Kokia Tarybos nuomonė apie ES politiką, skirtą kalbų ir kultūrų įvairovei skatinti, ypač tradicinių etninių grupių ir mažumų atžvilgiu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Formuodama politiką, kartu su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, Taryba nuosekliai skatina kultūros ir kalbų įvairovę bei kultūrų dialogą. Ši politika yra puoselėjama:

Europos Sąjungos sutartyje, kurios 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje išdėstyta, kad ES „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę“.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, kurios 167 straipsnyje nustatyta, kad ES „prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę...“. Be to, ES „į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę“.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios 22 straipsnyje nustatyta, kad ES „gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“.

UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurią ratifikavo Europos Sąjunga. Pagal vieną iš pagrindinių šios konvencijos principų „kultūrų raiškos įvairovės apsauga ir skatinimas yra susiję su <...> pagarba [visoms kultūroms], įskaitant mažumoms priklausančių asmenų <...> kultūrą“.

Savo 2007 m. rezoliucijoje dėl Europos kultūros darbotvarkės⁽¹⁾ Taryba patvirtino tris strateginius tikslus, vienas iš jų – kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas.

Nuo 2002 m. šis tikslas yra prioritetinis Tarybos darbo planuose kultūros srityje. Naujausiame patvirtintame 2011–2014 m. darbo plane⁽²⁾ pirmą kartą kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo klausimus spręs valstybių narių ekspertų darbo grupė.

Taryba paskelbė 2008-uosius Europos kultūrų dialogo metais. Savo sprendime dėl tokio paskyrimo⁽³⁾ Taryba pabrėžė, kad kultūrų dialogas yra svarbus daugelio Europos Sąjungos politikos ir priemonių aspektas, pvz., jaunimo, sporto, pilietybės, darbo vietų kūrimo ir socialinių reikalų, kovos su rasizmu ir ksenofobija, kovos su diskriminacija ir socialine atskirtimi, garso ir vaizdo politikos ir imigrantų prieglobsčio ir integracijos politikos srityse.

Taryba taip pat pažymi, kad kultūrų dialogas gali padėti suartinti žmones ir tautas, padėti siekiant išvengti konfliktų bei susitaikymo procese, ypač regionuose, kurių politinė padėtis nestabili⁽⁴⁾.

Kaip ES pirmininkaujanti Vengrija ketina pasiekti atsinaujinančios energijos šaltinių padidinimo tikslą ir ar ji mano, kad 2020 m. ES strategija yra pakankamai ryžtinga? Ar pirmininkaujanti šalis tiki, kad 2020 m. ES strategijoje numatyti tikslai yra realūs? Kaip pirmininkaujanti Vengrija užtikrins tai, kad Europa ir toliau eis teisingu keliu link atsinaujinančios energijos šaltinių padidinimo?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Siekiant atsinaujinančios energijos šaltinių tikslo, kuris yra ilgalaikė užduotis, vadovaujamasi Direktyva dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių⁽¹⁾. Visos valstybės narės turėjo įgyvendinti šią direktyvą iki praeitų metų gruodžio mėn. Joje nustatytos įpareigojančios užduotys dėl suvartojamos energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalies, kurias reikia įgyvendinti iki 2020 m., kad bendrai visa Europos Sąjunga pasiektų 20 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslą, kuris buvo dar kartą patvirtintas strategijoje „Europa 2020“.

Dėl šių užduočių buvo kruopščiai deramasi, kad būtų geriausiai išnaudotas kiekvienos valstybės narės potencialas, todėl užsibrėžti labai aukšti tikslai. Išties, tie nacionalinių užduočių tikslai yra tokie aukšti, kad kai kurios valstybės narės nesugebės jų pasiekti, jei neišnaudos visų pagal šią direktyvą sukurtų valstybių narių bei trečiųjų šalių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų. Tuo pat metu šios užduotys atrodo tikroviškos, ir ne tik dėl minėtų bendradarbiavimo mechanizmų, bet ir dėl galimybės valstybėms narėms toliau vykdyti savo nacionalinius projektus atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti.

Ši direktyva yra ne tik ES instrumentas, kuriuo galėtų būti prisidedama ir kuriuo bus prisidedama prie Europos siekio naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Kai kurios iniciatyvos energijai iš atsinaujinančiųjų šaltinių išgauti jau yra įgyvendintos, pvz., didelis Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti⁽²⁾ indėlis į vėjo energijos gamybą atviroje jūroje. 2011 m. prioritetas taip pat bus skiriamas pagrindiniams atsinaujinančios energijos perdavimo keliams vystyti ir tinklams pritaikyti, panaudojant išmaniuosius elektros tinklus ir išmaniuosius skaitiklius (dalis ES strategijos „Energetika 2020“⁽³⁾).

Ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu yra tai, kad toliau bus skatinamas veiksmingas energijos vartojimas taikant peržiūrėtą Efektyvesnio energijos vartojimo veiksmų planą, ir tai yra pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas.

Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos programoje ypač kalbama apie nelegalios imigracijos problemą ir apie poreikį ją spręsti. Be to, atsižvelgiant į Vengrijos geografinę padėtį, daug dėmesio skiriama kaimynystės politikos priemonių (pagal kai kurias iš jų siekiama geresnio ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo kovojant su nelegalia imigracija) atgaivinimui.

Kokiu pagrindu ir kokiomis konkrečiomis politikos priemonėmis naujoji Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ketina prisidėti prie kovos su nelegalia imigracija pastangų?

Ar ji ketina skatinti vykdyti bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, iš kurių atvyksta daug imigrantų, politiką ir jei taip, tai kokiu būdu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės programoje pirmenybė skiriama kovai su neteisėta imigracija, ir pirmininkaujanti Vengrija ketina remtis pirmininkavusių Belgijos ir Ispanijos patirtimi šioje srityje, laikydamasi Stokholmo programoje⁽¹⁾ nustatytų tikslų, kurioje veiksminga veikla prieš neteisėtą imigraciją yra įvardyta kaip būtina kuriant bendrą imigracijos politiką. Stokholmo programoje kaip būtinas gerai valdomos migracijos Europos Sąjungoje elementas taip pat nurodoma veiksminga ir tvari grąžinimo politika.

Readmisijos susitarimų klausimu pirmininkaujanti Vengrija atidžiai stebės vykstančių derybų pažangą, ypač su Turkija, Maroku ir Žaliojo Kyšulio Respublika, ir rengsis derybų pradžiai su Baltarusija. Šiuo tikslu ir siekdama apibrėžti atnaujintą ir darnią readmisijos strategiją, pirmininkaujanti valstybė narė skirs dėmesį būsimam readmisijos sutarčių įvertinimui, kurį vykdys Komisija.

Vengrijos pirmininkavimo programoje pagrindinis klausimas neteisėtos imigracijos srityje bus praktinio valstybių narių bendradarbiavimo skatinimas, ypatingą dėmesį skiriant veiksmingam Grąžinimo direktyvos įgyvendinimui. Šiuo klausimu bus toliau vykdomas Belgijai pirmininkaujant pradėtas darbas dėl savo noru grįžtančių trečiųjų šalių piliečių sausumos tranzito palengvinimo, kad būtų suteiktos žmoniškos sąlygos neteisėtiems imigrantams, kurie savo noru grįžta į gimtąsias šalis.

Be to, į pirmininkaujančios valstybės darbotvarkę įtrauktas ir klausimas dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems galioja negrąžinimo principas.

Galiausiai pirmininkaujanti Vengrija skirs dėmesį statistinių duomenų apie neteisėtą imigraciją rinkimui visoje ES. Būtina matyti bendrą visų šioje srityje surinktų duomenų vaizdą ir leisti jais naudotis valstybėms narėms, ES institucijoms ir agentūroms.

Galų gale visais aspektais bus tęsiamas darbas dėl Bendro požiūrio į migraciją⁽²⁾. Europai reikia visuotinio požiūrio į migracijos politiką, kuri turėtų būti naudinga visuomenei namuose ir priimančioje šalyje, ir, žinoma, patiems migrantams. Pirmininkaujanti šalis tiki, kad visuotinį požiūrį reikia suderinti ir pagal temas (įskaitant teisėtą imigraciją, kovą su neteisėta imigracija, migracijos skatinimą ir plėtrą), ir geografiniu požiūriu. Pirmininkaujanti Vengrija skiria daug svarbos tolesniam Prahos proceso plėtojimui – partnerysčių migracijos srityje kūrimui⁽³⁾ – nukreiptam į kaimynines rytų ir pietryčių valstybes. Ji kartu su šio proceso dalyviais tobulina 2009 m. Prahos deklaracijos įgyvendinimo veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos konkrečios užduotys ir veiksmai, kurių reikia Deklaracijoje nustatytiems tikslams įgyvendinti, įskaitant ir tikslus dėl imigracijos prevencijos ir kovos su neteisėta imigracija. Pirmininkaujanti Vengrija taip pat skirs dėmesį pasiruošimui 2011 m. lapkričio mėn. vyksiančiai 2-ajai Ministrų konferencijai. Būsimos konferencijos tikslas – patvirtinti šį veiksmų planą.

Tarybos priimtoje Stokholmo programoje įtvirtintos pagrindinės priemonės, apimančios prevenciją, teisėsaugą ir aukų apsaugą kovojant su prekyba žmonėmis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų apsaugai. Kadangi vaikai yra bene jautriausia visuomenės grandis, turi būti dedamos milžiniškos pastangos.

Vaikais prekiaujama ir priverstiniam darbui, ir siekiant įtraukti juos į nusikalstamas veikas. Be to, vyksta prekyba vaikais nelegalios donorystės tikslais.

Siekdama geriau koordinuoti Europos kovos su prekyba žmonėmis politiką, Taryba priėmė sprendimą paskirti Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių. Norėčiau paklausti Tarybos, ar paskirtasis Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius bus atsakingas ir už tai, kad būtų kovojama su prekyba vaikais? Kokių konkrečių priemonių imsis paskirtasis koordinatorius vaikų aukų apsaugos klausimu?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Klausime minimas kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius yra Komisijos tarnautojas, kurį neseniai paskyrė Komisija. Taigi, Taryba yra nekompetentinga atsakyti į šį klausimą.

Katastrofiškas žemės drebėjimas, įvykęs 2010 m. sausio mėn. Haityje, nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes ir dėl to šios šalies, kuri jau ir prieš žemės drebėjimą buvo viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, ekonominis ir socialinis gyvenimas tapo nebepakeliamas. Kaip pranešė pagalbos organizacijos, net ir dabar, praėjus daugeliui mėnesių po žemės drebėjimo, dar ne visos aukos ištrauktos iš griuvėsių ir todėl gyventojų higienos ir kitos gyvenimo sąlygos tapo labai sunkios, taip pat visose srityse buvo jaučiamas humanitarinės pagalbos stygius. Žuvusiųjų per šį žemės drebėjimą sąrašas dėl tūkstančių nenustatytų aukų vis ilgėja. Remiantis JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro informacija, pažadai teikti pagalbą kaip paprastai neatitinka faktiškai suteiktos pagalbos.

Ar Taryba galėtų pasakyti, kokių pagalbos priemonių ES suteikė Haičiui ir kokios priemonės iki šiol buvo įgyvendintos? Kokių Taryba planuoja imtis papildomų priemonių, kad padėtų milijonams bejėgių Haičio gyventojų, kurių priešingu atveju laukia mirtis?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Kaip gerbiamas Parlamento narys jau žino, ES viena iš pirmųjų reagavo į 2010 m. sausio 12 d. žemės drebėjimo padarinius ir į choleros epidemijos protrūkį spalio mėn. pabaigoje. Bendradarbiaudamos su tarptautiniais partneriais ES ir jos valstybės narės nedelsdamos ėmėsi veiksmų, kad padėtų aukoms, suteikdamos joms skubią humanitarinę pagalbą ir pasitelkdamos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos ekspertus.

Tarptautinėje Haičio atstatymo donorų konferencijoje, kuri buvo surengta 2010 m. kovo 31 d. Niujorke, ES pristatė bendrą įsipareigojimą skirti 1,235 mlrd. EUR iš 5,3 mlrd. USD, kuriuos per 18 mėnesių įsipareigojo paaukoti visi tarptautiniai donorai – taigi, ES tapo pagrindine Haičio donore. Po šios konferencijos iš ES biudžeto papildomai skirta 62 mln. EUR, taigi, iš ES biudžeto iš viso skirta 522 mln. EUR. Iki šiol Komisija paskirstė 322 mln. EUR, iš kurių už 115,4 mln. EUR jau sudarytos sutartys, o 62 mln. EUR jau išmokėti. Be to, nuo žemės drebėjimo Komisija per bendrąją paramą biudžetui jau išmokėjo 57,8 mln. EUR sumą, leisdama Haičio vyriausybei toliau finansuoti būtinas išlaidas, ypač švietimui, sveikatai ir saugumui⁽¹⁾. Be to, remdamos ilgalaikį Haičio atstatymo planą ir atsižvelgdamos į bendrą ES požiūrį, susiejantį pagalbą su reabilitacija ir plėtra, ES ir valstybės narės kartu su Haičio vyriausybe šiuo metu vykdo paskutinį bendrų prioritetų nustatymo etapą, kad 2011 m. pradžioje patvirtintų bendrą programavimo dokumentą.

Reaguodama į choleros epidemiją, Komisija sutelkė 12 mln. EUR vietoje dirbantiems DG ECHO partneriams remti, prisidėdama prie dosnios valstybių narių finansinės ir materialios paramos. Dėl prastėjančios padėties Haityje Komisija pasiūlė biudžeto valdžios institucijoms papildyti jos humanitarinės pagalbos dydį papildomais 10 mln. EUR, perkeliant asignavimus 2010 m. ES biudžeto humanitarinės pagalbos dalyje.

Kiek dėmesio skyrė Taryba Palestinos valstybės pripažinimo klausimui?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Atsižvelgdama į Tarybos svarstymus dėl Palestinos valstybės pripažinimo ir prisimindama 1999 m. Berlyno deklaraciją, 2010 m. posėdyje Taryba pakartojo savo pasirengimą, kai bus tinkama, pripažinti Palestinos valstybę.

Gruodžio 8 d. Taryba priėmė ES Dunojaus regiono strategiją (angl. EUSDR) ir su ja susijusį veiksmų planą. Šios strategijos pridėtinę vertę sudaro tai, kad valstybės narės gali bendrai pasinaudoti esamu finansavimu, teikdamos didesnį prioritetą strateginiams Dunojaus regiono projektams, taip pat pasinaudoti finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio peržiūra ir persvarstyti atitinkamas veiksmų programas, kad galėtų skirti lėšų, reikalingų projektams, kurie yra EUSDR veiksmų plano dalis. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija paskelbė, kad šios strategijos priėmimas ir įgyvendinimas yra jos pirmininkavimo laikotarpio prioritetas.

Ar gali Tarybai pirmininkaujanti Vengrija nurodyti, kokias priemones yra numačiusi ES Taryba, siekdama priimti ir įgyvendinti ES Dunojaus regiono strategiją per pirmą 2011 m. pusmetį?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) ES Dunojaus regiono strategija, kurią valstybių narių prašymu 2010 m. gruodžio 8 d. patvirtino Europos Komisija, yra pateikta kaip komunikatas⁽¹⁾ ir pridėtas veiksmų planas⁽²⁾, kuris bus nuolat peržiūrimas. Strategijoje numatytos pakopos ir prioritetinės sritys, kuriose dėmesys skiriamas transporto ir energijos ryšiams, aplinkai, socialinei ir ekonominei plėtrai ir saugumui.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija 2011 m. balandžio mėn. ketina pateikti strategiją Tarybai tvirtinti, o 2011 m. birželio mėn. – Europos Vadovų Tarybai. 2011 m. sausio mėn. Tarybos parengiamieji organai ketina pradėti nagrinėti šią strategiją.

Strategijos įgyvendinimas iš esmės yra Europos Komisijos prerogatyva, ir Komisija iš karto to imsis, kai tik 2011 m. birželio mėn. valstybės narės šią strategiją patvirtins. Per savo pirmininkavimo kadenciją pirmininkaujanti valstybė narė ypatingą dėmesį skirs pradiniam naujos strategijos etapui, palaikydama glaudžius ryšius su institucijomis ir kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad kartu išplėtotų gaires prioritetinių sričių koordinatorių užduotims, susijusioms su pradiniu strategijos įgyvendinimo etapu ir su tuo, kaip turėtų būti koordinuojamos lėšos.

Mirtingumo rodikliai žemės ūkio sektoriuje yra pernelyg dideli. Pavyzdžiui, Airijoje jau šiais metais ūkiuose žuvo 23 žmonės. Tyrimas šiuo klausimu parodė, kad ūkininkų mirties darbo vietoje rizika yra 10 kartų didesnė ir kad daugiau kaip 60 proc. mirties atvejų darbo vietoje tenka ūkininkams, nors jie patys tesudaro tik maždaug 6 proc. visų gyventojų.

Kas gali būti padaryta ES lygmeniu siekiant sumažinti mirčių ir nelaimingų atsitikimų skaičių žemės ūkio sektoriuje?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Europos Tarybos direktyva 89/392/EEB dėl priemonių, kuriomis būtų skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose („Pagrindų direktyva“)⁽¹⁾ galioja visiems darbdaviams ir darbuotojams visuose veiklos sektoriuose. Ši direktyva apima ir žemės ūkį, kaip tai konkrečiai nurodyta jos 2 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šia direktyva, darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą visais su darbu susijusiais aspektais (5 straipsnio 1 dalis), įskaitant profesinės rizikos prevenciją ir informacijos bei mokymų suteikimą, taip pat reikiamos tvarkos ir priemonių užtikrinimą (6 straipsnio 1 dalis). Darbdavio atsakomybės principui neturi įtakos tai, kad kiekvienas darbuotojas taip pat, kiek tik įmanoma, yra atsakingas už rūpinimąsi savo ir kitų asmenų sauga ir sveikata (4 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis).

Savo išvadose dėl Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007–2012 m.)⁽²⁾ Taryba paragino valstybes nares, be kitų dalykų, užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį teisės aktų vykdymą, imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta pakankamai išteklių darbo inspekcijoms, ir skirti ypatingą dėmesį naujoms užimtumo tendencijoms, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančių asmenų, išorės subjektų paslaugų gausėjimui, darbui pagal subrangos sutartį, darbuotojams migrantams ir komandiruotiems darbuotojams. Tuo pat metu Taryba paragino Komisiją toliau stebėti ir remti teisės aktų įgyvendinimą visose valstybėse narėse.

Kol kitos darbuotojų saugos ir sveikatos srities direktyvos jau galioja, pvz., direktyvos dėl darbo įrangos⁽³⁾, triukšmo⁽⁴⁾ ar biologinių medžiagų⁽⁵⁾, Taryba naują tekstą gali nagrinėti tik remdamasi Komisijos pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio akto.

Kokia dabartinė protokolo, pagal kurį Lichtenšteinui oficialiai leidžiama prisijungti prie Šengeno zonos, ratifikavimo padėtis?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Gerbiamas Parlamento narys yra informuotas, kad Taryba šiuo metu laukia Europos Parlamento sutikimo dėl protokolo⁽¹⁾ sudarymo, kuris leistų Lichtenšteino Kunigaikštystei prisijungti prie Šengeno erdvės.

Nors Europos Parlamente vyko konsultacijos ir 2008 m. liepos 8 d. buvo pritarta protokolo sudarymui, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas protokolą turi patvirtinti iš naujo, o Taryba tai padarė 2010 m. gegužės 28 d.⁽²⁾.

Kokių iniciatyvų per ateinančius mėnesius ketina imtis ES pirmininkaujanti valstybė, siekdama remti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Ekonomikos augimo rėmimas – vienas iš pirmininkaujančios valstybės narės darbo programos pagrindinių punktų būsimam pusmečiui, kuris taps pirmuoju Europos ekonominės politikos koordinavimo pusmečiu. Šiuo atžvilgiu bus imtasi išsamaus ir nuoseklaus požiūrio į biudžeto, makroekonomikos politiką ir į augimą bei darbo vietų kūrimą orientuotas politikos sritis valstybėse narėse ir ES, kad būtų užtikrintas ir finansinis stabilumas, ir tai, kad visų sričių ekonomikos politika prisidėtų prie stipraus ir tvaraus, darbo vietas kuriančio augimo.

Be to, gruodžio mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl strategijos „Europa 2020“⁽¹⁾ įgyvendinimo Taryba pristatė pagrindinius tikslus ir iniciatyvas. Jie turėtų atsispindėti nacionalinėse reformų programose ir gali apimti penkis ES pagrindinius tikslus, susijusius su darbo vietų kūrimu, mokslo tyrimais ir plėtra, energetika ir klimato kaita, švietimu ir kova su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat būdą, kuriuo valstybės narės turėtų nustatyti ir vykdyti savo nacionalinius tikslus, įskaitant ir poreikį spartinti reformas, sprendžiant nustatytas augimui trukdančias kliūtis. Valstybės narės iki 2011 m. balandžio mėn. pateiks savo nacionalines reformų programas, remdamos strategijoje „Europa 2020“ nustatytas užduotis ir tikslus ir didžiausią dėmesį skirdamos pagrindinėms augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms.

Bendroji rinka, kaip augimo variklis, yra tiesiog būtina Europos konkurencingumui globalizuotoje ekonomikoje. Pirmininkaujanti valstybė skiria didelę reikšmę susitarimui dėl Bendrosios rinkos paketo⁽²⁾.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas skatinti jaunų žmonių integraciją į darbo rinką, vadovaujantis dviem pavyzdinėmis strategijos „Europa 2020“ iniciatyvomis, t. y. „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, kuriomis siekiama pagerinti jaunų darbuotojų įdarbinimą ir palengvinti perėjimą nuo ugdymo prie įdarbinimo. Pirmininkaujančios Vengrijos darbas šioje srityje bus glaudžiai susietas su jungtine Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos programa⁽³⁾, nes jaunimo įdarbinimas yra bendra šiam trejetui rūpima tema.

Be to, remdamasi Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarke⁽⁴⁾, pirmininkaujanti Vengrija siekia panaudoti griežtesnės politikos galimybes, kad būtų palengvintas darbo vietas kuriantis ekonomikos atsigavimas ir būtų sprendžiama nevienodo užimtumo skirtinguose regionuose problema.

Pirmininkaujanti Vengrija pakvies ministrus kartu apsvarstyti šiuos klausimus neformaliame ministrų, atsakingų už užimtumo politiką, susitikime, kuris įvyks 2011 m. sausio 16–18 d. Godolo mieste.

Gruodžio 19 d. prezidento rinkimų Baltarusijoje rezultatai nebuvo didelė staigmena: dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka perrinktas ketvirtai kadencijai už jį balsavus beveik 80 proc. rinkėjų. Be to, per protesto prieš nedemokratinį rinkimų pobūdį akcijas buvo suimta daugiau nei 600 opozicijos aktyvistų, įskaitant pačius 7 kandidatus į prezidentus. Vykstant susidorojimui su opozicijos aktyvistais A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijoje daugiau nebus „beprasmės demokratijos“.

Ar Taryba galėtų įvertinti šiuos prezidento rinkimus Baltarusijoje? Kaip juos galima palyginti su ankstesniais rinkimais? Kokį poveikį šių rinkimų organizavimo pobūdis turės ES ir Baltarusijos santykiams? Ar esama mūsų ryšių su Baltarusija strategijos?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Baltarusijai dar daug reikia nuveikti, kad ji įvykdytų savo rinkimų organizavimo įsipareigojimus ESBO. ES pripažįsta rimtas rinkimų proceso ir balsų skaičiavimo problemas, apie kurias pranešė ESBO rinkimų stebėjimo misija, ir paragino Baltarusijos vyriausybę laikytis savo ESBO duotų įsipareigojimų iš esmės reformuoti rinkimų procesą. ES apgailestauja dėl Baltarusijos vyriausybės sprendimo nutraukti ESBO misijos atstovybės darbą Minske.

ESBO šioje šalyje vykdė vertingą darbą, ypač remdama institucijų stiprinimą ir teisinę valstybę bei palaikydama pilietinės visuomenės plėtrą. ES manymu, šiam procesui iškilo didelė grėsmė.

ES griežtai smerkia bet kokį smurtą ar represijas, ypač jėgos panaudojimą prieš kandidatus į prezidento postą, politinius aktyvistus, pilietinės bendruomenės atstovus, žurnalistus ir demonstrantus. Kelių opozicijos lyderių, įskaitant ir kandidatų į prezidento postą, sumušimas ir įkalinimas yra nepriimtinas. Apskritai šie rinkimai ir jų padariniai rodo esminį Baltarusijos žingsnį atgal demokratinio valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms Baltarusijoje atžvilgiu. ES paragino nedelsiant išlaisvinti kandidatus į prezidento postą ir daugiau kaip 600 demonstrantų, kurie buvo įkalinti Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse.

Pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms išlieka pagrindiniu Baltarusijos ir ES santykių gerinimo klausimu. Nepasiekus esminės pažangos šiose srityse, santykiai negali pagerėti. Būtent šiuo pagrindu ES vertins Baltarusijos vyriausybės veiksmus dabartinei padėčiai spręsti ir atsižvelgti į įvykius, kai ji peržiūrės savo santykius su Baltarusija. ES ketina stiprinti savo paramą ir įsipareigojimus Baltarusijos žmonėms ir pilietinės visuomenės atstovams.

Izraelio armija ir oro pajėgos pastarosiomis dienomis Gazos ruože sustiprino mirtinus išpuolius, kurie kasdien nusinešdavo vis daugiau gyvybių ir palikdavo vis daugiau sužeistų palestiniečių civilių, kenčiančių nuo okupacijos ir ekonominės blokados, vykdomos Izraelio, kuris neleidžia net žvejams išplaukti į jūrą. Veiksmai, skirti įbauginti Palestinos žmones, ir toliau be atokvėpio buvo vykdomi net per Kalėdas ir Naujuosius Metus, ypač apie žaliąją liniją ir sieną, kurią stato Izraelis, įskaitant bombardavimus Gazos ruožo viduje. Taip pat būtų tikslinga pasmerkti neteisėtą tūkstančių politinių kalinių, tarp kurių yra moterų ir vaikų, jau daugelį metų trunkantį kalinimą Izraelio kalėjimuose nepriimtinomis sąlygomis.

Ar Taryba ketina pasmerkti šias naujas Izraelio provokacijas prieš Palestinos žmones ir pripažinti vieningą, suverenią ir nepriklausomą Palestinos valstybę, įsikūrusią nuo 1967 metų okupuotose teritorijose su sostine Rytų Jeruzalėje? Ar Taryba ketina reikalauti nedelsiant paleisti Palestinos politinius kalinius, laikomus Izraelio kalėjimuose?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Taryba nuolatos ragina ieškoti dvišalio Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo, pagal kurį Jeruzalė taptų abiejų šių valstybių sostine. Dar 2010 m. gruodžio mėn. Užsienio reikalų taryba pakartojo savo išvadas, kad „skubiai reikalinga pažanga siekiant dvišalio susitarimo Izraelio ir Palestinos konflikte. Mes norime, kad Izraelio Valstybė ir suvereni, nepriklausoma, demokratinė, kaimyninė ir gyvybinga Palestinos valstybė taikiai ir saugiai sugyventų šalia, tad „būtina derybomis rasti būdą išspręsti Jeruzalės, kaip būsimos dviejų valstybių sostinės, statuso klausimą“.

Palestinos belaisvių ir kalinių klausimas buvo pabrėžiamas dvišalio ES ir Izraelio bendravimo procese, pvz., neformaliojoje žmogaus teisių darbo grupėje, kurios paskutinis posėdis įvyko 2010 m. rugsėjo mėn. ir kuriame aktyviai dalyvauja Taryba. Šioje darbo grupėje buvo sprendžiami konkretūs sulaikymo atvejai, ypač kai pagal ES rekomendacijas sulaikytieji galėtų būti laikomi žmogaus teisių gynėjais. Kai kuriuos iš šių atvejų savo pareiškimais į viešumą iškėlė ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton tarnyba. (Pvz., vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2010 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimas dėl Abdullah Abu Rahma).

Izraelio Gazos ruožo blokados politika sulaukė Tarybos kritikos; Taryba apibūdino šią politiką kaip „nepriimtiną ir duodančią priešingų politinių rezultatų“ (2009 m. gruodžio mėn. Tarybos išvados, paminėtos 2010 m. gruodžio mėn. išvadose). Nors daliniai Izraelio vyriausybės žingsniai siekiant palengvinti uždarymo politiką (naujausi 2010 m. gruodžio mėn.) yra žingsniai tinkama kryptimi, dar daug reikia nuveikti.

Kalbant apie Izraelio veiksmus prieš civilius gyventojus, gerbiamas Parlamento narys žino, kad valdžios vykdomas civilių gyventojų persekiojimas, nesvarbu, ar nukreiptas prieš tos, ar kitos valstybės gyventojus, apskritai prieštarauja teisinės valstybės ir demokratijos principams. Aiškinant plačiau, tokie veiksmai yra nesuderinami su pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis, ypač su teise į saugų gyvenimą. Būtina kruopščiai ištirti kaltinimus dėl tokių veiksmų ir, jei tokie veiksmai būtų patvirtinti, jie turėtų sulaukti griežtos kritikos.

Įvairių incidentų tarp Izraelio saugumo tarnybų ir palestiniečių bei Izraelio okupacinio režimo politikos atžvilgiu Komisija visada reikalavo gerbti tarptautinę teisę ir abiejose pusėse taikyti tarptautinę humanitarinę teisę. Būtent tokiais principais rėmėsi Užsienio reikalų taryba savo 2009 m. gruodžio mėn. išvadose dėl Vidurio Rytų taikos proceso ir neseniai juos pakartojo 2010 m. gruodžio mėn.

Vengrija, pradėjusi pirmininkavimą Europos Sąjungai, praėjusiais metais patyrė didelę ekologinę katastrofą – raudonojo šlamo išsiliejimą. Kaip viena iš pagrindinių katastrofos priežasčių buvo nurodyta netinkama objekto priežiūra. ES neteikia valstybėms finansinės pagalbos tyčinės ar aplaidžios žmogaus veiklos sukeltų katastrofų atveju. Kaltininkams esant finansiškai nepajėgiems, valstybės narės pačios dažnai nėra pajėgios vienos pakelti dėl tokios nelaimės susidarančios finansinės naštos.

Ar pirmininkaujanti valstybė nemano, kad reikėtų peržiūrėti ir sugriežtinti teisės normas, reglamentuojančias didelį pavojų aplinkai keliančių objektų projektavimą (visų pirma – poveikio aplinkai vertinimo procesą), priežiūrą ir eksploatavimą? Taip pat, ar nebūtų tikslinga Europos Sąjungoje įsteigti specialų didelį pavojų aplinkai keliančių objektų valdytojų finansuojamą fondą, iš kurio vėliau būtų galima kompensuoti dėl tokių objektų kaltės kilusių ekologinių katastrofų metu padarytą žalą (analogiškai British Petroleum savanoriškai įkurtam fondui, skirtam kompensuoti katastrofos Meksikos įlankoje padarinius)?

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. sausio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Svarbus ES teisės aktų rinkinys, kuris turėtų padėti išvengti tokių nelaimingų atsitikimų kaip Vengrijoje, jau yra sukurtas, tai yra Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės⁽¹⁾, ir Kasybos pramonės atliekų tvarkymo⁽²⁾ teisės aktai. Kalbant apie gaivalines nelaimes, pramoninės nelaimės yra aprašytos Direktyvoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą⁽³⁾, pagal kurią taikomas principas „moka teršėjas“.

Norint visapusiškai įvertinti galiojančių teisės aktų pritaikomumą reikia sulaukti, kol Kolontaro nelaimingą atsitikimą baigs tirti Vengrijos vadžios institucijos ir Europos Komisija. Baigus šį procesą bus galima įvertinti, ar reikia svarstyti tolesnius veiksmus dėl ES aplinkos apsaugos teisės aktų. Bet kokias Komisijos išvadas šiuo atžvilgiu nedelsdama išnagrinės Taryba.

Dėl gerbiamos Parlamento narės pasiūlymo sukurti fondą, iš kurio būtų galima kompensuoti dėl tyčinių veiksmų ar neapdairumo kilusią žalą ir kurį finansuotų su rizika aplinkai susijusius įrenginius naudojantys operatoriai, reikia pažymėti, kad dėl galimų variantų dabartinio nelaimingo atsitikimo atžvilgiu turi spręsti Komisija, įskaitant ir galimybę palikti atsakingiems operatoriams atlyginti visus didelių nelaimingų atsitikimų nuostolius.

Kalbant apie Europos Sąjungos solidarumo fondą, Komisija 2006 m. pasiūlė peržiūrėti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002⁽⁴⁾. Nepaisant to, 2008 m. Taryba specialiosios Audito Rūmų ataskaitos dėl Fondo veikimo atžvilgiu priėmė išvadą, kad fondas⁽⁵⁾ yra valdomas veiksmingai, bet pareiškė nuomonę, kad galima ir reikia pagreitinti valdymo procesus, ir pabrėžė, kad Taryba nemato poreikio dabar peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002⁽⁶⁾.

Ar galėtų Komisija išsamiai išdėstyti kokių ypatingų veiksmų ketina imtis, remdama spartaus plačiajuosčio ryšio technologijos plėtrą ES valstybėse narėse, įskaitant Airiją?

(EN) Komisija reiškia tvirtą paramą spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai Europoje. Ji ėmėsi kelių veiksmų šiam tikslui pasiekti.

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai reikalingos investicijos daugiausia bus gautos iš privataus sektoriaus. Be to, tose srityse, kuriose trūksta verslo argumentų privačioms investicijoms, Komisija ragina valstybes nares remti plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą valstybinėmis ir ES lėšomis.

Vien 2010 m. Komisija įvertino ir patvirtino galimybę beveik 1,8 mlrd. EUR valstybės pagalbos lėšų naudoti plačiajuosčio ryšio plėtrai Europos Sąjungoje. Tai leis šiame sektoriuje sukurti investicijų už 3–3,5 mlrd. EUR⁽¹⁾.

Kalbant apie Airiją, Komisija iki šiol šioje šalyje įvertino ir patvirtino 3 valstybinės pagalbos priemones plačiajuosčiam ryšiui ir leido šiame sektoriuje panaudoti daugiau nei 250 mln. EUR⁽²⁾, taip pat bendrą Airijos ir Šiaurės Airijos Kelvino projektą⁽³⁾, kad povandeniniu kabeliu būtų sukurtas tiesioginis tarptautinis ryšys su Airijos šiaurės vakarų dalimi.

Be to, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų banku, siekdama nustatyti naujoviškus finansavimo sprendimus naujai daugiametei finansinei programai, kuria būtų galima praplėsti investicijų aprėptis, kad pagerinus kreditus ir grąžinimo terminus būtų įtraukti rizikingesni projektai rečiau gyvenamose geografinėse srityse.

Taip pat 2011 m. Komisija vietos ir regiono valdžios institucijoms paskelbs ES lėšų plačiajuosčio ryšio projektų kūrimo ir rengimo gaires, ir vietos ir regionų valdžios institucijoms patvirtins plačiajuosčio ryšio investicijų gaires, kad palengvintų visišką ES fondų įsisavinimą. Be to, iki 2013 m. Komisija sustiprins ir pagrįs spartaus plačiajuosčio ryšio finansavimą ES priemonėmis pagal dabartinę finansinę programą (pvz., ERPF, ERDP, EŽŪFKP, Transeuropinio tinklo, CIP).

Atsižvelgiant į būsimą Europos integruotos veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui NAIADES įgyvendinimo vidurio laikotarpio įvertinimą ir į tai, kad ne visos valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, sėkmingai prisijungė prie NAIADES, ar Komisija galėtų nurodyti, kokias priemones svarsto, kad padidintų galimybes naudotis šia programa 2011–2013 m. laikotarpiu, ir kokias priemones numato, kad programa būtų patobulinta ir pratęsta po 2013 m.?

(EN) Pastaruosius penkerius metus NAIADES veiksmų programa buvo Komisijos vidaus vandenų laivybos politikos įkvėpimo šaltinis ir ja toliau bus remiamasi ateinančius trejetą metų. Visų pirma NAIADES orientuota į teisės, politikos ir koordinavimo priemones, kylančias iš dabartinės politikos ir reglamentavimo sistemos, ja siekiama pagerinti sistemos sąlygas šiam sektoriui ir jo tvirtinimui. Jau dabar išaugo vidaus vandenų transporto dalis tarp kitų rūšių transporto.

Akivaizdu, kad tokia programa negali būti vykdoma vien tik ES lygmeniu, reikalingas ir valstybių narių bei vidaus laivybos sektoriaus įsipareigojimas, reikia ir kad būtų įgyvendinama atitinkama programa nacionaliniu lygmeniu.

NAIADES buvo numatyta kaip vidutinio laikotarpio politikos programa, kuria buvo siekiama geriau panaudoti susijusias finansavimo programas, pvz., TEN-T ir „Marco Polo“. Tačiau NAIADES nėra finansinės paramos programa, turinti savo finansinius išteklius.

Antroji NAIADES pažangos ataskaita, kurioje bus apibendrinti pagrindiniai penkiose prioritetinėse srityse iki šiol pasiekti laimėjimai, bus paskelbta pirmojoje 2011 m. pusėje. Likusį 2011–2013 m. laikotarpį Komisija ketina tęsti NAIADES įgyvendinimą pagal jau nustatytas kryptis.

Komisija ir po 2013 m. turi užtikrinti ilgalaikę plėtrą ir sėkmingą Europos vidaus vandenų transporto programos politikos įgyvendinimą. Todėl ji ketina tinkamu laiku pateikti pasiūlymą pratęsti programą, įterpiant ją į platesnę strateginės politikos sistemą, kaip apibrėžta būsimoje baltojoje knygoje, ir toliau sėkmingai plėtodama veiklą bei, esant poreikiui, apsvarstydama išmoktas pamokas.

Nuo 2005 m. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, kurio pagrindinis tikslas apsaugoti ir informuoti oro transporto keleivius. Komisija pati pradėjo informavimo kampanijas, tačiau oro linijos nuolat pažeidžia šio reglamento nuostatas, palikdamos keleivius be galimybės veiksmingai ir sparčiai jas apskųsti. Beje, prekyba bilietais internetu tapo sukčiavimu. Reguliarių oro linijų bilietas Briuselis–Strasbūras, kurio plačiai išreklamuota kaina 98 eurai, galiausiai kainuoja 219,60 eurų, net įskaitant papildomą „degalų mokestį“.

Ar Komisija gali nurodyti, kada ir kaip ketina priversti valstybes nares įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ir įdiegti veiksmingas bei sparčias kompensavimo struktūras?

(EN) Visų pirma Komisija norėtų priminti, kad tinkamą Reglamento (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių taikymą turi užtikrinti paskirtos nacionalinės vykdymą užtikrinančios institucijos. Šios nacionalinės vykdymą užtikrinančios institucijos (NVUI) turi imtis visų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų visišką keleivių teisių laikymąsi. Komisija nuolatos stebi šių institucijų veiklą, kad užtikrintų tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse.

Komisija gali patikinti gerbiamą Parlamento narį, kad yra pasirengusi įsikišti, jei susiformuotų elgesio modelis, iš kurio būtų matyti, kad valstybė narė nesugeba užtikrinti reglamento vykdymo. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su NVUI, kad pagerintų reglamento taikymą, t. y. bendrai interpretuodama, keisdamasi informacija dėl teisės aktų vykdymo, keisdamasi geriausia patirtimi ir toliau derindama darbo priemones, pvz., statistinius duomenis dėl sankcijų ir skundų. 2010 m. Komisija paskatino kelis bendrus NVUI veiksmus prieš pervežėjus, tuo stipriai padėdama užtikrinti, kad netinkama praktika būtų sėkmingai suderintai ištaisyta.

Taip pat Komisija norėtų priminti, kad keleiviai gali pasinaudoti prieinamomis teisių gynimo priemonėmis. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat yra atsakingos už keleivių skundų tvarkymą ir privalo pateikti motyvuotą, bet neįpareigojančią nuomonę dėl atskiro keleivio atvejo aplinkybių. Be to, oro transporto keleiviams visada lieka teisė siekti teisių gynimo priemonių teisme. Šiuo atžvilgiu jie gali pasinaudoti Europos smulkių ginčų sprendimo procedūra – supaprastinta, pagreitinta ir pigesne teismine smulkių tarpvalstybinių ginčų sprendimo procedūra. Jiems taip pat turėtų būti naudingas Komisijos darbas kolektyvinio teisių gynimo srityje. Tolesnės Komisijos iniciatyvos vartotojų apsaugos srityje taip pat padės keleiviams. Pavyzdžiui, Komisijos darbo programoje 2011 m. pabaigoje numatytas būsimo teisės akto pasiūlymas dėl alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų (ADR), už kurį atsako už sveikatos ir vartotojų reikalų politiką atsakingas Komisijos narys, pagerins alternatyvių ginčų mechanizmų naudojimą, kad tai būtų paprastas, pigus ir greitas ginčų teisme sprendimo būdas.

Galiausiai gerbiamas Parlamento narys iškėlė kainų nurodymo bilietų pirkimo procese problemą. Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių numatytos tokios kainų skaidrumo taisyklės: visada turi būti nurodoma galutinė mokėtina kaina (įskaitant ir reklamas), kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbiant. Tai apima ir Parlamento nario minėtą vadinamąjį degalų mokestį. Komisija labai atidžiai stebi šį svarbų klausimą glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už teisės aktų vykdymą valstybėse narėse. 2011 m. Komisija šį klausimą apžvelgs išsamiau.

Komisijai ir vėl reikėtų užduoti du iš penkių klausimų, kurie anksčiau jau buvo pateikti raštu (P–9178/2010), tačiau kuriuos Energetikos ir transporto generalinis direktoratas visiškai ignoravo.

Ar Komisija mano, kad Filshofeno–Štraubingo stebėtojų grupė negali atlikti ES jai patikėto kritinio ir konstruktyvaus vaidmens užtikrinant sklandų tyrimo įgyvendinimą ir garantuojant skaidrumą bei konsensusą, kadangi tyrimą atlieka bendrovė „Rhein-Main-Donau AG“, kuri pati ekonomiškai suinteresuota vykdyti šiuos darbus?

Ar Komisija žino, kad Vokietijos transporto ministras P. Ramsauer (CSU) ne kartą viešai pasisakė už varianto C 280 įgyvendinimą nepaisant to, kad Vokietijos Federacinė Respublika remiantis sprendimo skirti paramą 3 straipsnio 2.6 dalies nuostatomis privalo užtikrinti nešališką ir objektyvią analizę? Atsakingas Komisijos narys raginamas neignoruoti šio klausimo dar kartą. 33 milijonus kainuojantis tyrimas rizikuoja tapti Žemutinės Bavarijos projekto „Štutgartas 21“ analogu.

(EN) ES remiamas tyrimas siekiant atlikti nuo variantų nepriklausomą Dunojaus upės baseino tarp Štraubingo ir Filshofeno plėtros galimybių analizę yra ypač svarbus norint nustatyti visuotinai priimtiną išeitį iš šios ilgai trunkančios aklavietės. Ši padėtis neleidžia išnaudoti visų vidaus vandens kelių transporto (šioje tarpžemyninės jungties dalyje), kaip ypač tvaraus tiek aplinkosaugos, tiek ir ekonominiu požiūriu vežimo būdo, galimybių.

Teisėta ir tvari vidaus vandens kelių vežimo plėtra padeda mažinti spaudimą dėl vežimo keliais (išlakų, triukšmo, grūsčių) ir konkrečiai šiuo atveju prisideda prie geresnių regionų, ūkių ir žmonių ryšių palei vieną iš pagrindinių gamtinių mūsų žemyno jungčių (rytų ir vakarų, šiaurės ir pietų).

Tarp kitko, reikėtų pabrėžti, kad ekonominė plėtra tinkamai nesirūpinant aplinkos apsaugos realijomis taip pat kelia perdėtą ekonominę riziką, o fundamentalus tvarių ir subalansuotų sprendimų nepripažinimas gali kelti rimtą pavojų aplinkai, pvz., be kita ko, kylantį dėl sąlyginio grįžimo prie senos tvarkos.

Dunojaus Bavarijos ruože tarp dviejų minėtų miestų upės gylio nepakanka, kad ištisus metus galėtų vykti patikima ir ekonomiškai perspektyvi laivyba. Jau dvidešimt metų vidaus vandenų operatoriai ir aplinkos organizacijos diskutuoja, kaip reikėtų pagerinti laivybą Dunojuje.

Aplinkos organizacijos palankiau vertintų vadinamąjį „A variantą“, pagal kurį būtų išsaugota paskutinė laisvai tekanti vidurinės Dunojaus upės sekcijos dalis, apsaugai nuo potvynių sutvirtinant upės krantus.

Transporto operatoriai prieštarauja, teigdami, kad tai yra vienintelė dalis nuo Olandijos sienos Reino upe iki Austrijos sienos Dunojumi, kurioje ištisus metus negali būti užtikrintos reikalingos vidaus vandenų vežimo galimybės. Todėl transporto operatoriai palaiko vadinamąjį variantą „C-280“, pagal kurį ištisus metus būtų užtikrinta 2,80 metro grimzlė, bet reikėtų pastatyti šliuzą.

Siekdama išeiti iš šios aklavietės Vokietijos vyriausybė kartu su Bavarijos federacine žeme pradėjo trejų metų tyrimą, kad išsiaiškintų galimus alternatyvius šių dviejų priešingų variantų sprendimus. Transeuropinio transporto tinklų (TEN-T) koordinatoriaus K. Peijso pasiūlymu abiejų šalių sutarimu 2010 m. sausio mėn. tyrimui stebėti buvo sukurta stebėjimo grupė: ji sudaryta iš devynių įžymių asmenų – keturi iš aplinkosaugos pusės ir keturi iš operatoriaus pusės, pirmininku paskirtas nepriklausomas Hamburgo universiteto profesorius Hans-Joachim Koch.

Nuo grupės subūrimo 2010 m. kovo mėn. ji buvo susitikusi kelis kartus ir tęsia savo darbą. Tikimasi, kad šis tyrimas 2012 m. padės gauti vertingų ir visiškai nešališkų rezultatų, kuriais remdamosi regionų ir nacionalinės valdžios institucijos galės plėtoti ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią vidaus vandenų transporto sistemą Dunojaus upėje.

Naujausiuose Bavarijos ir Vokietijos spaudos straipsniuose tvirtinama, kad įmonės „Rhein-Main-Donau“ (RMD) dalyvavimas kenkia šio tyrimo skaidrumui ir neutralumui. Stebėjimo grupės pirmininkas informavo Komisiją, kad nėra jokių priežasčių manyti, jog tyrimas vykdomas netinkamai.

Tyrimo tikslas – rasti priimtiną sprendimą, kuris nepriklausytų nuo ankstesnio įvertinimo. Pats tyrimas turi atitikti visų šalių interesus, įskaitant ir RMD.

Komisija taip pat žino apie Vokietijos transporto reikalų ministro P. Ramsauerio bei kitų su šiuo klausimu susijusių šalių pareiškimus. Komisijos požiūriu tokie pareiškimai nekenkia teisingiems tyrimo rezultatams, bet prisideda prie diskusijai naudingo skaidrumo.

Praėjusį balandžio mėn. Europos oro erdvė buvo uždaryta dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio. Anot specialistų, ugnikalnio išsiveržimas gali pasikartoti ir padaryti tiek pat žalos.

Kokių priemonių ėmėsi Komisija, kad pasiruoštų tokiam incidentui, jei jis vėl įvyks?

(EN) Komisija kartu su kitomis priežiūros institucijomis ir šios pramonės suinteresuotosiomis šalimis aktyviai dalyvavo siekdama užtikrinti geresnį pasirengimą ugnikalnių išsiveržimui, todėl dabar Europa yra geriau pasirengusi. Tai rodo sutarta skrydžiams leistina pelenais užterštos oro erdvės koncentracija, geresnė konsultacinės informacijos medžiaga, kurią parengė Vulkaninių pelenų konsultaciniai centrai, patobulintos darbinės procedūros, įsteigta Europos krizių koordinacinė grupė (EACCC), siekiant lengviau suderinti valstybių narių požiūrį. Taigi, jei ateityje pasikartotų tokie atvejai, turėtume sugebėti sumažinti galimų sutrikimų mastą.

Komisija ir toliau tęs savo darbą dėl veiksmų, kurie buvo pasiūlyti jos 2010 m. balandžio 27 d. informaciniame pranešime ir kuriems 2010 m. gegužės 4 d. pritarė Transporto taryba, ir kitą veiklą, kuriai reikalingas Europos indėlis, t. y. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ugnikalnių pelenų darbo grupėje.

Ypač reikia sustiprinti mūsų transporto sistemų atsparumą, kad būtų užtikrintas keleivių ir prekių judumas trikdančių įvykių atveju. Paskutiniame 2010 m. gruodžio mėn. Transporto tarybos susitikime už transportą atsakingas komisijos narys S. Kallas paragino ministrus konkrečiai apsvarstyti šį aspektą.

Komisija nuolat teiks ataskaitas Transporto tarybai ir informuos Parlamentą apie tolesnę raidą.

Papildoma informacija apie nuveiktus veiksmus:

– kartu su Europos aviacijos saugos agentūra išplėtotas naujas požiūris. Remiantis šiuo požiūriu užtikrinamas glaudus oro linijų, gamintojų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas;

– ICAO paskelbė peržiūrėtą Nenumatytų veiksmų vulkaninių pelenų atveju planą, kuris buvo papildytas rekomendacijomis dėl pavojaus skrydžių saugumui įvertinimo esant žinomai ir prognozuojamai vulkaninių pelenų taršai;

– įsteigta Europos Aviacijos krizių koordinacinės grupė, kuri palengvins krizinę padėtį geriau koordinuodama veiksmus ir taikydama švelninančias priemones;

– Vulkaninių pelenų konsultacinis centras patobulino savo produktus, kad jų leidiniai būtų išsamesni ir dažnesni ir savo ruožtu palengvintų darbinius sprendimų priėmimo procesus;

– Eurokontrolė sukūrė naują priemonę – Interaktyviąją Europos krizių vizualizavimo priemonę oro eismo srautų ir našumų valdymui (angl. „European Crisis Visualisation Interactive Tool for Air Traffic Flow & Capacity Management“ – EVITA). Naudojant šią priemonę bus lengviau dalytis informacija ir priimti sprendimus tarp valstybių narių ir kitų pagrindinių veikėjų.

Vos prieš keletą savaičių ispanų skrydžių vadovai sukėlė rimtų incidentų ir uždarius Ispanijos oro erdvę buvo labai pakenkta piliečiams, įmonėms ir Ispanijos ekonomikai apskritai. Praėjusį balandžio mėnesį taip pat kilo rimtų sutrikimų Europos oro erdvėje Islandijoje išsiveržus ugnikalniui.

Ar Komisija, atsižvelgdama į tokio pobūdžio situacijas ir nedarydama įtakos nacionaliniu lygmeniu priimamoms priemonėms, yra numačiusi gerinti gebėjimus reaguoti Europos mastu, pvz., stiprinti Eurokontrolės galias, skatinti skrydžių vadovų judumą, įsteigti Europos pagalbos grupes arba kurti naujas technologijas oro navigacijos srityje?

(EN) Europos oro eismo vadybos (OEV) sistemos modernizavimas buvo pastarųjų metų Europos Komisijos tikslas. 2009 m. lapkričio mėn. ES pritaikė antrąjį priemonių paketą, susijusį su Bendru Europos dangumi. Šiame pakete aprėpiami saugos, našumo, ekonominio efektyvumo ir aplinkosaugos klausimai. Neseni įvykiai, pvz., 2010 m. balandžio–gegužės mėn. vulkaninių pelenų debesies sukelta krizė ir Ispanijos oro eismo kontrolierių veiksmai 2010 m. gruodžio 3–4 d., dar kartą parodė, kad būtina pagreitinti šių priemonių įgyvendinimo procesą.

Todėl Komisija parengė tam tikrus veiksmus, kurių jau buvo imtasi arba ruošiamasi imtis, siekiant padidinti Europos oro eismo vadybos sistemos našumą, pvz.:

- iš karto ištikus vulkaninių pelenų debesies krizei suburti krizių koordinacijos grupę, kad ištikus europinio lygmens krizei būtų geriau koordinuojamos nacionalinės krizės švelninimo priemonės;

- su judumu susiję oro eismo kontrolierių susitarimai;

- 2011 m. pavasarį Eurokontrolę paskirti OEV funkcijų tinklo administratoriumi, sustiprinant šios sistemos, kaip Bendro Europos dangaus techninės priemonės, veikimo galimybes;

- pagerinti oro navigacijos paslaugų veikimą nuo 2012 m. sausio mėn. smarkiai sumažinant įkainius, kuriuos turi mokėti aviacijos pramonė;

- iki 2012 m. gruodžio mėn. įdiegti funkcinius oro erdvės blokus, taip prisidedant prie Europos oro erdvės sujungimo;

- tęsti SESAR programą ir plėtoti susijusias technologijas.

JAV išreikštas susirūpinimas dėl galimo pavojaus, kylančio oro transportu keliaujantiems keleiviams, dėl viso kūno saugumo skenerių rentgeno spindulių poveikio. Dėl blogai veikiančio skenerio keleiviai gali patirti didelės spinduliuotės poveikį. Todėl reguliari rentgeno prietaisų priežiūra yra privaloma.

Ar Komisija prižiūri viso kūno skenerių įrengimą ir veikimą ES oro uostuose?

Ar Komisija galėtų pateikti oro uostų, kuriuose minėtieji skeneriai pradėti naudoti iki 2010 m. pabaigos, sąrašą?

Ar galėtų Komisija paaiškinti, kokios kontrolės priemonės, susijusios su skenerių priežiūra, taikomos šiandien siekiant apsaugoti keleivius nuo galimos žalos sveikatai atliekant saugumo kontrolę oro uostuose?

Ar Komisija planuoja pasiūlyti iniciatyvą šiuo klausimu?

(EN) Šiandien nėra sukurta ES teisės aktų dėl nuolatinio kūno skaitytuvų naudojimo ES oro uostuose. Valstybės narės kūno skaitytuvus gali naudoti tik bandymo tikslais ir ribotą laiką, kaip griežtesnę priemonę arba demonstravimui. Todėl šių skaitytuvų naudojimas dar nepatenka į Komisijos patikrinimo programą.

Dėl kūno skaitytuvų poveikio įvertinimo parengimo 2010 m. rudenį Komisija buvo informuota, kad skirtingomis technologijomis pagrįsti kūno skaitytuvai yra arba buvo naudojami šiuose ES oro uostuose: Amsterdamo Šipolio, Londono Hytrau, Mančesterio, Helsinkio, Hamburgo ir Paryžiaus Šarlio de Golio. Remiantis šia informacija rentgeno kūno skaitytuvai šiuo metu naudojami Londono Hytrau ir Mančesterio oro uostuose. Komisija taip pat žino, kad kūno skaitytuvai buvo demonstruojamo Romos Fiumicino, Venecijos, Milano Malpensos, Palermo ir Kopenhagos oro uostuose. Vis dėlto Komisija negavo jokios oficialios informacijos iš atitinkamų Italijos ir Danijos valdžios institucijų.

Kol kas Komisija neturi naujausios apžvalgos dėl tikslių nacionalinių taisyklių, kurios galioja su skaitytuvų priežiūra susijusioms kontrolės priemonėms, kad keleiviai būtų apsaugoti nuo pavojaus sveikatai saugumo patikros punktuose. Vis dėlto galioja ES ir EURATOMO teisės aktuose puoselėjamos sveikatos apsaugos sąlygos.

Konkrečiai rentgeno spindulių įrangos naudojimo atžvilgiu, naudojant kūno skaitytuvus, kaip ir bet kokią kitą jonizuojančią spinduliuotę išskiriančią įrangą, reikia laikytis jų naudojimui nustatytų teisinių nuostatų. Iš tiesų, jonizuojančios spinduliuotės, nors ir labai mažos ir žemomis dozėmis, keliamo ilgalaikio poveikio rizika sveikatai gerai žinoma. Todėl visa įranga turi atitikti Direktyvos 96/29/Euratomas⁽¹⁾ nuostatas, įskaitant ir šių pagrindinių principų taikymą:

įrangos naudojimo pagrįstumas prieš panaudojant pirmą kartą, įvertinant jos ekonominius, socialinius ir kitus pranašumus galimos žalos sveikatai atžvilgiu;

geriausios apsaugos užtikrinimas, siekiant, kad apšvita būtų minimali, tačiau užtikrinanti kokybišką vaizdą, ir atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius;

apšvitos apribojimas siekiant užtikrinti, kad iš visų susijusių praktikų gautų apšvitos dozių suma neviršytų teisėtų dozės ribų darbuotojams ir plačiajai visuomenei.

Už šių nuostatų laikymąsi visiškai atsako nacionalinės valdžios institucijos.

Tyčinis žmonių švitinimas jonizuojančiais spinduliais ne medicininiais tikslais, įskaitant ir saugumo tikslus, yra specialiai svarstomas esamoje Direktyvos 96/29/Euratom⁽²⁾ redakcijoje ir kitose direktyvose, t. y. Direktyvoje 97/43/Euratomas⁽³⁾ dėl medicininės apšvitos.

Šiuo metu Komisija vertina galimą kūno skaitytuvų ES oro uostuose poveikį aptikimo kokybės, pagrindinių teisių ir sveikatos atžvilgiu.

Ar Komisija gali nurodyti, kokių iniciatyvų ji imsis, kad pagerintų Europos transporto infrastruktūrą, atsižvelgdama į neseniai dėl didelio sniego įvykusius oro transporto sutrikimus?

(EN) 2010 m. gruodžio mėn. visoje Europoje buvo stipriai sutrikdytas oro ir (šiek tiek mažiau) sausumos transportas. Daugelis mūsų didžiųjų centrų iš dalies neveikė per vieną iš darbingiausių metų savaitgalių – kalėdinių atostogų pradžią. Buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių ir dešimtys tūkstančių žmonių užstrigo oro uostuose, jau nekalbant apie dideles bagažo tvarkymo problemas. Komisijos pareiga – sumažinti tokių ekstremalių oro sąlygų poveikį, jei jos kada vėl pasikartotų. Vis dėlto Komisijai malonu pažymėti, kad neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų ir buvo užtikrintas saugumas.

Kalbant apie bendrą transporto tinklo krizės atveju pagerinimą, Komisija taip pat planuoja panaudoti esamą darbą, kuris buvo atliktas po 2010 m. balandžio mėn. pelenų debesies krizės: Komisija svarstė būdus, kaip būtų galima užtikrinti, kad operatoriai arba valstybės narės turėtų judumo planus keleiviams ir prekėms, kuriuos galėtų pritaikyti iškilus netikėtai transporto krizei. Šiuo atžvilgiu 2010 m. gruodžio 2 d. Transporto taryboje Komisija valstybėms narėms pateikė klausimų sąrašą.

Visų pirma turime pasimokyti iš to, kas nutiko. Kaip 2010 m. gruodžio mėn. pranešė už transporto reikalus atsakingas Komisijos narys S. Kallas, 2011 m. sausio 19 d. jis susitiks su oro uostų atstovais, kad tiksliai aptartų, kas nutiko ir ką būtų galima padaryti, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų. Be abejo, Komisija yra pasirengusi aptarti bet kokius sprendimus, kurie padėtų išvengti 2010 m. gruodžio mėn. įvykių pasikartojimo.

Komisijos tarnybos taip pat dirbs su valstybių narių valdžios institucijomis. Pasinaudodamos šia proga jos nori pasveikinti tas valstybes nares, kurios pasiūlė pasidalyti savo išvadomis su Komisija ir kurios prireikus parėmė veiksmus ES lygmeniu.

Remdamasis šiomis diskusijomis už transporto reikalus atsakingas Komisijos narys spręs, ar Komisijai reikia siūlyti naujų priemonių. Jei jų reikės, jis nedvejodamas imsis veiksmų. Labai svarbus bus vėliau 2011 m. jo pristatomas oro uostų paketas.

Komisija ketina remtis kitomis suplanuotomis iniciatyvomis. Būsima Oro linijų keleivių teisių reglamento peržiūra galėtų būti proga pagerinti bendravimą su keleiviais ir sunkioje padėtyje atsidūrusių keleivių nukreipimą kitais keliais, pvz., laikinai sustabdant naktinės komendanto valandos apribojimus.

Komisija įsipareigoja nenuilsdama dirbti, kad pagerintų Europos oro kelionių sistemą ir užtikrintų, jog nė vienas Europos gyventojas daugiau nepatirtų panašių išgyvenimų.

Šių metų rugsėjo 21 d. Komisija pristatė Moterų ir vyrų lygybės strategiją 2010–2015 m. Nuomonėje dėl lyčių lygybės politikos ateities po 2010 m. nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei ES, nei valstybių narių biudžetuose nėra specialių išlaidų kategorijų, kurios būtų susijusios su veiksmais, kuriais skatinama lyčių lygybė, labai sunku siekti šios strategijos tikslų. Kokių priemonių, Komisijos nuomone, reikėtų imtis šiuo klausimu?

Daugumoje valstybių narių vis dar nepakankamai moterų dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose ir užima atitinkamas pareigas. Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad daugiau moterų galėtų užimti su sprendimų priėmimu susijusius postus? Ar dabar ji svarsto konkrečias iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama skatinti lyčių lygybę tarp jaunųjų kartų atstovų? Ar, Komisijos manymu, derėtų pasiūlyti finansuoti konkrečią veiklą šia kryptimi, kuri būtų vykdoma, pvz., pagal Europos mokymo programas arba pasitelkiant naująsias technologijas?

FR) Naujoje Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje⁽¹⁾ nustatomos penkios prioritetinės sritys ir svarbiausi veiksmai. Prie strategijos pridedamame dokumente⁽²⁾ nustatomi veiksmai, kuriuos ateinančiais metais vykdys įvairūs Komisijos departamentai, ypač pagrindinės finansavimo programos, skirtos moterų ir vyrų lygybei skatinti.

Mokymo ir įdarbinimo srityje pagrindinė Europos Sąjungos finansinė priemonė yra Europos socialinis fondas (ESF). Iš šio fondo finansuojama daug veiklos sričių, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje. Be to, savo Komunikate dėl biudžeto peržiūros⁽³⁾ ir penktojoje ataskaitoje „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“⁽⁴⁾Komisija nurodė, kad būtina ištirti, kaip Europos Sąjunga galėtų pasiekti labiau nuspėjamą ESF finansavimą. Taip būtų galima padidinti Europos fondų, skirtų moterų ir vyrų lygybei remti, svarbą.

Lygybė priimant sprendimus yra viena iš penkių prioritetinių veiklos sričių naujojoje Komisijos strategijoje. Veiksmai, kuriuos šioje srityje vykdys įvairūs Komisijos departamentai, taip pat yra išdėstyti prie Strategijos pridedame dokumente.

Ar po Europos Audito Rūmų pranešimo apie ES cukraus sektoriaus reformą 2005–2006 m., kuriame buvo pabrėžtas faktas, kad sprendimai apie Airijos cukraus sektorių buvo priimti remiantis 2001 m. duomenimis, kurie neatspindi įvykdyto šio sektoriaus restruktūrizavimo, Komisija ketina spręsti šią problemą, ypač kai tai susiję su galimybe padėti atkuriant cukraus sektorių Airijoje bei pvz. skatinti biokuro gamybą, kas padėtų siekiant 2020 m. tikslų?

(FR) Komisija žino, kad tradicinių pramonės šakų netekimas, pvz., cukraus pramonės praradimas Airijoje, yra skausmingas.

Sprendimą atsisakyti Airijos cukraus kvotų, remdamasi reformos metu turimais duomenimis, priėmė ne Komisija, o Airijos cukraus gamyklos vadovybė, kuri neabejotinai geriausiai galėjo įvertinti būsimą gamyklos produkcijos konkurencingumą šalies cukraus rinkoje po reformos įsigalėjusiomis sąlygomis.

Vis dėlto visos Airijos cukraus gamybos kvotos atsisakymas neturi jokios įtakos galimybei Airijoje iš cukrinių runkelių gaminti biokurą.

Lenkijoje šiuo metu yra tiesiama 50 km ilgio magistralės A2 nuo Varšuvos iki Lodzės atkarpa. Šios atkarpos statyba finansuojama iš Europos lėšų (ES struktūrinių fondų), o taip pat iš EIB suteiktos paskolos. Sutartį šios atkarpos statybai Lenkijos valstybinių kelių ir automagistralių generalinė direkcija patikėjo Kinijos statybos įmonei „COVEC“.

Konkurencinėje kovoje su Europos statybinėmis bendrovėmis Kinijos įmonės kainos pasiūlymas buvo daugiau nei pusė karto mažesnis nei konkursą paskelbusios įstaigos kainos vertinimas ir trečdaliu mažesnis nei antros pagal pigumą bendrovės pasiūlymas. Tuo tarpu Kinijos statybų rinka ir toliau lieka uždara beveik visiems konkurentams iš užsienio.

Ar atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija gali patvirtinti, kad tarptautinis abipusiškumo principas, kuris sudaro elementarų tarptautinių verslo ryšių derybų pagrindą, ES ir Kinijos atveju yra masiškai pažeidinėjamas? Kokių priemonių Komisija ketina imtis kovojant su šia tendencija?

(EN) Komisija supranta gerbiamų Parlamento narių susirūpinimą. Panašų susirūpinimą yra išreiškę kiti Parlamento nariai, valstybės narės ir Europos pramonės atstovai.

ES yra plačių užmojų atverti pasaulines viešųjų pirkimų rinkas šalininkė. Dėl šios priežasties ES yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų (GPA), kuri atveria viešųjų pirkimų rinkas labiausiai išsivysčiusioms pasaulio valstybėms, šalis. Be to, ES su keliomis prekybos partnerėmis (pvz., su Čile, Meksika, Korėja ir Šveicarija) sudarė laisvosios prekybos sutartis su viešųjų pirkimų skyriumi, kuriomis abipusiu pagrindu atveriamos šių partnerių viešųjų pirkimų rinkos.

Tačiau ES neturi tarptautinių įsipareigojimų viešųjų pirkimų srityje Kinijos atžvilgiu. Todėl Kinija ir jos tiekėjai neturi teisės į vienodas sąlygas su ES GPA partneriais.

Kadangi šiuo metu Kinija derasi dėl prisijungimo prie GPA, ateinančiais metais ši padėtis gali pasikeisti. Prisijungimo proceso atžvilgiu ES prašo Kinijos įsipareigoti nustatyti plačių užmojų rinkos atvėrimo tikslus. Lygiagrečiai su šiomis derybomis Komisija veda intensyvų dialogą su Kinija, siekdama pagerinti Kinijos viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemą, kad ji atitiktų GPA.

Be to, Komisija savo komunikatuose „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“⁽¹⁾ ir „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“⁽²⁾ paskelbė, kad 2011 m. ji pristatys teisinį pasiūlymą, kuriuo bus paaiškinti ES tarptautinių rinkų atvėrimo įsipareigojimai viešųjų pirkimų srityje. Šio pasiūlymo tikslas bus atkurti lygias konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje ir užtikrinti didesnę ES įtaką tarptautinėse ES derybose. Juo taip pat bus paaiškinta trečiųjų šalių (ir jų tiekėjų), kurios nepasirašė tarptautinių įsipareigojimų ES atžvilgiu šioje srityje, pozicija ir jis bus pagrįstas abipusiškumo principu. Šiuo metu Komisija vykdo galimų variantų poveikio vertinimą.

Pakrančių erozija – tai reiškinys, kuris kelia vis didesnę grėsmę dideliems Portugalijos pakrantės plotams, kurie driekiasi nuo šiaurės iki pietų. Šio reiškinio priežastys įvairios, iš jų galima paminėti vidutinio vandenyno vandens lygio pakilimą, pakrantės sąnašų sumažėjimą, gamtinės struktūros blogėjimą dėl žmonių veiklos ir įvairius intervencinius veiksmus pakrantės ruože, ir tai kelia grėsmę įvairių regionų gyventojams ir turtui ir dėl jo jau įvyko sunkių nelaimių. Jeigu šis reiškinys nebus sustabdytas ir pakreiptas priešinga linkme, ateityje jis gali padaryti itin didelę žalą ir turėti sunkių ekonominių, socialinių padarinių ir padarinių aplinkai.

Kokių ES lygmens priemonių imamasi siekiant spręsti pakrančių erozijos problemą?

Kaip Komisija ketina įtraukti pakrančių erozijos klausimą į Bendrijos stichinių nelaimių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos strategiją? Kokios iniciatyvos plėtojamos?

Kokiomis paramos priemonėmis gali pasinaudoti labiausiai pažeidžiamos valstybės narės?

(EN) Pakrančių erozija turi rimtą poveikį 25 proc. Europos pakrančių⁽¹⁾. Tikėtina, kad problema didės dėl klimato kaitos poveikio, pvz., didėjančio vandenynų vandens lygio ir dažnesnių bei intensyvesnių audrų. Be to, intensyvesnė pakrančių plėtra gali trukdyti natūraliems nuosėdų formavimosi procesams arba sustiprinti riziką ištekliams ir gyventojams, kuriems kyla pakrančių erozijos ar potvynių pavojus. Visos Europos tyrimu EUROSION⁽²⁾ buvo nustatytas pakrančių erozijos problemos Europoje mastas ir pateiktos rekomendacijos, atvejų tyrimai ir politikos koncepcijos, kuriomis galima veiksmingiau spręsti pakrančių erozijos problemą. 2010 m. projekte CONSCIENCE⁽³⁾ toliau detaliai išdėstomos politikos koncepcijos ir rekomenduojami būdai, kaip jas įgyvendinti. Be to, projektuose ir tyrimuose patvirtinta, kad svarbios finansinės pakrančių apsaugos ir prisitaikymo priemonių išlaidos. Pastebėta, kad geriausia taupi politika yra prevencija ir ankstyvas prisitaikymas prie klimato rizikos⁽⁴⁾. 2009 m. Komisijos Baltojoje knygoje dėl klimato kaitos⁽⁵⁾ sprendžiama pakrančių rizikos problema, įskaitant pakrančių eroziją, ir siūlomi veiksmai, kaip padidinti pakrančių ir jūrų sričių atsparumą. Šiuo metu vyksta darbai, kuriais siekiama užtikrinti, kad prisitaikymas pakrančių zonose būtų įtrauktas į Integruotos jūrų politikos programą.

Tyrimo duomenys rodo, kad norint adekvačiai spręsti pakrančių erozijos riziką, reikalingas išsamus ir integruotas požiūris. Pagrindas tokiam integruotam požiūriui pateikiamas 2002 m. Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonos valdymo (IPZV)⁽⁶⁾ Erozijos rizikai mažinti svarbios ir esamos ES priemonės, pvz., poveikio aplinkai vertinimo direktyvos⁽⁷⁾ ir Potvynių direktyva⁽⁸⁾. 2010 m. rugsėjo mėn. ES Viduržemio jūros pakrančių zonoms ratifikavo Barselonos konvencijos IPZV protokolą⁽⁹⁾. Protokole įtrauktos konkrečios išlygos dėl pakrančių erozijos.

Komisija atsižvelgs į pakrančių rizikos problemą IPZV rekomendacijų pažangos stebėjimo poveikio vertinime, kurį numatyta parengti 2011 m. pabaigoje. Turint omenyje, kad erdvės planavimas nurodomas kaip svarbi pakrančių zonų pažeidžiamumo mažinimo priemonė, poveikio vertinime atsižvelgiama į pakrančių valdymą ir jūrinės erdvės planavimą (JEP)⁽¹⁰⁾. Komisija toliau remia patirties ir geriausios praktikos mainus įgyvendinant IPZV per iniciatyvą OURCOAST⁽¹¹⁾. Ši iniciatyva suteiks interaktyvią duomenų bazę su mažiausiai 350 atvejų ir rekomendacijų dėl konkrečių temų ir IZPV principų, įskaitant prisitaikymą prie rizikos ir klimato kaitos.

Be to, Komisija vykdo kelias priemones, kad visiškai įgyvendintų ES nelaimių prevencijos programą, kaip siūloma Komunikate dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos⁽¹²⁾, kurią 2009 m. vasario mėn. priėmė ir patobulino Taryba⁽¹³⁾. Šios programos atžvilgiu Komisija 2010 m. gruodžio 21 d.⁽¹⁴⁾ išleido rekomendacinį dokumentą dėl nelaimių valdymui skirto nacionalinio rizikos vertinimo ir gairių nustatymo, kuris buvo sukurtas kartu su valstybių narių valdžios institucijomis. „Nelaimių valdymui skirto rizikos vertinimo ir gairių nustatymo“ tikslas – padidinti suderinamumą ir palyginamumą tarp valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu atliktų rizikos vertinimų. Neįpareigojančios, įvairių pavojų ir įvairios rizikos požiūriu pagrįstos gairės padeda orientuotis terminologijos, įvairių sektorių ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo klausimuose, jose pateikiami naudingiausi metodai ir koncepcijos.

Papildomai prie Baltosios knygos dėl klimato kaitos Komisija kuria ir Informacinę prisitaikymo agentūrą, kuri turėtų pradėti darbą 2012 m. pradžioje ir apimtų pagrindinius šios politikos sektorius, įskaitant ir pakrančių zonas. Šios informacinės agentūros tikslas – padidinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sprendimus priimančių asmenų žinias, siūlant konsultacijas, priemones ir geriausią praktiką pažeidžiamumui klimato kaitai skirtinguose geografiniuose lygiuose vertinti. Remdamasi Baltosios knygos įgyvendinimu Komisija iki 2013 m. sukurs išsamią ES prisitaikymo strategiją.

Kalbant apie finansavimo galimybės, pagal 2007–2013 m. sanglaudos politiką į gamtinių pavojų rizikos prevenciją bus investuota apie 5,8 mlrd. EUR. Vadovaujantis „pasidalijamojo valdymo“ principu, valstybės narės turi rinktis ir įgyvendinti bendrai finansuojamus projektus pagal atitinkamose veiklos programose nustatytus prioritetus. Pagal šią programą gali būti remiami pakrančių apsaugos veiksmai. Kalbant apie Portugaliją, jos 2007–2013 m. sanglaudos politikos veiklos programomis į rizikos prevenciją planuojama investuoti 513 684 600 EUR. Pagal Atlanto tarptautinę programą remiamas ANCORIM (Atlanto pakrančių rizikos valdymo tinklą)⁽¹⁵⁾, kuris apima Portugalijos partnerius.

Graikijos, Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo sudarytame susitarimo memorandume aiškiai nurodomas viešojo transporto bilietų kainų padidėjimas. Pagal spaudoje pateiktą informaciją, bilietų kainos padidės 30–50 proc.

Kadangi Komisija bando skatinti naudojimąsi viešuoju transportu ir kiekvienas bilietų kainos padidėjimas gali turėti rimtų ekonominių pasekmių skurdžiausiems visuomenės sluoksniams, ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus:

Ar Komisija patvirtina faktą, kad viešojo transporto kainų padidinimas bus sunkiai pakeliamas? Ar ji mano, kad yra būtina pridėti šią priemonę, labiausiai paliesiančią pažeidžiamiausias gyventojų grupes, prie visuotinio tiesioginių ir netiesioginių mokesčių padidinimo?

Ar Komisija mano, kad ši priemonė neprieštarauja ES politikai, kuria siekiama skatinti naudojimąsi viešuoju transportu kaip ekonomiškiausiu ir mažiausiai žalingu aplinkai transportu?

(EN) 2010 m. rudenį atnaujintas susitarimo memorandumas yra viešai prieinamas dokumentas, kurį galima rasti adresu

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/op72_en.htm" .

Remiantis šiuo susitarimo memorandumu, priemonių dėl viešųjų įmonių imamasi siekiant kovoti su atliekomis ir prastu valstybei priklausančių įmonių valdymu, mažinant jų išlaidas ir gerinant finansinę veiklą. Transporto paslaugos ir tinklai turi būti modernizuoti pagal naudotojų poreikius.

ES bando įveikti nelegaliai gyvenančių užsieniečių problemą, tačiau neseniai įvairios šalys nusprendė prieglobsčio negavusių prašytojų nebesiųsti atgal į Graikiją nepaisant vadinamųjų Dublino nuostatų. Neseniai Graikijoje apsilankę Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto atstovai sužinojo, kad viena iš priežasčių yra ta, jog Alžyro, Maroko, Turkijos, Tuniso ir Pakistano ambasados atsisako per pagrįstą laikotarpį išduoti sugrįžimo dokumentus, todėl nelegalių imigrantų skaičius Graikijoje toliau auga.

Kokių veiksmų imasi ES siekdama užtikrinti, kad šios trečiosios šalys tinkamai saugotų sienas su ES, ir ar ES ateityje susies paramą šioms šalims ir bendradarbiavimą su jomis su sienų stebėjimo ir grąžinimo politika? Ar Komisija pasirengusi į savo vertinimą dėl Turkijai skiriamos paramos taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę įtraukti Turkijos sienų stebėjimo ir susitarimo su FRONTEX skubaus sudarymo klausimus?

(EN) Komisija labai gerai žino apie sudėtingą valstybių narių, kurios susiduria su neteisėtos migracijos problema, padėtį.

Ypač Komisija yra susirūpinusi dėl padėties Graikijoje ties jos sausumos siena su Turkija, nes nustatyta, kad šiuo metu šioje vietoje nelegaliai ES išorės sieną peržengia 90 proc. migrantų.

Reikėtų pabrėžti, kad pagal Europos teisės aktų, ypač Šengeno sienų kodekso, reikalavimus visa atsakomybė už išorės sienų kontrolę tenka valstybėms narėms. Todėl Graikija, kaip ir visos kitos valstybės narės, turi dėti visas pastangas, kad įvykdytų šiuos reikalavimus.

Tačiau Europos Sąjunga turi parodyti solidarumą ir padėti valstybėms narėms joms siekiant suvaldyti neteisėtą migraciją.

Todėl ES remia keletą iniciatyvų, pvz., bendras operacijas ir paramą konkretiems projektams, paskirstant susijusių fondų finansinius išteklius (Išorės sienų fondas, Europos pabėgėlių fondas ir Grąžinimo fondas).

2010 m. Graikija buvo pagrindinė FRONTEX vykdomosios veiklos naudos gavėja, kuri priėmė bendras operacijas savo sausumos ir jūros pasienyje, kad padidintų sienų valdymo efektyvumą (įskaitant priežiūrą, patikrinimus ir neteisėtų migrantų atpažinimą, siekiant juos grąžinti ir tinkamai atsižvelgiant į galimus jų apsaugos poreikius). Dėl išskirtinio neteisėtos imigracijos spaudimo jos išorės sienoms 2010 m. spalio 24 d. Graikija pareikalavo Skubios pasienio pagalbos būrių pagalbos, ir neilgai trukus buvo priimtas sprendimas šiuos būrius dislokuoti. Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas jau turėjo atbaidomąjį poveikį ir yra įvertinta, kad sulaikomų Graikijos ir Turkijos pasienį kirtusių neteisėtų imigrantų skaičius iš viso sumažėjo 43 proc.

Kovojant su neteisėta migracija labai svarbu bendradarbiauti su kilmės ir tranzitinėmis šalimis. Todėl Komisija ragina valstybes nares ir FRONTEX plėtoti praktinį bendradarbiavimą su šiomis šalimis.

Konkrečiai tai galėtų būti daroma tokiomis iniciatyvomis kaip informacijos apie neteisėtų migrantų ir jų pagalbininkų modus operandi keitimasis, bendros rizikos analizės kūrimas neteisėtų migrantų judėjimo atžvilgiu, informacinių punktų FRONTEX organizacijoje ir trečiųjų šalių valdžios institucijose paskyrimas, siekiant tęstinio, operatyvinio keitimosi informacija ir bendradarbiavimo, susijusio su neteisėtų imigrantų grąžinimu.

Be to, Komisija aktyviai plėtoja tiesioginį dialogą ir bendradarbiavimą su visomis migracijos kilmės ir tranzitinėmis šalimis, kad įtikintų jas dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti ir kad įtikintų jas iš naujo priimti per jų teritoriją perėjusius neteisėtus migrantus.

Kalbant apie gerbiamo Parlamento nario paminėtas šalis, pažymėtina, kad Komisija imasi konkrečių iniciatyvų su visomis šiomis šalimis. Komisija derasi dėl readmisijos sutarties su Maroku ir deda daug pastangų siekdama pradėti readmisijos susitarimo derybas su Alžyru. Ji pasiūlė, kad Tunisas pritartų su neteisėtų migrantų readmisija susijusių bendradarbiavimo nuostatų įtraukimui į naująjį ES ir Tuniso veiklos planą, ir 2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo readmisijos susitarimas su Pakistanu, dėl kurio Komisija Europos Sąjungos vardu sėkmingai susiderėjo.

Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys skiriamas Turkijai, per kurią iš kilmės šalių Afrikoje ir Azijoje patenka didelė dalis neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų.

Iš Turkijos, kaip iš ES šalies kandidatės, tikimasi ypatingų pastangų gerinant savo politiką ir teisės aktus sienų, migracijos ir prieglobsčio valdymo srityse, taip pat atitinkamų jos valdžios institucijų administracinių gebėjimų, kurie atitiktų Europos Sąjungos standartus. Komisija atidžiai stebi Turkijos pažangą plėtojant savo gebėjimus ir prisidėdama prie šių pastangų teikia svarbią finansinę ir techninę pagalbą. Europos Sąjungos vardu Komisija toliau derasi dėl readmisijos sutarties su Turkija, o FRONTEX derasi su Turkijos valdžios institucijomis dėl darbo tvarkos.

Sudarius Laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka gali kilti rimta grėsmė ES žemės ūkio gamybai. Ar Komisija gali nurodyti, kokias kvotas ji stengiasi nustatyti derėdamasi su MERCOSUR?

2006 . Mercosur pateikė dokumentą, kuriame buvo nurodytas prašymas nustatyti 300 000 tonų jautienos tarifinę kvotą⁽¹⁾. Komisija savo atsakyme šį prašymą apibūdino, kaip „truputį pakeistą, tačiau vis tiek... žymiai nutolusį nuo dabartinio EK pasiūlymo turinio“⁽²⁾.

Ar Komisija vis dar laikosi pozicijos, kad tokio dydžio kvota per didelė lyginant su ES pasiūlymais? Kaip Komisija rengiasi kvotą, dėl kurios bus galutinai susitarta, apriboti skaičiumi, žymiai mažesniu nei 300 000 tonų? Dėk kokių skaičių nori susitarti Komisija?

Ar Komisija gali pateikti komentarų dėl susirūpinimo, kad MERCOSUR derybose stengsis patekti į didelės vertės ES rinkos dalį? Kokių sušvelninančių priemonių Komisija svarsto imtis, kad būtų galima užkirsti kelią MERCOSUR gamintojams stengtis patekti būtent į šią rinkos dalį?

(EN) 2010 m. gegužės mėn. buvo atnaujintos derybos su MERCOSUR, ir nors derybininkams pavyko pasiekti pažangos normatyvinėje sutarties dalyje, iki šiol nebuvo diskutuojama dėl prekių patekimo į rinką. Komisija gerai žino, kad yra tam tikrų svarbių opių vietų ES žemės ūkio produktų atžvilgiu, ir atsižvelgs į tai derėdamasi su MERCOSUR. Akivaizdu, kad jautiena yra vienas iš žemės ūkio produktų, kurio klausimas labai opus.

Abi pusės šiuo metu rengia pasiūlymus, kuriais ketinama apsikeisti pirmąjį 2011 m. ketvirtį. ES atžvilgiu akivaizdu, kad teikiant MERCOSUR bet kokį dvišalį pasiūlymą iš ES pasiūlymų, pateiktų Dohos plėtros darbotvarkėje (DPD), bus atsižvelgta į jautriausius produktus, įskaitant jautieną.

Kadangi dar nebuvo diskutuojama apie konkrečius pasiūlymus dėl patekimo į rinką, šiame etape negalima nurodyti, kokie bus MERCOSUR prioritetai specifinių sektorių atžvilgiu.

Komisijos komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673) siūloma iki 2013 m. sukurti ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą.

Kokie bus kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro įgaliojimai? Kokie bus centro tikslai ir uždaviniai? Kokių profesinių kvalifikacijų bus reikalaujama įdarbinant darbuotojus? Kokiomis lėšomis turėtų būti finansuojamas šio centro kūrimas? Kur, Komisijos nuomone, turėtų būti centro būstinė?

(EN) Komisijos atsakas į augančius elektroninius nusikaltimus yra jos įsipareigojimas kurti elektroninių nusikaltimų centrą, išreikštas komunikate: „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“. Taip pat tai yra ir pripažinimas, kad reikia geriau išnaudoti dabartines galimybes nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų veiksmingiau kovojama su elektroniniais nusikaltimais. Komunikate jau nurodyta, kad tarp centro užduočių bus ir užduotis „plėtoti operatyvinius ir analitinius tyrimų ir bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais gebėjimus. Centras pagerins esamų prevencinių ir tyrimo priemonių vertinimą bei stebėjimą, rems teisėsaugos institucijoms ir teismams skirtus mokymus ir informuotumo didinimo priemones, užmegs ryšius su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir kurs sąveiką su nacionalinėmis ir (arba) vyriausybinėmis kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis (CERT). Kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras turėtų tapti pagrindiniu Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru“⁽¹⁾. Šie tikslai atitinka ir 2010 m. balandžio 26 d. „Tarybos išvadas dėl veiksmų plano, skirto Kovos su elektroniniais nusikaltimais suderintai strategijai įgyvendinti“, kuriose Komisijos prašoma parengti šio centro sukūrimo galimybių studiją⁽²⁾.

Todėl kalbant apie faktinę informaciją, susijusią su pareigomis, darbuotojais, finansavimu ir faktine būstine, Komisija dar negali jų komentuoti, nes tai bus 2011 m. vykdomos galimybių studijos objektas. Tikimasi, kad vykdant šią galimybių studiją bus plačiai konsultuojamasi su valstybėmis narėmis, susijusiomis agentūromis ir institucijomis, privačiu sektoriumi ir pilietine visuomene.

Po užsitęsusios procedūros visos ES institucijos pagaliau susitarė dėl 2011 m. ES biudžeto. EP turėjo atsisakyti savo pirminio prašymo padidinti biudžetą daugiau nei 6 proc., palyginti su 2010 m. biudžetu. Pagal galutinį kompromisinį pasiūlymą biudžetas padidintas 2,91 proc. ir iš viso sudaro 126,5 mlrd. eurų, nepaisant to, kad iš šio nedidelio padidinimo turės būti finansuojamos naujos įstaigos, kaip antai Europos išorės veiksmų tarnyba.

Ar Komisija gali smulkiau paaiškinti, kaip šie 2011 m. asignavimai paveiks išmokas Lietuvos ir kitų ES valstybių narių ūkininkams? Ar Komisija galėtų pateikti tikslius skaičius?

(FR) Komisija norėtų padėkoti gerbiamai Parlamento narei už šį klausimą, kurį svarstant galima atkreipti dėmesį į tai, kad 2010 m. gruodžio mėn. Parlamento ir Tarybos patvirtintas biudžetas neturės įtakos Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkininkams.

Praktiškai į patvirtintą biudžetą įtrauktas 2010 m. spalio 20 d. Komisijos patvirtintas taisomasis raštas. Tame rašte Komisija įtraukė naujausius žemės ūkio išlaidų įvertinimus – rinkų ir tiesioginių išmokų.

Biudžeto projektas buvo rengiamas visoms 27 ES valstybėms narėms bendrai, o ne atskiroms valstybėms narėms. Nepaisant to, Komisija gali informuoti gerbiamą Parlamento narę, kad Lietuvai skirtoje VIPS biudžeto eilutėje įtraukta 262 mln. EUR suma.