Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Kenijos: nepavykęs bandymas areštuoti Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą⁽¹⁾.

  Charles Tannock, autorius. − Ponia pirmininke, Tarptautinis baudžiamasis teismas pareiškė Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui kaltinimus dėl genocido, nes jis įtariamas davęs įsakymą Darfūre daryti baisius nusikaltimus.

Vargu ar jis yra tas žmogus, kurį norėtumėte matyti kaip garbės svečią, ir dėl TBT pareikšto kaltinimo Turkija praėjusiais metais turėjo atšaukti jam skirtą kvietimą dalyvauti OIC konferencijoje Ankaroje.

Deja, būtent tai Kenijos prezidentas neseniai padarė per ceremoniją, skirtą naujosios Kenijos Konstitucijos paskelbimui paminėti. Žinoma, dauguma trapios Kenijos koalicijos vyriausybės ministrų, taip pat ministras pirmininkas R. Odinga dėl O. al-Bashiro dalyvavimo jautėsi labai nepatogiai, tačiau žala padaryta, ir Kenijos, kaip demokratiško ir tarptautinės teisės besilaikančio lyderio regione, reputacija dabar suteršta.

TBT įsteigtas būtent tam, kad aukšto rango pareigūnai, net ir nepriklausomų valstybių vadovai, galėtų būti patraukti atsakomybėn už įtariamus jų nusikaltimus, paaiškėjus, kad tai nusikaltimai visai žmonijai arba genocidas, arba karo nusikaltimai, ir dėl to jiems taikoma visuotinė Romos statutą pasirašiusių šalių jurisdikcija.

Todėl Kenijos atsisakymas laikytis savo įsipareigojimų, kylančių iš narystės TBT, yra smerktinas. Tačiau turime pasidžiaugti paskutinėmis naujienomis, kad Kenija visapusiškai bendradarbiaus su TBT, kai jis tirs prieš trejus metus įvykusį žiaurų smurto protrūkį po rinkimų, net jeigu šis bendradarbiavimas yra labai pavėluotas ir, atrodytų, yra paskatintas dėl O. al-Bashiro vizito kilusio didelio triukšmo.

  Marietje Schaake, autorė. − Ponia pirmininke, Kenija, kaip ir kitos Afrikos šalys, yra pagrindinė ES partnerė daugelyje svarbių sričių, pvz., saugumo, plėtros ir prekybos.

Afrika atliko labai svarbų vaidmenį įsteigiant TBT, ir jos įsipareigojimas laikytis TBT statuto taip pat patvirtintas Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4 straipsnyje.

ES ir Kenijos sudarytame Kotonu susitarime nustatytos partnerystės sąlygos; šiame susitarime aiškiai nustatyta, kad prekyba ir pagalba priklauso nuo to, kaip laikomasi demokratijos ir žmogaus teisių standartų.

Deja, rugpjūčio 27 d. Omar al-Bashir apsilankė Kenijoje kaip oficialus vyriausybės atstovas, aukštas pareigas einantis asmuo. Tai atsitiko tuo metu, kai dėl įtariamo Omaro al-Bashiro dalyvavimo vykdant genocidą Darfūre (Sudanas) buvo išduotas jo arešto orderis.

O. al-Bashir vis dar gali gintis TBT, tačiau visų pirma jis turi būti pristatytas į Hagą. Kenija turėjo jį areštuoti, kai jis buvo jos teritorijoje, tačiau ji to nepadarė. Tai rimta problema. Tai ženklas, kad vyriausybė, laikydamasi susitarimų, kuriuos ji sudarė, neatlieka patikimos šalies vaidmens, ir tai turėtų būti rimta ES problema.

Turime užtikrinti, kad laikysimės savo pačių nustatytų kovos su nebaudžiamumu standartų, ir, siekdami daugiau stabilumo ir demokratijos, turime kovoti su nebaudžiamumu Afrikoje. Norėčiau paprašyti vyriausiosios įgaliotinės imtis rimtų diplomatinių veiksmų prieš Keniją ir priminti jos lyderiams jų įsipareigojimą laikytis Romos statuto.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, šiais metais Kampaloje vykusioje Tarptautinio baudžiamojo teismo peržiūros konferencijoje paaiškėjo, kad šis teismas gali veiksmingai atlikti savo darbą tik turėdamas valstybių narių, visų pirma tų, kurios ratifikavo Romos statutą, paramą. ES valstybėms narėms reikia nuolat priminti tai, nes baimė, kad kils diplomatinių problemų ir, galimas daiktas, bus padaryta politinė žala, dažnai trukdo imtis nuoseklių veiksmų, susijusių, pvz., su įtariamų karo nusikaltėlių areštu.

Šiandien savo pasiūlyme dėl rezoliucijos kritikuojame Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą pakvietusios ir tuomet jo areštuoti nesugebėjusios Kenijos vyriausybės veiksmus. Omaro al-Bashiro arešto orderiai išduoti dėl jo padarytų karo nusikaltimų ir įvykdyto genocido. Taip Kenija pažeidė tarptautinę teisę ir iškilmingai pareiškė, kad tariamas Afrikos vyriausybių solidarumas yra svarbesnis nei tokių sunkių nusikaltimų, pvz., nusikaltimų žmonijai, nagrinėjimas ir kaltų asmenų patraukimas atsakomybėn. Tai bloga žinia milijonams Afrikos gyventojų, nukentėjusių nuo prezidento O. al-Bashiro žiaurumų, taip pat tiems, kurie patyrė siaubingas kančias per kitus karus ir pilietinius karus. Turime išspręsti tai dėl aukų ir jų šeimų, jiems reikia teisingumo ir jie privalo pamatyti, kaip šie nusikaltėliai, net jeigu jie yra aukšti pareigūnai ar kariuomenės vadai, patraukiami atsakomybėn už savo žiaurumus.

Tai, kad Afrikos Sąjunga atvirai nepalaikė prezidento O. al-Bashiro arešto, taip pat nusipelno smarkios kritikos. Ji rodo apsimestinį solidarumą su savo valstybėmis narėmis, remia aukštas pareigas einančių politikų nebaudžiamumą ir taip silpnina būtiną gerą valdymą – valdymą, kuriuo remdamasi Afrikos Sąjunga turėtų priimti sprendimus dėl dabartinės ir tarptautinės teisės. Taip pat nuvilia tai, kad Afrikos Sąjunga atsisakė Adis Abeboje įsteigti Tarptautinio baudžiamojo teismo regioninį skyrių.

Būtent dėl šios priežasties dar kartą raginame Komisiją įtraukti šį menko bendradarbiavimo ir atsisakymo bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu klausimą į kito ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, dauguma iš mūsų šiame Parlamente apgailestauja dėl Kenijos, Afrikos Sąjungos ir Arabų lygos sprendimų atsisakyti įvykdyti tarptautinį Omaro al-Bashiro arešto dėl nusikaltimų žmonijai orderį. Todėl Sudano prezidentas beveik visose Afrikos ir Arabų šalyse naudojasi visišku nebaudžiamumu. Dauguma iš mūsų, nors iš tikrųjų ne tiek jau daug, nori, kad tarptautinis teisingumas visame pasaulyje visiems būtų vienodas.

Žinome, kaip sudėtinga buvo įsteigti Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT). Taip pat žinome, kad dar daug turime nuveikti, kad šis teismas galėtų visame pasaulyje vykdyti savo funkcijas. Tačiau būtume patikimesni, jeigu visos mūsų valstybės narės, ypač Prancūzija, taip ilgai neužtruktų pritaikydamos savo įstatymus prie tarptautinio teisingumo reikalavimų. Būtume patikimesni, jeigu didžiosios valstybės, pvz., Jungtinės Valstijos, neatsidurtų už šio tarptautinio teisingumo ribų.

Pasakysiu dar daugiau – kad Europos šalys dėl Afrikos neša didelę atsakomybės naštą ir negalime sudaryti joms įspūdžio, kad taikome dvigubus standartus, nes turime pripažinti, kad tarptautinis teisingumas, atrodo, yra taikomas visų pirma Afrikos šalims, išskyrus atvejus, kai tam tikrų Europos šalių vyriausybės jose turi svarbių interesų.

Todėl mes šiame Parlamente gailimės, kad TBT sprendimas nebuvo taikomas Omarui al-Bashirui, kuris yra atsakingas už daugybę nusikaltimų. Tačiau norime vienodo teisingumo visiems, taip pat ir tiems, kurie yra Europos Sąjungos teritorijoje. Tik esant tokiai sąlygai, t. y. rodant pavyzdį, Europos Sąjungoje gali būti sukurta tikra laisvės ir teisingumo erdvė, ir galime nuosekliai daryti pažangą visuotinės teisės kūrimo, demokratijos ir žmogaus teisių srityse.

Būtent dėl to man taip pat malonu išgirsti, kad šį rytą didelė dauguma Parlamento narių pasmerkė bet kokią romų diskriminaciją, ypač ksenofobinius Prancūzijos Respublikos prezidento, kuris vis dar drįsta remtis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, komentarus.

Komisijos nary, viskas, ką turime dabar padaryti, – tai paversti savo žodžius veiksmais, jeigu norime, kad pasaulis ir toliau pasitikėtų mūsų žodžiais.

  Thijs Berman, autorius. − (NL) Ponia pirmininke, vargu ar galime kalbėti apie pažangą. XX a. vykusių karo žiaurumų ir persekiojimų turime gėdytis taip pat šiame amžiuje. Tačiau yra viena sritis, kurioje, manau, iš tikrųjų galime kalbėti apie pažangą, – tai yra tarptautinė baudžiamoji teisė. Viskas prasidėjo nuo Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (angl. ICTY), paskui buvo Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai (angl. ICTR) ir galiausiai buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas. Teisingumą vykdo ne karo laimėtojai, kaip vis dar galėtume sakyti apie Niurnbergą, o nepriklausomas tarptautinis teismas. Jame gali būti nagrinėjami sunkiausi nusikaltimai, jeigu valstybė, kurioje jie buvo padaryti, sąmoningai arba atsitiktinai neatlieka šių nusikaltimų tyrimo. Taip galima atkurti pasaulio supratimą, kas yra teisingumas, kai padaromi žiaurūs veiksmai, ir aukų atžvilgiu įvykdomas teisingumas, ir tik tuomet yra įmanomas susitaikymas. Ilgalaikė taika. Šis baudžiamasis teismas yra tarsi atgrasomoji priemonė būsimiems karo nusikaltėliams. Nebaudžiamumas yra leidimas iš naujo imtis smurto, o to negali ir neturi būti, ypač kai kalbame apie neapsakomus Omaro al-Bashiro žiaurumus, kuriais jis kaltinamas. Kenija yra Romos statutą pasirašiusi šalis. Pacta sunt servanda – sutarčių privaloma laikytis, priešingu atveju jos pažeidžiamos, ir dėl to netoleruotina, kad O. al-Bashirui būtų leista Kenijoje netrukdomam mėgautis demokratija, kai jo vardu padaryti tokie sunkūs žmogaus teisių pažeidimai jo paties šalyje, Sudane. Tegul tai būna prašymas, kurį pateikė M. Ch. Vergiat, šalims, kurios vis dar turi pasirašyti Romos statutą, pagrindinė iš jų – Jungtinės Valstijos. Ko laukia Barack Obama? Sustiprinę Tarptautinį baudžiamąjį teismą priartėsime prie siekiamos tvarkos pasaulyje, – tvarkos, kurios laikantis karo nusikaltėliai nelieka nenubausti, kuri priartina mus prie taikos ir kuri pagrįsta žmogaus teisėmis visame pasaulyje.

  Tunne Kelam, autorius. − Ponia pirmininke, manau, kad šiandien turime aptarti klausimą, ar atsakomybė už nusikaltimus žmonijai gali būti praktiškai įgyvendinta.

Tarptautinis baudžiamasis teismas kaltina Sudano prezidentą O. al-Bashirą tokiais nusikaltimais ir buvo išduoti arešto orderiai. Šiandien klausiame, ar užteks tarptautinės politinės valios ir ar pakankamas bus koordinavimas, kad patrauktume tokius nusikaltėlius atsakomybėn.

Rugpjūčio 27 d. Kenijos vyriausybė praleido šią galimybę. Jie pakvietė prezidentą O. al-Bashirą kaip svečią. Gera žinoti, jog Kenijos ministras pirmininkas pripažino, kad šis kvietimas buvo klaida ir Kenija pažeidė tarptautinius įsipareigojimus.

Šiandien raginame visas Afrikos Sąjungos valstybes paremti tarptautines pastangas perduoti prezidentą O. al-Bashirą Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje, kuriame jis galės pasinaudoti visomis savo teisėmis į gynybą. Man labai malonu, kad šiame Parlamente šiandien vieningai sutariame, jog reikia išspręsti šį klausimą ir perduoti prezidentą O. al-Bashirą Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, Lenkijoje turime posakį, kad moteris negali būti pusiau nėščia, tačiau būtent tokia bando būti Kenija. Viena vertus, ji kviečia ir priima prezidentą O. al-Bashirą, kita vertus, ji yra Romos statutą pasirašiusi šalis. Šie du faktai negali būti suderinami. Kenija turi nuspręsti, ką daryti – ar persekioti nusikaltėlius, ar palikti juos ramybėje. Apsimesti, kad šios dvi galimybės gali būti suderinamos, yra paprasčiausiai nesąžininga. Kenijos valdžios institucijų teiginys, kad Vakarai nėra vieni iš Kenijos kaimynų ir kad būtent dėl to prezidentas O. al-Bashir buvo pakviestas, nepriimtinas, nes neatsižvelgiama į ankstesnius oficialius, politinius ir moralinius įsipareigojimus. Kenijos, Čado ir kitų šalių valdžios institucijos, kurios ratifikavo Romos statutą, turėtų laikytis jame aiškiai nustatytų principų. Galiu suprasti, kad kai kurie žmonės linkę nebausti nusikaltėlių, tačiau negaliu suprasti arba susitaikyti su tuo, kad žmonės apsimeta norintys persekioti nusikaltėlius, tačiau to nedaro.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu. – (PL) Iš istorijos žinome, kad karo nusikaltėliams galiausiai ateina teisingumo valanda, net jeigu jiems pavyksta išsivaduoti iš įstatymo gniaužtų ir nuslėpti savo praeitį. Adolf Eichmann, vienas iš žmonių, vykdžiusių nacių operaciją žydams sunaikinti, buvo sulaikytas Buenos Airėse po 15 metų trukusios paieškos. Radovaną Karadžićių Serbijos policija pagavo praėjus 13 metų nuo Srebrenicos žudynių.

Iš tikrųjų tas pats likimas laukia Sudano prezidento Omaro al-Bashiro – etninio valymo Darfūre organizatoriaus, kurį Tarptautinis baudžiamasis teismas nori matyti teisiamųjų suole nuo praėjusių metų kovo mėn. Kaip Europos Sąjunga gali prisidėti prie to, kad O. al-Bashir atsidurtų teisme? Visų pirma ji gali daryti spaudimą Romos statutą pasirašiusioms šalims, nes statutas yra teismo darbo teisinis pagrindas. Negali pasikartoti rugpjūčio 27 d. situacija, kai prezidentas O. al-Bashir, netrukdomas policijos, atvyko į Kenijoje – Romos statutą pasirašiusioje šalyje – vykusią ceremoniją, susijusią su Kenijos naujosios Konstitucijos priėmimu, po kurios jis saugiai grįžo į Sudaną. Turėtų būti naudojamasi visais diplomatiniais kanalais, įskaitant Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyvų dalyvavimą, turime naudotis prieinamomis priemonėmis, pvz., Afrikos Sąjungos ir Kotonu susitarimo šalių aukščiausiojo lygio susitikimais, kad galiausiai sulaikytume genocidu kaltinamą O. al-Bashirą.

  Frédérique Ries, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, tai, kad Kenijos valdžios institucijos rugpjūčio mėn. plačiai išskėstomis rankomis priėmė Sudano prezidentą, lėmė, kad Parlamentas, šią popietę svarstydamas mūsų rezoliuciją, dar kartą patvirtina tam tikrus labai svarbius principus, kurie mums yra brangūs.

Kaip ir bet kuri kita šalis, Kenija privalo laikytis tarptautinės teisės. Iš esmės tai turėjo palengvinti Omaro al-Bashiro, kaip jau buvo minėta – lyderio, kurio arešto orderį dėl nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir genocido Darfūre, išdavė Tarptautinis baudžiamasis teismas. Nejaugi dar reikia priminti, kad Darfūre buvo daugiau nei 300 000 nekaltų aukų?

Be to, yra kitos Afrikos šalys, kurios su Sudano prezidentu elgėsi lygiai taip pat: Libija, Kataras ir Saudo Arabija, – tai tik keletas šalių iš daugelio. Todėl Europa turi laikytis bendros – griežtumo – politikos dėl de facto Afrikos Sąjungos, kuri patarė savo valstybėms narėms neareštuoti prezidento, bendrininkavimo. Šis Parlamentas turi išlikti budrus ir raginti Europos Sąjungą, ypač baronienę C. Ashton, užtikrinti, kad ši pagarba tarptautinei teisei ir žmogaus teisėms taps pagrindiniu artėjančios Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks lapkričio 29–30 d. Libijoje, darbotvarkės klausimu.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Tai, kad Sudano prezidentas Omar al-Bashir laisvai keliauja po daugybę Afrikos ir Azijos šalių, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. kovo 4 d. išdavė tarptautinį jo arešto orderį dėl nusikaltimų žmonijai, įskaitant žudymą, genocidą, priverstinį perkėlimą, kankinimą ir prievartavimą, taip pat karo nusikaltimus, pvz., planavimą užpulti Darfūro provincijos civilius, rodo, kad daugybės Afrikos ir Azijos valstybių atstovai ne itin rimtai vertina savo tarptautinius įsipareigojimus ir kad jų toleruojamų nusikaltimų prieš beginklius civilius riba yra kitokia nei mūsų, europiečių.

Pozicija, kurios nuo 2009 m. liepos mėn. laikosi Afrikos Sąjunga ir taip pat Arabų lyga, atsisakančios šiuo klausimu bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, aiškiai rodo, kad dauguma šių šalių atstovų Sudano prezidento Omaro al-Bashiro veiksmuose paprasčiausiai nemato poelgių, už kuriuos jis turėtų būti teisiamas Tarptautiniame baudžiamajame teisme. Kitais žodžiais tariant, daugumos jų nuomone, tironija ir žiaurus milijonų civilių genocidas yra priimtina procedūra, kurios jie gali griebtis norėdami numalšinti maištaujančius gyventojus, kurie tinkamai neįvertino jų valdžios ir dėl to išdrįso reikšti nepasitenkinimą.

Ponios ir ponai, nesu įsitikinęs, ar korektiška civilizuotame pasaulyje suteikti tokiems vadovams kokios nors formos finansinę arba materialinę paramą. Galbūt tiktų kuo greičiau susitikti su tokiais vadovais ir atsargiai jiems paaiškinti, kad svarbių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas iš tikrųjų nėra suderinamas su finansine ir materialine parama, kurią jie iš mūsų gauna. Jeigu jie to nesupras (nesvarbu, dėl kokių priežasčių), tuomet reikės taikyti tokias priemones, kurios taikomos kitiems barbariškiems režimams. Paprasčiausiai nepriimtina, kad mūsų piliečiai šiais sunkiais laikais prisideda prie paramos skyrimo vadovams, kurie padeda griauti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomą teisingumą.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, Tarptautinio baudžiamojo teismo šalis turi užtikrinti savo įsipareigojimą laikytis savo pareigų ir tarptautinės teisės. Tačiau nepaisydama šių principų Kenija nepakluso teismo sprendimui areštuoti Sudano prezidentą.

Padėtis kebli, ir tiek praeities, tiek ateities įvykiams tenka tam tikras vaidmuo. Jos kaimynių prioritetas – geri santykiai su Sudanu, net ir nepaisant tarptautinės teisės nuostatų. O milijonai Darfūro konflikto aukų nusipelno teisingumo ir lengvesnių kančių. Be to, artėja svarbus 2005 m. sudaryto taikos susitarimo įgyvendinimo etapas: sausio mėn. vyksiantis balsavimas dėl Pietų Sudano autonomijos. Kad ir kokie bus būsimo referendumo rezultatai, bus sudėtinga išvengti neramumų. Šiek tiek išmintingiau teikiant paramą galima neleisti pasikartoti Darfūre įvykusiai nelaimei.

Būtent dėl to noriu, kad ES atliktų didesnį vaidmenį Sudane, atsižvelgdama į kritiką dėl Kenijos sprendimo. Turime parodyti, kad ES tvirtai ir materialiai remia taikos susitarimo įgyvendinimą. Kartu ES turi įsipareigoti stebėtojo teisėmis dalyvauti sausio mėn. referendume, per visą procesą – nuo rinkėjų registracijos iki galutinių balsų skaičiavimo, ir pasirengti nepaprastajai padėčiai Sudane.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Omar al-Bashir dar kartą nepakluso tarptautinei bendruomenei, ir smerkiu Kenijos valdžios institucijų sprendimą pakviesti Sudano prezidentą į naujosios Konstitucijos paskelbimo ceremoniją, o svarbiausia, jo neareštuoti.

Kenijos valdžios institucijų pasiteisinimas, pateikiamas remiantis geros kaimynystės santykiais, šiuo atveju yra visiškai netinkamas. Būdama Romos statuto šalimi, Kenija turi aiškią pareigą bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Be to, byla dėl Darfūre įvykdytų žiaurumų nuo 2005 m. teismui buvo perduota remiantis pagal 7 skyrių priimta Saugumo Tarybos rezoliucija 1593. Šis dokumentas yra privalomojo pobūdžio ir jame visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms nustatyta pareiga visapusiškai bendradarbiauti su teismu pagal 2 dalį.

Kenijos užsienio reikalų ministras taip pat užsiminė apie praėjusiais metais Afrikos Sąjungos priimtą ir liepos mėn. Kampaloje dar kartą patvirtintą sprendimą nebendradarbiauti su TBT. Šis pasiteisinimas nepriimtinas ir dėl to, kad šis sprendimas nesuderinamas su tarptautine teise.

Manau, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės turėtų bendradarbiauti su TBT kovojant su Afrikoje daromų žiaurių nusikaltimų nebaudžiamumu.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, turime pareikšti kategorišką prieštaravimą dėl Kenijos vyriausybės elgesio ir pagrasinti sumažinti politinę paramą šiai šaliai. Nepriimtina, kad Sudano prezidentas Omar al-Bashir, Tarptautiniam baudžiamajam teismui jau išdavus du jo arešto orderius dėl kaltinimų nusikaltimais žmonijai, žmogžudystėmis, naikinimu, kankinimu ir karo nusikaltimais, turėtų būti kviečiamas ir su visa pagarba priimamas valstybinėmis progomis. Kenija, kuri ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo pagrindinį dokumentą, atsakinga už visų ieškomų asmenų areštavimą arba atsisakymą įleisti juos į savo teritoriją. Norėčiau paprašyti čia esančiųjų pakeisti požiūrį ir gerbti tarptautinius įsipareigojimus. Raginu visas Afrikos valstybes prisiimti visišką atsakomybę už nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų, už kuriuos negali likti nenubausta ir kurių vykdytojai turėtų stoti prieš Hagos teismą, nagrinėjimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Oficiali ceremonija, skirta naujosios Konstitucijos paskelbimui paminėti šiuolaikiniu Vakarų stiliumi, kaip vienas svarbiausių Kenijos įvykių nuo nepriklausomybės paskelbimo 1963 m., visam laikui bus sugadinta dėl Sudano karo nusikaltėlio Omaro al-Bashiro vizito. Pakviesdama žmogų, kuris yra atsakingas už civilių žudynes Darfūre ir yra kaltas dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai ir genocido, Kenija parodė, kad naujos pastangos stiprinti laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę tėra tušti žodžiai.

Kenijos abejingumas vykdant savo tarptautinius įsipareigojimus, mano nuomone, kelia didelį nerimą, ir norėčiau prisidėti prie raginimų, kad Kenija dar kartą patvirtintų savo politinę valią ir pasiryžimą įvykdyti savo įsipareigojimus, kylančius iš Romos statuto, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas.

  Ana Gomes (S&D). - (PT) Šis Parlamentas, Komisija, Taryba ir Europos vyriausybės turi aiškiai pasmerkti tai, kad Kenijos valdžios institucijos pakvietė bei priėmė Sudano prezidentą O. al-Bashirą ir nesugebėjo jo areštuoti, nepaisant Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio dėl Darfūre įvykdytų karo nusikaltimų ir jo šalies žmonių genocido. Kenija pažeidė ne tik savo, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo šalies, tarptautinius įsipareigojimus, bet ir savo, kaip Kotonu susitarimo narės, įsipareigojimus ir turi už tai atsakyti.

Kenijos valdžios institucijos smarkiai pakenkė savo žmonių interesams, įžeisdamos visus, kurie Afrikoje ir visame pasaulyje dirba siekdami padaryti galą nusikaltėlių, tokių kaip prezidentas O. al-Bashir, nebaudžiamumui. Kenijos valdžios institucijos, turėdamos apgailėtiną Afrikos Sąjungos ir Arabų lygos pritarimą, taip neatsakingai elgdamosi su nusikaltėliu, kuris anksčiau ar vėliau bus sugautas ir turės stoti prieš tarptautinį teisingumą, užtraukia gėdą Afrikai.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Ponia pirmininke, genocidas yra sunkus nusikaltimas. Tie, kurie jį vykdo, įsako arba planuoja vykdyti, turi būti patraukti atsakomybėn ir nubausti.

ES privalo įtraukti šį klausimą į artėjančio Europos Sąjungos ir Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimo svarbiausių darbotvarkės klausimų sąrašą. Žmogaus teisių ir šis genocido, paveikusio tūkstančius, net milijonus žmonių, klausimas turi būti išnagrinėtas. Be to, turi būti įteiktas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis. ES privalo visapusiškai dalyvauti, kad tai iš tikrųjų įvyktų, ir padaryti viską, ką gali, užtikrindama, kad taip ir būtų.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Jungtinių Tautų Regioninio informacijos centro brošiūroje teigiama, kad trokštanti leisti pinigus ES nuo 2004 m. rėmė Afrikos Sąjungos plėtojamą Afrikos saugumo sistemą. Iki 2007 m. finansinė parama buvo ne mažiau kaip 300 mln. EUR.

Tačiau ši finansinė parama yra naudinga tik jeigu Afrikos Sąjunga aktyviai bendradarbiauja, siekdama užtikrinti taiką krizės kamuojamuose Afrikos regionuose. Tačiau akivaizdu, kad iš tikrųjų Afrikos Sąjunga nėra linkusi aktyviai bendradarbiauti. 2009 m. liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Libijoje buvo nuspręsta, kad valstybės narės neperduos Sudano prezidento, jeigu jis atvyks į jų teritoriją. Senoje patarlėje sakoma: kas moka, tas ir įsakinėja, – ji nelabai aiški, tačiau joje slypi tam tikra dalis tiesos. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi visiškai aiškiai pareikšti, kad taikos palaikymo priemonėms Afrikoje skirtos ES lėšos gali būti teikiamos tik jeigu Afrikos Sąjunga ir Arabų lyga, užuot trukdžiusios dirbti Tarptautiniam teisingumo teismui, ateityje su juo bendradarbiaus.

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, Romos statuto sistema yra pagrindinė tarptautinės bendruomenės priemonė kovojant su sunkiausių nusikaltimų nebaudžiamumu. Šis Parlamentas žino, kad ES jau seniai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Tai patvirtina TBT Romos statuto visuotinumo ir įgyvendinimo skatinimas vedant mūsų politinį dialogą su šalimis partnerėmis.

Persvarstytas Kotonu susitarimas yra kita mūsų turima priemonė, skirta taikai ir tarptautiniam teisingumui stiprinti siekiant užtikrinti, kad mūsų AKR partneriai ratifikuotų Romos statutą.

Todėl susirūpinę atkreipiame dėmesį į tai, kad liepos mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Afrikos Sąjunga ragino savo nares nevykdyti arešto orderio prieš prezidentą O. al-Bashirą. Oficialus prezidento O. al-Bashiro vizitas į Čadą liepos mėn. ir Kenijos kvietimas O. al-Bashirui dalyvauti naujosios Konstitucijos paskelbimo ceremonijoje taip pat siunčia nerimą keliančius signalus iš mūsų partnerių Afrikoje.

ES nuomone, Kenija privalo suderinti savo teisines ir politines pareigas: ji privalo tvirtai laikytis savo įsipareigojimų TBT, kaip Romos statuto šalis, ir privalo gerbti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ypač JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1593.

ES, būdama Kenijos nacionalinio susitarimo, kurį sudarant tarpininkavo Kofi Annan, – kurio vienas pagrindinių elementų yra kova su po rinkimų įvykdyto smurto nebaudžiamumu, – rėmėja, toliau skatins Keniją bendradarbiauti su TBT, įskaitant mūsų dialogą pagal 8 straipsnį.

Vertiname tai, kad Kenija laikėsi įsipareigojimo bendradarbiauti su TBT sprendžiant vidaus klausimus, kaip buvo parodyta per praėjusią savaitę vykusį TBT registratoriaus vizitą. Galime tikėtis, kad Kenija taip pat elgsis ir sprendžiant tarptautinius klausimus.

Laikydamasis ES pozicijos dėl TBT, vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojo atstovas spaudai rugpjūčio 27 d. išplatino pranešimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Kenijos nesugebėjimo areštuoti O. al-Bashirą, o į Keniją vykstančiai ES delegacijai buvo nurodyta imtis veiksmų siekiant informuoti vyriausybę apie mūsų poziciją. Tai buvo padaryta vakar. Pranešiu vyriausiajai įgaliotinei apie šiose diskusijose išsakytą norą, kad šis klausimas būtų iškeltas artimiausiame Afrikos Sąjungos ir ES susitikime.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Aš taip pat smerkiu Kenijos valdžios institucijų sprendimą neareštuoti Sudano prezidento, kuris pažeidžia jų tarptautinės teisės įsipareigojimus ir jų pareigas aukoms, kurios laukia teisingumo.

Prisiminkime, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras kaltina O. al-Bashirą karo nusikaltimais, nusikaltimais žmonijai ir genocidu. Pietų Sudane buvo nužudyta arba perkelta keletas milijonų žmonių. Kokią žinią aukoms tokiu savo elgesiu siunčia Kenija? Ir ko gali tikėtis Kenijos piliečiai ir mes visi, atsižvelgdami į Kenijos bendradarbiavimą su TBT jos pačios byloje dėl sunkių nusikaltimų, padarytų po 2007 m. Kenijoje įvykusių visuotinių rinkimų? Turiu tik vieną žinią ir raginimą: mes nepritariame nebaudžiamumui. O. al-Bashir turi būti areštuotas ir perduotas TBT.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Europos Sąjunga turėtų tvirtai reaguoti į nepriimtiną Kenijos valdžios institucijų poziciją – jos nesuėmė Kenijoje viešėjusio Sudano prezidento, kuriam išduotas arešto orderis. Omarą al-Bashirą Tarptautinis baudžiamasis teismas įvardijo kaip prisidėjusį prie Darfūro provincijoje vykdyto genocido. Tai – pirmas kartas, kai TBT pateikė kaltinimus valstybės vadovui, dar einančiam pareigas. Nuo žiaurių Omaro al-Bashiro veiksmų žuvo tūkstančiai žmonių, o daugelis išgyvenusiųjų buvo priversti palikti namus ir gyventi tremtyje. Kenijos vyriausybė sąmoningai nusprendė nepaisyti tarptautinių įsipareigojimų. Ji ne tik priėmė O. Al-Bashirą į konstitucijos paskelbimo iškilmes, bet ir nesiėmė jokių veiksmų jam suimti. Tai aiškiai rodo, kad vietos interesai ir kaimyniškas solidarumas pasirodė esantys svarbesni negu Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai. Vis dėlto niekas neturėtų išvengti bausmės, tuo labiau tokius sunkius nusikaltimus padaręs asmuo. Sudano prezidentas turėtų atsakyti už savo darbų padarinius pagal tarptautinę teisę, o Kenijos valdžios institucijos turėjo padėti tai pasiekti. Europos Sąjunga turi tinkamai stengtis įtikinti Afrikos Sąjungos šalis, kad reikia laikytis visuotinės jurisdikcijos principų. Tai naudinga ne tik institucijoms, bet ir, svarbiausia, Afrikos Sąjungos valstybių narių piliečiams.