Pirmininkas. - Kitas klausimas – Komisijos pranešimas dėl slapto pasiklausymo skandalo Bulgarijoje.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad ES teise saugomas elektroninių ryšių konfidencialumas. Be susijusių naudotojų sutikimo draudžiama klausyti, įrašinėti, saugoti ar kitais būdais perimti ar stebėti ryšius. Išskyrus teisėtai leidžiamą tam tikrų ryšių įrašymą teisėtai vykdant tam tikrą verslo veiklą, pvz., prekybos sandorius, kitoms klausymosi veikloms, pvz., telefoninių pokalbių pasiklausymui, taikomos specialios sąlygos.

Išimtinės pokalbių klausymosi veiklos sąlygos turi būti nustatytos teisės aktuose ir toks pasiklausymas turi būti būtinas, tinkamas ir proporcingas užtikrinant demokratinės visuomenės viešąjį interesą, pvz., viešąjį saugumą ar kovą su kriminaliniais nusikaltimais.

Taip pat turi būti laikomasi ES bendrųjų principų. Komisijos požiūriu, Bulgarijos teisės aktai atitinka šiuos reikalavimus. Specialiojo tyrimo priemonių įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme jau nustatytos tinkamos teisėto leidimo stebėti, tvarkyti asmens duomenis ir prie jų prieiti priemonės ir taip užtikrinamas pagrindinių teisių laikymasis.

Čia kalbame apie su teisinių įsipareigojimų vykdymu susijusią problemą. Būtent Bulgarijos valdžios institucijos atsakingos, kad būtų užtikrintos Bulgarijos teisės aktuose dėl specialiųjų tyrimo priemonių nustatytos teisinės ir procedūrinės garantijos.

Komisija pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, privalo gerbti pagrindines teises ir procedūrines garantijas ir laikytis teisinės valstybės principų. Komisija supranta, kad Bulgarijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų specialiųjų tyrimo priemonių naudojimo teisėtumui nustatyti ir tam, ar žiniasklaidoje paskelbta informacija kilo netinkamai naudojant specialiąsias tyrimo priemones.

Komisija, kol negavo jokių susijusių skundų dėl elektroninių ryšių klausymosi Bulgarijoje, tęs dabartinės padėties stebėjimą atitikties ES teisei požiūriu.

  Simon Busuttil, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu labai nustebęs dėl šių diskusijų, kurios netgi nevyko už šią sritį atsakingame komitete – Piliečių laisvių, teisingumo ir vidus reikalų komitete.

Šiose diskusijose puolama priemonė yra teisėta teisinė priemonė, kuri gali būti naudojama kovojant su nusikalstamumu. Tai įrodymas, kad Bulgarija rimtai imasi didelio uždavinio kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu – seniai jau prašome jos tai daryti. Įstatyme numatytos priemonės turi būti vykdomos teisėtai – tikimės, kad jos ir bus vykdomos teisėtai.

Įstatyme numatyta, kad klausytis telefoninių pokalbių gali prašyti tik prokurorai ar teisėsaugos institucijos, pvz., policija ir nacionalinio saugumo įstaiga, jei jie įtaria, kad susijęs asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikloje, ir jei teisėjas išduoda leidimą.

Įstatyme dėl specialiosios žvalgybos nustatyti tikslo apribojimai, jame nurodyta, kad šios priemonės gali būti naudojamos tik kovos su organizuotu nusikalstamumu ar nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais. Surinkta informacija turi būti laikoma konfidencialiai ir naudojama tik įstatyme nustatytais tikslais. Be to, šiai teisinei sistemai nustatyta parlamentinė priežiūra. Taigi aišku, kad įdiegti saugikliai, ypač saugikliai dėl piliečių privatumo ir duomenų apsaugos paisymo ir, mano nuomone, nekyla klausimų, kad įstatymas pažeidžia teisę. Taigi šios priemonės puolimas būtų lygus neatsakingam valstybės narės pastangų bandyti kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija puolimui.

Toks puolimas daro didelę žalą Bulgarijai, nes minėta kova šiai šaliai yra labai svarbi, turint omenyje šalies bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą ir jos planus patekti į Šengeno erdvę. Todėl atrodo, kad vienintelis labiau įtikimas šių diskusijų paaiškinimas – jos turi politinį atspalvį.

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, buvau vienas šio Parlamento narių, aktyviai rėmusių Bulgarijos stojimą į Europos Sąjungą.

Esu labai laimingas, kad dabar Bulgarija yra valstybė narė, tačiau esu labai nusivylęs dėl kai kurių priemonių, kurių ėmėsi dabartinė Bulgarijos vyriausybė. Taip, mes visapusiškai remiame kovą su korupcija. Tai labai svarbi kova ir visapusiškai pritariame Komisijos nuomonei, kad Bulgarijoje turi būti įstatymai dėl vaizdo įrašymo ir pokalbių klausymosi.

Komisijos narys buvo labai atsargus. Jis teigė, esą atrodo, jog įstatymas atitinka Europos standartus, ir labai aiškiai pasakė, kad priemonės turi būti proporcingos. Ar jos proporcingos, kai staiga per trejus metus pasiklausymų skaičius nuo 6 000 tūkstančių 2008 m. išauga iki 16 000 tūkstančių 2010 m.? Ar priemonės proporcingos ir sąžiningos, kai tik 2 proc. vaizdo įrašų patenka į teismus ir panaudojama tik 1 proc. nuosprendžių?

Ar proporcinga ir sąžininga, kai procesinius veiksmus filtruoja Vidaus reikalų ministerija? Kodėl visa medžiaga neatiduodama teisminėms institucijoms? Kodėl ją filtruoja Vidaus reikalų ministerija? Ką Vidaus reikalų ministerija daro su gauta medžiaga? Norėčiau paprašyti Komisijos išnagrinėti šį stebėsenos procesą ir nustatyti, kas nutinka likusiems duomenims.

Be to, ir parlamente Sofijoje ir Bulgarijos žiniasklaidoje yra pranešimų, kuriuose rimtai abejojama, ar Vidaus reikalų ministerija gali apsaugoti informaciją. Jau matėme, kad informacija nuteka.

Minėjote Šengeną – taip, norime išplėsti Šengeno sienas. Dabar jos apima Bulgariją ir Rumuniją, tačiau kai matome, kas ten vyksta, negalime stebėtis, kad kai kurie asmenys Europoje šį išplėtimą vertina kritiškai.

Norėčiau paprašyti Komisijos nario dirbti toliau, kaip ir dirbo, ir paprašyti Bulgarijos vyriausybę sustabdyti šį netinkamą įgyvendinimą ir netinkamą teisėsaugą, linkstančią prie labai ribojamos veiklos, susijusios su minėtais pasiklausymais. Būkite sąžiningi, būkite atviri, būkite skaidrūs ir nutraukite šios rūšies Europos teisės pažeidimus.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, pone H. Swoboda, norėčiau jūsų paklausti. Citavote 2008 m. ir 2010 m. duomenis.

Ar negalėtumėte pasakyti, iš kur gavote šiuos skaičius, ir ar manote, kad šie skaičiai teisingi? Sakėte, kad tik vienas ar du procentai panaudojama teismuose. Bulgarijoje platinami visai kitokie duomenys: asmenų, kurių buvo slapta klausomasi, skaičius ir teismuose kaip įrodymai naudojamų duomenų procentas skiriasi. 2009 m. tokių duomenų buvo 30 proc., o 2010 m. – 40 proc. Kitaip tariant, skaičiai visiškai skiriasi nuo jūsų ką tik pateiktųjų.

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, iš Bulgarijos šaltinių gavome skirtingus skaičius. Turbūt reikėtų palikti Komisijai įrodyti, kas teisus. Kiek žinau iš šaltinių Bulgarijoje, labai mažas procentas atvejų perduodama prokurorams, ir labai mažai iš jų baigiasi nuosprendžiais.

Štai ką žinome; tokią informaciją gavome iš įvairių šaltinių. Be to, yra pranešimas iš Bulgarijos parlamento. Komisija turėtų jį išnagrinėti. Kodėl kilo šis skandalas Bulgarijoje? Iš tiesų turėtume išnagrinėti šį klausimą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, trumpas klausimas H. Swobodai. Ar žinote, kad jūsų ką tik minėti tyrimai, kuriuos atlieka Vidaus reikalų ministerija, iš teisminių institucijų ten buvo perkelti tuomet, kai valdžioje buvo Bulgarijos socialistų partija, kuri yra jūsų frakcijos dalis?

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, atrodo, kad D. Stoyanovui ir S. Busuttilui tai yra partinės politikos reikalas. Man tai – ne partijos politikos klausimas. Man tai – pagrindinių teisių, žmogaus teisių ir Europos teisės laikymosi bei gerbimo klausimas, nesvarbu, kas į Vidaus reikalų ministeriją perkėlė tyrimą.

Antra, svarbu, kaip tai panaudojama. Tą pačią priemonę galima taikyti labai ribotai ir galimą taikyti labai plačiai. Kaip jau sakiau, labai įdomu, kas daroma su Vidaus reikalų ministerijoje laikomais duomenimis. Tai svarbiausias klausimas. Visuomet esama pavojaus, kad, laikant tiek daug duomenų ir jų neatiduodant prokurorams, tokiais duomenimis gali būti netinkamai pasinaudota. Tokio elgesio motyvai gali būti politiniai, gali būti ir asmeniniai. Turėtume kovoti su tokios rūšies netinkamu naudojimu.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos nary, dėkoju už labai atsargų pranešimą. Mane pažįstantys ir mačiusieji mano 12 metų šiame Parlamente dirbamą darbą žino, kad tokiose diskusijose dalyvauju labai santūriai. Daugiau nei prieš metus, būdama šio Parlamento Pirmininko pavaduotoja, buvau pakviesta Bulgarijoje skaityti pranešimą apie Stokholmo teisingumo programą.

Aišku, kad mūsų teisingumo programoje pagrindinis dėmesys nuo saugumo buvo perkeltas prie teisingumo ir visi mes valstybėse narėse turime išlaikyti tinkamą pusiausvyrą. Iš savo vizito Bulgarijoje prisimenu labai didelį šalies teisėjų susidomėjimą tuo, ką mes darome ir norime įgyvendinti europiniu lygmeniu. Tačiau praėjusią savaitę labai nustebau, kai mano biure Briuselyje apsilankęs lankytojas papasakojo, kad Bulgarijoje naktimis žmonių namuose lankosi slaptosios tarnybos. Tai man visiškai svetima, niekaip negaliu to suprasti ir man sunku čia stovėti ir apie tai pasakoti.

Taigi man atrodo, kad, kaip jau sakė H. Swoboda, dabartiniai teisės aktai dėl telefoninių pokalbių slapto klausymosi – vadinkime daiktus tikraisiais vardais – yra teisingi. Ten, kur anksčiau buvo nepriklausomos įstaigos priežiūra, dabar yra parlamentinė priežiūra. Ar dėl to sumažėjo pagarba teisėms? Padaugėjo atvejų, ir atrodo, kad atvejų skaičiaus padidėjimas – pabrėžiu, „atrodo“ – rodo, jog teisėjai lengviau ar greičiau suteikia galimybę taikyti šią priemonę.

Priežastis, dėl kurios noriu kalbėti, iš dalies susijusi su klausimu dėl Piliečių iniciatyvos. Pasirodo, žmonės jaučia, kad jiems daromas spaudimas atsisakyti savo parašų. Per ateinančius metus turime įgyvendinti Europos piliečių iniciatyvą. Norėčiau paprašyti Komisijos labai atidžiai stebėti šią sritį.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, specialių sekimo formų naudojimas labai jautrus klausimas bet kurioje valstybėje.

Dažnai susiduriame su įtarimais, kad vyriausybė tokias priemones pasitelkia ne tik kovai su organizuotu nusikalstamumu, bet ir politinei opozicijai stebėti ir spausti. Vis dėlto padėtis Bulgarijoje ypač keista. Įtartinomis aplinkybėmis iš pasiklausomų telefoninių pokalbių gauta informacija patenka ne į atitinkamas institucijas, bet atsiranda įvairioje žiniasklaidoje. Bulgarijos premjeras netgi pareiškė, kad aukščiausių valstybės vadovų veikla nuolat sekama pasitelkiant slaptosios tarnybos sumontuotą klausymosi įrangą. Matyt, tai daroma kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Na, nedažnai būna, kad vyriausybės vadovas pripažintų, jog jis taip pasitiki savo artimiausiais kolegomis, kad turi pas juos įmontuoti klausymosi įrangą, kad šie nepasiduotų korupcijos ar bendradarbiavimo su organizuotais nusikaltėliais vilionėms.

Bet kuriuo atveju Bulgarijoje šioje srityje susiklostė savotiška padėtis, ir manau, kad būtų gerai padėti mūsų draugams bulgarams išsiaiškinti su atitinkamų teisės aktų taikymu susijusius klausimus.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, Bulgarijoje turime patarlę, tinkamą tam, ką matome šiose diskusijose, – vagie, kepurė dega! Kai valdžioje buvo trijų partijų koalicija, į tarnybas buvo įsiskverbę mafijos atstovų ir dabar matome nuodingus tokio reiškinio rezultatus.

Kai valdžioje buvo ta koalicija, per opozicijos protestus mane patį sumušė policija. Vėliau tie vilkai avies kailyje, dabar prisistatantys kovotojais prieš policinę valstybę, pakeitė įstatymą ir dėl to mano užpuolikų byla teisme nagrinėjama jau trejus metus. Per jūsų, socialistai ir rojalistai, valdymą policija puolė taikius demonstrantus, tačiau dabar keliate audrą dėl piliečių laisvių pažeidimų.

Kai jūs turėjote valdžią, buvo mirtinai sumuštas žurnalistas Ognyan Stefanov, o dabar skundžiatės dėl cenzūros. Kai buvote valdžioje, žmonių grobimai buvo kasdienis reiškinys. Mafija buvo visagalė, o piliečiai neturėjo jokių teisių. Teismai buvo perkami ir parduodami. Kai buvote valdžioje, machinacijos ir valstybės turto išpardavimas tapo įprasta norma.

Dabar vėl grįžote prie savo senų triukų, bandydami sutrukdyti Bulgarijai prisijungti prie Šengeno ir tikėdamiesi, kad dėl savo nusikalstamų nuodėmių galėsite apkaltinti kitus. Tačiau tai nepavyks, nes rinkėjai neakli. Jie nušlavė jus iš valdžios, išmetė į politinį šiukšlyną ir jokia jūsų išsigalvota neteisybė nepakeis šio fakto.

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (BG) Pone pirmininke, visos diskusijos Europos Parlamente atspindi Europos piliečių interesus.

O šiandieninės diskusijos gali būti geras pavyzdys, kaip Europos arena gali tapti savanaudiškų nacionalinių politinių interesų priemone. Kiekvieną kartą, kai Europos darbotvarkė pakeičiama nacionaline darbotvarke, to negalime vadinti pozicija dėl nacionalinės atsakomybės, nes tai neatitinka vertybių, už kurias Bulgarijos piliečiai balsavo rinkdami savo atstovus į Europos Parlamentą. Ar jie atpažintų save šiose diskusijose? Abejoju.

Mano kolegos Parlamento nariai, be abejonės, teisūs, sakydami, kad Bulgarijos visuomenė privalo žinoti, kas vyksta jų pačių valstybėje ir ar laikomasi jų konstitucinių teisių. Tačiau yra riba, už kurios ignoruojamos demokratinės institucijos, norint apsaugoti aiškius tikslus turinčias įtartinas grupuotes, t. y. diskredituoti Europos keliu žengiančią Bulgariją ir diskredituoti daugelį metų buvusias įprastas šešėlines veiklas sustabdyti bandančią GERB partijos vyriausybę. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos mano kolegų Parlamento narių pasakytus dalykus.

Pirmiausia, dėl teiginio, kad padvigubėjo slapto klausymosi atvejų. Oficialūs skaičiai visiškai kitokie. Jie viešai skelbiami visiems, kam rūpi tiesa. Vis dėlto norėčiau paklausti. Nuo kada ši informacija tapo skaidri? Yra tik vienas atsakymas: tai padarė GERB vyriausybė, kuri mano, kad skaidrumas ir laisva piliečių prieiga prie valstybės informacijos yra pagrindinis principas.

Antra, teiginys, kad, uždarius slapto klausymosi įrangą kontroliuoti įsteigtą biurą, nutrūko teisėta tokių prietaisų kontrolė, visiškai nepagrįstas. Norėčiau jums priminti, kad šis biuras niekuomet tinkamai neveikė, ypač todėl, kad mintis dėl biuro atidarymo kilo vykdomosios valdžios institucijose. Jums nereikia priminti, kad Bulgarija yra parlamentinė respublika ir, laikantis demokratinių institucijų ir Konstitucijos pagrindų, buvo įsteigtas specialus parlamentinis slapto klausymosi prietaisų leidimo, taikymo ir naudojimo procedūrų kontrolės ir stebėsenos pakomitetis.

Norėčiau taip pat priminti, kad šiame pakomitetyje laikantis pariteto principo atstovaujamos visos politinės partijos. Be to, valdančioji partija neturi teisės pirmininkauti komitetui. Visa tai rodo, kad Bulgarijos teisės aktų leidėjas įdiegė visapusiškas garantijas tokiai teisėtai veiklai vykdyti ir jos palaikomos patikimomis kontrolės priemonėmis. Sudėtinga pakeisti status quo; dar sudėtingiau sukurti ką nors teigiama. O sudėtingiausia, kai kai kurie mūsų šalies atstovai ateina į demokratiškiausią Europos instituciją siekdami įsivelti į vidaus problemas, kurių tikslai visai kitokie nei tie, kurių čia siekiame kiekvieną dieną.

  Claude Moraes (S&D). – Pone pirmininke, visuomet nepatogu, kai kuri nors valstybė narė ima nagrinėti savo vidaus padėtį. Panašiai, kaip ir D. Wallis, noriu pasakyti, kad mano paties vyriausybė Jungtinėje Karalystėje buvo tiriama dėl sulaikymo veiklos – įtarimų dėl žmonių suėmimo ir kankinimų. Be abejo, tai buvo labai nepatogu man ir mano vyriausybei Jungtinėje Karalystėje, tačiau aktyviai dalyvavau šiame tyrime, nes tai buvo būtina padaryti Europos mastu.

Kodėl? Ir kodėl šiandien čia diskutuojame dėl Bulgarijos vyriausybės vidaus susitarimų dėl slapto pokalbių klausymosi? Ne dėl Bulgarijos, bet todėl, kad esame vertybių bendruomenė. Mūsų vertybių bendruomenės požiūriu, problemą aiškiai nurodė Komisijos narys, cituoju: „slaptas pasiklausymas turi būti naudojamas išimtinais atvejais“. Esu teisininkas – ne toks geras teisininkas kaip D. Wallis – ir žinau, kad slaptą klausymąsi galima pasitelkti tik išimtiniais atvejais. Tai vienas dalykų, kurie, jei naudojami be reikalo, netinkamai ar neproporcingai, tampa valstybės ginklu, o ne pagalbine Bulgarijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims labai svarbia kovos su organizuotu nusikalstamumu priemone.

Nesvarbu, kuri politinė partija kelia šias diskusijas, – perėjimas nuo kovos su organizuotu nusikalstamumu diskusijų prie valstybės priemonės neproporcingo taikymo yra labai rimtas dalykas visai Europos Sąjungai ir šiandien aktualus ne tik Bulgarijai. Rytoj šis klausimas gali kilti kitoje valstybėje narėje.

Atidžiai išnagrinėjau visus šaltinius bei skaičius ir norėčiau paklausti kolegų iš visų šio Parlamento partijų: ar kas nors sako, kad buvo arba nebuvo netinkamai ar neproporcingai taikytas slaptas pasiklausymas? Gal norite ginčytis dėl skaičių, kuriuos pateikė H. Swoboda, bet ar kas ginčijasi dėl to, kad slaptas klausymasis buvo neproporcingas? Prieš šiandien čia kalbėdamas, peržiūrėjau daug šaltinių, nes apie tokius dalykus turime kalbėti atsargiai. Nėra taip, kad kuri nors diskusijų pusė teigtų, jog neproporcingo slapto klausymosi nebuvo.

Dėl šios priežasties Komisija privalo tai ištirti.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Gianni Vattimo (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip Italijos pilietis, tikrai nesu prieš teisėtai naudojamą slaptą pokalbių įrašinėjimą. Italijoje tai labai galingas kovos su mafija ginklas ir šiuo metu jis naudojamas inkriminuojant ministrui pirmininkui S. Berlusconi įtariamus su kyšininkavimu ir nepilnamečių prostitucija susijusius nusikaltimus.

Bulgarijos vyriausybės atvejis visiškai kitoks, nes atrodo, kad slapto pokalbių įrašinėjimo ji ėmėsi siekdama apkaltinti opoziciją ir bandydama susieti ją su paprasčiausiais nusikaltėliais; dėl to įvairiose visuomeninėse organizacijose plačiai pasklido baimė – taip vyriausybė įgijo galimybę nesilaikyti žmogaus teisių ir įdiegti policinės valstybės principus. Dėl tokių sąlygų socialinis smurtas gali tik toliau plisti.

Todėl manau, kad Parlamentas ir Europos Komisija turi atkreipti ypatingą dėmesį į padėtį Bulgarijoje ir stengtis sumažinti žalą, galinčią kilti dėl šios šalies vyriausybės elgesio.

  Ernst Strasser (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone A. Piebalgai, labai atidžiai klausiausi šių diskusijų ir diskusijų dėl Albanijos. Koks skirtumas! Anose diskusijose buvo siekiama išlaikyti mandagų draugišką toną tarp skirtingų partijų. Dabar teikiami visiškai neįrodyti kaltinimai. Ten buvo stengiamasi suartinti dvi pagrindines partijas. Čia viena iš partijų stengiasi tarp partijų įkalti pleištą. Ten buvo norima, kad dvi partijos suartėtų ir kartu dirbtų žmonių gerovei. Čia, deja, paprasčiausiai viena Parlamento pusė skelbia išankstinę nuomonę apie padėtį.

Kodėl taip darote? Kodėl negirdėjau, kad pateiktumėte nors vieną faktą? Girdėjau tik tokias frazes: „atrodo, kad...“; „mus informavo tam tikri šaltiniai...“ arba „girdėjome, kad...“. Jei jums ši padėtis atrodo būtent taip, kodėl neinate į atitinkamus Parlamento komitetus? Kodėl nesikreipiate į Saugumo ir gynybos pakomitetį? Kodėl nepateikiate klausimų Komisijai? Vietoj to siekiate viešų diskusijų, nes jų jums reikia dėl politinių priežasčių. Mes tam prieštaraujame. Nesuprantame, kodėl šios diskusijos vyksta Bulgarijos vyriausybės ir Bulgarijos žmonių sąskaita. Jei yra dalykų, dėl kurių reikia diskutuoti, raginu jus tai daryti atitinkamuose komitetuose.

Mums nebereikia kartoti, kad turi būti teisės viršenybė, veikianti teisingumo sistema ir atitinkama parlamentinė kontrolė, ypač tokiu delikačiu klausimu kaip ši priemonė, kad už visus šiuos dalykus atsakingas parlamentas, kuris sukūrė šią iš visų parlamento partijų atstovų susidedančią vyriausybę. Esu dėkingas C. Malmström, kad ji praėjusią savaitę Sofijoje pasakė, jog tai – vidaus klausimas, ir Komisijos nariui už aiškų pareiškimą, kad Bulgarijos vyriausybė ėmėsi visų būtinų žingsnių.

  Hannes Swoboda (S&D). – Pone pirmininke, dėl darbo tvarkos. Čia buvo žmogus, kuris mus filmavo, filmavo ir kai pasirašinėjome.

Jis sakosi esąs iš Bulgarijos delegacijos. Nežinau, kaip tai gali būti, nes atrodo, kad čia yra visi Parlamento nariai iš Bulgarijos. Labai keista, kad kažkas atėjo į Parlamentą ir filmavo mus kalbančius bei pasirašinėjančius.

Galbūt tarnybos galėtų pasidomėti, kas čia vyksta, nes nepriimtina, kai pašaliniai asmenys ateina čia ir filmuoja tai, ką darome.

  Pirmininkas. - Taip, pone H. Swoboda, pasidomėsiu šiuo klausimu ir, jei reikės, imsimės veiksmų.

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Pone pirmininke šios dienos diskusijos yra ne tik apie Bulgarijoje plačiai paplitusį slaptą pasiklausymą. Čia diskutuojame apie nerimą keliančias piliečių teisių suvaržymo Europoje tendencijas.

Už vidaus politikos problemas atsakingos atitinkamus įgaliojimus turinčios Bulgarijos institucijos, jos pačios turi imtis veiksmų, kad išspręstų problemas. Europos lygmeniu nėra jokių suderinimo su Europos teisės aktais trūkumų, Komisijos nary, jūs teisus, problemos kyla dėl įgyvendinimo. Dėl šios priežasties klausėme jūsų, ką padarysite, kad užtikrintumėte, jog nebūtų pažeista Europos teisė. Taigi mano atsakymas, pone E. Strasseri, mes kreipėmės dėl šio klausimo į Komisiją.

Dėl Bulgarijos skandalo kilo pavojus Chartijai, Stokholmo programai, Direktyvai 95/46/EB ir daugeliui su duomenų apsauga susijusių dokumentų, nes Bulgarijoje be jokio pagrindimo ir be galimybės teisėtai apsiginti viešinami įrašyti gydytojų pokalbiai.

Smarkiai padaugėjus slapto klausymosi prietaisų, proporcingai sumažėjo jų teisminis veiksmingumas. Lieka abejonių, ar tais prietaisais surinkta informacija nebus naudojama politiniais tikslais, o tai ypač pavojinga, nes po metų bus rinkimai. Komisijos nary, raginame Komisiją imtis iniciatyvos steigti nepriklausomas įstaigas slapto klausymosi prietaisų naudojimui valstybėse narėse kontroliuoti.

Šie prietaisai labai svarbūs kovojant su korupcija bei nusikalstamumu ir būtent todėl kreipiamės į jus, kad užtikrintumėte, jog tokie prietaisai būtų naudojami teisėtai pagal bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą.

  Stanimir Ilchev (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, Bulgarijoje paplitęs specialiųjų slapto klausymosi prietaisų naudojimas yra faktas, dėl kurio visuomenė tokia susijaudinusi ir susirūpinusi.

Esmines išvadas padarė Bulgarijos parlamento kontrolės institucija. Prašau Komisijos susipažinti su šiomis išvadomis. Yra ir kitų svarbių klausimų. Ar Komisija pateiks paaiškinimą tiems, kurie nesupranta, kokia plonytė linija skiria saugumą ir laisvę? Ar Komisija įtikins asmenis, valstybės priemones naudojančius partijos politiniams ar net asmeniniams interesams? Be to, kiek Komisija bus kategoriška reikalaudama, kad nacionalinis parlamentas – nebūtinai Bulgarijos parlamentas – panaikintų teisės aktų spragas ir atkurtų visas uždarytas nepriklausomas institucijas?

Tapo aišku, kad slapta surinkta informacija dalijamasi ne tik tarp specialiųjų tarnybų darbuotojų, bet ir su politikos veikėjais saugumo tarnybų hierarchijoje; šis sluoksnis filtruoja informaciją, nors tai pagal įstatymą ne jų darbas; slapto klausymosi prietaisai dažnai naudojami remiantis suklastotomis techninėmis priežastimis ir greičiausiai turint negerų tikslų.

Deja, Bulgarijos specialiosios tarnybos, kovodamos su nusikalstamumu, išsiugdė svarbiausią refleksą stebėti beveik viską, kas kvėpuoja ir juda. Nestebina, kad gerbiami magistratai – pabrėžiu, ne politikai – teigia, jog arba sistema ydinga, arba tyčia vykdoma grįžimo atgal politika. Trūkumus reikia ištaisyti, būtent už tai dabar ir kovojame. Tačiau dėl tyčinių atgal vedančių žingsnių, mano manymu, turėtume visi prieštarauti šiam procesui ir skelbti, kad Europos politinės filosofijos pagrindas yra žmogaus teisės, laisvės ir žmogaus gyvybės neliečiamumas.

Stokholmo programa nebuvo atiduota į muziejų. Joje reikalaujama, kad Europą paverstume laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Negalime leisti asmenims, partijoms ar vyriausybėms nė vienos valstybės narės grąžinti į tamsius represijų, neteisingumo ir nežinomybės amžius.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos žodžiai patvirtina, kad Bulgarijos teisės aktai dėl slapto klausymosi prietaisų atitinka Europos teisę. Negalime elgtis kitaip, nes visos valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti savo piliečių pagrindines teises ir laikytis teisės procedūrų – būtent taip elgiasi Bulgarija.

Taigi kas išprovokavo šiandienines diskusijas Parlamente? Atsakymas labai paprastas. Bulgarijoje vyksta rinkimų kampanija ir Bulgarijos opozicija, akivaizdžiai negalvodama, ar tai diskredituoja Bulgarijos vardą, ar ne, perkėlė kovą į Europos Parlamentą ir siekia vienintelio tikslo – gauti politinių dividendų, kurie, patikinu jus, atrodo labai abejotini.

Turi būti sudėtinga Europos institucijoms patikėti buvusios trijų partijų koalicijos atstovų, per kurių valdymą Bulgarijoje buvo daug korupcijos, nenoro kovoti su nusikalstamumu ir pasitikėjimo Europos Sąjunga nebuvimo pavyzdžių, gerais ketinimais. Šias diskusijas pradėję kolegos Parlamento nariai akivaizdžiai nebeturėjo kantrybės laukti Komisijos atsakymų ir norėjo, kad diskusijos būtų surengtos prieš tarpinę ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą.

Norėčiau truputį pajuokauti. Akivaizdu, kad mano kolegos Parlamento nariai yra įkvėpti aukštų patriotinių idėjų padaryti kiek galima daugiau žalos Bulgarijos vyriausybei. Apgailėtina, kad šioje tuščioje, pustuštėje, iš esmės tuščioje salėje mes, bulgarai, kimbame vieni kitiems į gerkles. Užuot kartu dirbę savo piliečių labui, užsiiminėjame paskalomis, manipuliacijomis ir politinio purvo drabstymosi karu.

Dabartinė Bulgarijos vyriausybė puolama iš senosios status quo pozicijos, ją puola nuo komunistinio režimo jėgos struktūrose likę asmenys, taip pat neteisėtai praturtėjusieji per pereinamąjį laikotarpį. Šio susivienijusio fronto tikslas ne tik destabilizuoti Bulgariją ir sutrukdyti partijos GERB pastangoms sukurti sąžiningesnę visuomenę, bet ir diskredituoti mūsų šalį Europos partnerių akyse. Kartoju: tai, kas šįvakar čia vyksta, yra niekinga ir apgailėtina.

Akivaizdu, kad tai kvepia šių sluoksnių politiniu ir ekonominiu pavydu dėl vyriausybės sėkmės jai bekompromisiškai kovojant su nusikalstamumu bei korupcija ir sąžiningai, atvirai vykdant savo politiką. Kaip ką tik girdėjome, pastarosiomis dienomis kolegos Bulgarijos opozicijos Parlamento nariai padėtį Bulgarijoje piešia tamsiausiomis įmanomomis spalvomis. Jie kalba apie baimę, policinę valstybę, represijas, badą, skurdą, žengimą atgal ir pan. Bulgarijos reputacija juodinama dėl trumpalaikės politinės naudos. Tiesa yra visiškai priešinga.

Nėra samdomų žudikų ar žmonių grobimų, organizuotam nusikalstamumui suduotas stiprus smūgis ir kanalai, kuriais ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai pelnėsi senosios status quo sluoksniai, suardyti. Šalis stabili makroekonomikos požiūriu ir joje siūlomos bene geriausios investavimo sąlygos Europoje. Vyriausybė stabili, Bulgarijos parlamente yra stabili dauguma, jis valdo atvirai ir yra gerbiamas vertingas Europos partneris.

Baigdamas norėčiau dar kartą atsiprašyti čia esančių savo kolegų Europos Parlamento narių iš kitų valstybių narių už jų laiko švaistymą šiose, deja, tik Bulgarijos ikirinkiminėse diskusijose.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, neteisėtas telefoninių pokalbių įrašinėjimas ir slaptas pokalbių klausymasis yra labai rimtas dalykas Bulgarijoje. Dar rimčiau yra tai, kad tai ne vienintelis tokios rūšies atvejis Europos Sąjungoje.

Komisijos nary, šios diskusijos turėjo vykti ir dėl kitos valstybės narės, t. y. Rumunijos. 2011 m. Rumunijoje susidarė padėtis, kai be jokio teisinio pagrindo slapta klausomasi privačių diskusijų, nors Konstitucija, nacionaline teise ir ES teise visiškai draudžiamas bet koks kišimasis į asmeninį privatumą be tvirto pagrindimo ir aiškaus teisėjo išduoto leidimo. Neteisėtai įrašinėjami žurnalistų, politikų pokalbiai ir vidinės opozicinių partijų diskusijos per partijų susirinkimus ar privatūs posėdžiai teismo salėse. Sistemingai ir nuolat pažeidžiama pagrindinė teisė į privatumo apsaugą. Neteisėtai įrašinėjami telefoniniai pokalbiai tapo mėgstamu prokurorų tyrimo metodu. Slaptosios tarnybos nuolat seka dabartinės vyriausybės politinių oponentų telefoninius pokalbius. Tai labai rimta padėtis. Raginu Europos Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir paremti teisės viršenybę bei demokratiją abiejose valstybėse narėse.

  Vladimir Urutchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite man dar kartą pakartoti Komisijos įvertinimą, kad dabartinė Bulgarijos vyriausybė rodo tikrus užmojus sunaikinti organizuotą nusikalstamumą. Vargu ar kas nors paneigs, kad mūsų šalis pirmą kartą šioje srityje pasiekė tikros pažangos. 2009 m. Bulgarijos rinkėjai balsavo būtent už tai.

Tokių rezultatų buvo pasiekta ryžtingais teisėsaugos agentūrų veiksmais, pasitelkus teisėtus nusikaltimų tyrimo metodus. Todėl natūralu, kad tyrimų skaičius – taigi ir tiriamų asmenų skaičius – padidėjo ir buvo pasiektas didesnis veiksmingumas.

Tačiau nebūkime naivūs. Organizuoti nusikaltėliai per ilgus nebaudžiamumo ir institucijų neveikimo metus turi sukaupę milžiniškus išteklius ir reaguoja beprecedentiškai. Jie įjungė valdančiosios koalicijos naikinimo mašiną, siekdami diskredituoti koaliciją toje srityje, kurioje ji stipriausia.

Kampanija buvo pradėta paskelbus kruopščiai atrinktus ir apdorotus slapto klausymosi įrašus, kuriuos nešiojamomis laikmenomis platino nežinomi asmenys. Žiniasklaida ir politikai griūdami vieni per kitus komentuoja Bulgarijoje vykstančius baisumus, grėsmę piliečiams, tai, kaip šiurkščiai pažeidžiamos pagrindinės konvencijos ir deklaracijos.

Pradėjusieji šią isteriją, gavusieji šią diskredituojančią informaciją ir neteisėtai ją paskleidusieji dabar trina iš džiaugsmo rankas. Jie greičiausiai net neįsivaizdavo, kaip lengvai bus prarytas šis jaukas, nors, pvz., netgi visureigis, kuriuo buvo vežamos nešiojamosios laikmenos, buvo vogtas.

Kai kurie čia esantys politikai sugebėjo perkelti isteriją į Europos Parlamentą, pateikdami ją kaip slapto klausymosi skandalą Bulgarijoje. Nėra tokio skandalo Bulgarijoje. Yra paprasčiausias gerai organizuotas puolimas siekiant diskredituoti šalies valdančiąją koaliciją ir jos svarbiausius veikėjus. Diskredituoti politikai iš opozicijos partijos irgi įšoko į šį traukinį, tikėdamiesi susižerti dividendus per ateinančią rinkimų kampaniją.

Ar galiu paklausti kolegų Parlamento narių, ar jie žino, pagal kieno dūdelę šoka imdamiesi šių savo veiksmų?

  Ivailo Kalfin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, norėčiau kreiptis į Komisijos narį A. Piebalgą, nes šiandien iš Bulgarijos valdančiosios partijos gauname didelę dozę propagandos. Valdančiosios koalicijos partnerės nacionalistinės partijos Ataka vadovaujama parlamentinė komisija Bulgarijos parlamentui pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vyriausybė filtruoja klausantis telefoninių pokalbių gautą informaciją prieš perduodama ją teismui.

Pranešime teigiama, kad vyriausybė nesaugo konfidencialios asmeninės informacijos, ji skelbiama žiniasklaidoje. Pranešime taip pat teigiama, kad – kartoju, pranešimą parengė Bulgarijos parlamentas – pažeidžiamos Bulgarijoje gyvenančių žmonių, kurie yra ir Europos piliečiai, pagrindinės teisės. Tai daugelio Europos direktyvų pažeidimas. Tai Pagrindinių teisių chartijos pažeidimas.

Taip pat manau, kad Komisijai nelieka nieko kita, kaip palyginti Bulgarijos teisę ir jos įgyvendinimą su visų Europos piliečių atžvilgiu taikomais reikalavimais. Tai nėra propagandos ar partijos politinės kampanijos klausimas. Tai aiškiais faktais pagrįstas klausimas, ir manome, kad Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, susipažins su faktais ir pateiks savo nuomonę.

  Nadezhda Neynsky (PPE). – (BG) Pone pirmininke, būdama viena paskutinių pranešėjų, norėčiau trumpai apibendrinti. Šios dienos diskusijos yra ne apie slapto klausymosi prietaisus Bulgarijoje ir ne apie buvimą prieš ar už tam tikrą ministrą. Tai diskusijos apie Europos principus ir vertybes, todėl visiškai natūralu, kad jos vyksta šiame Parlamente. Taip yra todėl, kad tai – laisvės, žmogaus teisių, demokratiškų įstatymų klausimas, todėl tai negali būti vien nacionalinio lygmens diskusijos.

Diskusijos dėl žmogaus teisių atitinka susivienijusios Europos filosofiją, t. y. tikslą, kuris įkvėpė naujų demokratinių valstybių susiformavimą po Berlyno sienos griuvimo. Jeigu jos nebetikės, kad Europa grindžiama šiais principais, daugelis jų piliečių nuspręs, kad ilgas ir sunkus kelias į Europą buvo bergždžias užsiėmimas.

Šios dienos diskusijos yra apie teisybę. Teisybė negali būti dešinioji ar kairioji. Nėra pusinės teisybės. Tiesa visuomet viena, ir raginame atsakingas Bulgarijos institucijas ją paskelbti kuo greičiau. Nes kuo ilgiau jos – tyčia ar netyčia – dels pateikti atsakymą, tuo geriau jos patręš pasibaisėtiną gandų dirvą ir taip tik padės tiems, kurie skelbiasi kovojantys su ja.

Šios dienos diskusijos taip pat – apie atsakomybę: ne buvusių ar būsimų vyriausybių, bet dabartinės vyriausybės. Demokratinės vyriausybės nuo kitų tuo ir skiriasi, kad jos visada atsakingos savo rinkėjams, nesvarbu, ar rinkėjai joms pritaria ar ne. Opozicijos prilyginimas organizuotiems nusikaltėliams yra kitokios nieko bendra su demokratija neturinčios valdymo formos priemonė.

  Iliana Ivanova (PPE). – (BG) Pone pirmininke, po visų girdėtų žodžių galiu pasakyti tik tiek, kad mes, deja, vėl stebime apgailėtiną Bulgarijos opozicijos surežisuotą spektaklį, kuriuo siekiama vidaus politines diskusijas perkelti į Europos Parlamentą.

Šias diskusijas pradėję socialistai ir liberalai, kurie aštuonerius metus valdė mūsų šalį, akivaizdžiai nori pasinaudoti kiekviena galimybe viešai sunaikinti Bulgarijos įvaizdį mūsų Europos partnerių akyse. Šios dienos diskusija neišspręsime, kas kaltas, o kas – ne, bet prisiminsime mūsų diskusijų kandumą, vienų kitiems metamus kaltinimus.

Kreipiuosi į jus, kolegos Europos Parlamento nariai iš opozicijos: jei negalite veikti užtikrindami konstruktyvią atsvarą dabartinei Bulgarijos vyriausybei, jei negalite sutelkti dėmesio į konstruktyvius, kvalifikuotus, konsensuso pagrindu parengtus pasiūlymus, kaip pagerinti Bulgarijos piliečių gyvenimą, bent jau nestokite skersai kelio tiems, kurie gali tai padaryti.

  Kristian Vigenin (S&D). – Pone pirmininke, neketinau kalbėti pagal procedūrą „prašau žodžio“, tačiau man nebuvo suteikta teisė pakelti mėlynąją kortelę.

Noriu atsakyti E. Strasseriui.

(BG) Pirmiausia, pone E. Strasseri, norėčiau pasakyti, jog negaliu sutikti, kad nėra informacijos apie tai, kaip naudojami slapto klausymosi prietaisai.

Aukščiausiojo kasacinio teismo pateikta informacija, 2010 m. buvo išduoti 15 946 slapto klausymosi orderiai ir tik 1 918, t. y. 12 proc. tokių orderių, pasinaudota teisme. Kaip matote, kiti slapta klausyti pokalbiai aiškiai panaudoti kitais tikslais. 16 000 slapto klausymosi prietaisų reiškia, kad iki 2010 m. tiesiogiai ar netiesiogiai buvo slapta klausomasi 5–10 proc. Bulgarijos piliečių.

Norėčiau jūsų, pone E. Strasseri paklausti, ar taip daroma Austrijoje? Ar sutiktumėte, kad jūsų vidaus reikalų ministras ir prokuratūra taip elgtųsi Austrijoje? Be to, ar nemanote, kad šios diskusijos yra diskusijos dėl to, kokios būklės Europos Sąjungos valstybėje yra laisvės ir demokratijos principas? Mano nuomone, dėl šių klausimų turime diskutuoti čia, nes akivaizdu, kad neturime ryžto tą daryti Bulgarijoje.

  Antonyia Parvanova (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, norėčiau Europos Komisijos paklausti, ar ji žino, kad Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre prieš Bulgariją priėmė 27 sprendimus dėl policijos galių naudojimo.

Šiandien diskutuojame dėl slapto klausymosi prietaisų, tačiau Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra prižiūri Piliečių iniciatyvą ir žmonės verčiami atsisakyti savo parašų. Taikiose demonstracijose dėl ekonomikos problemų dalyvaujantys asmenys vėliau kviečiami į policiją ir apklausiami. Vykdomi parodomieji suėmimai demonstruojant tyčinį griežtumą.

Valdančiosios politinės partijos pareiškime teigiama, kad opozicija – ir kairieji, ir dešinieji – dalyvauja organizuotuose nusikaltimuose, o partijos GERB priešai yra valstybės priešai, politinė ir nusikalstama opozicija šiandien suplakama į vieną krūvą. Tai B. Mussolini mėgtas stilius, ir tai man kelia didelį nerimą.

Panašiai vakar oficialiame mano politinės partijos ir GERB vadovybės susitikime buvo daromas spaudimas atsiimti mūsų žodinį klausimą – tokį veiksmą laikau nedemokratišku ir netoleruotinu.

Kokių priemonių Komisija ketina imtis siekdama atkurti žmogaus teises mano šalyje? Šiandieninės diskusijos yra ne bulgarų priešiškumo bulgarams klausimas, o bulgarų domėjimosi savo valstybe ir jos piliečiais dalykas.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau kreiptis tiesiogiai į jus. Apgailestauju, kad netaikote mėlynųjų kortelių procedūros, nors visi mes stengiamės pagyvinti parlamentines diskusijas. Tai apčiuopiamai pagerintų šių diskusijų kokybę.

Jei manęs neklausote, pone pirmininke, tai galiu nebekalbėti. Tai paprasčiausiai beprasmiška. Tokį parlamentą gerokai anksčiau taikliai apibūdino vienas šio Parlamento narys pavadindamas jį karokės parlamentu – čia visiškai neatsižvelgiama į bandymus diskutuoti ir pagerinti diskusijų kokybę.

  Evgeni Kirilov (S&D). – Pone pirmininke, tik norėjau pritarti tvirtinantiems, jog apsimetate, kad šį vakarą nematote mėlynųjų kortelių. Nors visi stengiasi pabrėžti, kad čia nepakanka kolegų, norėčiau pasakyti, kad iš tiesų čia užtektinai gerbiamų kolegų, klausančių šių diskusijų.

Tiesiog noriu pareikšti savo nusivylimą E. Strasserio žodžiais. Iš tiesų tai nebuvo gero demokratiško pareiškimo, pateikto asmens iš valstybės, kurią gerbiame kaip demokratinę, pavyzdys.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Iš tikrųjų klausimas yra gana sudėtingas. Pagal pateiktą informaciją matoma, kad problema egzistuoja. Ir aš tikrai noriu sutikti su prieš tai kalbėjusia kolege, kad čia nėra vien tik tai Bulgarijos klausimas. Tai yra tam tikrų vertybių, Europos Sąjungos vertybių, išpažįstamų vertybių dalykas ir mes visi turime gerbti bet kuriuos čia diskutuojančius ir esančius šitoje salėje.

Europos Sąjungoje egzistuoja tam tikra chartija, kuri vadinasi Pagrindinių teisių. Jos privalo laikytis tiek Bulgarija, tiek Lietuva, kuriai aš šiandien ir atstovauju, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės. Ten labai aiškiai yra apibrėžta, ką mes galime, ko mes negalime, ką gali vyriausybė, ne vyriausybė. Bet pagrindinė idėja – tai gerbti žmogaus teises. Ir todėl aš manau, kad Komisijos atstovas, gerbiamas Komisijos narys, iš tikrųjų turėtų labai atidžiai pasižiūrėti šitą atvejį, nes tas susipriešinimas, kuris šiandien jaučiasi šitoje salėje, yra vis dėlto perdėtas.

  Filiz Hakaeva Hyusmenova (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aišku, kad kyla ginčų, kai diskutuojama pagrindinių ir neatimamų Europos vertybių, pvz., saugumo ir žmogaus teisių, klausimu, ypač kai išplečiama šias dvi vertybes skirianti riba. Nors tai gali atrodyti kaip paradoksas, bet šį vakarą pareikštos įvairios pozicijos turi vieną bendrą bruožą – tai susirūpinimas.

Europos Komisija paprašė Bulgarijos valdžios institucijų pateikti informaciją, kad galėtų patikrinti, ar slapto klausymosi prietaisai naudojami teisėtai. Mes, Europos Parlamento nariai liberalai ir socialistai, norėjome diskusijų, nes esame susirūpinę dėl teisėtumo. Pareiškėme savo nuomonę dar kartą patikindami mus čia atsiuntusius žmones, kad esame budrūs dėl bet kokio jų teisių pažeidimo. Mano kolegos Parlamento nariai iš Europos liaudies partijos savo pareiškimais parodė susirūpinimą dėl prastos veiklos ir pasitikėjimo, kurį reikia padidinti.

Tikiuosi, kad šiuo požiūriu būdami vieningi galėsime paskatinti skubius procesus, kuriais bus atkurtas normalus demokratijos veikimas.

  Niccolò Rinaldi (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, esu liberalas demokratas Europoje ir Italijoje. Vis dėlto kartais mano šalyje mano kolegos partiečiai ir aš esame vadinami komunistais vien dėl to, kad priešinamės dabartinei vyriausybei.

Atrodo, kad taip pat dabar elgiamasi su mūsų kolegomis Bulgarijoje, kur liberalai demokratai ir socialistai vadinami tiesiog nusikaltėliais, nes jie savo šalyje atstovauja opozicinėms jėgoms. Nepritariame tokiems veiksmams, nes jei tai – pokštas, jis turėtų trukti trumpai. Tokios rūšies elgesys iš tiesų gali vėliau tapti labai pavojingas.

Beje, po visų Egiptą ir Tunisą sudrebinusių įvykių vakar Italijos užsienio reikalų ministras lankėsi Sirijoje, Damaske, ir pavadino ją „demokratine šalimi, kuri visiškai patenkina savo piliečių poreikius žengti į modernizavimą“.

Jei mūsų atstovai daro tokius pareiškimus kaip šis, mūsų, Europos Parlamento narių, pareiga yra juos pasmerkti, ir Komisija turėtų atidžiai tai prižiūrėti.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, tai buvo karštos diskusijos, tačiau norėčiau pabrėžti tris, mano manymu, esminius dalykus.

Įstojimo į ES procesas yra nelengvas – mano valstybė irgi per tai perėjo, – tačiau kai valstybė priimama į ES, mes tikime, kad ta valstybė narė sugeba užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir įgyvendinti ES teisę.

Šiam konkrečiam sektoriui galioja specialūs teisės aktai. Tai direktyva dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje.

Taigi Komisija turi labai ilgą ir, sakyčiau, labai patikimą šių ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse įrašų istoriją. Pranešiau jums, nuo ko dabar pradėsime, ir manau, kad turėtumėte visapusiškai pasitikėti Komisija, kuri imsis veiksmų, jei yra ES teisės pažeidimų. Jei pažeidimų nėra, Komisija veiksmų nesiims.

Taigi Komisija stebi padėtį ir, jei reikės, Komisija imsis veiksmų, tačiau manau, kad neturėtume kurti struktūrų, kurios nenustatytos pagal Bendrijos teisę, ir Komisija neabejotinai laikysis Bendrijos teisės.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.