Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos žodiniais klausimais, kuriuos Komisijai uždavė pateikė Franziska Katharina Brantner ir Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE frakcijos vardu), Annemie Neyts-Uyttebroeck, Alexandra Thein, Ivo Vajgl, baronienė Sarah Ludford ir Leonidas Donskis (ALDE frakcijos vardu), Véronique De Keyser (S&D frakcijos vardu) ir Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL frakcijos vardu) dėl Izraelio nevyriausybinių organizacijų įstatymo projekto (O-0046/2010 - B7-0319/2010).

  Franziska Katharina Brantner, autorė. – Pone pirmininke, prijaučiu demokratijai ir prijaučiu Izraelio demokratijai. Kadangi man rūpi Izraelio demokratija, prieš vasarą pateikėme klausimą apie įstatymą, kuris būtų taikomas Izraelio NVO ir kuris primena mums jau girdėtus įstatymus, taikomus kituose mažiau demokratiškuose pasaulio kraštuose. Vienoje šio įstatymo dalyje rašoma apie NVO įtraukimą į politinių partijų registrą ir jų kaip neapmokestintų organizacijų statuso panaikinimą. Tai sukėlė mums daug nerimo.

Laimei pastebėjome, kad tai buvo pakeista ir panaikinta, bet įstatyme, deja, vis dėlto numatyta toliau didinti skaidrumą, susijusį su pinigais, gaunamais iš užsienio politinių organizacijų. Iš privačių donorų to paties nereikalaujama, ir tai mums kelia didelį nerimą, nes šį įstatymą palaikantys asmenys turi omeny konkrečiai Europos Sąjungą, kuri yra viena iš donorių.

ES yra vienas iš naujojo įstatymo taikinių, nes daugelis izraeliečių, kuriems nebūtinai patinka demokratija ar žmonių teisės, mano, kad ES remia NVO projektą, kuris nukreiptas prieš Izraelio interesus, iš esmės neapibrėždami, kokie tie interesai.

Esam giliai dėl to susirūpinę ir norėtume žinoti, ką, jūsų nuomone, tai reikštų ES skiriamam finansavimui? Kaip, jūsų nuomone, turėtume į tai reaguoti? Ir ar pagaliau negalime tikėtis, kad kiekvienam donorui, privačiam ar viešajam, iš Europos Sąjungos ar kitos šalies, būtų taikomos tos pačios skaidrumo taisyklės, kai reikalas susijęs su Izraelio NVO?

  Annemie Neyts-Uyttebroeck, autorė. – Pone pirmininke, kadangi aš taip pat pasirašiau žodinį klausimą Komisijai dėl naujojo Izraelio „NVO skaidrumo įstatymo“– kaip jį vadina Izraelio NVO, pasiskelbusi NVO stebėtoja, – įstatymas pastebimai sušvelnintas, kaip ką tik paaiškino Franziska Brantner. Mano frakcija ir aš pats sveikiname šiuos pakeitimus. Jau nereikalaujama, kad visi subjektai, gaunantys užsienio finansavimą politinei veiklai Izraelyje vykdyti, būtų įtraukti į politinių partijų registrą. Šioms organizacijoms, atrodo, jau negresia pavojus prarasti neapmokestintų organizacijų statusą, o pažeidus įstatymą būtų baudžiama bauda.

Kaip minėjau, šie pokyčiai sveikintini. Izraelio valdžiai ir daugeliui Izraelio NVO mūsų reakcija į pirmąjį įstatymo variantą galėjo ir nepatikti, bet, kaip įsitikinome, mūsų veiksmai turėjo poveikį.

Tačiau dabartinio projekto tikslas vis dėlto kelia nerimą. Pirma, atrodo siekiama įbauginti ES ir valstybes nares. Informaciniame pranešime, kurį gavome iš mano jau minėtos NVO (Izraelio NVO stebėtoja), rašoma (cituoju): „ES ir valstybės narės kiekvienais metais neskaidriais būdais nukreipia dešimtis milijonų eurų labai siaurai politizuotų Izraelio NVO grupei. Tokių lėšų, kokias Europos valstybės skiria NVO, kad padarytų poveikį Izraelio politikų ir visuomenės diskusijoms, neturi analogo kitų demokratinių valstybių santykiuose. Todėl Izraelio demokratiniam procesui labiausiai reikia didesnio skaidrumo, susijusio su užsienio vyriausybių finansavimu – visuomenė taip pat turi teisę žinoti“.

Nėra reikalo sakyti, kad nemažai tokių tvirtinimų visiškai nepagrįsti, bet jie daug ką atskleidžia. Jie rodo, koks stiprus Izraelio viešosios nuomonės formuotojų ir ES tarpusavio nepasitikėjimas, todėl turime kažką daryti. Jie taip pat atskleidžia, kad svarbūs Izraelio viešosios nuomonės segmentai jaučiasi apsupti priešų; tai taip pat kelią nerimą. Abu elementai dar labiau apsunkina taikaus sprendimą Artimuosiuose Rytuose priėmimą. Noriu paklausti jūsų, Komisijos nary, ką ketinate daryti, kad padėtis pagerėtų?

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Pone pirmininke, teisėjo Goldstone'o ataskaitos rezultatai netikėti.

Buvo norima nustatyti tiesą apie galimus karinius nusikaltimus, padarytus per 2008 m. gruodžio mėn. pradėtą operaciją „Lydytas švinas“ (Operation Cast Lead), kuri sukėlė protestus Izraelyje. Teisėjas Goldstone buvo puolamas asmeniškai, o NVO, išdrįsusios duoti parodymus, tapo taikiniais. Tuoj po šio triukšmo žiniasklaidoje pasirodė keletas įstatymo projektų, skirtų toliau kontroliuoti NVO ir silpninti pasipriešinimą vyriausybės politikai.

Tarp minėtų įstatymo projektų buvo ir projektas dėl NVO, kurio pirminiame variante buvo reikalaujama laikyti jas politinėmis organizacijomis ir todėl neatleisti nuo mokesčių.

Antra, įstatymo projektas dėl Izraelio prekių, netgi prekių iš gyvenviečių, boikoto kriminalizavimo, įskaitant užsienio vyriausybės, organizacijos ar piliečio propaguojamus boikotus. Paprastais žodžiais tariant, jei Prancūzijos pilietis internete ragina boikotuoti prekes iš gyvenviečių, taip pat bus pasielgta ir jos atžvilgiu.

Trečia, įstatymo projektas dėl universaliosios jurisdikcijos, kuria Izraeliui suteikiama kompetencija priimti sprendimus šiuo klausimu.

Rengiami įvairūs kiti įstatymo projektai, kuriais suvaržoma žodžio arba judėjimo laisvė. Neįmanoma jų išvardyti, bet jie visi panašūs ir kelia nerimą. Tai tiesioginis laisvės puolimas prieš žodžio laisvę, kuri yra neatimama žmogaus teisė ir būtina demokratijos išdava.

Tai, kad Knesetas padarė tokius NVO įstatymo projekto pakeitimus, kurie jau beveik priimtini ir pačioms NVO, yra gerai. Reikia tikėtis, kad tas pats bus padaryta ir su kitais įstatymų projektais, ypač įstatymo dėl boikotų, kuris rugsėjo 15 d. bus pateiktas Knesetui pirmajam svarstymui.

Noriu atkreipti Komisijos dėmesį į tokį dalyką: jei mes jau nebegalime pasakyti, kad neteisėtai (nesilaikant mūsų susitarimų sąlygų) įvežtų prekių negalima pirkti Europoje, tai tarsi draustume patarimą nepirkti, pvz., padirbtas prekes arba vogtus laikrodžius ant turgaus prekystalio. Parlamentas atidžiai kontroliuos šį reikalą.

Šiuo atžvilgiu norėčiau Europos paklausti: koks mūsų, europiečių, vaidmuo šiame Izraelio–Palestinos taikos procese? Kur buvo mūsų vyriausiasis įgaliotinis? Kur mūsų vieta šiame svarbiame procese?

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, šių metų pradžioje Izraelio vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriame tiesiogiai suabejojama finansavimu, kurį Europos Sąjunga teikia Izraelyje veikiančioms NVO.

Aš pati kartu su kitais pasirašiau po šiuo klausimu ir džiaugiuosi, kad tai leidžia mums vertinti puikų Izraelio NVO darbą, diena iš dienos kovojant už taiką, demokratiją ir žmonių teises Izraelio valstybės teritorijoje apskritai. Izraelio ir Palestinos konflikte šios NVO pernelyg pamirštamos, nors jos, kaip jau esu sakęs, atlieka nepaprastą darbą ir patiria nemažai įžeidinėjimų.

Izraelio vyriausybė, spaudžiama, ypač mūsų, šiek tiek atsitraukė, bet savo politikos krypties nepakeitė. Iš tikrųjų Izraelio valdžia siekia įdiegti tikrą teisinį arsenalą, kad išvengtų jų politikos kritikos, įskaitant sklindančią iš užsienio.

Aš taip pat atkreipiu dėmesį į nuostatas, kuriomis siekiama uždrausti boikotuoti, dar blogiau, nuostatą, leidžiančią suabejoti universaliosios jurisdikcijos principu, įtrauktu į daugelį tarptautinių sutarčių, kurias pasirašęs Izraelis. Tačiau žinome, kad Izraelis, déjà, kartais laikosi „kintamos geometrijos“ požiūrio į tarptautinę teisę. Iš tikro mes žinome, kad šie pasiūlymai – tai Izraelio vyriausybė reakcija į Goldstone’o ataskaitą.

Gerb. Komisijos nary, Europos Sąjunga sukūrė privilegijuotą partnerystę su Izraeliu, kuri neleidžia nieko ginčyti. Tačiau mus atrodo, kad yra ribos. Mes turime padaryti galą Izraelio vyriausybės užsipuldinėjimus NVO, kurios kritikuoja jos politiką ir reikalauja besąlygiškai atšaukti minėtus pasiūlymus, nedarančius garbės valstybei, kuri tvirtina esanti demokratinė, atžvilgiu.

Ar galite mums garantuoti, kad, net ir priėmus šį teisės aktą (nors aš viliuosi, kaip taip neatsitiks), Europos Sąjunga vis tiek ir toliau besąlygiškai finansuos šias Izraelio NVO? Ar galite mums pasakyti, ką ketina daryti Komisija, kad įtikintų vyriausybę atšaukti minėtas priemones ir užtikrinti teisę laisvai burtis į asociacijas, kuri yra pagrindinis demokratijos ramstis? Ar galite mus patikinti, kad, kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą, į Izraelį bus paskirti už žmogaus teises atsakingi ryšių palaikymo pareigūnai, kad NVO turėtų tarpininkus vietoje.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį atvirose ir demokratinėse visuomenėse. Izraelis neabejotinai turi laisvos, atviros ir energingos pilietins visuomenės, tradicijas – visuomenės, kuri atlieka teigiamą vaidmenį daugelyje sektorių, įskaitant žmogaus teisių stebėseną ir Izraelyje, ir okupuotose Palestinos teritorijose, aplinkosaugos bei kultūros problemų išryškinimą.

ES daugelį metų bendradarbiauja su Izraelio nevyriausybinėmis organizacijomis ir labai suinteresuota tęsti šį vaisingą bendradarbiavimą, ypač dėl to, kad daugelis Izraelio NVO turi gerą vardą dėl jų aukšto lygio profesionalumą savo srityje. Būtent dėl to mes su nerimu sekėme Knesete vykstančias diskusijas apie įstatymą dėl „užsienio finansavimo atskleidimo“. Apie savo susirūpinimą ne kartą aiškiai pareiškėme Izraelio valdžiai.

Kaip išsamiai išdėstyta Komisijos Europos kaimynystės politikos pažangos ataskaitoje, pirmojoje įstatymo redakcijoje (vasario mėn.) nustatyti nauji pilietinės visuomenės veiklos reikalavimai, kurie, jei būtų priimti, labai trukdytų NVO veiklai Izraelyje.

Vasarą Kneseto nariai, vyriausybė ir pilietinės visuomenės atstovai aptarė naują, iš esmės pataisytą įstatymo variantą. Rugpjūčio mėn. per pirmąjį svarstymą Knesete buvo priimtas naujas projektas.

Paskutiniajame įstatymo projekte nuostatos dėl NVO apmokestinimo panaikinimo ir įpareigojimo įsiregistruoti politinių partijų sąraše įtraukimo atidėtos. Tai, žinoma, labai sveikintini pakeitimai.

Tačiau NVO nustatytas įpareigojimas pranešti, mūsų manymu, būtų pernelyg griežtas dar ir dėl to, kad dabartiniai administraciniai reikalavimai, keliami Izraelio NVO, jau pakankamai užtikrina viešojo finansavimo skaidrumą. Be to, šie naujieji skaidrumo kriterijai būtų taikomi tik užsienio valstybių finansavimui, o privačių užsienio šaltinių nereikėtų atskleisti, kaip buvo teisingai pabrėžta. Toks požiūris būtų diskriminuojantis užsienio viešųjų finansuotojų atžvilgiu, įskaitant ES finansuotojus.

Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų plane Izraelis ir Europos Sąjunga susitarė vesti nuolatinį dialogą pilietinės visuomenės klausimais ir skatinti Izraelio ir ES pilietinių visuomenių ryšius. Paskutinį kartą rugsėjo 2 d. susitikusi ES ir Izraelio žmogaus teisių darbo grupė taip pat išsamiai NVO finansavimo klausimą.

Ateinančiais mėnesiais įstatymas ir toliau bus aptariamas bei svarstomas Knesete. Mes ir toliau atidžiai seksime eigą.

  Hans-Gert Pöttering, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Š. Füle, ponios ir ponai, pasiūlytas teisės aktas dėl Izraelyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) sukėlė mums daug nerimo. Esame susirūpinę, kad gali būti smarkiai apribota NVO galimybė veikti Izraelyje.

Europos Parlamento komitetų pirmininkų delegacijai lankantis Jeruzalėje (joje dalyvavau kaip Artimųjų Rytų darbo grupės pirmininkas) mūsų kolegoms Knesete išreiškėme savo nerimą, ypač per labai pozityvų susitikimą su ministro pirmininko pavaduotoju Danu Meridoru. Norėčiau, kad tokių sumanių, šaltakraujiškų žmonių kaip Dan Meridor vaidmuo visuomenėje būtų iškilesnis nei, sakykim, užsienio reikalų ministro, kurio pozicijai visai nepritariame.

Kaip kalbėjo visi pranešėjai, projekte kažkiek patobulintas. Labai pritariu Š. Füle’s žodžiams, bet į kai kuriuos klausimus dar reikia atsakyti. Visada, kai įvedami apribojimai žmogaus teisių organizacijų ir kitų NVO užduotims ir įtakos sričiai, turime kalbėti taip, kad mus išgirstų. Teisės aktas dar nepriimtas, manoma, kad sprendimas bus priimtas per Kneseto posėdį spalio mėn. Ketiname ir toliau atidžiai stebėti padėtį.

Kaip nuoširdus Izraelio draugas norėčiau pasakyti, kad Izraelio vyriausybė ir Izraelio Parlamentas turi būti traktuojami taip, kaip ir bet kuri kita vyriausybė ar parlamentas. Izraelis pagrįstai teigia, kad jų šalis demokratiška. Todėl jis turi priimti kritiką, kai mus atrodo, kad kritikuoti reikia.

Dar norėčiau pridėti, kad nesuprantu, kodėl Izraelio ambasada Briuselyje vakar padarė pareiškimą, sakydama, kad šiandien mes svarstome neegzistuojančią temą ir kad diskusijos neturėtų vykti dėl taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.

Norėčiau kreiptis į Izraelio vyriausybę ir aiškiai pasakyti, kad mes nepritariame nė vienam Irano prezidento pareiškimui dėl Izraelio saugumo, nepritariame bet kokios rūšies terorizmui ir kad jei Hebrone bus žudomi izraeliečiai, griežtai tai pasmerksime. Tačiau turime Izraeliui pasakyti ir tai, kad po rugsėjo 26 d. gyvenvietės neturi būti atstatomos. Užuot atstatęs gyvenvietes, Izraelis turi dėti pamatus tolesniam taikos procesui. Izraeliui šioje srityje tenka didžiulė atsakomybė; labai tikimės, kad taika bus tvirta ir ilgai trunkanti, o Izraelis ir Palestina jai stojus turės tvirtas ir saugias sienas. Svarbus ir izraeliečių, ir palestiniečių garbingumas.

(Plojimai)

  Richard Howitt, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tokią savaitę, kai atnaujinamos tiesioginės taikos derybos, ir tokią dieną, kai prasideda žydų Naujieji metai, – visiems Europos ir pasaulio žydams linkiu shana tova, – man labai gaila, kad Izraelio Knesetas vis dar ketina nustatyti apsunkinančius ir nepriimtinus su atskaitomybe susijusius apribojimus žmogaus teisių organizacijoms, gaunančioms lėšas iš užsienio, įskaitant Europos Sąjungą.

Iš NVO (kurioms šie suvaržymai skirti) narių, dirbančių Artimųjų Rytų darbo grupėje ir Parlamento žmogaus teisių pakomitetyje, sužinojome, kad jie bona fide vykdo su žmogaus teisėmis susijusią veiklą, bet yra įžeidinėjami ir kaltinami politiniu šališkumu.

Panašūs tarptautinės pagalbos žmogaus teises ginančioms NVO apribojimai taikomi Birmoje, Tunise ir Ruandoje. Jie neturėtų būti įvesti tokioje šalyje kaip Izraelis; jie prieštarauja Izraelio įsipareigojimams remti laisvę burtis į asociacijas pagal tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.

Abiejose Artimųjų Rytų konflikto šalyse per maža balsų, pasisakančių už taiką ir žmogaus teises. O tuos, kurie atvirai pasisako, dažnai nustelbia kiti, siekiantys smurto.

Pliuralistinės demokratinės bendruomenės taikos ir stabilumo sąlygomis puoselėja pilietinę visuomenę, nors kartais jų žinią gali būti nelengva išgirsti. Kaip sakė George Orwell, „laisvė – tai teisė sakyti žmonėms tai, ko jie nenori išgirsti.“

  Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kalbėsiu apie Izraelio ambasadoriaus R. Curielio laišką Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkui.

Aš iš tikrųjų ketinau pritarti jo pareiškimui, kad mes turėtume būti pasirengę palaikyti skaidrumo principo taikymą organizacijų finansavimo srityje. To galėtume tikėtis čia, na ir Izraelyje taip pat.

Po to mano akys užkliuvo už vienos iš paskutinių laiško pastraipų, kurioje jis išreiškia pasipiktinimą tuo, kad pliuralistinė Izraelio pilietinė visuomenė lyginama su kitomis šalimis. Štai kaip jis rašo: „Pasirinkus šį neteisingą kelią, mums visiems gali tekti plačiau apsistoti ties pačios Europos įgaliojimais, dabarties ir praeities“. Jei tai ne nuoroda į holokaustą, tada nežinau, kas tai. Potekstė aiški: jūs, europiečiai, neturite teisės kritikuoti Izraelio dėl jūsų praeities. Jūsų rankos kruvinos.

Aš neatsakingas už nacių veiksmus. Tuo metu dar nebuvau gimęs ir daugelis iš mūsų, čia esančių, dar nebuvo gimę, o Europos Sąjunga susikūrė tam, kad užtikrintų, jog panašus blogis daugiau nepasikartotų. Mane piktina mintis, kad turime užsimerkti ir nematyti pasibaisėtino Izraelio elgesio: ekonominės Gazos blokados, Palestinos teritorijos okupavimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo – visa tai pernelyg dažnai kartojasi.

Mane žeidžia mintis, kad mus nori priversti neklausinėti, kodėl tauta, ankstesniais šimtmečiais tiek kentėjusi, šiandien sukelia tiek kančių Palestinos žmonėms.

(Plojimai)

  Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai kas sako, kad šiandienos diskusija jau neaktuali. Tačiau, nors spaudimo grupės užsipuola Europą, kad ši nuo 2005 m. finansuoja Izraelio NVO, Izraelio pilietinės visuomenės darbo sąlygos toliau blogėja.

Po to, kai buvo paskelbta R. Goldstone’o ataskaita, suterštas daugelio organizacijų atstovų vardas, daugelis įbauginti ir suimti. Šiuo metu svarstoma 14 įstatymo projektų. Visais šiais įstatymais siekiama apriboti savarankiškumą ir laisvę burtis į asociacijas. Norėčiau jums priminti, kad Izraelio žmogaus teisių gynėjams nebeleidžiama įžengti į okupuotas teritorijas be kariuomenės leidimo.

Izraelio demokratai ir pacifistai, gavę pagalbą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, susirūpinę, kadangi šis įstatymo projektas, nors ir pataisytas, konkrečiai nutaikytas į tarptautinių organizacijų finansavimą, o privačiam finansavimui netaikomas.

Nebeleisime, kad žmonės, turėję drąsos pasmerkti kasdieninį palestiniečių žeminimą, šeimų išvarymą, namų nugriovimą, žemės konfiskavimą ir vandens atėmimą, būtų priversti tylėti.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Izraelis, kaip ir visos suverenios valstybės, turi visišką teisę prižiūrėti, stebėti ir kontroliuoti jo teritorijoje veikiančių vidaus bei tarptautinių NVO veiklą taip, kaip jam atrodo esant tinkama, ypač jei tos organizacijos politinio pobūdžio ir gali remti terorizmą arba yra iš terorizmą remiančių valstybių.

Izraelio parlamentinei demokratijai būdinga aktyvi pilietinė visuomenė, kurioje gali būti reiškiama ir svarstoma įvairiausia neprievartinė nuomonė. Izraelyje veikiančioms NVO suteikta laisvė, kokios nėra kitose Artimųjų Rytų valstybėse – jose civilinė visuomenė dažniausiai gyvena represinėje aplinkoje. Rusija išleido drakonišką įstatymą, nukreiptą prieš NVO, nors ji ir Europos Tarybos narė; bet Rusija didelė, ji turi naftos ir dujų, o Izraelis mažas, išteklių nedaug, matyt, tai ir paaiškina, kodėl Rusijai pavyksta išvengti įdėmaus žvilgsnio šioje srityje.

Todėl šios dienos diskusija įtartinai panaši į kitą Izraelio užsipuolimą nuolatiniais įtarinėjimais, į kuriuos Parlamentas labai jau dažnai įsitraukia – nesvarbu, kad Knesetui pasiūlytas įstatymo projektas nemažai pakeistas ir patobulintas. Dabar, kai ką tik atnaujintos tiesioginės Izraelio ir Palestinos derybos, mes, Europos Parlamentas, rizikuojame būti pasmerkti dėl tokių netinkamų ir nenaudingų diskusijų.

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pasiūlytas įstatymas atitinka platesnę strategiją – neįteisinti kovos už žmogaus teises Izraelyje, nutildant šalyje tuos, kurie nesutinka su bendra nuomone, ir palaikant panašias įbauginimo priemones, pvz., suėmimus per demonstracijas prieš karą Gazoje praeityje.

Praėjusią gegužę Išorės santykių generalinis direktoratas nustatė, kad NVO sąlygos Izraelyje pablogėjo. Tačiau nuo to laiko Europos Sąjunga nė karto viešai nepasmerkė sprendimų dėl siūlomo teisės akto, viešai neparagino gerbti savo piliečių saviraiškos laisvę. Europos Sąjunga negali skelbti lojalumo teisinei valstybei ir pripažinti pavojų, o kartu užsimerkti, kai nesilaikoma žmogaus teisių. Ragindama Izraelį atsisakyti šio įstatymo, ji turi užimti visuomenės poziciją.

Europos Sąjunga negali ir toliau stiprinti santykius su Izraeliu, kai užsipuolamos Europos Sąjungos finansuojamos NVO ir menkinama jų iš Bendrijos gaunama parama. Ji turi nustatyti sąlygas, kuriomis būtų tęsiama prekyba, ir sustabdyti asociacijos susitarimą, kol Izraelio valstybė ims gerbti saviraiškos laisvę ir partnerystę. Be to, Izraelis turi laikytis asociacijos susitarimo 2 straipsnio dėl žmogaus teisių ir atšaukti siūlomą įstatymą.

PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, ši diskusija keista ir ne vienu aspektu. Apibendrinu vienu sakiniu: remdamiesi pasenusiais parlamentiniais klausimais aptarinėjame dabartinę Izraelio teisinę procedūra, kuria siekiama užtikrinti, kad Izraelio NVO finansavimas būtų kuo skaidresnis. Prašome atsižvelgti į tai, kad ginčijamame įstatymo projekte atidžiai svarstoma organizacijų teisė laisvai veikti demokratinėje valstybėje, nepaisant Izraelio piliečių teisės žinoti, kas tų NVO veiklą finansuoja. Jau daugelį metų skaidrumas yra Europos politinis devizas. Ar yra kokia priežastis, dėl kurios šis taip dažnai išpažįstamas principas neturėtų būti deramai pritaikytas tuo atveju, kai Europos Sąjunga ir jos valstybės narės skiria dideles sumas Izraelio NVO? Jei Parlamentas tam priešinasi, tada tai yra, mano manymu, iš anksto surežisuotas, bet prastas spektaklis, ir Parlamente, ir žydų valstybėje. Taip politiškai įtariai elgdamiesi jūs tikrai atstumsite sveikai mąstančius Europos piliečius, tai yra mokesčių mokėtojus.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, man labai neramu dėl kai kurių šios dienos diskusijos pranešėjų tono ir jų kalbos turinio. Kadangi tiesioginių Izraelio ir Palestinos valdžios derybų pradžia labai sunki, paraginčiau Parlamentą atsargiai apgalvoti savo pastabas tokiu Artimiesiems Rytams jautriu momentu.

Remdamasi patirtimi su savo rinkėjais Šiaurės Airijoje, galiu patvirtinti, kad tokios derybos labai jautrios. Išorinis kišimasis dažnai daro jas nevaisingomis ir destabilizuoja pažangą. Šios derybos dar labiau paaštrėjo po praėjusią savaitę įvykusio išpuolio, per kurį žuvo keturi Izraelio piliečiai. Esu įsitikinusi, kad Parlamento nariai visi kartu pasmerks šį išpuolį ir pagirs Izraelį už pasižadėjimą derėtis.

Grįždami prie aptariamo teisės akto turėtume pripažinti, kad Izraelio vyriausybė kartu su Parlamentu padirbėjo reaguodami į susirūpinimą dėl jo. Įstatymas, kurį Knesetas rengiasi patvirtinti, nemažai pakeistas. Šie pakeitimai rodo, kad Izraelio demokratija veikli ir reaguoja į pagrįstą bei apgalvotą kritiką. Kitos priemonės nukreiptos į atvirumo, atskaitomybės ir skaidrumo principų taikymą NVO sektoriui. Viso pasaulio NVO nuolat propaguoja juos kaip pagrindinius sveiko visuomenės gyvenimo demokratijos sąlygomis principus.

Be to, reikalavimą, kad užsienio vyriausybių parama būtų skelbiama per viešąsias reklamos kampanijas ir interneto svetainėse, galima palyginti su ES reikalavimu užregistruoti ES finansavimo gavimą. Sakyčiau, dėl to NVO ir kai kurių Parlamento narių priešinimasis tokiems pasiūlymams yra ir nelogiškas, ir veidmainiškas.

Tos diskusijos yra kišimasis į valstybės, kuri nėra ES narė, vidaus reikalus klausimu, kuris jau sprendžiamas. Daugelis izraeliečių padarys išvadą, kad motyvas – neigiama nuostata Izraelio atžvilgiu, o juk taikos derybų metu mes turėtume teikti padrąsinimą derybininkams.

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, dėkoju D. Dodds. Gerbiama Parlamento narė tikriausiai neprieštaraus, jei pavadinsiu ją Parlamento naujoke. Kai kurie iš mūsų, išbuvę čia jau pakankamai ilgą laiką, atrodo, matė nemažai Izraelio ir Palestinos derybų ir suprato, kad tylėjimas nebūtinai padeda procesui.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, žinoma, aš sutinku, kad esu palyginti naujokė Parlamente, bet tikiuosi, kad ir gerbiamas Parlamento narys pripažins, jog man nėra naujiena konfliktinės situacijos ar su terorizmu susijusių aplinkybių nagrinėjimas mano pačios rinkiminėje apygardoje Šiaurės Airijoje.

Turiu asmeninės patirties terorizmo srityje ir esu dalyvavusi derybose, kurios nulėmė taikesnę demokratinę Šiaurės Airijos žmonių ateitį, patyriau, kad išorinis kišimasis, o ypač iškreiptas kišimasis, yra nei teisingas, nei naudingas.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje.)

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – Pone pirmininke, klausantis šios diskusijos man kilo noras papasakoti jums, kad daugelį metų vadovavau Lenkijos NVO, kuri skatino prisijungti Lenkiją prie Europos Sąjungos, pritarė tam referendume ir dalyvavo daugelyje politinio švietimo, demokratijos ir kt. programų.

Mes taip pat turėjome rėmėjų Lenkijoje ir užsienyje. Tai buvo privatūs asmenys, verslo ir politiniai fondai, įvairios Europos Sąjungos programos, ir mes, žinoma, privalėjome skelbti pinigų šaltinius bei gautas sumas. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie visus iš ES biudžeto gautus pinigus. Man niekad neateitų į galvą, kad tai kokia nors diskriminacija ar trukdymas.

Dėl šių diskusijų, labai gaila, bet mes jose pasiklydome, nes jos pagrįstos pasenusiais dokumentais. Prarandame bendrą vaizdą, o iš tikrųjų mums būtent to reikia. Juk kalbame apie standartus, apie mūsų demokratiją, kuri pagrįsta piliečių, dažnai susibūrusių į energingas, dinamiškas NVO, aktyvumu.

Skaidrumas – demokratijos reikalavimas, o įstatymas ar bet kuris kitas teisės dokumentas, kuriame reikalaujama skaidrumo privataus ar viešojo finansavimo srityje, šiame Parlamente turėtų būtų giriamas, o ne smerkiamas.

Gal ir mes turėtume skatinti, kad būtų skelbiami privatūs donorai. Kodėl skaidrumas turėtų trukdyti veiklai, silpninti NVO padėtį, diskriminuoti? Kam mums reikalingas skaidrumas? Tai klausimai, kuriuos turėtume sau užduoti bet kurios pasaulio organizacijos, kurią remiame, atžvilgiu.

Izraelis – demokratinė valstybė. Knesete vyko gyva diskusija dėl šio įstatymo projekto, po kurios praėjusį rugpjūčio mėn. parengtas įstatymas. Taigi, dėkodama Komisijos nariui Š. Fülei už visą informaciją, kurią jis mums pateikė, galiu tik palinkėti jam ir toliau plėtoti gerą Europos Sąjungos ir Izraelio bendradarbiavimą.

  Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atsiliepti į mintį, kad kišimasis iš išorės tam tikru būdu kenkia taikos procesui. Jei laikytumėmės tokios logikos, Europos Sąjunga ir, žinoma, pasaulis apskritai turėtų nusigręžti nuo kiekvieno pasaulyje kilusio konflikto ir apsimesti, kad tai ne mūsų reikalas. Tai netikęs argumentas, D.  Dodds, ir aš raginu permąstyti savo požiūrį į tai.

Šis Parlamentai turi visišką teisę tirti galimas grėsmes žodžio laisvei ir teisei laisvai burtis į asociacijas bet kurioje valstybėje, su kuria prekiaujame. Mūsų sutartys įpareigoja mus prekiauti etiškai. Izraeliui, kurio prekybiniai ryšiai su ES labai glaudūs, negali būti daroma išimtis šiuo atžvilgiu.

Sveikinu pakeitimus, kuriuos Kneseto įstatymų leidybos komitetas iki šio laiko padarė NVO finansavimo įstatyme, be abejo, paveiktas organizuoto tarptautinio spaudimo, bet tai tik pirmasis etapas. Dokumentas turi būti vėl grąžintas Komitetui ir pereiti antrąjį bei trečiąjį etapus. Dar nežinome, kokia bus galutinė versija.

Tačiau dabartinio pavidalo įstatymas yra drakoniškas ir nesubalansuotas, diskriminacinis, nes palankus tik užsienio privatiems finansuotojams, kuriems nereikės atskleisti teikiamų dovanų šaltinį ar teikimo tikslą. Tai koks šis įstatymas: skaidrumo ar neskaidrumo? Jei skaidrumo, tai šis skaidrumas turi būti visapusiškas.

Mano nuomonė dėl galutinių rezultatų skeptiška; manau, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba turi išlikti budrūs ir aiškiai pasakyti, kad jei bus priimtas įstatymas, kuriame skaidrumo reikalavimai nesubalansuoti, tai atsilieps mūsų santykiams.

Norėčiau trumpai paaiškinti dėl siūlomo įstatymo boikotavimo; priėmus šį įstatymą, nusikaltėliu bus laikomas kiekvienas, kuris remia neteisėtose gyvenvietėse neteisėtai pagamintų prekių pardavimo Europoje boikotavimą. Laikyčiau tai teisės užsiimti politine veikla pažeidimu.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje)

  Bastiaan Belder (EFD). – (NL) Pone pirmininke, visai neseniai mano kolega P. De Rossa pasakė, kad diskusijos dėl ginčijamo įstatymo projekto jau vyko ir įstatyme padaryti pakeitimai. Ar galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad diskusijos tebevyksta? Man, kaip Izraelio delegacijos pirmininkui, apie tai buvo pranešta anksčiau šią savaitę, bet mane apstulbino tai (ir apie tai norėčiau jūsų paklausti), kad jūs pasakėte, jog minėti pakeitimai buvo padaryti dėl išorinio spaudimo. Ar jūs darote užuominą, kad jūsų kolegos Knesete neturi teisės apsigalvoti, kaip padarė minėto komiteto pirmininkas, pasiūlydamas, kad skaidrumo įstatymas būtų taikomas ir privatiems donorams? O tai jau, aišku, nėra spaudimas iš išorės? Kitais žodžiais tariant, ar jūs manote, kad išorinis spaudimas yra vienintelis dalykas, galintis priversti Izraelio Kneseto narius apsigalvoti? Toks įsitikinimas, mano manymu, labai neobjektyvus.

  Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, aš nedaryčiau tokio absurdiško pareiškimo, kad tik išorės spaudimas gali paskatinti parlamentarus pakeisti nuomonę, bet akivaizdu, kad tarptautinis spaudimas padeda apsigalvoti. Žinau tokį atvejį Airijoje. Airijos taikos procese spaudimas padėjo pakeisti IRA ir Sinn Féin nuomonę. Airijoje mes, aišku, darėme jiems vidaus spaudimą, bet tarptautinis spaudimas taip pat neabejotinai svarbi demokratinio proceso dalis. Galų gale mes gyvename viename pasaulyje.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kartais mane stebina kai kurių mūsų diskusijų Parlamente turinys. Taip yra šiandien.

Apie ką kalbame? Koks klausimas darbotvarkėje? Ne R. Goldstone’o ataskaita. Ne gyvenvietės. Ne operacija „Lydytas švinas“. Diskusijos pavadinimas – „Įstatymo projektas dėl Izraelio NVO“, įstatymo, dėl kurio dar ginčijamasi Knesete, dėl kurio Knesetas dar nebalsavo.

Todėl mūsų Parlamentas balandžio mėn. reikalavo apsvarstyti šį klausimą tuoj po to, kai jį iškėlė Izraelio vyriausybė ir net prieš tai, kai Izraelio Parlamento nariai turėjo galimybę jį apsvarstyti. Tai yra juo labiau globėjiška (atleiskite, bet tik tokiu žodžiu galiu tai apibūdinti), žinant, kad šis įstatymas (ir tai jau buvo minėta) dabar jau gerokai pakeistas. Tai tikrai mūsų kolegų Knesete įžeidimas: manyti, kad mūsų žodinis klausimas Parlamente pakeitė reikalą, reiškia negerbti jų darbo. Tai rodo visišką Izraelio mentaliteto ir demokratinio proceso gyvybingumo, NVO ir Izraelio Parlamento narių nepažinojimą.

H. G. Pöttering užsiminė apie savo apsilankymą Izraelyje. Ir aš buvau Izraelyje, grįžau sekmadienį. Susitikau su išrinktais Kadima, leiboristų ir keliais Likud partijos atstovais ir galiu jus patikinti, kad jie ištisus mėnesius sprendė šį klausimą kartu su NVO. Jie nelaukė mūsų. Todėl nesuprantu: kiekviena pasaulio demokratija (apie tai buvo kalbėta) siekia didesnio skaidrumo, etiško elgesio ir visuomeninių įstaigų atskaitomybės. Tai daro vyriausybės, politinės partijos, aišku, ir valstybės administracija, valstybės narės, Komisija ir mūsų Parlamentas; visi laikosi tos pačios skaidrumo procedūros, kuri ypač reikalinga ir suprantama tokiame neramiame, konflikto krečiamame regione kaip šis.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje)

  Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, kadangi F. Ries nemano, kad padarytas poveikis Knesetui ar Izraelio valdžiai, tiesiog norėčiau jos paprašyti paaiškinti dėl Izraelio ambasados oficialaus pranešimo, apie kurį ką tik kalbėjome, ir dėl kai kurių elektroninių laiškų, kuriuos gavome per pastarąsias kelias dienas.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, nesakiau, kad poveikis jiems nebuvo padarytas, juk ir P. De Rossa, be abejo, nenorėjo pasakyti, kad tai mūsų ir tik mūsų darbas pakeitė įvykių seką toje šalyje. Noriu pasakyti tik tiek (kadangi tik praėjusią savaitę apsvarsčiau šį reikalą su tos šalies Pralamento nariais), kad svarstymų ir įstatymų keitimo procesą jie pradėjo gerokai anksčiau ir be mūsų įsikišimo. Manau, kai kurios šiandieninės mūsų pastabos yra ypač globėjiškos, ir aš labai nenorėčiau kalbėti už ambasadorių, kuris vakar atsiuntė oficialų pranešimą. Nemanau, kad tai turėčiau daryti šioje vietoje.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – Pone pirmininke, per savo politinę karjerą aš daug dėmesio skyriau skaidrumui priimant politinius sprendimus skatinti, tad gana nesunkiai galiu pastebėti, kad šiame įstatymo projekte siekiama labai atrankaus skaidrumo.

Liepos mėn. Žmogaus teisių pakomitetyje lankėsi iš Izraelio atvykę NVO atstovai, ir mes jų paklausėme apie šį įstatymą. Jie buvo susirūpinę. Mes girdėjome ir kitų nuomonių apie šį įstatymą ir aš pati turiu Izraelio ambasados bei Europos Sąjungos korespondenciją.

Taigi, sakyčiau, su žodiniu klausimu susijęs darbas, kurį mes atlikome Parlamento pakomitetyje, padėjo sukurti sąlygas išsamiai viešajai diskusijai, kuri turės poveikio.

Bet didžiausią įspūdį per klausymus pakomitetyje man padarė geras Izraelio ir Palestinos NVO nusiteikimas bendram darbui. Manau, turėtume rasti naujų būdų jų bendradarbiavimui palaikyti, kadangi tai galėtų turėti didelės įtakos jų taikos procesui.

  Fiorello Provera (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos patvirtina išankstinį nusistatymą Izraelio atžvilgiu, kuris toliau daro poveikį Europos Sąjungos Artimųjų Rytų politikai.

Šiandien aptariame įstatymą, kurio iš tikrųjų jau nėra, nes jis buvo iš esmės pakeistas. Naujajame įstatyme reikalaujama visiško skaidrumo užsieniui finansuojant Izraelyje veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO), tarp kurių yra tokių, kaip buvo pasakyta, kurios užsiima daugiau politika nei humanitarine pagalba.

Man neatrodo, kad šis skaidrumo reikalavimas apribotų teisę laisvai burtis į asociacijas, bet šiandien svarstome jį kaip tokį. Tada neturėtume stebėtis Izraelio politikų nesutarimu su Europos Sąjunga, ir tai gali paaiškinti, kodėl mes nesėdime prie Izraelio ir Palestinos derybų stalo, net jei esame pagrindiniai to regiono donorai.

Mes verčiau svarstytume, kaip padidinti mūsų finansavimo, teikiamo NVO ir aptariamame regione veikiančioms Jungtinių Tautų agentūroms, procedūrų skaidrumą ir atsekamumą Taip pašalintume abejones dėl mūsų politinių pozicijų.

Baigsiu pasiūlymu: kodėl, užuot aptarinėjus šį įstatymą, mums nesurengti diskusijos apie Europoje stiprėjantį antisemitizmą, ypač po K. De Guchto pareiškimų?

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, 2010 m. vasario mėn. Knesetas priėmė dokumentą, kuriuo panaikintas visų su užsienio donorais dirbančių organizacijų neapmokestinimas. Vėliau, balandžio mėn., parengtas įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti visas nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios dalyvauja užsienyje vykstančiuose teismo procesuose prieš Izraelio pareigūnus. Akivaizdu, kad sistemos kritikuotojai greitai taps pirmuoju priešu Izraelyje. Naujasis Izraelio frontas viešai kaltinamas tuo, kad sugriovė Izraelio valstybės pagrindus, ir vien dėl to, kad jis padėjo R. Goldstone’ui parengti ataskaitą.

ES turi užimti aiškią poziciją šios didėjančios netolerancijos atžvilgiu. Izraelyje ir Palestinos valstybėje NVO yra svarbus visuomenės įsitraukimo į politiką būdas, todėl demokratinėje sistemoje tai nusipelno apsaugos. Tikimės, kad kiekviena šalis, norinti glaudžiau bendrauti su ES, laikysis Europos taisyklių ir Europos standartų.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, sužinojau ir nustebau, kad Izraelis mėgina neprileisti, kad šis klausimas patektų į Europos darbotvarkę. Aš visada remiuosi principu, kad nereikėtų bijoti diskusijų, jei pasitiki savo įstatymais, ir kad diskusijos gali sukurti klimatą, kuriame NVO – jų klausimas šiandien svarbiausias – gali nekliudomos dirbti Izraelyje. Todėl čia vykstančios diskusijos gali tik padėti išsklaidyti nerimą.

Pone pirmininke, man malonu pažymėti, kad tiek daug visko atsitiko nuo tada, kai Heidi Hautala balandžio 27 d. pateikė žodinį klausimą, iki šiandienos diskusijos. Iš ambasadoriaus rašto ir išversto įstatymo projekto suprantu, kad padaryta daug pakeitimų. Džiaugiuosi tuo. Tačiau man kelia nerimą tai, kaip bus užtikrintas naujojo teisės akto įgyvendinimas ir ar nebus jis įgyvendintas atrankiuoju būdu. Manau, NVO skaidrumas yra kiekvienos demokratijos neatskiriama dalis, dėl to svarbu, kad Izraelis užtikrintų ir tai, jog šių organizacijų veiklai nebus trukdoma. Klausimas Š. Fülei: ar turime garantijų, kad su visomis Izraelyje veikiančiomis NVO bus elgiamasi vienodai ir kad priėmus šį naują teisės aktą visiškai arba iš dalies užsienio finansuojamoms NVO nebus taikomos ribojamosios priemonės?

Trečias dalykas – skaidrumas, kuris naudojamas kaip argumentas; tai puiku, bet nesuprantu, kodėl į šį teisės aktą neįtrauktos privačios dovanos. Aš į tai žiūriu kaip į didelį aplaidumą.

Pone pirmininke, visais kitais atžvilgiais sutinku su savo kolegos H. G.  Pötteringo pastaba dėl gyvenviečių politikos.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Turiu pasakyti, kad mane stebina šios diskusijos tonas. Šiandien turėjome svarstyti mūsų pasiūlymus ir mūsų požiūrį į įstatymą, kuris dar taisomas, ir ką mes galėtume patarti savo kolegoms Knesete, kurie išrinkti lygiai taip pat kaip ir mes į Europos Parlamentą, koks būtų mūsų geras patarimas ar vertinga patirtis priimant tokios rūšies įstatymus.

Deja, diskusijos perėjo į tam tikrą vienos mūsų Parlamento sekcijos kovą su Izraeliu apskritai. Neturėtume pamiršti, kad Izraelis yra labai sudėtingoje vietoje ir sunkioje padėtyje, kad tai vienintelė demokratinė valstybė tame regione ir kad ji puolama beveik visų savo kaimynų. Tai pirmas dalykas, o abejonėms išsklaidyti: per praėjusius rinkimus buvau Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Izraeliu pirmininko pavaduotoja. Todėl turiu šiek tiek patirties, o, be to, ir labai geros bendravimo su kolegomis iš Izraelio Kneseto patirties, ir man niekada neatrodė, kad lankantis Izraelyje ir užduodant klausimų, kurie galbūt nebuvo malonūs, jie nebūtų noriai į juos atsakę. Pagaliau daugelis iš jūsų, dalyvaujančių šiose diskusijose, taip pat buvote toje delegacijoje ar net šiandien dirbate. Taigi judėkime pirmyn, teikime gerus pasiūlymus ir mūsų kolegos Knesete, manau, įtrauks juos ir džiaugsis, galėdami taip priimti šį įstatymą.

  Margrete Auken (Verts/ALE). – (DA) Pone pirmininke, ankstesnė kalba man priminė elektroninį laišką, kurį neseniai gavome iš Amerikos ir Izraelio draugystės organizacijos ir kuriame rašoma, kad jau pats laikas laikyti Izraelį demokratine valstybe. Tai man priminė gerai žinomą pasakojimą apie M. Gandį, kurio kartą paklausė, ką jis mano apie Vakarų civilizaciją. Jis atsakė: „Tai būtų gera idėja“. Manau, su Izraeliu turime elgtis taip, tarsi jis būtų demokratinis, ir kelti reikalavimus, kurie būtini, siekiant turėti gerą demokratiją.

Šiandien čia buvo aiškiai pasakyta, kad mūsų negali tenkinti skaidumas tik viešojo finansavimo srityje, kai jis netaikomas privačiam finansavimui, net jei ir visiems žinoma, kas yra didžiulių privačių lėšų šaltinis. Negalime į Izraelį žiūrėti rimtai, jei jie remiasi žydų persekiojimu arba holokaustu, kad pateisintų savo blogą elgesį su kitais. Šis žydų kančios subanalinimas, mano manymu, yra galbūt pats negarbingiausias dalykas iš to, ką girdėjome šiose diskusijose. Tas įvykdytas smurtas neturi būti naudojamas kaip pasiteisinimas dėl to, kad nesilaikoma svarbiausių demokratijos taisyklių. Turime pateikti tinkamus reikalavimus Izraeliui ir nesielgti su jais kaip su jautriu vaiku, nedaryti nuolaidų, tarsi jie būtų neįgalūs.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Šis kairiųjų Parlamento narių klausimas Komisijai yra, taip sakant, ne į temą ir todėl neturi prasmės. Ir ne tik todėl, kad įstatymas, dėl kurio Knesete bus balsuojama kitą mėnesį, jau yra kito pavidalo. Esu tvirtai įsitikinusi, kad šalis, kuri veikia vadovaudamasi demokratijos principais, kaip antai Izraelis, turi teisę leisti įstatymus, jei jie neprieštarauja tarptautinei teisei, o toks nebuvo netgi pirmasis vyriausybės pasiūlytas įstatymo variantas. Norėčiau jums priminti, kad pagal mano šalyje nusistovėjusią tvarką savanoriškos organizacijos turi nurodyti jų finansavimo šaltinius, įskaitant užsienio ir privačius rėmėjus.

Europos Sąjunga bendrai finansuoja viso pasaulio nevyriausybines organizacijas, ir mes ne visada tvirtai žinome, kam galų gale ta parama bus panaudota. Antra vertus, dėl šios priežasties turėtume remti Izraelio vyriausybės ir parlamento siekį padidinti skaidrumą, susijusį su pinigų sumomis, kurios į politinių judėjimų ir politiškai aktyvių nevyriausybinių organizacijų iždą įplaukia iš užsienio. Didesnį nerimą mums turėtų kelti tai, kad kai kurie minėti judėjimai ar organizacijos naudoja užsienio teroristinių organizacijų lėšas, pakenkdamos taikos siekiams ir sukeldamos grėsmę Izraelio piliečių saugumui.

Apgailestauju, kad kai kurie kairieji Parlamento nariai nerimauja dėl gerų Izraelio ir Europos Sąjungos santykių idėjos. Tačiau mūsų prioritetas yra taikus Izraelio ir būsimosios Palestinos valstybės sambūvis, o ne prietarų ar gandų skleidimas. Bet man rūpestį kelia tai, kad Komisija nepakviesta į derybas, taigi aš klausiu Komisijos: ar turite galimybę pakeisti šią padėtį?

  Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai kas, žinoma, galėtų nesutikti su priežastimis, dėl kurių Europos Parlamente vyksta ši diskusija, ir priimamas sprendimas dėl teisės akto, kurio priėmimas vyksta demokratiškai išrinktame parlamente, pvz., Izraelio Knesete.

Šie prieštaravimai suprantami, tačiau yra ne mažiau kaip dvi svarbios priežastys, dėl kurių ši diskusija būtina. Pirmoji – tai unikalus padėties Artimuosiuose Rytuose pobūdis, padėties, kurią lėmė per ilgai užsitęsęs konfliktas, kuriame dalyvauja ne tik Izraelis. Antroji priežastis – svarbus nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo tame regione humanitarinės pagalbos srityje ir skatinant bendradarbiavimo politiką. Be to, pati Izraelio valdžia turėtų kruopščiai įvertinti tą vaidmenį, nes be šių visų NVO veiklos įtampa regione būtų didesnė ir pavojingesnė.

Dėl šios priežasties būtų visai natūralu pasiūlyti Knesetui, kad jis, kai ketins leisti įstatymą šia tema, nepaisant padarytų pakeitimų nusistatytų du aiškius tikslus: užtikrinti finansavimo skaidrumą, kuris būtų taikomas visiems be išimties, įskaitant tokias organizacijas kaip, pvz., naujakurių NVO, ir padaryti taip, kad visos NVO iš tikrųjų turėtų galimybę dirbti, nes jų darbas svarbus, taikos derybų pažangai taip pat.

  Sari Essayah (PPE). – Pone pirmininke, įstatymo projekto esmė ta, kad užsienio vyriausybių NVO skiriamas finansavimas turėtų būti skaidrus.

Ar mes turime skaidrumo problemų? Tikėkimės, kad neturime. Daugelis ES valstybių narių yra priėmusios įstatymus dėl NVO finansavimo ir jo skaidrumo, taip pat ir dėl politinių partijų finansavimo. Pvz., Suomijoje ką tik priėmėme įstatymą dėl politinių partijų finansavimo, kuriuo norėjome uždrausti visų rūšių finansavimą iš užsienio, išskyrus Europos giminingų partijų paramą. Nenorime, kad užsienio jėgos galėtų nusipirkti įtaką Suomijos politiniame gyvenime.

Visi mes, politikai, labai nustebtume, jei kuri nors draugiškos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybė imtų finansuotų mūsų šalies NVO politines kampanijas. Norėtume žinoti bent pinigų šaltinį ir galimus motyvus.

Kvarteto atstovas Tony Blair praėjusią savaitę kalbėdamas Herzliya atkreipė dėmesį į dvejopus standartus, kuriuos paprastai taiko europiečiai išreikšdami savo požiūrį į Izraelį. Jis pasakė: niekada netaikykite Izraelio vyriausybei taisyklių, kurių nenorėtumėt taikyti savo šaliai.

Taigi Europos Parlamentas turėtų padėti Izraelio įstatymų leidėjams užtikrinti skaidrumą, o ne mesti jiems klaidingus kaltinimus, kištis į demokratinį įstatymų leidybos procesą.

Ar mes, europiečiai, esame įsitikinę, kad ES finansuojami NVO projektai visada skatina taiką ir nėra nukreipti prieš abipusį supratimą, nedidina izraeliečių ir palestiniečių tarpusavio nepasitikėjimo bei priešiškumo?

Taigi šis naujas teisės aktas yra svarbus ir Europos mokesčių mokėtojams; norime žinoti, kaip tame regione leidžiami mūsų pinigai.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Pone pirmininke, sakoma, kad prieš pasirašant sutartį su banku reikėtų perskaityti tai, kas smulkiomis raidėmis parašyta apačioje. Kalbant apie šios dienos diskusijoje aptariamą klausimą, svarbu perskaityti pačią jo pabaigą. Autoriai klausia, kokį poveikį šis reikalas turės būsimiems ES ir Izraelio santykiams. Atsakyčiau, kad labai palankų poveikį, nes šiandien mes sakome, jog turime demokratišką partnerį Artimuosiuose Rytuose ir kad ten yra žmonių, kurie nori rūpintis Europos pinigais ir kuriems rūpi, kaip tie pinigai leidžiami. Tai vienintelė tame regione šalis, kuri taip rūpestingai elgiasi su Europos pinigais. Netoli nuo tos valstybės be pėdsakų dingsta milijonai eurų, o mes nežinome, kaip tie pinigai išleidžiami. Vienintelis dalykas, kuriuo šiandien galime būti patenkinti, yra tai, kad prisidedame prie demokratijos Izraelyje. Sakome, kad tai demokratinė šalis ir kad demokratiją ji kuria pagal mūsų standartus. Europos Parlamentas per šias diskusijas pasiekė kai ką išskirtinio. Garbingai apgynėme Izraelio nevyriausybines organizacijas – organizacijas, kurios nemano, kad yra pavojuje – ir giname jas nuo įstatymo, kuris dar neįsigaliojo. Norėčiau, kad tai būtų geroji šių diskusijų patirtis.

  Zoran Thaler (S&D). – (SL) Ribojančiųjų teisės aktų tendencija Izraelyje rodo vis gilėjančią prarają tarp Izraelio idealo būti vienintele tikra demokratija Artimuosiuose Rytuose, kaip mes išdidžiai mėgstame pažymėti, ir tikrosios padėties, kuriai, nepaisant šios neginčijamos demokratijos, būdinga ir pagrįstų teisių į apsisprendimą, savą valstybę ir laisvę atėmimas iš kaimyninės Palestinos gyventojų.

Kadangi tai yra Izraelio vyriausybės politika, kiekvienas, kas tam prieštarauja, asmuo ar nevyriausybinė organizacija, anksčiau ar vėliau taps jos diktatūros priešu. Sunku, neįmanoma būti demokratija už aukštų sienų, kartu engiant kitus. Tai iliuzija.

Todėl Izraeliui teks pasirinkti: likti demokratine valstybe ir toliau vystytis demokratiškai, t. y. pripažinti savo kaimynų palestiniečių demokratines teises ir leisti jas įgyvendinti, ar išsaugoti dabartinę politiką, t. y. varžyti šias teises, retkarčiais nuo demokratiško elgesio nukrypstant į uždarumą, ribotumą, ksenofobiją ir pilietinės visuomenės slopinimą. Neišvengiama tokios politikos palestiniečių atžvilgiu kaina, deja, bus Izraelio demokratijos žlugimas.

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui Š. Fülei už jo aiškius žodžius apie Izraelio pilietinę visuomenę, kuri, kaip žinome, yra labai energinga, taip pat ir už įstatymo, kuris buvo pakeistas, kritiką.

Vienas iš teigiamų dalykų šiame procese, mano manymu, yra tas, kad kai kurios labai blogos aptariamo įstatymo dalys iš tikrųjų buvo pakeistos. Tačiau dar liko klausimų, kuriuos Kneseto nariams galbūt reikėtų atidžiau apsvarstyti. Vieną iš jų paminėjote – tai, kad privatus finansavimas neįtrauktas į įstatymą, kuriuo reikalaujama skaidrumo. Labai gerai žinome, kad yra (mūsų šalyse taip pat) ir privatus finansavimas, ir jis taip pat turi būti skaidrus. Kažkas sakė, kad politinės partijos turi atskleisti, kokie asmenys, bendrovės ir t. t. jas finansuoja. Mano šalyje taip pat egzistuoja ši problema.

Išreikšdamas pagarbą Izraeliui ir Knesetui, manau, kad įstatymas bus pakeistas taip, jog Izraelio pilietinė visuomenė bus skaidri (kokia ir dabar yra jos didžioji dalis) ir toliau aktyviai kovos už taiką regione.

  Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Nekyla abejonių, kad Izraelis demokratinė valstybė, bet kiekviena demokratinė valstybė neapsaugota nuo nedemokratinių veiksmų ar spaudimo.

Šiuo atveju, kai spaudimas daromas Izraelio nevyriausybinėms organizacijoms, veiksmai yra nedemokratiški; iš tikrųjų mes buvome apie juos įspėti, kai mūsų delegacija lankėsi Izraelio Knesete. Be to, dabar, kai pasikalbėjau su daugeliu asmenų Briuselyje, tvirtai tikiu, kad šie veiksmai buvo atliekami.

Šiandien me čia aptariame vieną konkretų įstatymą. Tačiau iš tikrųjų yra trys įstatymai, kurie kiekvienas savaip lemia dviprasmišką NVO ir visų jose dirbančių asmenų padėtį. Tai nėra gerai jokiai demokratijai. Kadangi mūsų diskusija taip pat turės poveikį taikos deryboms, turiu pasakyti, kad didžiausia iki šiol taikos deryboms padaryta žala – tai Izraelio užsienio reikalų ministro A. Liebermano pareiškimas, kad Izraelis ir toliau statys gyvenvietes okupuotose teritorijose.

  Alexandra Thein (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti Izraeliui už tai, kad rimtai atsižvelgė į daugelį nuogąstavimų dėl siūlomų teisės aktų ir už tai, kad bent šiek tiek sušvelnino nuostatas.

Jau daug metų reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) atskleistų savo finansavimo šaltinius ir netgi paskelbtų šią informaciją savo interneto svetainėse. Įstatymas, kurį ketinama priimti, net ir švelnesne forma, galiausiai nukreiptas į konkrečias NVO: pirma, į žmogaus teisių organizacijas, ir, antra, į tas, kurios gauna viešąjį finansavimą. Jį sudaro, pvz., Jungtinių Tautų arba Europos Sąjungos skiriamos viešosios lėšos. Kraštutinėms dešiniosioms grupuotėms arba nevyriausybinėms organizacijoms, kurios finansuojamos iš privačių fondų ir kurios, pvz., remia neteisėtų gyvenviečių statybą, jokie teisiniai apribojimai netaikomi ir joms nereikia skelbti savo finansavimo šaltinių. Siūlomo teisės akto trūkumas yra nevienodas požiūris.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šios dienos diskusija dar kartą parodė, kad Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį pilietinei visuomenei. Laisva ir aktyvi pilietinė visuomenė stiprina sveikos demokratijos vystymąsi.

Daugelį šiandien jūsų išsakytų pastabų užsirašiau ir perduosiu mūsų partneriams Izraelyje. Be to, rasiu būdą, kaip pranešti vyriausiajai įgaliotinei ir Pirmininko pavaduotojai apie kai kuriuos mūsų diskusijų aspektus, kadangi ji mūsų atstovė Ketverte ir veiksmingai užtikrina, kad Europos Sąjungos vaidmuo Artimųjų Rytų taikos procese tebebūtų labai svarbus.

Leiskite man prieš baigiant nurodyti dar du labai svarbius dalykus. Pirma, mes ir toliau finansuosime reikalavimus atitinkančius NVO projektus, kurie atitinka mūsų tikslus. Antra, tęsime dialogą su Izraelio valdžia, laikydamiesi dabartinių politinių susitarimų. Dialogas su šiuo labai svarbiu partneriu turi išlikti atviras ir turi būti vykdomas visais lygmenimis ir naudojantis visais kanalais.

Baigiant leiskite jus patikinti, kad Komisija ir toliau stebės šią problemą ir toliau savo partneriams Izraelyje teigs būtinybę skatinti bei remti, o ne riboti aktyvaus NVO sektoriaus darbą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Savanoriškos organizacijos yra teisėtas ir esminė pilietinės visuomenės sudedamoji dalis normalioje demokratinėje valstybėje. Tačiau lygiai taip pat teisėta reikalauti finansų skaidrumo, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių – viešų ar privačių – būtų finansuojama. Todėl spręstinas klausimas turėtų būti konkretūs teisės aktai, užtikrinantys šį skaidrumą, ir užtikrinimo lygis. Tad būtų gerai, kad šis klausimas būtų svarstomas nešališkai, be išankstinio nusistatymo ir pasitikint demokratiškai išrinktais mūsų kolegomis Izraelio Knesete.