Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Irano, ypač dėl Nasrin Sotoudeh⁽¹⁾ bylos.

  Bastiaan Belder, autorius. – (NL) Pone pirmininke, lygiai prieš savaitę žurnale The Wall Street Journal buvo išspausdintas įžvalgus Nobelio premijos laureatės Shirin Ebadi straipsnis apie jos draugę, žmogaus teisių srityje dirbančią Irano advokatę Nasrin Sotoudeh, kurią ką tik nuteisė laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų. Sh. Ebadi paragino Vakarus daugiau dėmesio skirti N. Sotoudeh bylai ir visiems drąsiems žmogaus teisių gynėjams Irano Islamo Respublikos teritorijoje.

Diskusijos šiame Parlamente – tai atsakas į skubų Sh. Ebadi kreipimąsi. Negalime pamiršti ir nepamiršime nei Nasrin Sotoudeh, nei jos bendražygių, kovojančių už pagrindines teises Irane. Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai taip pat ir pranešimo, kurį tikiuosi pristatyti Užsienio reikalų komiteto vardu kovo mėn. vyksiančiame plenariniame posėdyje, žinia, ir tikiuosi, kad jūs visi balsuosite už jį. Tai galingas visos Europos balsas už Irano žmonių teises.

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, esame dar kartą priversti kalbėti apie žmogaus teises Irane po to, kai Nasrin Sotoudeh buvo nuteista 11 metų kalėjimo. Jai draudžiama užsiimti advokato praktika, tad vykdykime teisingumą.

Irane teisinės valstybės principas praktikoje nebetaikomas arba neegzistuoja, o teismai labai politizuoti. Žmogaus teisių gynimas dabar laikomas veiksmu prieš nacionalinį saugumą. Nasrin Sotoudeh, advokatė ir dviejų vaikų motina, kaltinama veiksmais prieš nacionalinį saugumą. Be kitų, jį gynė ir Irano bei Nyderlandų pilietę Zahrą Bahrami, kuri, esant rimtoms abejonėms dėl teisingo proceso, buvo nuteista mirties bausme dar iki jos pokalbio su Nyderlandų diplomatais.

Nors kovojanti už teisingumą Nasrin Sotoudeh yra ir buvo stipri moteris, regime silpną režimą, kuris tramdo savo piliečius užuot rūpinęsis jų gerove. Vėliau šį mėnesį vyriausioji įgaliotinė C. Ashton lankysis Stambule, kur stengsis įtikinti Irano režimą bendradarbiauti su tarptautine bendruomene branduoliniais klausimais. Ekonominėmis sankcijomis siekiama to paties. Abejoju, ar bus pasiektas pageidaujamas rezultatas iki padarant neproporcingos žalos Irano tautai, kuri dėl to darosi vis labiau priklausoma nuo nenuolaidžios vyriausybės.

Tačiau nors ir esu skeptiškai nusiteikusi dėl ekonominių sankcijų poveikio, esu tikra, kad sankcijos prieš asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimą, pvz., per cenzūrą, prievartavimą, kankinimą ir egzekucijas, bus veiksmingas ir būtinas žingsnis, padėsiantis užbaigti nebaudžiamumą ir pagerbti teisingumą, už kurį kovojo Nasrin Sotoudeh. Akivaizdu, kad žmogaus teisės – Irano režimo Achilo kulnas.

Pone pirmininke, turėdama galimybę kalbėti norėčiau paprašyti jūsų paraginti savo kolegas iš Italijos nurimti, nes jie iš tiesų blaško, kai pradeda kalbėtis Parlamento rūmuose jau aptarus jų reikalus.

  Pirmininkas. – Kolegos, jūs girdėjote M. Schaake prašymą. Kiti kolegos taip pat prašė jūsų nurimti. Jeigu turite aptarti asmeninius klausimus, tai galite padaryti už durų.

  Struan Stevenson, autorius. – Pone pirmininke, ketinau šiandien palyginti Irano Islamo Respubliką su nacistine Vokietija, tačiau turiu pasakyti, kad manau, jog daugeliu atžvilgių padėtis gali būti net blogesnė. Šiemet mulos pakorė jau 65 žmones. Dešimt buvo pakarta vakar: iš pradžių jiems buvo skirtos didelės baudos ir konfiskuoti jų namai, o tada kiekvienas jų buvo negailestingai išplaktas ir nutemptas į kartuves. Per pastarąsias keturias savaites buvo pakarti 87 žmonės.

M. Ahmadinejad, kuris neigia holokaustą ir nekenčia žydų, sako norįs nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus ir šiuo metu kuria branduolinius ginklus, kurie leis jam tai padaryti. Jis kartu su A. Khamenei vadovauja negailestingam Irano piliečių malšinimui; korimas, kankinimai, užmėtymas akmenimis, amputacija ir plakimas – įprastas dalykas, o vaikų ir netgi nėščiųjų egzekucijos – kasdienybė. Šią savaitę dviem kaliniams Mašhade amputuotos rankos, dar du buvo nuteisti amputacijai, ir šie nuosprendžiai bus netrukus įvykdyti.

Kiekvienas, kuris mėgina paviešinti šį blogį, iškart tampa taikiniu. Nasrin Sotoudeh to pavyzdys: drąsi advokatė, dirbanti žmogaus teisių srityje ir gynusi daugybę nekaltų žmonių, kuriuos šis fašistinis režimas neteisingai nuteisė ir jiems įvykdė bausmę. Nežmoniškas nuosprendis dėl 11 metų laisvės atėmimo už tai, kad ji dirbo savo darbą, – įžeidimas žmoniškumui. Tikrieji nusikaltėliai – Teherano tironai ir jie bus patraukti atsakomybėn. Jie mano, kad jų kritika vakaruose – tai tarptautinio sąmokslo, kuriuo siekiama nuversti jų režimą, dalis. Na, aš, pavyzdžiui, šiandien prisijungčiau prie šio projekto. Blogiui neturi būti leista viešpatauti, ir kuo anksčiau Irane bus atkurta laisvė, demokratija, žmoniškumas ir moterų teisės, tuo geriau bus visam pasauliui.

  Rosario Crocetta, autorius. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, reikalaudami nedelsiant paleisti Nasrin Sotoudeh, raginame Europos Sąjungą ir jos valstybes nares labiau stengtis, kad Irano piliečiai ir pasaulis būtų išlaisvinti nuo vieno žiauriausių ir autoritariškiausių režimų istorijoje.

Irano Islamo Respublika ne tik kelia grėsmę taikai pasaulyje vykdydama branduolinį projektą, kuris gali sukelti branduolinio karo siaubą, joje taip pat vyksta neteisėti rinkimai, masiškai suimami laisvų rinkimų reikalaujantys žmonės, žudomi prieštaraujantys režimui, nepritariantys režimui prievartaujami ir fiziškai išnaudojami, teismo procesai neteisingi, o juose priimami sprendimai gali būti nuspėjami jau pareiškus kaltinimus, smarkiai diskriminuojamos moterys ir homoseksualai, čia neegzistuoja žodžio laisvė ir asociacijų laisvė. Irano kalinių gyvenimo sąlygos Ašrafo stovykloje, kur jie patiria smurtą ir yra netgi užmėtomi akmenimis, visiškai neįtikėtinos.

Irane kasdien mirties bausme nuteisiami mažiausiai du žmonės, tarp jų ir vaikai, o jų kaltė tik ta, kad jie neįtinka režimui. Teisiniai įrodymai dažnai sukuriami žiauriai ir sumaniai panaudojant žvėriškus kankinimo būdus. Ši kritika neabejotinai nukreipta ne prieš islamą, kuris grindžiamas taika, bet prieš Irano režimą. Nasrin Sotoudeh suėmimas ir kaltinamasis nuosprendis jos byloje atskleidžia kitokio pobūdžio teismų apgaulę, nes šiuo atveju puolimas ir kaltinamasis nuosprendis yra prieš tautos gynėją, o tai reiškia, kad Irano piliečiai negali net apsiginti.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Pone pirmininke, kol Iranas galbūt pradeda svarstyti branduolinius klausimus, mes, deja, turime padaryti išvadą, kad šios šalies durys akivaizdžiai užsiveria, kai pradedama kalbėti apie žmogaus teises.

Tai rodo Nasrin Sotoudeh byla. Už tai, kad dirbo savo darbą ir gynė žmogaus teises, jai buvo skirta itin griežta bausmė: 11 metų, jai taip pat draudžiama 20 metų užsiimti advokato praktika ir išvykti iš šalies. Šis nuosprendis priimtas suvaidinus teismo proceso parodiją.

Ši byla nėra vienintelis atvejis. Tai sąmoningos Irano režimo strategijos, kuria siekiama sistemingai nutildyti žmogaus teises ginančius aktyvistus, dalis. Daugybė labai griežtų bausmių skiriama advokatams, dirbantiems žmogaus teisių srityje, todėl turime parodyti solidarumą su šiais drąsiais žmonėmis, kurie, nepaisant grasinimų, kankinimų ir laisvės atėmimo, remia žmogaus teises ir jas gindami imasi veiksmų.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – Pone pirmininke, turiu pasakyti, didžiai apgailestauju, kad dar kartą turime kalbėti apie Iraną, tačiau tai daryti reikia. Iš tiesų reikia, nes padėtis Irane yra labai problemiška ir dramatiška.

Štai kodėl svarbu, kad šis Parlamentas dar kartą paragintų išlaisvinti visus sąžinės kalinius, tarp jų visus tuos, kuriems per pastaruosius metus neleista užsiimti taikia, kartoju, taikia, politine ir su žmogaus teisėmis susijusia veikla. Šis Parlamentas turi dar kartą paraginti Irano valdžios institucijas gerbti tarptautiniu mastu pripažintas teises į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, taip pat griežtai pasmerkti ypač griežtą Nasrin Sotoudeh skirtą bausmę ir pagirti ją už drąsą ir įsipareigojimą.

Būtent ir dėl to Parlamentas turi pagalvoti apie N. Sotoudeh, taip pat jos bendražygius, už žmogaus teises kovojančius aktyvistus ir sąžinės kalinius ir pareikalauti nedelsiant ją paleisti. Turime išreikšti susirūpinimą dėl vis dažniau taikomos draudimo išvykti iš Irano bausmės, dėl ko galima daryti logišką išvadą, kad valdžios institucijos tai laiko bausme.

Turime paraginti valdžios institucijas kovoti su žmogaus teisių pažeidėjų, dirbančių saugumo pajėgose, nebaudžiamumu ir dar kartą pareikalauti, kad būtų atliktas nepriklausomas įtarimų dėl neteisminių egzekucijų, įvykdytų po ginčytinų birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų, tyrimas ir kad tariami pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn. Akivaizdu, kad turime griežtai pasmerkti sprogdinimo išpuolį Čabahare, ir reiškiame užuojautą aukų artimiesiems ir sužeistiesiems.

Pagaliau norėčiau pasakyti, kad esame rimtai susirūpinę dėl tam tikrų religinių ir etninių grupių persekiojimo Irane. Atsižvelgdami į pastarojo meto Europos istoriją, turime išreikšti įsitikinimą, kad taikų ir harmoningą socialinį ir politinį vystymąsi galima užtikrinti tik atsižvelgus į kultūrinius ir socialinius skirtingų regionų siekius.

  Bogusław Sonik, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Nasrin Sotoudeh davė pagrindo kalboms per Europos Parlamento diskusijas dėl nepakankamos žmogaus teisių apsaugos Irane, kai 2010 m. rugsėjo 4 d. buvo suimta už propagandą prieš valstybę, sąmokslą ir susirinkimą, siekiant veikti prieš nacionalinį saugumą. Ji buvo laikoma suimta keturis mėnesius. Dabar po teismo proceso šiai žymiai žmogaus teisių gynėjai ir atsidavusiai Nobelio premijos laureatės bendražygei Shirin Ebadi skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią įvykdžius jai 20 metų draudžiama užsiimti advokato praktika ir išvykti iš Irano. Nepamirškime, kad ilgo laisvės atėmimo bausmės buvo paskelbtos ir kitiems politiniams kaliniams. Už moterų teises kovojančiai 26 metų aktyvistei Shivai Nazar Ahari skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 74 rimbo kirčiai už tą patį nusikaltimą.

Turime aiškiai pabrėžti, kad nepritariame baisiam pagrindinių žmogaus teisių – asociacijos laisvės, žodžio laisvės, teisės į minties laisvę ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą – pažeidimui. Nasrin Sotoudeh, kuri skyrė savo gyvenimą žmogaus teisių gynimui, nepilnamečių, nuteistų mirties bausme, ir žmonių, apkaltintų sukėlus taikius protestus ir glaudžiai bendradarbiavus su opozicija, gynimui, tapo gyvu žmogaus teisių pažeidimo Irane įrodymu. Europos Sąjunga negali toliau pasyviai stebėti šią nelygią Irano visuomenės kovą su režimu.

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, mes taip pat pritariame reikalavimams nedelsiant besąlygiškai paleisti Nasrin Sotoudeh ir visus sąžinės kalinius Irane. Po rinkėjų apgavystės, kuri leido M. Ahmadinejado režimui išsaugoti valdžią, tūkstančiai iraniečių sumokėjo laisve už savo drąsą, parodytą protestuojant prieš vis labiau represinį režimą. Po kelių atskirties ir kankinimo mėnesių Nasrin Sotoudeh nubausta 11 metų laisvės atėmimo bausme, nes, būdama advokatė ir žmogaus teisių gynėja, gynė Teherano vyriausybės priešininkus, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatę.

Kartu su daugybe disidentų blogą elgesį Irano kalėjimuose kenčia ir daugybė žurnalistų ir tinklaraštininkų, išdrįsusių pasinaudoti savo pagrindine laisve kalbėti atvirai. Manau, kad savo įsipareigojimą išlaisvinti šiuos kovotojus už demokratiją Europos Sąjunga turėtų vykdyti tik viešo protesto forma, konkrečių veiksmų taip pat turėtų imtis Europos išorės veiksmų tarnyba, siekdama sutelkti tarptautinę bendruomenę ir kartu daryti didesnį spaudimą, kad baigtųsi šie žmogaus teisių pažeidimai Irane.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis Parlamentas neturėtų pamiršti, kad laisvė diskutuoti ir nesutikti, kuria taip plačiai naudojamės Europoje, daugelyje pasaulio vietų yra nepakankama arba visai neegzistuoja. Ir tai akivaizdžiausia Irane.

Tačiau ir vėl šiame Parlamente diskutuojame dėl pasibaisėtinos padėties žmogaus teisių atžvilgiu šioje islamo respublikoje. Būdama advokatė, Nasrin Sotoudeh padėjo daugeliui opozicijos rėmėjų, kurie buvo sulaikyti ir prie kurių buvo priekabiaujama prieš 18 mėnesių įvykus suklastotiems prezidento rinkimams. Ji taip pat atstovavo mirties bausme nubaustiems nepilnamečiams, o tai išties didvyriškas darbas šalyje, kuri skubiai vykdo mirties bausmę vaikams. Ji buvo suimta praėjusių metų rugsėjo mėn. apkaltinus ją propagandos skleidimu ir sąmokslu prieš valstybės saugumą. Dabar ji nubausta 11 metų laisvės atėmimo bausme, ir jai uždrausta 20 metų užsiimti advokato praktika.

Ji turi būti nedelsiant ir besąlygiškai paleista. Raginu Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išreikšti šią nuomonę.

Parlamentas ir Komisija ryžtingai pabrėžė, kad žiaurus ir beveik šlykštus M. Ahmadinejado režimas piktnaudžiauja žmogaus teisėmis. Pats laikas Tarybai iškelti bendras ES vertybes virš atskirų valstybių narių komercinių interesų toje šalyje.

  Marco Scurria (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai dar viena diskusija dėl žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimo Irane. Šįkart svarstoma advokatės, Irane ginančios už žmogaus teises kovojančius aktyvistus, byla.

Išties siekiama rasti problemos ištakas ir ją išspręsti ne tik įkalinant už savo laisves kovojančius žmones, bet tiesiogiai baudžiant juos ginančius asmenis ir taip parodyti vėjo kryptį tiems, kurie nori pasipriešinti M. Ahmadinejado režimui.

Šiandien, pone pirmininke, lažinčiausi, kad po kelių savaičių šiame Parlamente susirinksime svarstyti dar vienos bylos dėl visų pagrindinių teisių pažeidimo Irane. Pažeidimas bus slepiamas po tam tikrais nusikaltėliškais motyvais, kurie būtų juokingi, jei nebūtų tokie tragiški, pvz., prieš nacionalinį saugumą nukreipta veikla arba propaganda prieš režimą, kaip ir byloje, apie kurią diskutuojame šiandien.

Klausiu savęs, pone pirmininke, ar Parlamentui ir toliau reikia delegacijos santykiams su režimu, kuris prieštarauja viskam, kuo grindžiama Europos Sąjunga, palaikyti.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, dar kartą susidūrėme su pasibaisėtina padėtimi Irane. Prieš Kalėdas kalbėjome apie Sakineh Ashtiani, kuri už tariamą neištikimybę buvo nubausta užmėtymu akmenimis, vėliau bausmę sušvelninant pakorimu už tariamą žmogžudystę. Šiandien kalbame apie apgailėtiną Nasrin Sotoudeh, kuri buvo nubausta 11 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dirbo savo darbą, padėtį. Jos lėšos įšaldytos, jai neleidžiama susitikti su savo advokatu. Jos vyras suimtas šią savaitę už, cituoju: „melo skleidimą ir viešosios nuomonės griovimą“. Tik pamanykit!

Manau, kad viskas, ką galime padaryti, tai kuo geriau pasinaudoti savo įtaka, kad pamėgintume sustabdyti šią nelemtą beprotybę, ypač blogą elgesį su moterimis, nepagarbą joms. Šie du atvejai – tipiški pavyzdžiai.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, žmogaus teisių aktyvistės Nasrin Sotoudeh nuteisimas atspindi, kaip menkai Irane gerbiamos žmogaus teisės. Nuo kontroversiško prezidento M. Ahmadinejado perrinkimo 2009 m. birželio mėn. visi protestai buvo žiauriai numalšinti, tūkstančiai piliečių suimti, o keletas šimtų jau nuteisti.

Griežta 11 metų laisvės atėmimo bausmė Nasrin Sotoudeh skirta dėl to, kad, būdama advokate, ji gynė daugelį režimo priešininkų, suimtų per demonstracijas, vykusias po prezidento rinkimų. Be to, jai buvo priekaištaujama už šiuo laikotarpiu užsienio spaudai duotus interviu. Matome, kad tai tipinė teisės į žodžio laisvės, advokato teisės verstis profesine veikla be jokio spaudimo, prievartos ir kaltinamojo teisės į nešališką bylos nagrinėjimą pažeidimas.

Šiuo atveju norėčiau Komisijai ir Tarybai priminti, kad Europos Sąjungos ir Irano bendradarbiavimas turi prasidėti nuo nuostatos, kad pagarba žmogaus teisėms yra privaloma.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, tai dar vienas klausimas, kuris kelia Europos visuomenės ir šio Parlamento narių pasipiktinimą. Jeigu akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas kartojasi vis toje pačioje šalyje, turime pagalvoti apie tos šalies struktūrą ir atsakomybę. Akivaizdu, kad savų tradicijų ir papročių laikymasis nereiškia, kad kartu priimamos ir tam tikros deklaruotos arba Europos normos; šiuo atveju galvoju apie žmogaus teises. Tai akivaizdu. Gerai, kad Europos Parlamentas ėmėsi svarstyti šį klausimą. Tačiau vis dar neaišku dėl politinio spaudimo, nes tai yra ir buvo klausimas, kurį Europos Parlamentas mini, kai kalbame apie Iraną, ir didelės sėkmės šiuo klausimu nepasiekta. Galbūt reikia pradėti daryti didesnį spaudimą nei šiuo metu.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, už žmogaus teises Irane kovojantys aktyvistai ir advokatai buvo ilgai persekiojami ir suimti, o nuosprendis advokatės Nasrin Sotoudeh byloje yra liūdnas šio persekiojimo pavyzdys.

Irano režimas tą patį padarė su aktyviste Shiva Nazar Ahari, advokatu Mohammadu Seifzadehu, advokatu Mohammadu Oliyafariu. Kitiems aktyvistams gresia tas pats.

Represija Irane vis smarkėja, o mūsų pastangos pagerinti padėtį neduoda rezultatų. Vyriausybės veiksmai prieš tuos, kurie turi abejonių dėl režimo, pasiekė tokį lygį, kad turime rimtai pradėti galvoti apie kitokią politiką šios šalies atžvilgiu ir apie kitas galimybes veiksmingiau daryti spaudimą Irano administracijai, kad padėtume Irano tautai laisviau atsikvėpti. Lengva tikrai nebus, bet manau, kad turime pamėginti ir pakeisti padėtį Irane.

  Sari Essayah (PPE). – (FI) Pone pirmininke, Nasrin Sotoudeh – viena geriausiai žinomų žmogaus teisių srityje dirbančių advokatų Irane, kuri, be kitų, gynė ir Nobelio taikos premijos laureatę Shirin Ebadi. Jos klientai buvo ir nepilnamečiai, nubausti mirties bausme, ir smurto šeimoje aukos. Vienintelis jos nusikaltimas tas, kad ji vertėsi profesine veikla – gynė tuos, kurie patys negalėjo apsiginti nuo žiauraus Irano režimo.

Dėl neramumų po 2009 m. rinkimų ir jų padarinių Irano institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus. Irano vyriausybė siekia visiems laikams nutildyti opoziciją šalies viduje ir už jos ribų.

Šis Parlamentas kreipėsi tautos vardu, pvz., Ahvaze, ir raštu pateikė bendrą deklaraciją dėl šio klausimo. Keista, kad tarptautinė bendruomenė negali nieko padaryti, kad atsikratytų šio žiauraus režimo.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D). – (PL) Pone pirmininke, per paskutines diskusijas dėl žmogaus teisių pažeidimo Irane, vykusias šiame Parlamente vos prieš keturis mėnesius, savo kalboje minėjau, kad penkiems Irano piliečiams kasdien sakoma, jog jiems netrukus bus įvykdyta mirties bausmė ir jie neteks gyvybės. Prie šios tragiškos statistikos reikia pridėti šalies teisingumo sistemos aukas gynusiems Irano advokatams skirtas daugelio metų laisvės atėmimo bausmes. Žodžiai „teisingumo sistema“ tikriausiai turėtų būti rašoma kabutėse. To pavyzdys – 47-erių Nasrin Sotoudeh, kuri buvo suimta rugsėjo 4 d., kankinta ir dabar nubausta 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Kiti Irano advokatai taip pat patyrė represiją. Shiva Nazar Ahari, viena iš Korespondentų žmogaus teisių klausimais komiteto steigėjų, nubausta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, Mohammad Seifzadeh nubaustas devynerių metų laisvės atėmimo bausme, jam taip pat uždrausta 10 metų verstis advokato veikla, o Mohammad Oliyafar nubaustas vienų metų laisvės atėmimo bausme tik už tai, kad atstovavo savo klientams teisme. Manau, kad, pasinaudodami vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai derybine pozicija, turėtume siekti, jog žmogaus teisių gynėjų klausimas būtų įtrauktas į derybas su Iranu kaip neatidėliotinas klausimas.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – (RO) Pone pirmininke, advokatės Nasrin Sotoudeh byla labai rimta. Ji nubausta 11 metų laisvės atėmimo bausme, jai uždrausta 20 metų verstis advokato praktika ir išvykti iš šalies. Ką ji padarė? Ji gynė Nobelio taikos premijos laureatę Shirin Ebadi, kitus aktyvistus, kovojančius už politines ir žmogaus teises, žurnalistus ir mirties bausme nubaustus nepilnamečius.

Nuo 2009 m. laisvės atėmimo bausmė Irane skirta ne mažiau kaip 15 advokatų, dirbančių žmogaus teisių srityje. Tokiomis priemonėmis Iranas pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir pagrindinius JT principus, taikomus advokatams. Raginu Komisiją ir Tarybą įsikišti, kad advokatė Nasrin Sotoudeh būtų nedelsiant paleista.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Europos Sąjunga ir toliau yra labai susirūpinusi dėl sunkios ir blogėjančios padėties žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių atžvilgiu Irano Islamo Respublikoje. Per pastaruosius dvejus metus sudėtingos sąlygos virto kone neįmanomomis tiems, kurie gina žmogaus teises.

Nasrin Sotoudeh ir daugeliui kitų, kurie kaip ir ji gina teisėtą pagrindinių teisių ir laisvės pagrindą, darbas kalėjime nėra alternatyva. Jos suėmimas turi akivaizdų poveikį: tie iraniečiai, kurie yra pakankamai drąsūs, kad gintų tuos, kuriuos turi ginti pati valstybė, gali būti įbauginami, įkalinami arba gali sulaukti blogesnių padarinių.

Europos Sąjunga aiškiai pareiškė savo nuomonę; 2010 m. vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton padarė daugiau nei dešimt pareiškimų ir dėl bendros padėties, ir dėl atskirų atvejų. Kartu Europos Sąjunga ėmėsi atsargių demaršų su Irano institucijomis, siekdama gauti patikslinimus ir paaiškinimus bei nusiųsdama aiškią žinią, kad padėtį Irane reikia gerinti. 2011 m. sausio 14 d. vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton padarė pareiškimą dėl Nasrin Sotoudeh bylos, kuriame minima ir N. Sotoudeh, ir Shiva Nazar Ahari, advokatė ir žurnalistė, kurioms skirta atitinkamai vienuolikos ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Neseniai Irano Islamo Respublika priimta į JT Moterų padėties komisiją. N. Sotoudeh ir Sh. N. Ahari – dvi moterys, iš kurių atimtos tos teisės, už kurias jos kovojo ir kurias gynė. Europos Sąjunga ir toliau primins Irano institucijoms, kad visų pirma jos turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš daugiašalių susitarimų ir konvencijų, kurias jos pasirašė ir ratifikavo. Pasitelkdami visas turimas priemones, mes ir toliau sieksime didesnio mūsų veiksmų ginant žmogaus teises veiksmingumo. Irano tauta nusipelno ne mažiau.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiame Parlamente turime visiškai nereikalingą darbo grupę, kurios užduotis – rasti būdų, kaip plenarines sesijas padaryti įdomesnes. Ši grupė būtų puikiai ištyrusi šios dienos plenarinį posėdį. Mums reikia tik pakankamai laiko, štai kodėl mums turėtų būti skirta laiko ir ketvirtadienio popietėmis. Be to, mus reikia tinkamo pirmininko, kuris gali protingai taikyti griežtumo ir lankstumo principą. Tai pagyvins plenarinius posėdžius ir padarys juos įdomius.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Aktyvių žmogaus teisių gynėjų padėtis Irane dar nebuvo tokia sudėtinga. Be to, skaitome apie didėjantį mirties bausmių skaičių. Nyderlandų pilietei Zahrai Bahrami, pirmiau minėtai mūsų skubiose rezoliucijose, skirta mirties bausmė, o jos advokatei Nasrin Sotoudeh – 11 metų laisvės atėmimo bausmė „už veiksmus prieš nacionalinį saugumą“.

Kaip žinome, skiriamasis Irano teisinės sistemos ženklas – didelė teisingumo ir skaidrumo stoka. Todėl svarbu, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai neleistų šaliai išsisukti ir toliau keltų žmogaus teisių klausimus, susijusius su Iranu. Leiskite išvardyti mažiausius reikalavimus: skubiai ir besąlygiškai paleisti žmogaus teisių srityje dirbančią advokatę N. Sotoudeh bei kitus sąžinės kalinius, pakartotinai persvarstyti Z. Bahrami skirtą mirties bausmę ir į bylos nagrinėjimą įtraukti Nyderlandų institucijas, leisti Raudonojo Kryžiaus atstovams susitikti su kaliniais, taip pat leisti žmogaus teisių organizacijoms atvykti į šalį ir įvertinti padėtį.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu. – (PL) Europos Parlamentas turi reaguoti į žmogaus teisių pažeidimo atvejus. Turime atminti, kad paviešinus konkrečias bylas tarptautinė bendruomenė gali daryti didesnį spaudimą šalims, kurios nesilaiko visuotinai priimtų demokratijos normų. Nasrin Sotoudeh atstovavo Irano aktyvistams, kovojusiems už pilietines ir žmogaus teises nagrinėjant jų bylas ir gynė nepilnamečius, kuriems skirta mirties bausmė. Irano institucijos jos veiklą traktavo kaip „priešiškos propagandos skleidimą“ ir nubaudė ją 11 metų laisvės atėmimo bausme. Gerai, kad jos byla įtraukta į Europos Parlamento plenarinio posėdžio darbotvarkę. Europos Parlamentas neturi būti ignoruojamas, kai ragina paleisti Nasrin Sotoudeh bei kitus sąžinės kalinius ir įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri tirtų žmogaus teisių gynėjų persekiojimą.