Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pirmininko pavaduotojos–Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo.

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja–Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, Kanada – seniausia Europos Sąjungos partnerė, turinti labai panašias pažiūras. Su šia valstybe bendradarbiaujame įvairiausiais klausimais: ir dvišaliais, ir, be abejo, pasauliniais.

Mūsų santykiai pagrįsti bendra istorija, kuri siekia daugelį metų, ir bendromis vertybėmis, kurių tvirtai laikomasi. Būtent šiuo pagrindu bendradarbiaujame, kad apgintume mūsų bendrus interesus. Be abejo, darome tai Europos ir Kanados piliečių labui ir siekdami skatinti saugumą ir gerovę visame pasaulyje.

Taigi, šie santykiai yra svarbūs. Turime juos puoselėti ir į juos investuoti, kad būtų realizuotas visas jų potencialas. Toks ir yra kito ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks gegužės 5 d. Briuselyje, tikslas.

Laikas pasirinktas tinkamai. Kadangi Kanada pirmininkaus Didžiojo aštuoneto (G-8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausiojo lygio susitikimams birželio mėn. pabaigoje, ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks mums galimybę peržiūrėti ir suvienyti mūsų strategijas pasauliniais klausimais, kurie bus sprendžiami per Didžiojo aštuoneto (G-8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausiojo lygio susitikimus, pvz., kaip skatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, bendradarbiavimą finansų rinkos reformos ir reguliavimo bei klimato kaitos srityse, kaip tęsti kovą su branduolinių ginklų platinimu.

Neseniai dalyvavau Didžiojo aštuoneto šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Kanadoje, per kurį, iš tiesų, aptarta daugelis šių klausimų.

Taip pat turėsime progą aptarti dvišalius ES ir Kanados santykius ir kaip bendradarbiaujame regioninių krizių sprendimo srityje. Mūsų tikslas – surengti kryptingą ir dalykišką aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kadangi su Kanada palaikome dvišalius santykius, aukščiausiojo lygio susitikime bus nagrinėjamos pastangos gerinti ir modernizuoti ES ir Kanados santykius. Jis suteiks mums puikią galimybę teikti paramą aukščiausiu politiniu lygmeniu, kad kuo greičiau būtų pasiektas plataus užmojo ir išsamus ekonominis ir prekybos susitarimas.

Ne tik įvertinsime pažangą, padarytą per pirmus tris derybų raundus, bet ir suteiksime naują postūmį šioms deryboms, atsižvelgiant į jų svarbą, plečiant prekybą ir kuriant naujas darbo vietas. Dėl prekybos bendresne prasme aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų duoti aiškų ženklą, kad ES ir Kanada atsisako protekcionizmo, turint omenyje mūsų įsipareigojimą užbaigti Dohos derybų raundą, turint plačių užmojų, visapusiškai ir suderintai.

Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat turėtų būti aptartas bevizio režimo klausimas. Mūsų tikslas aiškus: siekiame kuo greičiau įvesti bevizį režimą visiems į Kanadą vykstantiems ES piliečiams.

Taip pat turėsime progą aptarti mūsų bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, kuris sparčiai plečiamas, ir džiaugiuosi, galėdama tą pasakyti. Vykdome keletą krizių valdymo operacijų, iš kurių žinomiausia – mūsų vykdoma policijos misija Afganistane, kuriame mūsų bendradarbiavimas su Kanada yra pavyzdinis.

Haičio klausimas taip pat bus įtrauktas į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę dėl akivaizdžių priežasčių. Kanada atlieka svarbų vaidmenį Haityje, ir krizių valdymo susiejimas su ilgalaikiu vystymusi – viena iš sričių, kurioje galime ir turime stiprinti mūsų bendras pastangas. Tą pabrėžiau ir kovo 31 d. vykusioje Niujorko konferencijoje dėl Haičio, kuriai bendrai pirmininkavo ir ES, ir Kanada kartu su Prancūzija, Ispanija ir Brazilija.

Džiaugiausi galėdama kartu su kolegomis: Komisijos nariu, atsakingu už plėtrą, Andrisu Piebalgu ir Komisijos nare, atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir reagavimą į krizes, Kristalina Georgieva, Niujorke pranešti, kad ES skirs daugiau nei 1,2 mlrd. EUR Haičio atstatymui ir vystymuisi.

ES ir Kanada prisiėmusios ilgalaikį įsipareigojimą padėti Haičiui atstatymo darbuose; atkuriant šalį geresnei ateičiai.

Aukščiausiojo lygio susitikimas apims ir klimato kaitos klausimą. Atsižvelgiant į aplinkybes po Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo, prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas išliks darbotvarkės viršuje, ir tam prireiks palaikančių energetikos politikos krypčių. Didelio palaikymo sulaukė mintis, kad ES ir Kanados bendradarbiavimas turėtų susitelkti į finansavimo mechanizmus ir paramą, skirtą „švariai“ trečiųjų šalių plėtrai.

Klimato kaitos padariniai Arkčiai bus kitas svarbus mūsų diskusijų aukščiausiojo lygio susitikime klausimas. Klimato kaitos padariniai niekur kitur taip skaudžiai nejuntami kaip Arkties regione. Aplinkos pokyčiai daro vis didesnę įtaką Arkties žmonėms, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui – ir žemyne, ir vandenyne. Regiono, įskaitant ir jo gyventojų, apsaugojimas – svarbiausias ES plėtojamos Arkties politikos tikslas, kaip turbūt gerbiami nariai prisimena iš mano pristatymo per kovo mėn. plenarinę sesiją. Kadangi daugiau nei 40 proc. Kanados žemių plyti Šiaurėje, turime bendrą interesą saugoti Arkties aplinką ir užtikrinti tvarią ekonominę ir socialinę regiono plėtrą.

Galiausiai, dėl ES ir Kanados santykių gerinimo ir modernizavimo turime 1976 m. Europos bendrijos ir Kanados pamatinį susitarimą. Jis vis dar galioja, tačiau yra atgyvenęs. ES ir Kanados bendradarbiavimas persikėlė į kitas sritis, pvz., užsienio ir saugumo politiką, taip pat plėtojamas glaudesnis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Taigi, reikia modernizuoto pamatinio susitarimo, kuris apimtų visus mūsų sektorinius susitarimus, įskaitant išsamų ekonominį ir prekybos susitarimą, ir šiuo metu vedame parengiamąsias derybas su Kanada, siekdami jį pagerinti.

Pasauliui susidūrus su dideliais iššūkiais ir nuolat vykstant pokyčiams, mums reikia partnerio. Kanada – viena iš svarbiausių Europos Sąjungos turimų partnerių. Siekiame našaus aukščiausiojo lygio susitikimo ir aiškių jo rezultatų.

  Elisabeth Jeggle, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, dėkoju jums, baroniene C. Ashton, už išsamų pareiškimą. Kaip Europos Parlamento delegacijos santykiams su Kanada pirmininko pavaduotoja iš tiesų džiaugiuosi, kad Parlamente diskutuojame apie artėjantį ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą. Deja, kaip žinote, balsavimas atidėtas iki gegužės mėn. pabaigos. Vis dėlto norėčiau trumpai pristatyti dalykus, kurie svarbūs Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.

Nuo 1959 m. Kanada buvo viena iš artimiausių ir seniausių Europos Sąjungos partnerių. Kanada ir Europos Sąjunga puoselėja daug bendrų vertybių ir ryžtingai palaiko daugiašalį požiūrį, sprendžiant pasaulinius iššūkius. 2010 m. Kanada pirmininkauja Didžiojo aštuoneto šalių aukščiausiojo lygio susitikimui ir vadovaus Didžiojo dvidešimtuko šalių aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris vyks Kanadoje. Dabartinių derybų dėl išsamaus Europos Sąjungos ir Kanados ekonominio ir prekybos susitarimo atžvilgiu labai svarbu išplėsti ir sustiprinti gerus dviejų partnerių santykius per artėjantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Todėl bendroje rezoliucijoje prašome koordinuoto ir nuoseklaus požiūrio į iššūkius, su kuriais susidūrėme, ypač ekonomikos ir finansų krizės, užsienio ir saugumo politikos, vystomojo bendradarbiavimo, klimato ir energetikos politikos srityse, taip pat Dohos raundo derybose. Vis dėlto, raginame per artėjantį ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą išspręsti vizų režimo, kurį Kanados vyriausybė vėl įvedė Čekijos, Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, klausimą. Šiomis aplinkybėmis labai palankiai vertiname Kanados ambasados Prahoje vizų skyriaus atidarymą ir ekspertų darbo grupės minėtu klausimu įsteigimą.

Galiausiai, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad esu įsitikinusi, jog ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas sustiprins ir taip glaudžius dviejų šalių politinius santykius. Dėkoju už jūsų įsipareigojimą ir dėmesį.

  Ioan Enciu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Kaip C. Ashton, vyriausioji įgaliotinė, jau minėjo, Kanada – viena iš seniausių Europos Sąjungos partnerių, ir šių metų aukščiausiojo lygio susitikimas svarbus, siekiant tęsti ir sutvirtinti šį glaudų bendradarbiavimą visose srityse: ekonomikos, prekybos, klimato kaitos ir karo srityse. Iš tikrųjų palankiai vertinu visas priemones, kurių imtasi iki šiol, siekiant pasirašyti ES ir Kanados prekybos susitarimą, ir tikiuosi, kad šių metų susitikimas suteiks reikiamą postūmį jam užbaigti.

Atsižvelgdamas į dabartinę ekonomikos padėtį ir klimato būklę, turiu pabrėžti glaudaus bendradarbiavimo poreikį, kad galėtume nustatyti, kokios yra tradicinių energijos gamybos šaltinių alternatyvos, kurias taikant būtų atsižvelgta į tam tikras abiejų šalių, Europos Sąjungos ir Kanados, kurios kuria ir naudoja technologijas, išskiriančias mažai anglies dvideginio, savybes. Kartu reikėtų skatinti bendradarbiavimą energetikos ir klimato srityse, taip pat jūrų transporto sektoriuje Arkties regione.

Aukščiausiojo lygio susitikime bus paliesti ir sudėtingi klausimai. Turiu galvoje ekologinius klausimus, visuotinį atšilimą, kovos su klastojimu prekyboje susitarimą, išsamų ekonominį ir prekybos susitarimą, bankininkystės sektorių, finansų ir ekonomikos rinkų stabilizavimą, CITES konferenciją, taip pat ES ir Kanados susitarimą dėl keleivių duomenų įrašo perdavimo. Manau, kad, atsižvelgiant į praeities patirtį, Europos Sąjunga ir Kanada sugebės išspręsti kuo daugiau šių klausimų. Tačiau šie klausimai turi būti nagrinėjami taktiškai ir supratingai, be jokių abipusių kaltinimų, tiesiog nukreipiant žvilgsnį į ateitį ir paisant abiejų pusių piliečių interesų. Dvišalių santykių abipusiškumo užtikrinimas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Manome, kad artimoje ateityje Kanada atsisakys vizų režimo Rumunijos, Čekijos ir Bulgarijos piliečiams, taip užtikrindama teisingą ir vienodą procedūros taikymą visiems Europos Sąjungos piliečiams.

Galiausiai, turint galvoje tai, kad Europos Parlamento nuomonė būtina, pasirašant bet kokį tarptautinį susitarimą, privalu jį įtraukti į šį procesą ir su juo konsultuotis pačiame pirmame bet kokio projekto etape. Pasinaudosiu šia galimybe ir paraginsiu Komisiją pradėti veiksmingą bendravimą su Europos Parlamentu, kad būtų pasiekti tvarūs rezultatai.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ES ir Kanados partnerystė labai gerai pasiteisina ne tik ekonomikos srityje, bet ir sprendžiant užsienio politikos klausimus, pvz., Irano, Afganistano, Haičio, taip pat kitus panašius atvejus.

Nepaisant to, susidūrėme su keliais rimtais iššūkiais. Esu įsitikinęs, kad galime juos įveikti, nes mūsų draugystė ir partnerystė yra tokia glaudi. Visų pirma norėčiau aptarti penkis dalykus. Pirma, privalome tinkamai reguliuoti finansų sektorių. Didžiojo dvidešimtuko šalys daug žadėjo, ir, manau, labai svarbu, kad Didžiojo dvidešimtuko šalių aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Toronte, Kanadoje, būtų aiškiai pareikšta, kad Didžiojo dvidešimtuko šalys imsis konkrečių priemonių, o ne vien tik žadės.

Mano antrasis klausimas jau buvo minėtas šiose diskusijose. Klimato kaitos politikos atžvilgiu turime labai panašius tikslus. ES neabejotinai galėtų pasimokyti iš Kanados dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų ir kitokios pažangos, kuri pasiekta šiame sektoriuje. Manome, kad pavyks susitarti dėl bendrų mažinimo standartų.

Trečias mano klausimas susijęs su naujo prekybos susitarimo poreikiu ir, manau, kad mūsų tikslai šioje srityje taip pat labai panašūs. Norėčiau pabrėžti dvi sritis, kuriose būtina imtis veiksmų ir kuriose stengiamės užmegzti glaudesnius santykius, tačiau kol kas liekame šiek tiek atsiskyrę. Pirma sritis susijusi su beviziu režimu, apie kurį, baroniene C. Ashton, jau kalbėjote. Manau, kad bus įmanoma elgtis su etninėmis mažumomis iš Europos Sąjungos valstybių narių taip, kaip ir su visais kitais ES piliečiais.

Mano paskutinis klausimas susijęs su susitarimu dėl keleivio duomenų įrašų, kuris baigė galioti praėjusį rudenį. Jis vis dar galioja de facto, tačiau neturi jokio teisinio pagrindo. Reikia naujo teisinio pagrindo, kad galėtume parengti naują susitarimą. Šis naujas teisinis pagrindas privalo užtikrinti pagarbą civilinėms teisėms. Naujos technologinės galimybės negali būti naudojamos dirbant tinkle tam, kad visa informacija apie vardus, gimimo datas, skrydžio duomenis, kredito korteles ir panašiai būtų lengvai prieinama ir tokia informacija būtų galima piktnaudžiauti. Manome, kad galėsime dirbti, kartu kurdami teisinį pagrindą, kuris atitiktų europietišką civilinių teisių sąvoką.

  Reinhard Bütikofer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Kanada – gera ES draugė ir svarbi partnerė. Ji taip pat svarbi tarptautinė veikėja ir ji turi gilias demokratijos, iš kurios galime daug ko pasimokyti, šaknis. Vis dėlto, kadangi rezoliucija dėl Kanados šiuose rūmuose priimta jau seniai, turėtume pasinaudoti galimybe apsvarstyti Europos ir Kanados santykius rimčiau negu šioje rezoliucijoje.

Man šiek tiek gėda dėl to, kad rezoliucijoje aptariama daugelis bendrų iššūkių, tačiau Arkties politika joje neminima. Arkties apsauga, nustatant užduotis ir standartus, nėra aptariama. Arktis minima tik prabėgomis ir visiškai neatsižvelgiama į tai, kad kovo mėn. Kanada ganėtinai nedraugiškai neleido Švedijai, Suomijai, Islandijai ir vietiniams gyventojams dalyvauti tarptautiniame susitikime Arkties klausimu.

Man gėda, kad neatkreiptas dėmesys į gudroninių smėlių, paprastųjų tunų ir draudimo žudyti ruonius klausimus. Kalbu ne apie Kanados provokavimą. Kita vertus, rimtai diskutuojant su bičiule, kvaila ir gėdinga nepaminėti esamų problemų. Nebuvo paminėta ir tai, kad Kanada Kopenhagoje atliko ne itin teigiamą vaidmenį. Taip pat reikėtų aiškiau pabrėžti vizų politikos, visų pirma Čekijos ir joje gyvenančių romų tautybės asmenų atžvilgiu, problemą.

Turime kartu dirbti draugiškai, tačiau negalime po kilimu pašluoti problemų, nes tai niekam neatneš nieko gero. Todėl mano frakcija balsavime sieks, kad gudroninių smėlių ir produktų iš ruonių importo klausimai būtų įtraukti į rezoliuciją.

  Philip Bradbourn, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip delegacijos santykiams su Kanada pirmininkas labai palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuri, tiesą sakant, yra pirma ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo dalis. Kaip jau minėta, Kanada – viena iš seniausių Europos partnerių, ir mūsų santykių anapus Atlanto stiprinimas tapo prioritetu abiem pusėms. Be to, kaip kilmingoji dama minėjo savo įžanginėse pastabose, vyksta pažanga diskusijose su Kanada dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo, kuriuo, reikia tikėtis, bus nustatyti standartai būsimiems prekybos ES ir trečiųjų šalių susitarimams.

Parlamentas turės patvirtinti šiuos susitarimus, ir manau, kad Komisija visapusiškai informuos ir įtrauks Parlamento narius, ypač tarpparlamentines delegacijas ir Tarptautinės prekybos komitetą, į kiekvieną šių diskusijų etapą.

Tokiai rezoliucijai, kurią turime, galiu visiškai pritarti, nes ji glausta ir joje nenukrypstama nuo aukščiausiojo lygio susitikimo klausimų, taip pat mūsų santykių su Kanados vyriausybe. Rezoliucijoje sukuriamas palankus pagrindas būsimoms diskusijoms ir atskleidžiamas Parlamento siekis prekiauti su mūsų seniausia prekybos partnere. Galima tikėtis, kad ji pagerins ne tik šių rūmų reputaciją, bet ir būsimas derybas su kitomis trečiosiomis šalimis.

  Joe Higgins, GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nebuvo atliktas joks Europos Sąjungos ir Kanados ekonominio susitarimo socialinio, aplinkos ir ekonominio poveikio vertinimas.

Kanados viešojo sektoriaus darbuotojų sąjunga, turinti 600 tūkst. narių, dirbančių sveikatos priežiūros, švietimo, vietos savivaldos ir komunalinių paslaugų, taip pat transporto srityse, labai susirūpinusi dėl tokio susitarimo poveikio. Nacionalinė viešojo ir bendrojo sektoriaus darbuotojų sąjunga, turinti 340 tūkst. narių Kanadoje, viešajame ir privačiajame sektoriuose, taip pat sunerimusi, kaip ir Kanados valstybės tarnybos sąjunga, turinti 65 tūkst. narių.

Šie darbuotojai susirūpinę, nes supranta, kad toks susitarimas bus įgyvendinamas, pirmiausia atsižvelgiant į didžiųjų įmonių, veikiančių ir Kanadoje, ir Europos Sąjungoje, ekonominius interesus, o ne, visų pirma, dirbančių žmonių ar socialinio teisingumo interesus.

Šiuo metu ir Europos, ir Kanados tarptautinės įmonės siekia Kanadoje pradėti teikti viešąsias paslaugas – žinoma, maksimalaus pelno didinimo pagrindu. Jos laiko ES ir Kanados susitarimą priemone, kuri leis pradėti plataus masto privatizaciją viešojo transporto, vandens tiekimo ir elektros energijos srityse. Tokia įvykių eiga sukeltų grėsmę Kanados darbuotojų užmokesčiui ir darbo sąlygoms. Tai būtų lenktynių iki dugno pradžia, kaip buvo ir Europoje, kai pati ES Komisija palaikė privačių paslaugas teikiančių įmonių teisę išnaudoti darbuotojus, ir tai buvo įrodyta, kai Komisija padavė Liuksemburgo valstybę į teismą už tai, kad ši siekė, kad darbuotojams migrantams, dirbantiems paslaugų sektoriuje, būtų suteikta tokia pati apsauga, kaip ir Liuksemburgo darbuotojams.

Kanados vanduo – ypatingas daugiašalių tarptautinių vandens tiekimo įmonių taikinys. Kai kurios tarptautinės įmonės, įsteigtos ES, anksčiau padarė didelių nuostolių, privatizavusios vandenį, pvz., Bolivijoje, ir jų grėsminga įtaka jau jaučiama Kanadoje.

Laimei, paprasti Kanados žmonės pasirengę kovoti, kad apgintų viešą vandens tiekimą. Jie turi būti budrūs.

Europos viešojo sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos taip pat susirūpinusios. Raginu ir Kanadoje, ir ES įkurtas sąjungas pradėti kampaniją, kad būtų apgintas viešųjų paslaugų priklausymas viešajam sektoriui, kuris būtų valdomas demokratiškai, o ne siekiant maksimaliai didinti privatų pelną, tačiau jos turi ne tik susivienyti vadovybės lygmeniu, bet ir įtraukti eilinius narius, siekiant apginti savo viešąsias paslaugas.

  Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, daugelį metų Europa ir Kanada buvo geros partnerės, todėl natūralu, kad siekiame išplėsti laisvąją prekybą. Tačiau ar esamas metodas yra geriausias, atsižvelgiant į laikotarpį, kuriame vyksta derybos? Ar ES aparatas nėra per daug sudėtingas ir biurokratiškas, kad galėtų susidoroti su šia užduotimi?

Kanada norėtų sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su ES, tačiau kartu Kanada atsisako uždrausti siaubingą ruonių žudymo būdą, kuris visiškai neatitinka jokių gyvūnų gerovės taisyklių.

Be to, Kanada siekia įgyti teisę apmokestinti prekių gabenimą neužšalusiu Šiaurės Vakarų jūrų keliu. Tačiau maršrutas nuo Amerikos į šiaurę turi būti laisvai prieinamas visiems. Šiaurės Vakarų jūrų kelias – idealus būdas taupyti laiką, pinigus ir kurą, taip pat tausoti aplinką. Jis padidina visų šiaurės pusrutulio šalių konkurencingumą. Todėl raginu Kanadą įgyvendinti idėjas, kuriomis grindžiamas laisvosios prekybos susitarimas, ir išmesti iš galvos bet kokias mintis apie naudojimosi atvirąja jūra apmokestinimą.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, jau ir taip nemalonu, kad derybų dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo viduryje nutekėjo informacija, dar buvo pareikšti kaltinimai, kad Kanada verčiama suderinti autorių teises reglamentuojančius teisės aktus su JAV ir ES standartais pagal išsamų ekonominį ir prekybos susitarimą (angl. CETA) ir susitarimą dėl kovos su klastojimu prekyboje. Panašu, kad išsamus ekonominis ir prekybos susitarimas pagrįstas privatizacija, reguliavimo panaikinimu ir pertvarkymu. Tai reiškia ir tai, kad vietos valdžios institucijoms kliudoma taikyti konkrečias viešųjų pirkimų gaires, remiantis vietos ar etniniu aspektu. Be abejo, logiška didesnius susitarimus sudaryti rengiant konkursą, tačiau, savaime suprantama, turi būti parengtos taisyklės, kurios užtikrintų, kad korupcija ir nepotizmas netaptų įprastu reiškiniu.

Mūsų vietos valdžios institucijos jau skundžiasi dėl to, kad joms neleidžiama naudotis tų įmonių, kurios rodo socialinį įsipareigojimą, paslaugomis, ir jos paprastai priverstos sudaryti sutartis su tomis įmonėmis, kurios dominuoja rinkoje, todėl panašių taisyklių nustatymas kitose šalyse tampa dar labiau nesuprantamas. Kai pagal laisvosios prekybos susitarimus tarptautinės įmonės gali pareikšti vyriausybėms nuostolių atlyginimo ieškinį dėl jų priimtų sprendimų aplinkos apsaugos ir sveikatos politikos srityse, tampa aišku, kad Europos Sąjunga per mažai pasimokė iš ekonomikos ir finansų krizės ir toliau laikosi neteisingos naujojo liberalizmo krypties.

Jei ES iš tiesų siekia padėti savo piliečiams, kaip visada teigia demagogai oratoriai, tada ji turi nustoti eiti neteisingu keliu ir tapti tvirtove, saugančia nuo globalizacijos, kartu remti palankias jėgas, pvz., iš Kanados pusės.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Visų pirma, kaip ir kiti nariai, norėčiau pabrėžti, kad ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas – svarbi galimybė sustiprinti mūsų partnerystę su šia svarbia demokratine valstybe. Šie santykiai ypač svarbūs ES, nes jie sieja partneres, puoselėjančias bendras vertybes ir ilgą laiką dirbančias drauge.

Kartu norėčiau priminti jums pareiškimą, padarytą per praėjusį ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą Prahoje 2009 m. gegužės mėn., kuriame atkartoti bendri partnerių tikslai. Cituoju: „sustiprinti laisvą ir saugų asmenų judėjimą tarp ES ir Kanados, siekiant kuo greičiau praplėsti bevizį režimą visiems ES piliečiams, vykstantiems į Kanadą“.

Po metų esame priversti pažymėti, kad toli gražu dar nepasiekėme šio tikslo. Šiuo metu ne tik rumunams ir bulgarams taikomi privalomi reikalavimai gauti vizą, bet, kaip žinote, pernai vizų režimas atnaujintas ir Čekijos piliečiams.

Manau, kad visų pirma iškilo abipusiškumo problema. Kaip visi žinote, visos ES valstybės narės panaikino vizų režimą Kanados piliečiams pagal mūsų teisės aktus, tačiau, kita vertus, turime nuoseklumo problemą, jei galima taip sakyti, nes Kanada panaikino vizas vienai iš kandidatuojančių valstybių – Kroatijai, o šiuo metu, pasikartosiu, ji taiko vizų režimą ES valstybių narių piliečiams.

Todėl manau, kad gegužės mėn. aukščiausiojo lygio susitikime privalo būti padaryta didelė, jeigu ne lemiama, pažanga sprendžiant vizų panaikinimo visiems ES valstybių narių piliečiams klausimą. Manau, kad būtina imtis konkrečių priemonių ir įtraukti šį klausimą į pačią pirmą darbotvarkės vietą, nes mūsų nebetenkina principiniai pareiškimai. Tokios formos diskriminacija labai neteisinga, ypač tos šalies, iš kurios esu kilęs, piliečių atžvilgiu, tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri padarė didelę techninę pažangą vizų panaikinimo srityje.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, svarstau, kodėl visada manau, kad turėčiau įtarti Komisiją nenoru atskleisti Europos Parlamentui tam tikrų dalykų. Taip yra su laisvosios prekybos susitarimu, dėl kurio šiuo metu deramasi su Kanada. Norėčiau prisidėti prie kritikos, kurią išsakė mano kolegos, pažymėdami, kad kai kurie aspektai įtartini, ypač tas, kurį minėjo J. Higgins, ir aš visiškai jam pritariu.

Mano nuomone, prekybos susitarimai – geras dalykas, jeigu jie skatina visuotinę gerovę abiejose pusėse, o ne beveik išimtinai tarnauja kelių didelių tarptautinių įmonių interesams. Kai supranti, kad sveikata, švietimas ar viešasis saugumas staiga tampa prekybos susitarimų objektais ir kad bus privatizuoti, o jų reguliavimas bus panaikintas, pradedi įtarti, kad susitarimas atneš naudos tik keliems subjektams, bet žalos padarys daugeliui. Norėčiau įspėti tuos žmones, kurie mėgina apeiti Europos Parlamentą, siūlydami tokio pobūdžio susitarimą.

Antras dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, būtų toks: jei susitinkame ir deramės su ilgalaikiu partneriu, turime paliesti ir kai kuriuos nemalonius klausimus. Manau, kad tokio pobūdžio diskusijos ir susitarimas turėtų apimti ir ruonių žudynių klausimą. Šiuo klausimu siekiama ne ką nors paerzinti, o aiškiai išsakyti Europos poziciją ir rasti sprendimą, kuris nutrauktų pasibaisėtiną pasipelnymą mažų gyvūnų sąskaita.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Kolegos, Sebastian Bodu šiandien negalėjo atvykti į Strasbūrą, todėl kalbėsiu jo vardu.

Šiuo metu 39 mln. Europos piliečių iš Rumunijos, Čekijos ir Bulgarijos negali keliauti į Kanadą be vizų. Daugiau nei pusę šio skaičiaus – 22 mln. – sudaro rumunai. Vizų sistemos vykstantiems į Kanadą išlaikymas, kaip ir JAV vizų sistemos atveju, sukuria tokią padėtį, kad kai kurie europiečiai tampa antrarūšiais piliečiais.

Europos piliečių judėjimo laisvė privalo būti traktuojama vienodu pagrindu. Vizų klausimas daro įtaką Europos Sąjungos ir Kanados santykiams. Per ankstesnius aukščiausiojo lygio susitikimus Pirmininkas J. M. Barroso ragino priimti rezoliuciją šiuo klausimu. Šį klausimą reikia ir toliau kelti.

Rumunijos atveju 2004–2008 m. laikotarpiu atmestų vizos prašymų Rumunijos piliečiams procentinė dalis sumažėjo nuo 16 proc. iki 5 proc. Apytiksliai 200 tūkst. rumunų gyvena Kanadoje, didžioji dauguma jų atvyko į šalį dėl oficialios Kanados valstybės imigracijos sistemos. Nesuprantu, kodėl Kanada laikosi skirtingo požiūrio. 2009 m. vizos panaikintos Europos šaliai, kuri net nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Aiškinta, kad daugelis piliečių, kilusių iš tos valstybės, jau ir taip gyvena Kanadoje.

Be to, manau, kad vizų panaikinimas gali būti vėl naudingas Čekijai. Nurodytos pakartotinio vizų įvedimo priežastys negali tapti veiksniu kitoms šalims pakartotinai įvesti vizas. Europos Parlamentas įtraukė vizų klausimą į ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę. ES privalo išlaikyti savo poziciją, kurią priėmė 2009 m. spalio mėn., t. y. taikyti solidarumo sąlygą, jeigu iki 2010 m. pabaigos šis klausimas nebus išspręstas.

Pirmininko pavaduotoja C. Ashton, jeigu pasieksite, kad vizos būtų panaikintos valstybėms narėms, tai bus vienas didžiausių laimėjimų jūsų darbe. Linkiu jums visapusiškos sėkmės.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Kanada – viena iš seniausių ir artimiausių Europos Sąjungos sąjungininkų nuo 1959 m. Vis dėlto, mūsų bendradarbiavimas visada turi būti grindžiamas bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba.

Kanada – viena iš dešimties didžiausių pasaulio teršėjų ir vienintelė, kuri, nors ir pasirašė bei ratifikavo Kioto protokolą, vėliau viešai paskelbė, kad neketina vykdyti savo teisinių įsipareigojimų. Užuot sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį 6 proc., palyginti su 1990 m., Kanados išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 26 proc. Pagrindinė priežastis – gudroninio smėlio gavyba. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekis, išgaunant gudroninį smėlį, yra 3–5 kartus didesnis negu išgaunant naftą ar gamtines dujas tradiciniu būdu. Gudroninio smėlio gavybai taip pat reikia nuo dviejų iki penkių barelių vandens vienam išgaunamam gudroninio smėlio bareliui. Be to, panaudotas vanduo virsta įvairiomis atliekomis, kurios kelia grėsmę ir biologinei įvairovei, ir vietiniams gyventojams. Dėl šios gavybos naikinami ir borealiniai miškai, kurie yra vieni iš didžiausių anglies absorbentų šioje planetoje. Iki 2020 m. gudroninio smėlio gavybos metu turbūt bus išmesta daugiau teršalų negu Austrijoje ir Airijoje. Ekologinėms subsidijoms Kanada skiria vos 77 USD vienam žmogui, palyginti su Korėja, kuri skiria 1 200 USD, Austrija – 420 USD ir JAV – 365 USD.

Borealinių miškų apsaugos užtikrinimas ypač svarbus, taip pat svarbu paraginti Kanadą laikytis tarptautinių susitarimų, kuriuos kartu pasirašėme, tačiau kuriuos vienašališkai vykdome tik mes. Tai turėtų būti bet kokio tolesnio bendradarbiavimo pagrindas.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Nuo 1959 m. Kanada – viena iš artimiausių ir pastoviausių Europos Sąjungos partnerių. Džiaugiuosi, kad valdant dabartinei dešiniųjų pažiūrų administracijai, ekonominė padėtis Kanadoje pagerėjo, nes to šalyje nebuvo per ankstesnes kadencijas.

Gerėjanti ekonominė padėtis ir stiprėjantis Kanados doleris, kurie lemia augančią Kanados piliečių gerovę, davė teigiamą ženklą ir kitoms šalims, sukurdami palankias sąlygas ne tik politinio, bet ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrai. Manau, kad per ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje bus padaryta konkreti pažanga, derantis dėl sudėtingo ekonominės partnerystės susitarimo.

Kanada – vienuolikta pagal dydį ES prekybos partnerė, sudaranti iki 1,7 proc. visos Sąjungos užsienio prekybos, ES – antra pagal dydį investuotoja Kanadoje, o Kanada – ketvirta pagal dydį investuotoja ES.

2008 m. bendra prekių vertė siekė beveik 50 mlrd. EUR, o paslaugų vertė sudaro beveik 20,8 mlrd. EUR. Prekių ir paslaugų prekybos tarp ES ir Kanados liberalizavimas, kartu su geresnėmis galimybėmis patekti į rinkas, padės pagyvinti ir sustiprinti dvišalę prekybą, kuri, be abejonės, duos akivaizdžios naudos ir ES, ir Kanados ekonomikai.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, šiuo metu bendroje ES vizų politikoje susiduriame su sunkia problema, nes per pastaruosius dešimt mėnesių Kanada įvedė vizų režimą Čekijos piliečiams. Kanada, taikydama vienašališkas priemones Čekijos atžvilgiu, taip pat nepriimtinai ignoravo ES institucijas, atsakingas už bendrą vizų politiką. Taigi iškilo grėsmė valstybės narės piliečių teisėms ir ES institucijų, kurios saugo šias teises, prestižui. Precedento neturintys Kanados vyriausybės veiksmai ES valstybės narės atžvilgiu tapo solidarumo išbandymu visai ES.

Čekijos piliečiai tvirtai tiki, kad Europos Komisija imsis valstybės narės ir jos teisėtų interesų gynėjos ir atstovės vaidmens. Artėjantis ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas, per kurį turėtų būti diskutuojama vizų klausimu, suteiks nepakartojamą galimybę tą padaryti. Pats laikas imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų pasiektas persilaužimas šiose ilgose ir užsitęsusiose derybose. Džiaugiausi, kai 2009 m. spalio mėn. Komisija patvirtino pranešimą, kuriame ragino Kanadą atidaryti vizų skyrių Prahoje ir sudaryti vizų režimo panaikinimo grafiką. Kanada įvykdė pirmą reikalavimą, o antrojo reikalavimo nevykdo iki šiol, todėl nei Europos Komisija, nei Taryba neturėtų tenkintis iki šiol padaryta pažanga. Kanadai daromas spaudimas neturi būti mažinamas, o priešingai – didinamas. Šiomis aplinkybėmis norėčiau paraginti Komisiją padaryti aiškų pareiškimą dėl jos įsipareigojimo taikyti, jeigu nebus pasiekta pakankama pažanga, atsakomąsias priemones, apimančias vizų režimo įvedimą Kanados pareigūnams ir diplomatams.

Tvirtai manau, kad turime liautis vilkinti šio klausimo sprendimą. Čekijos piliečiai iš ES institucijų tikisi ne gražių pažadų ir užjaučiančių šnekų, o konkrečių, į tikslą nukreiptų veiksmų. Mano nuomone, šiuo metu kamuolys yra Komisijos ir, visų pirma, Pirmininko J. M. Barroso, kuris bus pagrindinis Kanados ministro pirmininko derybų partneris aukščiausiojo lygio susitikime, rankose. Jei nesugebėsime pradėti veikti pasitikėdami savimi ir veikti valingai Kanados vyriausybės atžvilgiu, visos mūsų pastangos neteks galios, ir tai baigsis tuo, kad Čekijos piliečių pasitikėjimas Europos institucijomis gerokai sumažės. Tokiu atveju mūsų kalbos apie Europos solidarumą jiems bus viso labo tušti plepalai.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, kaip delegacijos santykiams su Kanada narys norėčiau pabrėžti, kad Kanada ir ES puoselėja bendras vertybes. Mūsų bendros vertybės sudaro mūsų visuomenės struktūros pagrindą, ir šiuo atžvilgiu jos yra itin svarbios. Turime labiau naudotis šiuo bendru pagrindu, kad prisiimtume bendrą atsakomybę už pagrindinių sąlygų pasauliniu mastu restruktūrizavimą. Mūsų glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai ir pagarba daugiašališkumui, įskaitant pritarimą Jungtinių Tautų Chartijai, sudaro mūsų partnerystės pagrindą. Turime pagerinti ir sustiprinti mūsų santykius įvairiais lygmenimis, visų pirma, žinoma, politikos lygmeniu.

Susitarimas, kurį šiandien svarstome, bus pirmasis toks susitarimas, pagrįstas naująja sutartimi, ir Komisija turėtų į tai atsižvelgti. Pagrindiniai reikalavimai, kurie turi būti taikomi priimant sėkmingus sprendimus dėl šio susitarimo – tai skaidrumas, bendradarbiavimas ir Parlamento įtrauktis. Šiose diskusijose iškelti du svarbūs klausimai. Vienašalės vizų taisyklės Čekijos piliečiams yra nepriimtinos ir turėtų būti panaikintos. Kanados kritika dėl griežtų taisyklių dėl produktų iš ruonių pardavimo yra ženklas, kuris reiškia tai, kad privalo keistis Kanada, o ne mes.

Vis dėlto, vienas iš ES ir Kanados susitarimo tikslų – dirbti kartu, siekiant sukurti tokią prekybos zoną, kuri būtų stipresnė už Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (angl. NAFTA) zoną. Kalbama ne tik apie ekonominį bendradarbiavimą, bet ir apie aiškų ženklą, kad protekcionizmas yra nepriimtinas. Palankus sutapimas, kad Joe Biden kalbės Europos Parlamente Briuselyje tą pačią dieną, kai vyks ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas, nes veiksmingas, profesionalus bendradarbiavimas su abiem Šiaurės Amerikos žemyno dalimis yra mums svarbus, ir kartu norime prisiimti daugiau atsakomybės pasaulyje.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Baroniene C. Ashton, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Achilo kulnas, siekiant sėkmingai ratifikuoti ES ir Kanados susitarimą, yra vienašališkas vizų režimas Čekijai, Rumunijai ir Bulgarijai, nes tai sukuria nepriimtiną antrarūšės pilietybės formą ES. Ne tik kitos šalys, rodančios solidarumą su mumis, bet ir daugelis Europos Parlamento narių turės visišką teisę sukliudyti šio susitarimo ratifikavimui, jeigu Kanada neįvykdys pažado sugriežtinti savo silpną prieglobsčio politiką, kuri laikoma vizų režimo panaikinimo prielaida. Baroniene C. Ashton, gal galite pasakyti, ar atkreipėte Kanados dėmesį į tai, kad nepriimtina, jeigu valstybė atideda kilnaus prieglobsčio įstatymo, kuriuo piktnaudžiauti šiuo metu sudarytos galimybės, sugriežtinimą iki 2013 m., ir kad ji privalo kuo greičiau pakeisti įstatymą, turint galvoje bendras vertybes ir gerus ekonominius santykius su Europos Sąjunga, kurio nuostatos bus įtrauktos į naująjį prekybos susitarimą? Ponia pirmininko pavaduotoja, ar laikote prioritetu iškelti klausimą dėl galutinio termino atkėlimo aukščiausiojo lygio sustikime su Kanada po dviejų savaičių ir pasiekti, kad prieš pasirašant susitarimą su Kanada būtų panaikintas vizų režimas? Jei taip nėra, ar suprantate, kad yra galimybė, jog šis svarbus susitarimas gali būti nepatvirtintas čia, Europos Parlamente, nes mes neketiname taikstytis su tokiu Kanados elgesiu trijų ES valstybių narių atžvilgiu?

Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti milijonų piliečių vardu už jūsų solidarumą ir palankiai įvertinti tai, kad jūsų bendros rezoliucijos projektas, dėl kurio balsuosime Briuselyje, apima aiškų raginimą pakeisti Kanados prieglobsčio sistemą ir kuo greičiau panaikinti vizų režimą beveik 50 mln. Europos piliečių.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, vyriausioji įgaliotine, ponios ir ponai, manau, kad svarstymai ir diskusijos šiuose rūmuose suteikia didelės galios veiksmams, turint omenyje gegužės mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Nėra net menkiausios abejonės dėl minčių, kurias visi išsakė: mūsų santykių su Kanada reikšmė, partnerystė ir mūsų bendrų vertybių su didžia demokratine valstybe, su kuria bendradarbiauti turime strateginį poreikį, svarba.

Vis dėlto, iškelti keli klausimai, kurie, mano nuomone, ir remiantis jums suteiktu mandatu šiuose rūmuose absoliučiai privalo būti sprendžiami ir, jei įmanoma, išspręsti, nes baigiantis dienai svarbiausia ne mūšis, o sprendimai.

Pirmas klausimas susijęs su poreikiu pabrėžti abipusiškumo principą laisvo Kanados ir Europos piliečių judėjimo atžvilgiu. Nesu nei čekas, nei rumunas, nei bulgaras, ir kiti kolegos rumunai jau kalbėjo prieš mane, tačiau vis tiek kaip Europos pilietis jaučiuosi apgautas dėl savo teisių, jei Europos piliečiai negali laisvai judėti Kanadoje. Kalbu paskubomis, ir jūs, pone pirmininke, tikriausiai mane suprantate, tačiau pakartosiu, kad vertėjai galėtų išversti: vis tiek jaučiuosi apgautas, jeigu kiti piliečiai iš kitų Europos valstybių negali laisvai vykti į Kanadą, kai Kanados piliečiai gali laisvai judėti visose Europos šalyse.

Pereikime prie ruonių žudymo klausimo: visada šiurpstame, kai televizijose programose arba spaudoje išvystame žiaurius ir siaubingus veiksmus, atliekamus medžioklės tikslais: šiame Parlamente turime galimybę išreikšti savo nuomonę, ir manau, kad užuot liūdėję ir protestavę turime imtis veiksmų.

Mūsų santykiai su didžia demokratine šalimi Kanada turėtų leisti mums iškelti problemas ir reikalauti moratoriumų. Dėkoju baronienei C. Ashton už veiksmus, kurių ji imsis ir apie kuriuos praneš šiame Parlamente, pradedant aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris vyks gegužės mėn.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja, ponios ir ponai, dėl artėjančio ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo norėčiau paminėti vieną iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama ES. Tai solidarumo principas. Šios vertybės privalo būti laikomasi bet kokiomis sąlygomis, jei ES nori išlaikyti savo piliečių pasitikėjimą, net ir tais atvejais, kai sprendžiama tik vienos valstybės narės problema. Kaip jau minėta, 2009 m. liepos mėn. Kanada įvedė vizų režimą Čekijos piliečiams. Čekijos prašymu, santykių su Kanada klausimas dėl vizų įtrauktas į vasario mėn. vykusio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimo darbotvarkę. Per susitikimą solidarumą su Čekija išreiškė Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Slovakija, taip pat labai aiškiai tai pabrėžė Tarybai pirmininkaujanti Ispanija. Komisija taip pat išreiškė solidarumą, nors nepriėmė jokių konkrečių sprendimų, net ir po derybų ekspertų grupėse. Laikas bėga ir neabejotinai ne ES ir ne jos piliečių naudai. ES piliečiams iš Čekijos sunku patikėti, kad reikės laukti, kol bus priimtas naujas Kanados prieglobsčio įstatymas, kuriuo remiantis bus galima panaikinti vizų režimą, o artimiausias realus terminas yra 2013 m. Todėl šiomis aplinkybėmis jie tikisi realios pagalbos iš ES. Jei dažnai kalbame apie piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis krizę, ieškokime priežasčių ir požiūryje, kuris, deja, kol kas nepasižymi visišku solidarumu.

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, manau, kad Vyriausioji įgaliotinė palankiai įvertins kanadiečių diplomatinius įgūdžius, nes iš jų galime daug ko pasimokyti. Paskutinėje konferencijoje dėl prekybos nykstančiomis rūšimis (CITES) jie susivienijo su sąjungininkais japonais, kad visokeriopai sužlugdytų mūsų pastangas įvesti draudimą prekiauti paprastaisiais tunais.

CITES konferencija buvo panaši į Kopenhagoje vykusią konferenciją dėl klimato kaitos, kurioje ES pozicija buvo neaiški. Užuot diskutavę su kitais, regis, sugaišome daug laiko diskutuodami tarpusavyje, ir viskas baigėsi tuo, kad likome visiškai sutriuškinti.

Japonai su kanadiečiais sąjungininkais kelis mėnesius rengė raundus, ieškojo bičiulių ir siekė įgyti šiek tiek įtakos, kad gautų balsus, kurių jiems reikėjo, ir pasiektų pageidaujamų rezultatų. Viskas baigėsi tuo, kad buvome nenuoseklūs, neorganizuoti ir silpni.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys pabrėžė, kad tai privalo daugiau niekada nepasikartoti. Jis pasiryžęs siekti pokyčių. Vis dėlto nuolat dalyvaujame panašaus pobūdžio konferencijose visame pasaulyje, todėl turime užtikrinti, kad būtų išnaudoti visi diplomatiniai Europos Sąjungos įgūdžiai, siekiant sukurti perspektyvią strategiją, kad veiksmingai naudotume savo išteklius ir nustotume siekti mažiau, negu galime.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti vieną labai svarbią problemą šiose derybose dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Kanados teisės profesorių ir Harvardo universiteto atstovų kritiškos pastabos rodo, kad dėl planuojamo susitarimo gali tekti visiškai pakeisti Kanados autorių teisių, patentų ir prekių ženklų įstatymus.

Viena vertus, kanadiečiai mano, kad jų šalies suverenitetas ir jų teisė naudotis savo intelektine nuosavybe yra apribojami. Tačiau, kita vertus, griežtos ir tikslios taisyklės, kuriomis reguliuojamos apsaugos priemonės prieš kopijavimą, ir šios apsaugos taikymo srities išplėtimas, įtraukiant filmus, yra labai svarbus dalykas.

Man atrodo itin svarbu įtraukti interneto klausimą į bet kokias diskusijas dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, nes neįmanoma apsaugoti intelektinės nuosavybės internete, nesant tarptautinių susitarimų. Palaikau konkretų draudimą filmuoti vaizdo kameromis kino teatruose. Tai turėtų būti taikoma Kanadoje. Tačiau svarbu surasti aukso vidurį. Turime palaikyti intelektinės nuosavybės apsaugą, tačiau prieštarauti visapusiškai priežiūrai ir persekiojimui internete.

Be abejo, būtina atsižvelgti į tai, kad Kanados teisės tradicija ir teisinė sistema yra kitokia. Šią problemą labai sunku išspręsti, bet tikiuosi, kad sugebėsime rasti veiksmingą sprendimą.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, labiausiai turėtume rūpintis pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač per ekonomikos krizę. Šios įmonės sukuria darbo vietas dviem trečdaliams visų darbuotojų ir sudaro 80 proc. mokestinių įplaukų. Todėl ypač svarbu, kad vykdant viešuosius pirkimus, didžiausias dėmesys būtų skiriamas galimybei perduoti viešąsias sutartis mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be abejo, šiame susitarime taip pat būtina adekvačiai atsižvelgti į technines taisykles, kitaip tariant, į priemones, skirtas prekybai palengvinti. Norėčiau sužinoti, ar susitarta su Pasaulio prekybos organizacija įtraukti pagrindinius Dohos derybų principus į šį laisvosios prekybos susitarimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nare, oro transportas būtinas, kad Europos Sąjunga ir Kanada suartėtų, palengvinant prekių ir žmonių pervežimą. ES ir Kanados oro transporto susitarimas, pasirašytas 2009 m. gruodžio 18 d., ir Europos Sąjungos ir Kanados susitarimas dėl civilinės aviacijos saugos, pasirašytas Prahoje 2009 m. gegužės 6 d., yra du svarbūs Europos Sąjungos ir Kanados transatlantinio dialogo elementai. Pirmas susitarimas galioja laikinai, kol bus ratifikuotas. Taryba kol kas negavo jokio pranešimo šiuo klausimu.

Antras susitarimas laikinai negalioja. Taryba privalo išsiųsti pasiūlymą Tarybai, kuri priimtų sprendimą, ir susitarimo tekstą Europos Parlamentui, kad šis pareikštų savo nuomonę.

Atsižvelgdama į oro transporto svarbą Europos Sąjungos ir Kanados bendradarbiavimui, norėčiau paklausti jūsų, Pirmininko pavaduotoja, kada tinkamai įsigalios abu Europos Sąjungos ir Kanados susitarimai?

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, Kanada – artima sąjungininkė, tačiau ES privalo būti kritiška bičiulė, jeigu reikia. Kanados laimėjimai klimato kaitos srityje yra nedideli, ir ji sudarė kliūčių per Kopenhagos derybas. Didelį susirūpinimą kelia gudroninių smėlių pramonė, kaip minėjo K. Arsenis. Naftos išgavimui iš gudroninių smėlių išeikvojama daug daugiau energijos negu naftos gavybai iš kitų šaltinių, o tai irgi labai teršia vietos aplinką.

Atsižvelgiant į tai, kad Kanados vyriausybė šiuo metu itin stengiasi susilpninti Komisijos požiūrį dėl anglies matavimo, įgyvendinant Degalų kokybės direktyvą, ar galiu paklausti Vyriausiosios įgaliotinės, ar ji kels klausimą dėl gudroninių smėlių per aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijas?

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja–Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, tai buvo labai naudingos ir vertingos diskusijos, rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui. Gerbiami nariai palietė labai daug įvairių temų, ir aš itin pasistengsiu, kad abu pirmininkai – Komisijos Pirmininkas ir Tarybos Pirmininkas – kurie, be abejo, vadovaus Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimui, būtų visapusiškai supažindinti su visais iškeltais klausimais.

Esu labai dėkinga už tai, kad Parlamento nariai paslaugiai man teikė informaciją ir iškėlė klausimus apie tas sritis, apie kurias, turiu prisipažinti, žinau nedaug, pvz., oro transporto, kuriuo teks pasidomėti.

Norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį į dvi ar tris aptartas pagrindines sritis. Šiomis aplinkybėmis, regis, garbingi nariai laikosi bendros nuomonės, kad tai yra svarbūs santykiai. Galbūt tam tikras nepasitenkinimas, kurį pajutau šiuose rūmuose, atsirado dėl to, kad pripažįstame Kanados ir bendrų mūsų puoselėjamų vertybių svarbą. Gerbiamų narių iš tų šalių, kurioms svarbus vizų klausimas, nepasitenkinimas visiškai suprantamas.

Pradėsiu nuo prekybos, nes šioje srityje atlikta daug įvairaus darbo. Esame teisūs, siekdami plataus užmojo prekybos susitarimo. Tai nebus lengva ir nuo pat pradžių – tiesą sakant, derybas dėl prekybos pradėjau aš – mes tą supratome, nes, atsižvelgiant į konkrečius ES ir Kanados interesus, tai niekada nebus lengvos derybos. Vis dėlto, abi šalys turėtų turėti didelius siekius.

Vienas iš pavyzdžių – intelektinės nuosavybės teisė. Esu labai suinteresuota, kad Kanada įtikintų turinti tinkamą režimą. Žinau, kad ji tą svarsto, kad iki šiol diskusijos ir raundai buvo ypač palankūs ir naudingi ir kad viskas klostosi gerai.

Sutinku, kad turime išsamiai informuoti Tarptautinės prekybos komitetą ir, kaip pažymėjo P. Bradbourn, tuos, kurie Kanadoje turi konkrečių interesų, nes jie taip pat turi aiškiai žinoti, kas vyksta. Kaip tik šiuo metu rengiamasi atlikti poveikio vertinimą, ir, be abejo, Parlamentas atliks savo vaidmenį, pritardamas ar atmesdamas susitarimą, kai šis galiausiai bus pateiktas. Parlamento vaidmuo čia labai aiškus ir svarbus.

Galėčiau pridurti tik du dalykus. Pirma, geras prekybos susitarimas iš tiesų atneštų mūsų piliečiams naudos. Tam jis ir skirtas. Jis užtikrintų, kad vartotojai turės didesnį pasirinkimą, o darbuotojai – didesnių galimybių. Turime užtikrinti, kad visais mūsų prekybos susitarimais būtų kuriamos realios galimybės visoje Europos Sąjungoje.

Dėl mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių didelę svarbą gerai suprantu, pateiksiu šiek tiek statistikos, kuri mane visada pribloškia, nes kartu yra labai įdomi. Tik 8 proc. visų mūsų mažųjų ir vidutinių įmonių užsiima prekyba, ir tik 3 proc. prekiauja už Europos Sąjungos ribų.

Visada maniau ir toliau manau, kad jei mums pavyktų padidinti šį skaičių ir sukurti galimybes, – viešieji pirkimai iš tiesų gali būti viena iš sričių, kurioje būtų suteiktos tokios galimybės, – tada mūsų mažosios ir vidutinės įmonės turėtų galimybę abiem kryptimis gauti naudos.

Keletas gerbiamų narių kalbėjo apie Arktį. Pastaruoju metu apie tai diskutavome Parlamente. Sutinku, kad tai labai svarbus klausimas, ypač todėl, kad jis susijęs su kitu svarbiu klausimu, kurį norėjau iškelti, prieš pradėdama kalbėti apie vizas. Turiu galvoje klimato kaitą.

Kiek tai susiję su mumis, Kanada priklauso tai grupei valstybių, kurios per Kopenhagos derybas, mūsų požiūriu, neleido mums pakankamai pasiekti. Galime ir toliau diskutuoti apie Kopenhagą, neabejoju, kad per kitus pokalbius su atsakingu Komisijos nariu tokių progų dar bus. Mums buvo įdomu, kad kovo 3 d. Sosto kalboje Kanados vyriausybė pareiškė, kad ji visiškai palaiko Kopenhagos susitarimą dėl klimato kaitos. Tai reikšminga ir, atsižvelgdami į aukščiausiojo lygio susitikimą, norime paskatinti ir paraginti Kanadą veikti su plačiais užmojais, ypač keliant taršos mažinimo tikslą 2020 m.

Tarptautinė anglies dioksido rinka labai svarbi, nukreipiant investicijas į mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, ir iš esmės tai, ko galime pasiekti dvišaliuose santykiuose, tai išskirti tuos strateginius klausimus, kurie susiję su investicijomis, ekologiškomis technologijomis ir bendradarbiavimu, mėginant palaikyti visas priemones, kurių privalome imtis, kad sušvelnintume klimato kaitos problemas.

Paskutinis klausimas, – jų buvo daug, bet norėjau aptarti tiesiog tris, – kurį, be abejo, norėjau iškelti, susijęs su vizomis. Tai ypač svarbu ir, kaip minėjo Parlamento nariai, atstovaujantys savo valstybėms narėms, yra trys valstybės narės, kurias tai iš tiesų palietė.

Dedama daug pastangų, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas ir išspręstas. Įvyko daug dialogų su Kanada, daug klausimų jau gerai pažįstami, ir Kanada dar turi išspręsti kai kuriuos klausimus dėl teisės aktų, kuriuos turės priimti ateityje. Gerbiami nariai visiškai teisūs, iškeldami šį klausimą, ir jis bus įtrauktas į diskusijas.

Prahoje įvyko antrasis ekspertų darbo grupės susitikimas, kuriame nagrinėti itin svarbūs Čekijai klausimai ir prie kurio prisidėjo Komisija, todėl ji visiškai įsitraukusi į šį procesą.

Atsižvelgsiu į gerbiamų narių nepasitenkinimą, kurio nepamiršiu ir pasibaigus šioms diskusijoms, kad nariai išreiškė būtinybę toliau ir greičiau dirbti, kad ši problema būtų išspręsta, ir suprasti tai, kas neabejotinai yra svarbiausia, kad tai ne dvišalis klausimas, o Europos Sąjungos ir Kanados klausimas, ir mes turime jį spręsti kaip tokį klausimą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks per pirmą mėnesinę sesiją gegužės mėn.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Šiuo metu 39 mln. Europos piliečių iš Rumunijos, Čekijos ir Bulgarijos negali vykti į Kanadą be vizų. Daugiau nei pusę šio skaičiaus, t. y. 22 mln., sudaro rumunai. Vizų režimo į Kanadą išlaikymas kai kuriems iš mūsų piliečių yra nepriimtinas, nes tai sukuria dvi Europos piliečių klases. Europos piliečių judėjimo laivė privalo būti traktuojama bendru ir vienodu pagrindu, nes vizų klausimas susijęs su ES ir Kanados santykiais, o ne su dvišaliais Kanados ir atitinkamų valstybių santykiais.

Rumunijos atveju, 2004–2008 m. laikotarpiu atmestų vizos prašymų Rumunijos piliečiams procentinė dalis sumažėjo nuo 16 iki 5 proc. Apytikriai 200 tūkst. rumunų gyvena Kanadoje, kai kurie jų atvyko į šalį dėl oficialios Kanados valstybės imigracijos sistemos. Tai viena iš priežasčių, kodėl sulaukiama tiek daug prašymų išduoti vizas. Europos Parlamentas įtraukė vizų klausimą į ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.

ES pozicija turi būti tokia, kad jeigu šis klausimas nebus išspręstas iki 2010 m. pabaigos, ji taikys solidarumo sąlygą. Vizų valstybėms narėms panaikinimas būtų pirmas Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai laimėjimas.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad vienas iš prioritetinių klausimų ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks gegužės 5 d. Briuselyje, darbotvarkėje turi būti vizų visiems Europos piliečiams panaikinimas, remiantis abipusiškumo principu ir siekiant panaikinti dabartinę diskriminaciją, neleidžiančią Rumunijos, Bulgarijos ir Čekijos piliečiams vykti į Kanadą be vizų.

Ši padėtis dar keistesnė, atsižvelgiant į tai, kad pernai Kanados valdžios institucijos panaikino privalomą reikalavimą taikyti trumpalaikes vizas piliečiams iš Kroatijos – šalies, kuri vis dar derasi dėl įstojimo į ES. Per pastaruosius keletą metų Rumunija padarė didelę pažangą, įskaitant tam tikrus svarbius kriterijus dėl vizų režimo panaikinimo. Nuolat mažėja atmestų vizos prašymų procentas, leistino buvimo šalyje laiko viršijimo atvejų ir prašymų suteikti prieglobstį skaičius.

Todėl vizų panaikinimas atspindėtų šią pažangą, jau nekalbant apie tai, kad vienodos procedūros taikymas Europos ir Kanados piliečiams padėtų sustiprinti abipusį pasitikėjimą.

(Posėdis trumpam sustabdytas.)

PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas