Pirmininkė. – Kitas klausimas – klausimų valanda (B7-0454/2010).

Tarybai adresuojami toliau nurodyti klausimai.

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Vilija Blinkevičiūtė (H-0355/10)

Tema: Neįgalieji ir strategija „Europa 2020“

Europos Vadovų Tarybos priimta ateinančio dešimtmečio Europos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija skirta padėti Europai atsigauti po krizės ir skatinant konkurencingumą, produktyvumą bei socialinę sanglaudą sustiprinti Europos vaidmenį ES ir tarptautiniu lygmenimis. Tačiau labai gaila, kad šioje naujojoje strategijoje pamiršti neįgalieji, šiuo metu sudarantys daugiau kaip 12 proc. ES gyventojų. Nors Taryba nuolat ragina skirti didesnį dėmesį neįgaliųjų įtraukčiai sprendžiant su negalia susijusius klausimus, strategijoje „Europa 2020” neapibrėžtos konkrečios užduotys, tikslai ir įsipareigojimai, kuriais remiantis galėtų būti realiai pagerintas daugiau kaip 65 milijonų neįgalių europiečių gyvenimas. Juk beveik 78 proc. neįgaliųjų net neįtraukti į darbo rinką ir neturi jokios galimybės įsidarbinti. Dauguma jų priklausomi nuo išmokų, kurios, deja, sunkmečiu taip pat mažinamos.

Kaip Taryba ketina užtikrinti neįgaliųjų užimtumą ir jų dalyvavimą darbo rinkoje lygiomis teisėmis? Ar Taryba nemano, kad būtina priimti konkrečias ateinančio dešimtmečio negalios politikos gaires ar atskirą strategiją su konkrečiai apibrėžtais tikslais ir įsipareigojimais?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Taryba įsipareigojusi didinti galimybes įsidarbinti ir dalyvauti darbo rinkoje visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius.

Kai kurie svarbiausi tikslai, išdėstyti 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“, konkrečiai orientuoti į neįgaliuosius: skatinti užimtumą, gerinti galimybę įgyti išsilavinimą ir skatinti socialinę įtrauktį mažinant skurdą ir kitais būdais.

Strategijoje „Europa 2020“ neįgalieji taip pat konkrečiai nurodomi pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos kovos su skurdu platforma“. Iniciatyva turės poveikį ir ES lygmeniu – Komisijos kovos su diskriminacija, įskaitant neįgaliųjų diskriminaciją, pasiūlymų ir programų forma – ir nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės turės apibrėžti ir įgyvendinti konkrečioms rizikos grupėms, pvz., neįgaliesiems, skirtas tikslines priemones.

Remdamosi 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, valstybės narės dabar turi įgyvendinti šiuos prioritetus nacionaliniu lygmeniu. Strategiją reikalaujama remti ir visomis bendromis politikos priemonėmis. Neįgaliųjų socialinę atskirtį ketinama mažinti taikant visapusišką požiūrį, šis tikslas numatytas ir birželio mėn. Tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl naujų europinių principų negalios srityje. Rezoliucijoje valstybės narės ir Komisija raginamos įtraukti negalios klausimus į visas strategijoje „Europa 2020“ numatytas pavyzdines iniciatyvas ir panaudoti neįgaliųjų žmogiškąjį kapitalą rengiant tinkamas mokymo ir įdarbinimo priemones.

Savo rezoliucijoje Taryba taip pat pakvietė Komisiją kartu su neįgaliesiems atstovaujančiomis įstaigomis strategijos „Europa 2020“ ir kitų svarbiausių dokumentų pagrindu parengti naują Europos negalios strategiją ateinančiam dešimtmečiui.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Ačiū, pone ministre, už jūsų atsakymą, tačiau vis dėlto norėčiau konstatuoti, jog 65 mln. Europos Sąjungos neįgaliųjų balsas dar yra nepakankamai girdimas, todėl papildant mano klausimas būtų toks: ar nemanote, jog reikėtų paspartinti kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad neįgalūs žmonės gyventų kaip visaverčiai piliečiai? Taigi klausimas: kokia kovos su diskriminacija direktyvos būklė?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Tarybos Socialinių klausimų darbo grupė dabar nagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas.

Direktyvą turi vienbalsiai patvirtinti valstybės narės. Ne viena Tarybai pirmininkavusi valstybė daug dirbo su šiuo pasiūlymu ir šiuo etapu pirmininkaujanti valstybė negali prognozuoti, kiek truks diskusijos ar kokie bus rezultatai.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Norėčiau jums padėkoti už informaciją, bet, deja, ji buvo labai bendro pobūdžio. Kalbėjote apie teisiškai pagrįstus dalykus, bet norėčiau pateikti konkretų klausimą: ar planuojama skirti papildomai lėšų neįgaliųjų mokymui ir kiek pinigų būtų skiriama? Be papildomo finansavimo, be Europos masto finansinės pagalbos šiems žmonėms padėti bus labai sunku.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Norėčiau paklausti, kokia numatyta darbotvarkė ir kokie Tarybos ketinimai dėl autobusų keleivių teisių reglamentavimo. Pirmiausia kalbu apie neįgaliuosius ir riboto judumo žmones.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Dėl finansavimo vyks bendros biudžeto svarstymo diskusijos, kuriose bus sprendžiamas klausimas, kaip į biudžetą įtraukti įvairias pavyzdines iniciatyvas ir teisėkūros naujoves, priimtas pagal strategiją „Europa 2020“. Kadangi strategijoje numatyta keletas naujų neįgaliesiems palankių politikos priemonių, turėsime apsvarstyti, kaip panaudoti biudžeto išteklius, kad šios naujos politikos priemonės būtų įgyvendintos.

Teisėkūros naujovių srityje turime apsvarstyti, kaip Komisija gali prisidėti esamais teisės aktais. Taryba, laikydamasi Sutartyse išdėstytų savo kompetencijos sričių, iš esmės siekia suteikti neįgaliesiems aktyvią apsaugą. Pvz., prieš dešimt metų Taryba priėmė direktyvą, kuria draudžiama diskriminacija darbe, įskaitant diskriminaciją dėl negalios. Žinoma, Taryba toliau ketina dirbti šiuo klausimu.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-0358/10)

Tema: Biudžeto koregavimas ir privataus sektoriaus skola

Pastangomis, kurių imamasi Europos lygmeniu įgyvendinant ekonomikos reformas, siekiama gerinti viešuosius finansus ir suderinti valstybių narių biudžetus. Tuo pačiu metu imamasi veiksmų apskritai atkurti finansų sektorių, ypač bankų sektorių, kuris tiesiogiai susijęs su realiąja ekonomika. Tačiau šios pastangos susijusios tik su viešojo sektoriaus skolos padėtimi, o ne su privataus sektoriaus skola, kuri yra antroji visos valstybės skolos sudedamoji dalis. Kokią įtaką privataus sektoriaus skola daro kiekvienos valstybės narės socialinei padėčiai ir kokios viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus skolos sąsajos? Kokių priemonių ketina imtis Taryba tais atvejais, kai privataus sektoriaus skola a) yra didesnė, negu viešojo sektoriaus skola ir b) didėja? Kokiomis priemonėmis ji ketina sustabdyti šią tendenciją atsižvelgiant į tai, kad stabilumo ir augimo pakte nenumatyti privataus sektoriaus skolos problemos sprendimo būdai?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Sutarties 121 ir 126 straipsniuose išdėstytos dabartinės makroekonominės ir biudžeto priežiūros procedūros yra ekonominės politikos koordinavimo pagrindas.

2010 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba įsteigė einančio Tarybos Pirmininko pareigas pirmininkaujamą ir iš visų valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko atstovų sudarytą darbo grupę. Darbo grupei pavesta nagrinėti priemones, reikalingas norint sukurti geresnę krizių sprendimo sistemą ir pasiekti geresnę biudžetinę drausmę išnagrinėjant visas galimybes stiprinti teisinę sistemą.

Darbo grupė birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai pateikė pažangos ataskaitą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikalinga tvirtesnė biudžeto priežiūra, ypač daugiau dėmesio skiriant skolos lygiui ir tendencijoms, tačiau atsižvelgiant ir į bendrą tos skolos tvarumą pagal Stabilumo ir augimo paktą.

Darbo grupė taip pat ragino patvirtinti veiksmingesnes makroekonominės priežiūros procedūras siekiant ankstyvame etape įvardyti makroekonominius disbalansus, o tada parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad padėtis neblogėtų, ir išvengti grandininio poveikio.

Galiausiai turėsime apibrėžti konkrečius rodiklius, tačiau privati skola neabejotinai bus vienas iš svarbiausių klausimų. Taryba birželio 8 d. posėdyje, o Europos Vadovų Taryba – birželio 17 d. patvirtino darbo grupės gaires. Darbo grupė spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime turi pateikti galutinę ataskaitą ir nustatytus faktus. Tada galėsime pradėti tvirtinti naujus ES teisėkūros tekstus arba prireikus iš dalies keisti esamus teisės aktus. Pirmininkaujančiai valstybei bet kuri tokia iniciatyva, žinoma, bus prioritetas.

  Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE). – (EL) Dėkoju ministrui už bandymą atsakyti į mano klausimą, bet, deja, nesupratau kai ko, ką minėjote į jį atsakydamas: ar į privataus sektoriaus skolą atsižvelgiama naujuosiuose planuose – ministre, kalbu apie planus, dėl kurių priėmėte sprendimą spalio mėn. – ir ar planuojamos ekonomikos valdysenos pagrindu yra galimybių naujai aiškinti Stabilumo paktą, taikymo metodus ir privataus sektoriaus skolą? Būčiau dėkinga, jeigu galėtumėte atsakyti į mano klausimą.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Kaip sakiau, procesas jau pradėtas, darbo grupė posėdžiauja ir, beje, susitiko prieš dvi dienas. Iki spalio mėn. Tarybos susitikimo bus dar vienas arba du posėdžiai, dar per anksti pradėti išsamiai diskutuoti apie tai, kaip skolos kriterijai bus taikomi ateityje, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą. Kai turėsime darbo grupės išvadas apie ekonomikos valdyseną (o darbo grupė savo ataskaitą pateiks spalio mėn. Tarybos susitikime), galėsime atitinkamai pradėti tvirtinti arba iš dalies keisti Europos teisės aktus – tai darant gali būti sprendžiami ir privataus sektoriaus skolos klausimai.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 3, kurį pateikė Silvia-Adriana Ticau (H-0361/10)

Tema: TEN-T tinklo peržiūrėjimas

2010 m. birželio 7 ir 8 d. Europos Komisija organizavo ministrų konferenciją, kurios tikslas – pradėti TEN-T tinklo peržiūrėjimo procesą. Šis procesas daugiausia bus vykdomas antroje šių metų pusėje ir kitų metų pradžioje bei juo bus siekiama nustatyti pagrindinio TEN-T tinklo apibrėžimo būdą ir jo sąveiką su Europos Sąjungos kaimyninių šalių transporto infrastruktūromis. Užbaigus šį procesą kiekviena transporto rūšis daugiau prisidės prie transeuropinio transporto, turėtų būti užtikrintas skirtingų transporto rūšių intermodalumas ir ypač turėtų būti įdiegtos atitinkamos finansavimo sistemos.

Kadangi šis procesas didele dalimi sutaps su Belgijos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, ar Taryba galėtų nurodyti, kokį tvarkaraštį ir kokias priemones, susijusias su TEN-T tinklo peržiūrėjimu, numatė taikyti pirmininkaujanti Belgija?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) 2009 m. birželio mėn. Tarybos išvadose teigiamai įvertinta Komisijos paskelbta Žalioji knyga dėl TEN-T politikos peržiūros siekiant transeuropinį transporto tinklą geriau panaudoti bendrajai transporto politikai įgyvendinti, o Komisija raginama pateikti pasiūlymą institucijoms dėl dalinio TEN-T gairių keitimo.

Pagrindinis naujas pasiūlymo ypatumas – dvipakopis planavimo metodas: TEN-T bazė, susidedanti iš gana tankių geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, uostų ir oro uostų tinklų, vis tiek bus sudaryta ir apims platų tinklą, kurio didžiąją dalį sudaro nacionaliniai tinklai, priskirti centriniam tinklui. Šis centrinis tinklas leistų užtikrinti tikrą europinį planavimą, pirmiausia stengiantis nuolat didinti tinklo išteklių efektyvumą ir pasiekti, kad gerokai sumažėtų bendras transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Birželio mėn. Taryba užregistravo jai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos suteiktą informaciją apie TEN-T dienų, 2010 m. birželio 8–9 d. Saragosoje surengtos kasmetinės ministrų konferencijos transeuropinių transporto tinklų klausimais, rezultatus. Daugiausia buvo diskutuojama apie tai, kaip naujai išdėstyti būsimųjų TEN-T planavimo ir įgyvendinimo sistemą ir kaip veiksmingai sutelkti finansavimą.

Komisija dabar dalyvauja viešose konsultacijose dėl būsimos transeuropinių transporto tinklų politikos, siekdama parengti bendro ir centrinio tinklo planavimo kriterijus ir sąlygas. Konsultacijų procedūra bus baigta rugsėjo 15 d., o rezultatai TEN-T finansų komitetui bus pateikti rugsėjo 30 d.

Tada planavimo variantai bus aptariami ir dvišaliu lygmeniu – Komisija juos aptars su atitinkama valstybe nare, ir daugiašaliu pagrindu rengiant komiteto posėdžius TEN-T gairių persvarstymui aptarti.

2011 m. pradžioje Komisija pradės siūlomo TEN-T gairių persvarstymo poveikio vertinimą. TEN-T gairių projektas turėtų būti parengtas 2011 m. gegužės ar birželio mėn.

Kadangi gairių projektas dar nepateiktas, atsižvelgdama į dabartines viešas konsultacijas bei 2010 m. pabaigoje numatytas daugiašales ir dvišales diskusijas, Tarybai pirmininkaujanti Belgija, žinoma, negali šiuo metu nurodyti kokios nors TEN-T peržiūros krypties.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Vienas iš TEN-T tinklų peržiūros tikslų – integruoti transeuropinius tinklus į kaimyninių šalių transporto infrastruktūrą.

Manau, mums svarbu paspartinti šį procesą, nes laikotarpio vidurio peržiūra bus šiais metais ir kitų metų pradžioje – taigi mums svarbu turėti galimybę skirti finansinių išteklių ir iki 2013 m. taip pat, žinoma, svarbu planuoti būsimas finansines perspektyvas.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Jūsų nurodyta problema, žinoma, nemaža ir neabejotinai bus vienas iš argumentų, siejančių dabartinį tyrimą ir įgyvendinamus tinklų pertvarkymo, pritaikymo ir projektavimo planus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, ministre, neseniai paskelbtas Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininko laiškas, kuriame jis sako, kad pagal Graikijai nustatytus išlaidų apribojimus, grindžiamus Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumu, Graikijos vyriausybė ketina uždaryti dalį TEN-T tinklams priklausančių geležinkelio linijų, kurioms modernizuoti ką tik skirta lėšų iš struktūrinių fondų.

Kadangi šis sprendimas neatitinka ekologinių sumetimų, kelių eismo mažinimo sumetimų ir ES teisės aktų, norėčiau paklausti, ar Taryba ketina išnagrinėti komiteto pirmininko pateiktus skundus ir ar ji ketina prašyti tokį sprendimą atšaukti.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Norėčiau paminėti ką tik pateiktą klausimą. TEN-T tinklų tiesyba turi pamatinę reikšmę Europos integracijai. Ji labai brangi. Todėl tai turi būti daroma labai nuosekliai.

Turiu su tuo susijusį klausimą: Ar preliminariose 2014–2020 m. biudžeto sąmatose planuojama šiam tikslui skirti daugiau lėšų?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Į pirmąjį klausimą dėl Graikijos pajėgumų investuoti į tinklus mažinimo atsakau, jog manau, kad Komisijos galimybės spręsti šį klausimą ribotos, bet galime tai išsiaiškinti. Vis dėlto neturiu konkretaus atsakymo, kaip reaguoti į sumažėjusius Graikijos pajėgumus. Nepaisant to, galime susisiekti su Komisijos tarnybomis ir išsiaiškinti, kaip konkrečiau atsakyti į šį klausimą.

Dėl susirūpinimo sanglauda ir skirtinomis lėšomis pažiūrėkite į 2014–2020 m. finansinę programą – šį klausimą grąžinu Parlamentui. Jūsų irgi bus prašoma pareikšti nuomonę šia tema, laikantis bendro sprendimo biudžeto klausimais principo, ir tikiu, kad į darbotvarkę įtrauksite būsimas biudžeto srities diskusijas apie priemones, kuriomis galėsime pasiekti šią nuolat minimą sanglaudą kartu su transporto tikslais.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 4, kurį pateikė Georgios Papanikolaou (H-0362/10)

Tema: Atvirojo koordinavimo metodo vertinimas

2000 m. Taryba pristatė atvirojo koordinavimo metodo koncepciją, susijusią su sektoriais, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai (užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės integracijos, švietimo, jaunimo ir mokymo), siekiant pagerinti valstybių narių koordinavimą, sudaryti galimybes keistis pažangiąja patirtimi ir taip suderinti skirtingų valstybių politiką.

Ar Taryba galėtų atsakyti į šiuos klausimus:

Ar ji mano, kad ši strategija yra sėkmingai vykdoma? Ar ji galėtų nurodyti konkrečius rezultatus?

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad būtina persvarstyti ar peržiūrėti atvirojo koordinavimo metodo koncepciją?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) 2009 m. lapkričio 30 d. išvadose Taryba paminėjo, kad taikant atvirąjį koordinavimo metodą buvo aktyviai padedama užtikrinti sklandų darbo rinkų veikimą ir socialinę įtrauktį. Keitimasis geriausia patirtimi apie užimtumą pasirodė esąs itin naudingas, taip bus ir ateityje. Tam prireiks veiksmingai stebėti užimtumo gairių įgyvendinimą – šias gaires, pasikonsultavusi su Parlamentu, kurio patarimus jūs šiandien, beje, išdėstėte, patvirtins Taryba – o Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) turės atlikti labai svarbų vaidmenį įtvirtinant naują valdyseną, dėl kurios turėtų nuspręsti Europos Vadovų Taryba, ypač Europos semestro pagrindu.

Be to, praėjusiais metais, kai Taryba priėmė naują strateginę Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą, naujosios narės pripažino, kad norint pasiekti pagrindinius programoje apibrėžtus strateginius tikslus, reikia veiksmingai naudotis atviruoju koordinavimo metodu, o tai įrodo, kad jos savo nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose srityse toliau remia šį itin naudingą metodą.

Pastarojoje 2010 m. Tarybos ir Komisijos pažangos ataskaitoje dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ pabrėžiama nemaža padaryta pažanga, nes Europos mastu koordinuojant švietimą ir mokymą buvo taikomas atvirasis koordinavimo metodas.

Panašiai savo 2010 m. birželio 7 d. išvadose Taryba atkreipė dėmesį į bendrose diskusijose dėl strategijos „Europa 2020“ išreikštą interesą Europos lygmeniu socialinės apsaugos ir įtraukties srityje visapusiškai parengti integruotą metodą, pasinaudojant atvirojo koordinavimo metodo, kaip iki šiol nemažai galimybių teikusios priemonės, sistema.

Vis dėlto susidūrusi su įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ kylančiais naujais iššūkiais ir teikiamomis perspektyvomis, visų pirma dėl Europos Vadovų Tarybos apibrėžto tikslo mažinti skurdą įgyvendinimo kontrolės ir socialinių užimtumo gairių, ypač 10 gairės, aspektų, Tarybai pirmininkaujanti valstybė per neoficialų liepos 9 d. socialinių reikalų ministrų susitikimą pakvietė valstybes nares pradėti apmąstymų procesą siekiant sustiprinti atvirojo koordinavimo metodo taikymą.

2009 m. lapkričio mėn. rezoliucijoje, kurioje nustatoma nauja 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema, Taryba jau išdėstė tam tikrus bendruosius principus, kurių reikia laikytis rengiant visas politikos priemones ar vykdant visą su jaunimu susijusią veiklą, kai taikomas atnaujintas, integruotesnis koordinavimo metodas. Šiuo tikslu Tarybai pirmininkaujanti valstybė rugsėjo 14 d. surengs konferenciją, o EPSCO taryba spalio 21 d. pirmininkaujančios valstybės pasiūlymu dar kartą aptars šį klausimą ir užimtumo bei socialinės įtraukties temomis padarys tam tikras išvadas.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ačiū už atsakymą, bet norėčiau, kad man paaiškintumėte štai ką: tiesa tai, kad atvirasis koordinavimo metodas gyvybiškai svarbiuose sektoriuose, kuriuos jūs irgi išvardijote – švietimo, užimtumo, mokymo, jaunimo reikalų – yra labai svarbi priemonė, kuria galime naudotis nenusižengdami subsidiarumo principui ir nepažeisdami Europos Sąjungai suteiktų įgaliojimų.

Mano klausimas: ar būtų įmanoma retkarčiais gauti ataskaitų apie šį metodą, kad galėtume apsikeisti nuomonėmis ir kad būtume informuojami politiniu lygmeniu? Be to, kaip Europos Parlamentas galėtų aktyviau dalyvauti šioje procedūroje, kad apie ją pateiktume aiškesnį vaizdą?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Primenu jums paskutinę mano atsakymo dalį. Kaip sakiau, EPSCO taryba spalio 21 d. pirmininkaujančios valstybės iniciatyva dar kartą aptars šį klausimą ir užimtumo bei socialinės įtraukties temomis padarys tam tikras išvadas, kurios, žinoma, bus jums perduotos.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Ačiū, pone ministre, už atsakymą dėl atvirojo koordinavimo metodo reikšmės, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, jog šie metai Europos Sąjungoje yra paskelbti kovos su skurdu metais, ir taip jau sutapo, kad tada, kuomet visoje Europos Sąjungoje yra didžiulė bedarbystė ir auga socialinė atskirtis, mes turime kovoti su skurdu. Kaip Jūs manote, kiek įtakos skurdo mažinimui turi atvirojo koordinavimo metodas ir ar to pakanka, kad, sakykim, apsikeisime gerąja patirtimi ir matysime, kaip iš tikrųjų skiria didelį dėmesį Skandinavijos šalys kovai su skurdu ir socialine atskirtimi? Tačiau ar nuo to sumažės šitas skurdas Baltijos valstybėse?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Veiksmingesnis abipusis koordinavimas ir mokymasis turėtų tikrai duoti teigiamų rezultatų. Ką tik pabrėžėte vieną iš aspektų, kaip pasiekti bendrus tikslus socialiniais klausimais. Apskritai tiesa, kad ekonomikos augimo, užimtumo ir kovos su skurdu srityje, kuri 2010 m. yra viena iš svarbiausių, aktyviomis įtraukties politikos priemonėmis galima ne tik mažinti skurdą, bet ir didinti darbo vietų pasiūlą. Pensijų sistemų reformomis irgi gali būti padidintas užimtumas ir išlaikyti valstybės finansai. Tas pat pasakytina apie sveikatos priežiūros sistemas.

Todėl manau, kad per 2010 m., kurie skirti kovai su skurdu, galėsime įgyvendinti šį abipusį koordinavimą ir mokymąsi.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 5, kurį pateikė Nikolaos Chountis (H-0366/10)

Tema: Graikijos, ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sudarytas susitarimo memorandumas ir itin sparčiai didėjanti infliacija

Graikijos su TVF ir ES pasirašytame susitarimo memorandume ypač nurodoma, kad vienas iš Graikijos vyriausybės įsipareigojimų yra sumažinti infliaciją iki tokio lygio, jog ji būtų mažesnė nei vidutinė euro zonos infliacija siekiant, kad jos ekonomika taptų konkurencingesnė. Tačiau gegužės mėn. infliacija pasiekė 5,4 proc., palyginti su 1,6 proc. infliacija euro zonoje, ir dėl to toliau mažėja atlyginimus gaunančių asmenų grynosios pajamos ir tai labai kenkia Graikijos ekonomikos konkurencingumui. Šį spartų infliacijos augimą lėmė didesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, kuriuos nustatė ES ir TVF, taip pat besitęsiančios ir nevaldomos spėlionės. Ar Taryba sutinka, kad ES ir TVF nustatytos fiskalinės priemonės didele dalimi prisidėjo prie šio laipsniško infliacijos didėjimo, kuris dar labiau kenkia Graikijos ekonomikos konkurencingumui? Kokių struktūrinių priemonių ji siūlys imtis Graikijos vyriausybei, kad ši infliacija būtų sustabdyta?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Taryba per įvairius daugiašalės priežiūros projektus dažnai pabrėždavo ilgalaikes Graikijos ekonomikos problemas. Vykstant per didelio deficito procedūrai 2010 m. vasario 16 d. Taryba rekomendavo Graikijai įgyvendinti tam tikras priemones pagrindinių prekių rinkos veikimui ir įmonių veiklos aplinkai pagerinti, kad būtų išlaikytas produktyvumo ir užimtumo augimas, pagerintas ES struktūrinių lėšų panaudojimo efektyvumas ir sparta, sumažintas per didelis šalies biudžeto deficitas ir užtikrintas ilgalaikis jos valstybės finansų perspektyvumas.

Pirmąją ataskaitą apie šių priemonių įgyvendinimą Graikija pateikė kovo 16 d., antrąją – gegužės mėn. Birželio mėn. Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atliko negalutinę analizę pagal 110 mlrd. EUR vertės finansinės padėties stabilizavimo priemonę – šias lėšas Graikijai suteikė euro zonos valstybės narės kartu su TVF. Analizė baigta rugpjūčio mėn., bet galutinė Komisijos ataskaita Tarybai oficialiai neperduota.

Komisija euro zonos valstybėms narėms pateikė negalutinius analizės rezultatus ir jeigu, Komisijos vertinimu, ekonomika plėtosis pagal prognozes, pagal kurias sudaryta finansinės padėties stabilizavimo priemonę papildanti suderinimo programa, padidėjusi infliacija turės neigiamą poveikį pagrindinių prekių rinkoms. Todėl Taryba atidžiai stebės padėtį ir toliau taikys deramas priemones siekdama padėti Graikijos institucijoms skatinti ekonomikos augimą ir išlaikyti patikimą biudžeto politiką.

Jeigu Komisija mano, kad ekonomikos pokyčiai atitinka svarbiausias finansinės padėties stabilizavimo priemonę papildančios suderinimo programos prognozes, didėjanti infliacija, kaip jau sakiau, tikriausiai turės neigiamą poveikį rinkoms. Tas pat pasakytina ir apie biudžeto padėtį, kurią Taryba atidžiai stebės.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ministre, bijau, kad neatsakėte į mano pateiktą klausimą. Graikijai pagal susitarimo memorandumą – procedūrą, kurią jūs apibūdinote susitarimo memorandume su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Sąjunga – taikomos priemonės prieštarauja viena kitai. Pagal pasiūlymą didinti valstybės pajamas nustatyti mokesčiai, tačiau jų negalima surinkti, nes darbuotojai neturi jokių kitų pajamų, jų neturi ir mažosios įmonės, o kalbėdami apie infliacijos mažinimą jie planuoja naujus mokesčius papildomoms pajamoms surinkti – planuoja didinti PVM prekybos centrų prekėms ir mazutui.

Noriu jūsų paklausti štai ko: remiantis mano šaltiniais, Graikija vakarykščiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) susitikime buvo skatinama nustatyti naujus mokesčius pajamoms surinkti ir šios priemonės virsta itin sparčia infliacija. Todėl noriu jūsų paklausti, ar ECOFIN susitikime buvo aptartos kokios nors su pajamoms surinkti skirtų mokesčių didinimu nesusijusios taisomosios priemonės, kuriomis Graikijoje būtų užkirstas kelias itin spartėjančiai infliacijai?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Negaliu tiksliai pasakyti, kokį sprendimą ECOFIN priėmė per pastarąsias keletą valandų, bet Taryba per įvairius daugiašalės priežiūros projektus iš tikrųjų ne kartą kritikavo Graikiją už ilgalaikes struktūrines jos ekonomikos problemas. Savo rekomendacijose dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo valstybėse narėse 2009 m. Taryba pažymėjo, kad Graikija turi aktyviau stengtis atitaisyti makroekonominius netolygumus ir pašalinti struktūrinius savo ekonomikos trūkumus, kaip nurodyta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje.

Taryba Graikijai rekomenduoja padidinti savo konkurencingumą profesionalų teikiamų paslaugų srityje ir investicijas į mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą, efektyviau naudoti struktūrinių fondų lėšas, reformuoti viešąjį administravimą ir taikant integruotą lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją imtis tam tikrų priemonių darbo rinkoje.

Viskas, ką galiu pasakyti – Graikijos institucijos patvirtino, kad jos prioritetus suteikė kelioms planuojamoms struktūrinėms reformoms įvairiose srityse ir visiškai supranta, kokių sunkumų dėl to kils šaliai.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ministre, mano gerbiamas draugas N. Chountis savo klausime teigia, kad infliacija liepos mėn. buvo 5,4 proc., o rugpjūčio mėn., kaip pranešama – 5,5 proc., ir atrodytų, kad ėmusis naujų priemonių, kurios, kaip mano gerbiamas draugas visiškai teisingai pasakė anksčiau, susijusios su prekybos centrų prekėmis, bus labai sunku sumažinti infliaciją. Kartu jūs mums sakote, kad Taryboje vėl kalbama apie priemones ir naujus mokesčius.

Mano klausimas, ar mes turime konkretesnių priemonių ekonomikos augimui skatinti, kurių gali imtis ir Taryba, ir Europa, pasitelkdama paramos priemonę, ir pati Graikija. Ar turime konkretų tvarkaraštį?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Suprantu, kad nevaldoma infliacija kelia daug problemų ir kad jeigu ji tęsis, reikės iš naujo suderinti keletą finansinių priemonių, tačiau galiu tik pasakyti, kad kadangi Graikija yra euro zonos narė, jai ir kitoms valstybėms narėms tenka bendra pareiga užtikrinti euro zonos stabilumą, o Graikijos, kaip ir bet kurios kitos valstybės narės, ekonominė politika yra ES masto rūpestis. Tikimasi, kad visos valstybės narės taikys patikimas nacionalines politikos priemones, atitinkančias Stabilumo ir augimo paktą ir bendrąsias ekonominės politikos gaires. Todėl Graikija turėtų prisiimti atsakomybę už veiksmingą šių klausimų sprendimą, kad būtų mažiau rizikos sutrikdyti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0368/10)

Tema: ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetai, susiję su Jungtinėmis Tautomis ir jų institucijomis

Kokie yra ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetai, susiję su JT apskritai ir JT žmogaus teisių taryba konkrečiai? Ar ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovybės Ženevoje jau sujungtos, ar šis procesas tebevyksta?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Rengdamasi 65-ajai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, Taryba savo 2010 m. birželio 14 d. posėdyje patvirtino Europos Sąjungos prioritetus.

Noriu pažymėti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinėse organizacijose bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Europos Sąjungai atstovauja vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Tarybos patvirtinti prioritetai orientuoti į toliau aptariamas temas.

Pirmiausia, skatinimas stiprinti Jungtines Tautas – Europos Sąjunga padės sukurti stipresnę daugiašalę sistemą, ypač tobulinant Jungtinių Tautų atstovavimą, skaidrumą, atsakomybę, efektyvumą ir veiksmingumą.

Antras prioritetas – prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo. Europos Sąjunga planuoja atitinkamuose Jungtinių Tautų organuose, ypač Saugumo Taryboje, plačiau informuoti apie savo pozicijas ir įnašus į krizių valdymą.

Trečioji prioritetinė tema bus aplinka ir tvarus vystymasis, pirmiausia – ketinimas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Ketvirtasis prioritetas – žmogaus teisės. Nuo pat savo susikūrimo Europos Sąjunga visada buvo tvirčiausia žmogaus teisių gynėja ir viena iš iškiliausių šios srities veikėjų Jungtinių Tautų sistemoje. Europos Sąjunga aktyviai skatins integruoti žmogaus teises į visus Jungtinių Tautų veiklos aspektus, patvirtindama, kad žmogaus teisės neatskiriamai susijusios su kitais JT saugumo ir vystymosi tikslais.

Galiausiai, penktas prioritetas – reformuoti Jungtinių Tautų sistemą siekiant patobulinti sistemos darbą, jos veiksmingumą, skaidrumą ir atstovavimą. Atliekant Žmogaus teisių tarybos veiklos peržiūrą Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja oficialiame ir neoficialiame konsultacijų procese. ES toliau rems Trečiojo komiteto gebėjimą veikti – dabar tai vienintelis visuotinis organas, turintis įgaliojimų įgyvendinti žmogaus teisių standartus. Šis gebėjimas turėtų būti visapusiškai išlaikytas.

Diplomatinių atstovybių klausimu pasakytina, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. visos Europos Komisijos delegacijos už ES ribų tapo Europos Sąjungos delegacijomis. Ženevos atveju ES delegacija ir Europos Sąjungos Tarybos generalinio sektoriato ryšių biuras taikė laikinąsias darbo priemones, kol bus įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pirmiausia leiskite pažymėti, kad besitęsianti painiava, kaip ES atstovaujama Ženevoje ir Niujorke, gali pakenkti ES gebėjimui veiksmingai veikti ir konstruktyviai bendradarbiauti su partneriais.

Antra, po plačių vidaus diskusijų dėl Žmogaus teisių tarybos 2011 m. peržiūros prioritetų Tarybai pirmininkaujanti Belgija ir vyriausioji įgaliotinė dabar turi užtikrinti, kad pakankamai išteklių ir politinio dėmesio būtų skirta ryšių su kitomis JT šalimis narėmis palaikymui.

Be to, reikia lyderiauti daugelio svarbių rezoliucijų klausimais, ypač dėl rezoliucijos dėl mirties bausmės ir dėl tolesnio darbo siekiant derėtis dėl tarptautinės prekybos ginklais sutarties.

Būčiau dėkinga už jūsų pastabas šiuo klausimu.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Tiesiog norėčiau jums pasakyti, kad Belgija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, yra Žmogaus teisių tarybos narė ir mes tikrai imsimės veiksmų, kad jums rūpimas klausimas būtų išdėstytas.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, šiandien gana aktyviai diskutavome apie tai, kaip remti Tarybos pastangas rasti sutaupytų lėšų 2011 m. biudžete ir, be kitų dalykų, mes, žinoma, išsamiai aptarėme naujai pertvarkytą Europos išorės veiksmų tarnybą.

Ar manote, kad turėtume siekti, jog Jungtinių Tautų pareigybių funkcijos būtų paveikesnės, kad Europos Sąjunga ten galėtų kalbėti vienu balsu ir kad galėtume sutaupyti išteklių, kuriuos būtų galima labai veiksmingai panaudoti kitose srityse? Ar Tarybai pirmininkaujanti Belgija pasirengusi pateikti pasiūlymų dėl taupymo šioje srityje, siekdama užtikrinti, kad bendro atstovavimo Europai srityje būtų pasiekta didesnio veiksmingumo?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Papildomais pajėgumais jau pasirūpinta ir Niujorke, ir Ženevoje. Vis dėlto, pasinaudodamas jūsų klausimu, galiu tik atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad reikia skubiai įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą, ir į šio Parlamento atliekamą bent jau bendrą su Taryba vaidmenį sprendžiant su šios tarnybos įsteigimu susijusius finansinius klausimus.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Liam Aylward (H-0373/10)

Tema: Biologinės įvairovės didinimas ES

Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. paskelbti Tarptautiniais biologinės įvairovės metais, taip pat į būsimą Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją Nagojoje, ar Taryba negali trumpai išdėstyti savo prioritetų biologinės įvairovės apsaugos ir didinimo srityje? Kaip vykdomas ES Biologinės įvairovės veiksmų planas ir koks Tarybos požiūris į biologinės įvairovės vaidmenį strategijoje „2020 m. Europa“?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Remdamasi Komisijos komunikatu „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ 2010 m. kovo 15 d. Taryba patvirtino išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m. „ES ir pasaulio vizija ir tikslai bei tarptautinės prieigos ir dalijimosi našta tvarka“.

Išvadose Taryba teigė, jog yra giliai susirūpinusi, kad 2010 m. biologinės įvairovės tikslai nepasiekti nei Europos Sąjungos lygmeniu, nei pasaulio mastu, kad biologinė įvairovė toliau mažėja nepriimtinai sparčiai ir kad tai turi labai rimtų ekologinių, ekonominių ir socialinių padarinių. Vis dėlto Taryba pabrėžė šių tikslų svarbą rengiant naudingas priemones, palankias biologinei įvairovei.

Taryba išdėstė ilgalaikę viziją, pagal kurią iki 2050 m. Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos teikiamos ekosistemos funkcijos bus apsaugotos, vertinamos ir deramai atkurtos, nes biologinė įvairovė jau savaime vertinga ir yra būtinas žmogaus savijautos ir ekonominės gerovės elementas – šių veiksmų bus imamasi taip, kad būtų išvengta biologinės įvairovės nykimo nulemtų katastrofiškų pokyčių.

Be to, Taryba nustatė svarbiausią tikslą – iki 2020 m. Europos Sąjungoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemos funkcijų blogėjimą ir kuo labiau užtikrinti jų atkūrimą kartu stiprinant Europos Sąjungos įnašą siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui pasaulio mastu.

Atsižvelgdama į Europos Sąjungos prioritetus saugoti ir stiprinti biologinę įvairovę, Taryba pažymėjo, kad didžiausią žalą biologinei įvairovei daro buveinių naikinimas, skaidymas ir jų kokybės blogėjimas. Kalbėdama apie šios buveinių padėties priežastis, Taryba pabrėžė žalingus žemėnaudos pokyčius, pereikvojimą ir netvarų gamtos išteklių naudojimą, invazines egzotiškas rūšis, nelegalią prekybą nykstančiomis rūšimis, vandenynų rūgštėjimą ir, žinoma, taršą. Be to, dėl klimato kaitos gali dar sustiprėti tam tikri padariniai, pvz., gali padaugėti nykstančių rūšių.

Atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ Tarybos bendrosiose ekonominės politikos gairėse valstybės narės ir ES raginamos nustatyti priemones, ekologinius iššūkius paversti ekonomikos augimo galimybėmis ir efektyviau naudoti gamtos išteklius, taip kartu prisidedant prie biologinės įvairovės užtikrinimo.

Biologinės įvairovės svarbą savo 2010 m. kovo mėn. išvadose aiškiai pabrėžė ir Europos Vadovų Taryba, teigdama, kad skubiai reikia priešinga linkme pakreipti nuolatinę biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemos blogėjimo tendenciją. Europos Vadovų Taryba pritaria ilgalaikei biologinės įvairovės vizijai iki 2050 m. ir minėtose 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvadose nustatytam 2020 m. tikslui.

  Liam Aylward (ALDE). – Ministro atsakyme labiausiai apmaudu girdėti apie nepakankamą pažangą siekiant nustatytų biologinės įvairovės tikslų.

Vis dėlto žinant, kad kaimo plėtros priemonės ir bendroji žemės ūkio politika gali gerokai padėti stiprinti biologinę įvairovę, kokias priemones Taryba gali įgyvendinti Europos ūkininkams, kurie yra didžiausi aplinkos saugotojai, remti ir jiems padėti atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį – toliau saugoti aplinką ir biologinę įvairovę?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Manau, kad geriausia priemonė, kurios gali būti imtasi kokybiškam ūkininkavimui išsaugoti – toliau jį remti. Tikiu, kad visi dalyvaujantys nariai, nors posėdyje jų dalyvauja mažai, per kitas biudžeto diskusijas šio Parlamento priimamais sprendimais suteiks finansinę paramą bendrajai žemės ūkio politikai.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0375/10)

Tema: Neoficiali žemės ūkio taryba (2010 m. rugsėjo mėn.)

Kokias išvadas padarė ES pirmininkaujanti Belgija po liepos mėn. Briuselyje vykusio aukšto lygio BŽŪP susitikimo? Ar galėtų ES pirmininkaujanti šalis pakomentuoti apie artėjančią (2010 m. rugsėjo 19-21 d.) neoficialią Žemės ūkio tarybą? Ką ES pirmininkaujanti šalis siūlys valstybėms narėms dėl BŽŪP po 2013 metų?

Be to, ar galėtų Taryba informuoti valstybės nares apie tai, kas vyksta Tarybos lygmeniu dėl vykstančių MERCOSUR derybų?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją sėkmingai užbaigus viešąsias konsultacijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. Ji gavo beveik 6 000 plačiosios visuomenės, suinteresuotųjų subjektų, ekspertų grupių ir kitų mokslinių tyrimų institutų atsiliepimų. Šios konsultacijos atitiko visus lūkesčius.

Be to, iš atsiliepimų santraukos matyti, kad visa mūsų visuomenė domisi Europos žemės ūkio ateitimi. BŽŪP domisi tikrai ne vien ūkininkai.

Kaip žinote, šios viešosios konsultacijos baigėsi liepos 19–20 d. Komisijos surengta konferencija „BŽŪP po 2013 m.“ Atsiliepimų, apskritojo stalo ir kitų konferencijos diskusijų visuma yra vertinga siekiant toliau tobulinti diskusijų sritį.

O dėl Tarybos, tai tikriausiai žinote, kad pastaruosius dvejus metus žemės ūkio ministrai vykdė kelių paeiliui Tarybai pirmininkavusių valstybių – Prancūzijos, Čekijos, Švedijos ir Ispanijos – vadovaujamas konsultacijas. Dabar, kai esame finišo tiesiojoje, pirmininkaujanti valstybė siekia, kad diskusijose padarytume kuo didesnę pažangą. Iš tikrųjų gyvybiškai svarbu, kad kitose svarbiose diskusijose dėl 2014–2020 m. biudžeto programos būtų visapusiškai atsižvelgta į šiandienos BŽŪP aktualijas ir rytojaus BŽŪP iššūkius.

Kaip žinote, BŽŪP ateitis bus pagrindinė rugsėjo 21 d. Belgijoje vyksiančio neoficialaus ES žemės ūkio ministrų susitikimo darbotvarkės tema. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas P. De Castro irgi pakviestas dalyvauti šiame susitikime ir vadovaus mūsų neoficialioms diskusijoms. Šią vasarą Tarybai pirmininkaujanti valstybė daug dėmesio skyrė liepos mėn. konferencijos rezultatams ir parengė santraukos dokumentą, kuris bus baigtas per keletą ateinančių dienų.

Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtame pranešime, kurį per būsimas diskusijas ketiname išnagrinėti dar išsamiau, patvirtinama, kokie aktualūs Lisabonos sutartyje apibrėžti BŽŪP tikslai: užtikrinti saugių ir aukštos kokybės maisto produktų tiekimą Europos piliečiams, skatinti tvarų žemės ūkį visoje Europoje, saugoti aplinką ir kraštovaizdžius, prisidėti prie tvarios kaimo vietovių plėtros, kaip aptarėme svarstydami ankstesnį klausimą.

Be to, pirmininkaujančios valstybės parengtame pranešime patvirtinama ir tikroji Europos lygmeniu bendrosios žemės ūkio politikos teikiama papildoma vertė, taip pat BŽŪP svarba įvertinant strategiją „Europa 2020“.

Po būsimų diskusijų spalio mėn. Žemės ūkio taryboje vyks galutinės politinės diskusijos dėl BŽŪP ateities. Taigi, Taryba, kaip ir Europos Parlamentas, bus nemažai prisidėjusi prie konsultacijų. Esu tikras, kad Komisija taip pat pripažins sunkų Tarybos ir Europos Parlamento atliktą darbą, ir esu tikras, kad ji kaip galėdama stengsis pateikti komunikatą, kuriam pritartų abi institucijos. Kai tik komunikatas bus paskelbtas, pirmininkaujanti valstybė pradės diskusijas Taryboje.

Derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo su Mercosur šalimis tema pirmiausia norėčiau pripažindamas didžiulę ekonominę tokio susitarimo svarbą pažymėti, kad Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir žemės ūkio ministrai apskritai laikosi vienodo požiūrio į galimus pavojus, kuriuos toks susitarimas keltų pažeidžiamiems ES žemės ūkio sektoriams. Jūs tikriausiai žinote, kad gegužės mėn. Taryba bendrame memorandume užregistravo daugelio narių pareikštus nuogąstavimus.

Antra, norėčiau pažymėti, kad Komisija turi laikytis derybinių įgaliojimų. Be to, gegužės mėn. Komisijos narys D. Cioloş patikino Tarybą, jog Komisija užtikrins, kad derybos su Mercosur šalimis atitiktų BŽŪP ir svarbiausius ES žemės ūkio interesus.

Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad Taryba toliau labai atidžiai stebės diskusijas su Mercosur šalimis, ypač Prekybos politikos komitete. Kita derybų sesija numatyta spalio mėn. ir galiu jus patikinti, jog pirmininkaujanti valstybė pasirūpins, kad būtų griežtai laikomasi derybinių įgaliojimų.

  Mairead McGuinness (PPE). – Atsakymas buvo išsamus, nes toks buvo ir klausimas. Dėkoju jums už tai, ypač už jūsų pastabas dėl Mercosur šalių. Tikiuosi, kad Komisija ir, beje, pati Taryba įsidėmėjo mūsų diskusijose šiuo klausimu Parlamento išdėstytas problemas.

Jūsų atsakymas mano kolegai L. Aylwardui apie biologinę įvairovę ir jūsų pastabos apie žemės ūkio biudžetą verčia mane jus paklausti, o koks gi yra Tarybos požiūris. Kaip suprantu, septyni Tarybos nariai nori sumažinti kitų metų biudžetą, o tai nėra geras ženklas sudarant būsimą žemės ūkio biudžetą, kuris bus taikomas po 2013 m. Džiaugčiausi, jeigu galėtumėte tai pakomentuoti.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Kitų metų biudžetą nori sumažinti ne viena valstybė narė, bet, mano žiniomis, Taryba tam visiškai nepritaria. Vakar tikriausiai girdėjote, kaip Belgijos biudžeto ministras pateikė 2011 m. biudžetą, tuo atveju tikriausiai girdėjote ir biudžeto perspektyvas 2011 metams, nes vyksta diskusijos su Parlamentu. Turiu pasakyti, kad nesutinku su jūsų išdėstyta Europos biudžeto pokyčių analize.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, dabar aptariame 2011 m. biudžetą ir šiuo klausimu Taryba ir Komisija bendrai pasiūlė Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos, apimančios Pažangios energetikos Europai programą, Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programą ir Verslininkystės ir inovacijų programą, lėšas kartu su Septintosios bendrosios programos lėšomis ir žemės ūkiui skirtomis lėšomis skirti su ITER sintezės įrenginiais susijusiam moksliniam projektui. Kokia pradinė pirmininkaujančios Belgijos pozicija šiuo klausimu?

  Liam Aylward (ALDE). – Ponia pirmininke, žinant ypatingą Komisijos sprendimą atnaujinti derybas su Mercosur šalimis, ar gali ministras nurodyti, ar Taryba svarsto ir ar ji vertina neigiamus padarinius, kuriuos šie sprendimai turės mūsų Europos ūkininkams, ypač mano šalies, Airijos, ūkininkams, kurie priklauso nuo 90 proc. savo jautienos produktų eksporto – juk šie produktai gaminami laikantis griežčiausių Komisijos nustatytų standartų, kurie netaikomi Mercosur valstybėms?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Dėl pirmojo klausimo, tai šiuo metu galiu pateikti tik biudžeto apžvalgą. Suprantu, kad Parlamentas nepamiršta daugelio projektų inovacijų, konkurencijos ir technologijų srityse. Vis dėlto diskusijos dar tik prasidėjo ir nuo gruodžio 1 d. turėjote galimybę iš dalies pakeisti tam tikrus kitų metų biudžeto perspektyvos aspektus nuo pradžios iki galo. Todėl grįžkite prie diskusijų dėl biudžeto, kad galėtumėte nutarti, ką EP nariai nori pabrėžti ir kam nori teikti pirmenybę tame biudžete.

Atsakau į antrąjį klausimą dėl Mercosur šalių: Tarybai pirmininkaujanti valstybė, kaip minėjau, gerai žino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto išdėstytus nerimą keliančius sprendimo atnaujinti šias derybas aspektus.

Tiesiog norėčiau pažymėti, kad per šias derybas Komisija privalo laikytis savo derybinių įgaliojimų ir bet kokie teigiami šių derybų rezultatai turėtų būti naudingi ES žemės ūkio gamybai, pvz., Europos žemės ūkio produktų skatinimo ir apsaugos srityje, ypač geografinių nuorodų klausimu.

  Pirmininkė. – Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0379/10)

Tema: Balkanų valstybių stojimo į ES perspektyva

Kaip Taryba vertina Balkanų regiono, Pietvakarių Europos šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvą? Ar Taryba mano, kad kai kurios iš šių šalių galėtų įstoti į ES per kitą finansinės perspektyvos laikotarpį, t. y. 2014–2020 m.?

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Mūsų politikos Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu tikslas – prisidėti prie regiono stabilumo ir padėti regiono šalims sukurti ilgalaikę taiką, demokratiją, stabilumą ir gerovę.

1999 m. ES nusprendė įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos procesą – narystės proceso programą, kurios pabaigoje numatyta galima šių šalių narystė – taip siekiama geriau išdėstyti jų pasirengimą narystei ES. Šis pasirengimas būtinas regiono stabilumui, susitaikymui ir ateičiai. Jis vyksta ir formuojamas pagal Salonikų darbotvarkę, pasiekus naują susitarimą dėl plėtros, kuriame nustatytos sąžiningos ir griežtos sąlygos.

Todėl Taryba ne kartą (pastarąjį kartą birželio 14 d. Užsienio reikalų taryboje, kurios susitikimas vyko po birželio 2 d. susitikimo Sarajeve) patvirtino nekintantį Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti, kad Vakarų Balkanų šalys pasirengtų narystei ES.

Per keletą metų ES pasirašė šešis stabilizacijos ir asociacijos susitarimus su regiono šalimis, iš kurių keturi jau įsigaliojo. 2009 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė pradėti narystės derybas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Savo ruožtu nuo 2005 m. spalio mėn. vykstančios derybos su Kroatija jau pasiekė galutinį etapą. ES toliau politiškai dalyvauja šiame procese, pasitelkdama visas savo priemones: tris bendras saugumo ir gynybos politikos misijas – dvi Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vieną Kosove – ir tris specialiuosius įgaliotinius Skopjėje, Prištinoje ir Sarajeve.

Finansinė parama 2010 m. viršys 900 mln. EUR, o 2013 m. pasieks 1 mlrd. EUR. Iš viso nuo 1991 m. Europos Sąjunga regiono šalims suteikė finansinės paramos už daugiau kaip 13 mlrd. EUR.

Jeigu kalbame apie derybų datas, tai jos visiškai priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinti Kopenhagos kriterijai ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygos. Šiame procese numatyta aiški procedūra: stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, Komisijos nuomonė dėl narystės paraiškos, šalies kandidatės statusas, narystės derybos ir galiausiai narystė.

Taryba nekantriai laukia, kol galės pereiti prie tolesnių proceso etapų, bet ar regiono šalių vyriausybės laikysis nustatytų sąlygų, ar jos išlaikys ar net paspartins reikiamų reformų tempą ir ar jos išspręs kitas problemas, priklauso nuo jų pačių. Regiono šalys turėtų labiau stengtis kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, stiprinti administracinius gebėjimus ir spręsti neišspręstas problemas.

Stabilizacijos ir asociacijos proceso tikslai nebus įgyvendinti, jeigu regiono vyriausybės ir gyventojai neparodys ryžto ir atsakomybės prisiimdami aktyvų vaidmenį. Regiono ateitis galiausiai juk priklauso nuo jo gyventojų ir vyriausybių. Regioninis bendradarbiavimas ir geros kaimynystės politika yra svarbiausi susitaikymo ir dvišalių ginčų sprendimo veiksniai. Ši politika yra svarbiausia ES požiūrio į šį regioną dalis, ją ES sistemingai skatina nuo 1995 m. Į tai atsižvelgdama Taryba birželio 14 d. paragino atitinkamas šalis išspręsti neišspręstus klausimus su kaimyninėmis šalimis.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad 2009 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė sprendimą leisti trijų šio regiono šalių piliečiams keliauti be vizų ir dabar rengia tokį pat sprendimą Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas ir Taryba šiais metais priims ir šį sprendimą.

Galiausiai turiu pasakyti, kad Taryba dabar negali komentuoti plėtros poveikio dabartiniam ES biudžetui ir 2014–2020 m. biudžetui, nes ji dar laukia Komisijos pasiūlymo dėl kitos finansinės perspektyvos.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, labai dėkoju už tokį gerą pirmininkavimą vykstant mūsų procedūroms. Tai – pavyzdys kitiems. Pone O. Chasteli, galbūt man reikia nusirengti švarką, kad jūs jaustumėtės patogiau. Tarp mūsų yra tam tikra neatitiktis.

Tai, ką jūs sakėte, atvirai kalbant, šiame Parlamente gerai žinoma, aš tikėjausi konkretesnio atsakymo. Kuri šalis yra arčiausiai narystės Europos Sąjungoje: Serbija, kuri labai svarbi politiškai ir gerai išsivysčiusi ekonomiškai, Juodkalnija, o galbūt Makedonija? Prašau, pone O. Chasteli, atsakykite mums konkrečiai.

  Olivier Chastel, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Žinote, tai, kad pasakysiu, kuri iš trijų šalių yra arčiausiai – išskirsiu vieną šalį, kuri padarė didžiausią pažangą šiame procese – dar nereiškia, kad ta šalis bus pirmoji, kuri įstos į ES. Pažangą vis tiek reikia daryti ir jos tempas gali būti labai skirtingas.

  Pirmininkė. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr. priedą).

Klausimų valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.00 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas