlymą pasieksime pusiausvyrą. Sugebėjome deramai atsižvelgti į saugumą ir dėl to galime save pasveikinti. Europos Sąjunga – visos trys jos institucijos – deda visas pastangas, kad rastų konkretų, jos piliečiams naudingą sprendimą.

Taigi labai jums dėkoju už darbą, pone C.  Coelho, jums dėkoju už geras diskusijas šiame posėdyje.

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, keturios baigiamosios pastabos. Visų pirma labai gaila, kad Tarybos kėdė šiose diskusijose tuščia. Antra, norėčiau padėkoti Komisijos narei C. Malmström už taiklias pastabas ir paprašyti jos, kartu ir Tarybos, užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų iki balandžio 5 d. Priešingu atveju atsiras įstatymų spragų, o tai turės padarinių konkretiems žmonėms.

Trečia, apgailėtina, kad šiose diskusijose dalyvavę ir saugumo klausimą iškėlę Parlamento nariai nesugebėjo įžvelgti patobulinimų, kuriuos Parlamentas įdiegė šiuo reglamentu, visų pirma turima omenyje pareiga iš anksto ieškoti informacijos Šengeno informacinėje sistemoje.

Kaip minėjau savo pirmajame pareiškime, tikiu, kad Parlamentas gerai atliko savo užduotį, nes parėmė ir laisvą judėjimą, ir saugumą. Nematyti to – vadinasi žiūrėti į tai tik vienpusiškai ir neaprėpti viso vaizdo.

Ir galiausiai, pone pirmininke, noriu padėkoti visiems, kurie dirbo kartu siekiant šio tikslo, būtent tiems, kurie padėjo mums pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą, ypač Komisijai ir Tarybai, visoms Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Teisingumo komiteto frakcijoms, prisidėjusioms prie to, kad šis platus susitarimas taptų įmanomas. Mano nuomone, toks bendras sprendimų ieškojimo būdas yra pati geriausia mūsų darbo forma.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Netrukus vyks balsavimas.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Remiu šiame pranešime išreikštas pastangas judėjimo laisvę suteikti ne tik ilgalaikes vizas turintiems asmenims, bet ir leidimų bei trumpalaikių vizų turėtojams. Šiuo metu galiojantys susitarimai kelia daug nepatogumų trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena vienoje iš valstybių narių ir dėl įvairių priežasčių nori keliauti po Europos Sąjungą. Skiriasi valstybių narių taisyklės dėl vizų išdavimo terminų, jų suteikimo būdo ir kriterijų. Pastebėta, kad tikrovėje vizų prašytojai, kurių prašymai atmesti vienoje valstybėje, bando laimę kitose valstybėse narėse. Tai rodo, kad išduodamos vizas ir leidimus gyventi šalyje vienos valstybės yra reiklesnės, o kitos ne tokios griežtos. Tam, kad išvengtume prašymų išduoti vizas antplūdžio valstybėse, kurių vizų išdavimo politika liberalesnė, siūlau visose valstybėse narėse suvienodinti patikrinimus ir vizų prašymų patvirtinimo būdą. Ši tvarka leistų užtikrinti vienodą požiūrį į visus prašymus ir taip pašalinti bet kokį „vartų“ į Šengeno erdvę atsiradimo pavojų.

(Posėdis sustabdytas 11.50 val. ir atnaujintas 12.00 val.)

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra balsavimas.

(Balsavimo rezultatų ir kitos išsamios informacijos ieškokite protokoluose)

– Prieš balsavimą:

  Anna Rosbach , pranešėja. – (DA) Ponia pirmininke, aš paprašiau leisti pareikšti nuomonę, nes dėl šiam svarbiam papildomam protokolui skirto laiko neturėjome galimybės jo svarstyti nei komitete, nei plenariniame posėdyje. Šio papildomo protokolo tema paskatins ES valstybes nares susitelkti ir kartu kovoti su Atlanto vandenyno tarša. Šis susitarimas yra regioninių susitarimų dėl jūrų, kuriuos ES sudarė su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, tinklo dalis. Kiekvienas šių susitarimų apima skirtingas jūrų, esančių prie ES valstybių narių, dalis, ir jais siekiama užtikrinti atskiros susitarimą pasirašiusios šalies arba susitarimą sudariusių šalių kolektyvinį įsikišimą jūrų arba pakrančių taršos atvejais arba kilus taršos grėsmei. Neslėpsiu, labai viliuosi, kad šis papildomas protokolas suteiks galimybę kovoti su įvairių formų Atlanto vandenyno tarša. Galų gale šis protokolas buvo rengiamas per ilgai. Dėl Maroko ir Ispanijos nesutarimų dėl Vakarų Sacharos tam prireikė dvidešimties metų. Dvidešimt metų prarasta. Jūrinė aplinka negali šių metų susigrąžinti, bet tai tik pabrėžia būtinybę daugiau nevilkinti šio proceso čia, Parlamente. Todėl tikiuosi, kad kai tik išspręsime šį reikalą komitete, jį visuotinai parems Parlamento nariai; už šią paramą esu jums labai dėkinga.

– Prieš balsavimą:

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Ponia pirmininke, noriu trumpai priminti, kad Bendrijos vizų kodeksas įsigalioja balandžio 5 d., t. y. kitą mėnesį, todėl labai svarbu, kad iki tos dienos įsigaliotų šis naujasis reglamentas.

Kadangi Taryba nedalyvauja, tegul protokole bus nurodyta, kad tai Parlamento pageidavimai, jei, kaip tikiuosi, jis prisidės prie to, kad mano pranešimas būtų įgyvendintas.

  Pirmininkė. – Atsižvelgiame į tai, kad Tarybos atstovai nedalyvauja, ir dėl to apgailestaujame.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Anna Hedh (A7-0024/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Metams bėgant, Europos Sąjungos vartotojų apsaugos politikos mastas labai išsiplėtė, atsižvelgiant į pasikeitusius žmonių poreikius ir lūkesčius. Svarbiausia, kad dėl spartaus elektroninės prekybos vystymosi Europos Sąjungoje pastebimai išaugo tarpvalstybinis vartotojų rinkų aspektas, todėl dar labiau išaugo vartotojų apsaugos, ypač aukšto lygio vartotojų apsaugos, poreikis.

Vartotojų pasitikėjimui padidinti svarbiausia, mano nuomone, yra griežtesnė rinkos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų kontrolė bei jų veiksmingas ir visapusis įgyvendinimas. Todėl pritariu šio pranešim priėmimui ir jame nurodytiems pakeitimo pasiūlymams.(buvo anksčiau).

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Ponia pirmininke, aš pritariau šiam pranešimui. Veiksminga vartotojų apsaugos užtikrinimo politika yra svarbiausia bendrosios rinkos veikimo sąlyga.

Mums reikalinga realiai veikianti vidaus rinka ir aukšto lygio vartotojų apsauga, bet šiandien to, deja, nėra. Esame priėmę teisės aktus, bet jų vykdymas valstybėse narėse nėra tinkamai užtikrintas. Svarbiausia, kad mūsų vartotojai nesijaučia saugūs, nes nežino taisyklių, o dažnai ir kompensavimo mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų veikti.

Komisija turėtų labiau stengtis užtikrindama, kad valstybės narės teisingai taikytų direktyvas, o piliečiai būtų informuojami apie jų teises, ir svarbiausia, kad jie galėtų praktiškai įgyvendinti tas teises.

Pranešimas: Cristian Silviu Buşoi (A7-0027/2010)

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiamas pranešėjau, gerbiami kolegos, pritariu gerai iniciatyvai. Ypač pritariu tinklų SOLVIT stiprinimui ir jų veiklos išplėtimui. Neturi būti pagailėta lėšų, kad per nacionalinės media priemones, antraštiniuose puslapiuose ar žiūrimiausiose laidose būtų platinama informacija apie šios europinės struktūros veiklą bei galimybes. Kol kas galiu tvirtai jus visus patikinti, kad egzistuoja dvejopi standartai, nevienodas teisės aktų taikymas ir net už tą pačią veiklą nevienodos baudos. Ačiū, aš būtent tai ir norėjau pabrėžti.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pono C. S. Buşoi pranešimą, nes tikiu, kad SOLVIT teikiama paslauga ypač svarbi, nes sukuriamas aiškus ir skaidrus institucijų, piliečių ir verslo įmonių ryšys, o tai vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų.

Paaiškėjo, kad SOLVIT yra svarbi priemonė piliečių ir verslininkų, norinčių pasinaudoti visomis vidaus rinkos siūlomomis galimybėmis, problemoms spręsti. Daugelio Europos Sąjungos valstybių nacionaliniuose teisės aktuose yra kliūčių, kurios turi būti panaikintos. Todėl man atrodo, jog turėtume pritarti, kad būtų skiriama daugiau lėšų, samdomi specialistai ir gerinamas šios paslaugos matomumas, įskaitant vietos institucijų lygmeniu, kuriuo ji turėtų būti labai naudinga.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Kaip frakcijos paskirta pranešėja, visiems Parlamento nariams norėčiau padėkoti už tai, kad Parlamentas absoliučia balsų dauguma patvirtino mūsų pranešimą dėl tinklo SOLVIT. Tai aiškus signalas Tarybai ir Komisija, kad jos rimtai žiūrėtų į mūsų rekomendacijas, kurios turėtų užtikrinti geresnį šios piliečiams ir įmonininkams skirtos priemonės panaudojimą. Tik reikia, kad verslininkai ir piliečiai žinotų apie šią priemonę. Norėčiau tikėti, kad kitais metais Komisija pateiks Parlamentui išsamią metinę ataskaitą, iš kurios visuomenė sužinos apie skundus dėl teisių, kurias turi garantuoti Europos teisės aktai, pažeidimo.

Pranešimas: Bairbre de Brún (A7-0082/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau už ponios B. de Brún pranešimą. Labai dėkoju už tai, kad parengėte šį dokumentą. Tai, kad turime gyvūnų vežimo reikalavimus, reiškia, jog ne tik giname gyvūnus, bet pirmiausia rūpinamės žmonių saugumu ir sveikata. Pritariu priemonėms, skirtoms pratęsti laikinąją tvarką, kad taip ES būtų išspręsta pasiutligės problema. Žinoma, turime atsargiai ir protingai spręsti laisvo naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungoje klausimą, be to, turėtume atsižvelgti ir į mokslinių tyrimų institutų specialistų nuomones.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Balsavau už tai, kad būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, per kurį kai kurios valstybės gali prašyti su veterinarinėmis sąlygomis susijusių išimčių, nes jos įsipareigojo ateityje daugiau neprašyti šių išimčių pratęsti. Suprantu Airijos, Maltos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės nerimą, nes jų reikalavimai naminių gyvūnėlių, su savo šeimininkais vykstančių į savo kilmės šalį, dokumentams yra griežtesni. Didžiausią pavojų kelia pasiutligė, echinokokozė ir erkių sukeliamos ligos. Žinoma, reikia pasakyti, kad šis nenuoseklumas, susijęs su tuo, kad kai kurioms valstybėms leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį, ateityje turi būti panaikintas ir kad mums labai svarbu veikti išvien ir suderinti teisės aktus.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, viena vertus, suprantu, kad kai kurioms valstybėms narėms svarbu reikalauti, kad būtų pratęstos specialiosios priemonės, susijusios su naminių gyvūnėlių importu. Tačiau, antra vertus, turime visada rūpestingai užtikrinti, kad išlaidos būtų proporcingos naudai. Šiuo atveju mes nesugebėjome to padaryti taip, kaip reikėtų. Dėl to susilaikiau nuo balsavimo. Labiausiai mums reikia, pirma, tinkamos ir veiksmingos importo visoje Europos Sąjungoje išorinės apsaugos, o antra – vis labiau reikia derinti veiksmus visoje Europos Sąjungoje, nes tuo suinteresuoti ir tie vartotojai, kurie tam tikrame etape gali ir pasimesti, kai įvežimui į A šalį taikomos kitokios importavimo sąlygos nei įvežimui į B šalį.

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, balsavau prieš šį pasiūlymą, iš esmės dėl to, kad esu iš Jungtinės Karalystės. Manau, mūsų įstatymai geri ir leido mums šią problemą išspręsti, taigi nenorime, kad mūsų salai grėstų pasiutligė.

Mane labai nustebino, kad šis pasiūlymas susijęs tik su šunimis, katėmis ir šeškais, ir norėčiau pastebėti, kad Screaming Lord Such, tai pasiūlęs prieš 25 metus, šiandien būtų labai patenkintas.

Bet tada daugelis mano rinkėjų iš Jungtinės Karalystės Vakarų Midlando regiono pamanys, kad šių rūmų politika yra tokia pat kaip ir Monster Raving Loony partijos politika.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, malonu jus vėl matyti pirmininkaujant.

Mes retkarčiais gauname žinią, kuri ateina iš Komisijos, kad ES daro pakankamai. Ji turėtų daryti mažiau, bet geriau, ir susitelkti ties iš tikrųjų dideliais dalykais.

Po to gauname pasiūlymų, pavyzdžiui, kokių gyvūnėlių ir kur galime pasiimti. Manau, čia svarbu proporcingumas, ar ne? Tačiau valstybių sąlygos skirtingos. Mūsų šalis yra sala, neturinti sausumos sienų, ir mes, vadovaudamiesi sveika nuovoka, puikiausiai galime sudaryti proporcingus dvišalius bei daugiašalius tarpusavio susitarimus.

Ar mes iš tikrųjų manome, kad sukūrus papildomą administracinę biurokratiją ir atidavus šią sritį tiems patiems genijams, kurie sukūrė bendrą žemės ūkio politiką, bendrą žuvininkystės politiką, neaudituojamas lėšas ir visa kita, kas įtvirtinta ES teisės aktuose, bus geriau? Ši sritis iš tikrųjų galėtų būti palikta valstybėms narėms.

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0015/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Šengeno erdvės tikslas yra laisvas judėjimas. Nelogiška, kad ilgalaikes vizas turinčių asmenų laisvas judėjimas Šengeno erdvėje labiau apribotas nei trumpalaikių vizų turėtojų. Po mėnesio turėtų įsigalioti Europos Sąjungos vizų kodeksas, nors, kaip rodo veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo, analizė, esama skirtingų variantų ir įgyvendinimo būdų, ir dėl to pažeistos pagrindinės piliečių teisės.

Komisijai pateikus pasiūlymus, būtų išvengta praktinių problemų ir delsimo išduodant leidimus gyventi, nes to, kaip minėjau, daugelis valstybių narių nelabai laikosi. Tai neatidėliotinas klausimas: Vizų kodeksas turėtų labai greitai įsigalioti, ir aš palaikiau pranešime pateiktus pasiūlymus.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Aš parėmiau šį reglamentą, kuris palengvins ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimą Šengeno erdvėje. Logiška, kad trečiųjų šalių studentams, tyrėjams ir verslininkams turėtų būti suteikta teisė judėti visoje Europos Sąjungoje, jei jie turi kurios nors valstybės narės vizą.

Tačiau vėlgi norėčiau paprašyti kitų šalių solidarizuotis su Čekija, kuri bergždžiai priešinasi jai Kanados nustatytam vizų režimui. Tai sukelia precedento neturintį skirtingų sąlygų taikymą Europos Sąjungos piliečiams. Dabar Kanada svarsto vizų režimo įvedimo kitoms valstybėms, pvz., Vengrijai, klausimą, ir mes negalime to nuolankiai priimti. Dėl to kaltos pernelyg dosnios ir todėl gundančios sąlygos prieglobsčio prašytojams; jos tiesiog provokuoja piktnaudžiauti šia tvarka. Kanada pažadėjo jas pakeisti, bet nieko nedaro. Norėčiau atsiprašyti dėl to, kad vėl pasinaudojau proga atkreipti dėmesį į šį klausimą.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Kaip girdėjome per diskusijas, pasiūlymo tikslas yra palengvinti trečiųjų piliečiams, turintiems valstybės narės išduotas ilgalaikes D vizas, judėjimą Europos Sąjungoje, tai reiškia, pateikti atvejų, kai dėl vienos ar kitos priežasties kai kurios valstybės narės negali ar nenori laiku išduoti trečiosios šalies piliečiams leidimą gyventi arba tinkamai netaiko pagrindinių Šengeno reglamentų nuostatų, sprendimo būdą. Vengrijos Fidesz delegacija susilaikė nuo galutinio balsavimo dėl šio reglamento, kadangi iki šiol Vengrija sugebėjo tinkamai perkelti teisės aktus, problemų nebuvo; ji pasinaudojo Šengeno numatytomis galimybėmis ir visa tai padaryta pačiu veiksmingiausiu būdu. Kartu norėtume pabrėžti, kad Vengrijos mažumos, kurios, kaip trečiųjų šalių piliečiai, gyvena Europos Sąjungos kaimynystėje, norėtų teisėtai gyventi ES valstybių narių teritorijose, dėl to nepatirdamos pernelyg didelės administracinės naštos. Tam tikslui reikalingi Bendrijos ir valstybių narių lygmens teisės aktai, kurie ne prieštarautų vieni kitiems, o sustiprintų mūsų tikslus.

Pranešimas: Sophia in’t Veld (A7-0025/2010)

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, šiame pranešime yra daug gerų dalykų, bet aš tiesiog negaliu pritarti 35 punktui, kuriame raginama nustatyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (anglų k. CCCTB).

Mums sakoma, kad CCCTB, be kita ko, padės pasiekti veiksmingumą ir supaprastins reikalus. Bet atsižvelgiant į tai, kad dabar įmonės gali pasirinkti, ar taikyti, ar atsisakyti taikyti mokestį, mes jau turėsime ne 27, o 28 mokesčio bazes, o tai vargu ar yra supaprastinimas.

Be to, kaip dabar siūloma, CCCTB reikštų Europos pajamų perskirstymą visoje ES, taigi tokios šalys kaip, pvz., mano šalis Airija, kuri eksportuoja didelę savo produkcijos dalį, būtų baudžiama dėl savo pajamų iš pardavimo. Tai atrodo šiek tiek keista, nes ES esmė – laisvas prekių judėjimas, taigi, jei taikysime CCCTB, galiausiai teks bausti eksportuojančias šalis.

Ir galiausia manau, kad, nustačius bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę, sumažės Europos galimybės pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, nes tokios taisyklės nebūtų taikomos tai valstybei narei, į kurią investuota, o būtų taikoma sudėtinga formulė, kuri gali būti apskaičiuota tik retrospektyviai, taigi manau, kad mūsų galimybės patraukti užsienio investuotojų dėmesį sumažės.

Pranešimas: Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (A7-0084/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti kolegei už tai, kad parengė šį pranešimą, kuris svarbus ekonomikos augimui. Visiškai pritariu autorės pastaboms dėl Bendrijos teisės aktų įdiegimo ir jų įgyvendinimo užtikrinimo valstybėse narėse. Efektyviai veikianti bendroji vidaus rinka yra neatskiriama stabilios ekonomikos dalis, tai, kas ypač būtina krizės laikotarpiu. Veiksmingas šios rinkos potencialo išnaudojimas priklauso nuo veiksmingo institucijų bendradarbiavimo nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Sumažinus administracinę naštą, veiksmingai bendradarbiaujant atitinkamoms įstaigoms, supaprastinus procedūras ir suderinus teisės aktus, valstybėse narėse bus greitai ir veiksmingai perkeltos direktyvos. Be to, jei bus skelbiami einamieji duomenys, jei piliečiai ir verslininkai bus veiksmingai supažindinami su jų teisėmis ir rinkos padėtimi, pagerės rinkos veikla, jos veikimo principai taps skaidresni, o tai užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas.

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiama pirmininke, gerbiamas pranešėjau, kolegos, pritariu gerai iniciatyvai, tikiu, kad tai gali padėti žmonėms, veikiančioms įmonėms nacionaliniame lygmenyje. Tačiau be aiškaus griežtai reglamentuoto vidaus rinkos bei teisinės sistemos situacijos monitoringo abejoju, ar bus įmanoma efektyviai pagelbėti šios rinkos žaidėjams, nepriklausomai nuo jos dydžio ir paslaugų vartojimo. Būtina nustatyti griežtas sankcijas, jeigu po atliktos analizės matomi akivaizdūs pažeidimai. Būtinai reikia naudoti praktiką nagrinėjant skundus tarptautiniame lygyje, taip pat nustatyti kriterijus. Deja, liūdna statistika mano valstybėje rodo, kad iš 10 atvejų aštuoniuose tarptautiniuose, jau nagrinėjamuose, pripažinti pažeidimai įvykdyti valstybės institucijose ar teismuose. Todėl aš galvoju, kad be aiškaus nuobaudų reglamentavimo pasiekti norimą rezultatą nebus įmanoma. Norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Norint sukurti stabilią ir pažangią ekonominę aplinką, būtina turėti tinkamai veikiančią vidaus rinką. Tačiau vidaus rinka tinkamai neveiks, kol visos valstybės narės nepriims Europos Sąjungos nuostatų, darančių įtaką jos veikimui. Tos nuostatos gali būti sėkmingai priimtos tik tada, kai šiame teisės aktų priėmimo procese dalyvaus valstybių narių parlamentai. Be to, tas nuostatas labai svarbu priimti ir parlamentinės priežiūros atžvilgiu. Kadangi pranešime nurodytos ir pozicijos, nuoširdžiai pritariau, kad šis pranešimas būtų patvirtintas.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Parlamentas, kaip ir tikėtasi, patvirtino visus tris pranešimus apie vidaus rinkos veikimą. Tačiau Socialistai ir Žalieji neparėmė Countess Von Thun Und Hohenstein pranešime nuskambėjusio pasiūlymo atlikti reguliarius vidaus rinkos veikimo patvirtinimus. Jie tvirtina, kad tai pakenktų sutartiems socialiniams ir aplinkosaugos standartams. Tačiau visi žinome, kad tie standartai kainuoja nemažus pinigus; žinome ir tai, kad jie suteikia geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje galimybę. Šiandien per diskusijas kairieji nepaaiškino, kodėl taip bijo, kad ši vertė bus kiekybiškai įvertinta. Aš balsavau už visus pasiūlymus.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Jean-Luc Dehaene (A7-0022/2010)

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Komisijos pasiūlymas susijęs su netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymu, siekiant nustatyti bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), naudojamas Europos Sąjungos biudžeto ir jos nuosavų išteklių tikslais.

FISIM yra finansų institucijų produkto dalis, gaunama ne tiek iš tiesioginio paslaugų pardavimo nustatyta kaina, kiek iš paskolų palūkanų normos, kuri didesnė už įmokoms taikomą normą.

Komisija siūlo ir toliau išdėstyti FISIM, siekiant nustatyti BNP, ir mano, kad tai reikėtų padaryti atgaline data – nuo 2005 m. sausio 1 d. dienos, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1889/2002. Tačiau pasiūlytas įgyvendinimas atgaline data, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d., kelia problemų dėl tikslios šio atgalinio taikymo apimties.

Todėl sutinkame su pranešėjo pozicija, kad FISIM išdėstymo siekiant nustatyti BNP nereikėtų pradėti iki 2010 m. sausio 1 d. FISIM išdėstymą pradėjus 2010 m., bus tiksliau apskaičiuotos BNP.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymas siekiant nustatyti bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), naudojamas Europos Sąjungos biudžeto ir jos nuosavų išteklių tikslais, yra senas klausimas, ir tai turėjo būti įgyvendinta 2005 m. Tačiau dėl būtinybės ištirti šį metodą, siekiant įvertinti jo tikslumą ir tai, ar jo rezultatai iš tikrųjų patikimi, kad būtų galima teisingai įvertinti aptariamą ekonominę veiklą, šis įgyvendinimas buvo uždelstas. Sutinku, kad šis metodas neturėtų būti taikomas atgaline data, siekiant išvengti valstybių narių konflikto ir galimų teisinių veiksmų.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0020/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlymas naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, kaip naudinga kovos su ekonomikos ir finansų krizės padariniais priemone, labai vertingas – tai praktinis atsakas finansinės pagalbos pavidalu. Svarbu pažymėti, kad reikėtų paskatinti šio fondo lėšas panaudoti atleidžiamiems darbuotojams perkelti į kitą darbą.

Tikiuosi, kad palaikomi ir kitų valstybių (pvz., Italijos), kurioms reikia prašyti šio specialaus fondo įsikišimo, kad galėtų paremti įmonių, mokančių krizės kainą ir priverstų sumažinti savo darbuotojų skaičių, darbuotojus. Šiuo atžvilgiu vis dėlto norėčiau paprašyti Komisijos lanksčiau vertinti priimtinumo kriterijus fondo lėšoms gauti, o šios lėšos turėtų būti aktyvuojamos kilus struktūrinėms problemoms mažose ir vidutinio dydžio vietos pramoninėse zonose.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. EGF funkcijos išplėstos – fondo lėšas pradėta skirti galimiems gavėjams, kuriems pagalba skiriama nuo 2009 m. gegužės 1 d., taigi įskaitant darbuotojus, kurie buvo atleisti tiesiogiai dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, ir tai yra teisinga.

Remiu pasiūlymą skirti Vokietijai 6 199 341 EUR paramą, atsakant į jos 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymą, kad būtų suteikta pagalba atleistiems automobilių įmonės Karmann Group darbuotojams.

2008 m. visos trys institucijos pripažino, kaip svarbu užtikrinti, kad sprendimų panaudoti fondo lėšas (kad būtų galima per naudingą laikotarpį padėti žmonėms) patvirtinimo procedūra būtų greita. Šiam sprendimui priimti reikėjo septynių mėnesių. Tikiu, kad solidarumo fondo aktyvavimo procedūra bus vykdoma greičiau, tad bus įmanoma pasipriešinti katastrofiškoms aplinkybėms, į kurias reikia reaguoti nedelsiant, kaip, pvz., tragišku Madeiros atveju.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vokietijos Karmann Group, kažkada buvusi klestinti ir konkurencinga įmonė, grumiasi su krizės sunkumais automobilių sektoriuje ir jau paskelbė bankrotą; neseniai jos dalį nupirko Volkswagen. 6 199 341 EUR iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reikalingi 1 793  atleistiems tos grupės darbuotojams paremti.

Pasak Komisijos, įmonė atitinka tinkamumo šioms lėšoms gauti kriterijus, o tai reiškia, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų greitai padeda sunkumų patiriantiems darbuotojams.

Tikiuosi, šis atleistiems darbuotojams sunkus laikotarpis suteiks jiems galimybę pagerinti savo gebėjimus ir kvalifikaciją ir jie galės greitai grįžti į darbo rinką.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. Taigi ieškoma sprendimų, kaip šie žmonės galėtų vėl įsitraukti į darbo rinką.

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas leidžia panaudoti EGF per metus neviršijant 500 mln. EUR. Dabar siūloma iš viso panaudoti 6 199 341 EUR  iš EGF Vokietijai padėti, šią paramą skiriant atleistiems automobilių įmonės Karmann Group darbuotojams.

Pagal EGF taisyklių 6 straipsnį turime užtikrinti, kad šis fondas remtų naujose įmonėse atleistų pavienių darbuotojų reintegraciją. EGF neatsako už veiksmus, už kuriuos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis atsakingos įmonės; be to, jis nefinansuoja įmonių ar sektorių restruktūrizavimo.

Vėlgi reikia pabrėžti, kad, kalbant apie EGF lėšų panaudojimą, Komisija neturi nuolat perkelti iš Europos socialinio fondo dotacijas mokėjimams, nes EGF sukurtas kaip atskira priemonė, jis turi savo tikslus ir prerogatyvas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis fondas sėkmingai reaguoja į prašymus imtis veiksmų. Turime pavyzdį, kaip reaguojama į Vokietijos prašymą padėti, automobilių pramonės įmonei Karmann Group atleidus darbuotojus.

Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į nustatytus biudžeto apribojimus (riba – 500 mln. EUR per metus) ir varžančius tinkamumo kriterijus, taikomus potencialiems paramos gavėjams, šis fondas gali tik iš dalies palengvinti kai kurių šios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių poveikį. Pirminiais Komisijos apskaičiavimais nustatytas darbuotojų, kuriems galėtų būti suteikta fondo pagalba, skaičius buvo gerokai viršytas jau prieš kurį laiką, kai žmonės buvo atleisti dėl vadinamosios restruktūrizacijos.

Naujoji liberali politika, Europos Sąjungos valstybėse mūsų akyse sukėlusi ekonominę ir socialinę katastrofą, turi būti nutraukta. Aišku, atsakas į šią katastrofą turi būti kai kas daugiau nei pusinės priemonės. Negalime nepasakyti, kad taisyklė, daugiau naudos suteikianti didesnes pajamas turinčioms valstybėms, ypač toms, kuriose didesnės algos ir kuriose geriau remiami bedarbiai, yra neteisinga.

Pabrėžiame, kad skubiai reikalingas tikroviškas planas, kaip paremti gamybą ir sukurti darbo vietų gerbiant teises Europos Sąjungos valstybėse.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiandien nusprendė suteikti 6,2 mln. EUR paramą automobilių tiekėjo Karmann atleistiems darbuotojams. Europos Sąjunga iš visų turimų 9 mln. EUR skiria 65 proc. Šios lėšos bus panaudotos maždaug 1 800 žmonių perkvalifikuoti arba papildomai mokyti, kad jie galėtų kuo greičiau susirasti naują darbą. Tai akivaizdus Europos Sąjungos indėlis padedant krizės ištiktiems žmonėms. Tokiu elgesiu ES labai aiškiai parodo, kad krizės atvejais ji nori ir gali remti netgi pavienius asmenis. Dabar svarbu, kad pinigai būtų gauti sklandžiai ir tuoj pat, kad tie žmonės galėtų greitai grįžti į darbo rinką. Tačiau be šios individualios paramos krizės paveiktiems darbuotojams, Europos Sąjunga turi imtis dar daugiau priemonių krizės poveikiui sušvelninti. Globalizacija darbo pasidalijimo tarptautiniu lygiu atžvilgiu (dalijimasis gerove) yra tinkamas ir svarbus dalykas. Tačiau Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės turi intensyviau dirbti, skatindami sąžiningas konkurencines sąlygas jų tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose, kad išvengtų nepalankumo pavienių šalių ar sektorių atžvilgiu.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Vokietijos automobilių įmonės darbuotojai, kaip ir Lietuvos šaldytuvų sektorius, kurių vardu pateikti pasiūlymai panaudoti EGF lėšas, turėjo būti tarp pirmųjų 2010 m. skirtų lėšų gavėjų. Abi paraiškos vertos dėmesio. Sveikinu naująjį Komisijos įsipareigojimą toliau naudoti šį fondą, kuris žmonėms ištiesia ranką, o ne duoda „labdarą“ atleidus iš darbo. Mano paties rinkėjai yra pasinaudoję šio fondo lėšomis, ir tikiuosi, kad ateityje fondas tęs šią praktiką. Dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo prabangos prekių paklausa, ir nors dabartiniai automobilių pramonės sunkumai suprantami, dėl to ne lengviau. Vokietijos padėtis ypač sunki: 2 476 atleidimo iš darbo atvejai būdingi tai pačiai teritorijai, tai pačiai pramonės sričiai. Viliuosi, kad 6,199 mln. EUR padės darbuotojams, jų šeimoms ir regionui rasti sėkmingą būdą išeiti iš krizės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurios atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Vis daugiau įmonių, norėdamos pasinaudoti mažesnėmis darbo jėgos sąnaudomis įvairiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, persikelia į naują vietą, dažnai pakenkdamos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises.

EGF tikslas – padėti darbuotojams, kurie yra įmonių persikėlimo aukos, ir didžiausia pagalba jiems – suteikti galimybę ateityje vėl įsidarbinti. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Vokietijai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Balsavau už pranešime pateiktus pasiūlymus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo. Šiuo atveju Vokietija paprašė paramos, kai automobilių pramonės sektoriuje, konkrečiai Karman group įmonėje, buvo atleisti darbuotojai. Tokiomis aplinkybėmis svarbu paminėti, kad šio fondo pinigai naudojami tam, kad atleisti pavieniai darbuotojai galėtų vėl integruotis į darbo rinką, o ne kokioms nors įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonėms kompensuoti. Solidarizuodamasis su kaimynine šalimi ir su jos darbuotojais noriu pasakyti, kad pinigus, kurie, deja, reikalingi dėl tebesitęsiančio globalizacijos proceso ir ekonomikos bei finansų krizės, kurią sukėlė spekuliantai abiejose Atlanto pusėse, jie turėtų gauti nedelsiant.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF panaudojimo 2 476  Vokietijos automobilių pramonės sektoriuje atleistiems žmonėms paremti. Nedarbo laikotarpį Vokietijos valdžia išnaudos gebėjimams gerinti, turint omenyje ne tik profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą; migrantams ir žemos kvalifikacijos darbininkams bus sudarytos galimybės patobulinti pagrindinius įgūdžius, kurie padėtų jiems vėl integruotis į darbo rinką.

Europoje panaši automobilių gamybos pramonės padėtis yra Švedijoje, kur atleisti 2 258 darbuotojai, Austrijoje, kur 774 žmonės atleisti iš variklines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes gaminančių įmonių, ir Belgijoje, kurios pramonės sektoriuje atleista 2 500 tarnautojų. Visoje Europoje daugiau kaip 8 000 darbo vietų bus prarasta dėl automobilių gamybos pramonės restruktūrizavimo.

Atleistiems darbuotojams pasiūlyta finansinė parama turėtų būti suteikta kuo greičiau ir kuo veiksmingiau. Tačiau tai trumpalaikė priemonė, kuri neišspręs darbo vietų išnykimo problemos. ES būtina sukurti tvirtą pramonės politiką, kuri automobilių gamybos pramonėje padėtų išsaugoti esamas ir net sukurti naujų darbo vietų.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0021/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Šiandien balsavome dėl 3 paraiškų paramai iš Europos Globalizacijos Fondo gauti. Palaikiau visas tris paraiškas, nes manau, kad šio fondo teikiama parama mūsų žmonėms šiuo metu ypač reikalinga. Europos Komisija 2009 m. gegužės mėn. išimtinėmis sąlygomis leido nukrypti nuo reglamento nuostatų ir, atsižvelgdama į ekonomikos bei finansų krizės metu susiklosčiusią padėtį, leido paramą taikyti be darbo likusiems žmonėms.

Labai gaila, kad kai kurios valstybės narės, kuriose itin didelis nedarbas ir labai aukštas skurdo lygis, nesugeba laiku prašyti paramos ir išnaudoti šio fondo teikiamas galimybes bei laiku suteikti pagalbą bedarbiams. Manau, kad Europos Komisija taip pat turėtų aiškintis, ar fondo teikiama parama panaudojama efektyviai ir ar ji atneša realią pridėtinę vertę žmonėms, kuriems ji skirta.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, nes Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinė pagalba padės atleistiems darbuotojams vėl sugrįžti ir integruotis į darbo rinką. Finansų ir ekonomikos krizės metu per 12 mėnesių nedarbo lygis Lietuvoje žymiai išaugo, todėl būtina prisitaikyti prie krizės padarinių ir užtikrinti bent jau laikiną finansinę pagalbą, siekiant suteikti darbo vietas atliestiems bendrovės „Snaigė“ darbuotojams. Šiuo atveju kalbama ne apie kelis atleistus įmonės darbuotojus, bet apie didžiulį žmonių skaičių, t. y. apie 651 darbuotoją, kurie sudaro 25–54 metų amžiaus grupę. Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko taip lauktas balsavimas dėl laikinos finansinės pagalbos skyrimo, kadangi šio Lietuvos bendrovei ir jos atleistiesiems darbuotojams jautrus klausimo sprendimas buvo uždelstas, nes kai kurie minėtos bendrovės darbuotojai darbą prarado jau 2008 m. lapkričio mėnesį. Tikiuosi, kad šios dienos balsavimu priimtos lėšos bus paskirstytos tikslingai ir veiksmingai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vienas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo požymių yra tas, kad fondas siekia paskatinti verslumo dvasią. Europos institucijos ir valstybių narių vyriausybės privalo suprasti, kad šis skatinimas gali geriausiai padėti išspręsti Europos gamybos sektoriuje iškilusius uždavinius.

Sutinku, kad bendra veikla turėtų būti vykdoma ne tik naudojant šią skatinimo formą, bet ir, kas svarbiausia, šalinant dirbtines biurokratines kliūtis verslininkystei. Šioje srityje dar reikia daug nuveikti.

Teisingai, turėtų būti priemonės, skirtos patikrinti, perskirstyti ir perkvalifikuoti bedarbius, kurie tokiais tapo dėl globalizacijos, pvz., Lietuvos šaldytuvų pramonės sektoriaus, ypač AB „Snaigė“ ir dviejų jos tiekėjų, darbuotojus. Tačiau ne mažiau teisinga ir tai, kad turi būti priemonės, kuriomis, išsaugant teisingumą ir sveiką konkurenciją, būtų siekiama sustiprinti įmones ir jų darbo jėgą atviros ekonomikos, kuriai būdingas vis didėjantis konkurencingumas, sąlygomis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurių atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Vis daugiau įmonių, norėdamos pasinaudoti mažesnėmis darbo jėgos sąnaudomis įvairiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, persikelia į naują vietą, dažnai pakenkdamos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises.

EGF tikslas – padėti darbuotojams, kurie yra įmonių persikėlimo aukos, ir didžiausia pagalba jiems – suteikti galimybę ateityje vėl įsidarbinti. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Lietuvai.

  Vilja Savisaar (ALDE), raštu. – (ET) Šios dienos sprendimas, kad Europos Sąjunga remia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimą, paremtas trim pranešimais, iš kurių dviejuose minima Lietuva ir Vokietija, visokeriopai sveikintinas; jis aiškiai rodo, kad Europos Sąjunga gali tiesiogiai palengvinti iš darbo atleistų žmonių padėtį ir gali padėti jiems persikvalifikuoti. Estijoje per pastaruosius aštuoniolika mėnesių darbą prarado daugiau kaip 30 000 statybos sektoriuje dirbusių žmonių, todėl paraginčiau Estijos Vyriausybę ir Socialinių reikalų ministeriją drąsiai prašyti, kad iš Europos Sąjungos fondų būtų skirta tokiems atvejams numatytų lėšų. Vertėtų pastebėti, kad nors šiandien parama skirta Vokietijai ir Lietuvai, didžiausias nedarbo lygis, Eurostato duomenimis, yra Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios galbūt taip pat mąsto, kaip Europos Sąjunga galėtų joms tiesiogiai padėti.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiamas pranešėjau, kolegos, sveikinu šią iniciatyvą – palaikyti įmonės nukentėjusius darbuotojus nuo globalizacijos proceso. Visiškai palaikau ir džiaugiuosi, kad šiuo atveju pagalbą gaus Lietuvos žmonės. Apskritai manau, kad šio fondo bendra suma turėtų būti padidinta netgi keletą kartų, sumažinus asignavimus kitur. Esu įsitikinęs, kad toks fondas turi aprėpti ir įmonių savininkus. Dažniausiai jie nukenčia taip, kad vėliau nesugeba atsitiesti, sukurti naujo verslo. Nemažai pasitaiko atvejų, kai įmonių savininkai nukenčia daugiau negu darbuotojai: rizikuodami darant verslą, kurdami darbo vietas, mokėdami mokesčius, jie užstatinėja ne tik savo akcijas, bet ir asmeninį turtą. Todėl visiškai būtų naudinga, kad kaip ir dabar – nagrinėjant kiekvieną atvejį – panagrinėti galimybę teikti pagalbą ir įmonių savininkams, nukentėjusiems nuo globalizacijos ir pasaulinės ekonominės krizės.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0019/2010)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko balsavimas dėl lėšų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paskyrimo, suteikiant 1 118 893 eurų finansinę paramą 128 Lietuvos statybos sektoriaus įmonių atleistiems darbuotojams. Lietuvos statybų sektorius išgyvena sunkius laikus, kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės labai smuko statybų paklausa, nes nuosmukio laikotarpiu Lietuvos piliečiams labai sunku gauti finansinius kreditus būstui statyti ar įsigyti. Aš balsavau už šį pranešimą, nes ši ES finansinė parama padės globalizacijos įkaitais tapusiems žmonėms susirasti darbą, sugrįžti į darbo rinką ir išsivaduoti iš sunkmečio gniaužtų. Taigi, šiomis aplinkybėmis būtina solidarizuotis su darbuotojais, kurie atleisti būtent dėl pasaulio ekonomikos pokyčių ir dėl finansų krizės sukelto darbų vietų mažėjimo tam tikruose sektoriuose.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Tai, kad vis daugiau Europos valstybių siekia pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis, aiškiai rodo, kad visos šalys pajuto globalizacijos reiškinio poveikį, taigi fondas pateisino jam duotą vardą.

Nors pasauliniu lygiu globalizacijos naudingumas pasitvirtino, vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į atvejus, kai ji paveikia mažiau konkurencingus sektorius. Vienas toks atvejis yra Lietuvos statybų sektorius.

Tai, kad šis fondas yra greita, konkreti ir terminuota paramos forma, visi politinių sprendimų priėmėjai, verslo lyderiai ir darbuotojai turi rasti naujų būdų prarastam konkurencingumui atkurti ir naujoms rinkoms atrasti. Priešingu atveju pagalba, pvz., EGF, bus tik pusinė ir, kaip paaiškės vėliau, nepakankama priemonė.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. Taigi ieškoma sprendimų, kaip šie žmonės galėtų vėl įsitraukti į darbo rinką.

Europos Sąjunga turi taikyti visas turimas priemones, kad sušvelnintų pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius; EGF šiomis aplinkybėmis gali atlikti esminį vaidmenį padedant atleistiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką.

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas leidžia panaudoti EGF, per metus neviršijant 500 mln. EUR. Dabar siūloma iš viso panaudoti 1 118 893 EUR  iš EGF Lietuvai padėti, šią paramą skiriant atleistiems 128 civilinės statybos sektoriaus įmonių darbuotojams.

Vėlgi reikia pabrėžti, kad, kalbant apie EGF lėšų panaudojimą, Komisija neturi nuolat perkelti iš Europos socialinio fondo dotacijas mokėjimams, nes EGF sukurtas kaip atskira priemonė, jis turi savo tikslus ir prerogatyvas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis fondas sėkmingai reaguoja į prašymus imtis veiksmų. Turime pavyzdį, kaip reaguojama į Lietuvos prašymą padėti, civilinės statybos sektoriuje veikiančiose 128 įmonėse atleidus darbuotojus.

Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į nustatytus biudžeto apribojimus (riba – 500 mln. EUR per metus) ir varžančius tinkamumo kriterijus, taikomus potencialiems paramos gavėjams, šis fondas gali tik iš dalies palengvinti kai kurių šios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių poveikį. Pirminiais Komisijos apskaičiavimais nustatytas darbuotojų, kuriems galėtų būti suteikta fondo pagalba, skaičius buvo gerokai viršytas jau prieš kurį laiką, kai žmonės buvo atleisti dėl dėl vadinamosios restruktūrizacijos.

Naujoji liberali politika, Europos Sąjungos valstybėse mūsų akyse sukėlusi ekonominę ir socialinę katastrofą, turi būti nutraukta. Aišku, atsakas į šią katastrofą turi būti kai kas daugiau nei pusinės priemonės. Negalime nepasakyti, kad taisyklė, daugiau naudos suteikianti didesnes pajamas turinčioms valstybėms, ypač toms, kuriose didesnės algos ir kuriose geriau remiami bedarbiai, yra neteisinga.

Pabrėžiame, kad skubiai reikalingas tikroviškas planas, kaip paremti gamybą ir sukurti darbo vietų gerbiant teises Europos Sąjungos valstybėse.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurių atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Šiuo konkrečiu atveju tikslas yra padėti daugiau kaip 120-ies Lietuvos civilinės statybos sektoriaus įmonių darbuotojams, kuriems tų įmonių durys užsivėrė didžiajai krizei paveikus šį sektorių.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti visiems, kuriuos paveikė svarbių struktūrinių pokyčių pasaulio prekyboje padariniai, be kita ko, padėti grįžti į darbo rinką. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Lietuvai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuva pateikė prašymą suteikti paramą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, 128 civilinės statybos sektoriaus įmonėse atleidus darbuotojus. Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF lėšų skyrimo Lietuvos statybos sektoriui.

Manau, ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika ir efektyviai energiją naudojančių pastatų statyba gali padėti atsigauti ES ekonomikai. Apytiksliu vertinimu iki 2010 m. šiuose sektoriuose visoje Europoje gali būti sukurta apie 2 mln. darbo vietų.

2006 m. ES-27 valstybių narių statybos sektoriuje veikė maždaug 2,9 mln. įmonių, kurių apyvarta siekė 510 mlrd. ir kurios suteikė darbą 14,1 mln. žmonių. Kilus ekonominei krizei, per pirmąjį ir antrąjį 2009 m. ketvirčius veiklos apimtis Lietuvos statybų sektoriuje sumažėjo atitinkamai 42,81 ir 48,04 proc., palyginti su 2008 m. pirmuoju pusmečiu. Tai turi neigiamą poveikį Lietuvai, nes nedarbo lygis joje vienas didžiausių ES. Statybų sektorius ypač paveiktas – vien tik 2008 m. jame prarasta apie 10 proc. darbo vietų.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Visiškai palaikau šią iniciatyvą ir balsuoju už pagalbą statybinių bendrovių darbuotojams, nukentėjusiems nuo dabartinės pasaulinės krizės ir globalizacijos proceso. Esu tikras – mes visi kartu esame nemažai kalti dėl to, kad nesugebėjome sustabdyti nekilnojamo turto ir statybų organizacijų pučiamo burbulo. Buvo aišku, kad tai atves į krizę. Politikų pareiga – tarnauti žmonėms ir stabdyti negeroves. Todėl balsuodamas už šitą projektą, siūlyčiau ir prašyčiau didinti finansinę pagalbą, nes šimtams nukentėjusių įmonių, kuriose dirba dešimtys tūkstančių darbuotojų, vienas milijonas eurų – tai tik lašas jūroje. Kalbėdamas su žmonėmis, dirbančiais būtent tokiose įmonėse, girdžiu, kad žmonės nebetiki nei savo valstybe, nei Europos Sąjunga. Todėl padidinus tokio pobūdžio skiriamą paramą, pagerintume pačios Europos Sąjungos įvaizdį bei sustiprintume pasitikėjimą nacionalinėmis valstybėmis.

Pranešimai: Reimer Böge (A7-0021/2010), (A7-0019/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Visiškai pritariu abiems Reimerio Böge pranešimams dėl finansinės Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos atleistiems Lietuvos darbuotojams, kuriuos priėmė Parlamentas, ir esu dėkinga kitiems kolegoms, juos parėmusiems. Deja, pavėlavau į balsavimo procedūrą, nes pakeliui į posėdžių salę nedirbo liftas.

Abu pranešimai – dėl statybų sektoriaus ir įmonės „Snaigė“ padėties – liudija du labai aštrius bedarbystės Lietuvoje atvejus. ES finansinė parama palengvins sunkius išmėginimus, kuriuos patiria Lietuvos darbininkai.

Statybų sektoriui suduotas vienas stipriausių smūgių Lietuvoje. Dabar daugiau kaip šimtas bendrovių priverstos bankrutuoti. 1,1 mln. EUR bus skirti beveik tūkstančiui šio labai jautraus ir skaudžiai paveikto sektoriaus darbuotojų.

Labai panaši padėtis „Snaigėje“ – 258 000 EUR parama iš EGF būtų skirta 650 žmonių, atleistų mieste, kuriame nedarbo lygis vienas didžiausių – dabar jau siekia beveik 20 proc.

Net jei dabartinė nedarbo problema Lietuvoje būtų tik ledkalnio viršūnė, finansinė parama padės tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Pranešimai: Reimer Böge (A7-0020/2010), (A7-0021/2010), (A7-0019/2010)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m., siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai, ir padėti jiems grįžti į darbo rinką.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF funkcija išplėsta ir dabar apima pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl tiesioginių ekonomikos ir finansų krizės padarinių. Vienas pagrindinių šios skaudžios ekonomikos ir finansų krizės padarinių – nedarbo didėjimas. ES turi naudoti visas turimas priemones ir reaguoti į krizės padarinius, ypač teikti paramą tiems, kurie kasdien realiai susiduria su nedarbu.

Dėl šių priežasčių balsavau už šį pasiūlymą dėl EGF lėšų panaudojimo Lietuvai, skiriant jas iš 128 veikiančių civilinės statybos sektoriaus įmonių atleistiems darbuotojams.

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Kol mes esame prieš narystę ES, taigi ir ES finansavimą, šio fondo pinigai jau paskirstyti, ir todėl „naujų“ pinigų nėra.

Pageidautume, kad pagalbą atleistiems darbuotojams finansuotų nacionalinės vyriausybės. Tačiau kadangi kompetentinga institucija yra ES, akivaizdu, kad ši pagalba turi būti finansuojama iš šio fondo.

JK atsiras nepritariančių tam, kad pinigai būtų skirti Vokietijai ir Lietuvai. Tačiau jei būtų pasiūlyta skirti lėšas, sakykime, mūsų bendrovės Corus plieno liejyklos darbininkams, šiai pagalbai nesipriešintume. Todėl pagal logiką negalime nepritarti šioms pagalboms.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mes balsavome už R. Böge pranešimus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo, galvodami, be kita ko, apie tuos atleistus darbininkus. Tačiau taip elgdamiesi šiek tiek nerimaujame, nes, atsižvelgiant į plačiai išplitusius jūsų neatsakingos, pernelyg laisvos rinkos politikos socialinius padarinius, iš tikrųjų šio fondo nauda tokia pat kaip pleistro ant medinės kojos.

Kartais, nepaisant jūsų paneigimų, susidaro įspūdis, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai naudojami didelių įmonių perkėlimo ir restruktūrizavimo politikai finansuoti, ir kartu Briuselio Europai suteikiama pigi galimybė paskelbti savo solidarumą su bedarbiais, sukūrus tą nedarbą. Kita minėto nerimo priežastis – ribos, privalomos, siekiant gauti šių lėšų, ypač atleistųjų skaičius. Nes visų pirma, išskyrus išimtinius atvejus, naudą iš to turi labai didelės bendrovės. Atrodytų, kad vidutinių, mažųjų ir labai mažų įmonių darbuotojai, smulkūs verslininkai ir verslininkės, uždarantys savo verslą, parduotuves, ekonominės ir socialinės politikos atžvilgiu dar kartą apeiti.

Pranešimas: Anna Rosbach (A7-0009/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, kad užtikrintume Atlanto regionų, ypač Europos Sąjungos salų, aplinkos tvarumą. Šie regionai sudaro pagrindinę ES jūrinę teritoriją ir susiduria su problemomis ir specialiais poreikiais, ypač aplinkosaugos srityje.

Vertėtų paminėti Azorų atvejį, nes Azorai sudaro Europos Sąjungoje didžiausią ekonominę erdvę. Šiandien diskutuojant būtina užtikrinti Atlanto vandenų aplinkos priežiūrą, nes šių salų gyventojai priklausomi nuo geros jų jūrinių vandenų aplinkosauginės būklės. Todėl svarbu aiškiai apibrėžti būtiniausius tikslus, susijusius su aplinkos kokybe, kuriant stebėsenos programas, galinčias užtikrinti gerą aplinkosauginę būklę.

Be to, būtina atsižvelgti į pranešėjo paminėtus atvejus (pavyzdžiui, su laivyba susijusias katastrofas arba plastmasinius maišelius), kurie gali turėti niokojamų padarinių Atlanto regionų ekonominiam, socialiniam ir aplinkos tvarumui. Tam tikslui reikia įgyvendinti specialias priemones, atitinkančias Atlanto vandenyno jūrinių ekosistemų aplinkosauginę bei socioekonominę tikrovę.

Būtent dėl to šių susitarimų pasirašymas yra svarbus populiacijų, kurių gerovė priklauso nuo Atlanto, tvariam vystymuisi.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Remiu šio papildomo protokolo, kuriuos siekiama išspręsti politinį konfliktą, sutrukdžiusį Ispanijai ir Marokui ratifikuoti Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimą (Lisabonos susitarimas), pasirašymą. Pakrančių ir vandenų apsauga strategiškai svarbi pakrančių bendruomenių socialinei ir ekonominei gerovei, vietos plėtrai, užimtumui ir ekonominės veiklos išsaugojimui bei kūrimui. Siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, būtina garantuotai palaikyti gerą visų Europos Sąjungos jūrinių vandenų aplinkosauginę būklę. Šis protokolas tiesiogiai susijęs su aplinkos apsaugos, klimato kaitos, saugos, visuomenės sveikatos, regionų vystymo, santykių su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiavimo vystymo klausimais. Jis suteiks galimybę pasipriešinti įvairių formų Atlanto taršai, tad bus labai svarbus užtikrinant kovą su tarša arba jūrų ir pakrančių taršos rizika, taikant priemonę, kurios tikslas –užtikrinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą kilus su tarša susijusioms katastrofoms; jis įpareigos tas šalis sukurti ir įgyvendinti savo nepaprastosios padėties struktūras bei savo avarijų likvidavimo priemonių planus.

  Diane Dodds (NI), raštu. – Nebalsavau už šį pranešimą; tai darydamas prisiminiau vieną pasakojimą apie mūsų jūrinę aplinką. Pranešėjas minėjo „plastiko sriubą“, Ramiajame vandenyne plūduriuojančią plastikų ir gumos sankaupą, ir atkreipė dėmesį į jau apibūdintą ir vis didėjančią Atlanto vandenyno problemą – jame pamestus žvejybos tinklus. Šiuo klausimu verta paminėti KIMO International veiklą ir jų projektą „Šiukšlių žvejyba“. Šiuo projektu, kurį 2000 m. kovo mėn. pirmoji pradėjo vykdyti Vokietijos Vyriausybė, buvo siekiama išvalyti Šiaurės jūrą nuo šiukšlių, tam naudojant žvejybos tinklus. KIMO International nuo to laiko išplėtė šį projektą – ėmė jį taikyti dar ir JK, Švedijos bei Danijos uostams, ES finansiškai remiant.

Nuo 2001 m. ES žvejai iš mūsų jūrų pašalino šimtus tonų šiukšlių, kurias surinkę atsakingai tvarko. Visi šiame projekte dalyvavę ES žvejai nusipelno pagyrimo už pasiaukojamą darbą: šis atliekų išgriebimas iš jūros turės ilgalaikės naudos žvejybos pramonei, laukiniams augalams bei gyvūnams ir aplinkai.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) ES pasirašė su valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis susitarimų dėl jūros, įskaitant Helsinkio konvenciją, Bonos susitarimą, Barselonos konvenciją ir vadinamąjį Lisabonos susitarimą, paketą. Šių susitarimų tikslas – užtikrinti individualias ir bendras priemones, taikytinas kilus taršos grėsmei arba užteršus jūrą ar pakrantės zonas. Nors Lisabonos susitarimas buvo pasirašytas 1990 m., jis niekada neįsigaliojo dėl Ispanijos ir Maroko teritorinio ginčo. 2008 m. visos šalys pasirašė šį papildomą protokolą, taigi neliko kliūčių Lisabonos susitarimui priimti. Pranešėjas savo pranešime paminėjo dvi nuolatines ir vis didėjančias problemas, susijusias su jūros ir pakrančių zonų tarša, iš jų pirmoji – daugybė Ramiajame vandenyne plūduriuojančių plastmasės ir gumos gaminių, telkinys, sudarantis 34 kartus didesnį plotą nei vidutinio dydžio valstybė narė, pvz., Nyderlandai. Antroji pastovi problema, kurią mini Anna Rosbach ir kurią ji ragina skubiai spręsti, yra senų išmestų ir pamestų žvejybos tinklų kiekis. Šis pranešimas – tai konstruktyvaus darbo, siekiant išspręsti svarbiausias jūrų ir pakrančių taršos problemas, pavyzdys. Todėl už tai atiduodu savo balsą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Praėjus dvidešimčiai metų po to, kai buvo pasirašytas Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimas, dėl kurio susitarė Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Marokas ir ES, dabar, kai visos susitariančiosios šalys jį ratifikavo, jau gali įsigalioti. Taryba dabar siūlo Europos Sąjungos vardu sudaryti papildomą protokolą, kuris sudarys sąlygas susitarimui įsigalioti.

Šis susitarimas ypač svarbus Portugalijai dėl jos kranto linijos ilgio ir jūros svarbos šalies nacionaliniam ūkiui; nereikia pamiršti ir Erika bei Prestige avarijų. Todėl sveikinu Tarybą ir valstybes nares sudarius šį papildomą protokolą ir tikiuosi, kad greitai ir veiksmingai įsigalios susitarimas, kuris užtikrins geresnę apsaugą mūsų pakrantėms nuo ekologinių katastrofų, pvz., tokių, kurios, deja, neseniai sugadino mūsų pakrantes.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Labai džiaugiuosi, kad šis pranešimas priimtas, nes jis leis įsigalioti regioninių susitarimų dėl jūrų taršos, kuriuos pasirašė ES ir kai kurios valstybės narės bei kaimyninės trečiosios šalys, paketui.

Šiuo atveju mes turime Lisabonos susitarimą, pasirašytą 1990 m. spalio mėn., bet niekados neįsigaliojusį dėl dviejų susitariančiųjų šalių – Ispanijos ir Maroko – teritorinio ginčo dėl pietinės sienos (Vakarų Sachara), kuri patvirtinta to susitarimo 3 straipsnio c paantraštėje.

Papildomą protokolą, kuriuo išspręstas konfliktas ir rasta priimtina 3 straipsnio c paantraštės formuluotė, 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Marokas.

Dabar, kai sudarytas šis papildomas protokolas, Lisabonos susitarimas gali įsigalioti, praėjus dvidešimčiai metų po pasirašymo. Be saugos klausimų, šis protokolas apima ir aplinkos apsaugą. Visi žinome apie neseniai mūsų pakrantėms kilusią ekologinių katastrofų grėsmę. Tikimasi, kad šios taisyklės padės išvengti tokių avarijų, kokias sukėlė Erika ir Prestige, nes jūra neturi fizinių ar politinių ribų – čia reikalingos bendros pastangos ir suderinti veiksmai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos bendrija yra dalyvavusi įvairiuose regioniniuose susitarimuose dėl jūrų taršos, kurie prisidėjo prie valstybių narių abipusės paramos ir tarpusavio bendradarbiavimo. Šių susitarimų paketą sudaro ir Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių bei vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimas (Lisabonos susitarimas), kurį paskatino Portugalija ir kuris neįsigaliojo dėl Ispanijos ir Maroko ginčo teritorinio ginčo. Tikiu, jog tam, kad būtų priimtos ES siūlomos aplinkosaugos taisyklės, dabar, kai sudarytas papildomas protokolas, Lisabonos susitarimas pagaliau gali būti taikomas praktiškai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimo papildomas protokolas yra regioninių susitarimų dėl jūrų aplinkos apsaugos, kuriuos ES sudarė su atskiromis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, tinklo dalis. Mūsų vandenynų, kurie yra milijonų europiečių maisto šaltinis, apsauga – taip pat svarbus EB uždavinys, ir todėl aš besąlygiškai balsavau už šį pranešimą. Šiomis aplinkybėmis reikėtų paminėti, kad, be Lisabonos susitarimo, apie kurį čia kalbame, dar yra Helsinkio konvencija, Bonos susitarimas ir Barselonos konvencija.

Kiekvienas minėtas susitarimas apima įvairias ES valstybes nares supančių jūrų dalis ir turi užtikrinti atskirą arba bendrą susitariančiųjų šalių intervenciją jūrų arba pakrančių taršos atveju arba kilus taršos grėsmei dėl avarijos. Lisabonos susitarimas buvo pasirašytas 1990 m. spalio mėn., bet niekada neįsigaliojo dėl dviejų susitariančiųjų šalių – Ispanijos ir Maroko – teritorinio ginčo, susijusio su „pietinėmis ribomis“ (Vakarų Sachara). Papildomą protokolą, kuriuo išspręstas ginčas ir nustatyta tinkama formuluotė, 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Marokas, ir pagaliau 2009 m. kovo 25 d. – ir Europos Sąjunga.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Beveik 50 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena pakrančių regionuose, ir vien tik dėl šio fakto dvigubai daugiau dėmesio turi būti skiriama integruotam šių regionų išsaugojimui ir valdymui. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad ES būtų užtikrintas integruotas pakrančių zonos valdymas, kaip rekomenduoja Europos Komisija šiuo klausimu paskelbtame pareiškime.

Be to, svarbu pažymėti, kad 80 proc. jūros šiukšlių ir teršalų yra iš sausumos, todėl reikalinga suderinta strategija, apimanti ir kovą su šia problema sausumoje.

Vandenyno tarša ir Europos pakrančių niokojimas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominė problema. Taip yra dėl to, kad daugelyje valstybių, pvz., Portugalijoje, turizmo praktika, susijusi su veikla jūroje, pvz., banginių stebėjimas, nardymas, ir kt., yra svarbus kai kurių regionų, įskaitant Azorus, Madeirą ir Algarvę, pajamų šaltinis.

Vandenų tarša, kaip ir pernelyg intensyvi žvejyba, labai prisidėjo prie to, kad kai kurių žuvų rūšių ištekliai šiuo metu yra išeikvoti. Todėl turi būti įgyvendinta visa Jūrų strategijos direktyva – integruotos ES jūrų politikos aplinkos strategijos ramstis.

Vandenynai ir pakrančių zonos turi būti Europos strategijos prioritetas, ir dėl šios priežasties visiškai remiu šį Parlamento pranešimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kad įsigaliotų papildomas Lisabonos susitarimo protokolas. Šiame susitarime sukuriamas mechanizmas, užtikrinantis susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą taršą sukeliančių avarijų atveju ir įpareigoja jas parengti ir įgyvendinti savo nepaprastosios padėties struktūras bei savo avarijų likvidavimo priemonių planus.

Šis susitarimas yra regioninių susitarimų dėl jūrų, kuriuos ES sudarė su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, paketo dalis. Paketą sudaro Helsinkio konvencija, Bonos susitarimas, Barselonos konvencija ir šiuo atveju Lisabonos susitarimas. Kiekvienas šių susitarimų apima skirtingas jūrų, esančių prie ES valstybių narių, dalis, ir jais siekiama užtikrinti atskiros susitarimą pasirašiusios šalies arba susitarimą sudariusių šalių kolektyvinį įsikišimą jūrų arba pakrančių taršos atvejais arba kilus taršos grėsmei, siekiant apsaugoti aplinką ir piliečių sveikatą.

Pranešimas: Anna Hedh (A7-0024/2010)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų apsaugos politika siekiama remti vartotojų sveikatos, ekonominius ir saugumo interesus, taip pat teisę į informaciją. Vartotojų apsauga yra visa apimanti ir pagrindinė Europos Sąjungos politika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas užtikrinimui, kad būtų klestinčios rinkos, kuriose vartotojai galėtų veikti saugiai ir pasitikėdami, ir skatinamos inovacijos ir tarpvalstybinė prekyba.

Balsavau už dabartinį pranešimą, nes manau, kad būtina stiprinti Europos vartotojų apsaugos politiką ir padaryti ją veiksmingesnę ir prasmingesnę visuomenei. Pasitikintys ir tinkamai informuoti vartotojai, kurie sugeba pasirinkti, yra būtinas veiksmingo vidaus rinkos veikimo veiksnys. Tuo turi būti siekiama suteikti vartotojams daug galimybių rinktis produktus ir paslaugas, kurios būtų aukštos kokybės ir konkurencingų kainų, kartu siūlant aukštą apsaugos lygį ir atliekant pagrindinį vaidmenį siekiant padaryti ES konkurencingą, dinamišką ir pažangią pasaulio mastu.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais Europos Sąjungos vidaus rinka smarkiai išsiplėtė ir šiuo metu apima beveik 500 mln. vartotojų 27 valstybėse narėse. Standartizuoti vartotojų apsaugos principus ir taisykles Europos Sąjungos lygiu ir tobulinti jų taikymo mechanizmus yra pasiekiamas tikslas, nedarant jokių prielaidų, kad visose 27 valstybėse narėse teikiami produktai ir paslaugos per trumpą arba vidutinį laikotarpį pasieks tokį pat kokybės lygį.

Dabartinę sunkią ekonominę padėtį, kurioje yra visa Europa, išryškina pajamų mažėjimas ir nedarbo didėjimas, kuris Bendrijoje rodo realią būtinybę geriau valdyti kasdienį apsipirkimą. Europos vartotojų elgsena, kurią tiesiogiai veikia ekonomikos recesija, ypač akivaizdi kalbant apie prekes ir paslaugas, kurias jie perka ir kurių aukštos kokybės jie nori, kad galėtų suvartoti kuo daugiau šių prekių ir pasinaudoti kuo daugiau paslaugų. Todėl nuolatos didėja vartotojų apsaugos priemonių svarba. Rinkos priežiūros struktūrų stiprinimas visose naujose valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad produktai, pardavinėjami rinkose, atitiktų aukščiausius saugumo standartus, yra sprendimas, kuriuo siekiama prisitaikyti prie dabartinės padėties.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) ES vartotojai turi itin svarbų vaidmenį didinant augimą, užimtumą ir konkurencingumą, o jų interesai yra pagrindinis prioritetas formuojant pagrindines politikos kryptis, pvz., be kita ko, sveikatos, verslo ir pramonės, aplinkos ir energetikos bei transporto. Kalbant apie energetiką, vidaus rinka negali veikti tinkamai ir konkurencingai dėl to, kad yra vadinamosios energijos salos, pvz., Baltijos jūros regionas, kuris energijos požiūriu izoliuotas nuo likusios Europos ir priklausomas nuo vienintelio išorės tiekėjo. Visą Europos teritoriją apimantis elektros energijos tinklas ir dujotiekis turi būti prioritetas, nes Europa labai priklauso nuo energijos importo. Be to, elektros rinkai privalo būti patvirtinta aibė priemonių, kuriomis būtų siekiama visiško atvirumo Europos vartotojų naudai. Reikia sukurti palankias sąlygas tikrai ir sąžiningai konkurencijai bei tikrai bendrai rinkai sukurti. Valstybės narės privalo imtis visų priemonių, kurios būtinos norint pasiekti visų pirma šiuos aiškius tikslus: pažeidžiamų vartotojų apsaugos, pagrindinių vartotojų teisių apsaugos ir ekonominės ir socialinės sanglaudos.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų teisių ir gerovės propagavimas yra pagrindinis Europos Sąjungos aspektas. Palaikau visas pastangas, kurios buvo dedamos šiuo klausimu, t. y. visuomenės pasitikėjimo rinkomis atkūrimo klausimu. Vartotojų apsauga tampa dar svarbesnė vykstant ekonomikos krizei, kuri padidino naštą mažiausiai apsaugotiems vartotojams, t. y. turintiems mažas pajamas. Būtina įdiegti suderintą požiūrį, kuriuo bus suteiktos galimybės vartotojams patikimai naudotis savo teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, pabrėžiu, kad reikia: pirma, propaguoti politiką, kuria būtų siekiama, kad ES valstybės narės informuotų ir šviestų vartotojus vykdydamos kampanijas, panaudodamos informacinius punktus ir didindamos Europos vartotojų centrų išteklius; antra, taikyti taisykles, kurios jau sėkmingai veikia, stiprinant rinkos priežiūros ir reguliavimo mechanizmus ir didinant spaudimą valstybėms narėms, kad būtų tinkamai surenkami Bendrijos ištekliai.

Kartoju, kad šiuo būdu vartotojai galės priimti tinkamai informacija pagrįstus sprendimus, nepaisant visokio vartotojų spaudimo. Taip didinamas jų pasitikėjimas rinkoje, skatinama didesnė konkurencija, gerinama produktų ir paslaugų kokybė ir didinamas vartojimas (svarbus ekonomikos atsigavimo veiksnys).

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Vartotojų apsauga glaudžiai susijusi su rinkos pajėgumu pasiūlyti platų kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą. Akivaizdu, kad dėl didesnio vartotojų pasitikėjimo, supratimo ir atsakomybės reikės vis kokybiškesnių prekių ir paslaugų, nes tai savo ruožtu didins konkurenciją tarp tiekėjų, kurie bus skatinami gerinti savo produktus ir kartu išlaikyti konkurencingas kainas.

Pritariu svarbai, kurią Komisija ir valstybės narės teikia tam, kad būtų pradėta įgyvendinti komunikavimo vartotojų teisių klausimais strategija pasinaudojant interneto portalais, sąmoningumo ugdymo kampanijomis ir informaciniais punktais, taip pat būtų skatinama naudotis interneto svetaine eYouGuide ir kartu būtų užtikrinamas organizacijų, atsakingų už valdymą ir organizavimą, tikrumas, patikimumas ir nešališkumas.

Be to, reglamentu nustatytais penkiais vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rodikliais – nors ir ne išsamiais – tikrai bus sudarytos sąlygos žmonėms, jei reikės, gauti naudingą informaciją apie orientacinės reguliavimo sistemos tobulinimą, jei bus užtikrinama, kad valstybių narių pateikta informacija bus išsami ir ją bus galima apibendrinti remiantis lengvai palyginamais pagrindais. Balsavau už pranešimą, nors esu sumišusi dėl vartotojų ombudsmeno paskyrimo ir dėl kolektyvinio žalos atlyginimo priemonių.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir per dabartinę ekonomikos krizę turi būti tvirtai užtikrinami vartotojų interesai ir apsauga. Reikia, kad vartotojams būtų suteiktos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad jų interesai būtų veiksmingai integruoti į visų krypčių Europos Sąjungos politiką.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešėja išeities tašku pasirenka vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rezultatus, o tai yra logiškas ir pragmatiškas požiūris. Tiek vartotojų pasitenkinimą, tiek problemas galima nustatyti pagal statistines ataskaitas, kuriose dėmesys sutelkiamas į šį klausimą. Rinkoms nustatyti būtina toliau tobulinti konfidencialią vartotojų problemų duomenų bazę. Tačiau duomenų rinkimą reikia pagerinti taip, kad būtų galima atsižvelgti į įvairių sistemų, taikomų valstybėse narėse, skirtumus, kurie dėl sistemų įvairovės kartais yra ypač dideli. Mano nuomone, problemiškiausias klausimas yra galimybė užtikrinti teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Galimybės užtikrinti teisės aktų vykdymą visų pirma nėra prekybos tarpvalstybinėse rinkose atveju. ES vartotojų apsaugos taisyklių nustatymas neturės poveikio, jeigu jos nebus tinkamai įgyvendinamos nacionalinėje teisėje ir taikomos bei vykdomos valstybės narės lygmeniu. Pranešėja vartotojų apsaugos klausimą svarstė tinkamu būdu, remdamasi rezultatų suvestinėmis. Tačiau norėčiau pritarti konkretesniems pasiūlymams, kaip gerinti dabartinę padėtį. Nepaisant šios abejonės, pranešimu prisidedama prie ES vartotojų apsaugos, todėl balsavau už jo patvirtinimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos vartotojų politika yra svarbiausia vidaus rinkos konsolidavimo dalis. Dėl šios priežasties šia politika Europos vartotojams ir visuomenės nariams turi būti suteikta galimybė naudotis kokybiškais produktais ir paslaugomis konkurencingomis kainomis ir kartu naudotis aukšto lygio jų teisių apsauga.

Vartotojų išsilavinimo ir jų teisių ir įpareigojimų supratimo didinimu, taip pat atsakingu įmonių požiūriu bus prisidėta prie dinamiškesnės formos tarpvalstybinės prekybos, taigi ir prie didelės vidaus rinkos integracijos, turinčios poveikį Europos konkurencingumui.

Be to, turi būti nustatyta teisinga vartotojų teisių ir pareigų bei atitinkamų priimtų teisės aktų dėl įmonių ir paslaugų teikėjų teisių ir pareigų poveikio pusiausvyra.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartyje vartotojų apsauga nurodoma kaip visa apimanti ir svarbiausia Europos Sąjungos politika, kuria nustatoma, kad turi būti atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus.

Šiuo atžvilgiu būtina stiprinti Europos vartotojų apsaugos politiką ir padaryti ją veiksmingesnę ir prasmingesnę visuomenei. Itin svarbu reaguoti į Europos visuomenės poreikius ir problemas.

Šia prasme yra pateisinamos rinkos stebėsenos priemonės, pvz., vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Gera vartotojų apsaugos politika turi užtikrinti gerai veikiančias rinkas, saugumą ir pasitikėjimą ir taip skatinti tarpvalstybinę prekybą ir inovacijas.

Palaikau skaidrią politiką, pagal kurią registruotasis prekės pavadinimas yra privalomas. Vartotojų apsauga yra svarbi, kai susiduriama su importuojamais produktais, kurie yra nesaugūs, todėl tam reikalingas glaudesnis rinkos stebėsenos institucijų ir muitinių bendradarbiavimas.

Dėl vidaus rinkoje platinamų produktų saugumo reikia derinti pastangas su trečiųjų šalių institucijomis, todėl pateisinama Komisijos iniciatyva, kuria siekiama suintensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasirašyti oficialius susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, ypač Kinijos, JAV ir Japonijos, institucijomis.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už A. Hedh pranešimą. Šiuo metu Škotija neturi balso ES vartotojų klausimais, nes mes neturime nepriklausomų atstovų Taryboje, o vartotojų teisės aktai daugiausia palikti Londonui. Atsižvelgiant į mūsų atskiras teisines institucijas, būtina šias galias sugrąžinti Škotijos parlamentui, kad Škotija galėtų atlikti visateisį vaidmenį vykstančiose ES diskusijose šiais klausimais.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų apsauga yra ir visada buvo vienas iš ES prioritetų, taip pat ji buvo sustiprinta priėmus Lisabonos sutartį. Vartotojai, kurie yra gerai informuoti apie savo teises ir pareigas, prisideda prie skaidresnės ir konkurencingesnės rinkos.

Esant dabartinei ekonomikos krizei itin svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamus vartotojus ir turinčius mažesnes pajamas asmenis. Dėl vis sudėtingėjančių mažmeninės prekybos rinkų, ypač susijusių su paslaugomis, vartotojams sunkiau priimti geriausią sprendimą.

Siekiant veiksmingai įvertinti rinkas ir patvirtinti politiką, kuri duotų geriausius galimus rezultatus vartotojams, reikia turėti rinkos stebėsenos priemones. Dėl šios priežasties labai svarbi vartotojų rinkų rezultatų suvestinė.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Siekiant užtikrinti, kad turėtume veiksmingą vartotojų apsaugą, svarbu pagerinti vartotojams teikiamą informaciją ir jų švietimą. Tikslas – vidaus rinkoje turėti didesnes teises turinčius vartotojus. Tačiau pranešime nepakankamai sprendžiamos problemos, susijusios su visiškai nereguliuojama rinka. Ne visada laikomasi Europos standartų – ar tai būtų kokybės ir saugumo standartai, ar netgi aplinkos ir sveikatos reglamentai. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Vartotojų apsauga itin svarbus klausimas, kurį turi spręsti Komisija. Paprasčiausiai įgyvendinti veiksmingų priemonių šiuo klausimu, žinoma, nepakaks, jeigu nedalyvaus vartotojai. Vartotojai privalo žinoti savo teises. Maksimaliai išnaudoti bendrosios Europos rinkos galimybes – didžiulis uždavinys Komisijai. Norint imtis šio uždavinio, veiksminga vartotojų apsauga turi būti vienas iš ES pasirinktų prioritetų. Manau, kad naudojamos vartotojų rinkų rezultatų suvestinės, kurios yra priemonė rinkoms stebėti, vartotojų požiūriu negalėtų būti naudingesnės. Rezultatų suvestinės aiškiai rodo, kurios rinkos nepakankamai tenkina vartotojų poreikius. Analizuodami jas galime, be kita ko, išsiaiškinti, ar vartotojai susiduria su tam tikromis problemomis paslaugų rinkoje ir ar prekybos internetu tarp tam tikrų valstybių narių daugeliu atvejų neriboja tarpvalstybinės kliūtys. Džiaugiuosi, kad planuojamos kitos rezultatų suvestinės. Be to, tikiuosi, kad dabar jose mums bus pateikta dar išsamesnė informacija negu anksčiau. Tokios priemonės padeda daug lengviau suprasti vartotojų problemas ir reaguoti į jų poreikius. Nėra abejonių, kad ES reglamentų dėl vartotojų apsaugos įgyvendinimas atskirose valstybėse narėse būtų naudingas mūsų piliečiams.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už A. Hedh pranešimą dėl vartotojų apsaugos. Šiame pranešime savo iniciatyva pripažįstamas lemiamas vartotojų organizacijų, kurios idealiai tinka valdžios institucijoms įspėti apie vartotojų kasdieniame gyvenime patiriamas problemas, vaidmuo. Žinoma, taip pat palaikau reikalavimą, kad valstybės narės atitinkamai konsultuotųsi su vartotojų organizacijomis visuose sprendimų priėmimo etapuose ir dėl vartotojų įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo. Taip pat labai svarbu, kad į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę būtų įtraukti ilgalaikiai rodikliai, pvz., rodikliai, susiję su rinkos dalimis, kokybe, reklama, skaidrumu ir pasiūlymų palyginamumu, rodikliai, susiję su vykdymo užtikrinimu ir teisių suteikimu vartotojams, socialiniai, aplinkos ir etiniai rodikliai, taip pat rodikliai, kuriais būtų galima įvertinti žalos atlyginimą ir vartotojų nuostolius.

Kiek suprantu, šiame pranešime yra tik šie du trūkumai: nepatvirtintas Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktas pakeitimas, kuriame raginama pasimokyti iš rinkos nesėkmės energetikos sektoriuje, ir mūsų pakeitimas, kuriame reikalaujama persvarstyti Žaislų direktyvą. Telieka apgailestauti, kad šiam pakeitimui nebuvo suteikta pirmenybė. Nepaisant to, noriu pasveikinti pranešėją ir jos kolegas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete su šiuo puikiu pranešimu.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariu šiam Parlamento įnašui į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė yra svarbus rodiklis, kuris rodo, kiek efektyviai ir veiksmingai valstybės narės įgyvendina ES teisės aktus. Pritariu pranešėjos reikalavimui užtikrinti didesnį stebėsenos priemonių skaidrumą ir matomumą ir palaikau jos reikalavimą patobulinti ES kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus.

  Alf Svensson (PPE) , raštu. – (SV) ES laisvoji rinka ne tik padaro Europos Sąjungą įtakinga veikėja, bet ir reiškia, kad vartotojams turi būti suteikiama tinkama ir aiški informacija apie rinkoje turimą asortimentą. Reikia stiprinti vartotojų pozicijas. Todėl šiandien balsavau už pranešimą dėl vartotojų apsaugos. Tačiau pranešime yra tam tikrų problemiškų formuluočių. Yra pavojus, kad dėl konsultavimosi su vartotojų organizacijomis visais sprendimų priėmimo proceso etapais šis procesas gerokai pailgės. Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį siekiant tinkamos vartotojų apsaugos, tačiau įvairiose šalyse tai gali įgyti įvairias formas ir neturėti neigiamo poveikio rezultatams. Subsidiarumo principas turi būti taikomas sprendžiant vartotojų apsaugos institucijų ir vartotojų ombudsmeno steigimo klausimus, taip pat formuluotėje, susijusioje su mokyklų programomis. ES turi nustatyti būtiniausius bendros vartotojų politikos lygius ir tikslus, tačiau neturėtų detaliai spręsti, kaip tiksliai valstybės narės turi pasiekti šiuos tikslus. Pranešime visos valstybės narės raginamos rinkti ir įtraukti į bendrą duomenų bazę informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus. Tokia duomenų bazė neturi didinti pernelyg didelio administracinio darbo poreikio. Jos administravimas turi būti protingas ir proporcingas, kad būtų naudingas asmenims. Tačiau vartotojų teisės ir vartotojų apsauga vidaus rinkoje yra tokios svarbios, kad balsavau už pranešimą, nepaisydamas susirūpinimo, kurį ką tik išdėsčiau.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiama pranešėja, kolegos, malonu, kad mes bandome aktyviai rūpintis vartotojų teisių apsauga. Tačiau tai vyksta jau daugelį metų, o mes vis nesugebam sukurti tobulo mechanizmo, nesugebam sugriežtinti privalomų sąlygų, įgyvendinant šiuos uždavinius nacionaliniu lygmeniu. Kartais tai atrodo tarsi žaidimas ar veidmainystė. Kol mes griežtai nesureguliuosim monopolinių organizacijų veiklos, nesvarbu, kokios srities, taip, kad jų pelnai būtų aiškiai apribojami, o veiklos išlaidos, atlyginimai ir premijos – griežtai kontroliuojami: t. y. žaliavų tiekimas, gamyba, produkto tiekimas, – tol tikėtis pigių ir kokybiškų prekių ar paslaugų vartotojams yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Turėdamas nemenkos patirties šioje srityje esu pasirengęs kartu padirbėti šiuo klausimu.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šio pranešimo patvirtinimą. Manau, kad svarbu apsaugoti vartotojus ir skirti daugiau dėmesio rinkos priežiūros stiprinimui, kad piliečiams skirti produktai atitiktų aukščiausius galimus standartus. Palankiai vertinu žingsnį siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą saugos priemonių klausimais ir sudaryti oficialius susitarimus su trečiųjų šalių vykdymą užtikrinančiomis institucijomis. Palaikau raginimą įsteigti vartotojų apsaugos ombudsmeną neteisminiam ginčų sprendimui ir manau, kad veiksmingesni tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmai padės pagerinti vartotojų apsaugą visoje ES.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnyje dar kartą patvirtinama, kad į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei vykdant kitas Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Komisija privalo užtikrinti, kad vartotojų interesai būtų tikrai integruoti į visas politikos kryptis, ir savo poveikio tyrimuose išsiaiškinti galimą bet kurio naujo teisės akto ir politikos, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių vartotojus, poveikį. Nors vartotojų skundai yra svarbus rinkos nesėkmių rodiklis, jų nebuvimas ne visada reiškia, kad rinkos puikiai veikia, nes kartais vartotojai yra linkę mažiau skųstis dėl įvairių vartotojų tradicijų arba dėl jų tikėtinumo, kad bus atsižvelgiama į jų skundus, suvokimo. Vartotojų organizacijos turi atlikti itin svarbų vaidmenį perspėjant valstybės institucijas apie problemas, su kuriomis susiduria vartotojai. Priemonės turėtų būti optimizuotos, kad galėtų veikti veiksmingiau visais lygiais. Raginu valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su vartotojų organizacijomis visais sprendimų priėmimo etapais ir vartotojų įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo metu.

Pranešimas: Cristian Silviu Buşoi (A7-0027/2010)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Balsavau už šį pranešimą dėl SOLVIT. Europos vartotojai turėtų gerai žinoti savo teises, todėl šis problemų sprendimo tinklas turėtų būti lengvai prieinamas kiekvienam.

Visoje Europos Sąjungoje daugėja žmonių, kurie kreipiasi į SOLVIT, kad gautų patarimą arba pagalbą, o iš to galima suprasti, kad SOLVIT, kaip Europos piliečių ir verslo subjektų problemų sprendimo priemonė, darosi vis svarbesnė.

Visiškai palaikau pranešime pateiktą reikalavimą geriau ir plačiau reklamuoti SOLVIT paslaugas ir sutinku, kad turėtų būti išaiškinta informacija apie piliečių ir verslo subjektų teises vidaus rinkoje, kad kiekvienas galėtų savo kasdieniame gyvenime pasinaudoti šių teisių teikiamais pranašumais.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Kad galėtų naudotis vidaus rinkos privilegijomis, vartotojai privalo turėti veiksmingas žalos, patirtos netinkamai taikant vidaus rinkos teisės aktus, atlyginimo priemones. SOLVIT tinklas buvo sukurtas siekiant užtikrinti greitą žalos atlyginimą nesinaudojant teismo procesu. Manau, kad šis tinklas galėtų būti labai naudingas, tačiau šiuo metu jis neveikia veiksmingai ir ne visai išnaudoja savo potencialą. Daug mūsų piliečių ir mažų įmonių nežino apie tokį tinklą. Taigi, manau, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis remti SOLVIT ir didinti piliečių bei įmonių informuotumą ir tam skirti daugiau lėšų. Be to, kai kurie SOLVIT centrai gauna daugiau bylų negu gali išnagrinėti, nes centrai yra nepakankamai sukomplektuoti. Manau, kad valstybėms narėms reikia stiprinti nacionalinių SOLVIT centrų vaidmenį užtikrinant nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir įsitraukti į aktyvų keitimąsi nuomonėmis bei gerąją patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis siekiant visiškai išnaudoti SOLVIT tinklo potencialą.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Veikiantis nuo 2002 m. SOLVIT yra internetinis problemų sprendimo tinklas, kurio veikloje Europos Sąjungos valstybės narės dalyvauja siekdamos užtikrinti pragmatinę reakciją į sunkumus, kurių kyla dėl valstybės institucijų netinkamai taikomų Bendrijos teisės aktų.

Nors šiuo metu vidaus rinka veikia palyginti gerai, tačiau taip pat tiesa, kad kai kada atsiranda aiškinimo klaidų ir problemų, susijusių su visuomenės narių ir įmonių, kurios bando maksimaliai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus pranašumus, teisėmis.

Balsavau už dabartinį pranešimą, nes SOLVIT tinklas įrodė turįs didžiulę reikšmę sprendžiant visokias problemas, pradedant visuomenės nariais, kurie ieško kitos valstybės narės, kurioje galėtų studijuoti, dirbti arba vėl susijungti su partneriais ir kt., ir baigiant įmonėmis, kurios susiduria su problemomis, susijusiomis su valstybės institucijomis, problemomis, susijusiomis su PVM grąžinamosiomis išmokomis, arba kitomis problemomis. SOLVIT tinklu siekiama teikti visuomenės nariams ir įmonėms aukšto lygio paslaugas remiantis svarbiais kokybės ir veiklos kriterijais.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu C. S. Buşoi pranešimą dėl SOLVIT. Šis neoficialus problemų, susijusių su vidaus rinka, sprendimo tinklas buvo itin svarbus teikiant nemokamą pagalbą tiek visuomenės nariams, tiek įmonėms sprendžiant konkrečias problemas, susijusias su valstybės institucijomis. Jo svarbą rodo didėjantis pastaraisiais metais iškeltų bylų skaičius. Tačiau žinant kompleksines problemas, nustatytas nacionaliniu lygiu, itin svarbu apsvarstyti tam tikras priemones šių centrų veiksmingumui padidinti. Todėl manau, kad, pasinaudodamos didesniais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir darbuotojų mokymu SOLVIT tinkle vidaus rinkos taisyklių klausimais, valstybės narės turi suintensyvinti savo veiksmus, kad suteiktų visuomenės atstovams ir įmonėms informaciją apie teises, kuriomis jie naudojasi vidaus rinkoje. Be to, svarbu, kad jų darbuotojų anglų kalbos, taip pat gimtosios kalbos žinios būtų tvirtos. Raginu valstybes nares ir Komisiją prisidėti prie geresnių sąlygų naudotis SOLVIT tinklu užtikrinimo visuomenės atstovams ir įmonėms, siekiant veiksmingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Vidaus rinka nėra ir neturėtų būti vien biurokratinė struktūra. Kad galėtų iš tikrųjų turėti naudos iš akivaizdžių vidaus rinkos pranašumų, įmonės ir Europos visuomenė turi sugebėti įgyvendinti savo teises praktikoje, pasinaudodamos greitais, reaguojančiais ir veiksmingais mechanizmais. Šiuo pagrindu SOLVIT tinklas įgauna didelę reikšmę.

Kadangi praėjusiais metais SOLVIT centrai dalyvavo nagrinėjant vis daugiau bylų, manau, kad vartotojų labui būtų itin svarbu, kad pereitume prie įvairių reformų ir patobulinimų, kuriuos atsižvelgdamas į tai pasiūlė Parlamentas. Pvz., Komisijos kontrolės, kad būtų veiksmingai taikomos vidaus rinkos taisyklės, stiprinimas; aiškus SOLVIT centrams skiriamų išteklių padidinimas (vidaus rinkos sudedamųjų dalių ekspertų paskyrimas, nacionaliniams centrams skiriamų lėšų padidinimas, specializuotas ir šiuolaikinis esamų specialistų mokymas, koordinuojamos interneto sąsajos tarp vietos centrų ir Komisijos tarnybų); nemažas valstybių narių ir Komisijos investavimas į SOLVIT tinklo propagavimą ir reklamavimą visais socialinės komunikacijos metodais, propaguojant aukšto lygio ryšius su visuomene ir įmonėmis. Dėl visų šių priežasčių aš pritariu C. S. Buşoi pranešimui dėl SOLVIT.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) SOLVIT tinklas įrodė, kad yra labai naudinga priemonė, kai reikia spręsti valstybės institucijų neteisingo vidaus rinkos teisės taikymo problemas, – be teismo procesų, – su kuriomis susiduria ES piliečiai ir verslo įmonės. Todėl jis turėtų būti remiamas kelias būdais, užtikrinant glaudesnį Komisijos, Parlamento ir valstybių narių bendradarbiavimą. Visų pirma būtina geriau informuoti piliečius ir įmones apie jo buvimą ir stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą. Be to, daugiau reikšmės turėtų būti teikiama šioje srityje dirbančių valstybės pareigūnų mokymui, pvz., SOLVIT tinklo personalo, kuris, kaip pabrėžiama Komisijos komunikate, taip pat turėtų būti lavinamas Europos socialinio fondo lėšomis, mokymui.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad SOLVIT tinklo stiprinimas gali realiai padėti gerinti teisinę vidaus rinkos, kurią taip sunkiai bandome sukurti, sistemą. Duomenų skaidrumo propagavimu pasinaudojant interaktyvia interneto duomenų baze padidinamas supratimas apie standartus, suteikiama galimybė greičiau išspręsti problemas ir padidinamas pasitikėjimas operatoriais.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija ir valstybės narės įsteigė SOLVIT tinklą, kad neteisminėmis priemonėmis būtų galima išspręsti bet kokias problemas, su kuriomis visuomenės atstovai ir įmonės gali susidurti dėl netinkamo teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, taikymo.

Šis tinklas įrodė, kad gali būti veiksmingas sprendžiant problemas, tačiau plačioji visuomenė juo vis dar nepakankamai naudojasi. Dėl šios priežasties Komisija ketina remti greitą ir visišką SOLVIT tinklo panaudojimą, didindama skaidrumą, kad būtų galima įveikti kliūtis judėjimo laisvei, ir teikdama visuomenei informaciją apie jos teises, kad būtų išnaudotas vidaus rinkos potencialas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija ragina valstybes nares tinkamai propaguoti SOLVIT tinklą visuomenei ir įmonėms, įvertinant jo teikiamas galimybes ir papildomą naudą.

Atsižvelgdamas į tai, kad daug problemų, kurias būtų galima išspęsti pasinaudojant SOLVIT tinklu, šiuo metu yra sprendžiama teismine tvarka, visuomenės atstovams ir įmonėms švaistant vis daugiau laiko ir pinigų, ir atsižvelgdamas į tai, kad SOLVIT tinklas galėtų užtikrinti alternatyvų ir greitesnį bei veiksmingesnį teisinių ginčų sprendimą, manau, jog padaryti, kad SOLVIT tinklas veiktų visu pajėgumu, būtų naudinga vidaus rinkos veikimui, taip pat visuomenės atstovų ir įmonių interesų ir teisių apsaugai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) SOLVIT tinklas pradėjo veikti 2002 m. liepos mėn., kai jį įsteigė Komisija ir valstybės narės, siekdamos spręsti problemas, su kuriomis susiduria visuomenės atstovai ir įmonės dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų taikymo, ir sudarė sąlygas greitai, laisvai ir veiksmingai reaguoti nesikreipiant į teismus.

Nacionaliniu lygiu visos ES valstybės narės kartu su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu įsteigė SOLVIT centrus, dažniausiai sujungtus su atitinkamomis ekonomikos ar užsienio reikalų ministerijomis. Šie centrai bendradarbiauja tiesiogiai naudodamiesi elektronine duomenų baze, kad galėtų rasti greitus ir pragmatiškus problemų, kurias pateikė visuomenės atstovai ir įmonės, sprendimus.

Valstybės narės turi suintensyvinti savo veiksmus, siekdamos suteikti informaciją visuomenės atstovams ir įmonėms apie teises, kuriomis jie naudojasi vidaus rinkoje, ir taip sudaryti jiems sąlygas įgyvendinti šias teises. Apie SOLVIT teikiamas paslaugas turi būti veiksmingai informuojami visuomenės atstovai ir įmonės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) SOLVIT tinklui, kurio tikslas – veiksmingai spręsti vidaus rinkos problemas, labai sekėsi spręsti šias problemas. SOLVIT tinklas buvo įsteigtas 2002 m. siekiant spręsti problemas, su kuriomis visuomenės atstovai ir įmonės susiduria dėl netinkamo Europos teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, taikymo.

SOLVIT tinklas veiksmingiau ir mažiau biurokratiškai pakeičia teismus, surasdamas sprendimus per 10 savaičių. Tačiau dėl didesnio SOLVIT bylų srauto išaiškėjo keli trūkumai, susiję su jo reakcija. Tai reiškia, jog labai svarbu, kad būtų dedamos pastangos padidinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kartu užtikrinant atitinkamą SOLVIT tinklo pareigūnų mokymą, kad jie galėtų padidinti savo veiksmingumą imdamiesi vis daugiau jiems pateikiamų bylų.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Vidaus rinka suteikia daugybę galimybių piliečiams ir įmonėms. Apskritai vidaus rinka puikiai veikia. Tačiau kartais taip pat gali būti daroma klaidų.

SOLVIT – problemų sprendimo tinklas, kuriame ES valstybės narės, nepradėdamos teisminių procedūrų, drauge sprendžia problemas, kurios kyla dėl valstybės institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų. SOLVIT centrai yra visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine).

Balsavau už šį pranešimą, kad padidinčiau SOLVIT centrų populiarumą sprendžiant piliečių ir įmonių pateiktus skundus.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Vidaus rinka kartu su daugiau nei 1 500 dažnai painių dokumentų, atrodo, europiečiams turėtų būti gana nesuprantama „didelė keistenybė“, kuri taip pat ne visada tinkamai įgyvendinama valstybėse narėse (visų pirma kalbu apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą). Todėl aiškėja, kad SOLVIT yra neįkainojama priemonė: kaip tikra paramos paslauga vartotojams ir įmonėms klausimais, susijusiais su bendrąja rinka, jau kelerius metus šis paslaugus tinklas dirba bandydamas neoficialiai spręsti valstybės institucijų neteisingo vidaus rinkos teisės taikymo problemas. Balsavau už pranešimą dėl SOLVIT.

Vis dėlto, nepaisant jo puikaus sėkmės procento (sėkmingai išsprendžiama daugiau nei 80 proc. bylų) ir nepaisant to, kad jis reiškia greitą, neteisminį ir nemokamą žalos atlyginimo problemos sprendimą, SOLVIT iki šiol yra santykinai nežinomas plačiajai visuomenei. Turime daryti daugiau, kad padidintume jo autoritetą. Galiausiai apgailestauju, kad tam tikrose valstybėse narėse, įskaitant manąją, SOLVIT centrai biudžeto ir personalo požiūriu taip prastai aprūpinami. Manau, kad atėjo laikas valstybėms narėms pripažinti, kokie naudingi yra šie centrai, ir aprūpinti juos ištekliais, kad jie galėtų tinkamai veikti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) C. S. Buşoi pranešimas dėl SOLVIT yra labai svarbus. Vykdydamas savo Parlamento nario pareigas daug kartų per savaitę bendraudavau su piliečiais, kurie man dažnai užduodavo labai asmeniškus ir labai konkrečius klausimus apie Bendrijos teisės veikimą. Dažnai galėdavau jiems padėti tuojau pat nukreipdamas juos į SOLVIT.

Šiandien mūsų patvirtintame pranešime aiškiai nurodoma šios priemonės teikiama nauda. Tai yra nepaprastai subalansuotas darbas, nes jame labai aiškiai išdėstyta, kokių veiksmų būtina imtis norint patobulinti šią priemonę. Iš tiesų reikalinga gera žiniasklaidos strategija, kad būtų galima geriau informuoti visuomenę apie SOLVIT. Prie to galima prisidėti pateikiant unikalų interneto adresą.

Aišku, kad reikia toliau didinti SOLVIT veiksmingumą. Tai iš tikrųjų galima padaryti stiprinant valstybės tarnautojų, turinčių pakankamai aukšto lygio žinių, bendradarbiavimą. Be to, itin svarbi yra rekomendacija valstybėms narėms padidinti SOLVIT centrų personalą siekiant padidinti administracinius gebėjimus įvairiose ministerijose nacionaliniu lygiu. Visiems SOLVIT centrams turi būti keliamas toks tikslas: greitai atsakyti į klausimus ir pateikti tikrus sprendimus; kaip tik šiuo tikslu buvo įsteigti SOLVIT centrai.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiamas pranešėjau, kolegos, palaikau šią iniciatyvą, visiškai pritariu dėl SOLVIT tinklų stiprinimo ir jų veiklos plėtros. Neturi būti pagailėta lėšų, kad per nacionalines media priemones tituliniuose puslapiuose ar žiūrimiausiose laidose būtų platinama informacija apie šios europinės struktūros veiklą bei galimybes. Kol kas galiu tvirtai jus visus patikinti, kad egzistuoja dvigubi standartai, nevienodas teisės aktų taikymas, ir net už tą pačią veiklą nevienodos baudos.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) SOLVIT tinklas buvo įsteigtas siekiant spręsti problemas, su kuriomis piliečiai ir įmonės susiduria dėl netinkamo teisės aktų dėl vidaus rinkos taikymo. Visos valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas įsteigė nacionalinius SOLVIT centrus. Jie bendradarbiauja tiesiogiai, kad galėtų rasti greitus ir pragmatiškus piliečių ir įmonių pateiktų problemų sprendimus. Centrams reikia patikimų teisinių konsultacijų dėl pateiktų problemų ir siūlomų sprendimų teisinio pobūdžio. Jie turi galimybę naudotis teisinėmis konsultacijomis pačiame centre ir kompetentingoje administracijoje. Kai nesutariama dėl teisinio požiūrio į bendrai nagrinėjamas bylas, kai kyla sudėtingų teisinių problemų arba tiesiog nėra galimybės gauti tinkamas teisines konsultacijas savo šalyje, SOLVIT centrai dažnai kreipiasi patarimo į Komisiją. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad centrai galėtų tinkamai pasinaudoti valdymo institucijų, kurioms jie priklauso, teisinėmis žiniomis. Centrams paprašius, Komisija turėtų sparčiau teikti neoficialius teisinius vertinimus. Palankiai vertinu valstybių narių įsipareigojimą stebėti Europos teisės aktus ir jų taikymą. Nėra visai gerai, kad Europos teisės aktų leidėjai turėtų įgyvendinti teisės aktus, kuriais sukeliama daugiau problemų, negu jų išsprendžiama.

Pranešimas: Bairbre de Brún (A7-0082/2009)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Pas mus, Airijoje, gyvūnų sveikatos reikalavimų standartai yra aukšti, todėl balsavau už šį svarbų pranešimą, kuriuo bus saugojama Airijos gyvūnų sveikatos būklė. Pranešimo rekomendacija dėl laikinosios gyvūnų judėjimo sistemos pratęsimo iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos yra būtina ir pateikta laiku.

Pagal šias taisykles nustatoma naminių gyvūnėlių (kačių, šunų ir šeškų), kurie vežami iš vienos valstybės narės į kitą, bendroji identifikavimo sistema, o visi gyvūnai privalės turėti pasus, kuriais įrodoma, kad jie paskiepyti nuo pasiutligės.

Šios apsauginės priemonės yra būtinos, nes šiuo metu sveikatos standartai Airijoje yra ypač aukšti, todėl šalyje nėra pasiutligės, tam tikrų erkių ir kaspinuočių, kurie galėtų kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Ponia pirmininke, balsavau už pranešimą dėl pasiūlytos Europos Parlamento ir Tarybos rezoliucijos dėl veterinarinių sąlygų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, nors nesutinku su visu pasiūlymo tekstu. Man ypač kelia susirūpinimą tai, kad jame numatoma pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo šunų ir kačių įvežimui į Airiją, Maltą, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę taikomi griežtesni reikalavimai. Pvz., Malta, Airija ir Jungtinė Karalystė reikalauja, kad naminiams šunims ir katėms būtų atliekami papildomi tyrimai dėl erkių, kurie taip pat turi būti pažymėti gyvūnų pasuose. Tai jau antras iš eilės pereinamojo laikotarpio pratęsimas, kurį ES teisėkūros praktikos požiūriu laikau visiškai neteisėtu. Komisija turėtų kuo greičiau įvertinti galimybę išplėsti bendrą tvarką į visas valstybes nares, kuriose šiuo metu taikoma pereinamoji tvarka, o šiam tikslui turėtų pavesti parengti konsultacinę Europos maisto saugos tarnybos nuomonę. Tvirtai tikiu, kad pakartotinis pereinamojo laikotarpio pratęsimas neatitinka Europos piliečių interesų. Dėl esamų anksčiau minėtų valstybių narių apsaugos priemonių skirtumų, pvz., skirtingų skiepijimų, serologinių tyrimų ir tyrimų dėl parazitų terminų, ES teritorijoje keliauti su naminiais gyvūnėliais yra sunkiau ir brangiau.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Bendrijos teisės aktais reglamentuojamas nekomercinis naminių gyvūnėlių įvežimas į Bendriją, pagal kuriuos nustatoma vadinamoji bendra tvarka, pagal kurią naminiai šunys, katės ir šeškai, vežami iš vienos valstybės narės į kitą ES teritorijoje, turi būti vežami kartu su identifikacijos dokumentais ir informacija apie jų privalomus skiepus nuo pasiutligės ir persirgtas ligas. Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 taip pat nustatoma vadinamoji laikinoji tvarka, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama taikyti griežtesnius reikalavimus šių gyvūnėlių įvežimui ir jų judėjimui jų teritorijoje. Šia leidžiančia nukrypti nuostata visų pirma gana dažnai naudojamasi Didžiojoje Britanijoje. Komisija siūlo nustatytą laikinąją tvarką pratęsti iki 2011 m. gruodžio 31 d., o pranešėja B. de Brún palaiko šį žingsnį. Atsižvelgdamas į tai, kad Taryboje ir ENVI komitete buvo pasiektas kompromisas, kurio dalį sudaro šis pranešimas, balsavau už jo patvirtinimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Reglamentu (EB) Nr. 998/2003, kurį Komisija siūlo iš dalies pakeisti, nustatomos suderintos nekomercinio naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat jų įvežimo į ją, normos. Tačiau jame numatoma laikina sistema, pagal kurią kai kurios valstybės narės gali nustatyti griežtesnes sąlygas, jeigu gyvūnėliai sirgtų tam tikromis ligomis, pvz., pasiutlige ir echinokokoze, arba būtų užsikrėtę erkėmis.

Nepaisydamas naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje svarbos, dar kartą sakau esąs įsitikinęs, jog svarbiausia, kad tokie naminiai gyvūnėliai privalo atitikti visus sanitarijos kriterijus, kad nekeltų pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime numatytos naminių gyvūnėlių judėjimo Europos teritorijoje taisyklės ir kaip tai turėtų būti daroma paisant ligų, pvz., pasiutligės, plitimo prevencijos tikslų.

Judėjimo laisvė yra vienas pagrindinių bendrosios Europos rinkos ramsčių. Šis klausimas ypač tinka Europos be sienų, kurioje matome didėjantį naminių gyvūnėlių judėjimą tarp valstybių narių, piliečiams.

Visi sutinkame, kad turi būti galimybė keliauti su naminiais gyvūnėliais, tačiau taip pat visi sutinkame, kad tai turi būti daroma pagal nustatytus visuomenės sveikatos kriterijus, siekiant užtikrinti aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį.

Todėl palankiai vertinu bendrąją pasų sistemą, pagal kurią bus suderintos higienos priemonės ir kontrolės priemonės, kuriomis bus palengvintas laisvas naminių gyvūnėlių judėjimas.

Be to, pranešime numatyta laikinoji tvarka iki 2011 m. pabaigos, kad kai kurios šalys galėtų parengti reikalingą infrastruktūrą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už B. de Brún pranešimą. Judėjimo laisvė, kuri yra bendrosios rinkos pagrindas, reiškia, kad tai yra daugeliui visos Europos piliečių svarbus klausimas. Visuomenės ir gyvūnų sveikatos klausimai taip pat nepaprastai svarbūs, todėl manau, kad pranešėja padarė gerą darbą, ieškodama aukso vidurio.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Gyvūnų sveikatos sąlygomis, kurios turi būti nustatytos naminių gyvūnėlių, neskirtų pardavimui, tarpvalstybiniam judėjimui, siekiama užtikrinti aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį ir didesnį naminių gyvūnėlių, lydimų atitinkamų jų savininkų, judėjimo patogumą. Taip bus palengvintas nekomercinis naminių gyvūnėlių judėjimas, jeigu bus laikomasi atitinkamų taisyklių ir kelionių Bendrijos teritorijoje metu kartu bus vežamas skiepų nuo pasiutligės sertifikatas ir imuninės sistemos reakcijos į šį skiepijimą, atliktą įgalioto veterinarijos gydytojo, tyrimas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes tai darydami palaikome Komisijos pasiūlymą dėl laikinosios tvarkos dėl pasiutligės pratęsimo, manydami, kad tvarkos pabaiga geriau sutampa su tuo metu, kada Europos Komisija ketina nutraukti ES finansavimą vakcinavimo programoms, kuriomis siekiama kai kuriose valstybėse narėse išnaikinti laukinių gyvūnų pasiutligę, kuri ES yra pagrindinė pasiutligės paplitimo priežastis. Be to, Komisija pasirinko atsargią įspėjamąją poziciją, teikdama pirmenybę prevencijai ir didesnei sveikatos reikalavimų, susijusių su vidaus rinka ir laisvu naminių gyvūnėlių judėjimu, svarbai. Komisija lygino ir svarstė įvairias politikos galimybes, atsižvelgdama į įvairias Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktas nuomones. Siūloma pereinamojo laikotarpio taikymo pabaigos data leis pertvarkyti infrastruktūrą, parengti personalą ir prisitaikyti prie naujos padėties.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo valstybėms narėms ne tik bus leidžiama toliau taikyti priemones, siekiant apsisaugoti nuo pasiutligės plitimo, bet ir bus leidžiama po 2011 m. naminiams gyvūnėliams saugiai ir laisvai judėti po visą Europą. Iki 2011 m. pratęsus leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimą bus sudarytos sąlygos joms toliau tęsti tyrimus ir sveikatos patikrinimus dėl tokių ligų, kaip pasiutligė. Šis pereinamasis laikotarpis – svarbus žingsnis siekiant galutinio laisvo ir saugaus naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungoje.

Norėčiau pasveikinti visus tuos, kurie stengėsi pasiekti susitarimą dėl naujos komitologijos procedūros. Tai yra puikus kompromisas, kuriuo bus sudarytos sąlygos veiksmingai reaguoti, jeigu valstybės narės turėtų pagristų rūpesčių dėl kitų ligų plitimo. Be to, juo užtikrinama, kad, naudodamasi suteiktais įgaliojimais, Komisija konsultuosis su įvairiais ekspertais – Komisijos, valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų ir Parlamento ekspertais. Privalome užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų laikomasi. Kalbant apie platesnį kontekstą, gavome raštiškus patikinimus, kad šiuo pranešimu nebus sudarytas precedentas būsimam naudojimuisi suteiktais įgaliojimais. Taip atsižvelgiama į Parlamento susirūpinimą dėl pagal Lisabonos sutartį numatytos naujos komitologijos procedūros precedento sudarymo.

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0015/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) „ES 2020“ strategija yra daug vilčių teikiantis dokumentas. Pastaruoju metu garsiai kalbama apie ES ekonomikos atsigavimą, tačiau daugeliui valstybių narių krizės pabaigos dar nematyti. Viešojoje erdvėje kalbos apie krizę apsiriboja viešųjų finansų būkle, nors labai sparčiai augantis nedarbas kai kuriose valstybėse narėse jau pasiekė kritinę ribą. Keista girdėti ES aukštų pareigūnų žarstomas pagyras kai kurioms vyriausybėms už puikų darbą, nors kas mėnesį tose šalyse bedarbių skaičius katastrofiškai auga, socialinės garantijos mažinamos, o žmonių skaičius, gyvenančių žemiau skurdo ribos, didėja. Tokių šalių žmonėms tampa labai sunku suprasti kokią – skurdo mažinimo ar skurdo didinimo politiką vykdo Europos Sąjunga socialinėje srityje. Manau, kad vyriausybės, nesugebėjusios išspręsti bent jau bedarbystės stabilizavimo problemos, neturėtų būti nepelnytai giriamos. Europos Komisija turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir atsakingai prižiūrėti nacionalinių vyriausybių krizių valdymo planų įgyvendinimą, o ypač socialinių reformų srityje, ir labai aiškiai įvertinti tokių reformų pasekmes žmonėms.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Šengeno sutartis yra Europos šalių sutartis dėl laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje politikos. Bet kuris asmuo, turintis dokumentą, įrodantį, kad jis legaliai gyvena valstybėje narėje, turėtų galėti laisvai judėti teritorijoje, kurioje nėra vidaus sienų.