10. Stabilumo priemonė – Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė – Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė – Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonė – Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (diskusijos)
Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl šių pranešimų:
– Franziskos Katharinos Brantner Užsienio reikalų komiteto vardu pateikto pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę (COM(2009)0195 – C7-0042/2009 – 2009/0058(COD)) (A7-0066/2009),
– Gay Mitchello Vystymosi komiteto vardu pateikto pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, nustatantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (COM(2009)0194 – C7-0043/2009 – 2009/0060A(COD)) (A7-0078/2009),
– Kingos Gálos ir Barbaros Lochbihler Užsienio reikalų komiteto vardu pateikto pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, nustatantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (COM(2009)0194 – C7-0158/2009 – 2009/0060B(COD)) (A7-0188/2010),
– Helmuto Scholzo Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateikto pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (COM(2009)0197 – C7-0101/2009 – 2009/0059(COD)) (A7-0052/2010), ir
– Charleso Goerenso Vystymosi komiteto vardu pateikto pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (COM(2010)0102 – C7-0079/2010 – 2010/0059(COD)) (A7-0285/2010).
Franziska Katharina Brantner, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, šiandien turime aptarti keletą finansinių priemonių. Šį rytą jau diskutavome vienu klausimu, tačiau pirmiausia ketinu kalbėti apie stabilumo priemonę. Ši priemonė, sukurta 2006 m., labiausiai finansuojama masinio naikinimo ginklų neplatinimo, konfliktų prevencijos, paramos nelaimių ištiktiems civiliams, civilinių taikos stiprinimo priemonių, taip pat teismų ir policijos bendradarbiavimo kovos su terorizmu klausimais srityse. Nepaisant to, finansavimas gana menkas. Iki šiol jis sudaro tik 1,4 mlrd. EUR perspektyviniame finansiniame plane. Tai nėra daug pinigų, tačiau gerai tai, kad juos galima gana lanksčiai panaudoti. Ne kartą buvo svarstoma šią sumą sumažinti, tačiau iki šiol mums visada pavykdavo užtikrinti, kad biudžete ji nebūtų sumažinta. Kokia yra šios priemonės laikotarpio vidurio peržiūra? Apie ką numatoma diskutuoti? Na, yra tik keletas dalykų, tačiau kai kurie iš jų svarbūs turinio požiūriu. Pirmiausia 4 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės skirtos tam, kad būtų įmanoma įgyvendinti priemones moterų dalyvavimui politiniuose procesuose skatinti, visų pirma žiniasklaidos atžvilgiu. Todėl iš tiesų kalbame apie jau labai sėkmingos srities perkėlimą į 4 straipsnio 3 dalį. Iki šiol parama skirta parlamentui atstovaujančioms afganėms moterims bendrauti su žiniasklaida. Norėtume, kad tai būtų įtraukta į ilgalaikes, o ne tik į trumpalaikes priemones, kad šios moterys ir toliau ilgesnį laiką galėtų būti taip remiamos.
Antra, norime, kad taikos stiprinimo partnerystė būtų aiškiai paminėta direktyvoje ne tik dėl to, kad būtų skatinama oficialaus dialogo su pilietine visuomene plėtra, bet ir kad ši koncepcija būtų perkelta į naują Europos išorės veiksmų tarnybos erą. Neturėtų būti leista jai išnykti, todėl manome, kad svarbu ją tinkamai paminėti.
Trečia, balsuojame už 4 straipsnio 3 dalyje numatytų ilgalaikių priemonių finansavimo dalies padidinimą nuo 5 iki 10 proc. Tačiau norėčiau dar kartą vyriausiajai įgaliotinei priminti, kad Užsienio reikalų komitetas šiam padidinimui pritarė paskutinę minutę, nes mums buvo pažadėta, kad ateityje išsamių priemonių bus imamasi remiantis kovos su minomis, kasetinėmis bombomis ir likusiomis šaudmenų atsargomis priemone. Kitaip sakant, šiam ilgalaikių priemonių bendrojo biudžeto padidinimui nuo 5 iki 10 proc. buvo pritarta su tam tikra sąlyga, ir mes tikimės, kad jūs, baroniene C. Ashton, ir Europos išorės veiksmų tarnyba laikysis šio susitarimo, o tai bus atspindėta 2012–2013 m. strategijos dokumente. Kitaip sakant, mums tai svarbu. Priešingu elgesiu nebūtų laikomasi susitarimo dvasios.
Tačiau jeigu Parlamentas ir Komisija pasieks savo, didžiausia laikotarpio vidurio peržiūros naujovė turinio požiūriu bus aiškus taikymo išplėtimas, apimant šaulių ir lengvuosius ginklus (SALW). Šiuo atžvilgiu noriu dar kartą paraginti pirmininkaujančią valstybę pritarti šiai minčiai. Europos Teisingumo Teismas priėmė palankų sprendimą. Žinau, kad kai kuriems vis dar skaudu tai pripažinti, tačiau tikiuosi, kad su Europos išorės veiksmų tarnyba dabar galbūt pajėgsime įveikti šį Tarybos ir Komisijos nesutarimą ir susitarti, kaip toliau spręsti šaulių ir lengvųjų ginklų klausimą. Manau, kad tai labai svarbus klausimas.
Mano paskutinis klausimas susijęs su deleguotais teisės aktais. Šį rytą jau diskutavome šiuo klausimu. Manau, kad šiuo atveju reikalingas ne teismo, o politinis sprendimas, kuris būtų neginčijamas. Paskutinis labai trumpas dalykas: dėl stabilumo priemonės ir programavimo Europos išorės veiksmų tarnyboje esame įsitikinę, kad planavimą ir programavimą ir toliau turi atlikti iki šiol už tai atsakingi žmonės, ir jie turi ne būti pažeminti iki „finansų valdymo“ srities, o ir toliau vykdyti turinio planavimą.
Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau išreikšti nepasitenkinimą tuo, kad kai šiandien aptariame tokias svarbias temas kaip finansavimas, parama vystymuisi ir demokratijos principai, tik 14 narių – manau, kad tiksliai suskaičiavau, – sugebėjo dalyvauti, matyt, dėl kokio nors ne mažiau svarbaus ar netinkamai suplanuoto renginio, nes visi kiti buvo gana drausmingi ir dalyvavo tame kitame renginyje. Tai nesąžininga pateikiančių pozicijas asmenų ir šiandienos pranešėjų, taip pat mūsų kolegų narių atžvilgiu, net neminėsiu personalo ir Komisijos atstovų, kurie turi sėdėti tuščiuose rūmuose.
Pirmininkas. – Kolegos, tai nėra pareiškimas dėl darbo tvarkos, tai – įdomus pareiškimas, kuriuo galima pasinaudoti kokioje nors vietos TV, tačiau tai nėra pareiškimas dėl darbo tvarkos. Prašau, netrukdykite posėdžio tokiais pareiškimais.
Iva Zanicchi, pranešėja. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Vystymosi komiteto pranešėjas G. Mitchell paprašė manęs jį pavaduoti, nes negalėjo šiandien čia atvykti. Norėčiau padėkoti jam už jo įprastai punktualiai atliktą darbą ir jo kokybiškus pasiūlymus, kuriuos palankiai įvertinto Vystymosi komitetas – sakyčiau, vieningai. Dėl šių priežasčių, o pirmiausia dėl G.Mitchello iki šiol atlikto darbo esu įsitikinusi, kad už pranešimą galima balsuoti didžiule dauguma.
Dabar kalbėsiu apie pranešimą. 2009 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 pakeitimų, kuriais nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Šiuo pasiūlymu Komisija prašė Parlamento priimti pakeitimą, kurio pagrindu nevyriausybinės organizacijos būtų atleistos nuo mokesčių, kai vykdo veiklą besivystančiose šalyse. Mes pritarėme prašymui.
Tačiau Vystomojo bendradarbiavimo reglamente pateikiamos ir Europos Sąjungos plėtros politikos įgyvendinimo taisyklės. Šiose taisyklėse nurodoma, kad kai Komisija pritaria finansavimui, ji turi remtis komitologijos procedūra. Tai reiškia, kad Parlamentas gali nagrinėti šiuos finansinius pasiūlymus ir, jeigu Komisija viršija savo įgaliojimus, gali priimti rezoliucijas, prašydamas Komisijos pakeisti atitinkamus sprendimus.
Parlamentas mano, kad vien nuo 2006 m. iki dabar bent 12 atvejų Komisija viršijo savo vykdomuosius įgaliojimus, tačiau tik 3 atvejais Komisija iš tiesų pakeitė arba atsisakė savo sprendimo projekto. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Vystymosi komitetas pasiūlė taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatytą tvarką dėl deleguotų teisės aktų.
Tai reikštų, kad, patvirtinus šią tvarką, Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį, bent jau strateginių finansinių sprendimų, kuriuos turi priimti Europos Komisija, atveju. Iš esmės, remiantis Lisabonos sutartimi, kai kuriais aiškiai nustatytais atvejais Parlamentas gali perduoti Komisijai galią priimti strateginius sprendimus, tačiau kokie turėtų būti tie sprendimai? Mūsų nuomone, teisės aktų leidžiamoji valdžia yra atsakinga už tai, kurioms šalims Europos Sąjunga turėtų suteikti paramą vystymuisi.
Tada kyla klausimas, kurioms sritims suteikti finansavimo prioritetą: švietimui, sveikatai, aplinkos apsaugai, tinkamo valdymo pajėgumams ar smulkiojo verslo plėtrai? Be to, kaip užtikrinsime paramos vystymuisi valdymo skaidrumą?
Yra pasirinkimų ir temų, dėl kurių Europos Parlamentas turi atlikti svarbesnį vaidmenį nei anksčiau. Šiose srityse teisės aktų leidžiamoji valdžia turi duoti aiškius nurodymus vykdomajai valdžiai. Galiausiai manau, kad taip tenkinami Europos Sąjungos piliečių prašymai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad bus pasiektas didžiausias įmanomas pritarimas G. Mitchello pranešimui.
Kinga Göncz, pranešėja. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponia C. Ashton, ponios ir ponai, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra finansavimo priemonė, kuria remiamos žmogaus teisės, teisinė valstybė, demokratijos apsauga ir konfliktų prevencija visame pasaulyje. Šios finansinės priemonės paramos gavėjai pirmiausia yra pilietinės visuomenės organizacijos, tos pilietinės visuomenės organizacijos ir asmenys, kurie kovoja už žmogaus teises sudėtingiausiomis sąlygomis, trečiosiose šalyse. Didžiulis šios finansinės priemonės pranašumas, kitaip nei kitų geografinių priemonių, yra tai, kad parama gali būti išmokėta be paramą gaunančios valstybės valdžios sutikimo. Todėl jos vaidmuo labai svarbus. Nepaisant to, šios priemonės atveju nebuvo įmanoma padengti išlaidų, susijusių su PVM mokėjimu iš Bendrijos fondų. Todėl Europos Komisijos iniciatyva buvo pasiūlytas techninis pakeitimas, kuriuo būtų buvę galima padėti šias lėšas naudojančioms pilietinės visuomenės organizacijoms dirbti ir veikti trečiosiose šalyse. Kadangi tokios organizacijos labai svarbios remiant žmogaus teises šiose šalyse ir plėtojant politinį pliuralizmą, labai svarbu dar labiau neapsunkinti šių organizacijų, kurios ir taip susiduria su sudėtingomis sąlygomis, darbo. Todėl pritariame Komisijos iniciatyvai ir, pritarus mano kolegei pranešėjai B. Lochbihler, visiškai ją palaikome. Tačiau tai tik viena medalio pusė.
Kitoje pusėje yra politinė šio klausimo svarba. Finansinės priemonės klausimas tapo jau metus trunkančios tarpinstitucinės kovos dalimi. Būtent todėl, kad priemonė žmogaus teisėms finansuoti yra svarbi pilietinės visuomenės organizacijoms, Europos Parlamentui svarbu dalyvauti, sudarant strategines ir daugiametes bendrąsias programas. Kovojame už tai, kad Europos Parlamentas turėtų žodį, kai tai reikalinga, plėtojant strateginius planus dėl finansinės priemonės, per metines peržiūras, o ne kas septynerius metus, per biudžetinius ciklus. Tai pakeitimų, kuriems norime pritarti, esmė. Lisabonos sutartimi patvirtinama Europos Parlamento, kuris iš esmės yra deleguoto teisės akto, kurį jau minėjo mano kolegos nariai ir kurio nuostatas, mūsų manymu, šiuo atveju reikia vykdyti ir įgyvendinti, institucija, priežiūros teisė. Nagrinėjamas atvejis iš tiesų yra pirmasis Europos Parlamento didesnio vaidmens nuo 2009 m. gruodžio 1 d. atvejis.
Remdamiesi iki šiol vykusiomis ir parlamentinėmis diskusijomis, mes, pranešėjai dėl finansinių priemonių, priėjome prie bendros išvados, kad dokumentas turėtų būti siunčiamas antrajam svarstymui, ir taip siunčiame rimtą politinę žinią institucijoms, nes dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jos turėtų elgtis pagal sutarties dvasią. Manome, kad tai yra būtent tos priemonės, dėl kurių svarbiausia, kad Parlamentas tinkamai įgyvendintų savo priežiūros teisę.
Barbara Lochbihler, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra labai nauja priemonė. Tačiau jau galima pasakyti, kad ja nuveikiama daug reikšmingų ir svarbių darbų. Galima tai pamatyti iš grįžtamosios informacijos, kurią gauname iš pilietinės visuomenės atstovų tiek ES, tiek už jos ribų. Tai taip pat teigiamas mūsų žmogaus teisių politikos Europos Parlamente ir visoje ES papildymas.
Su žmogaus teisėmis susijęs darbas dažnai atliekamas labai sudėtingomis sąlygomis. Todėl labai svarbu, kad šiomis priemonėmis ES turėtų galimybę suteikti finansinę paramą pilietinės visuomenės įstaigoms be valstybės valdžios sutikimo ir galimai jos neinformuojant apie ES teikiamą finansinę paramą. Turėtume keletą kartų pabrėžti, kad ši parama turi būti išlaikyta ir, kai reikalinga, išplėsta.
Kaip ir mano bendroji pranešėja K. Gál, galiu pritarti Komisijos pasiūlymui, kad turėtų būti sumažinti mokesčiai tose šalyse, kuriose vis dar apmokestinamos šios finansinės priemonės pagrindu gaunamos išmokos. Tai taip pat labai palengvintų minėtų NVO darbą.
Tačiau darbą su šia finansine priemone vertinu kaip nuolatinį iššūkį, nes, viena vertus, sulaukiame ir su tuo susijusių skundų ar neigiamos grįžtamosios informacijos, todėl gana aišku, kad tai reiškia daugiau biurokratizmo pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiant paramos šios priemonės pagrindu. Kita vertus, žinoma, būtina užtikrinti skaidrumą dėl to, kokie pinigai išleidžiami ir ar jie panaudojami, ir kaip panaudojami. Tačiau turėtume rimtai atsižvelgti į pasikartojantį mažų organizacijų skundą, pirmiausia, kad jos atgrasomos nuo pasinaudojimo šia parama, ir būtent šią problemą turime dabar išspręsti.
Be to, vertinu tai kaip iššūkį, kad sudėtinga pasiekti daugybę vietos organizacijų kaimuose, o ne globalių pietų centre, kitaip sakant, informuoti jas, kad yra tokio pobūdžio finansinė priemonė ir kaip jos gali ja pasinaudoti. Įsivaizduokite tokią padėtį: kaimiškame regione, kur ne visada yra elektros, o rašytiniai dokumentai galbūt yra išimtis, o ne taisyklė – dėl to būtinas ypatingas dėmesys siekiant šių iniciatyvų. Matau galimybę išplėsti ES ambasadas šiuo atžvilgiu – žinoma, jau nuspręsta, kad turi būti nustatytos pareigos, personalas kiekvienoje ES ambasadoje žmogaus teisėms ir demokratijai ginti, o šie valstybės tarnautojai, kuriuos dabar pavadinsiu žmogaus teisių pareigūnais, aktyviai imsis būtent tokio, tarpininko, vaidmens, taip pat paslaugos suteikti informaciją ir bendrauti, paskatinti vietos iniciatyvas, kurias įgyvendinantys asmenys neturi galimybių bendrauti anglų, prancūzų, ispanų arba kita ES kalba.
Šiuo metu vis dar tikrai per anksti išsamiai vertinti priemonę. Laikas tikrai per trumpas – rezultatai nebūtų labai tikslūs. Tačiau po kelerių metų turėsime aktyviai skirti savo jėgas tokiam įvertinimui atlikti. Kaip įvertinimą turiu omenyje ne tik nustatymą, kas puikiai pavyko, bet ir apsvarstymą, kokių naujų sumanymų turėtume imtis ir kaip galėtume toliau plėtoti finansinę priemonę.
Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems pranešėjams – F. K. Brantner, K. Gál ir B. Lochbihler, taip pat G. Mitchellui, H. Scholzui ir C. Goerensui.
Mums pateikti pasiūlymai pagrįsti Parlamento prašymu Komisijos 2009 m. atlikta laikotarpio vidurio peržiūra. Peržiūroje pateikiama išvada, kad priemonės tinkamai naudojamos. Tai labai teigiamas dalykas, suteikiantis stabilų pagrindą mūsų išorės santykiams iki 2013 m. Kai kuriais atvejais Komisija pasiūlė tik techninius pakeitimus, siekdama suderinti juos su kitomis priemonėmis. Džiaugiamės, kad jūs pritariate šiems techniniams klausimams.
Didžiulę per peržiūrą nustatytą problemą sukėlė Parlamento prieštaravimai dėl paramos vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI) pagrindu, kuri negalėtų būti laikoma oficialia parama vystymuisi. Šiuo atveju Komisija visiškai atsižvelgė į šio Parlamento nuomonę. Pateikėme pasiūlymą išplėsti pramoninių valstybių priemonę, apimant veiklas, kurios negali būti laikomos oficialia parama vystymuisi. Tai susiję su bendravimu su tokiais svarbiais dvišaliais partneriais ir pasaulio veikėjais, su kuriais Europos Sąjunga turi strateginį interesą skatinti įvairius ryšius, kaip Indija, Kinija ar Brazilija. Šios šalys taip pat suinteresuotos ekonominiais, akademiniais, verslo ir moksliniais mainais su Europos Sąjunga.
Pakeista priemonė, vadinama ICI Plus, yra trumpalaikis trejų metų sprendimas. Iš anksto nesusidarome nuomonės dėl būsimos išorės veiksmų finansinių priemonių po 2013 m. peržiūros. Parlamentas jau patvirtino šios priemonės 2010 m. biudžetą. Siekiant įgyvendinti 2010 m. biudžetą, reikia dabar priimti priemonę, todėl labai palankiai vertinu pranešėjų atliktą darbą, pasiekus plataus masto susitarimą.
Dėl stabilumo priemonės Komisija, remdamasi 2008 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimu, pasiūlė įtraukti ES veiksmus prieš šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą. Diskutuojame dėl Tarybos iškeltų klausimų ir turime rasti vieningą sprendimą. Taip pat galiu jus patikinti, kad šiais metais ir toliau bus didinamas finansavimas pilietinei visuomenei stabilumo priemonės pasirengimo krizei komponento pagrindu.
Be to, 2011–2013 m. numatytas dvigubai didesnis finansavimas taikos stiprinimo partnerystei. Taip bus galima plačiu mastu finansuoti pilietinės visuomenės veiksmus. Dar svarbesnė nuo 2007 m. pilietinei visuomenei skiriama 22 proc. dydžio krizių valdymo biudžeto dalis. Tai parodo NVO pajėgumus taikos stiprinimo ir krizių valdymo srityse. Tai puikus pavyzdys, kokia pridėtinė vertė stabilumo priemone suteikiama visapusiškiems ES veiksmams nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose pasaulio šalyse.
Pateikus pasiūlymus dėl laikotarpio vidurio peržiūros, 2010 m. kovo 17 d. buvo pateiktas dar vienas pakeitimas dėl DCI. Vadinamosios bananų paramos priemonės tikslas aiškus: paremti 10 AKR bananus eksportuojančių šalių prisitaikymą prie keičiamų ES bananų importo tarifų.
Bananų klausimas buvo pasaulyje ilgiausiai besitęsiantis prekybos nesutarimas. ES turėjo rasti sprendimą ir sudaryti susitarimą laikydamasi PPO taisyklių. Bananų paramos priemonės yra neatsiejama šios susitarimo dalis, o tarifai jau sumažinti.
Dar kartą labai norėčiau padėkoti pranešėjui už jo itin konstruktyvų požiūrį. Manau, kad dabar turime veiksmingą programą, kuri galėtų būti pradėta vykdyti iš karto po jos priėmimo. Tarifai jau taikomi, o AKR šalys nekantriai laukia per derybas ES pažadėtos finansinės paramos.
Dabar aptarkime labiausiai diskutuojamą klausimą. Visi komitetai priėmė pakeitimus, siekdami laikytis strateginių dokumentų ir daugiamečių programų kaip deleguotų teisės aktų, kaip numatyta naujosios Sutarties 290 straipsnyje.
Kaip žinote, Komisija, taip pat ir Taryba yra kitokios nuomonės. Manome, kad šiems strateginiams dokumentams ir daugiametėms programoms 290 straipsnis netaikomas, nes jais nėra papildomos ar keičiamos tam tikros neesminės teisės akto dalys.
Tačiau visiškai sutinkame su tuo, kad būtina užtikrinti tvirtą Parlamento dalyvavimą, priimant strateginius sprendimus. Taip pat norime užtikrinti, kad programavimą būtų galima atlikti praktiškai ir sklandžiai. Iki šiol, kiek tai susiję su strateginiais dokumentais ir daugiamečiu programavimu, Parlamentas į tai buvo įtraukiamas demokratiškos parlamentinės priežiūros, dėl kurios buvo susitarta 2006 m., pagrindu. Šių procedūrų pagrindu Komisija veda dialogą su Parlamentu dėl strategijų turinio. Ši konsultavimosi procedūra yra platesnė, nei numatyta griežtomis komitologijos ribomis.
Kalbėsiu aiškiai: dabar tikrai turime rasti sprendimą. Komisija pasiryžusi pradėti diskusijas su Parlamentu, kad rastų Parlamento nuogąstavimų sprendimo būdą. Praėjusią savaitę trys pirmininkai išsiuntė kvietimą į neoficialų susitikimą su už šį klausimą Parlamente atsakingu iniciatyviniu komitetu, Komisija ir Taryba.
Labai palankiai vertiname šį kvietimą. Vyriausioji įgaliotinė, Tarybos atstovas ir aš pats šį rytą susitikome su valdymo grupe. Tai buvo labai vaisingas susitikimas, kuriuo patvirtinama, kad būtina per trumpiausią įmanomą laiką rasti sprendimą, kad būtų visapusiškai įgyvendinama Lisabonos sutartis, atsižvelgiant ir į skubias praktines problemas, ypač dėl biudžeto. Esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą, jeigu veiksime kartu.
Olivier Chastel, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Komisijos nary A. Piebalgai, gerbiamieji nariai, aš taip pat norėčiau, žinoma, Tarybos vardu, padėkoti pranešėjams už jų darbą ir dalyvavimą. Norėčiau keliais žodžiais papildyti Komisijos nario A. Piebalgo pastabas, kurioms Taryba, žinoma, visiškai pritaria.
Komisijos narys teisingai atkreipė dėmesį į pagrindinį vis dar neišspręstą klausimą, būtent Parlamento norą užtikrinti, kad strateginiai dokumentai ir daugiametės programos būtų laikomi deleguotais teisės aktais. Šią popietę neketinu išsamiai pateikti Tarybos pozicijos, tiesiog pasakysiu, kad pirmininkaujanti valstybė labai džiaugiasi pasiekusi trims institucijoms tinkantį susitarimą, kurio pagrindu galime kuo greičiau priimti finansines priemones. Žinoma, šiuo atžvilgiu turiu omenyje anksčiau minėtą ICI Plus ir bananų paramos priemones.
Džiaugiuosi šį rytą vykusiu susitikimu su baroniene C. Ashton, Komisijos nariu A. Piebalgu ir pranešėjais. Jaučiame, kad šis susitikimas yra aiškus tikro mūsų trijų institucijų siekio išsaugoti susitarimą įrodymas, ir pirmininkaujanti valstybė mano, kaip žinote, kad dabartinės diskusijos dėl finansinių priemonių turėtų vykti atskirai nuo vykstančių Parlamento ir Tarybos derybų dėl komiteto procedūros ir deleguotų teisės aktų.
Žinote, kad šiuo metu Taryba vis dar nagrinėja šiuos du klausimus, o bet kokiam įmanomam sprendimui iš tiesų turi pritarti jūsų Parlamentas. Būtent todėl, turėdami omenyje būtinybę skubiai priimti finansines priemones, turime imtis specialių veiksmų specialiai joms pritaikytam sprendimui rasti.
Pirmininkaujanti Belgija savo ruožtu užtikrins, kad būtų skubiai imamasi per šio ryto diskusijas paprašyto atlikti darbo su apčiuopiamais rezultatais, kurių pagrindu galėsime kuo greičiau pasiekti susitarimą. Po šio ryto susitikimo paaiškėjo, kad Parlamentas visiškai pritaria šiam tikslui.
Barbara Lochbihler, Užsienio reikalų komiteto nuomonės pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, kalbėsiu apie ICI Plus priemonę. Bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė (ICI) buvo priimta per praėjusią Parlamento kadenciją. Savo nuomonėje Užsienio reikalų komitetas siūlė priimti finansavimo priemonę užsienio reikalams, nesusijusią su parama vystymuisi, kuri skirta Lotynų Amerikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalims. Tada Komisija priėmė mažą priemonę, kuri yra ICI priemonė. Deja, Komisija tai vertino kaip laikiną sprendimą. Ja buvo papildytos vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI) šalys, tačiau sukurta nedaug naujo, ir ji buvo vertinama kaip prekybos priemonė. Todėl Užsienio reikalų komitetas pateikė pasiūlymą dėl priemonės pavadinimo, kuriuo patikslinamas pradinis tikslas laikyti ją užsienio politikos priemone. Naujasis pavadinimas yra „Bendradarbiavimo su Artimųjų Rytų, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Pietų Afrikos šalimis finansavimo priemonė“. Prašome jūsų jam pritarti. Būtų daugiau negu gaila, jeigu ES neturėtų pirmiau minėtos užsienio politikos finansavimo priemonės.
Nirj Deva, Vystymosi komiteto nuomonės pranešėjas. – Pone pirmininke, turime pažvelgti, kokia įtaka finansinėmis priemonėmis – DCI, stabilumo priemonėmis ir žmogaus teisių rėmimo priemonėmis – daroma Europos Sąjungos pasaulyje rodomai švelniajai galiai. Ta švelnioji galia vis didesnė, kaip rodo mūsų rinkimų stebėjimo, demokratijos kampanijos ir kt.
Sukūrus DCI, Parlamentas atsisakė 16 parlamentinės priežiūros priemonių. Turėjome 16 pagrindinių sprendžiamųjų galių, kurias perdavėme Komisijai, siekdami kontroliuoti DCI priemonę ir palengvinti glaudesnį bendradarbiavimą. Tai puikiai veikia. Dabar turime stabilumo priemonę vystymuisi po krizės paremti. Ją būtina sustiprinti didele suma pinigų, nes pasaulyje kilo pilietinių, civilinių ir karinių krizių.
Taip pat manau, kad būtina sustiprinti ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Nepakanka tik kalbėti, kalbėti ir kalbėti: turime turėti savo žmones tose vietovėse, rinkimų stebėjimo, gero valdymo priemones ir visus kitus dalykus, kuriems prašome finansavimo. Labai džiaugiuosi, galėdamas tam pritarti.
Ivailo Kalfin, Biudžeto komiteto nuomonės pranešėja. – (BG) Pirmiausia norėčiau išreikšti savo pritarimą Ch. Goerenso pranešimo išvadoms dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI) reikalingumo ir jos vis dar duodamos naudos Europos Sąjungos politikai.
Taip pat pritariu tam, kad Europos Sąjunga turi rasti būdą ir toliau remti bananus auginančias šalis net po to, kai nuo šių metų pradžios Pasaulio prekybos organizacija uždraudė nustatyti neįpareigojančias sąlygas. Beje, gana keista, kad Komisija nė karto nuo 1994 m. iki dabar neatliko paramos poveikio šioms 12 šalių vertinimo, ir tai turi būti pakeista ateityje.
Dalykas, kurio reikalauja Biudžeto komitetas ir kuriam mes nepritariame, yra išteklių mažinimas kitose politikos srityse, kad ateinantiems trejiems metams būtų skirti minimi 190 mln. EUR. Reikalaujame apsaugoti vieną principą, būtent kad nauja politika turi būti finansuojama naujomis lėšomis. Tai reiškia, kad ši nauja politika, kuri galėtų būti numatyta Europos Komisijos finansinėje programoje, turėtų būti numatyta biudžete, o ne finansuojama kitų programų sąskaita.
Tunne Kelam, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, vyriausioji įgaliotine, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau palankiai įvertinti Komisijos nario A. Piebalgo išsamų ir teigiamą pareiškimą dėl padėties ir jo išvadų, kad finansinės priemonės yra veiksmingos.
Manau, kad stabilumo priemonė buvo labai naudinga, sprendžiant konfliktus ir krizes, todėl daugiau dėmesio turėtume skirti prevencijai ir kontrolei. Tai taip pat reiškia tvirtą paramą pilietinės visuomenės kūrimui. Dar kartą pakartosiu, kad palankiai vertinama paskelbta žinia apie esminį lėšų taikos stiprinimui padidinimą.
Taip pat pritariame žiniai apie priemonių ribos padidinimą pagal 4 straipsnio 1 dalį nuo 7 iki 10 proc. ir suprantame šią būtinybę. Taip pat svarbu užtikrinti, kad įvairios ES priemonės ir programos būtų naudojamos nuosekliai ir suvokiant jų papildomumą.
Lisabonos sutarties pagrindu ES turi tapti nuoseklesnė ir veiksmingesnė. Šiame Parlamente suvokėme techninių pakeitimų reikalingumą. Kaip buvo pabrėžta, kalbame apie labiau politinį sprendimą. Tai susiję su deleguotais teisės aktais ir Europos Parlamento priežiūros teise.
Šiandien mane sužavėjo tiek Tarybos, tiek Komisijos atviri pareiškimai. Tai ženklas, kad esate pasirengę pasiekti susitarimą per trumpiausią įmanomą laiką. Labai tikiuosi, kad galime pasiekti tokį susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta teisėta pusiausvyra tarp trijų ES institucijų.
Gianluca Susta, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti H. Scholzą už parengtą pranešimą, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansinė priemonė. Teisinga, kad šią priemonę valdo Tarptautinės prekybos komitetas, nes pirmiausia ji susijusi su bendradarbiavimu su pramoninėmis ir besiformuojančios ekonomikos šalimis, todėl tam tikru požiūriu ji skiriasi nuo kitų priemonių.
Pirmiausia manau, kad būtina pabrėžti Parlamento vaidmenį. Praradome per daug laiko, varžydamiesi su Taryba ir Komisija dėl akivaizdaus dalyko priėmus Lisabonos sutartį. Turime apginti esminį Parlamento vaidmenį tiek dėl deleguotų teisės aktų, tiek dėl vykdomųjų aktų. Antra, manau, kad svarbu pabrėžti strateginę viso šio žaidimo svarbą, ir, trečia, būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis ir besiformuojančios ekonomikos šalimis, neatimant pinigų iš skurdžiausių šalių.
Turime stengtis Europos Sąjungos biudžete numatyti daugiau lėšų skurdžiausioms šalims, turėdami omenyje, kad besiformuojančios ekonomikos šalių atžvilgiu daugiausia problemų kyla dėl taisyklių, o ne dėl finansavimo. Bet kuriuo atveju reikia remti ir naujoves, tačiau iš papildomų lėšų, kurios nebūtų atimamos iš skurdžiausių šalių.
Annemie Neyts-Uyttebroeck, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone O. Chasteli, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, šiandien diskutuojame apie įvairias finansines priemones, kurių pagrindu Europos Sąjunga imasi veiksmų užsienio reikalų srityje. Visos šios priemonės yra gana naujos ir, be to, savotiškos prigimties. Anksčiau neturėjome nieko panašaus, o kitur pasaulyje arba tarptautinėse ar viršnacionalinėse institucijose iš tiesų yra tik keletas panašaus tipo priemonių, kokias plėtoja Europos Sąjunga. Dėl novatoriškos šių priemonių prigimties mes protingai sutarėme, kad turėtume jas įvertinti tik po kelerių metų ir, kai tai būtina, jas pakoreguoti. Būtent apie tai ir kalbame šią popietę.
Tačiau pastaruoju metu įvyko ir kitų svarbių pokyčių. Šiomis dienomis turime vyriausiąją įgaliotinę, kuri yra ir Komisijos pirmininko pavaduotoja. Per šį posėdį buvome paprašyti patvirtinti esminius dokumentus dėl Europos išorės veiksmų tarnybos, kuri yra, taip sakant, Europos Sąjungos diplomatinė ranka. Tai taip pat labai svarbi naujovė.
Ne mažiau svarbu tai, kad buvo padidinti šių rūmų įgaliojimai. Iki šiol turėjome daug galimybių pasinaudoti šiomis galiomis, ir, kaip nutinka naujų institucijų atveju, stengiamasi kaip įmanoma parodyti šias naujas galias. Todėl dabar diskutuojame su kitomis institucijomis, kur konkrečiai turi būti nubrėžtos ribos.
Taip pat pritariu tam, ką apie norą pasiekti susitarimą pasakė tiek Komisijos narys A. Piebalgs, tiek einantis Tarybos pirmininko pareigas. Turėdama omenyje, kad praeityje priklausiau savo šalies vykdomajai valdžiai, suprantu visas ginčo šalis ir tikiuosi, kad pasieksime susitarimą. Taip pat drįstu tikėtis, kad šie rūmai nepervertins savo galimybių, kaip kartais sako anglai.
Dėl stabilumo priemonės užbaigdama – dar turiu keletą sekundžių – norėčiau pasakyti, kad labai palankiai vertinu tai, ką pasakė Komisijos narys A. Piebalgs, kad iš tiesų, be kita ko, turėtume galvoti apie kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų prekyba. Turi būti siekiama labiau įtraukti NVO į stabilumo priemonės darbą ir visapusiškai panaudoti dar naujoviškesnę taikos stiprinimo priemonę. Jeigu tai taps tikrove, jūs galėsite visiškai pasikliauti mūsų frakcijos parama.
Franziska Keller, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės (DCI), dėl kurios aš ir mano kolegos iš Vystymosi komiteto matome skubią būtinybę sustiprinti Parlamento priežiūros teisę. Būtent todėl Parlamentas turi pareigą kontroliuoti, kur Komisija išleidžia pinigus ir ar jie išleidžiami taip, kaip planuota, šiuo atveju oficialiai paramai vystymuisi (OPV).
Praeityje buvo netinkamų pavyzdžių, kai pinigai buvo išleidžiami nesilaikant OPV kriterijų arba paaiškėdavo, kad nebuvo laikomasi skurdo mažinimo tikslo. Turint tik konsultavimosi teisę, nebuvo priimti mūsų pasiūlymai ir mūsų idėjos. Tai aiškiai parodo, kad būtina tvirtesnė pozicija. Mums reikia galios bendrai nuspręsti, kur leidžiami pinigai.
Ne tik Komisija, bet ir mes, kaip Parlamentas, esame atsakingi už vystymosi politikos suderinamumą. Taip pat turime užtikrinti, kad išleidžiami pinigai būtų nukreipti tinkama linkme, o kitose politikos srityse taip pat būtų siekiama sumažinti skurdą.
Parlamentas taip pat jaučia atsakomybę Europos Sąjungos piliečiams. Turime tinkamiau kontroliuoti, kur išleidžiami pinigai, ypač skurdui mažinti. Europos Sąjungos piliečiai pritaria paramai vystymuisi. Jie netgi pritaria didesnei paramai vystymuisi – kaip rodo apklausos – tačiau turime aiškiai parodyti, kaip ją išleidžiame ir kad leidžiame ją vargšų žmonių labui.
Todėl Vystymosi komitetas ir aš raginu jus priimti deleguotus teisės aktus dėl DCI.
Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ES yra didžiausia pasaulyje daugiašalė paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja. Be to, ji atlieka svarbų politinį vaidmenį remiant žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse.
Mano frakcija, ECR frakcija, tvirtai mano, kad tam reikalingos tinkamai sudarytos naujos ES finansinės priemonės. Jomis užtikrinamas veiksmingesnis ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, o Parlamentas, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įgalinamas atviresniu ir skaidresniu būdu kruopščiai išnagrinėti išlaidas ir strateginę politiką.
Ši demokratinė atsakomybė labai svarbi, ypač tuo metu, kai valstybės narės pačios labai riboja savo nacionalines išlaidas. Investicijos ir vystymasis, demokratija ir žmogaus teisės yra gana svarbus būdas paramai suteikti, visų pirma švelniosios galios pagrindu, platesnio masto ES užsienio politikos tikslais, o tai galėtų prisidėti prie laikinų migrantų srauto prie ES išorės sienų sumažėjimo. Tačiau reikalingi tvirti mechanizmai korupcijai ir netinkamam ES pinigų panaudojimui išvengti, taip pat neturėtume primesti savo vakarietiškų liberalių vertybių, visų pirma reprodukcinių teisių tiems, kurie nėra pasirengę arba nenori jų priimti kaip žmogaus teisių.
Sabine Lösing, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šiuo klausimu svarbu aiškiai pabrėžti, kad, kai kalbame apie ES užsienio politikos finansines priemones, Lisabonos sutartimi panaikinta Europos Parlamento priežiūros teisė. Tą padarius, kompetencija šių finansinių priemonių atžvilgiu visiškai perduota Komisijai ir vyriausiajai įgaliotinei, o kartu ir Europos išorės veiksmų tarnybai. Man visiškai nepriimtina, kad ignoruojamas Parlamentas ir Taryba, nepaisant to, kad kalbama apie didžiules Europos Sąjungos užsienio politikos priemones ir jų įgyvendinimą.
Pritariame Parlamento mišrios grupės pastangoms atkurti parlamentinę finansinių priemonių priežiūrą. Todėl šiuo atžvilgiu pritarsime pakeitimams dėl deleguotų teisės aktų, dėl kurių, žinoma, buvo diskutuota anksčiau. Be to, baigdama norėčiau išreikšti savo didžiulį nerimą, visų pirma dėl stabilumo priemonės ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, nes manau, kad šios priemonės naudojamos nedemokratiškai ir neskaidriai, kai kuriais atvejais prieš aptariamų šalių valią, o tai sudaro intervencinės ES užsienio politikos įspūdį.
William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, yra toks anekdotas apie Karačio turgų. Vagis sučiumpa Pakistano prezidentą ir sako: aš noriu tavo pinigų. Pakistano prezidentas sako: Aš esu prezidentas Zardari, tavo prezidentas. Vagis sako: tokiu atveju aš noriu savo pinigų!
Tai būdinga ir šiandienos diskusijoms, nes jose pabrėžiamas esminis dalykas. Europos Komisija neturi pinigų. Visi Komisijos pinigai gaunami iš valstybių narių mokesčių mokėtojų, arba, kalbant konkrečiau, iš 14 valstybių narių, kurios yra pagrindinės rėmėjos, mokesčių mokėtojų. Jeigu kada nors Komisija ir turėtų savo lėšų, o tai, remiantis šiandien vykusiu balsavimu, atrodo slegiančiai įmanoma, Komisijos leidžiami pinigai vis tiek būtų iš mokesčių mokėtojų gauti pinigai.
Todėl palieku jus ir prašau jūsų įdėmiai apsvarstyti šį klausimą: ar jūs tikrai galite manyti, kad spaudžiami Europos Sąjungos ir JK mokesčių mokėtojai, visų pirma dabartinėmis sąlygomis, tikrai nori, kad būtų išleisti dar 2 mln. EUR, – nes tai numatyta šiuose pasiūlymuose – kad ES Komisijos narys tiesiog galėtų pasipuikuoti tuo pasaulio arenoje?
Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, kaip visada ES finansavimo institucijoms kyla kokių nors problemų. Sunku gauti finansinę paramą dėl jos sudėtingumo, tuo tarpu stebėjimo sistemos ir toliau sudaromos kuo optimalesniu būdu. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pasirengimo narystei parama, kuri, kaip visi žinome, skiriama potencialioms šalims kandidatėms, tačiau verta ją sumokėti tik tada, jeigu minėtos šalys sprendžia savo korupcijos problemas arba jeigu iš tiesų sukuriamos reikalingos struktūros. Tikiuosi, kad šiuo atžvilgiu ES pasimokė iš savo pernelyg skubotos plėtros 2007 m. Dėl stabilumo ir vystomojo bendradarbiavimo priemonių – biudžeto lėšos tikrai per dažnai nepasiekia arba tik iš dalies pasiekia vietos institucijas, kurioms buvo ketinta jas skirti. Iš dalies taip nutinka dėl silpnų institucijų paramą gaunančioje šalyje, taip pat dėl klaidingų skatinamųjų struktūrų ir dėl dokumentais įforminto atskaitingumo trūkumo. Verta apmąstyti tai, kad, TVF tyrimo duomenimis, 33 šalių viešosios išlaidos daugiau nei 50 proc. priklauso nuo tarptautinės paramos vystymuisi. Dėl ES teikiamos bet kokio pobūdžio finansinės paramos būtina sugriežtinti stebėjimą.
Godelieve Quisthoudt-Rowohl (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui H. Scholzui už teigiamą ir atvirą bendradarbiavimą. Visų pirma trišaliame dialoge ne visada buvo sutariama, tačiau mėgavomės konstruktyvia diskusijų atmosfera.
Išplėtus bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansinės priemonės taikymą, ES turės galimybę vienodomis sąlygomis pradėti bendradarbiauti su svarbiomis besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalimis. Tai apima švietimo mainų programas pagal Erasmus Mundus sistemą ir verslo arba kultūrinio bendradarbiavimo rėmimą, ir tai labai palankiai vertinama. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką, būtent į tai, kad turėdama omenyje dabartinę ES – ir kiekvienos valstybės narės – finansinę padėtį, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nepritaria naujam, šiuo metu nenumatytam finansavimui, siekiant įgyvendinti ką tik apibūdintas priemones. Būtina tai finansiškai suderinti su vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone, kurios lėšas planuota skirti tik visoms besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalims. Todėl PPE frakcijos vardu pateikiau pakeitimą, kurio pagrindu bus galima pasiekti tokią pusiausvyrą.
Taip pat noriu trumpai pakalbėti apie deleguotus teisės aktus. Tai svarbus klausimas – jis šįryt buvo paminėtas jau du kartus. Aš visiškai neabejoju, kad deleguotų teisės aktų pagrindu Parlamentas turi turėti priežiūros ir veto teisę dėl viso dabar diskutuojamo paketo dėl užsienio bendradarbiavimo finansavimo. Turi būti jaučiama Lisabonos sutarties dvasia. Negali būti jokio kompromiso dėl to, ar deleguoti teisės aktai bus ar nebus įtraukti į finansines priemones.
Ana Gomes (S&D). – Pone pirmininke, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra labai svarbi ES užsienio politikos, kuria rimtai įsipareigota remti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises visame pasaulyje, požiūriu. Tai vienintelė priemonė, kuria galime pasinaudoti, kad padėtume tiems, kurie kovoja už demokratiją ir žmogaus teises šalyse, apribojusiose pagrindines laisves. Galime tai daryti be jų valdžios sutikimo. Žinoma, tokią vertingą priemonę turi tinkamai išnagrinėti Europos Parlamentas, būtent todėl reikalaujame taikyti deleguotų teisės aktų procedūrą.
Tačiau turėtume suvokti, kad ši priemonė yra gana ribota turimomis lėšomis, o didžiulė jos dalis iš tiesų skiriama ES rinkimų stebėjimo misijoms: 22 proc. 2011–2013 m. laikotarpiui. Tai reiškia, kad turi būti gerokai padidintas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei skirtas biudžetas.
Norėčiau pasinaudoti šia galimybe atkreipti dėmesį į naują įrankį, kurį Europos Parlamentas turėtų padėti sukurti ir kuris galėtų būti finansuojamas šios priemonės lėšomis, siekiant dar veiksmingiau ir lanksčiau padėti žmonėms, kurie dažnai rizikuoja savo gyvybe, kovodami už demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises šalyse, kurioms būdingas diktatūrinis arba engėjiškas režimas, ir siekiančiose pereiti prie demokratijos šalyse, tačiau jose jie susiduria su žiauriomis antidemokratiškomis jėgomis, jiems reikalinga daug didesnė parama stiprinant jų pajėgumus nugalėti šias antidemokratiškas jėgas.
Mums reikalingas nevyriausybinis Europos Sąjungos fondas, kuris būtų panašus į JAV Kongreso sukurtą Nacionalinį demokratijos fondą.
(Kalbėtoja sutiko pasinaudoti mėlynąja kortele klausimui pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)
Heidi Hautala (Verts/ALE). – Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą teisę kalbėti. Noriu paklausti A. Gomes dėl jos puikaus pasiūlymo, ko, jos nuomone, galėtume iš tiesų pasimokyti iš JAV modelių dėl lankstesnio ir, sakykime, mažiau biurokratiško tokio tipo demokratizacijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo.
Ana Gomes (S&D). – Pone pirmininke, būtent lankstumas labiausiai reikalingas. Turėdami bendrą fondą, galėtume nustatyti tam tikrus atvejus, kuriais plačiąja prasme būtų reikalinga konkreti parama kovotojų už žmogaus teises pajėgumams didinti, apeinant represines vyriausybes, valdžias ar pajėgas. Manau, kad JAV NED pavyzdys iš tiesų pavyzdinis, ir neturėtume gėdytis sekti šiuo pavyzdžiu, kuris sėkmingas kitose pasaulio dalyse, šiuo atveju mūsų partnerėje Amerikoje.
Europoje jau turime įvairių šalių sukurtus fondus, tačiau jų darbotvarkės dažnai skirtingos, o daugeliu atvejų jie neabejotinai turėtų būti suderinti, kad būtų veiksmingiau teikiama parama už demokratiją ir žmogaus teises kovojantiems asmenims.
Pirmininkas. – Jūs mane suklaidinote, Ana. Maniau, kad jau baigėte savo kalbą, tačiau staiga ją tęsėte, todėl nežinojau, ar mušti plaktuku, ar ne. Esmė ta, kad mėlynosios kortelės tvarkos pagrindu pateikiantis klausimą asmuo turi 30 sekundžių, atsakantis į klausimą asmuo taip pat turi tik 30 sekundžių.
Louis Michel (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, esu labai sutrikęs, nes būčiau norėjęs dalyvauti šioje diskusijoje. Labai abejoju, ar JAV pavyzdys yra veiksmingesnis už europietiškąjį. Žmogaus teisių klausimu JAV modelis iš esmės yra atrankinis ir labai savanaudiškas, nes, tiesą sakant, JAV modeliui pirmiausia būdingas aktyvus dvišališkumas.
Norėčiau pasveikinti savo kolegą Charlesą Goerensą už jo darbą, nes jam pavyko sustiprinti požiūrio į vystymąsi matmenį, taip pat, žinoma, norėčiau padėkoti Komisijos nariui A. Piebalgui už jo atidų ir palankų dėmesį šiam prašymui.
Norėčiau pateikti tris trumpus pastebėjimus. Pirma, per greitai sunaikinus Bendrijos lengvatų sistemą, kai kuriose vis dar bananus eksportuojančiose AKR valstybėse kils siaubingų padarinių. Kai kuriais iš šių padarinių bus daroma tiesioginė įtaka AKR valstybių pajėgumui remti tvarų vystymąsi. Būtent todėl norėčiau pritarti pagrįstai ir kiek lankstesnei paramos paskirstymo kriterijų interpretacijai. Pirmiausia parama turėtų būti skiriama toms AKR valstybėms, kurios siekia išlaikyti savo bananų sektorių dėl jo įtakos šalies tvariam vystymuisi. Šiuo atžvilgiu būtų buvę naudinga – to buvo prašyta, tačiau nesuteikta – atlikti išankstinį poveikio vertinimą dėl bananus eksportuojančių šalių padėties.
Turiu dar dvi bendras pastabas, prie kurių tikrai grįšiu ateinančiomis savaitėmis. Mano nuomone, geriausias būdas šiai paramai nukreipti, žinoma, yra bendroji biudžeto parama, kiek tai įmanoma, ir sektorinė pagalba, kiek tai pageidautina. Taip pat galbūt būtų buvę naudinga surengti diskusijas dėl paramos dydžio ir 2005 m. valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tai svarbiausias diskusijų klausimas. Dar daugiau, tikrai kelia nerimą tai, ką išgirdau iš kai kurių kolegų narių. Akivaizdu, kad įsiviešpatavo savanaudiškumas. Turiu pasakyti, kad tai tikrai stebina.
Galiausiai, atsakydamas į nemažai klausimų, vis dėlto norėčiau atgaivinti sumanymą į biudžetą įtraukti Europos plėtros fondą, nes taip tikrai galėtume tiesiogiai stebėti Komisijos politinius veiksmus.
Catherine Grèze (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, noriu padėkoti Ch. Goerensui už tai, kad buvo atsižvelgta į tarptautinius darbuotojų sveikatos ir saugos standartus ir tarptautinius aplinkos apsaugos standartus, visų pirma, žinoma, į tuos, kurie susiję su pesticidų poveikiu.
Mano nuomone, tai, kad šiame pranešime ginami smulkieji gamintojai, svarbu dėl to, kad, turiu jums priminti, galiausiai jie gauna tik 1,5 proc. galutinio vartotojo sumokėtos kainos. Verta prisiminti, kaip jūs jau žinote, kad kiekvienais metais milijonai smulkiųjų ūkininkų yra priversti persikelti į lūšnų rajonus.
Dabar, kai šiuose rūmuose jau buvo kalbėta apie kovą su pesticidais ir didžiulio masto pesticidų naudojimu, manau, kad svarbu taikyti tokius pačius reikalavimus ir Prancūzijos Vest Indijai, kurioje naudojamas chlordekonas, ir labiausiai nutolusiems regionams. Raginu Komisiją būtent tai ir padaryti.
Baigdama, nors ir palankiai vertinu padarytą pažangą, norėčiau pakartoti, kad svarbiausia bananų prekybos problema yra žemės ūkio modelis, kurį reikėtų peržiūrėti, nes jis pritaikytas tik eksportavimui. Žemės ūkio modelis turėtų būti pakeistas taip, kad būtų didinamas savų pajėgumų pakankamumas.
Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Visiškai sutinku su A. Gomes, kad žmogaus teisių klausimas yra vienas svarbiausių, kurį turime išspręsti, todėl visiškai nesuprantu S. Lösing pareiškimo, kad kartais, netgi dažnai, žmogaus teisėms skirti pinigai yra tuščiai iššvaistomi. Žmogaus teisės yra mūsų, kaip Europos bendrijos, esminė, jeigu ne pati svarbiausia, užduotis.
Taip pat norėčiau paminėti vieną iš priemonių demokratijai ir žmogaus teisėms pasaulyje remti ir pareiškimą, kad šios priemonės turėtų būti priimamos ir vykdomos, nepaisant to, ar trečiosios šalys ir kitos valdžios institucijos tam pritarė. Tai, mano manymu, yra svarbiausias pareiškimas, kuriuo paaiškinama mūsų pareiga. Kartais turime padėti kurti demokratiją ir stiprinti žmogaus teises, nepaisydami kai kurių šalių valdžios institucijų. Manau, kad verta tai daryti, visų pirma ten, kur pažeidžiama žodžio laisvė. Tai mūsų pareiga.
Joe Higgins (GUE/NGL). – Pone pirmininke, šiose diskusijose nedaug tikroviškumo. Kalbant apie šiuos pranešimus dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje ir finansinių vystomojo bendradarbiavimo priemonių, reikia atsižvelgti į šiurpinantį, tuose pačiuose rūmuose Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pasakytą pareiškimą. Jis pasakė, kad vien šiais metais pasaulyje 65 mln. daugiau žmonių gyvens didžiuliame skurde.
Tai žiauri tikrovė, kuri paaiškėjo po puikių valdžios ir Komisijos žodžių. Už šių rūmų durų didžiuliuose plakatuose su ES logotipu rašoma: sustabdyk skurdą. Tuo pačiu metu ES Komisija – iš tiesų ir didžiosios šio Parlamento frakcijos – skatina neoliberalią ekonomikos politiką, kuria mažinami biudžetai ir viešosios paslaugos, pakenkiant eilinių žmonių gyvenimo lygiui, skiriant kaip paramą didžiules lėšas bankams ir spekuliantams.
Dėl vystomojo bendradarbiavimo rėmimo Komisija didžiuojasi sumažinusi bananų tarifus, sutarusi dėl jų su Pietų Amerikos bananų tiekėjais, tačiau iš tiesų šis naujas susitarimas naudingas galingoms tarpvalstybinėms korporacijoms. Iš to labai pasipelnys tokie didieji bananų eksportuotojai kaip Chiquita ir Del Monte, tačiau nukentės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės ir smulkieji tiekėjai. Žinoma, subsidijos dėl naujo susitarimo nukentėjusiems smulkiesiems bananų augintojams turi būti skiriamos ne iš jau įsteigtų socialinių fondų, o iš kitos ES biudžeto dalies. Iš prekybos turėtų pelnytis smulkieji gamintojai ir dirbantieji – dauguma jų –, o ne didžiulės tarpvalstybinės korporacijos.
Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, bijau, kad 2011 m. Europos Sąjungos biudžete padaryta klaida tiek dėl laikotarpio vidurio peržiūros, tiek dėl iš naujų mokesčių, kuriuos galiausiai sumokės galutiniai vartotojai, kitaip sakant, Europos Sąjungos piliečiai, gaunamų tiesioginių pajamų nustatymo. Manau, kad dabar, kai Europa grimzta į recesiją, o darbuotojai netenka darbo, perkamosios galios ir, dar svarbiau, draudimo teisių, netinkamas metas įvesti šiuos mokesčius. Užuot davę Europos Sąjungos vartotojams, mes iš jų atimame. Dar kartą paaiškėtų, kad siekdami biudžetinės drausmės atidėjome į šalį savo planus dėl augimo, o taikydami ekonomikos teoriją pamiršome politikos teoriją.
Turime įtikinti Europos Sąjungos piliečius, kad, pvz., rūpinamės jais geriausiu įmanomu būdu. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, neturėtume elgtis kaip Marija Antuanetė. Todėl turiu du konkrečius pasiūlymus: pirma, 2011 m. mūsų, kaip EP narių, atlyginimai turėtų būti sumažinti 1 000 EUR, o už tuos pinigus kiekvienas turėtume įdarbinti jauną, darbo neturintį Europos Sąjungos pilietį iš savo šalies. Antra, turėtume sumažinti savo kelionių išlaidas ir skristi ekonomine klase.
Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, kaip dažnai nutinka ES pasiūlymams, šios finansinės priemonės apima priemones, į kurias emocingai reaguojama. Visi padorūs žmonės kaip mes nori sustabdyti prekybą narkotikais ir žmonėmis, šaulių ginklų tiekimą konfliktų zonoms, tačiau labai lengva būti jausmingiems ir dosniems už kitų žmonių pinigus.
Taigi, kol mažinamos išlaidos ir didinami mokesčiai Graikijos, Prancūzijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos eilinių žmonių visuomenėms, H. Scholzo pranešimo pagrindu prie jau paskirtų 172 mln. EUR bus pridėti dar 176 mln. EUR, siekiant padėti trečiojo pasaulio kapitalistams suryti dar daugiau mūsų darbo vietų. Ch. Goerenso pranešimu bus iššvaistyti 190 mln. EUR, įskaitant 17,4 mln. EUR, skirtų greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonei paremti. Tai būtų nesulaukę jūsų dėmesio, tačiau maisto kainos sparčiai didėja ir mūsų rinkimų apygardose.
Tačiau blogiausias iš visų yra F. K. Brantner pranešimas. Jo devintame puslapyje kalbama apie 2 062 mln. EUR finansinį paketą 2013 m. Žinoma, tai korektūros klaida. Meldžiu Dievo, kad tai būtų korektūros klaida, tačiau tai, kad tokios kvailos klaidos galėtų nepastebėti visi ekspertai ir EP nariai, kurie skaitė šį pranešimą, daug ką pasako apie Europos Sąjungos nerūpestingumą leidžiant pinigus.
Šie pinigai ant medžių neauga. Jų neįteikia didžiulė dantukų fėja. Tai nėra Komisijos pinigai; tai nėra EP narių pinigai. Tai mokesčių mokėtojų pinigai, o neproporcingai didelę jų dalį sudaro Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų pinigai.
Maurice Ponga (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, daugybę metų Europos Sąjunga palaikė ypatingus ir tvirtus santykius su AKR valstybėmis. Šie ypatingi santykiai pirmiausia pasižymi lengvatinių tarifų suteikimu. Tai taikoma ir bananų sektoriui, kuriame AKR valstybės pasipelnė iš lengvatinio prekybos susitarimo dėl jų eksporto į Europos Sąjungą.
Ši lengvata buvo aptariama PPO, visų pirma Pietų Amerikos šalių, kurios yra didžiulės bananų eksportuotojos. Todėl, siekdama laikytis PPO taisyklių ir užbaigti ilgai trunkantį nesutarimą, 2009 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga sutiko sumažinti savo tarifus bananų sektoriuje.
Dėl privilegijuotos partnerystės, kurią Europos Sąjunga palaiko su AKR valstybėmis, ji vis dėlto norėjo padėti bananus tiekiančioms AKR valstybėms įveikti šią didėjančią konkurenciją. Todėl Europa pažadėjo 190 mln. EUR iki 2013 m., siekdama padėti bananus eksportuojančioms AKR valstybėms prisitaikyti, būti konkurencingoms ir prireikus pertvarkyti savo sektorių.
Pranešime, dėl kurio rytoj balsuosime, Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo pasižadėjimą ir paramą bananus eksportuojančioms AKR valstybėms, o aš tam palankiai pritariu. Taigi, be kita ko, pateikėme pasiūlymą, kad po 2013 m., jeigu būtina, Europos Sąjunga galėtų priimti papildomų priemonių.
Thijs Berman (S&D). – Pone pirmininke, turime reikalauti maksimalaus skaidrumo ir atskaitingumo dėl biudžeto, nes tai labai prisideda prie ES išorės politikos teisėtumo.
Kalbame apie didžiules taisyklių, kuriomis Komisijai suteikiama didelė manevravimo laisvė, pagrindu išleistas sumas. Tam neprieštarauju, tačiau turime kruopščiai išnagrinėti strateginius dokumentus, daugiametes programas ir panašius dokumentus, nes jie yra bendrojo taikymo dokumentai, papildantys finansines priemones, kuriuose apibrėžiamos prioritetinės sritys ir tikslai.
Komisija turėtų parodyti jų rezultatą savo metinėje ataskaitoje Parlamentui, daugiausia dėmesio skirdama visų projektų OPV tinkamumui. Programavimą ir planavimą turėtų atlikti tie patys, dabar tą atliekantys ekspertai, tačiau pačiai Europos išorės veiksmų tarnybai reikia daugiau vystymosi ir žmogaus teisių ekspertų, kurie suprastų ir dirbtų su šiomis priemonėmis Briuselyje ir ES atstovybėse trečiosiose šalyse.
Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, norėčiau trumpai aptarti demokratijos ir finansavimo jai remti užsienyje klausimą. Manome, kad demokratija yra žmonių laimėjimas, kurį reikia išsaugoti. Tačiau ar mūsų žinoma demokratija yra ta demokratija, kurią norime – ir turime – eksportuoti? Esu visiškai tikras, kad pirmiausia turime pagerinti demokratiją namuose. Kai turime šalį, kurioje nedalyvavimas rinkimuose didesnis negu 50 proc., kaip galime kalbėti apie demokratiją? Kai milijonai žmonių neturi darbo, ar galime kalbėti apie demokratiją? Kai, užuot reiškus demokratiją per išrinktus atstovus, ji daugiausia reiškiama ir kartu kontroliuojama žiniasklaidos, ką gi galime pasakyti? Ar tai ta demokratija, kuria galime didžiuotis ir kurią norime eksportuoti?
Manau, kad tikrai yra tautų, kurioms reikia padėti, kad būtų užtikrinta tinkama parama jų teisėms, kurias pripažintų vyriausybės. Tačiau, tai, žinoma, turėtų būti daroma atsargiai, ilgų tyrimų dėl bet kokių galimų neigiamų, o ne teigiamų rezultatų pagrindu? Ar gali kas nors pasakyti, kad, remiant demokratiją Afganistane, ji pasistūmėjo į priekį? Manau, kad galime padaryti daug daugiau, kad mūsų demokratija taptų sektinu pavyzdžiu, o ne kad mokėtume žmonėms, kad jie mus kopijuotų.
Alf Svensson (PPE). – (SV) Dėl naujosios Lisabonos sutarties ir Europos išorės veiksmų tarnybos turime galimybę atlikti didesnį vaidmenį pasaulio arenoje. Žinoma, kartu didėja ir atsakomybė.
Esame atsakingi už įvairaus pobūdžio santykius su nedemokratiškomis šalimis tiek paramos, tiek prekybos srityje. Europa ir ES turėtų ir privalo atlikti vadovaujamą vaidmenį. ES turi rodyti kelią. Tarp mūsų aptariamų finansinių priemonių yra konstrukcinių blokų, suteikiančių mums būtinas sąlygas tikram skirtumui įtvirtinti. Net jeigu ir tenkinamos būtinosios sąlygos, tai savaime nereiškia, kad mums pavyks. Kad kiekvienas paramai skirtas euras būtų optimaliai veiksmingas, mūsų vystomoji veikla turi būti nuolat papildoma demokratijos rėmimo iniciatyvomis ir suformuotomis nuomonėmis. Tai gali atrodyti savaime aiškus dalykas, tačiau, tiesą sakant, ne kiekvienam.
Jungtinėse Tautose būtent ES tam pritaria. ES drąsiai priešinasi per derybas su totalitariniais režimais, būtent mes nuosekliai ir tvirtai remiame pažeidžiamuosius, žinoma, taip ir turėtų būti. Todėl liūdna žiūrėti, kad pasaulio mastu pokyčiai juda ne ta linkme, kuria norėtume juos matyti, kalbant apie demokratiją ir žmogaus teises, ir aš manau, kad kai kurie mūsų Parlamento nariai ne visiškai suvokia demokratijos, kaip esminio ir svarbiausio vystymosi pagrindo, svarbą.
Vystymosi komitete reguliariai bandoma inicijuoti teikti tekstus, kuriais subtiliai, tarp eilučių ar netgi gana atvirai nusileidžiama totalitariniams režimams. Pvz., neseniai buvo paskelbta, kad pagrindinė diktatūros problema yra pavojus, kad gali būti privatizuota sveikatos priežiūros sistema. Retai kas pabrėžia, kad demokratijoje niekada nebuvo paplitęs badas.
Šis požiūris yra gana nelogiškas. Kad mūsų paramos biudžete numatytos finansinės priemonės būtų kuo veiksmingesnės, plėtodami išorės santykius daugiausia dėmesio turime skirti demokratijos rėmimui, ir tai turi būti daroma ne tik formaliai ir žodžiu, nesiimant jokių praktinių veiksmų.
Patrice Tirolien (S&D) . – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbėsiu apie Ch. Goerenso pranešimą, kuriame kalbama apie AKR valstybių prekybos bananais papildomąsias priemones (BAM).
Kadangi pats esu iš vieno iš nedaugelio bananus tiekiančių Europos regionų, galiu tik parodyti solidarumą su minėtais AKR valstybių gamintojais. Pirmiausia solidarumą, nes Europos Sąjungą su šiomis valstybėmis sieja tvirti istoriniai ryšiai, ir mes turėtume daryti viską, kad užtikrintume, jog jos taip pat galėtų padidinti globalizacijos, kurios pirmosiomis aukomis dažnai jos tampa, naudą.
Solidarumą dar dėl to, kad Komisijos dosniai teikiamomis prekybos lengvatomis PPO gali būti kertamas lemtingas smūgis šiam žemės ūkio sektoriui mūsų AKR valstybėse partnerėse. Solidarumas, bet galiausiai tikrai ne naivumas, turint omenyje, kad Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl BAM reglamento per daug dėmesio skiriama ekonomikos įvairinimo aspektui.
Turint omenyje PPO susitarimo pagrindu prarastą tarifo lengvatą, šia programa pirmiausia siekiama užtikrinti AKR valstybių bananų eksporto tvarumą ir taip padėti joms tapti konkurencingoms.
Dar daugiau, būkime sąžiningi, tikrai pakanka BAM numatytų lėšų ir nustatyto ne per ilgo laikotarpio šiam įvairinimui užtikrinti.
Galiausiai dar pasakysiu, kad, žinodami padėties skubumą, galime pritarti tam, kad šios papildomosios priemonės būtų finansuojamos, perkėlus IV biudžeto eilutę. Taryba turi būti atsakinga ir siekti perspektyvaus sprendimo dėl daugiamečio šios programos finansavimo.
Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, mano nuomone, šiuo metu naudojama ir suvokiama pernelyg techniškai. Tai turėtų būti plačiau naudojamas Europos Sąjungos politinis įrankis, nes juo suteikiama didžiulė galimybė remti ir skatinti demokratiją. Tačiau turėtų būti pakeistas požiūris į šią Europos finansinę priemonę. Iki šiol demokratijos rėmimo klausimą užgoždavo žmogaus teisių problema. Žinoma, jos labai svarbios, tačiau manau, kad demokratijos, kuri yra visiškai kitas klausimas, rėmimui turėtų būti suteikiama didesnė svarba.
Būtent todėl kartu turime stiprinti nevyriausybines institucijas autoritarinėse šalyse. Turėtume skirti dėmesio liaudies demokratijai tose šalyse, sukurdami ją iš pat pagrindų. Turiu omenyje dėmesį pilietinės visuomenės organizacijoms, siūlančioms naujoviškus būdus viešajai erdvei išplėsti. Kad tai pavyktų, pirmiausia turime nustatyti reguliarų šių organizacijų, gaunančių Europos Sąjungos finansavimą, poveikio stebėjimą. Taip pat turime, kaip pritaria ir pačios organizacijos, sukurti forumą, kuriame būtų rengiami reguliarūs susitikimai, siekiant palengvinti rėmėjų ir paramos gavėjų bendravimą, o rėmėjų ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir iš kitur. Turi būti supaprastintos mūsų paraiškų formos. Šiuo metu daugelis jų nesupranta. Pagaliau Komisija turi sušvelninti finansinį reguliavimą.
Kader Arif (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šių diskusijų pavadinimas suteikia tam tikro optimizmo, nes teoriškai tai susiję su procedūromis, kaip padėti bananus eksportuojančioms AKR valstybėms. Tikrovė visiškai kitokia, ir turiu pasakyti, kad man tiesiog nepriimtina tai, kaip su jomis elgiamasi pranešime. Pirmiausia turime prisiminti, kad bananų sektorius yra gyvybiškai svarbus daugybei Afrikos ir Karibų šalių.
Tačiau, nepaisant to, PPO jos stengėsi pritarti susitarimui, kurio pagrindu sumažinamas Europos Sąjungos muitų tarifas iki 114 EUR už toną, siekiant užbaigti ilgalaikį ginčą su Lotynų Amerikos šalimis tiekėjomis. Tačiau atrodo, kad Komisija pamiršo informuoti jas apie vykstančias dvišales derybas su tomis pačiomis šalimis dėl daug mažesnio tarifo –75 EUR už toną. Kitaip sakant, šių susitarimų komerciniai padariniai bus labai jaučiami tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos ir Lotynų Amerikoje įsikūrusioms, didžiausią Europos Sąjungos bananų prekybos rinkos dalį užimančioms tarptautinėms korporacijoms.
Susidarius tokiai padėčiai, per paskutinį AKR ir ES asamblėjos plenarinį posėdį Tenerifėje visi nariai susitarė priimti deklaraciją, kuria raginama nedelsiant įgyvendinti gamintojų poreikiams pritaikytas paramos priemones.
Matau, kad Briuselyje ir Strasbūre, deja, – ir tai nė kiek nestebina – dešinieji nusisuka ir netgi prieštarauja tam, kad būtų atsižvelgiama į šią deklaraciją. Jau pavargau nuo to dvejopo elgesio, tačiau labiausiai bijau, kad šį nuovargį jaučia ir mūsų istoriniai partneriai, kurie jau nebetiki mūsų noru iš tikrųjų paremti jų vystymąsi.
Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, palankiai vertinu šią Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo iniciatyvos (EIDHR) laikotarpio vidurio peržiūrą, pritariu pranešėjo darbui ir pakeitimams dėl mokesčių mokėjimo. Du trečdaliai žmogaus teisių organizacijų negalėjo įgyti vietos mokesčių lengvatų, todėl dabar bus užpildyta ši spraga, dėl kurios buvo sumažinti tikrieji projektų poreikiai.
Komisijai pasakysiu, kad palankiai vertinu struktūrinį bendradarbiavimą, kurio pagrindu buvo konsultuojamasi su Parlamentu dėl jūsų metinių programų, ir pritariu kitiems, šiandien aptariamiems pakeitimams dėl deleguotų teisės aktų. Taip pat primenu jums apie būtinumą įtraukti rinkimų stebėjimo misijų rezultatus į vėlesnį stebėjimą šalyje.
O valstybėms narėms primenu, kad rengdamos kitą finansinį perspektyvinį planą nesvarstytų sumažinti EIDHR lėšų. Jau buvo mėginama tai daryti anksčiau, tačiau nepavyko, o šis Parlamentas užtikrins, kad tai dar kartą nepavyktų.
Elena Băsescu (PPE). – (RO) Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės įgyvendinimą separatistiniame Moldovos Padnestrės regione. Padnestrėje vykdomi rimti demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms pažeidimai. Šiuo atžvilgiu ši priemonė yra geras būdas demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai žmogaus teisėms šiame regione remti.
Priemonės pagrindu buvo pradėti projektai, įskaitant ir 2009 m. pradėtą gebėjimų ugdymo ir žmogaus teisių ir demokratinių institucijų Moldovos Padnestrės regione rėmimo projektą. Tai paskatino regiono pilietinės visuomenės įtraukimą į demokratinį procesą. Tačiau, kaip rodo patirtis, ši priemonė nebuvo maksimaliai panaudota, nes dažnai buvo atidėliojama veikla, kilo problemų dėl skaidrumo. Turiu pabrėžti būtinybę peržiūrėti šią priemonę, siekiant surasti veiksmingas jos įgyvendinimo strategijas šiame regione.
Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Paskyrus 1,1 mlrd. EUR 2007–2013 m. laikotarpiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone labai prisidedama prie žmogaus teisių išsaugojimo ir skatinimo ir prie demokratijos stiprinimo visame pasaulyje.
Džiaugiuosi, kad papildomų taisomųjų ir papildančiųjų priemonių rinkinyje atsižvelgiama ir kartu numatomi iš Lisabonos sutarties kylantys pokyčiai, atitinkamai sustiprinant Parlamento kontrolės teisę šioje srityje. Taip pat manau, kad Parlamentui labai svarbi aiški nuostata dėl galimybės nepritarti deleguotam teisės aktui per dviejų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo dienos. Manau, kad, sustiprinus Parlamento galias, bus galima užtikrinti didesnį šios priemonės lankstumą, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų reikalavimų laikymąsi ir lengviau įveikti žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos visame pasaulyje iššūkius.
Corina Creţu (S&D). – (RO) Visiems trims šiuo metu aptariamiems pranešimams būdinga tai, kad juose nagrinėjamos priemonės, kuriomis siekiama paremti vystomąjį bendradarbiavimą ir veiksmus, kurių imamasi demokratijai ir žmogaus teisėms visame pasaulyje skatinti.
Manau, kad natūralu, jog atliekame tokius vystomojo bendradarbiavimo rėmimo priemonių įvertinimus, taip pat natūralu pasinaudoti savo kontrolės teise kaip komitologijos procedūros dalimi ir pabrėžti daugybę problemų, susijusių su tuo, kaip Komisija įgyvendino priemonę ir suprato kai kurias esmines jos nuostatas.
Noriu pritarti Komisijos pateiktiems pasiūlymams dėl vystymosi, kuriais bus papildytos Komisijos pasiūlytos papildomos priemonės, visų pirma dėl bananų sektoriaus.
Kita vertus, norėčiau visiems priminti, kad Europos Sąjungos plėtros politika siekiama sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą. Aš taip pat manau, kad, be žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo, turime nepamiršti šio pagrindinio tikslo panaikinti skurdą.
Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Komisijos pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama ir papildoma bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonė, susijęs su geografinės jurisdikcijos taikymo išplėtimu nuo buvusių 17 šalių, kurioms iki šiol buvo taikoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, iki 46 šalių.
Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga nusprendė išplėsti bendradarbiavimą bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonės programos pagrindu, įtraukdama daugiau šalių. Tačiau nesuprantu, kodėl į šį sąrašą buvo įtrauktos kai kurios šalys. Žaviuosi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiais, kaip jie toleruoja ir iškenčia ilgus dešimtmečius trunkančią karinio režimo prievartą, tačiau nesuprantu Europos Komisijos pareigūnų, kurie pateiktame pasiūlyme netiesiogiai rekomenduoja mums padėti Kim Jong-Il sustiprinti technologinę karinės pramonės bazę, kad jis galėtų veiksmingiau bauginti kaimynines šalis ir joms grasinti. Tvirtai manau, kad Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos armijos modernizavimas neturėtų būti tuo prioritetu, kurį finansiškai paremtų Europos Sąjungos piliečiai, o Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika neturėtų būti įtraukta į Europos Komisijos priede pasiūlytą šalių sąrašą.
Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už konstruktyvų pirmininkavimą mūsų posėdžiui ir sąžiningumą, nurodant, kas kalbės, o kas ne.
EBPO valstybės paramai vystymusi kasmet skiria daugiau kaip 100 mlrd. USD. Taigi tai sudaro 90 proc. viešai skiriamos paramos vystymuisi pasaulyje. ES yra didžiausia paramos vystymuisi rėmėja. Tačiau kasmet dėl kokybinių defektų netenkama 3 mlrd. EUR paramos vertės. Ką būtų galima padaryti? Ateityje tikimės stebėsenos, kuria bus užtikrinta, kad lėšos būtų panaudojamos atsekamu ir patvariu būdu.
Taip pat tikimės, kad paramą gavusioms šalims bus priminti jų įsipareigojimai, pvz., dėl bendradarbiavimo grąžinant nelegalius migrantus. Tikrai įmanoma pasinaudoti parama vystymuisi kaip priemone daryti spaudimą, siekiant sudaryti readmisijos susitarimus. Nebendradarbiaujančioms milijonų nelegalių migrantų kilmės šalims neturi būti leista toliau siekti milijonų paramai vystymuisi. Šiuo atžvilgiu tikiuosi aiškios pozicijos per būsimą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą lapkričio mėn.
PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ Pirmininko pavaduotojas
Mariya Nedelcheva (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, vystomojo bendradarbiavimo ir demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansinės priemonės turėtų būti lanksčios, siekiant išvengti beviltiškų atvejų, kuriuos jau daugybę kartų patyrėme.
Europos Sąjunga išleidžia iš tiesų didžiules sumas. Šios lėšos neturėtų būti neprieinamos dėl pernelyg sudėtingų procedūrų. Tačiau, nepaisydamas šioms priemonėms suteikto lankstumo, norėčiau pabrėžti, kaip svarbu iš tiesų užtikrinti, kad mano organizacijos ir struktūros taip pat galėtų pasinaudoti šiomis lėšomis, nes šiuo metu, deja, per dažnai kyla atvejų, kai jas gauna tik didžiosios NVO ir tik trumpam laikotarpiui.
Iš tiesų manau, kad pirmenybę teikiant mažoms NVO ir ilgesniems laikotarpiams būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Šiais laikais yra daugybė mažų visuomeninių organizacijų, atliekančių puikų ilgalaikį darbą vietos lygmeniu. Jos yra tikrasis pokyčių šaltinis, ir būtent todėl jos taip pat turėtų turėti teisę į šią paramą.
Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, dosnu duoti pinigų iš savo kišenės. Tačiau duodant pinigų iš kitų žmonių, mokesčių mokėtojų, kišenių, tai nėra taip dosnu ir sąžininga. Papildomi 176 mln. EUR bus skirti ne tik skurdžiausioms, bet ir augančios ekonomikos šalims, kurių eksportu jau ir vis labiau kenkiama mūsų gamybos bazėms ir mūsų mokesčių mokėtojų darbui.
ES troškimas remti demokratiją ir žmogaus teises trečiajame pasaulyje galėtų būti žavingas, jeigu nebūtų tiesa tai, kad Europos Sąjunga gali įkalinti ir įkalina žmonės, kurie neįvykdė jokio smurtinio veiksmo ar vagystės, o tiesiog išreiškė savo eretišką ar nepritariančią nuomonę politiniais ar akademiniais klausimais.
Europos Sąjungos valstybės gali viešai, kaip Belgijoje ir Vokietijoje, arba prisidengdamos civiliniu ieškiniu, kaip Jungtinėje Karalystėje, uždrausti ir draudžia politines partijas. Jeigu norime skleisti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje, rodydami gerą pavyzdį darytume tai veiksmingiau ir pigiau.
Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, vyko puikios diskusijos. Tam tikru būdu jos sutampa su vakar čia Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moon pasakyta kalba, kai jis aiškiai pasakė, kad ES ir Jungtinės Tautos yra atsakingos už šį pasaulį kovojant su skurdu, klimato kaita ir branduolinio ginklo platinimu. Tai bendras mūsų iššūkis.
Apskritai mūsų piliečiams šiuo metu nelabai rūpi šis klausimas, nes jie mano, kad jį sprendžiame ir remiame savo vertybes. Buvo paminėta Padnestrė. Ji nėra už tūkstančių kilometrų nuo mūsų; tai labai arti. Dėl taikos ir saugumo tiesa, kad nedalyvaujame daugybėje konfliktų, bet taip yra todėl, kad vykdome labai aktyvią išorės politiką, siekdami užkirsti kelią konfliktui vos tik jam prasidėjus.
Manau, kad turime patirties, kuria galime didžiuotis. Finansinėmis priemonėmis tikrai galime įveikti šiuos iššūkius. Manau, kad šiandienos diskusijose iš esmės teigiamai kalbėjome apie mūsų patirtį finansinių priemonių srityje. Tačiau kartu pabrėžčiau, kad jaučiame visišką atsakomybę, o tie pinigai priklauso mokesčių mokėtojams. Kai tik pradedame projektą, vykdome išankstinę ir baigiamąją kontrolę. Yra Europos Sąjungos Audito Rūmai, kurie vertina ne tik tai, ar tinkamai panaudotos lėšos, bet ir jų politinį pagrindimą. Biudžeto kontrolės komitetas gana griežtai vertina bet kokias Europos Komisijos išlaidas, todėl galiu jus užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai labai vertinami ir leidžiami gerais tikslais.
Visada diskutuojame, kaip būti veiksmingesniems, tačiau galiu jus užtikrinti, kad vadovaujamės politikos tikslais, dėl kurių buvo susitarta su šiais rūmais. Per šiandienos diskusijas buvo pradėtos kitos diskusijos, nes iki šiol siekis peržiūrėti finansines priemones buvo gana kuklus. Tiesiog norėjome jas priimti iki 2013 m. su tam tikrais ypatumais.
Kai kurie iš jūsų paminėjo šalių, patirsiančių tam tikrų problemų dėl mūsų susitarimo dėl bananų prekybos, iššūkius. Būtina kuo greičiau priimti prekybos bananais papildomąsias priemones. Pavojus kyla ne tik mūsų patikimumui; šalys iš tiesų susiduria su iššūkiu. Būtent toks yra pagrindimas. Manau, kad šie rūmai tam labai pritarė. Jau pradėjome diskutuoti dėl to, kas vyks po 2013 m., ir norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tai tik diskusijų pradžia. Mes nenustatome, kas vyks po 2013 m. Vakar Europos Komisija priėmė biudžeto peržiūrą; ji bus aptariama šiuose rūmuose.
Europos Komisijoje ketinu aptarti Žaliąją knygą dėl modernizacijos ir plėtros politikos. Manau, kad mano kolegos taip pat pasiūlys klausimų. Turime iš anksto susitarti dėl politikos prioritetų ir dėl finansinių priemonių, kad vėliau nereikėtų jų koreguoti, paaiškėjus, kad viena priemone neturime pakankamai pinigų, ir bandant paremti kai kuriuos prioritetus perskirstymo pagrindu.
Suprantu, kad tai nėra geriausias įmanomas būdas, tačiau tai reiškia, kad, prieš koreguodami finansinę programą, turėtume susitarti, ką norime pasiekti, kokias priemones taikyti ir kokiu mastu.
Norėčiau pabrėžti, kad kaip Komisijos narys turiu dvi biudžeto valdymo institucijas. Viena tikrai yra šie rūmai, tačiau kita yra Taryba. Manau, tai reiškia, kad visus tikrinimus, kuriuos atliksime ir dėl kurių turėtume susitarti, turėsime atlikti remdamiesi Lisabonos sutarties nuostatomis, su politiniu ryžtu pasiekti teisingą kompromisą, kad būtų galima atlikti visapusę demokratinę priežiūrą ir parodyti, kad ji veiksminga ir greita.
Būtent apie tai, ką minėjau pirmojoje kalboje, šiandien diskutavome per posėdį. Tikrai manau, kad pasieksime reikiamą susitarimą. Lengva nebus; tam reikės daug politinės valios. Kaip Europos Komisija, mes tikrai turime politinės valios, nes žinau, kuo rizikuojama, visų pirma kai kurių priemonių, dėl kurių būtina skubiai užbaigti šį procesą, atžvilgiu.
Labai jums dėkoju. Esu labai patenkintas pranešėjų darbu, kuriam labai pritarėme.
Franziska Katharina Brantner, pranešėja. – Kas nutiks po 2013 m.?
Dėl stabilumo priemonės, kaip matėme, tai puiki priemonė, nes ji daug lankstesnė už kitas, tačiau kartais netinkamai naudojama maisto krizių, humanitarinių ir gaivalinių nelaimių atvejais. To tikrai neturėtų būti, o po 2013 m. turime aiškiai nurodyti, kad ji iš tiesų taikoma konfliktų atvejams, ir galbūt suteikti daugiau lankstumo kitoms priemonėms, siekiant paremti daugiau ekstremaliųjų situacijų.
Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Po neseniai Jungtinės Karalystės atliktos gynybos peržiūros konfliktų prevencija nurodyta kaip pagrindinis Europos išorės veiksmų tarnybos prioritetas. Manau, kad tai gana įdomu ir teisinga. Manau, kad teisinga sakyti, kad Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų tapti konfliktų prevencijos centru, siekiant vidaus suderinamumo. Tarp jai reikalingų priemonių patenka ir stabilumo priemonė. Manau, kad atitinkamose struktūrose kaip tarpininkavimo dalis bus sukurtos ir kitos priemonės Manau, kad turėtume tuo remtis, galvodami apie laikotarpį po 2013 m., ir paklausti: ko mums reikia, turint omenyje pinigus ir išteklius, kad tikrai taptume tvirta konfliktų prevencijos jėga?
Iva Zanicchi, pranešėja. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Komisijos narį A. Piebalgą ir paprašyti jo imtis aktyvių veiksmų, nes manau, kad jis tai nuoširdžiai padarys, dėl priemonių, dėl kurių rytoj balsuosime, nes tai labai svarbu Europos Parlamentui, kuriam po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bus suteikti didesni įgaliojimai. Dėkoju jums, Komisijos nary A. Piebalgai.
Taip pat norėčiau padėkoti visiems kalbėtojams, kurie prisidėjo prie šiandienos diskusijų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad per rytojaus balsavimą bus surinkta didžioji dauguma balsų, jei ne vieningas pritarimas, ir taip užtikrinta didžiulė G. Mitchello pranešimo pergalė, nes labai svarbu tai, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui bus suteikti didesni įgaliojimai.
Kinga Göncz, pranešėja. – (HU) Norėčiau padėkoti savo kolegoms nariams už dalyvavimą šiose diskusijose. Savo pastabomis jūs atkreipėte dėmesį į tą patį klausimą, kurį mes, pranešėjai, bandėme anksčiau išspręsti. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo konstruktyvų požiūrį į šias diskusijas. Šiandien matėme, kad – kaip patvirtino beveik visi kalbėtojai – Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansinė priemonė yra labai svarbi ir galbūt vienintelė Europos Sąjungos trečiųjų šalių demokratizacijos ir žmogaus teisių gynimo priemonė, sudaryta taip, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali gauti tiesioginę paramą. Parama gali būti išmokėta tiesiogiai vietos lygmeniu veikiančioms organizacijoms, be trečiosios šalies pritarimo. Būtent todėl ji svarbi, ir manome, kad būtina pritarti kiekvienam techniniam palengvinimui, kad tos organizacijos galėtų gauti šią paramą, kuri dažnai labai svarbi, kad jos išsilaikytų.
Be to, būtent dėl šios priežasties, nes ši programa apima tokią prioritetinę sritį, o mes kalbame apie priemonę, kuri tiesiogiai skirta toms NVO ir pilietinės visuomenės organizacijoms, svarbu, kad Parlamentas turėtų sprendimo teisę plėtojant strategiją ir ilgalaikę programą, taip pat svarbu, kad Parlamentas matytų, kaip naudojamos šios lėšos, ir ne tik septynerių metų finansinės programos pabaigoje. Būtent todėl manome, kad svarbu pabrėžti Parlamento demokratinę priežiūros ir sprendimo teisę. Tikiu, kad bus rastas bendras sprendimas, visų pirma po šį rytą vykusio susitikimo tiek su C. Ashton, tiek su Komisijos nariu A. Piebalgu, ir aš taip pat tvirtai tikiu, kad, esant politinei valiai, bus įveiktos teisinės kliūtys. Tada, galvodami apie ateinančias savaites, turėtume laikytis tokio požiūrio.
Barbara Lochbihler, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, Europos Komisija ir Parlamentas puikiai bendradarbiavo dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės; tiesą sakant, santykiai buvo labai suderinti. Tam tikromis progomis EP nariai buvo pakviesti dalyvauti keičiantis nuomonėmis tarp Komisijos ir pilietinės visuomenės dėl konkrečių programų. Iš diskusijų taip pat matyti, kad nėra jokių problemų dėl priemonės administravimo. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje nekils tam tikrų problemų taikant priemonę. Būtent todėl labai svarbi Parlamento priežiūros teisė. Tačiau iki šiol nepavyko pasiekti susitarimo dėl privalomos Parlamento priežiūros teisės nustatymo, kaip numatyta Lisabonos sutartyje. Todėl prisidedu prie daugelio kitų, kurie išreiškė viltį greitai pasiekti susitarimą, kitaip sakant, politinį sprendimą, kuriuo bus atsižvelgiama į Parlamento teises.
Helmut Scholz, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary A. Piebalgai, ponios ir ponai, kadangi diskusijos artėja į pabaigą, tiesiog norėčiau dar kartą nuoširdžiai padėkoti šešėliniams pranešėjams ir B. Lochbihler už jų konstruktyvų ir našų bendradarbiavimą, daugiau negu metus dirbant kartu.
Per šiandienos diskusijas paaiškėjo, kad finansiniai klausimai, biudžeto lėšų naudojimas, planavimas ir priemonių politinės kontrolės klausimas yra labai politiniai. Užbaigdamas šias diskusijas, norėčiau apibendrinti, kokia yra priemonių forma. Tai, kaip mes jas įgyvendiname, labai susiję su tuo, kaip Europos Sąjungos piliečiai suvokia Europos Sąjungą, taigi ir kaip piliečiai vertina vienos ar kitos priemonės lėšų panaudojimą. Todėl galiu tik pakartoti, ką šį rytą per iniciatyvinio komiteto pranešimo dėl darbo grupės dėl deleguotų teisės aktų pristatymą sakiau baronienei C. Ashton ir jums, Komisijos nary, t. y. kad manau, jog būtina skubiai rasti sprendimą dėl deleguotų teisės aktų, kartu išsaugant teisės aktų leidėjo ir Europos Komisijos teisinę ir politinę atsakomybę. Per šią Parlamento kadenciją iš esmės pakeista bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis priemonė (ICI). Bendradarbiavimui mokslo, akademinių mainų, Erasmus Mundus programos, kultūros, aplinkos apsaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse ir dvišaliams prekybos santykiams skatinti planuojame skirti iki 348 mln. EUR. Siekiama daugiausia dėmesio skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Kai ką noriu pasakyti dėl tuščių, prieš mane esančių vietų, įskaitant ir tai, kad nebėra ir N. Griffino: manau, kad tai labai svarbus indėlis Europos Sąjungos atvirumo likusiam pasauliui ir jo priėmimo, įskaitant tiek jos pačios piliečius, tiek kitas šalis, su kuriomis mus sieja mainai, atžvilgiu.
Dar baigdamas pasakysiu, kad ši finansinė priemonė buvo sėkmingai plėtojama dėl sėkmingų Tarybos ir Parlamento kompromisinių derybų, bandėme ją pritaikyti būsimiems iššūkiams ir pasiekti susitarimą dėl visų turinio klausimų. Tikiuosi, kad per rytojaus balsavimą šiuose rūmuose žengsime ryžtingą žingsnį pirmyn.
Charles Goerens, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, neslėpsiu, kad dėl įvairių priežasčių prekybos bananais papildomųjų priemonių nuostatomis rizikuojama ateitimi.
Pirma, artimiausiu metu nesikeis tendencija sumažinti prekybos lengvatas, kuriomis iki šiol naudojosi AKR valstybės. Vykstančiomis derybomis jau siekiama sumažinti tarifą iki 75 EUR už toną bananų, kai mes siekiame 114 EUR už toną.
Antra, Europos Komisija neturėjo kito pasirinkimo, o tik sutikti derėtis dėl tarifų sumažinimo susitarimo su valstybėmis, kurios konkuruoja su bananus eksportuojančiomis AKR valstybėmis. Kitu atveju problemą būtų sprendusi Ginčų sprendimo taryba. Aš pats manau, kad suderintas sprendimas yra mažiau žalingas AKR valstybėms, tokio paties požiūrio turime laikytis ir dėl prekybos bananais papildomųjų priemonių, nes jos nebūtų nustatytos kaip savaiminis Ginčų sprendimo tarybos sprendimo rezultatas.
Trečia, kadangi 2013 m., kai nebegalios prekybos bananais papildomosios priemonės, pasaulio pabaigos nebus, mes ir toliau manome, kad svarbu jau dabar pradėti ruoštis laikotarpiui po 2013 m.
Iš tiesų praktikoje greitai bus viršytas Europos Sąjungos pasienyje sumokamas 114 EUR tarifas už kiekvieną bananų toną. Iš pat pradžių sakiau, kad mes jau kalbame apie 75 EUR už toną.
Todėl manau, kad protinga – ir tai jau ketvirtoji mano pastaba – išsaugoti Europos Parlamento priežiūros įgaliojimus. Turime užtikrinti, kad teisė kontroliuoti strateginius dokumentus, kaip numatyta 290 straipsnyje, netaptų negaliojanti. Manau, kad tikrai galime sakyti, kad šiuo atveju mūsų bendradarbiavimas su Europos Komisija buvo labai našus. Šis Parlamentas nekelia problemų; priešingai – jis visada praturtina diskusijas ir padeda Europos Komisijai šiuo klausimu judėti į priekį.
Galiausiai, pone pirmininke, tai asmeninė pastaba, bet vis tiek pateiksiu ją kaip pranešėjas. Dar kartą pakartosiu, kad stebime besiformuojančios ekonomikos šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių kivirčus. Dar daugiau, ar ne Europos Sąjunga turėtų elgtis kaip silpnųjų sąjungininkė, siekdama sušvelninti galimus prekybos susitarimo, dėl kurio žiaurumo mažiausiai išsivysčiusios šalys jaustųsi dar labiau atskirtos, padarinius.
Raginu Komisiją jau dabar pradėti galvoti apie laikotarpį po 2013 m., nes manau, kad pakaks tų priemonių, dėl kurių dabar bus nuspręsta ir kurios, tikiuosi, labai greitai įsigalios, kad bananų gavyba minėtose šalyse būtų tvari. Tikiuosi, kad šiomis priemonėmis bus padedama užtikrinti ilgalaikį bananų sektoriaus gyvavimą, o tie, kurie nepajėgs išsilaikyti, ras kitų alternatyvų.
Manau, kad po 2013 m., kaip jau minėjau, po Reino tiltais ir toliau tekės vanduo, tačiau problemos dėl bananų sektoriaus dar nebus išspręstos. Jau turime galvoti apie strategiją po 2013 m.
Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 12.00 val.