Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0261(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0148/2010

Debatai :

PV 15/02/2011 - 17
CRE 15/02/2011 - 17

Balsavimas :

PV 16/02/2011 - 6.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0056

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2011 m. vasario 16 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Marisa Matias (A7-0148/2010)

 
  
MPphoto
 

  Giovanni La Via (PPE).(IT) Ponia pirmininke, palaikau dėl direktyvos pasiūlymo pateiktą kompromisą, nes, nepaisant kai kurių nesutarimų priežasčių, manau, kad tai geras tekstas, kuriuo apsaugomi pacientai nuo didelių pavojų, kylančių dėl falsifikuotų vaistų vartojimo. Bėgant metams pamatėme didžiulį šių produktų skaičiaus didėjimą, naujausių skaičiavimų duomenimis, apie pusantro milijono vaistų Europoje parduodami nelegaliai, ypač internetu.

Šie duomenys kelia didžiulę grėsmę ne tik pacientams, bet ir Europos gamintojams. Pavojuje yra visuomenės sveikatos ir vartotojų, kurie turi būti užtikrinti, kad valstybės narės taikytų griežtas saugos ir veiksmingas ribojamąsias priemones, apsauga. Šiandienos balsavimu bus priimtos veiksmingos ir lanksčios taisyklės, ir mes taip pat kovosime su organizuotu nusikalstamumu.

Norint suprasti saugos reikalavimus, turinčius įtakos sektoriui, reikia tik įsivaizduoti, kad 2008 m. buvo konfiskuota apytikriai 34 mln. nelegalių vaistų. Tikriausiai galėjome būti truputį drąsesni vaistų ir veikliųjų dalių iš trečiųjų šalių atsekamumo atžvilgiu. Vis dėlto žingsnis, kurį šiandien padarėme, vis dar svarbus.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE). (IT) Pone pirmininke, Komisijos pasiūlymas užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui į tiekimo grandinę pabrėžia nerimą, kuris tampa prioritetu visiems europiečiams – vaistų, kuriuos kiekvieną dieną vartojame, kokybė ir saugumas.

Taigi reikia priimti naują Europos strategiją, skirtą kovai su dažnu falsifikuotų vaistų plitimo reiškiniu siekiant dvejopo tikslo – reaguoti į didėjančią grėsmę visuomenės sveikatai ir užtikrinti visų pacientų saugumą.

Naujausiuose pranešimuose šiuo klausimu tikrai užfiksuotas didžiulis muitinės konfiskuotų falsifikuotų vaistų kiekio didėjimas, taip pat didėjanti ir dėl to ypač pavojinga tendencija falsifikuoti ne tik „sveikos gyvensenos“ vaistus, bet ir gyvybiškai svarbius vaistus, įskaitant vaistus vėžiui, širdies ligoms, psichiatriniams sutrikimams ir infekcijoms gydyti.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, falsifikuotų vaistų, konfiskuotų prie Europos Sąjungos sienos, skaičius 2007 m. buvo 384 proc. didesnis negu 2005 m. Taip pat pastebėjome didėjančią tendenciją falsifikuoti netgi gyvybiškai svarbius vaistus, įskaitant vaistus vėžiui ir širdies ligoms, psichiatriniams sutrikimams ir infekcijoms gydyti.

Šie skaičiai atspindi nerimą keliančią padėtį, kai pacientai gali susidurti su nesėkmingu gydymu, keliančiu grėsmę jų sveikatai ir, kai kuriais atvejais, jų gyvybėms. Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą. M. Matias pranešime teisingai atkreipiamas dėmesys vis dėlto į neigiamus aspektus ir dalykus, dėl kurių mums reikia nuraminti savo piliečius.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta išsamių atsakymų dėl falsifikuotų vaistų, veikliųjų medžiagų arba pagalbinių medžiagų pobūdžio ir savybių arba bet kokių įvairių tiekimo grandinėje dalyvaujančių šalių, kurių vaidmenys ir atsakomybės turi būti išaiškinti, apibrėžčių.

Komisijos pasiūlyme pateiktos ribojamosios priemonės yra netinkamos, tačiau visų pirma pasiūlyme atsižvelgiama į vaistų prekybą internetu, vienu iš pagrindinių kanalų, per kurį falsifikuoti vaistai patenka į Europos rinką.

 
  
MPphoto
 

  Iva Zanicchi (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, balsavau už M. Matias pranešimą, kadangi falsifikuotų vaistų patekimas į legalią tiekimo grandinę kelia grėsmę visai Europos farmacijos sistemai, nes jis kenkia piliečių pasitikėjimui vaistų, parduodamų vaistinėse ir kitose legalaus paskirstymo vietose, kokybe.

Svarbu valdyti nuolat augantį falsifikuotų vaistų reiškinį visose Europos šalyse siekiant apsaugoti ir užtikrinti mūsų piliečių sveikatą. Falsifikuotuose vaistuose esančios veikliosios medžiagos iš esmės gali būti netinkamos, jų gali visiškai nebūti arba gali būti panaudotos netinkamais kiekiais.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, oficialūs skaičiai yra tokie: 1 proc. nelegaliai Europos Sąjungoje parduodamų vaistų yra falsifikuoti. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, reiškinys nuolat auga ir jo mastas jau peržengė įspėjamojo etapo ribas.

Kaip A. Antoniozzi jau pabrėžė, gyvybiškai svarbių vaistų falsifikavimas yra ypač pelningas, kai tie vaistai gaminami Indijoje arba Kinijoje ir paskui pateikiami kaip Europos produktai. Šios medžiagos kelia precedento neturintį pavojų ir jos gali kelti grėsmę tų gyvybėms, kurie jas naudoja gydymo reikmėms.

Balsavau už šį pranešimą, kad pasakyčiau „Ne“ nesąžiningai prekybai internetu, lengvatiniu kanalu šiems nuodams realizuoti Europos Sąjungos farmacijos rinkoje. Priėmus šį dokumentą, Parlamentas pagaliau sugebės pasiekti, kad jo nuomonė būtų išgirsta, įgydamas priemonių, reikalingų šiems žmonėms, kurie yra ne ką geresni negu narkotikų prekeiviai, nesąžiningi nusikaltėliai, kurie per ilgai turtėjo sergančių žmonių sąskaita, rasti ir nubausti.

 
  
MPphoto
 

  Paolo Bartolozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, falsifikuotų vaistų problema ta, kuri turi vis didėjantį poveikį tarptautiniu ir ES lygmeniu atsižvelgiant į didesnį atvejų skaičių, taip pat šių produktų kūrimo pažangą. Tai sunkumai, į kuriuos M. Matias pranešime, kuris yra ilgų ir uolių derybų rezultatas, siekiama atkreipti dėmesį.

Pranešime, kuriam išreiškėme savo paramą, nustatyta reglamentavimo sistema, kuria, apimant tikslesnes ir išsamesnes apibrėžtis kaip jos pagrindą, atsižvelgiama į visus vaistų tiekimo grandinės veikėjus, etapus ir aspektus – paskirstymo grandinės saugumą, atsekamumą ir įsipareigojimus – kad būtų pasiektas tinkamas kompromisas.

Tai tik keli klausimai, kuriuos turime pabandyti spręsti, kad pasiektume pagrindinį tikslą sukurti griežtesnius standartus ir užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui, taip užtikrinant teigiamą ir išsamesnę reglamentavimo sistemą, kuria būtų saugoma piliečių sveikata, apsaugant juos nuo rimtų pasekmių rizikos.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Pone pirmininke, remiantis apytikriais skaičiavimais, apie 1 proc. visų per vaistinių tinklą ES legaliai pacientams teikiamų vaistų yra padirbti. Tas procentas nuolat auga. Tai susiję su žmonių sveikata. Padirbti vaistai gali turėti kitokį poveikį negu gydytojo išrašytos tabletės. Jie taip pat gali būti pavojingi sveikatai.

Falsifikavimas yra nusikaltimas ir už tai turi būti skiriamos tam tikros bausmės. Nauji teisės aktai, kuriuos palaikau, apima daugiau saugumo elementų, taip pat bausmių už falsifikavimą. Jie apibrėžia stebėjimo sistemą, gerinančią vaistų nustatymą, kad ateityje vaistų srautas galėtų būti sekamas visą kelią nuo gamintojo iki vartotojo.

Vaistų prekyba internetu taip pat įtraukta į naujų taisyklių sistemą. Tai vienas labiausiai paplitusių būdų padirbtiems produktams patekti į ES rinkas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, aš taip pat mielai palaikiau šį pranešimą, nes, kaip mano kolegos Parlamento nariai jau keletą kartų minėjo, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos apytikriais skaičiavimais, falsifikuoti vaistai ES valstybėse narėse platinami dideliais kiekiais. Jų skaičius nuolat didėja, todėl privalome daryti viską, kad būtų užkirstas kelias falsifikuotiems vaistams patekti į tiekimo grandinę. Nors tai nekelia grėsmės visai farmacijos pramonei, tai vis dar kenkia žmonių pasitikėjimui vaistinėmis, jau nekalbant apie tai, kad falsifikuoti vaistai gali turėti netinkamų veikliųjų medžiagų. Apytikrių skaičiavimų duomenimis, falsifikuotų vaistų dėžučių skaičius iki 2020 m. gali siekti 42 mln., tai sukeltų Europos ekonomikai didžiulį pavojų.

Europos farmacijos sektoriaus bendra metinė apyvarta siekia daugiau negu 170 mlrd. eurų. Turime užkirsti kelią nesąžiningai užsienio gamintojų, kurie realizuoja vaistus rinkoje, kurių gamybos procesas negali būti patikrintas, konkurencijai. Be to, manau, svarbu, kad aptartume tokius klausimus kaip vaistų prekyba internetu. Vaistai, kurie yra tik receptiniai, prieinami virtualiose vaistinėse per pasaulinį saityną. Nekalbant apie tai, kad tai yra lengviausias būdas padirbėjams pristatyti savo produktus tiekimo grandinėje.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0094/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Pier Antonio Panzeri (S&D).(IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą pagal plėtros proceso programą pažangos, nes didelę reikšmę teikiu šio proceso pradžiai ir Kroatijos padarytai pažangai.

Iš esmės tikimės, kad plėtra tęsis už Kroatijos ribų ir galiausiai apims Vakarų Balkanų regioną. Tai vienas iš svarbiausių dalykų Europos kaimynystės ir plėtros politikoje.

Todėl, be abejonės, balsuoju už H. Swobodos pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Marisa Matias (A7-0148/2010)

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE).(FR) Pone pirmininke, šiandien buvome priversti priimti pranešimą dėl pacientų apsaugos nuo falsifikuotų vaistų iš dalies dėl to, kad Europos Komisijos remiamas rinkos liberalizmas sudarė sąlygas falsifikuotų produktų rinkai. Nereguliuojama konkurencija skatina vaistų falsifikavimą įmonių naudai. Vartotojai nukenčia.

Balsavau už šį pranešimą, nors nesu visiškai tikra, kad falsifikuotų produktų apibrėžtis yra teisinga. Be to, nevisiškai aišku, kas turi būti baudžiamas, kai bus rasti falsifikuoti vaistai. Vis dėlto tai yra pirmasis žingsnis, ir po metų turime pažiūrėti, ar mūsų veiksmai buvo efektyvūs.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, šiandien priimta rezoliucija buvo nustatyti svarbūs vartotojų apsaugos principai, kuriais gerinama apsauga nuo falsifikuotų vaistų plitimo. Tai ypač pavojingas reiškinys, ir viena iš svarbiausių priemonių buvo sustabdyti internetinę prekybą abejotinos kilmės vaistais. Be to, priimdami nemažai garantijų, nustatysime griežtas taisykles, pagal kurias reikalaujama leidimų ir patikrinimų.

Tačiau tai nereiškia, kad sveikatos apsaugos formos ir vaistų receptų išrašymo tvarka yra panaikinta. Nereikia pamiršti, kad valstybių narių teisės aktų galia šiuo atžvilgiu lieka nepakitusi ir jos gali išlaikyti arba apriboti internetinės prekybos vaistais jų teritorijoje draudimą.

Tai gera proga valstybėms narėms geriau reguliuoti šį klausimą, tačiau turime nepamiršti, pone pirmininke, kad piliečiai gali užsisakyti vaistų iš kitų valstybių narių ir kad šis reglamentas nebūtų laikomas kita galimybe suteikti naudos farmacijos pramonei. Todėl ir toliau turime siekti pažangos liberalizavimo procese, kurį ES dabar vykdo priimdama priemones kaip ši.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, svarstome padirbtų vaistų įstatymą. Žinome, kad po ginklų ir narkotikų farmacijos pramonė gauna didžiausią pelną, ir todėl neatsitiktinai nusikaltėliai sutelkia dėmesį į padirbtus vaistus, kad apgautų mūsų bendrapiliečius pacientus.

Dažnai vaisto, kuris skirtas vėžiui arba širdies ligoms gydyti, sudėtyje nėra veiksmingų sudedamųjų dalių arba yra tik maža jų dalis, ir šis nusikaltimas kelia pavojų paciento sveikatai ir dažnai netgi gyvybei.

Gerai, kad šiame tekste taip pat priėmėme principus, naujus principus, kuriais sugriežtinamos bausmės tiems, kurie užsiima nusikalstama veika šioje srityje, ir džiaugiuosi, kad Europa žengė žingsnį teisinga kryptimi. Prekyba internetu, žinoma, kaip ir prekyba per įprastą tiekimo sistemą, kur dažnai parduodami padirbti vaistai, bus geriau stebima.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE). - (IT) Pone pirmininke, pastaraisiais metais falsifikuotų vaistų skaičius proporcingai didėjo, ir tenka apgailestauti, kad, nepaisant 384 proc. šių produktų prekybos augimo 20052007 m., Komisija vėlavo imtis veiksmų. Mus visiškai įtikino pranešėjos, kuri siekė patobulinti Komisijos tekstą taip pat atsižvelgdama į prekybą vaistais internetu, pozicija.

Pastaraisiais metais ne kartą iškėliau klausimus Komisijai šia tema ir pabrėžiau iškilusius pavojus, tačiau atsakymai niekada nebuvo pateikti arba jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi. Todėl šiandien palankiai vertiname pranešėjo pastangas tobulinti tekstą ir tikimės, kad nuo šiol Europos sveikata bus svarbiausias klausimas mūsų institucijoms.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Pallone (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už M. Matias pranešimą, kadangi nepaprastai svarbu sustiprinti saugumo standartus ir nustatyti veiksmingas, efektyvias ir griežtas taisykles, skirtas užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui iš Europos Sąjungos. Tai reikalavimas ir pareiga, kurią turime įvykdyti visų Europos piliečių vardu, dažnai nežinančių, kad perka falsifikuotus vaistus.

Sutinku su pranešimo, kuriame pateikiami įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti ne tik platintojams, bet ir visiems dalyvaujantiems tiekimo grandinėje, esme. Iš tiesų dažnai pasitaiko, kad labai pavojingi produktai pristatomi pasitelkiant įvairių žingsnių paskirstymo grandinėje painiavą. Tačiau stebėseną reikia atlikti ne tik kai produktai realizuojami rinkoje. Patikrinimai verčiau turi būti atliekami vietoje, kur gaminami vaistai ir veikliosios medžiagos, įskaitant trečiąsias šalis.

Susirūpinimą kelia vienas dalykas, turiu jį išreikšti: norėjau, kad reglamentu būtų veiksmingiau reguliuojami klausimai, derinant įvairius nacionalinius teisės aktus, įskaitant internetinės prekybos, tam, kad Europos vartotojai būtų visiškai apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikta reguliavimo sistema daug geresnė negu ta, kuri nustatyta 2001 m. direktyva. Pastarojoje nustatyta vienintelė atsakomybė už atitikties su didmeninės prekybos paskirstytojais užtikrinimą, tokiu būdu niekaip neužtikrinant farmacijos tiekimo grandinės patikimumo.

Pranešime, už kurį šiandien balsavome, pateikiamos priemonės, skirtos toliau farmacijos produktų saugumui užtikrinti, pvz., sustiprinti gamintojų tikrinimą už Europos Sąjungos ribų remiantis rizikos analize. Pasiūlytas pakeitimas taip pat apima būtinybę ES duomenų bazėje skelbti sertifikuotų didmeninės prekybos paskirstytojų, kitaip tariant paskirstytojų, kuriems, remiantis ES teisės aktais, atitikties reikalavimas per valstybės narės savarankiškai atliktą patikrinimą nebuvo nustatytas, sąrašą.

Vis dėlto galėjome tikėtis geresnių rezultatų. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į privalomų veikliosios medžiagos gamybos vietų trečiosiose šalyse patikrinimų įvedimą. Jie nebuvo įtraukti todėl, kad įgyvendinimo išlaidos būtų buvusios per didelės. Jei jie būtų buvę įvesti, būtume išvengę dažnai pasikartojančios padėties, kai Europos įmonės turi atitikti labai aukštus kokybės standartus, o kitose pasaulio vietose gaminančios įmonės iš reglamentavimo sistemos, kuri neabejotinai yra mažiau griežta, gauna naudos. Taigi tikiuosi, kad ateityje galėsime tai pagerinti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0096/2011

 
  
MPphoto
 

  Francesco De Angelis (S&D).(IT) Pone pirmininke, daugiau negu 100 mln. darbuotojų Europoje šiandien tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo mažųjų ir vidutinių įmonių. Tačiau mažosios ir vidutinės įmonės yra veikiamos precedento neturinčios krizės: likvidumo trūkumas, biurokratinės kliūtys ir apribojimai bei administracinės kliūtys.

Čia ir slypi šio pasiūlymo dėl rezoliucijos esmė: Parlamentas reikalauja kreditų ir paskolų garantijų programų mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir didelio Europos veržlumo, kuris reiškia daugiau negu nereali viltis kovoti su naujais – ir daugeliui draudžiamojo pobūdžio – verslo bankininkystės reikalavimais, visų pirma susijusiais su didesnėmis papildomomis garantijomis ir rizikos priedais.

Galiausiai sutinku su būtinybe smarkiai padidinti finansavimą pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą ir tvirtai bei ryžtingai atnaujinti supaprastinimo klausimą, kad finansavimą norinčios gauti įmonės galėtų tai padaryti nesinaudodamos labai brangių išorinių konsultantų paslaugomis. Būtent dėl šių priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, mažosios ir vidutinės įmonės ir 100 mln. sektoriuje dirbančių Europos darbuotojų to iš mūsų tikisi.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Pone pirmininke, iš visų praktinių aspektų, susijusių su ES priemonių, skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, peržiūra, norėčiau visų pirma pabrėžti išorės finansavimo problemas. Aišku, didelis skaičius mažųjų ir vidutinių įmonių ir toliau bus priklausomos nuo kreditų ir paskolų. Nerimą kelia tai, kad bankininkystės sektorius reikalauja vis didesnių garantijų ir didelės rizikos priedų, tai mažina finansavimo galimybes ir šių įmonių galimybes pasinaudoti verslo ir darbo galimybėmis.

Dėl šios priežasties manau, kad būtina sustiprinti atskiras programas valstybių narių lygmeniu ir paskatinti ES išteklius ir Europos investicijų banką orientuotis į naujas finansines priemones. Būtina toliau palaikyti garantijų priemonių, susijusių su atnaujinamosiomis paskolomis, ir aš norėčiau tai pabrėžti, finansinių priemonių, apimančių rizikos plitimą, įgyvendinimą, taip pat mikrofinansavimo įstaigų plėtrą.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, tai yra svarbus pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl finansinės paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms mechanizmo. Kartais susiduriame su kritika, kad vis dėlto kalbame apie svarbų verslo sektoriaus vaidmenį gamyboje sukuriant trečdalį BVP Europos Sąjungoje ir saugias darbo vietas, bet be tinkamų priemonių, skirtų finansinei paramai šioms įmonėms teikti. Didžioji dalis ES plėtrai ir inovacijoms skirtų lėšų visų pirma skiriama didelėms įmonėms dėl jų reikalavimų. Tai turi būti pakeista, kadangi mažosios ir vidutinės įmonės negali patenkinti joms keliamų reikalavimų.

Krizė labai apribojo mažųjų ir vidutinių įmonių galimybę gauti kreditus ir paskolas, ir naujos į bankininkystės sektorių nukreiptos taisyklės gali dar labiau pabloginti padėtį. Leiskite man paminėti susitarimą „Basel III“, kuris jau buvo patvirtintas atsižvelgiant į jo atsargumo standartus. Manau, galimybė gauti paramą verslo plėtrai, visų pirma inovacijų srityje, ypač svarbi. Mes pabrėžiame mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį, ypač kaip „miegančių novatorių“ grupė. Šioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia patekti į Europos rinką didesniu mastu. Tai padės atgaivinti ekonomiką, sukurti darbo vietų ir pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, reikia peržiūrėti ir įvertinti esamas priemones, skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti atsižvelgiant į kitas daugiametes finansines programas, jei norime sutelkti dėmesį į realų ekonomikos atsigavimo šiame ir kituose sektoriuose skatinimą siekiant įveikti krizę kartą ir visiems laikams.

Šį poreikį taip pat nustato mažųjų ir vidutinių įmonių interesų apsauga, jei – kaip susitarime „Basel III“ siūloma – bankams bus nustatyti aukštesni akcinio kapitalo reikalavimai. To reikalauja daugelio finansų tarpininkų, kuriuos atbaido sudėtingų Europos finansų reglamentų sukelta administracinė našta, padėtis ir tam įtaką darė skirtingų mokesčių ir paramos sistemų sukelti sunkumai. Tai paskatino reikalavimas užtikrinti, kad Europos Sąjungos paramos programos būtų nuoseklios, siekiant suteikti geresnes garantijas ir tinkamą nacionalinių ir ES programų pusiausvyrą.

Todėl pritariu pasiūlymui įgyvendinti vieno langelio principą, skirtą įvairioms ES finansavimo priemonėms, nukreiptoms į mažąsias ir vidutines įmones. Patekimo į rinkas procedūrų ir pasiūlymų teikimo supaprastinimas yra svarbi paramos priemonė, net jeigu ja patvirtinama, kad reikia didinti finansavimą. Buvo išleistos didžiulės sumos, kad būtų išsaugoti nepatikimi bankai, manau, išlaidos 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių gali būti tik naudingos.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Pallone (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad mums reikia Europos strategijos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kuri, kaip visi žinome, yra mūsų ekonomikos pagrindas, taip pat paramos bei pagalbos.

Taigi kitame Europos Sąjungos finansinio programavimo etape negali būti neatsižvelgiama į šiuos svarstymus, ir privalome padidinti ir paįvairinti turimus išteklius. Vis dėlto tai tik viena priemonė ir tam netinkama, reikia daugiau. Svarbu veikti atsižvelgiant į ilgalaikę strategiją, taip būtų išvengta laikinų arba vienkartinių priemonių – kalbu apie naujas finansines taisykles, kurias ES ruošiasi įgyvendinti. Turime užtikrinti, kad šie nauji reglamentai neapsunkintų įmonėms galimybės skolintis – taip pat kalbu apie susitarimą „Basel III“.

Tai realus naujas uždavinys suderinti ir reglamentuoti bankininkystės sistemą neleidžiant perduoti išlaidų įmonėms, piliečiams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Mums reikia, kad augimas padėtų atkurti ir palaikyti sektorių mūsų idėjas pritaikant praktiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, džiaugiuosi palaikydama šią rezoliuciją, tačiau, aišku, viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės, yra galimybė gauti kreditą. Tai pagrindinė kliūtis darbo vietų kūrimui ir tikram augimui. Šalyse, kur taikomos griežtos taupymo priemonės – kaip mano pačios šalyje Airijoje – šis klausimas yra ypač sunkus, ir manau, kad jis turi nedelsiant būti sprendžiamas.

Mums reikia veikti ES lygmeniu siekiant užtikrinti, kad bankai norėtų ir galėtų finansuoti mažąsias ir vidutines įmones. Bankų restruktūrizavimas yra svarbus, tačiau restruktūrizuoti bankai ir keliaklupsčiaujantis mažųjų ir vidutinių įmonių sektorius reikštų tikrą nelaimę.

Mano reali baimė ta, kad užbaigsime labai kapitalizuota bankų sistema, kai tikra ekonomika patiria nuosmukį. Mes visi kalbame apie augimą, ir tai vienintelis būdas, kuriuo remdamosi dauguma išorinių ekonomikos sričių gali pakeisti sunkią padėtį, į kurią jos jau yra patekusios. Taip, tai yra veiksmas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą, tačiau esame susidūrę su padėtimi, kai mūsų finansų įstaigų gerovė gerėja kiekvieną dieną, tačiau mažosios ir vidutinės įmonės vis dar labai intensyviai prižiūrimos.

 
  
  

Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A7-0025/2011)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Pone pirmininke, pastaraisiais metais užfiksuotos demografinės tendencijos skatina mus apsvarstyti poreikį įgyvendinti naujos sanglaudos ir darnumo strategiją pensijų srityje, skatinti kartų ir žmonių solidarumą padedant užtikrinti saugias ir adekvačias pajamas išėjus į pensiją.

Sutinku su pranešėja, kai ji pastebi, kad Europoje yra dideli pensijų sistemų skirtumai. Jas labai paveikė sunki finansų ir ekonomikos krizė su didėjančiu nedarbu, smunkančiu augimu, mažesne investicijų grąža ir valstybės skolos augimu. Pensijų fondams vis sunkiau užtikrinti adekvačias pensijas ir kai kuriais atvejais vykdyti savo įsipareigojimus.

Vykdydamos savo pensijų sistemų reformą daugelis valstybių narių turėjo imtis didelių mažinimų. Finansinis tvarumas svarbus, tačiau taip pat turime atsižvelgti į būtinybę užtikrinti adekvačias pajamas. Biudžeto tvarumas ir pensijų sistemų adekvatumas neprieštarauja tikslams, tačiau padėtis dvejopa: tikras tvarumas negali būti užtikrintas be adekvačių pensijų pajamų.

Remdamasis savo paties kaip darbo ministro Italijoje patirtimi, pone pirmininke, galiu patvirtinti, kad, jei valstybės narės nesilaikys reikalavimų atitikties, atskiroms valstybėms narėms bus labai sunku prisitaikyti prie šio tipo teisės aktų.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, ne taip seniai Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vokietija yra skaidresnė atsižvelgiant į jos profesines pensijas ir kad ji privalo paskelbti šioms pensijoms viešą konkursą. Turėjau didelių lūkesčių, kad tai bus sprendimas, turėsiantis panašų poveikį kitoms Europos šalims. Tai, deja, neįvyko, ir Komisija nenorėjo daryti spaudimo kitoms šalims, kurios sieja savo žmones su tam tikromis pensijomis. Taigi taip pat labai svarbu, kad Europos Parlamentas dabar nuspręstų, jog pensijų sistemos turi duoti tam tikrą pelną piliečiams. Reikia siekti skaidrumo, susijusio su išlaidomis ir grąžinimais, ir turime pašalinti visas judumui trukdančias kliūtis tarp valstybių. Visi jie geri ir, atrodo, liberalūs principai, tačiau jei iš to padarysime logišką išvadą, žmonės taip pat privalo turėti galimybę perkelti savo pensijas iš vieno fondo į kitą, jei darbo arba pensijų fondas, kuriam juos paskyrė jų profesinė sąjunga arba darbdavys, tinkamai neatlieka savo darbo. Mums nepavyko pasiekti tiek daug šį kartą, tačiau nepaisant to šiandien žengėme žingsnį teisinga kryptimi, ir manau, kad tai naudinga vidaus rinkai ir piliečių galimybėms gauti pakankamą jų pensijų grąžą.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, atsižvelgiant į spaudimą, daromą biudžetui, socialinių išlaidų veiksmingumas dabar atlieka pagrindinį vaidmenį valstybių narių ekonomikos sistemose. Tai buvo parodyta pastaraisiais metais, kai matėme augantį nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį, tai daugelyje valstybių narių nulėmė deficito pablogėjimą, po kurio kilo pensijų finansavimo problemos.

Palankiai vertinu R. Oomen-Ruijten pranešimą, kuriuo siekiama suteikti naują paskatą nacionaliniu arba Europos Sąjungos lygmeniu, padedant sukurti patikimas pensijų sistemas, kurios būtų adekvačios ateityje, tvarios ir saugios.

Vis dėlto pasinaudosiu proga priminti, kad mums vis dar trūksta bendrų kriterijų, apibrėžčių ir išsamios analizės, kurie išsamiai paaiškintų įvairias pensijų sistemas ir jų galimybes patenkinti piliečių poreikius. Įdomu, kaip galime spręsti tokį opų klausimą neatlikę tokio tyrimo. Todėl raginu Europos Komisiją ištaisyti šį trūkumą imantis atitinkamų veiksmų, kad būtų pasiūlyta pensijų sistemų valstybėse narėse tipologija, taip pat bendros apibrėžtys siekiant suvienodinti sistemas.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pone pirmininke, aš tik norėčiau pateikti pasiūlymą. Pastebiu, kad labai daug kalbėtojų užtrunka ilgiau negu jų kalboms skirtas laikas, kartais daugiau negu 30 sekundžių. Norėčiau jūsų paprašyti, kad būtumėte griežtesnis užtikrinant kalbėjimui skirto laiko laikymąsi. Galite, žinoma, man taip pat būti griežtas šiuo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Taip greitai pasibaigus balsavimui, pamaniau, jog būsiu lankstesnis kitiems kolegoms nariams, kurie jau išnaudojo jiems skirtą laiką. Jei reikalausite, kad būčiau griežtas, būsiu griežtas, tačiau, žinoma, visada saikingai.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, aš, priešingai, dėkoju už jūsų supratingumą, nes per diskusijas niekada negalime viršyti vienos minutės, ir tai yra dar viena galimybė kalbėti ir diskutuoti apie balsavimo paaiškinimus klausimais, kurie pagaliau yra susiję su pranešimų, dėl kurių balsuojame, esme.

Europos pensijų sistemos kelia vis didesnį nerimą. Dabar turime veikti, jog užtikrintume, kad vyrai ir moterys turėtų vienodas galimybes apsaugodami tuos, kurie šiandien nusprendė išeiti į pensiją, ir tuo pačiu tuos, kurie tik dabar žengia pirmuosius žingsnius darbo rinkoje. Europoje moterys vis dar uždirba vidutiniškai 18 proc. mažiau negu vyrai.

Pagrindinis šio darbo užmokesčio skirtumo rezultatas yra akivaizdus sulaukus pensinio amžiaus: dėl to, kad jos uždirbo mažiau per visą savo darbingą amžių, moterys taip pat gauna mažesnes pensijas. Taigi nuolatinis skurdas moteris veikia labiau negu vyrus. Ypač krizės laikotarpiu mums reikia į visas politikos sritis įtraukti lyties aspektą priimant nacionalines priemones, dėl kurių susitarta ir kurios koordinuojamos Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, šios Žaliosios knygos tikslas yra surinkti valstybių narių nuomones apie tai, kaip pasiekti užsibrėžtą adekvačių, stabilių ir saugių pensijų tikslą turint omenyje tai, kad Komisijos priimtame pranešime teisingai pabrėžiama, kad, pirma, nėra jokio pagrindo derinti pensijų sistemas, antra, valstybės narės turi teikti įvairių formų būsimų pensijų plėtrą ir, svarbiausia, turi priimti minimalią pensiją tam, kad apsaugotų žmones nuo skurdo. Trečia, valstybės narės, tokios kaip Lenkija, kurios įgyvendino sudėtingą pensijų reformą, kuri paskatino deficito padidėjimą ir valstybės skolą, neturi būti baudžiamos pagal pernelyg didelio deficito procedūrą. Ketvirta, pensijų sistema turi būti skatinamas ilgesnis darbingas amžius, kuris atitinka tendencijas darbo rinkoje. Mano nuomone, išvados visiškai atitinka ES ekonomikos strategiją „Europa 2020“, visų pirma užimtumo strategiją bei kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

 
  
MPphoto
 

  Silvia Costa (S&D).(IT) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad taip sunkiai mūsų komitete pasiektas kompromisas iš esmės yra teigiamas tiek, kiek tai yra priemonė valstybėms narėms priminti, kad atsižvelgiant į senėjančią visuomenę Europoje reikia užtikrinti adekvačias, tvarias ir kilnojamas pensijas.

Vis dėlto norėčiau pateikti tris kritiškus dalykus, kuriuos, tikiuosi, Europos Komisija įgyvendins būsimoje Baltojoje knygoje. Pirma, pensijų sistemos trečios pakopos svarbos pripažinimo stoka. Antra, nors vyrų ir moterų iš pensijų gautų pajamų skirtumas, atsirandantis dėl didelio darbo užmokesčio skirtumo, priežiūros laikotarpių pertraukų ir didesnio moterų nedarbo, pripažintas, nėra moterų, kurios nustojo dirbti, pensinio amžiaus lankstumo kriterijų ir priežiūros laikotarpiai vertinami netinkamai, siekiant nustatyti pensinį amžių. Vis dėlto tai pageidautina. Trečia, turi būti patvirtinta Europos piliečių teisė į bendrą gerovės švietimo ir informacijos apie jų pensijų ir draudimo padėtį programą, visų pirma jauniems žmonėms ir darbuotojams per visą jų darbingą laikotarpį.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, labai svarbu Europos lygmeniu pabandyti pereiti prie adekvačių, tvarių ir saugių pensijų sistemų. Mes, aišku, turime nepamiršti, kad ES yra 27 valstybės narės. Jų ekonominės aplinkybės vis dar skiriasi daugeliu atžvilgių, ir pensijos labai skiriasi savo dydžiu. Vis dėlto mes iš esmės turime užtikrinti, kad iš pensijų gautos pajamos būtų adekvačios skirtingose valstybėse narėse.

Labiausiai nerimauju dėl tų jaunų žmonių pensijų, kurie dirba skirtingose šalyse, skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kaip užtikrinti, kad pensijos sėkmingiau būtų perkeliamos iš vienos šalies į kitą, o ne tik iš vieno pensijų fondo į kitą, kadangi esama didelių problemų ir šiuo klausimu? Tikiuosi lankstumo šioje srityje. Galbūt mums reikalingas koordinavimas šioje srityje Europos mastu.

Žinau, kad diskusijos dėl pensijų tęsis toliau, nes neseniai perskaičiau, kad, pvz., 2010 m. Suomijoje gimusių vaikų gyvenimo trukmė bus 100 metų. Jei turėsime omenyje, kad 30 metų praleidžiama studijuojant ir 30 metų dirbant, tada 40 metų jie bus pensijoje. Todėl tikrai turime naujai galvoti apie sistemas tam, kad ši padėtis galėtų būti sprendžiama tokiu būdu, kuris būtų tvarus kiekvieno atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nors Europos Komisijos parengta Žalioji knyga turi trūkumų. Strategijoje „Europa 2020“ mums pateikiama svajonių ateitis. Žaliojoje knygoje pradedama diskusija dėl tikros ateities, tačiau ignoruojama realybė. Vienas dalykas kartojasi per visą Žaliąją knygą, t. y. skatinamas senyvo amžiaus žmonių darbas.

Žaliosios knygos autoriai net nebando ieškoti sprendimo ten, kur prasideda gyvenimas. Žodį „moteris“ jie pavartoja tik šešis kartus. Žodį „šeima“ pavartoja tris kartus, o „vaikas“ − tik kartą. Taigi manau, kad Komisija turi parengti savo Baltąją knygą iš esmės suprantamiau, pabrėžti motinystės ir neoficialaus moterų darbo svarbą, išklausyti visos Europos Šeimų konfederaciją ir įtraukti naują reikalavimą į visas savo politikos sritis ir strategijas, t. y. šeimos temą.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, įvairių valstybių narių pensijų sistemų skirtumai milžiniški, taip yra dėl to, kad ši sritis priklauso ir toliau turi priklausyti tiesioginiams valstybių narių įgaliojimams. Be abejo, tam tikros konsultacijos, mano nuomone, yra būtinos, nes Europos Sąjunga ir valstybės narės turi nedelsdamos ieškoti ekonominių ir demografinių problemų, pvz., prognozuojama, kad 2060 m. gyventojų daugiau nei 65 m. santykis, palyginti su produktyvaus amžiaus gyventojais, išaugs iki 53proc., sprendimo. Taigi tik du darbuotojai tenka vienam pensininkui. Atsižvelgiant į tai, natūralu, kad vidutinės viešosios išlaidos pensijoms ir su senėjimu susijusios išlaidos didės, ir taps vis sunkiau užtikrinti adekvačias pensijas. Taigi būtina paskatinti žmones dalyvauti darbo rinkoje, didinant užimtumo lygmenis ir ekonomikos augimą. Šeimos svarba taip pat nėra pakankamai pabrėžta, kaip minėjo mano kolegė A. Záborská. Niekas nekalba apie būtinybę turėti vaikų siekiant pagerinti mūsų pensijų sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad adekvačių ir tvarių Europos pensijų sistemų plėtra labai svarbi, ypač kai turimi omenyje Europoje vykstantys demografiniai procesai ir tai, kad mūsų žemyne visuomenė vis labiau senėja, didėjantis skaičius žmonių turės būti remiami vis mažiau.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad pakeitimai, kuriems taip pat pritariau ir kuriais Komisija skatinama kurti ekspertų grupes projektams parengti, kurie padėtų nacionalinėms sistemoms, neturi pernelyg išplėsti jų įgaliojimų. Pensijų politika yra valstybių narių politika, ir Komisija neturi viršyti savo įgaliojimų, net jei jos patarimai būtų naudingi visais atvejais.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, mes priėmėme nepaprastai svarbų pranešimą dėl pensijų sistemos Europoje. Mes iš tikrųjų susiduriame su didžiuliais demografiniais sunkumais. Gimstamumo rodiklis labai žemas, gyvenimo trukmė ilgėja, o viešosios išlaidos auga dėl senėjančios visuomenės. Diskusijos dėl pensinio amžiaus ilginimo vyksta daugelyje šalių. Dabartinė ekonominė ir demografinė padėtis verčia mus rimtai apgalvoti šį klausimą.

Kaip jau minėjau, gyvenimo trukmė ilgėja. Dirbame geresnėmis sąlygomis, dėl kurių suteikiama galimybė dirbti ilgiau. Pensijų sistemos yra valstybių narių kompetencija. Tačiau atėjo laikas joms būti koordinuojamoms ES lygmeniu, pvz., atsižvelgiant į vidaus rinkos veikimą ir Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Išlaidos pensijoms ir medicininiam gydymui labai paveiks viešųjų finansų padėtį atskirose valstybėse narėse. Mums reikia skatinti žmones pratęsti savo karjerą geresnių darbo sąlygų ir didesnio darbo užmokesčio priemonėmis.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, palankiai vertinu šį pranešimą. Tikimės, kad jame bus aptarti pensijų centro etapo klausimai atsižvelgiant į ES reikalus.

Manau, esminis klausimas yra, kaip valstybės narės ketina užtikrinti adekvačias pensijas savo piliečiams? Kokias sistemas jos taikys naudodamos trijų pakopų derinį, kad užtikrintų jų pensijų sistemų tvarumą?

Esama didelio atotrūkio tarp dabartinio aprūpinimo pensijomis ir to, ko reikės, kad būtų teikiamos pensijos dabartiniais lygmenimis per ateinančius 40 metų. Iš tiesų, pagrindinės draudimo bendrovės apytikrio skaičiavimo duomenimis, skirtumas tarp to, ką dabar teikiame ir viešai, ir privačiai, ir to, ką reikės užtikrinti, kad 27 ES valstybių narių pensijų teikimas išliktų tame pačiame lygmenyje per 40 metų laikotarpį, yra 1,9 trln. eurų per metus. Tai yra didžiulis skaičius, ir nors tokios priemonės kaip galbūt ilgesnis darbingas amžius arba kitos iniciatyvos padės sumažinti šį skirtumą, vis dar bus didelių finansinių problemų.

Tikiuosi, ši diskusija ir vėliau Komisijos pateikta Baltoji knyga užtikrins, kad pradėtume spręsti šį klausimą realiai.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, džiaugiuosi balsavęs už šį pranešimą, nes manau, kad jau pats laikas mums aptarti šį klausimą Parlamente.

Be abejonės, šiuo metu pensijų problema yra itin sudėtinga ir ateityje ji bus prastesnė. Tačiau tam tikros praktikos turi būti atsisakyta; pvz., mano paties šalyje dabar bus atsistatydinančių politikų, kurių pensijos bus didesnės, negu uždarbis tęsiant darbą. Tai neturi jokios prasmės.

Be to, esama į pensiją išėjusių žmonių, kurių pensijos didesnės, negu gautos pajamos prieš dvidešimt metų, kai turėjo mažų vaikų ir didelę hipotekos paskolą.

Šiuos klausimus reikia aptarti, visų pirma reikia sudaryti didelį rezervą tam, kad pensijos būtų teikiamos ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, dabar suprantame, ką reiškia Europos ekonomikos valdysena, fiskalinis federalizmas. Kad ir ką dar besakytume apie ES lyderius, niekas negali jų kaltinti dėl ambicingumo trūkumo. Šiuo atveju matome jų visišką valdžios troškimą. Bauginantį. Nenumaldomą. Žiaurų ir nesuvaldomą.

Kalbame ne tik apie mokesčių derinimą, Europos skolų sąjungą, automatinius finansų pervedimus, bet kalbame ir apie pensijų derinimą. Kalbame apie viešojo sektoriaus algų derinimą. Kalbame apie visus ES ekonomikos valdysenos mechanizmus.

Esu tikras, kad galite pastebėti čia logikos trūkumą. Tai daroma dėl pinigų sąjungos nesėkmės. Europos pinigų sąjunga neveikė, todėl leiskite mums sudaryti Europos ekonominę ir fiskalinę sąjungą. Glaudesnės integracijos nepavyko pasiekti, todėl leiskite mums siekti didesnės integracijos. Procesas, kuriame dalyvaujame, pasmerkia kelių valstybių narių tautas skurdui ir emigracijai, kurių būtų galima išvengti, kad išlaikytume savo išdidumą.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, pakankamai akivaizdu, kad atsižvelgiant į politinį spektrą mes visi norime adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos. Jeigu laikytumėmės idėjos užtikrinti, kad darbuotojas iš vienos valstybės galėtų persikelti į kitą valstybę narę ir perkelti savo pensiją kartu su savimi, tai galėtų būti pagrįsta mintis, kad jos būtų siekiama.

Vis dėlto turime būti atsargūs dėl skirtingų pensijų sistemų struktūrų skirtingose valstybėse narėse. Kai kurios labiau privačios, o kai kurios yra didžiąja dalimi finansuojamos valstybės lėšomis. Kadangi judame darnesnės Europos pensijų sistemos link, susirūpinimas, kurį girdžiu iš savo rinkėjų, yra, ar jie turės gelbėti nepakankamai finansuojamus arba prastai valdomus valstybės pensijų fondus taip, kaip mes turėjome gelbėti blogai valdomas šalis ir išpirkti jų nacionalinę skolą.

Mes kalbame apie tvarias pensijas, tačiau kartu šiuo klausimu pristatome tokią politiką kaip Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva, kuri sumažins pajamas iš santaupų ir investicijų būsimiems pensininkams. Turime užtikrinti, kad mūsų pranešimas būtų nuoseklus.

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE).(DE) Pone pirmininke, balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą ir norėčiau pabrėžti du dalykus. Pirma, kai matome, kad kai kuriose Europos šalyse per anksti išmokama per daug pensijų, tačiau šios šalys susiduria su sunkumais ir kitos turi jas gelbėti, tai yra nesąžininga. Ši neteisybė, be abejo, negali būti dar kartą finansuojama iš ES lėšų. Mums reikia Europos koordinavimo šiuo klausimu.

Antras dalykas šiame pranešime, dėl kurio labai džiaugiuosi – jame labai aiškiai pateikta, kad remiantis subsidiarumo principu pačios valstybės narės yra atsakingos už pensijų teikimą. Iš tikrųjų taip yra.

Taigi manau, kad šis pranešimas yra žingsnis teisinga linkme, nes, viena vertus, mes Europoje pripažįstame, kad mūsų piliečiai nori labiau koordinuojamos socialinės srities, nes jie jaučia, jog su jais elgiamasi neteisingai, kita vertus, aiškiai parodome, kam tenka pagrindinė atsakomybė, būtent valstybėms narėms.

Šis pranešimas yra žingsnis šia linkme. Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, kad Baltojoje knygoje tai būtų ir toliau tęsiama.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pasiūlymą, nors noriu visiems priminti, kad pensijų politika, kaip socialinė politika, yra nacionalinis klausimas, ir sprendimų galia taip pat turi išlikti nacionalinė. Vis dėlto Europos bendradarbiavimas yra būtinas, kad žmonės, kurie dirbo kitose ES šalyse ir kurie vėliau galbūt grįžo į savo kilmės šalį, gautų savo pensiją iš tų šalių, kuriose jie dirbo. Šiandien tai sunku, sistemoje yra trūkumų. Tai Europos Sąjungos valstybės narės turi ištaisyti. Jei yra laisvas darbo jėgos judėjimas, pensijos taip pat visada turi būti perkeltos iš vienos šalies į kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Labai džiaugiuosi, kad išsprendėme su šiuo pranešimu susijusius klausimus ir kad šiandien jį priimame. Aš taip pat balsavau už jį. Džiaugiuosi, kad šiuo pranešimu nepažeidžiamos valstybių narių teisės, o jame atsižvelgiama į subsidiarumo principą: jame pateikiamos gairės, o ne privalomos taisyklės. Aišku, kad šio pranešimo tikslas yra suteikti naują paskatą pensijų sistemos konsolidavimui atsižvelgiant į jos tvarumą.

Pranešime valstybėms narėms pateikiamos naujos idėjos, kaip tvarkyti jų pačių pensijų sistemas, kad jos būtų veiksmingesnės. Keli dalykai šioje ataskaitoje buvo išspręsti teigiamai, įskaitant judumą ir perkeliamumą, pensinį amžių, pensijų sistemų programą ir jų svarbą strategijai „Europa 2020“. Kitas teigiamas dalykas tai, kad pranešime numatytas Europos Sąjungos teisės aktų atnaujinimas. Aš taip pat pritariau Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros tarnybai, nes ekonomikos krizė mums parodė, kad reikia tokios institucijos kaip ši.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0094/2011

 
  
MPphoto
 

  Roberta Angelilli (PPE).(IT) Pone pirmininke, 1990 m. pradžioje keletą kartų lankiausi Kroatijoje per karą, būtent kad suteikčiau humanitarinę pagalbą, ir tai viena iš priežasčių, kodėl man rūpi Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą.

Kroatija padarė daug: pertvarkė teismų sistemą ir viešąjį administravimą, kovojo su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir apsaugojo mažumų teises. Esu įsitikinusi, kad Kroatijos stojimas paskatins kitas Vakarų Balkanų šalis pradėti ir įgyvendinti naujas demokratines ir skaidrias reformas ir tinkamą kaimynystės politiką.

Vis dėlto dar daug reikia nuveikti didelei etninio valymo kampanijai, 1945–1948 m. vykdytai Buvusiosios Jugoslavijos komunistinio režimo Kroatijos valdžios institucijų nereguliarių karinių pajėgų prieš Italijos gyventojus, atminti. Vykdant šią kampaniją buvo nužudyta daugiau negu 20 tūkst. nekaltų žmonių. Vasario 10 d., Aukų atminimo dieną, Italija mini Foibe žudynes ir Istrijos bei Dalmatijos trėmimus ne tik tiems, kurie buvo žiauriai nužudyti, atminti, bet ir tremtinių teisėms patvirtinti pradedant nuo teisių į per tuos metus konfiskuotą turtą ir repatriacijos teisės.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Pone pirmininke, norėčiau grįžti prie klausimų, kuriuos kartu su Berndu Posseltu iškėliau kai kuriuose pateiktuose pakeitimuose, kurie buvo sėkmingai priimti Užsienio reikalų komitete. Pirma, norėčiau pakartoti, jog tikiuosi, kad stojimo derybos su Kroatija bus baigtos pirmoje 2011m. pusėje, kaip paskelbta Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos programoje. Žvelgiant iš šios perspektyvos tai būtų simbolinis aktas, nes jis vyktų praėjus 20 metų po nepriklausomybės nuo buvusios Jugoslavijos Respublikos paskelbimo. Vis dėlto būtent tokia derybų baigtis siųstų labai stiprų signalą kitoms šalims kandidatėms Balkanų regione tada, kai, kaip žinome, Europos Sąjungos patrauklumas mažėja. Galiausiai norėčiau pabrėžti Kroatijos valdžios institucijų ryžtą kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Tai rodo, kaip jau taip pat pastebėjome kitais kartais, kad, jei yra politinės valios, korupcija nėra pražūtinga.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą, nepaisant to, kad pritariu Kroatijos stojimui į Europos Sąjungą. Šio pranešimo problema ta, kad, nors jis skamba kaip vienas ilgas dabartinių korupcijos problemų Kroatijoje sąrašas, mes vis dar, atrodo, reikalaujame, kad derybos būtų baigtos per ateinančius kelis mėnesius. Iš tikrųjų turime mokytis iš savo praeities klaidų.

2007 m. priėmėme Rumuniją ir Bulgariją, nors žinojome, kad jos neatitiko visų sąlygų ir kad korupcija buvo didelė problema. Žinant, ką mes ir žinome, kad vis dar esama daug didelių problemų, manau, visiškai netinkama ir nepriimtina, kad dabar mums turi būti nustatyta konkreti data.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, skirtingai negu P. Claeys, mielai balsavau už šį pranešimą dėl plėtros ir derybų su Kroatija baigimo. Tai pagrindinis Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos tikslas, kuris taip pat bus naudingas Kroatijai ir siųs svarbų pranešimą kitoms regiono šalims, kurios tikisi įstoti į Europos Sąjungą. Keli skyriai, kurie dar neįgyvendinti, kol bus baigtos derybos, turi būti baigti iki metų vidurio. Svarbiausias veiksnys – Kroatijos parodyta politinė valia, kuria Kroatija parodė savo ryžtą įgyvendinti visas narystės sąlygas ir kriterijus. Ši politinė valia taip pat susijusi su sudėtingų santykių su savo kaimynais sprendimu. Visos šalys, neseniai tapusios ES narėmis, žino, kad baigiamosios derybos yra sunkiausios, nes jos apima daug sąlygų, kurios taikomos didelėms socialinėms grupėms. Kroatijos laivų statyklos – taip pat geras to pavyzdys. Linkiu Kroatijai daug ryžto ir labai džiaugčiausi, jei Stojimo sutartis būtų pasirašyta Tarybai pirmininkaujant Lenkijai.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE).(FR) Pone pirmininke, Kroatija yra viena iš tų valstybių, kuri jau seniai turėjo būti įstojusi į Europos Sąjungą. Balsavau už šį pranešimą ir sveikinu pranešėją. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui Štefanui Fülei, kad iškėlė pagrindinę Europos integracijos politikos problemą – abipusį lojalumą. Vis dėlto skyrius dėl religijos laisvės buvo nepakankamai išsamiai išnagrinėtas.

Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą nereiškia Kroatijos žmonių senų tradicijų atsisakymo. Religija yra viena iš jų ir pabrėžčiau, kad ateityje taip pat reikia parodyti pagarbą su Kroatijos žmonių tikėjimo laisve susijusiems aspektams. Tai taip pat abipusio lojalumo ir įvairovės turtingumo pavyzdys, kuris teoriškai turi apibūdinti Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, pradedamas paskutinis stojimo derybų su Kroatija etapas. Per pastaruosius metus Kroatija parodė norą tęsti reikalingas reformas, visų pirma priimdama svarbius Konstitucijos pakeitimus ir papildymus, taip pat suderindama teisės aktus su Bendrijos acquis, ir norėčiau, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija dabar baigtų stojimo derybas su Kroatija. Pritariu didžiulei pažangai, pasiektai viešojo administravimo, ekonomikos ir teismų sistemos srityje, džiaugiuosi, kad Kroatija aktyviai bendradarbiauja vykdant karo nusikaltėlių persekiojimą.

Tačiau plačiai paplitusi korupcija išlieka didele socialine ir ekonomine problema, kurią tikriausiai taip pat reikia spręsti su ES pagalba, kad šis neigiamas bruožas nebūtų perkeltas į Europos struktūras, ir manau, kad per visuotinį balsavimą, referendumą Kroatijoje piliečiai patvirtins Kroatijos valstybės sprendimą tapti nauja ES valstybe nare.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, Vakarų Balkanų integracija į Europos Sąjungą užtikrina, kad regionas bus stabilizuotas ir kad bus paspartinta jo plėtra. Toliausiai pažengusi šalis, dėjusi daug pastangų, yra Kroatija. Jos pažanga daugelyje sričių teikia vilčių, įskaitant kovą su korupcija, tačiau kartu reikalingos tolesnės pastangos, įskaitant tas, kurios susijusios su teismų sistemos nepriklausomumu ir didesniu pastarosios veiksmingumu, viešojo administravimo reformomis ir konkurencijos politika. Mes skatiname Kroatiją ir toliau atkakliai veikti siekiant apginti mažumų teises ir palaikyti grįžtančius pabėgėlius. Viena iš problemų, kurias turi spręsti Kroatija, yra geresnis bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Ji taip pat turi priimti ir paspartinti laivų statyklų, kurios išgyvena sunkumus, pertvarkymo ir privatizavimo planą. Vis dėlto didžiausių sunkumų gali kelti Kroatijos visuomenės skepticizmas dėl stojimo į ES. Džiaugiuosi aktyviu Kroatijos vaidmeniu regioninio bendradarbiavimo ir geresnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis srityje ir jos pastangomis siekti susitaikymo regione.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, laukiu Kroatijos stojimo į Europos sąjungą visų pirma kaip Airijos atstovas Europos Parlamente. Kroatija ir Airija labai panašios gyventojų skaičiumi (4,5 mln.) ir turės visiškai tą patį skaičių Europos Parlamento narių (12). Be to, kai daugelis euroskeptikų kalba apie Europos Sąjungos imploziją ir susiskaldymą, gana paradoksalu, kad šalys stovi eilėje norėdamos įstoti į Europos Sąjungą, Kroatija yra pavyzdys šiuo atveju. Jos nestoja to nenorėdamos: jos prisijungia po labai griežto stojimo proceso, ir Kroatija padarė didelę pažangą šioje srityje.

Natūralu, kad yra problemų, visų pirma susijusių su teismų sistema, bet esu įsitikinęs, kad šie klausimai bus sprendžiami laiku. Žinoma, nėra šalies be savo klaidų. Kaip Viešpats Dievas pats pasakė: „Kas be nuodėmės, meskite akmenį“. Tikiuosi, kad Kroatija įstos į Europos Sąjungą ir, manau, ji bus labai gera narė.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, Kroatijos istorija daugeliu atvejų yra daugybės politinių sąjungų, sudarytų valdančiojo elito be žmonių sutikimo, istorija: pirmiausia sąjunga su Vengrija, tada sąjunga su Habsburgo monarchija, paskui trumpalaikė Serbijos, Kroatijos ir Slovėnijos karalystė ir tada, žinoma, Jugoslavijos Federacija. Taigi pažanga yra tokia, kad bent paprasti Kroatijos žmonės turės galutinį žodį dėl stojimo į ES. Pagal galiojančią konstitucinę tvarką per 30 dienų nuo stojimo sutarties sudarymo turi būti parengtas referendumas.

Manau, yra tikrų praradimų, galbūt susijusių su Kroatija. Tai šalis, kuri turi išsilavinusią ir darbščią darbo jėgą, kuri pati galėtų ypač gerai nustatyti kainą rinkoje ir išnaudoti palyginti pigaus eksporto privalumus; bet esu demokratas ir, žinoma, jei Kroatijos žmonės pasisakys už stojimą į ES, jei tai bus jų apgalvota valia, tada palaikysiu jų siekį, kai jis bus pristatytas šiam Parlamentui.

Aš tik keliu klausimą, kodėl kai kurios esamos valstybės narės neturi taip pat konsultuotis su savo žmonėmis tolesnės narystės klausimu. Kalbant apie pagrindinį konstitucinį tokio tipo klausimą, atrodo pakankamai teisinga, kad esamiems politikams neturi būti leista daryti nuolatines suvereniteto išimtis pirmiausia neatsiklausus leidimo tų, kuriems jie atstovauja. Mūsų parlamentarai nėra mūsų laisvių šeimininkai. Jie yra jų laikini ir galimi saugotojai ir, jei jie nori nusavinti Vestminsterio galią, jie turi bent iš pagarbos paklausti mūsų sutikimo.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, kai diskutuoju plėtros klausimu su savo rinkėjais, daugelis jų išreiškia susirūpinimą dėl kai kurių ankstesnių plėtros etapų. Jie nerimauja dėl tam tikrų valstybių narių, kurios buvo įsileistos ir, jų manymu, nesiėmė tokių klausimų kaip korupcija ir nuosavybės teisės. Gaunu daug rinkėjų laiškų, visų pirma nuosavybės teisių savininkų Ispanijoje, iš valstybių narių, kurios prisijungė prieš daugelį metų, nes daugelis mano rinkėjų savo nuosavybės teises vertina kaip pažeistas ir dažnai praranda savo gyvenimo santaupas. Gaunu panašių laiškų iš žmonų gyvenančių Kipre bei iš nuosavybės savininkų Bulgarijoje.

Palikus tai nuošaliau, leiskite pažvelgti į Kroatijos padėtį šiuo metu. Klausimai, dėl kurių man gana dažnai žmonės rašo, yra spaudos laisvė, korupcija ir nuosavybės teisės. Labai svarbu, kad į tai atsižvelgtume ir nesakytume „nesijaudinkite dėl to; visa tai bus išspręsta laiku“. Šios šalys ir naujosios valstybės narės, kurios kreipiasi dėl narystės ES, turi dar kartą mus patikinti dėl šių susirūpinimų, kad jos pačios savaime nėra problemos, kurias paveldime išsiplėtus ES, ir jos nesukelia problemų esamų ES valstybių narių piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Roger Helmer (ECR). - Pone pirmininke, nemažai laiko praleidau Kroatijoje ir ten stengiausi sekti įvykius. Kroatija yra šalis, kurią apibūdina endeminis kyšininkavimas, korupcija, kapitalizmas ir neišaiškinti politinių klasių turtai. Jai trūksta pagrindinės laisvos visuomenės infrastruktūros. Teisinė valstybė, nuosavybės teisės ir vykdytinos sutartys Kroatijoje yra rimtai ginčijamos. Teismų sistema yra visiškai neišsprendžiama problema, todėl piliečiai ir Kroatijoje veikiančios įmonės iš esmės negali kreiptis dėl teisingumo. Kroatijos žiniasklaida susiduria su cenzūra ir bauginimais.

Jei ši šalis, Kroatija, yra laikoma tinkama šalimi prisijungti prie Europos Sąjungos, tada dangus padės mums visiems.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Marisa Matias (A7-0148/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į nerimą keliantį falsifikuotų vaistų skaičiaus didėjimą, balsuoju už šį pranešimą. Kompromisas, pasiektas daugybe trišalių dialogų per Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį, parodė, kad svarbu suderinti saugumo klausimus, ypač susijusius su nereceptiniais vaistais, didinant skaidrumą sektoriuje. Taigi baudų skyrimas taip pat sustiprino šias priemones, kurios yra gyvybiškai svarbios kovojant su falsifikuotais vaistais legaliuose tiekimo tinkluose.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje EP išreiškia savo poziciją dėl direktyvos falsifikuotų vaistų ir jų patekimo į legalų tiekimo tinklą prevencijos srityje. Būtina atsižvelgti į ES piliečių išreiškiamą susirūpinimą dėl jų vartojamų vaistų kokybės ir saugumo. Juolab kad ir ekspertai pastebi kelias nerimą keliančias tendencijas: staiga padidėjusį muitinių konfiskuojamų suklastotų vaistų kiekį (nuo 2005 m. net iki 385 proc.); pradėti klastoti gyvybiškai svarbūs vaistai, kurie gali turėti pražūtingų pasekmių; suklastoti vaistai vis dažniau aptinkami legaliuose vaistų tiekimo tinkluose. ES piliečiai turi būti labai atsargūs pirkdami vaistus internetiniu būdu, nes čia tikimybė įsigyti falsifikuotus vaistus išauga net iki 50 proc. Itin svarbu, kad pacientai turi būti visiškai tikri, jog jų vartojami vaistai yra tikrai tie vaistai, kuriuos jie mano vartojantys. Todėl ES privalo greitai ir konstruktyviai reaguoti į minėtas pavojingas tendencijas. Ši direktyva yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES bus platinami tik kokybiški vaistai. Siekiant šio tikslo, manau, kad labai svarbu nustatyti griežtą kontrolę ir atsakomybę visose vaistų gamybos, platinimo ir pardavimo pakopose. Tokiu būdu ES piliečiai jausis saugūs vartodami tikrai kokybiškus vaistus.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Palaikau F. Grossetête pareiškimą, kuri apgailestavo, kad „mes iš vaistų nereikalaujame tiek, kiek reikalaujame iš maisto“. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos tyrimų duomenys kelia nerimą. Vaistų falsifikavimas nuolat auga: vien 2008 m. ES buvo konfiskuoti 34 mln. falsifikuotų vaistų, ir tai skaičiai neminint šių produktų internetinės rinkos, kurioje skaičiuojama apie 50-90 proc. falsifikuotų vaistų. Mes kalbame ne tik apie prekybą anaboliniais steroidais, stimuliantais, diuretikais ir hormonais, bet vaistais, naudojamais daugeliui pavojingų ligų gydyti, kurie šiuo atveju parduodami laisvai ir žemesne kaina, nors jiems reikalingas receptas.

Manau, griežtas reguliavimas, skirtas visuomenės sveikatai apsaugoti, yra svarbus ne tik legalioje vaistų tiekimo grandinėje įgyvendinant priemones pakuočių klastojimui aptikti ir veikliosioms medžiagoms stebėti, kad būtų nustatytas šaltinis, bet ir atliekant patikrinimus trečiųjų šalių gamybos vietose, taip pat internete. Taip pat turi būti nustatytos sąlygos internetinei prekybai, įskaitant ES sertifikavimo ženklo, centralizuotos duomenų bazės nacionaliniu lygmeniu, kurioje pateikiami visi įgalioti mažmenininkai ir griežtos baudos prekiautojams nelegaliais produktais, įvedimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Falsifikuoti vaistai yra pasaulinis pavojus. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai įspėja, kad falsifikuoti vaistai savo sudėtyje toli gražu neturi veikliųjų medžiagų, kurios nurodytos pakuotės informaciniame lapelyje. Priešingai, juose yra medžiagų, kurios labai nuodingos kūnui. Manau, kad Europos piliečiai turi būti informuojami Europos ir nacionaliniu lygmeniu apie produktų, užsakytų iš įvairių nekontroliuojamų internetinių svetainių arba iš nelegalios tiekimo grandinės, atsižvelgiant į tai, kad internetas yra vienas iš pagrindinių kelių, kuriuo falsifikuoti vaistai patenka į rinką, keliamą riziką jų sveikatai.

Palaikau naują teisės akto pasiūlymą, nes juo bus atnaujinti galiojantys reglamentai ir įvesti saugumo reikalavimai, užtikrinantys vaistų nustatymą, patvirtinimą ir atsekamumą nuo gamyklos iki vartotojo. Tai priežastis, dėl kurios balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį svarbų dokumentą. Komisijos pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad auga konfiskuojamų suklastotų vaistų kiekis, klastojami gyvybiškai svarbūs vaistai, skirti vėžio ir širdies ligų gydymui. Taip pat falsifikuoti vaistai vis dažniau patenka į leidimus turinčius platinimo tinklus. Tai kelia didelę grėsmę ES piliečių sveikatai. Vaistų klastojimas turi būti vertinamas kaip nusikaltimas, kuriuo užkertamas kelias pacientams gauti jiems reikalingą gydymą ir taip kenkiama jų sveikatai, kartais netgi sukeliama jų mirtis. Todėl šia direktyva turėtų būti siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinant aukštą vaistų importo kokybės kontrolę, kadangi tai vienas iš svarbiausių falsifikuotų vaistų patekimo į Europos rinką būdų. Be to, labai svarbu sukurti tikrinimų ir veiksmingą falsifikuotų produktų aptikimo sistemą. Manau, kad būtina tinkamai reglamentuoti ir kontroliuoti vaistų prekyba internetu, nes tai yra vienas pagrindinių falsifikuotų vaistų patekimo į Europos rinką kelių.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos piliečiai vis labiau nerimauja dėl vaistų kokybės ir saugumo. Pacientai turi būti visiškai tikri, kad vaistai, kuriuos jie vartoja, tikrai yra tie vaistai, kuriuos jie tikisi vartoti. Falsifikuotų vaistų vartojimas gali lemti gydymo nesėkmę ir kelti grėsmę gyvybėms. Kaip ir pranešėja, manau, kad vaistų falsifikavimas yra nusikalstama veika, kuria iš pacientų atimamas jiems reikalingas medicininis gydymas ir daroma žala jų sveikatai, tai netgi kai kuriais atvejais baigiasi mirtimi. Dėl šios priežasties pirmasis ir svarbiausias direktyvos tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą nuo falsifikuotų vaistų. Taip pat reikia kelti visuomenės suvokimą apie vaistų pirkimo internetu rizikas. Privalome pacientams užtikrinti, kad jie galėtų atpažinti internetines svetaines, kurios atitinka tiesiogiai susijusius teisės aktus. Direktyva, skirta kovoti su vaistų falsifikavimu neatsižvelgiant į interneto problemą, kuris yra didžiausias paskirstymo kanalas, negali būti pateisinta visuomenės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Dabar, kai gyventojų senėjimas yra ilgalaikė demografinė tendencija visame Europos žemyne, aišku, kad išlaidos vaistams toliau didės visose šalyse. Nors, viena vertus, turime įvertinti to poveikį ir apsvarstyti vartojimą, kita vertus, svarbu kovoti su didėjančiu vaistų falsifikavimu. Nekalbant apie nuostolingas finansines pasekmes Europos moksliniams tyrimams, šiandien tai neatidėliotinas visuomenės sveikatos klausimas, aktualus visai Europai. Europos Parlamentas buvo teisus imdamas viską į savo rankas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Svarstomame pranešime dėl falsifikuotų vaistų patekimo į tiekimo grandinę prevencijos pabrėžiamas svarbus susirūpinimo dėl Europos visuomenės elementas, būtent vartojamų vaistų kokybė ir saugumas. Todėl pritariu nuostatoms, kuriomis būtų suteikiama galimybė kovoti su falsifikuotų vaistų reiškiniu ir kurios būtų svarbus žingsnis reaguojant į augantį pavojų visuomenės sveikatai ir užtikrinant pacientų saugumą.

Po šešis mėnesius trukusių derybų Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas tikrai yra galiojančios reguliavimo sistemos patobulinimas. Tiksliau, jis reglamentuoja prekybą vaistais internetu, kuris yra vienas iš pagrindinių kanalų, per kurį falsifikuoti vaistai patenka į ES rinką. Iš tikrųjų, kad galėtų veikti, internetinės vaistinės valstybėse narėse turi gauti specialius leidimus teikti produktus visuomenei internetu.

Kadangi manau, kad į vaistų klastojimą turi būti žiūrima atsakingai, mums apie klastojamų gyvybiškai svarbių vaistų poveikį tereikia pagalvoti kaip apie nusikalstamą veiką, kuri kelia grėsmę žmonių gyvybėms, visiškai palaikau sankcijų griežtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (ECR), raštu. (PL) Sveikata yra svarbiausias turtas kiekvieno gyvenime. Komercinis falsifikuotų vaistų įvairovės, ypač gyvybiškai svarbių vaistų, prieinamumas pagrįstai sukėlė piliečių baimę. Didelis ir nuolat augantis padirbtų produktų, konfiskuotų ES kiekvienais metais, skaičius gali būti susirūpinimo priežastis. Todėl mums būtina ryžtingai reaguoti į šį reiškinį, kuris yra ne kas kita kaip organizuota nusikalstama veika. Pacientai turi būti visiškai tikri, kad vaistai, kuriuos jie vartoja, yra tikri.

Būtent todėl palaikau pranešėjos poziciją, kad apsauga nuo padirbtų vaistų turi būti pagrindinis direktyvos tikslas, kurio neturime atsisakyti. Taip pat visiškai sutinku su pasiūlymu direktyvoje apimti internetinį vaistų platinimą. Tokiais atvejais pacientai daugiausia pasitiki pačiais savimi, o jų medicininės žinios nebūtinai jiems padeda nustatyti padirbtą produktą. Taisyklės turi būti aiškios, kai kalbama apie tokį svarbų klausimą kaip sveikata. Turime pašalinti bet kokius pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes būtina atkreipti dėmesį į vis didėjantį Europos piliečių susirūpinimą dėl jų vartojamų vaistų kokybės ir saugumo. Yra duomenų, kad staiga padidėjo muitinių konfiskuojamų suklastotų vaistų kiekis, pavyzdžiui, 2006 m. Europos Sąjungos pasienyje konfiskuota 2,7 mln. vaistų, toliau 2007 m. – 2,5 mln., tad palyginti su 2005 m. konfiskuotų vaistų kiekis padidėjo 384 proc. Pastebėta, kad nuo vaistų, skirtų gyvensenai pakeisti, klastojimo pereinama prie gyvybiškai svarbių vaistų, įskaitant vėžį ir širdies ligas, psichiatrinius sutrikimus ir infekcijas gydančius vaistus, falsifikavimo. Gydymas tokiais falsifikuotais vaistais gali turėti pražūtingų padarinių. Be to, ryškėja ?tendencija skverbtis į įprastą tiekimo tinklą. Be interneto vis dažniau stengiamasi naudoti leidimą turinčius platinimo tinklus. Iš 13 duomenis turinčių valstybių narių 7 valstybės pranešė apie falsifikuotų vaistų paplitimą teisėtame tiekimo tinkle. Pacientai turi būti visiškai tikri, kad jų vartojami vaistai yra tikrai tie vaistai, kuriuos jie mano vartojantys. Dėl suklastotų vaistų vartojimo gydymas gali būti nesėkmingas ir gali netgi kilti pavojus gyvybei. Todėl manau, kad direktyvoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės sveikatos apsaugai nuo suklastotų vaistų. Jokie papildomi tikslai neturėtų trukdyti siekti šio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Vaistų falsifikavimas tapo pelningu verslu, turinčiu minimalią atskaitomybės riziką teisės aktams. Šią padėtį pabrėžia tai, kad vien tik 2008 m., kaip muitinė paskelbė, Europoje buvo konfiskuota daugiau negu 34 mln. falsifikuotų vaistų. Reikia pripažinti, kad ES dar nepasiekė kitų geografinių regionų padėties, kur iki 30 proc. rinkoje prieinamų vaistų yra padirbti. Vis dėlto ES neturi leisti, kad ši padėtis būtų pasiekta. Šiuo metu apytikriai apskaičiuota, kad 1 proc. parduodamų vaistų yra padirbti, tačiau esama ženklų, rodančių, kad ši dalis auga. Naujaisiais Parlamento priimtais saugumo reikalavimais, baudomis, skirtomis padirbtų vaistų gamintojams, bei gamintojų ir vartotojų kontrolės sistema siekiama sustabdyti vaistų juodosios rinkos augimą ES.

Taigi naujų privalomų saugumo reikalavimų, reglamentuojančių vaistų prekybą, įskaitant tų, kurie parduodami internetu, įvedimas yra sveikintinas žingsnis. Padirbtų vaistų prekyba yra nusikalstama veika, turinti didelių pasekmių, kurios gali paveikti didelį skaičių vartotojų, dažnai pasirenkančių lengvą interneto kelią užsakyti vaistų, kurių jie kitaip negalėtų gauti be medicininės rekomendacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Falsifikuotų vaistų skaičius smarkiai didėja visose Europos šalyse. Tai patvirtina neseniai pateikti duomenys, pagal kuriuos kiekvienais metais per legalią vaistų tiekimo grandinę Europoje parduodama 1,5 mln. falsifikuotų vaistų dėžučių. Nauji apytikriai skaičiavimai taip pat rodo nerimą keliantį šio reiškinio, kuris taip pat apima internetinę vaistų prekybą ir, dar daugiau, vis labiau naujus gyvybiškai svarbius vaistus, plitimą.

Taigi naujoji Europos strategija turi būti kuo greičiau įgyvendinta siekiant kovoti su šiuo reiškiniu ir geriau apsaugoti visuomenės sveikatą ir Europos vartotojus. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad dėl jo buvo pasiektas geras kompromisas, kurio pagrindinis tikslas apsaugoti pacientus, kad jie nevartotų falsifikuotų vaistų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Turime nedelsdami reaguoti į nerimą keliantį vaistų, kurie yra falsifikuoti dėl savo identiškumo, istorijos arba šaltinio, didėjimą. Šiuose produktuose paprastai naudojamos prastos kokybės arba falsifikuotos medžiagos, tai kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai ir skatina pacientų pasitikėjimo praradimą legalioje tiekimo grandinėje. Vaistų gamintojams keliami patikros reikalavimai turi būti padidinti tam, kad būtų galima išvengti šių rizikų. Vaistams skirti saugumo reikalavimai taip pat turi būti suderinti ES ir turi padėti atpažinti kiekvieną atskirą pakuotę ir patikrinti jos autentiškumą. Juos taikant taip pat turi būti nustatomi bet kokie falsifikuoti produktai užtikrinant vaistų vidaus rinkos veikimą. Rizikos vertinimo procesu turi būti atsižvelgta į tokius kriterijus kaip vaistų kaina ir falsifikuotų vaistų istorija ES ir trečiosiose šalyse, taip pat poveikį, kurį šie falsifikuoti vaistai sukelia visuomenės sveikatai, turint omenyje svarstomų produktų specifinį pobūdį ir sveikatos sutrikimų, kuriuos jie turi gydyti, sunkumą. Saugumo priemonės turi užtikrinti, kad būtų galima patikrinti kiekvieną teikiamų vaistų pakuotę neatsižvelgiant į naudojamą tiekimo metodą, įskaitant tuos, kurie parduodami nuotoliniu būdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Per pastaruosius metus falsifikuotų vaistų rinkodara padidino riziką visuomenės sveikatai. Esama nerimą keliančių duomenų, kad, be interneto, vis daugiau ir daugiau falsifikuotų vaistų patenka į legalią tiekimo grandinę.

Balsavau už M. Matias pranešimą nes:

1. Jame pacientų apsauga pateikiama kaip teisės akto pasiūlymo esmė priimant priemones, skirtas aukšto lygio saugiam ir atitinkamam gydymui bei informacijai teikti.

2. Juo apimama ir reglamentuojama internetinė vaistų prekyba, ko trūko Komisijos pasiūlyme, nepaisant to, kad daugiau negu 50 proc. internetu nupirktų vaistų yra falsifikuoti.

3. Jame nustatytos saugumo priemonės receptiniams ir nereceptiniams (juodojo sąrašo) vaistams siekiant užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui iš legalios tiekimo grandinės.

4. Jame reikalaujama visiško vaistų atsekamumo ir kartu nustatoma išankstinio įspėjimo sistema visose valstybėse narėse, kad būtų galima atsisakyti vaistų, kurie įtariami esant pavojingi.

5. Jame vaistų falsifikavimas traktuojamas kaip organizuota nusikalstama veika ir pažeidėjams numatytos griežtos baudos.

6. Vaistų eksportas iš ES į trečiąsias šalis turi atitikti tuos pačius saugumo kriterijus, kurie taikomi importui.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Vaistų falsifikavimas yra organizuotas nusikaltimas, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybėms, kaip ir prekyba narkotikais. Vis dėlto šios rūšies nusikaltimas nėra nei vienodai reglamentuotas, nei jam taikomas tas pats baudų lygmuo kaip su narkotikais susijusiems nusikaltimams. Nelegali vaistų gamyba juos kopijuojant arba tiesiog į juos neįdedant jų veikliųjų medžiagų nereikalauja didelių įrenginių arba investicijų. Lengva gauti didelį pelną. Apytikriais duomenimis, 2010 m. iš falsifikuotų vaistų prekybos gautos pajamos viršijo 50,6 mln. EUR, tai rodo 95 proc. augimą, palyginti su apytikriais skaičiais prieš penkerius metus. Šis augimas daugiausia yra susijęs su išsamių teisės aktų stoka kai kuriose šalyse arba su išteklių trūkumu ar nenoru tai įgyvendinti ir su tuo, kad nustatytos baudos lygmuo tikrai neturi atgrasančio poveikio.

Palaikau pranešėjos pasiektą kompromisą: jis yra suderintas ir jo pagrindinis tikslas apsaugoti pacientus. Tai žingsnis teisinga linkme, nors jis neapima tokių svarbių klausimų kaip, pvz., faktas, kad saugumo priemonių įgyvendinimas neapima generinių ir nereceptinių vaistų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į vis didėjančią padirbtų vaistų keliamą riziką pacientams, manau, kad reikia nedelsiant įvesti laikinąsias priemones, skirtas pacientų saugumui stiprinti. Šiomis priemonėmis turi būti nustatyta, kad gamybos leidimų turėtojai, kurie pašalina arba nuslepia nepriverstinai gamintojų taikomas viešas saugumo priemones, būtų griežtai atsakingi už savo veiksmus sudarant sąlygas padirbtiems produktams patekti į tiekimo grandinę.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, nes juo siekiama ES lygmeniu kovoti su falsifikuotų vaistų patekimu į legalią tiekimo grandinę nevaržant vaistų vidaus rinkos veikimo. Juo siekiama tai padaryti, pvz., įvedant įsipareigojimus paskirstymo grandinės veiklos vykdytojams, uždraudžiant veiklos vykdytojams, esantiems tarp pirminio gamintojo ir galutinio veiklos vykdytojo paskirstymo grandinėje (paprastai vaistininko) arba galutinio vartotojo (gydytojo ar paciento), manipuliuoti (t. y. pašalinti, keisti arba apimti) saugumo priemonėmis, susijusiomis su pakuotėmis, ir nustatant griežtesnius kriterijus, kuriais remiantis būtų reglamentuojamas veikliųjų vaistų medžiagų įvežimas iš trečiųjų šalių ir produktų tikrinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. Vaistų kokybė labai svarbi siekiant užtikrinti saugumą ir suteikti ramybę vartotojams. Akivaizdu, kad mūsų rinkėjų sveikatai kyla grėsmė dėl šių produktų, plūstančių į rinką, ypač turint omenyje, kad kiekvienais metais falsifikuoti vaistai tampa vis modernesni. Tai visuomenės sveikatos krizė pasaulio mastu. Apytikriai apskaičiuota, kad šiuo metu padirbti produktai sudaro galbūt 15 proc. pasaulinės vaistų pasiūlos, kai manoma, kad kai kuriose besivystančiose šalyse daugiau negu 30 proc. parduodamų vaistų gali būti padirbti. Visuomenė turi būti 100 proc. tikra, kad produktai, kuriuos ji vartoja, yra saugūs ir tinkami tam tikslui. Falsifikuotų vaistų vartojimas gali sukelti didelį žalingą poveikį paciento sveikatai, o kai kuriais atvejais sukelti mirtį. Aišku, kad visapusiška strategija, kaip spręsti šį klausimą, yra labai svarbi ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu tam, kad būtų užtikrintas visuomenės sveikatos ir saugumo standartų laikymasis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl falsifikuotų vaistų, kuris apima tokius elementus, skirtus kovai su nerimą keliančiu falsifikuotų produktų augimu ES, kaip saugumo priemonės, skirtos produktų autentiškumui tiekimo grandinėje tikrinti, atsižvelgiant į pacientų saugumą ir saugant visuomenės sveikatą. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas nusprendė sustiprinti šias saugumo priemones ne tik įprastinėje tiekimo grandinėje, bet ir prekybai internetu, kas yra pagrindinis falsifikuotų produktų tiekimo būdas. Taip pat palankiai vertinu faktą, kad Europos Parlamentas pasisako už būtinybę kontroliuoti vaistus, įvežamus ir išvežamus iš ES, ir planus, skirtus griežtoms nuobaudoms vykdyti, nes šie nusikaltimai kelia grėsmę gyvybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Manau, kad vartotojų saugumas yra gyvybiškai svarbus klausimas, visų pirma kai susiję vartotojai taip pat yra pacientai, kurie tikisi būti išgydyti vaistų, kuriuos jie vartoja, arba bent jau smarkiai pagerinti savo sveikatą. Vartotojų saugumas yra dar svarbesnis, kai juo siekiama apsaugoti atviroje rinkoje − per tradicinius kanalus arba internetu − parduodamų vaistų autentiškumą.

Dėl šios priežasties, manau, labai svarbu, kad būtų priimti labai aiškūs reglamentai dėl vaistų falsifikavimo, nes tai plintantis reiškinys visoje Europoje ir likusioje pasaulio dalyje, kuris turi didžiulį poveikį vartotojų pasitikėjimui, įmonėms ir, dar daugiau, sveikatai tų, kurie vartoja falsifikuotus produktus.

Todėl palaikau šį pranešimą ir norėčiau pasveikinti M. Matias dėl darbo, kurį ji atliko, ir kompromisų, kuriuos ji pasiekė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Nelegali prekyba vaistais jau buvo palyginta su nelegalia prekyba karo ginklais ir narkotikų prekyba. Tai problema, kuri veikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir kuri yra košmaras tiems, kurių pareiga prižiūrėti visuomenės sveikatą: kad sergantieji, ypač lėtinėmis arba mirtinomis ligomis, galėtų vartoti tai, kas yra nekenksminga ir neturi poveikio, arba net griebtis to, kas galėtų būti netgi žalinga. Žinome, kad padirbtų arba falsifikuotų vaistų kiekis apyvartoje vis didėja, jų skaičius, siekia milijonus. Labai svarbu, kad kovotume su organizuotu nusikalstamumu ir pasienio prekeiviais ir nutrauktume panašias rinkodaros grandines, pvz., internete. Todėl palankiai vertinu lengvai nustatomų pakuočių priėmimą ir ankstyvo įspėjimo sistemų sukūrimą.

Palankiai vertinu šios Parlamento ir Tarybos direktyvos priėmimą, kuria stebint visą produktų ciklą bus saugoma nuo falsifikuotų ir (arba) padirbtų vaistų patekimo į Europos Sąjungą ir stiprinama visuomenės sveikatos apsauga, gerinant vartojamų vaistų kokybę ir saugumą. Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją, mano tėvynainę, M. Matias dėl darbo, kurį ji padarė.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai problema, kuri turi didelių pasekmių visuomenės sveikatai ir valstybių narių ekonomikoms. Vaistų falsifikavimas ir kiekiai, patenkantys į legalią tiekimo grandinę, yra nerimą keliantys klausimai, kuriuos reikia tinkamai spręsti ir su kuriais reikia kovoti. Nereikia pamiršti, kad vaistai yra falsifikuojami ir nelegaliai parduodami tik dėl to, kad esama ekonominių priežasčių, kurios skatina šį reiškinį, nes generinių vaistų prieinamumas tokiomis kainomis, kokias žmonės gali leisti, falsifikavimą daro ne tokį pelningą. Pranešime sprendžiamas aktualus prekybos internetu klausimas, kuris yra legalios tiekimo grandinės dalis. Jame atkreipiamas dėmesys į didėjančio visuomenės sąmoningumo dėl rizikos, susijusios su vaistų pirkimu tokiu būdu, svarbą. Mes norėtume pabrėžti bendradarbiavimo ir kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų, Europos vaistų agentūros ir kitų tarptautinių institucijų koordinavimo stiprinimo svarbą, siekiant keistis informacija, gerinti žinias ir reiškinio suvokimą ir tokiu būdu tobulinant kovą.

Reikėtų nepamiršti, kad taip pat turi būti bendradarbiaujama tokiose kitose srityse kaip farmakologinis budrumas. Reikia didesnio skaidrumo tokių esamų Europos struktūrų kaip Europos vaistų agentūra, susijusių su tyrimais, kuriuos jos atlieka, ir jų veikla. Mes manome, kad pasiektas kompromisas yra teigiamas žingsnis svarbioje kovoje su šia problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Airijos žmonėms parduodamų vaistų kokybė ir saugumas yra klausimas, keliantis didžiulį nerimą. Palankiai vertinu šį pasiūlymą, kuriuo siekiama įveikti falsifikuotų vaistų problemą. Tai svarbi ir reikalinga priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Mes balsavome už M. Matias pranešimą dėl falsifikuotų vaistų. Tai iš tikrųjų visuomenės sveikatos ir saugumo klausimas Europoje be sienų, kur laisvai gali būti platinamas blogiausiai padirbtas arba tiesiog prasčiausios kokybės šlamštas. Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad sveikatos, medicinos arba farmakologijos budrumo reikalų srityse Europos Sąjunga geriausiai sugeba spręsti visas galinčias kilti problemas. Ji netgi gali būti jų priežastimi, pvz., 2004 m. Direktyva dėl tradiciškai vartojamų žolinių vaistų susieta su 2006 m. reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų sveikatingumą. Ankstesnis dokumentas apima reikalavimą, kad produktai būtų registruojami Europos vaistų agentūroje, procedūrą, kuri yra tokia sudėtinga ir tokia brangi, kad iki 2010 m. pabaigos buvo užregistruota tik 200 žolinių vaistų. Kitu dokumentu Europos maisto saugumo tarnybai suteikiama teisė patvirtinti arba ne teiginius dėl maisto papildų, įskaitant augalus, leidimas, kuri ji išduoda taip retai ir atsisako tai padaryti dėl tokių sutartinių dalykų, kad netgi nuvylė Komisiją. Išvada ta, kad Europos teisės aktais bus palaikomos cheminių vaistų ir vaistų laboratorijos. Ar norima panaikinti natūralių vaistų sektorių? Kas ir kiek turės iš to naudos? Nebūtinai Europos žmonių sveikata.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Falsifikuoti vaistai dabar sudaro 10 proc. pasaulyje parduodamų farmacijos produktų, ir Europa jokiu būdu nėra apsaugota nuo šios nelaimės, kuri, be abejo, plinta nerimą keliančiu mastu. Todėl džiaugiuosi, kad Parlamentas patvirtino šį tekstą, nes mes, Parlamento nariai, kovojome, kad pagerintume pradinį Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame farmacijos pramonės įmonių konkurencingumas buvo svarbiau už Europos žmonių sveikatą ir saugumą. Taigi šiame naujame tekste taip pat atsižvelgiama į internetinę prekybą vaistais, kurie turi būti geriau reguliuojami ir kontroliuojami siekiant visų gerovės.

 
  
MPphoto
 
 

  Salvatore Iacolino (PPE), raštu. (IT) Sutinku su M. Matias pranešimo teiginiu, kad pacientai turi būti visiškai tikri dėl vaistų, kuriuos jie vartoja, kokybės. Tyrimai parodė, kad falsifikuotų vaistų vartojimas yra toks pavojingas pacientams, kad kelia grėsmę jų gyvybėms, taigi teisinga manyti, kad falsifikavimas yra nusikalstama veika, skatinanti stiprios Europos Sąjungos pozicijos priėmimą.

Taigi remiu šiuos pranešime paminėtus dalykus, būtent: kad būtų pateiktos aiškios apibrėžtys, susijusios ne tik su taikymo sritimi, bet ir su skirtingais veikėjais tiekimo grandinėje tam, kad būtų aiškiai paaiškinti jų vaidmenys ir atsakomybės; kad sankcijos būtų lygiavertės toms, kurios taikomos už nelegalią veiklą, įskaitant narkotikus; ir kad turėtų būti stiprinamas vaistų prekybos skaidrumas ir reguliavimas internete, tokiu būdu suteikiant galimybę vartotojams atskirti neteisėtus veiklos vykdytojus ir internetines vaistines.

Šiandien labiau negu bet kada aktyvus skirtingų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksnys veiksmingesnėje sistemoje kovojant su vaistų falsifikavimu. Tokia sistema gali būti užtikrinama ne tik tinkama vaistų falsifikavimo Europos Sąjungoje, bet ir falsifikuotų vaistų, eksportuojamų į trečiąsias šalis, kurių skaičiai toliau didėja, stebėsena. Visais atvejais pagrindinis principas turi būti pacientų gerovė.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes būtina atkreipti dėmesį į vis didėjantį Europos piliečių susirūpinimą dėl jų vartojamų vaistų kokybės ir saugumo. Manoma, kad šiuo metu 1 proc. per teisėtus kanalus ES teritorijoje parduodamų medicinos produktų sudaro padirbti vaistai. Kai kuriose pasaulio šalyse falsifikatai užima kone trečdalį rinkos. Neramina tai, kad imta padirbinėti naujoviškus ir gyvybę palaikančiu medikamentus. Žinoma, kad internetas yra vienas pagrindinių falsifikuotų vaistų patekimo į Europos rinką kelių. Daugiau kaip 50 proc. internetu iš tinklaviečių, kurios slepia savo tikrąjį fizinį adresą, įsigytų vaistų yra falsifikuoti. Pigesnių medikamentų internete ieškantys žmonės dažnai užkimba ant sveikatai pavojingos sudėties falsifikatus pardavinėjančių sukčių kabliuko. Taip pat daugelis netikrų vaistų „legalizuojama“ perpakavimo metu. Nesąžiningi perpakuotojai ir interneto platybėse siaučiantys sukčiai ilgai nesulaukė tinkamo atsako, o vis daugiau internetu vaistus iš nepatikimų svetainių perkančių žmonių ėmė rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe. Džiugu, kad nustatomos sankcijos padirbinėtojams ir griežtesnę patikrą užtikrinsiančios priemonės. Šalių, kuriose leidžiamas vaistų pardavimas internetu, registruotos vaistinės privalės gauti specialų leidimą, jų svetainės bus žymimos europiniu logotipu ir įtrauktos į europinę duomenų bazę. Pacientai turi būti visiškai tikri, kad jų vartojami vaistai tikrai yra tie vaistai, kuriuos jiems reikia vartoti. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės sveikatos apsaugai nuo suklastotų vaistų.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. (DE) Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas ir Taryba sugebėjo susitarti dėl kompromiso, susijusio su falsifikuotų vaistų problema. Tai ypač svarbu, nes vaistų falsifikavimas dabar tapo didžiule problema, kuri išplito apimdama gyvybiškai svarbius preparatus. Priimtomis priemonėmis žengėme svarbų žingsnį teisinga kryptimi be didelių biurokratinių kliūčių. Pirma, svarbiausia, pakuotėms turi būti taikomos naujos saugumo priemonės, o paskirstymo kanalų stebėsena turi būti pagerinta. Tokiu būdu pasieksime didesnį pacientų saugumą – kuris, atsižvelgiant į vaistų falsifikavimo mastą, buvo skubiai reikalingas – neperduodant pernelyg didelės naštos susijusioms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaroslaw Kalinowski (PPE), raštu. (PL) Mes vartojame vaistus skausmui numalšinti, ligų simptomams mažinti arba mūsų gyvybėms išsaugoti. Dažnai atsitinka, kad jiems išleidžiame didžiules sumas pinigų, kurios daugeliu atveju sudaro didžiąją mūsų pajamų dalį. Štai kodėl nesąžiningi žmonės, neturintys moralės principų, padirbinėja vaistus. Deja, kartais pasitaiko, kad pacientas miršta, nes vartojo tokius vaistus. Todėl būtina padidinti atsargumo priemones, susijusias su vaistų iš trečiųjų šalių importu, siekiant apriboti vaistų prekybą internetu iki minimumo, pradėti kampaniją siekiant skatinti pacientų sąmoningumą dėl rizikos, kylančios vartojant nesertifikuotus padirbtus vaistus, ir kampaniją, kuria būtų užtikrinama, kad perkantieji vaistus žino, kad apyvartoje esama padirbtų vaistų. Sutinku su pranešėja, kad autorystės teisių apsauga čia nėra prioritetas. Svarbiausias aspektas yra žmonių sveikata ir gyvenimas, ir mūsų pareiga padaryti viską, ką galime, kad juos apsaugotume.

 
  
MPphoto
 
 

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. (FR) Balsavau už direktyvą dėl kovos su falsifikuotais vaistais. Atsižvelgiant į padirbtų vaistų, konfiskuotų Europos Sąjungoje, skaičių (2008 m. buvo konfiskuota daugiau negu 34 mln. padirbtų piliulių), jau pats laikas Europos Sąjungai paspartinti veiksmingą atsekamumo sistemą siekiant užtikrinti Europos Sąjungoje prieinamų vaistų kilmę ir kokybę. Tai juo labiau būtina atsižvelgiant į tai, kad padirbti vaistai kelia realią grėsmę Europos sveikatai dėl medžiagų – kartais nuodingų medžiagų – kurių jie gali turėti. Tokios naujai priimtos priemonės kaip elektroniniai serijiniai numeriai ant receptinių vaistų pakuočių, kuriais sudaromos sąlygos juos sekti nuo gamyklos iki paciento; apribojimai dėl tvarkymo perpakavimo etapų metu; ir gamintojų, ir didmenininkų patikrinimų stiprinimas yra konkretus žingsnis į priekį, kuris Europos žmonėms ir pacientams užtikrins didesnį saugumo lygmenį.

Pagaliau norėčiau atkreipti dėmesį į šiame tekste padarytą pažangą, susijusią su internetine vaistų prekyba. Atsižvelgiant į tai, kad apytikriai 50 proc. internetu pirktų vaistų yra padirbti, šiame tekste nustatytas bendras logotipas, leidžiantis atpažinti legalias internetines vaistines. Vis dėlto tai Europos žmonių reikalas būti budriems vykdant tokio pobūdžio pirkimus internete.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Falsifikuoti vaistai sukelia tikrą pavojų visai farmacijos sistemai Europoje, nes, be sukeliamo pavojaus pacientams, vartojantiems tokius produktus, tai mažina visuomenės pasitikėjimą vaistinėse prieinamų vaistų kokybe. Falsifikuotų vaistų skaičius ES labai greitai auga. Juose gali būti prastesnių arba falsifikuotų medžiagų, juose gali jų visiškai nebūti arba jų kiekiai gali būti netinkami. Nors šios problemos mastas vis dar palyginti nedidelis, kitaip negu kituose regionuose, balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad yra daug veiksnių, rodančių būtinybę nedelsiant priimti priemones ES lygmeniu. Naujoji direktyva apims padirbtų vaistų gamintojams paskirtas nuobaudas, sustiprintus saugumo reikalavimus ir patikros sistemą, kurios tikslas yra užkirsti kelią pavojingų vaistų patekimui į Europos rinką.

Vienas vilčių teikiantis aspektas tas, kad Europos Parlamentas sėkmingai prisidėjo prie Europos Komisijos pasiūlymo dėl šių produktų prekybos internetu, kuris yra pagrindinis kanalas padirbtiems vaistams patekti į ES rinką, reguliavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. (PL) Šiandienos balsavime balsavau už M. Matias pranešimą dėl falsifikuotų vaistų. Manau, kad šiandien priimtu dokumentu bus sumažinta didėjanti padirbtų vaistų problema ir pristatyta gerai veikianti sistema, skirta Europos rinkai stebėti nuo gamintojo iki paciento. Esu įsitikinusi, kad įvairių nacionalinių ir tarptautinių institucijų koordinavimas yra būtinas, ir priimdami šį pranešimą mes žengiame žingsnį į priekį bendradarbiavimo stiprinimo link. Manau, kad padirbtų vaistų problema Europoje yra didžiulė, ir priimdamas šį pranešimą Europos Parlamentas siunčia aiškų pranešimą Komisijai, kad tik veiksmingas bendradarbiavimas ir veiksmingas sankcijų vykdymas suteiks galimybę sumažinti šią praktiką. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Padirbti vaistai jau plačiai paplitę besivystančiame pasaulyje, kur 2030 proc. rinkoje esančių vaistų yra falsifikuoti. Dabar jų vis daugėja ES. Maždaug 1 proc. Europoje parduodamų vaistų yra padirbti. Šiuo nauju susitarimu, kurį palankiai vertinu, bus įvestos tokios privalomos saugumo priemonės kaip receptiniams vaistams skirti antspaudai ir serijiniai numeriai. Tai suteiks galimybę užtikrinti jų atsekamumą. Generiniai vaistai nebus įtraukti į reikalavimus, nebent kils išskirtinė tam tikro produkto padirbimo rizika.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu.(CS) Projektiniu pranešimu padarytas geras darbas tęsti buvusios parlamentinės kadencijos pradėtą darbą. Komisijos pasiūlyme vengiama pateikti konkrečias apibrėžtis nepaisant daugelio rekomendacijų. Toks požiūris gali paskatinti nepakankamą arba neįvykdomą pacientų, kurie vartoja vaistus, apsaugą. Štai kodėl palankiai vertinu 120 pakeitimą, dėl kurio Komisijos pasiūlymas yra ne toks dviprasmiškas. Ypač naudinga falsifikuotų vaistų apibrėžtis. Pasiūlytas tekstas dėl tiekimo grandinių taip pat labai geras ir, jei bus priimtas, juo bus stiprinama pacientų teisė į apsaugą. Manau, kad 120 pakeitimo 5c konstatuojamosios dalies įgyvendinimas, suteikiantis galimybę stebėti ir vykdyti atitiktį su ES taisyklėmis, yra būtinas. Šiuo pakeitimu ES reglamentai suderinami su Teisingumo Teismo išvadomis. Į tai atsižvelgiant siūlomame tekste taip pat suteikiama galimybė valstybėms narėms imtis savo veiksmų palaikant didesnę vartotojų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Parlamento pakeitimais nereikalaujama, kad saugumo sistemos būtų išplėstos iki nereceptinių vaistų. Nepaisant to, mūsų piliečiai perka didelius šių vaistų kiekius. Taigi jų sveikatai kyla grėsmė. Jie nereikalauja Europos vaistų agentūros įsipareigoti laikytis visiško skaidrumo, susijusio su jos moksliniais tyrimais bei jos pareigūnų ir farmacijos įmonių susitarimu. Tai vis dėlto yra būtina. Skandalingas benfluorekso atvejis, Prancūzijoje žinomas „Mediator“ vardu, yra nenuginčijamas to įrodymas. Vis dėlto pateikti pakeitimai juda teisinga kryptimi, visų pirma tie, kurie susiję su viešųjų internetinių svetainių ir sankcijų patvirtinimu. Taigi balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Kadangi tai labai rimta problema, kuri kelia grėsmę visuomenės sveikatai ES, manau, kad naujų taisyklių įgyvendinimas labai svarbus siekiant apsaugoti pacientus nuo falsifikuotų vaistų. Štai kodėl 2010 m. balandžio 23 d. uždaviau Europos Komisijai klausimą apie bendrą operaciją, apimančią 27 valstybes nares, vadinamąją „Medi-Fake“, kurią vykdant tik per du mėnesius buvo konfiskuoti 34 mln. padirbtų tablečių.

Dėl šios priežasties visada palaikiau griežtas priemones, skirtas kovoti su šia padėtimi, kaip būdą užbaigti prekybą, kuri tam tikriems nusikalstamiems tinklams sudaro 45 mlrd. eurų pelno. Štai kodėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už teisės akto rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB dėl falsifikuotų ar tokių vaistų, kurių istorija ar šaltinis yra falsifikuoti, patekimo į legalų tiekimo tinklą prevencijos, nes manau, kad teigiamai stiprinamos kovos su padirbtais vaistais ir jų paskirstymu priemonės ir tokiu būdu gerinama piliečių apsauga. Be to, labai teigiamai vertinu tai, kad Parlamento pozicija sustiprina skaidrumą ir teisę į informaciją kaip priemonę, skirtą užkirsti kelią šiai nelegaliai veiklai. Manau, svarbu, kad ji orientuota į prevencinių priemonių, susijusių su padirbtų vaistų tiekimu internetu, gerinimą. Pritariu legalios kovos su tokių vaistų platinimu internetu paspartinimui, nes dauguma padirbtų vaistų, įvežamų į Europos rinką, patenka tokiu būdu. Balsavau už tekstą, pakeitimai smarkiai patobulina Komisijos pateiktą tekstą, nes jais sustiprinamos kontrolės priemonės, didinamas skaidrumas, gerinamas priėjimas prie informacijos ir todėl pagerinama piliečių apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Prezidentas Jacques Chirac pasakė, kad labiausiai nepakenčiama nelygybė yra nelygybė sveikatos srityje. Štai kodėl balsavau už šį pranešimą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatai ir todėl vartotojų apsaugai. Falsifikuoti vaistai problema, kuri ilgai buvo ignoruojama. Tačiau besivystančios šalys yra akivaizdus tikslas, nes legalių vaistų kaina dažnai daugumai neprieinama, o kontrolė mažai veiksminga, jei iš tikrųjų jos net nėra, mes taip pat pastebime vis daugiau falsifikuotų vaistų, patenkančių į ES visų pirma internetu. Tai didėjanti grėsmė visuomenės sveikatai ir saugumui apskritai, ir jos esama visame pasaulyje.

ES turi išlikti budri ir ryžtingai vykdyti kryptingą politiką prieš šią nepriimtiną korupciją. Dabar sunku pateikti jos sukeltų ekonominių padarinių skaičių, nes gamyba tapo labiau pramoninė. Tai moralinė ir etinė problema, kuri kenkia sveikatos sistemų patikimumui ir veiksmingumui. Dėl šios priežasties kova su falsifikuotais vaistais turi paliesti politikos lyderių visame pasaulyje sąžinę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Visiškai palaikau Marisos Matias pranešimą. Vis dėlto manau, kad šiame pranešime pateiktos priemonės yra nepakankamos. Būtina parengti paketą priemonių, apimančių atsakomybę už padirbtų vaistų paskirstymą, pagalbą, gamybą ir realizavimą, ir padaryti jį privalomą visoms ES narėms. Priemonės turi apimti licencijos atėmimą iš padirbtų vaistų tiekėjų ir platintojų, maksimalias baudas ir baudžiamąją atsakomybę už visus žmones, susijusius su nelegalia veikla prekybos vaistais srityje. Kaltųjų atsakomybė turi būti ne mažesnė negu ta, jei jie būtų narkotikų prekeiviai. Tik tokiu būdu galime sustabdyti padirbtų produktų paskirstymą ir panaikinti juodąją vaistų rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Žmonių sveikata yra didžiausias visuomenės turtas, ir turime naudoti atitinkamas priemones tam skatinti ir išlaikyti. Didesnis falsifikuotų vaistų skaičius veikia vis daugiau pacientų, įskaitant Europoje, sukeldamas neprognozuojamą riziką, dėl kurios jiems netgi gali reikėti sumokėti savo gyvybėmis. Vis dėlto balsavau prieš šį pranešimą, nes pasiūlytos priemonės, visų pirma importo kontrolė, mano nuomone, nepakankamai toli pažengusios.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi vaistų padirbinėjimas yra opi problema visoje ES, dėl to neatidėliotinai reikia imtis griežtų priemonių, kad į rinką nepatektų padirbti vaistai, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Turime užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugūs ir efektyvūs vaistai, o nusikalstamoms grupuotėms būtų užkirstas kelias pasipelnyti disponuojant padirbtais vaistais. Turime dėti visas pastangas, kad ES galiotų griežta receptinių vaistų ženklinimo sistema, įtraukiant saugos ženklus, leidžiančius nustatyti gamintoją ir tiekėją. Manau, kad vaistų padirbinėtojams turi būtų nustatytos griežtesnės sankcijos, o visoje ES turi efektyviai funkcionuoti kontrolės mechanizmas, apimantis kiekvieną vaistų tiekimo rinkos dalyvį. Ypatingas dėmesys ir saugumo priemonės turi būti skiriamos vaistų prekybai internetu, nustatant griežtą leidimų išdavimo, stebėsenos ir kontrolės sistemas. Kiekviena valstybė turi imtis visų reikiamų priemonių, kad efektyviai funkcionuotų sistema, kurios pagalba visuomenė būtų informuojama apie pavojų padirbtų ar nekokybiškų vaistų ir netgi sudarytų galimybes pašalinti tokius vaistus iš rinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas pagrįstas Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui į tiekimo grandinę atkreipiant dėmesį į klausimą, kuris europiečiams kelia vis didesnį nerimą: vaistų, kuriuos jie vartoja, kokybė ir saugumas. Turime pabrėžti teigiamą šio pasiūlymo poveikį, kuris skatina diskusiją šia svarbia tema turint pagrindinį tikslą kovoti su falsifikuotais vaistais. Iš tiesų vaistų falsifikavimas yra nusikaltimas, dėl kurio pacientai netenka medicininio gydymo, kurio jiems reikia, ir kuris kenkia jų sveikatai, galbūt sukeldamas netgi mirtį. Pagrindinis direktyvos tikslas, kaip teisingai pažymi pranešėja, turi būti visuomenės sveikatos apsauga. Šis tikslas turi būti atspindėtas pateikiant direktyvos teisinį pagrindą. Man taip pat atrodo būtina apsaugoti vaistų paskirstymo tinklą nustatant aiškias ir tikslias apibrėžtis, susijusias ne tik su direktyvos taikymo sritimi, bet ir su įvairių tiekimo grandinėje dalyvaujančių šalių vaidmenimis ir atsakomybėmis: mažmenininkais, platintojais, brokeriais. Balsavau už, nes manau, kad būtina skatinti įstatymų galią turinčias priemones šiuo klausimu, siekiant spręsti didėjančią grėsmę sveikatai ir gerinti pacientų saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. Pastebimas nerimą keliantis falsifikuotų vaistų ar tokių vaistų, kurių istorija ar šaltinis yra falsifikuoti, augimas. Direktyvoje pateikiamos privalomos saugumo priemonės visiems receptiniams vaistams ir skubaus įspėjimo sistema; suderintos saugumo priemonės, skirtos atskirų pakuočių autentiškumui patikrinti ir nustatyti, pateikiant suklastotus receptinių vaistų įrodymus (atlikus rizikos vertinimą, galima išimtis dėl tam tikrų produktų); nereceptiniams vaistams saugumo priemonės nepateikiamos, nebent rizikos vertinimas rodo falsifikavimo riziką ir dėl to kyla grėsmė visuomenės sveikatai; atsekamumas bus unikalus saugumo priemonių atpažinimo būdas (pvz. serijinis numeris), kuriuo bus suteikiama galimybė patikrinti produkto ir atskirų pakuočių autentiškumą visoje tiekimo grandinėje iki vaistinių lygmens; be to, valstybės narės turi sukurti sistemas, skirtas užkirsti kelią įtartinų vaistų prieinamumui pacientams; internetinė prekyba: vaistų tiekimo visuomenei sąlygos yra nustatytos valstybių narių; didesnis skaidrumas, susijęs su didmeninės prekybos platintojais; baudos yra taikytinos pažeidus nustatytas nacionalines nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Firminių produktų ir cigarečių padirbinėjimas išplito medicinos rinkoje, ir 7 mln. kiekvienais metais konfiskuotų vaistų sudaro maždaug 5 proc. visų padirbtųjų. Kyla milžiniškas uždavinys Europos valdžios institucijoms, teismų sistemai, taip pat muitinei: jos turi susekti šaltinius ir užkirsti kelią prekybai, kuri kelia pavojų milijonams gyvybių visame pasaulyje. Todėl palankiai vertinu Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą nustatyti bendrą teisinę sistemą 27 valstybėse narėse siekiant apriboti falsifikuotų vaistų riziką. Iš pagrindinių pažangų norėčiau paminėti atskaitomybės pakopomis principą, kuris apima visus grandinės veikėjus – gamybos leidimų turėtojus, didmeninės prekybos platintojus, brokerius ir t. t.; privalomos saugumo priemonės (serijinio numerio arba antspaudo) naudojimą ant receptinių vaistų pakuočių; griežtesnių taisyklių dėl patikrinimų, atliekamų kartu su Europos vaistų agentūra, įvedimas; subjektų sąrašo, kuriems leidžiama prekiauti produktais nuotoliniu būdu, parengimas.

Galima daryti išvadą, kad tai svarbus teisės aktas. Vis dėlto reikalingas aktyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas ir didesnė kibernetinė kontrolė siekiant išnaikinti falsifikuotą „Viagrą“, lieknėjimui skirtus produktus, odos kremus ir t. t., kurie yra prieinami vienu klavišo paspaudimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Norėčiau pasveikinti su puikiu M. Matias atliktu darbu. Falsifikuoti vaistai yra „tylūs žudikai“, net jei jie neturi poveikio, nes juose yra nuodingų medžiagų, kurios gali pakenkti arba atimti gyvybę juos vartojantiems. Pagrindų įstatymo nebuvimas skatina falsifikavimą, kuris yra organizuotas nusikaltimas.

Matėme neproporcingą šios nusikalstamos veikos klestėjimą su 400 proc. falsifikuotų konfiskuotų vaistų augimu nuo 2005 m. Manoma, kad šiuo metu 1 proc. Europos visuomenei per legalią tiekimo grandinę parduodamų vaistų yra falsifikuoti, šis skaičius auga. Kitose pasaulio dalyse daugiau negu 30 proc. parduodamų vaistų gali būti falsifikuoti. Be to, falsifikuojama vis daugiau naujoviškų ir gyvybiškai svarbių vaistų.

Dėl šios priežasties šiandien pritarėme naujam teisės aktui siekdami užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui į legalią tiekimo grandinę ir apsaugoti pacientų saugumą. Teisės aktas taip pat apima internetinę prekybą, ir jame pateikiamos naujos saugumo ir atsekamumo priemonės, taip pat baudos padirbinėtojams, siekiant užkirsti kelią falsifikuotų vaistų prekybai Europos Sąjungos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Norint geriau apsaugoti vaistų paskirstymo tinklą, labai svarbu turėti aiškias ne tik taikymo srities, bet ir skirtingų tiekimo grandinės veikėjų apibrėžtis. Kas yra falsifikuotas vaistas? Kas yra veiklioji medžiaga arba pagalbinė medžiaga? Komisijos pasiūlyme nenumatomas reikalingas aiškumas. Tas pats pasakytina apie skirtingų tiekimo grandinės veikėjų apibrėžtis, paaiškinančias jų vaidmenis ir atsakomybes. Svarbu atskirti tuos veikėjus, kurie jau pripažinti oficialiai ir kurių vaidmuo laikomas atsakingu, ir tų, kurie į tą kategoriją nepatenka, nors yra susiję su paskirstymo grandinės atsakomybe.

Todėl svarbu atskirti prekybininkus ir brokerius, taip pat išaiškinti jų vaidmenis ir atsakomybes. Tas pats taikoma ir kitiems veikėjams, tokiems kaip vežėjai arba panašūs prekybininkai. Direktyva turi būti siekiama išvengti painiavos ir ji neturi palikti galimybių netikrumui. Ja turi būti aiškiai nustatoma, kurie veikėjai gali veikti šioje srityje ir kokiomis sąlygomis. Aiškesnėmis apibrėžtimis bus paskatintas paprastesnis įgyvendinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. Falsifikuotų vaistų pardavimo galimybės per pastaruosius metus labai išaugo. Nuolat didėjanti šių vaistų patekimo į tiekimo grandinę rizika reiškia, kad nedelsiant reikia atnaujinti teisės aktus. Visų pirma prekybos internete reguliavimas yra neabejotinai sunkus ir veiksmingai gali būti sprendžiamas tik tarptautiniu lygmeniu. Šis klausimas nebuvo aptartas Komisijos pasiūlyme, todėl Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbas iš esmės jį pagerino papildžius jį svarbiomis vartotojų, kurie perka vaistus internetu, apsaugos priemonėmis. Tačiau interneto pobūdis reiškia, kad mes negalime išvengti pavojaus. Reikia gerinti vartotojų sąmoningumą dėl šios grėsmės, todėl palankiai vertinu visuomenės sąmoningumo skatinimo kampanijas, kurios buvo sutartos kaip kompromiso dalis. Komisija užima unikalią padėtį galėdama koordinuoti visuomenės švietimo kampanijas ir užtikrindama, kad valstybės narės įvykdytų su tuo susijusius įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Pastebimas nerimą keliantis falsifikuotų vaistų skaičiaus ES augimas. Jie gali būti prastesnės kokybės, padirbti arba juose gali būti netiksliai pamatuotų medžiagų, nesvarbu veikliųjų ar ne, arba juose gali visiškai nebūti veikliųjų medžiagų, ir taip sukelti rimtą pavojų pacientui. Pramonės tiesioginės ir netiesioginės socialinės išlaidos nesiimant veiksmų šiuo klausimu neabejotinai siektų daugiau negu 10 mlrd. eurų. Kartu su Žaliųjų frakcija / Europos laisvuoju aljansu Europos Parlamente palaikau šį susitarimą. Juo remiantis atnaujinamos esamos taisyklės ir įvedamos saugumo priemonės, kurios užtikrina produktų atpažinimą, autentiškumo nustatymą ir atsekamumą kartu reguliuojant vaistų prekybą internetu. Tai vienas iš pagrindinių kelių, kuriuo padirbti vaistai atsiranda Europos rinkoje. Manoma, kad daugiau negu 50 proc. internetinėse svetainėse, kuriose nenurodytas jų tikrasis fizinis adresas, parduodamų vaistų yra padirbti.

Todėl turime atskirti teisėtą užsakymų paštu arba internetines vaistines ir neteisėtą paskirstymo grandinę, kuri apima nekontroliuojamą internetinę prekybą. Teisėta užsakymų paštu vaistinė turi būti sujungta su teisiškai registruota vaistine, turime užtikrinti, kad bet kuri teisėta užsakymų paštu vaistinė atitiktų teisinius reikalavimus, kurie taikomi vaistinėms valstybėse narėse, kur jos teisėtai įkurtos.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią falsifikuotų vaistų patekimui į legalią tiekimo grandinę gerinant suderinimą, atsekamumą bei užtikrinant, kad baudos būtų atgrasančios ir veiksmingos. Pacientų saugumas turi būti prioritetas, kai kalbama apie vaistus.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiami nauji būdai, skirti kovoti su falsifikuotais vaistais. Buvo laipsniška seka, pirma, nuo vaistų, kurie gali būti falsifikuojami, vėliau apimant kitus vaistus saugiose pakuotėse. Vaistų rinkodarai trukdo tyrimų ir aiškumo procedūra. Vartotojams teikiama didesnė apsauga. Pramonės išlaidos yra valdomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, į ES patenkančių falsifikuotų vaistų skaičius auga kosminiu greičiu. Tai ypatingai kelia rūpestį tokioms šalims kaip Lietuva, kuri yra rytinė ES siena. Rytų Europa yra pagrindinis milijardinės vertės prekybos falsifikuotais vaistais kelias. Tai yra labai opi problema: Komisijos paskaičiavimais, kiekvienais metais 1,5 mln. dėžučių falsifikuotų vaistų yra parduodama legaliame tiekimo tinkle. Dar didesnį rūpestį kelia tai, kad kiekis išaugo beveik iki 20 %. Falsifikuoti vaistai – nebylūs žudikai. Juos platinantys žmonės yra pavojingi nusikaltėliai ir turėtų būti laikomi tokiais. Bausmės už vaistų falsifikavimą turėtų būti tokios pačios kaip ir už narkotikų kontrabandą. Tai pareikalaus geresnio koordinavimo tarp įvairių nacionalinių ir tarptautinių institucijų. Mes turime sustiprinti internetu parduodamų falsifikuotų vaistų kontrolę, nes internetas yra vienas iš pagrindinių kelių, leidžiančių falsifikuotiems vaistams patekti į europinę rinką. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vienas iš dviejų internetu parduodamų vaistų yra klastotė. Aš manau, kad vienas iš mūsų prioritetų turėtų būti pastangos atkreipti visuomenės dėmesį į atsirandančią riziką perkant vaistus internetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaroslaw Leszek Walesa (PPE) , raštu. (PL) Balsavau už teisės akto pasiūlymą, skirtą Europos Parlamento rezoliucijai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB dėl falsifikuotų ar tokių vaistų, kurių istorija ar šaltinis yra falsifikuoti, patekimo į legalų tiekimo tinklą prevencijos. Negali būti jokių abejonių, kad falsifikuotų vaistų atsiradimas oficialiuose paskirstymo kanaluose reiškia grėsmę visai Europos farmacijos sistemai pakenkiant piliečių pasitikėjimui vaistinėse arba kitose legaliose prekybos vietose perkamų vaistų kokybe.

Mano nuomone, labiausiai nerimą keliantis aspektas yra rizikos pobūdžio kaita. Iki šiol padirbti produktai daugiausia priklausė „gyvenimo būdo“ vaistų kategorijai, o dabar labai padaugėjo padirbtų gyvybiškai svarbių vaistų. Todėl svarbu nustatyti aiškią ir nedviprasmišką falsifikuotų vaistų apibrėžtį, taip pat nustatyti visus tokius paskirstymo grandinės subjektus kaip pardavėjai ir tarpininkai, kurie turi veikti turėdami leidimus ir laikytis geros gamybos praktikos taisyklių, kaip tą daro gamintojai ir platintojai. Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, manau, kad būtina, ir tai yra prioritetinis klausimas, palaikyti bet kokias priemones, skirtas šiai problemai mažinti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0096/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos tik todėl, kad Komisija tvirtai įsipareigojo pagerinti naudojamas finansų priemones siekdama užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės turės daugiau galimybių naudotis kapitalu, skirtu jų augimo ir inovacijų politikai finansuoti. Esamomis ekonomikos krizės sąlygomis svarbu iš esamų ES paramos priemonių pašalinti biurokratizmą. Sutinku su rezoliucijoje pasiūlytomis priemonėmis, bet norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į būtinybę siekti pažangos programavimo laikotarpiu po 2013 m. įgyvendinant platesnių užmojų priemonę, „Smulkiojo verslo aktą“. Svarbu prisiminti, kad dabartinėmis sąlygomis kaip niekad svarbu suteikti tvirtą institucinę ir finansinę paramą MVĮ, nes jos yra Europos ekonomikos pagrindas ir jos galės augti tik pasinaudodamos tinkamomis ir tvariomis finansų priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymo būsimu programavimo laikotarpiu. 23 mln. MVĮ, kurios sudaro apytikriai 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą. Tačiau MVĮ turi mažai galimybių gauti finansavimą, o tai yra pagrindinė kliūtis jas kurti ir joms augti, ypač dabartinės finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje. Todėl pritariu rezoliucijoje išdėstytam raginimui gerokai padidinti finansavimą iš ES biudžeto, skiriamą naujoviškoms finansinėms priemonėms siekiant patenkinti MVĮ finansinius poreikius, ir atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Tačiau reikia pažymėti, kad šiuo metu egzistuojančios ES finansinės taisyklės dėl Europos fondų ir programų naudojimo yra nepagrįstai sudėtingos, o laiko sąnaudos ir išlaidos siekiant patenkinti šių taisyklių reikalavimus visiškai neatitinka galutinio finansavimo gavėjo gaunamos naudos. Todėl pritariu raginimui Komisijai, kad ji pasiūlytų supaprastintas ir su mažesnėmis sąnaudomis susijusias taisykles ir gaires, ypač kalbant apie programas, kuriomis siekiama remti MVĮ skirtą nedidelio masto finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Praėjusį spalio mėn. Europos Komisija pateikė politinį dokumentą „Globalizacijos erai pritaikyta integruota pramonės politika“, kuriame pateiktos kelios iniciatyvos, skirtos tvirtam postūmiui Europos pramonės politikai suteikti.

MVĮ, kaip vakar jas apibūdino Komisijos narys A. Tajani, yra ekonomikos vystymosi „gyvybinės jėgos šaltinis“. Viena iš keturių darbo vietų priklauso nuo pramonės sektoriaus, nuo jo priklauso ir mūsų pasaulinis konkurencingumas, inovacijos ir moksliniai tyrimai. Europos ir nacionalinių institucijų, bankų ir MVĮ įsipareigojimas ir suderinti veiksmai reikalingi siekiant pašalinti biurokratines kliūtis ir supaprastinti taisykles. Pastaraisiais mėnesiais žengta daug žingsnių pirmyn priimant Pavėluotų mokėjimų direktyvą, užtikrinant prekių ženklų ir produktų apsaugą, suteikiant galimybių plėtoti ekologišką ekonomiką ir naują turizmui skirtą politiką, bet dar daug reikia padaryti.

Daug ES įmonių yra priklausomos nuo ES finansavimo ir iniciatyvų, todėl būtina užtikrinti ir gerinti galimybes gauti kreditų. Tiesą sakant, tai prioritetinis tikslas, į kurį, tikiuosi, bus visiškai atsižvelgta peržiūrint Smulkiojo verslo aktą. Šią peržiūrą Komisijos narys A. Tajani pristatys vasario 23 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Mažosios ir vidutinės įmonės MVĮ Europos Sąjungoje sudaro apie 99 procentus visų įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 milijonų darbo vietų. Jos atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą. MVĮ turi mažai galimybių gauti finansavimą ir tai yra pagrindinė kliūtis jų augimui, o tebesitęsianti finansų ir ekonomikos krizė dar labiau apribojo prieigą prie finansavimo. Bankų sektorius iš MVĮ reikalauja daugiau užtikrinimo ir didesnių rizikos priemokų. Manau, kad kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra labai svarbios užtikrinant šio sektoriaus gyvybingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas Europos investicijų banko teikiamoms paskoloms MVĮ, kurioms dar 2008 m. buvo skirta 15 milijardų eurų, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tik nedidelė dalis šių pinigų pasiekė MVĮ, nes paskolas administruojantys bankai valstybėse narėse sugriežtino kreditų išdavimo reikalavimus. Manau, kad Europos Komisija turi imtis reikiamų priemonių ir kontrolės, kad skirtas finansavimas pasiektų MVĮ ir būtų užtikrintas šio labai svarbaus sektoriaus gyvybingumas ir augimas.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Mane stebina MVĮ skaičius Europos Sąjungoje – 23 milijonai – ir jų suteikiamas darbo vietų skaičius – 100 milijonų. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad turime stiprinti šio sektoriaus finansavimo priemones. Vis dėlto Europos finansavimo sistema yra įvairi ir sudėtinga. Sutinku su šio pasiūlymo dėl rezoliucijos rengėjais, kad 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu ši sistema turi būti kuo nuoseklesnė. Pritariu rengėjų idėjai paprašyti Komisijos paskatinti valstybes nares vykdyti reikalingas reformas. Šios MVĮ susiduria vienos su kitomis bendrojoje rinkoje, bet nacionalinėje aplinkoje joms skiriamas skirtingas paramos lygis. Taip pat manau, kad naudingas vienas bendras informacinis punktas apie visas ES finansines priemones, skirtas MVĮ – tai būtų išeitis siekiant suderinti nacionalinės paramos ir Europos sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Užimtumo krizė yra daugiau nei pakankamas pagrindas priimti dokumentą, kuriame reikalaujant taikyti subsidiarumo principą pensijų sričiai galiausiai pripažįstamas faktas, kad vyriausybėms turi būti skirtas pagrindinis vaidmuo atkuriant socialinę Europą. Tik drąsus, liaudies demokratijai palankus sprendimas, pagrįstas užimtumo reforma, kuri padarytų darbą patrauklesnį, ir dokumentų, kuriuose nurodomas atlyginimo dydis ir atskaitymai, federalizmu, atsižvelgiant į skirtingas gyvenimo išlaidas Europos regionuose – remiantis jomis turėtų būti atitinkamai pritaikyti atlyginimai ir pensijos – būtų tikras žingsnis siekiant atsinaujinti. Norėčiau pažymėti, kad šiame procese pagrindinis vaidmuo tenka MVĮ. Europoje jų esama labai daug, o tai reiškia, kad jos kuria darbo vietas ir užtikrina tvarumą. Siekiant suvienodinti įnašus vyresnėms kartoms ir užtikrinti naujų kartų ateitį bei gyvenimo kokybę būtina sumažinti darbo kainą mažinant mokesčius ir suteikti mūsų mažosioms įmonėms galimybę dirbti ir investuoti regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Būtina pažymėti, kad, kalbant apie išorės finansavimą, daugelis mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) ir toliau bus iš esmės priklausomos nuo kreditų ir paskolų teikimo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kapitalo ir rizikos atžvilgiu vis jautresnis bankų sektorius reikalauja daugiau užtikrinimo priemonių ir didesnių rizikos priemokų ir kad abiejų šių reikalavimų pasekmė yra nepakankamas finansavimas ir prarastos verslo bei užimtumo galimybės šiame labai dideliame ekonomikos sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, manau, kad kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra nepaprastai svarbios siekiant panaudoti MVĮ galimybes užtikrinti augimą ir kurti darbo vietas. Taigi būtina veiksmingai taikyti esamas programas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Labai svarbu, kad ir toliau būtų taikomos garantijų priemonės pagal Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP), rizikos pasidalijimo ir finansavimo programą bei pagal 7-ąją bendrąją programą ir panaudojant struktūrinius fondus (JEREMIE). Tinkamai įgyvendinti šias priemones šiuo metu trukdo pernelyg sudėtingos administracinės procedūros, todėl Europos Komisija turėtų palengvinti sąlygas naudoti struktūrinių fondų lėšas, skiriamas MVĮ finansavimo priemonėms, ypač siekiant finansuoti atnaujinamuosius fondus garantijų sistemoms užtikrinti, vengiant kurti struktūras, kurios dubliuotųsi su esamomis sistemomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu.(CS) Atsižvelgiant į tai, kad kalbant apie išorės finansavimą daug mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) priklausomos nuo kreditų ir paskolų teikimo, reikia sukurti kreditų ir paskolų garantijų sistemas ir sustiprinti Europos investicijų banko vaidmenį šioje srityje. Komisija taip pat turėtų paraginti panaikinti kliūtis plėtoti Europos rizikos kapitalo ir obligacijų rinkas ir išplėsti rizikos pasidalijimo priemonių taikymą investicijoms į akcinį kapitalą. Taip pat reikia didinti informuotumą apie riziką, susijusią su daugeliu nacionalinių mokesčių ir paramos sistemų, skatinančių skolos finansavimą ir stabdančių rizikos kapitalo finansavimą. Manau, kad sudėtingi ES finansiniai teisės aktai ir gairės, skirtos Europos finansinėms priemonėms, yra didelė problema, ypač tada, kai Europos fondai ir programos naudojami atskiroms įmonėms paremti teikiant palyginti nedidelės apimties finansavimą. Laiko ir pinigų sąnaudos, susijusios su šių teisės aktų laikymusi, visiškai neatitinka naudos, kurią gauna galutinis lėšų gavėjas. Problemų kelia ir tai, kad MVĮ paramos programos yra suskaidytos. Komisija turėtų siekti, kad KIP, FP7 ir JEREMIE programos būtų labiau susietos, ir sukurti bendrą informacinį punktą, kad MVĮ galėtų gauti aiškią ir išsamią informaciją apie tai, kaip pasinaudoti šiomis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) 23 milijonams mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Europos Sąjungoje tenka svarbiausias vaidmuo siekiant ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo. Nepriimtina, kad MVĮ turi ribotas galimybes gauti finansavimą, o padėtį dar pablogina dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Būtina sudaryti sąlygas pasinaudoti kreditų ir garantijų sistemomis, kad būtų išnaudotas MVĮ potencialas siekiant augimo ir užimtumo. Pritariu „Progress“, naujos užimtumui skirtos mikrofinansinės priemonės, sukūrimui. Remiu garantijų priemonių taikymą pagal Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP), rizikos pasidalijimo ir finansavimo programą pagal 7-ąją bendrąją programą ir panaudojant struktūrinius fondus ir Bendruosius veiksmus mikrofinansų įstaigoms Europoje remti. Vis dėlto raginu Komisiją sudaryti lengvesnes ir lankstesnes sąlygas pasinaudoti struktūriniais fondais taikant MVĮ finansų sistemas. Taip pat raginu skirti didesnį finansavimą inovatyvioms finansavimo priemonėms ES biudžete ir plėtoti supaprastintas bei su mažesnėmis sąnaudomis susijusias taisykles ir gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad reikia gerinti Europos Komisijos strategijas, priemones ir veiksmų planus, skirtus Europos MVĮ. Pritariu, kad būtų sukurta nauja Europos priemonė, skirta užimtumo skatinimo mikrofinansavimui teikti, teisės aktams tobulinti ir geresnėms galimybėms MVĮ patekti į bendrą rinką ir gauti finansavimą suteikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) MVĮ sukuria 100 milijonų darbo vietų Europoje, todėl yra Europos ekonomikos pagrindas. Vis dėlto tik 2 proc. šių įmonių gauna ES finansavimą. Todėl balsavau už Europos Parlamento priimtą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame raginama skirti ypatingą dėmesį MVĮ finansavimui kitame ES programavimo laikotarpyje (2014–2020 m.) šiuo tikslu panaudojant inovatyvias finansavimo priemones. Pritariu aiškiai žiniai, kurią Parlamentas perdavė Komisijai ir Tarybai: jis ragina šias institucijas pašalinti kliūtis, kurias sunku įveikti mažoms įmonėms ir kurios neleidžia joms pasinaudoti ES finansavimu ir paramos programomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms teks pagrindinis vaidmuo siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, kuri dabar traukiasi arba, geriausiu atveju, truputį auga. Mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje 98 proc. visų įmonių gali būti klasifikuojamos kaip MVĮ. Būtina suteikti MVĮ kuo daugiau paramos, kad jos galėtų atlikti vaidmenį siekiant ekonomikos atsigavimo. Bet su kuo jos dabar susiduria? Jos patiria bankų spaudimą dėl esamų ir būsimų kreditų, būtinų joms išlikti. Todėl ES turi ieškoti būdų paskatinti bankus skolinti kartu užtikrindama, kad būtų galima pasinaudoti ES turimomis priemonėmis, skirtomis paremti MVĮ.

Esamos programos turi būti supaprastintos, kad būtų paprasčiau jomis naudotis ir teikti paraiškas. MVĮ ir taip užkrauta didelė ES biurokratijos našta, todėl turėdamos ribotus žmogiškuosius išteklius jos neturi galimybių ir laiko įgyvendinti esamų paraiškų pateikimo procedūrų. Kai kurios procedūros net nėra pritaikytos tiems, kuriems paramos labiausiai reikia. Turimos programos gali padėti, bet turėtų būti sudarytos paprastesnės sąlygos gauti šią pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes pritariu, kad reikia keisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomas Europos finansavimo, kuris yra svarbi priemonė joms kurtis ir augti, sąlygas, atsižvelgiant į esamos finansų ir ekonomikos krizės padarinius, kurie išryškino problemas, susijusias su MVĮ galimybėmis gauti viešąjį ir privatų finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungoje esama 23 milijonų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Jų svarba nacionalinei ekonomikai ir jų augimo potencialo svarba darbo rinkai neginčytina. Portugalija yra puikus pavyzdys: apie 300 000 MVĮ sudaro daugiau kaip 99 proc. visų įmonių, šiose įmonėse sukuriama daugiau kaip 2 mln. darbo vietų, o jų apyvarta siekia 170 mlrd. EUR. Dėl paskutinės ekonomikos krizės MVĮ finansavimo galimybės, kurios jau prieš tai buvo ribotos, dar pablogėjo dėl griežtesnių bankų sektoriaus kreditų teikimo sąlygų. Todėl dar svarbesnė MVĮ finansavimo sistemų veikla, ypač skiriant didesnį ES biudžeto finansavimą struktūrinių fondų Konkurencingumo ir inovacijų programai bei Septintajai pagrindų programai. Taip pat svarbu laipsniškai taisyti rinkos klaidas ir šalinti administracines kliūtis. Reikėtų imtis tinkamų priemonių tinkamu laiku, kad valstybių narių nacionalinės ekonomikos galėtų panaudoti savo augimo potencialą ir prisidėtų prie darbo rinkos augimo; tai leis valstybėms narėms toliau vystytis, taigi, bus pasiekta socialinė sanglauda.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiame Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos kalbama apie praktinius aspektus, susijusius su ES priemonių, skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) paremti kitame programavimo laikotarpyje, persvarstymu. Mažųjų įmonių skaičius Europoje pastaraisiais metais labai išaugo. Jos sudaro 99 proc. visų įmonių, jose sukuriama apie 100 mln. darbo vietų ir jos labai prisideda prie ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos. Nepaisant šių aplinkybių, MVĮ buvo labai sunku gauti finansavimą, o padėtis dar pablogėjo prasidėjus dabartinei finansų krizei, per kurią bankai įvedė griežtus reikalavimus taikomus norintiems pasinaudoti jų finansavimo priemonėmis.

Todėl džiaugiuosi, kad priimta ši rezoliucija, ir tikiuosi, kad bus labai sustiprintos MVĮ finansų sistemos ir supaprastintos administravimo procedūros visų pirma mažinant programų skaičių ir siekiant, kad nacionalinės ir ES programos geriau papildytų viena kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos labai prieštaringas: nors jame esama kai kurių teigiamų nuorodų į priemones, reikalingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) paremti, jame įteisinama ir siūloma įgyvendinti tas pačias politikos priemones, kurios yra dabartinių problemų, su kuriomis susiduria MVĮ, pagrindas, visų pirma Stabilumo ir augimo paktą, finansų rinkų liberalizavimą ir vadinamąją laisvą konkurenciją. Tai naudinga tik siekiant apsaugoti ekonomines ir finansines interesų grupes, kurios nustato aukštas kainas siekdamos dar didesnio pelno tiek išduodamos kreditus, tiek nustatydamos energijos ir kitų prekių kainas.

Dabar reikalingi veiksmingi ES politikos pokyčiai. Yra tinkamas laikas atsisakyti Stabilumo ir augimo pakto ir neracionalių jo kriterijų ir pakeisti jį tikru užimtumo ir socialinės pažangos paktu, kuriame būtų skatinamos mažos apimties investicijos; labai mažoms įmonėms būtų suteikiamos galimybės augti ir, svarbiausia, paremti grupes, pvz., jaunų verslininkų, kurios susiduria su problemomis ieškodamos galimybių gauti paskolas savo verslo idėjoms įgyvendinti; ir kuriame skatinamas užimtumas, paremtas teisėmis ir geresnėmis gyvenimo sąlygomis, kad padidėtų gyventojų perkamoji galia.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) manau, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos tam tikra prasme yra pavėluotas mažųjų ir vidutinių įmonių ekonomikos sektoriui, kuriam tenka labais svarbus vaidmuo ES ekonomikoje. Paramos priemonių peržiūra reikalinga atsižvelgiant į ekonomikos krizę, kuri turėjo labai didelį poveikį MVĮ: vien 2009–2010 m. prarasta 3 250 000 darbo vietų (daugiau nei trečdalis naujų darbo vietų, kurios sukurtos šiame sektoriuje). Atsižvelgdama į tai manau, kad svarbu pabrėžti Europos Komisijos ir Europos investicijų banko bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant paramai investicijoms, kurios galėtų maksimizuoti MVĮ finansų programų veiksmingumą. Ypač svarbu užtikrinti, kad būtų tęsiamas kreditų teikimas imantis veiksmų likvidumo ir kapitalo reikalavimų srityse ir naujų iniciatyvų trijose strateginėse srityse, kad būtų paskatintas įmonių konkurencingumas šiame vis dar sunkiame etape, kuris vis dėlto labiau orientuotas į plėtrą: internacionalizacijos, inovacijų ir stambėjimo. Priimdama direktyvą prieš pavėluotus mokėjimus, vykdomus valdžios institucijų, Europa parodė, kad remia MVĮ, todėl veiksmai šia kryptimi turi būti tęsiami, jei Europa nori paskatinti ekonomikos augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. MVĮ yra svarbus Europos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir inovacijų Europoje pagrindas. MVĮ dalyvavimas ir aktyvus vaidmuo yra būtinas siekiant didesnio bendrosios rinkos konkurencingumo. Po finansų krizės tapo akivaizdu, kad Europos finansų rinkos dabar negali suteikti MVĮ tinkamų finansų priemonių. Inovatyvioms ir į augimą orientuotoms mažosioms įmonėms reikia didinti akcinį kapitalą iš išorės šaltinių, nes jos pačios arba neturi nuosavų finansinių išteklių, arba negali pasinaudoti bankų kreditų priemonėmis. Turėtų būti remiama labai mažoms ir amatų įmonėms palanki verslo aplinka skatinant aukštos kokybės paslaugas, geresnes teisines ir fiskalines priemones bei socialinę naujų verslininkų apsaugą.

Tinkamesnės ir tvaresnės finansų priemonės turėtų užtikrinti, kad MVĮ būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti kapitalą. Komisija turėtų imtis dvigubai daugiau pastangų, kad būtų pašalintas esamų ES paramos sistemų biurokratizmas ir palengvintas tarpvalstybinis bankų paslaugų teikimas pašalinant esamas kliūtis naudotis konkuruojančiomis sistemomis ir taikant bendras prekybos taisykles. Komisija turėtų atlikti išsamų palyginamąjį tyrimą, kokiomis priemonėmis iš tiesų gali naudotis MVĮ akcinio kapitalo investicijų rinkoje ir kokie yra tikrieji jų poreikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą. Pagrindinė kliūtis jas kurti ir joms augti yra ta, kad MVĮ turi mažai galimybių gauti finansavimą, o dabartinė finansų ir ekonomikos krizė dar paaštrino šią problemą. Bankų sektorius reikalauja daugiau užtikrinimo priemonių ir didesnių rizikos priemokų, o abiejų šių reikalavimų pasekmė yra nepakankamas finansavimas ir prarastos verslo bei užimtumo galimybės šiame itin dideliame ekonomikos sektoriuje. Kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra nepaprastai svarbios siekiant panaudoti MVĮ galimybes užtikrinti augimą ir kurti darbo vietas. Pritariu tam, kad reikia dėti visas pastangas, kad esamos finansavimo programos būtų veiksmingai taikomos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis supaprastinant administracines procedūras bei palengvinant sąlygas naudotis struktūrinių fondų lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje keliama viena didžiausių problemų, su kuria dabar susiduriame. Dėl finansų sektoriaus krizės įmokos labiau paremtos užstatais ir didesne rizika, todėl daug sunkiau gauti kreditus veiklai pradėti ir kitus finansinius išteklius. Negalime leisti, kad MVĮ nukentėtų nuo didesnės naštos ir aukštesnių administracinių išlaidų. Negalime leisti, kad MVĮ bankrutuotų dėl biurokratijos ir griežtesnių finansų sektoriaus taisyklių. MVĮ yra mūsų ekonomikos varomoji jėga – jos neturėtų nukentėti dėl netinkamo finansų sektoriaus valdymo. Svarbu, kad tokios rezoliucijos būtų priimamos dažnai ir primintų mums, Komisijai ir valstybėms narėms mūsų įsipareigojimus užtikrinti tvarią ekonomiką. Ji įmanoma tik turint tvarias MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Jürgen Klute (GUE/NGL), raštu. (DE) parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms išsaugos daug darbo vietų ir sustiprins Europos ekonomikos inovacijų potencialą. Todėl visiškai teisinga užtikrinti, kad šioms įmonėms būtų teikiamas pagrįstas skolintasis kapitalas, nes tik jos gali imtis reikalingų investicijų. Vis dėlto rizikos kapitalo didinimas, kurio ragina imtis Europos Parlamentas, turi būti atmestas iš principo. Užuot įpareigojęs bankus paremti realiąją ekonomiką teikiant tinkamus kreditus, Parlamentas ragina palengvinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms sąlygas gauti išmokas iš investicijų fondų ir privataus akcinio kapitalo bendrovių kapitalo rinkose.

Vadovaujantis šūkiu „skėrių visiems“ pasiūlyme dėl rezoliucijos privataus kapitalo įmonės raginamos palengvinti bendradarbiavimo su jomis sąlygas. Dėl to pirmiausia mažesnės įmonės bus dar labiau priklausomos nuo investuotojų nei dabar. Šie investuotojai dažnai siekia absurdiško dviženklio pelno, kurį jie gali pasiekti ardydami įsigytas įmones ir parduodami jas dalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Mažosios ir vidutinės įmonės labai prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos augimo. Yra 23 mln. MVĮ, kurios sudaro 99 proc. visų Europos įmonių. Šis skaičius paaiškina, kodėl norime ir turime ginti šias įmones, kurios yra tikroji mūsų ekonomikos varomoji jėga. Šiandien balsuodami dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos bandėme perduoti Komisijai aiškią žinią: šių įmonių negalima palikti likimo valiai. Todėl mano balsas prisideda prie mūsų raginimo padidinti MVĮ finansavimą, prie reikalavimo sumažinti biurokratizmą ir pritaikyti standartus, reikalingus siekiant gauti finansavimą, kad MVĮ tikrai galėtų juo pasinaudoti, taip pat prie mūsų raginimo skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams. Ekonomikos krizę, su kuria Europa susidūrė pastaraisiais metais, būtina įveikti, ir tik paremdami šias įmones galime tikėtis atgaivinti savo ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje tvirtai remiama tai, kad būtų toliau taikomos garantijų priemonės pagal Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP), rizikos pasidalijimo ir finansavimo programą pagal 7-ąją bendrąją programą ir panaudojant struktūrinius fondus (JEREMIE), siekiant skatinti skolinimą MVĮ, ir pagal iniciatyvą JASMINE siekiant remti mikrofinansavimo institucijas; pažymima, kad tinkamai įgyvendinti šias priemones šiuo metu trukdo pernelyg sudėtingos administracinės procedūros; prašoma Komisijos palengvinti sąlygas naudoti struktūrinių fondų lėšas, skiriamas MVĮ finansavimo priemonėms, ypač siekiant finansuoti atnaujinamuosius fondus garantijų sistemoms užtikrinti, vengiant kurti struktūras, kurios dubliuotųsi su esamomis sistemomis, pvz., nacionaliniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES yra 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro 99 proc. visų įmonių ir kurios sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Jos labai prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo, yra svarbus inovacijų šaltinis ir yra labai svarbios siekiant išlaikyti ir išplėsti užimtumą.

Vis dėlto siekdamos gauti finansavimą jos neturi pasirinkimo, ir tai yra didžiausia jų kūrimosi ir augimo kliūtis. Esama finansų ir ekonomikos krizė šią problemą paaštrino. Atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ būtina padidinti finansavimą inovatyvioms finansavimo priemonėms ES biudžete, kad būtų patenkinti MVĮ finansiniai poreikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Mažosios ir vidutinės įmonės labai prisideda prie augimo ir socialinės sanglaudos, joms tenka pagrindinis vaidmuo siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą. Vis dėlto siekdamos gauti finansavimą jos neturi pasirinkimo, ir tai yra didžiausia jų kūrimosi ir augimo kliūtis, o esama finansų ir ekonomikos krizė šią problemą paaštrino. Bankai vis dažniau atsisako finansuoti rizikingus verslo projektus, inovatyvius produktus ar verslo perdavimą. Todėl reikia stiprinti MVĮ finansų sistemų veiklą, toliau įgyvendinti garantijų priemones ir didinti finansavimą inovatyvioms finansavimo priemonėms. Įmonėms turi būti sudarytos geresnės sąlygos pasinaudoti akcinio kapitalo finansinėmis priemonėmis. Sudėtingi finansų teisės aktai ir administracinė našta taip pat riboja MVĮ plėtrą, todėl svarbu pašalinti visas administracines kliūtis ir pasiūlyti supaprastintas ir su mažesnėmis sąnaudomis susijusias taisykles ir gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. 2009–2011 m. laikotarpiu tai pati naudingiausia rezoliucija. Labai tikiuosi, kad rezoliucijos autoriai judės pirmyn ir apsvarstys klausimus, susijusius su mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios mokesčių naštos palengvinimu, sudarys sąlygas gauti kreditus sumažintais procentais, pagerins ES finansavimo struktūrų ir MVĮ bendradarbiavimą ir, galiausiai, prižiūrės padėtį atokiuose ES regionuose, pvz., Latgaloje (Latvija). Latgaloje valdžia vykdo gerai suplanuotą ir apskaičiuotą MVĮ likvidavimo politiką neleisdama naudotis informacija apie stabilizavimo fondus, didindama mokesčius ir kontrolės bei griežtų fiskalinių įstaigų skaičių. Taip sunaikinta mokesčių bazė, todėl Latvija dabar atsidūrė ties bankroto slenksčiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Mažosios ir vidutinės įmonės sukuria 100 milijonų darbo vietų ES. Deja, po krizės šios įmonės vis dažniau susiduria su finansavimo problema, nes daugelis jų finansuojamos iš išorės. Bankai dabar gali pasiūlyti kreditus tik griežtomis subsidijuotų paskolų sąlygomis. Būtų naudinga rasti tokius šios problemos sprendimus, kuriuose būtų kuo mažiau biurokratijos ir kurie tenkintų abiejų šalių reikalavimus. Balsavau už pranešimą, nes, mano nuomone, MVĮ turėtų gauti finansinę paramą, kad būtų išsaugota stabili ekonomika.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį rezoliucijos projektą, kadangi MVĮ atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimą ir naujovių diegimą. Labai svarbu nustatyti efektyvias finansines paramos priemones, ypatingą dėmesį skiriant tarpinėms finansinėms priemonėms būsimu programavimo laikotarpiu, kurios pašalintų kliūtis finansavimui bei skatintų naujų novatoriškų įmonių kūrimąsi ir augimą, suteikiant didesnę prieigą prie Europos rizikos kapitalo ir obligacijų rinkų kartu pašalinant kliūtis šioms rinkoms plėtotis Pritariu pasiūlymui, kuriuo numatoma sudaryti geresnes sąlygas naujai įsisteigusioms ir novatoriškoms įmonėms naudotis akciniu kapitalu. Turime dėti visas pastangas, kad esamos finansavimo programos būtų veiksmingai taikomos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis supaprastinant administracines procedūras bei palengvinant sąlygas naudotis struktūrinių fondų lėšomis. Labai svarbu, kad valstybės narės vykdytų esmines reformas MVĮ apmokestinimo ir rėmimo sistemose. Taipogi iš ES biudžeto turi būti padidintas finansavimas naujoviškoms finansinėms priemonėms kartu skiriant didesnį finansavimą Konkurencijos ir inovacijų programai. Be to, turi būti sumažintos administracines kliūtys MVĮ supaprastinant novatoriškų finansinių priemonių valdymą, suderinant MVĮ finansavimo programas ir sukuriant vieno langelio principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo siekiama paremti MVĮ finansavimą būsimu programavimo laikotarpiu. Mažosios ir vidutinės įmonės ir šeimos verslas yra ES ekonomikos pagrindas. Jose kuriamos inovatyvios idėjos ir originalūs produktai. Tai taip pat visada buvo įmonės, skatinusios ekonomikos augimą. Per šį nuosmukį Graikijoje šio tipo įmonėms, kurios sudaro didžiąją dalį Graikijos verslo, tikrai reikalinga parama. Pasiūlyme dėl rezoliucijos Europos Parlamentas nori aiškiai pasakyti, kad naujoji ES programų, skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, karta turi remtis esama padėtimi Europoje, palengvinti skolinimosi sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir sukurti lanksčias finansavimo priemones, pvz., mikrofinansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu, dabartinėmis sąlygomis yra būtinas. Faktas, kad ribotos MVĮ galimybės gauti finansavimą yra didžiausia kliūtis joms kurtis ir augti. Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė paaštrino problemas, susijusias su MVĮ galimybėmis gauti finansavimą. Laikydamiesi nuostatos, kad MVĮ prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo, kad jos yra pagrindinis inovacijų šaltinis ir vaidina esminį vaidmenį didinant užimtumą, suprantame pasiūlytų šios teisės aktų bazės pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti MVĮ finansų sistemų veikimą, svarbą. Dėl šių priežasčių balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Europos Parlamentas pažymi, kad kalbant apie išorės finansavimą daugelis MVĮ ir toliau bus iš esmės priklausomos nuo kreditų ir paskolų teikimo; yra susirūpinęs dėl to, kad kapitalo ir rizikos atžvilgiais vis jautresnis bankų sektorius reikalauja daugiau užtikrinimo priemonių ir didesnių rizikos priemokų ir kad abiejų šių reikalavimų padarinys yra nepakankamas finansavimas ir prarastos verslo bei užimtumo galimybės šiame labai dideliame ekonomikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra nepaprastai svarbios siekiant panaudoti MVĮ galimybes užtikrinti augimą ir kurti darbo vietas; mano, kad būtina veiksmingai taikyti esamas programas nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir palankiai vertina svarbų vaidmenį, kuris tenka EIB teikiamoms paskoloms MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pasiūlymą, nes manau, kad jis gali padėti daugiau kaip 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, nes jose sukurta daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Pastaraisiais metais bankai iš MVĮ, kurioms buvo reikalingas kapitalas plėstis arba atgaivinti savo verslą, labai dažnai reikalaudavo didelių garantijų.

Dėl šios priežastis būtina labai išplėsti finansines priemones, kurios galėtų padėti šioms įmonėms, ir skatinti įgyvendinti priemones, leidžiančias, pvz., įvairiems suinteresuotiems subjektams dalytis rizika. Be to, dėl sudėtingų Europos Sąjungos finansinių taisyklių vien biurokratiniams dalykams reikia didelių laiko ir pinigų sąnaudų. Dabar susitarėme dėl gairių, o valstybės narės turi imtis ad hoc priemonių atgaivinti ir paremti savo MVĮ, atsižvelgdamos į jų specifinę padėtį ir taip paskatindamos sektoriaus, kuris ES sudaro daugiau kaip 90 proc. visų įmonių ir yra mūsų ekonomikos pagrindas, augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Šiandien balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame remiamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimas. Manau, kad atsižvelgiant į MVĮ padėtį Europos Sąjungos ištekliai turėtų būti panaudojami veiksmingiau siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų per finansų krizę iškilusi likvidumo krizė, su kuria pirmiausia susidūrė MVĮ. Estijoje ir visoje Europos Sąjungoje MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių, todėl svarbu, kad šios įmonės turėtų galimybę pasinaudoti finansiniu užnugariu, ypač sunkiais krizės metais. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Europos Sąjunga ir MVĮ prisidės prie naujo Europos ekonomikos pakilimo ir kad ateityje būsime geriau pasiruošę kovoti su nauja krize.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Balsavau už 6 pasiūlymo pakeitimą. Manau, kad turi būti remiamos naujai įsisteigusios ir novatoriškos įmonės, kad joms būtų suteiktos galimybės naudotis akciniu kapitalu grindžiamomis finansinėmis priemonėmis. Komisija turėtų skirti didesnį dėmesį programoms ir finansinėms priemonėms, kurios numatytos kitam laikotarpiui, ir sustiprinti šias priemones rizikos pasidalijimo fondais ir priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra labai svarbios Europos Sąjungos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui: jos sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų ir labai prisideda prie socialinės sanglaudos. Vis dėlto šių įmonių galimybės gauti finansinius kreditus ir paskolas yra ribotos, o ekonomikos krizė paaštrino šią problemą, kuri ir anksčiau buvo sudėtinga dėl administracinės naštos. Siekį pagerinti MVĮ finansų sistemų darbą plačiąja prasme vertinu teigiamai. Manau, kad šios pastangos turėtų apimti didesnį Europos investicijų banko (EIB) dalyvavimą paskolų sistemoje, taip pat priemonių, numatytų pagal Konkurencijos ir inovacijų programą, Bendrus Europos išteklius labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (JEREMIE) ir Bendruosius veiksmus mikrofinansų įstaigoms Europoje remti (JASMINE), įgyvendinimą.

Taip pat pritariu tam, kad būtų supaprastintos sąlygos MVĮ gauti struktūrinių fondų paramą, visų pirma, pagal garantijų sistemas, kad būtų išvengta jų dubliavimosi. Taip pat patartina apsvarstyti galimybę sukurti naujų veiksmingų finansinių priemonių, pvz., bendrų priemonių su EIB, kitoje daugiametėje finansinėje programoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, mažosios ir vidutinės įmonės (VMĮ) yra mūsų visuomenės stuburas ir mūsų ekonomikos variklis. Tiek Lietuvoje, tiek ES MVĮ sudaro 99 % visų įmonių. MVĮ sukuria daugiau nei 70 % darbo vietų lietuviams. MVĮ vaidina esminį vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, kurie skatina inovacijas, konkurencingumą, socialinę sanglaudą bei darbo vietų kūrimą. Todėl svarbu sukurti aplinką, kurioje tai galėtų vystytis. MVĮ, o taip pat naujai įsisteigusioms ir novatoriškoms įmonėms, turi būti suteikta geresnė prieiga prie ES finansinių priemonių. Kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra nepaprastai svarbios siekiant panaudoti MVĮ galimybes užtikrinti augimą ir kurti darbo vietas. Šiuo metu daugumai investicinių planų kyla grėsmė likti neįgyvendintais dėl neapibrėžtumo bei finansavimo stokos. Todėl svarbu, kad bankai atnaujintų likvidumo suteikimą ir paremtų investicijas į tikrąją ekonomiką. Taip pat svarbu paremti naujai įsisteigusių ir novatoriškų įmonių akcijų rinkas. Mes turime labiau pasistengti šalinant administracines kliūtis. O tai pareikalaus pažangaus valdymo ir ekonomiškumo ryšium su novatoriškomis finansinėmis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro apie 99 proc. visų Europos Sąjungos įmonių ir labai prisideda prie Europos ekonomikos skatindamos inovacijų, ekonomikos augimą ir sukurdamos daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu sudaryti sąlygas MVĮ veikti neužkraunant joms sudėtingų taisyklių, bet skatinant veiksmingumą, lankstumą ir investicijas.

Sutinku, kad padaryta pažanga siekiant palengvinti MVĮ finansinę ir administracinę naštą, pvz., 2010 m. sukuriant MVĮ finansų forumą, bet raginu Komisija imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sukurta konkurencingesnė ir MVĮ, kurios būtinos siekiant sėkmingo Europos ekonomikos vystymosi, pasiekiamesnė ekonomika.

Iniciatyvos turi paskatinti reikalingas valstybių narių finansų sistemų reformas, be to, turi būti daromos investicijos siekiant paskatinti inovacijas MVĮ, o administracinės sistemos turi padėti, o ne trukdyti šioms įmonėms, kad būtų sukurta stabilesnė ir įvairesnė Europos ekonomika.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Džiaugiuosi šios dienos balsavimo rezultatais. Planuojama, kad apie 70 proc. verslui skirtų ES lėšų bus paskirstyta per paskolų fondus. Negrąžinamos išmokos pirmiausia bus skirtos didelės rizikos projektams, kuriems sunku gauti paskolas. Remiantis ekspertais, parama, suteikta kaip lengvatinė paskola arba garantija, ilguoju laikotarpiu yra naudingesnė nei negrąžintina parama. Verslininkai gauna mažesnę naudą iš lengvatinių paskolų. Vis dėlto šiomis paskolomis gali pasinaudoti daug daugiau įmonių, o skyrus pinigų skolinimo sistemai ši sistema teoriškai turėtų dirbti amžinai.

Todėl pritariu idėjai, kad po 2014 m. 70–80 proc. paramos verslui turėtų būti paskirstyta paskolų arba garantijų forma, o likusi dalis – negrąžintinų išmokų forma. Šios išmokos turėtų būti skirtos naujoviškiems didelės rizikos projektams arba, kitaip tariant, tiems projektams, kuriems būtų sunku gauti paskolą, paremti.

 
  
  

Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A7-0025/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Valstybinių Europos pensijų ateitis yra vienas didžiausių Europos ateities uždavinių ir aš sutinku, kad valstybių narių pensijų sistemos susiduria su sunkumais.

Vis dėlto nesutinku, kad vienintelis būdas išspręsti problemą yra daugiau mokėti, daugiau dirbti ir išeinant į pensiją gauti mažiau. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad būtent valstybėms narėms tenka didžiausia atsakomybė už pensijas. Vis dėlto, Europos Sąjunga gali sukurti pridėtinę vertė skatindama įvairių sistemų derinimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, nes jai suteikta kompetencija pensijų perkėlimo ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, priežiūros srityse (IORP direktyva).

Balsuoju už šį pranešimą tik todėl, kad pasiektas kompromisas, paremtas daugiau 450 pakeitimų, kuriuose atspindėtos kai kurios problemos, susijusios su baltąja knyga. Norėčiau įspėti, kad adekvačią ir tvarią pensijų sistemą galima suskurti tik kovojant su ekonomika, kurioje darbas yra pavojingas, blogai apmokamas ir prastos kokybės. Finansuojamos pensijos turi remtis solidarumu ir į šį aspektą turi būti atsižvelgta ES teisės aktuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją dėl Europos pensijų sistemos. Europa sensta, dėl demografinės situacijos prastėjimo ir mažėjančio vaikų gimstamumo nuolatos daugėja pensinio amžiaus žmonių. Todėl neabejotinai auga socialinio draudimo ir pensijų fondų svarba, ypač turint omenyje dabartinę ekonomikos krizę. Žmonės turi jaustis saugūs senatvėje, o tai galima pasiekti tik esant stabilioms, gerai funkcionuojančioms pensijų sistemoms. Europos Sąjungoje šiuo metu egzistuoja beveik 100 skirtingų pensijų sistemų. Dėl didelių skirtumų tarp valstybių ES piliečiai jaučiasi nelygiaverčiai. Žmonės, sunkiai dirbę visą gyvenimą, ypač naujose ES valstybėse narėse, gauna nevienodo dydžio pensijas palyginus su senųjų ES valstybių narių piliečiais. Tai verčia juos jaustis antrarūšiais. Be abejonės, pensijų sistemų reguliavimas priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau yra akivaizdu, jog reikia didesnės Europos Sąjungos koordinacijos šioje srityje. ES turi rūpintis tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos: neįgaliaisiais, bedarbiais, pensinio amžiaus žmonėmis. Europos Sąjunga, siekdama piliečių gerovės ir pasitelkdama valstybes nares, turi stengtis kiek įmanoma išlyginti pensijų sistemas. Tai neabejotinai prisidėtų prie žmonių gyvenimo lygio gerėjimo ir ES ekonomikos augimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės pensininkų skaičius Europos Sąjungoje auga. Pensijų sistemos priklauso valstybių narių kompetencijai, jose taikomos skirtingos taisyklės dėl pensinio amžiaus ir dėl pinigų, skiriamų socialinei apsaugai. Dėl finansų krizės padidėjo nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat išaugo biudžeto deficitas ir problemos, susijusios su pensijų finansavimu. Jos išryškino kai kurių finansavimo sistemų trapumą. Dominuojant laikinam darbui sumažėjo įmokų į pensijų sistemas lygis ir tai turėjo neigiamą poveikį jų stabilumui. Europos Parlamento pranešime ir Europos Komisijos žaliojoje knygoje siekiama išsaugoti pensijų sistemas, atitinkančias piliečių poreikius, neabejojant šalių kompetencija ir nurodant, kad bendras modelis tiktų visiems.

Manau, kad šalių ir kartų solidarumas yra svarbus veiksnys siekiant sėkmingo ES politikos įgyvendinimo. ES lygmeniu koordinuojami pensijų sistemų klausimai, susiję su vidaus rinkos veikimu, pvz., Stabilumo ir augimo pakto ir strategijos „Europa 2020“ laikymasis. Balsavau už šį pranešimą, kuriame valstybės narės raginamos imtis pastangų, kad būtų patenkinti jų piliečių lūkesčiai, susiję su adekvačia, tvaria ir saugia pensijų sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Europos visuomenė senėja ir netrukus 55 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupė bus didžiausia amžiaus grupė ES. Nors dabar vienam vyresniam nei 65 metų asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, iki 2050 m. šis santykis sumažės per pusę.

Balsavau už šį aktualų pranešimą. Nors pensijų klausimą valstybės narės sprendžia savarankiškai, ES ir valstybės narės turi dirbti kartu, kad būtų sukurta tvirta, tvari ir finansiškai perspektyvi sistema. Dabartinė darbo jėga yra labai judi, todėl būtina sudaryti sąlygas perkelti pensijas iš vienos valstybės narės į kitą. Pensijų sistemos turi būti atnaujintos, kad būtų lanksčios, skaidrios ir prieinamos. Turi būti suteikiama informacija apie galimus pasirinkimus ir apie įvairių pensijų tipų ypatumus.

Pritariu pranešimo nuostatoms, kad daugiau dėmesio turi būti skirta finansiniam švietimui ir didesniam informuotumui apie santaupų kaupimą pensijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Europos Sąjunga susiduria su didžiuliais iššūkiais, kurių vienas svarbiausių yra gyventojų senėjimas. Dėl kintančių demografinių tendencijų ilgės gyvenimo trukmė, vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki ir aktyvūs ir galės dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu dėl nedidelio gimstamumo mažės darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl valstybių narių socialinės apsaugos sistemos susidurs su dideliais sunkumais. Dėl finansų krizės išaugęs nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis parodė kai kurių pensijų fondų sistemų trapumą. Daugelyje valstybių narių padidėjo biudžeto deficitas ir iškilo sunkumų finansuoti pensijas. Kai kurie privatūs pensijų fondai taip pat nebegalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl ateityje labai svarbu tinkamai reglamentuoti tokių fondų veiklą ir priežiūrą. Pritariau šiam pranešimui ir manau, kad būtina suteikti naujas paskatas nacionaliniu ir ES lygmenimis sukurti tvirtas, tvarias ir saugias Europos pensijų sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Socialinės apsaugos sistemų tvarumo klausimas tapo neišvengiama Europos politinės darbotvarkės tema. Padidėjusi gyvenimo trukmė, senėjanti visuomenė, nedidelis ekonomikos augimas ir išaugęs nedarbas prisidėjo prie to, kad sutriktų socialinės apsaugos sistemų pusiausvyra. Susiklosčius tokiai padėčiai būtina priimti sprendimus, kurie užtikrintų socialinės apsaugos sistemų tvarumą.

Balsuoju už šį pranešimą, nes jame pritariama būtinybei sukurti tvarią ir saugią sistemą, kuri užtikrintų, kad valstybių narių lygmeniu būtų mokamos adekvačios pensijos. Jame pripažįstama, kad judėjimo laisvė Europoje neapsiriboja pirmąja pensijų pakopa, bet kad judumas yra būtinas veiksmingai darbo rinkai. Jame pasisakoma už tai, kad būtų sukurta Europos pensijų platforma, į kurią būtų įtrauktos ES institucijos, socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai, siekiant keistis informacija apie geriausios praktikos pavyzdžius ir padėti parengti politines iniciatyvas, atitinkančias subsidiarumo principą. Jame Europos Komisija raginama apsvarstyti galimybę sudaryti specialią darbo grupę pensijų klausimams.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą ir sutinku su pranešėja, kuri aiškiai ir argumentuotai paminėjo ne tik būtinybę siekti skirtingų kartų solidarumo, bet ir įvardijo didžiausius nacionalinių pensijų sistemų Europoje skirtumus. Sutinku, kad reikalingi ES lygmens koordinuoti veiksmai, kurių reikalingumą pagrindžia krizės padariniai, kuriuos, tikėkimės, įveikėme. Vienos valstybės narės valstybės išlaidas nesunku perkelti į kitą valstybę narę, nes pensijų fondai yra finansų rinkų dalis. Atsižvelgdamas į vykstančius demografinius pokyčius ir akivaizdžias tendencijas ilginti darbingą amžių, pritariu lanksčios darbo rinkos pensininkams idėjai. Sutinku, kad ne tik kiekviena valstybės narė, bet ir visa Europos Sąjunga turi priderinti savo politiką prie aktyvaus senėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. (NL) Mūsų pensijų sistemų tvarumas yra problema, kuri ilgą laiką kaip karšta bulvė buvo mėtoma po visą Europą. Į pensiją išeinančių žmonių skaičius auga. Siekdamos užtikrinti tvarų pensijų lygį valstybės narės turi tik vieną išeitį – reformuoti savo pensijų sistemas. Tai tiesiogiai susiję su tvariais valstybės finansais ir tvirtos euro zonos taisyklėmis, Stabilumo ir augimo paktu. Nuoširdžiai remiu pranešėją R. Oomen-Ruijten, kuri pabrėžė, kad svarbu kaupti pensijas per darbdavį (vadinamąsias antrosios pakopos pensijas) ir savarankiškai (trečiosios pakopos pensijas). Deja, nebegalime remtis prielaida, kad valstybinės pensijos (pirmoji pensijų pakopa) užteks siekiant užtikrinti tokį gyvenimo būdą, kurio darbuotojai siekė savo darbu. Subsidiarumo klausimą reikia išsamiau išnagrinėti. Euro zonoje reikalingi susitarimai, kuriais valstybės narės užtikrintų, kad jose vykdomos pensijų reformos prisidės prie tvarių valstybės finansų. Sprendimą, kokių veiksmų imtis vykdant reformas, mano nuomone, turėtų priimti tik valstybės narės. Klausimai, pvz., dėl moterų dalyvavimo darbo rinkoje, turėtų būti socialinės ir darbo rinkos politikos reikalas. Europa neturėtų sudaryti kliūčių žmonėms, kurie savo noru pasirenka darbą ne visą darbo dieną, siekdami geriau suderinti darbą, šeimą ir pareigą prižiūrėti artimuosius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Nors valstybės narės tebėra visiškai atsakingos už pensijų sistemų pasirinkimą ir struktūrą, faktas, kad Europos ekonomikos yra tarpusavyje priklausomos ir kad ekonomikos valdymo diskusijose dėmesys taip pat skiriamas gyvybingoms ir tvarioms pensijų sistemoms. Todėl ES turėtų atlikti koordinuojamąjį vaidmenį.

Pranešėja padarė labai daug, kad būtų pasiektas kompromisas; šiame tekste esama gerų nuostatų, pvz., idėja, kad pensijų sistemos visiems piliečiams turėtų užtikrinti padorias gyvenimo sąlygas, kad turėtų būti gerbiama įvairovė, kad vyrų ir moterų nelygybė nepriimtina ir nepagrįsta, kad turėtų būti laikomasi gyvenimo perspektyvos principo ir kad turėtų būti grąžinti vyresnio amžiaus darbuotojai.

Vis dėlto labai siekdami kompromiso parengėme tekstą, kuriame kai kurios vietos neaiškios ir gali būti įvairiai interpretuojamos. Be to, esama tam tikrų idėjų, su kuriomis negaliu sutikti, pvz., su raginimu valstybėms narėms didinti piliečių galimybes pasinaudoti privačiomis taupymo sistemomis, taip pat su vyresnio amžiaus darbuotojų skatinimu dirbti taikant fiskalines priemones ir socialinės apsaugos sistemos išimtis. Todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Demografiniai pokyčiai, t. y. gyventojų piramidė, kuri netrukus gali būti apversta, ir ilgesnė gyvenimo trukmė, dėl kurios vyresnio amžiaus žmonės liks dirbti ir ilgiau dalyvaus visuomenės gyvenime, skatina apsvarstyti socialinės gerovės sistemą. Finansų ir ekonomikos krizė bei demografiniai pokyčiai turėjo poveikį pensijų sistemoms. Dėl didesnio nedarbo, lėtesnio ekonomikos augimo, mažesnės investicijų grąžos ir didesnio valstybės deficito pensijų sistemoms sunkiau užtikrinti adekvačias pensijas. Visų pirma jaunimas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vėliau ateina į darbo rinką, todėl jis dirba nepakankamai ilgai, kad galėtų prašyti pensijos pasiekęs teisėtą pensinį amžių.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad neadekvačios pensijos gali sumažinti vartojimą, o sumažėjus paklausai gali kilti grėsmė ir šalies ekonomikos stabilumui. Todėl manau, kad turi būti imtasi žingsnių ir iš naujo apsvarstyti jaunimo ir senų žmonių ateitį taip prisidedant prie saugių ir adekvačių pajamų išėjus į pensiją. Be to, suteikiant naują postūmį valstybių narių atsakomybei turi būti atsižvelgta į dvi pramonės ir Europos puses.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi, įvertinus spartų Europos gyventojų senėjimą, esminį dėmesį būtina skirti pensiniam amžiui, kaupiamųjų pensijų fondų saugumo užtikrinimui, bendrų minimalių pensijų standartų įtvirtinimui, siekiant užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas visiems Europos senjorams. Nors pensinio amžiaus ir pensijų dydžio nustatymas yra pačių valstybių narių atsakomybė, tačiau Europos Parlamentas ir Komisija siūlo priemones, kurios padėtų įveikti pensijų sistemoms kylančias grėsmes. Be to, tam tikras nacionalinių pensijų sistemų reformų koordinavimas neišvengiamas, kuriant vidaus rinką ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Gaila, kad Komisijos Žaliojoje knygoje beveik neskiriama dėmesio vyrų ir moterų lygybei. Moterys dažniau negu vyrai dirba pagal netipines sutartis ar darbą be garantijų, todėl jos vidutiniškai uždirba mažiau. Be to, moterys dažniau nutraukia savo karjerą dėl motinystės, vaikų, vyresnio amžiaus ar neįgalių šeimos narių priežiūros, o dėl to praranda draudimines garantijas ir galiausiai gauna mažesnes pensijas. Reikia pripažinti, kad nėra tobulos pensijų sistemos. Skiriasi valstybėse narėse ekonominiai ir finansiniai pajėgumai, todėl reikia daugiau dėmesio skirti tokiems pensijų sistemų tobulinimo būdams, kaip darbinės veiklos pradžios ankstinimas, „lankstaus” pensinio amžiaus nustatymas, darbinio ir šeimos gyvenimo geresnis derinimas, bendrų kriterijų dėl minimalios pensijos nustatymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Labai išaugo kai kuriose valstybėse narėse naudojamo einamojo finansavimo modelio išlaidos, todėl didėja spaudimas solidarumui ir auga našta jaunesniajai kartai.

2060-ieji metai atrodo toli, bet prognozių tai nekeičia: visuomenė toliau senės, gimstamumas bus žemas, todėl biudžetai patirs didelį spaudimą. Be abejo, visos valstybės narės yra tiesiogiai atsakingos už savo pensijų sistemų kūrimą. Šios galios yra neginčijamos ir nėra teigiama, kad bendras modelis tiks visiems. Vis dėlto svarbu paraginti užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias pensijas, nes per kelis dešimtmečius Europai teks kovoti su demografine katastrofa, kurios pirmieji požymiai jau pradeda ryškėti.

Pensinio amžiaus ilginimas yra vienas iš svarbių sprendimų atsižvelgiant į faktą, kad šalyse dirbančiųjų skaičius nebebus pakankamas, kad galėtų padengti darbo rinką palikusiųjų pensijas. Palaipsnis pensinio amžiaus didinimas šiomis aplinkybėmis yra natūralus sprendimas, kurį galima pagrįsti faktu, kad gyvenimo trukmė dabar yra daug didesnė nei prieš 40 metų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Džiaugiuosi, kad pranešėja atkreipė Parlamento dėmesį į tokį svarbų ir opų klausimą. Tiesa, kad finansų ir ekonomikos krizė bei demografiniai pokyčiai ir ilgėjanti gyvenimo trukmė paskatino visas valstybes nares sustiprinti savo pensijų sistemas. Šiomis priemonėmis siekiama atnaujinti ir koordinuoti nacionalinę pensijų sistemų pritaikymo, tvarumo, pusiausvyros tarp darbingo amžiaus ir pensijų, didesnio pensijų skaidrumo ir mokumo užtikrinimo politiką. Ypač džiaugiuosi, kad pranešėja atkreipė dėmesį į darbuotojas moteris, kurios, palyginti su vyrais, dažnai kenčia nuo diskriminacijos pensijų atžvilgiu.

Pritariu dėl būtinybės ilginti darbuotojų karjerą taikant naujovišką užimtumo politiką ir gerinant darbo sąlygas, taip pat pritariu dėl būtinybės siekti, kad pensijų sistemos ir piliečiams teikiama informacija būtų skaidresnės.

Vis dėlto esu susirūpinęs dėl poveikio, kurį šios pranešime siūlomos priemonės gali turėti valstybių narių biudžetams, kurie dėl krizės ir taip patiria didelį spaudimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė šį pranešimą, kviečiantį valstybes nares sukurti adekvačias, tvarias ir saugias pensijų sistemas. Jame pakartojamas pagrindinis pensijų tikslas: užtikrinti socialinę sanglaudą vadovaujantis kartų teisingumo dvasia. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ekonomikos krizę pensijos turi likti pagrindine mūsų socialinio pakto dalimi. Vis dėlto norėčiau aiškiai pasakyti, kad visos valstybės narės gali laisvai kurti savo pensijų sistemas ir kad Europos Sąjungos vienintelis tikslas – supaprastinti koordinavimą tarp valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Ekonomikos ir finansų krizė labai prisidėjo prie demografijos problemų, su kuriomis susiduria ES, ir paskatino nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį. Strategijoje „Europa 2020“ nurodytas 75 proc. užimtumo rodiklis turėtų padėti užtikrinti tvarias pensijų sistemas, nes jis susijęs su didesniu užimtumu, produktyvumu ir ekonomikos augimu. Visa apimantis požiūris, kuriuo vadovaujamasi žaliojoje knygoje, turėtų suteikti naują postūmį nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant sukurti tvirtas, ilgalaikes, tvarias ir saugias pensijų sistemas. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas pagrindinių užimtumo šaltinių ES ir jos labai prisideda prie valstybių narių pensijų sistemų tvarumo ir adekvatumo. Raginu vystyti sektorinius, tarpsektorinius ir (arba) teritoriniu fondus siekiant padidinti MVĮ darbuotojų įtraukimą į pensijų sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl žaliosios knygos dėl Europos pensijų sistemos. Pranešime akivaizdžiai skatinamos suderinta antisocialinė Europos Sąjungos politika ir iki žemiausio bendro liberalaus vardiklio mažinamos socialinės teisės. Tekste kalbama apie Europos darbuotojų pensinio amžiaus ilginimą ir pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme. Europos piliečiai, kurie sumokėjo už tai, kad būtų išgelbėti bankai, ir kurie nukentėjo nuo varginančių taupymo priemonių, vėl verčiami mokėti už krizės padarinius – krizės, kurios jie nesukėlė, ir dirbo ilgiau, kad gautų mažesnę pensiją. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pateikė alternatyvią rezoliuciją prieš Žaliąją knygą dėl pensijų, kuri, deja, nebuvo priimta ir kurioje atkreiptas dėmesys į potencialą pagerinti pensijas ir pensinį amžių darbuotojų naudai. Tai galima padaryti nedidinant amžiaus ribos, didinant darbo teises, visų pirma, jaunimo darbo teises, užtikrinant geresnius atlyginimus ir kartu didesnius finansinio kapitalo ir finansų sandorių mokesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Nors atsakomybė mokėti pensijas priklauso valstybėms narėms, kai kuriuos klausimus svarbu koordinuoti Europos lygmeniu. Žinau, kad pensijų sistemos Europoje skiriasi. Vis dėlto reikia sukurti strategiją, kuri padidintų sanglaudą ir pensijų suderinamumą visiškai laikantis subsidiarumo ir solidarumo principų. Šioje strategijoje turi būti atsižvelgta į esamą ekonominę ir demografinę padėtį, taip pat į vidaus rinkos užbaigimą. Todėl turime nepamiršti, kad judėjimo laisvė Europoje yra pagrindinė Europos piliečių teisė, ir yra neatsiejama nuo asmenų, t. y. darbuotojų, judumo, kuriems turi būti suteiktos galimybės naudotis veiksminga darbo rinka, taip pat turi būti suteiktos garantijos, kad į pensiją išėjęs darbuotojas gaus tvarias, saugias ir adekvačias pajamas. Taip pat svarbu teikti visuomenei adekvačią nuolatinę informaciją apie jos teises, susijusias su pensijų sistema, visų pirma, su sistemos tarpvalstybinės veiklos ir judumo klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją ir buvau paskirtas jos pranešėju Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu. Manau, kad galutinis rezoliucijos tekstas subalansuotas, jame pabrėžiama ir valstybinių pensijų pakopos svarba, ir būtinybė visose valstybėse narėse įtvirtinti tinkamą antrąją pakopą. Idėja, kurią norėjau pasiūlyti, buvo nustatyti minimalią ES lygmens pensiją, kuri užtikrintų saugias ir padorias Europos piliečių pajamas. Deja, ši idėja nesulaukė pakankamos palankios kolegų EP narių nuomonės. Vis dėlto tikiuosi, kad ateityje Komisija pateiks tokio pobūdžio pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, gerai, kad strategijoje „Europa 2020“ remiama aktyvi, sutelkta darbo rinkos politika, kuri padės padidinti vyresnio amžiaus darbuotojų, moterų, mažumų grupių atstovų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą. Įgyvendinus šį tikslą, mano nuomone, Europoje padidės dirbančiųjų skaičius ir apskritai ekonomikos augimas, kuris turės teigiamą poveikį pensijų sistemų ES lygmeniu gyvybingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. (NL) Šiandien balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą dėl pensijų. Buvau paskirtas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (angl. IMCO) pranešėju šiuo klausimu, todėl turėjau galimybę konstruktyviai dirbti su pranešėja. IMCO nuomonė didžiąja dalimi atspindėta R. Oomen-Ruijten pranešime. Manau, kad pranešimas yra apgalvotas, subalansuotas ir pagrįstas nuostata, kad valstybėse narėse pensijos turėtų būti neatsiejamos nuo subsidiarumo. Tai užtikrins adekvačią olandiškos pakopų sistemos apsaugą.

Vis dėlto visiškai nepritariu pranešimo nuostatoms, kuriomis, panašu, raginama priimti įpareigojančius europinius susitarimus dėl valstybių narių pensijų sistemos. Tai prieštarauja visiems Belgijos socialistų partijos principams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pasiūlytą tekstą, nes pensijos yra viena pagrindinių darbuotojų teisių ir pareigų sistemos dalių. Jos būtinos siekiant toliau užtikrinti orius gyvenimo standartus žmonėms ir jų šeimoms, ypač kai kalbama apie adekvačią paramą, kad būtų užtikrintas orus asmeninis ir šeimos gyvenimas. Apibrėžus šią ribą kaip ilgalaikį tikslą akivaizdu, kad tvarios pensijų sistemos būtinos siekiant užtikrinti tam tikrą minimalią perspektyvą darbuotojams. Gerbiu subsidiarumo „iš apačios į viršų“ principą, pagal kurį pirminė kompetencija ir atsakomybė užtikrinti adekvatumą ir vykdyti reformas priklauso valstybėms narėms, bet manau, kad reikia suderinti Europos pensijų sistemas, kad būtų užtikrinta visapusiška tikra darbuotojų ir įmonių judėjimo laisvė bei visiškas abipusis įvairių valstybių narių pensijų sistemų pripažinimas ir lygiavertiškumas. Sutinku, kad pragyvenimo išlaidos ir atlyginimų dydis valstybėse narėse skiriasi, bet kiekvienos valstybės narės viduje ir bendrai visoje ES reikia užtikrinti ilgalaikę konvergenciją, kad būtų užtikrintas orus ir adekvatus pragyvenimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pensijų sistemos visoje Europos Sąjungoje susiduria su didelėmis tvarumo problemomis, kurios ateityje, tikėtina, dar paaštrės, todėl jas būtina iš naujo apsvarstyti. Vis dėlto persvarstymas kiekvienoje valstybėje narėje turi būti įgyvendinamas laikantis esminio principo užtikrinti orias pajamas pagrįstomis išlaidomis vyresnio amžiaus žmonėms, mokėjusiems įmokas visą gyvenimą. Pensijų mažinimas žemiau pragyvenimo ribos, kaip padaryta kai kuriose valstybėse narėse, yra nehumaniškas ir jo turi būti vengiama.

Ryškiausias išnaudojimo pavyzdys yra Rumunija, kurios dabartinė vyriausybė nusprendė drastiškai sumažinti pensijas, jas apmokestinti ir taikyti sveikatos priežiūros draudimo mokestį. Prisidengdama subsidiarumo principu Rumunijos vyriausybė tikriausiai nori sukurti išradingą pensijų sistemą ir priversti pensininkus fiziškai išnykti atimdama iš jų minimalius finansinius išteklius ir medicinos pagalbą. Manau, kad vienas ES tikslų šioje srityje turėtų būti sutramdyti kai kurių valstybių narių vyriausybių narių išpuolius prieš pensininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad ES ir valstybės narės turi veiksmingiau koordinuoti skirtingai įgyvendinamą politiką pensijų srityje ir užtikrinti adekvačias, saugias ir tvarias pensijų sistemas vyrams ir moterims. Būtina atskirti pensijų teises atsižvelgiant į lytį ir nustatyti specialius kriterijus, kurie būtų naudojami moterų pensijoms, kurios užtikrintų ir vyrų, ir moterų ekonominę nepriklausomybę, apskaičiuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu.(SV) Dėl 6 dalies mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už tai, kad būtų išbraukta nuostata į valstybės skolą ir deficito skaičiavimą teisingai įtraukti viešuosius tiesioginius įsipareigojimus dėl pensijų. Tokį sprendimą priėmėme, nes manome, kad toks įsipareigojimų dėl pensijų ir skolos deficito skaičiavimo susiejimas trumpuoju laikotarpiu gali turėti nereikalingų ir neproporcingų padarinių kai kuriose valstybėse narėse. Vis dėlto manome, kad ilguoju laikotarpiu valstybės narės turėtų parengti procedūras, pagal kurias viešieji įsipareigojimai dėl pensijų būti tiksliai atspindėti atitinkamose skolos ir deficito prognozėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė ir apversta gyventojų piramidė Europoje yra didelė problema senėjančiai visuomenei, ir Europa turės užtikrinti adekvačias gyvenimo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms, o jos vaidmuo daugeliu atvejų gali ir turėtų būti aktyvus. Vis dėlto susidūrusios su realia tradicinių pensijų sistemų žlugimo grėsme valstybės narės turi drąsiai ir tiesiai imtis reikalingų priemonių, kad būtų išgelbėtos jų socialinės apsaugos sistemos, o šios priemonės turėtų apimti ne tik pensinio amžiaus ilginimą. Vis dėlto nedelsiant dėmesys turi būti skirtas modernizavimui, neatmetant mišrių modelių galimybės. Tai užtikrins, kad prisijungiantieji prie sistemos galės laisvai pasirinkti, kuris modelis turėtų būti jiems taikomas senatvėje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Dabartinė krizė išryškino problemą, kuri, kaip paaiškėjo, buvo rimta: socialinės apsaugos sistemų bankroto problemą. Artėjantis amžiaus piramidės apsivertimas – susijęs su demografiniais pokyčiais, kuriuos nulėmė ilgėjanti visuomenės gyvenimo trukmė – kelia grėsmę pensijų sistemų finansiniam tvarumui. Viena vertus, auga bedarbių skaičius; kita vertus, daugiau lėšų išleidžiama pensijų išmokoms. Be to, jaunimas vėliau ateina į darbo rinką, todėl neprisideda prie įnašų sistemos. Nenorėdami, kad senatvė taptų skurdo sinonimu privalome užtikrinti minimalią pensiją, kuri garantuotų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Tokia priemonė padėtų panaikinti skurdą ir leistų vyresnio amžiaus žmonėms gyventi oriai.

Visos šios problemos atspindėtos Komisijos žaliojoje knygoje dėl pensijų. Dabar reikia, kad įvairios politikos kryptys būtų koordinuojamos ES lygmeniu. Todėl visiškai pritariu pranešimo išvadoms ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama kartų solidarumo, kuris leis užtikrinti tvarias ir orias pajamas visiems pensininkams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Apgailestaujame, kad mūsų pateiktas alternatyvus pasiūlymas dėl rezoliucijos nebuvo priimtas. Europos Parlamento narių dauguma, įskaitant Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakciją, pasisakė už antisocialinę politiką, kurią įgyvendina Europos Komisija ir Taryba, ir taip įteisino neoliberalų kelią, kuriuo jos eina ir kurį nori plėtoti.

Šiuo savo poelgiu jie pamiršo įvairių Europos Sąjungos šalių darbuotojus, kurie kovojo prieš teisėto pensinio amžiaus ilginimą, kovojo už tai, kad būtų išsaugota rūpestinga ir universali socialinės apsaugos sistema, kurioje vertinamos mažesnės pensijos ir gerbiami vyresnio amžiaus žmonės ir kuri leidžia jiems oriai gyventi ir prisideda prie skurdo panaikinimo.

Kaip nurodyta mūsų pateiktoje alternatyvioje rezoliucijoje, galima pagerinti pensijas neilginant teisėto pensinio amžiaus, jei bus daugiau darbo vietų, visų pirma, jaunimui, kurios užtikrintų darbuotojų teises, jei bus geresni atlyginimai ir jei finansų sandoriams bus taikomi didesni mokesčiai. Pvz., neseniai atlikti tyrimai parodė, kad 0,1 proc. dydžio bendras finansinių sandorių mokestis Europos Sąjungos valstybėse narėse galėtų padidinti metines pajamas 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. beveik 262 mlrd. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) ES dabar veikia 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių. Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų įmonių, o jose sukuriama 100 mln. ES darbo vietų. Akivaizdu, kad didžiausia mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus problema yra kreditų kaina ir ribotos galimybės juos gauti.

Daugeliui gyvybingų įmonių vis dar sunku iš banko gauti kreditus, kurių palūkanos būtų pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kokią paramą gauna bankų sektorius iš Airijos mokesčių mokėtojo, tokia padėtis neįtikėtina ir nepriimtina. Kitos išlaidos, pvz., nuoma, komunaliniai ir vietos mokesčiai, taip pat turi neigiamą poveikį mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui šiais sunkiais laikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos. Pranešime daug gerų ketinimų, bet kaip ir Komisijos žaliojoje knyga jis palieka abejonių dėl tikrųjų šių diskusijų politinių tikslų. Nesiliauju galvojęs, kad diskusijų tikslas yra paruošti viešąją nuomonę palaipsniam pensijų sistemų privatizavimui. Privatiems pensijų fondams Europoje ir Jungtinėse Valstijose patyrus nuostolių per finansų krizę esu linkęs likti prie einamojo finansavimo sistemų kartų solidarumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Nors nuolat kalbama apie subsidiarumo principą, labai tikėtina, kad dabar ketinama pakloti pamatus Europos Sąjungos pensijų sistemų suderinimui siekiant suderinti jei ne pensijų dydį, tai bent jau jų struktūrą. Kaip galime tikėti, kad ultraliberalioje ir internacionalistinėje Europoje toks suderinamas nėra paskatinimas išsiimti asmeninį draudimą privačiose įmonėse. Potenciali šimtų milijardų eurų rinka. Kartu pirmosios pakopos pensijos – valstybinės, privalomos ir einamojo finansavimo pensijos – bus sumažintos įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, o rytoj – ir įgyvendinant A. Merkel paktą. Profesinių pensijų fondai, kuriuos norėtume plėtoti, vis dėlto yra pensijų fondai, ir mes žinome, kokį vaidmenį jie atliko per pasaulinę finansų krizę. Mes taip žinome, ką jos sugeba per finansų krizę: žlugdyti santaupų turinčius asmenis. Jiems taikomi beviltiški teisės aktai, net ir Europoje, kelia tik nerimą. Socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistema priklauso išimtinei valstybių narių atsakomybei. Problema, kurią reikia išspręsti, yra ne tik finansinė, bet ir demografinė. Europos Sąjunga, kuri turi didelę atsakomybę šiose srityse, neabejotinai yra tinkamas lygmuo tokioms problemoms spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu.(FR) Kalbant apie pranešimą dėl pensijų sistemų Europoje reikia pasakyti, kad tai labai opi tema. Nors šiame dokumente esama teigiamų dalykų, būtų visiškai nepriimtina senatvės draudimo priemonę vertinti per biudžeto apribojimų prizmę kartu skatinant kapitalu grindžiamas pensijas. Pasisakau už kartų solidarumą, todėl negalėjau balsuoti už pranešimą, kuris prisidėtų prie kapitalu grindžiamų pensijų sistemų plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Per balsavimą dėl šio dokumento susilaikiau. Jame esama teigiamų dalykų, bet, deja, yra ir tam tikrų idėjų, kurioms aš nepritariu. Pranešime pateiktos rekomendacijos, kurioms labai pritariu ir kurios susijusios su darbuotojų judumo kliūčių pašalinimu leidžiant perkelti pensijas, pagarba nacionalinių pensijų sistemų įvairovei, lyčių lygybės sumažinimu ir nepriimtino atotrūkio tarp vyrų ir moterų užimtumo ir išėjimo į pensiją srityse panaikinimu, įskaitant vyresnio amžiaus darbuotojus darbo rinkoje, didesne vyresnio amžiaus darbuotojų apsauga nuo atleidimo ir kt. Vis dėlto dėl kitų aspektų turėjau susilaikyti. Jie apima, pvz., faktą, kad pranešime raginama skatinti privataus taupymo sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Dėl demografinių pokyčių, susijusių su senėjančia visuomene, ir ekonomikos augimo, valstybės finansų ir finansų rinkų nuosmukio, sukelto finansų ir ekonomikos krizės, būtina pritaikyti vykdomą praktiką pensijų srityje. Šis pritaikymas reikalingas siekiant užbaigti Europos vidaus rinką, įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo srityje ir užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Vis dėlto pritariu šiam pasiūlymui pirmiausia todėl, kad jame numatomas veiksmingos, tvarios ir saugios pensijos. Esu įsitikinęs, kad pensijos turi užtikrinti ne tik orų vyresnio amžiaus ES piliečių gyvenimą, bet taip pat turėtų būti bendras apdovanojimas už jų profesinį gyvenimą. Jei norime, kad Europos piliečiai ateityje būtų motyvuoti dirbti ir būtų atviri tarpvalstybinei veiklai, turime jau šiandien pasiūlyti jiems adekvačių ir tvarių senatvės pensijų, suderintų Europos lygmeniu, perspektyvą. Vis dėlto atsakomybė už pensijas priklauso valstybėms narėms. Tai reiškia, kad pensijų sistemos visų pirma yra valstybių narių kompetencijos sritis, todėl vienintelis dalykas, kurį turėtų padaryti Europa, yra suderintos gairės valstybėms narėms.

Šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į kartų solidarumo ir nacionalinio solidarumo principus. Be to, subsidiarumo požiūriu visos pensijų sistemos turėtų likti „eksportuojamos“ piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Nors šiame pranešime esama teigiamų dalykų ir tai visų pirma pasakytina apie didelį dėmesį užimtumo skatinimui siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą arba socialinių partnerių poziciją, kitoms jo nuostatoms man sunku pritarti, todėl per balsavimą susilaikiau.

Tai, kad išbraukta 24 dalis, kurioje susieta gyvenimo trukmė ir pensinis amžius, yra didžiausias Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos laimėjimas, nes jie tokiu būdu siekė apginti Europos socialinį modelį, kuriam prieštaravo numatyta priemonė. Faktas, kad tam tikrų socialinių kategorijų asmenų gyvenimo trukmė mažėja dėl darbo sąlygų ir sunkumų, su kuriais jie susiduria bandydami gauti prevencinę ir medicinos priežiūrą. Turime užtikrinti, kad visi Europos piliečiai visą pensinį amžių galėtų gyventi oriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (S&D), raštu. EP nariai leiboristai balsavo už šį neįpareigojantį dokumentą dėl pensijų ir senėjančios visuomenės problemų bei išlaidų spaudimo, su kuriuo susiduriama visoje Europoje. Džiaugiamės, kad šiame pranešime atvirai pasakoma, kad nesama visiems priimtino požiūrio kalbant apie pensijas valstybėse narėse ir kad ES tikrai gali sukruti pridėtinę vertę dalydamasi idėjomis ir imdamasi koordinuojamojo vaidmens.

Balsavome už tai, kad iš 8 dalies būtų išbraukta nuostata, pagal kurią į valstybės finansų tvarumo vertinimą būtų įtrauktas privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, nes manome, kad toks vertinimas nebūtų palankus esamomis rinkos sąlygomis. Mes taip pat esame susirūpinę dėl sistemos „Mokumas II“ pobūdžio kapitalo reikalavimų pensijoms, nes jie potencialiai galėtų padidinti išlaidas neužtikrindami didesnio JK darbdavių remiamų profesinių pensijų saugumo. JK sistema, įskaitant Pensijų apsaugo fondus, įsteigtus valdant leiboristų vyriausybei, užtikrina aukštą pensijų sistemos dalyvių ir naudos gavėjų apsaugos lygį.

EP nariai leiboristai tęs darbą siekdami užtikrinti, kad su valstybe, savo darbdaviu arba privačiai taupantys žmonės gautų reikalingą pensijos apsaugą, kuri leistų jiems jaustis saugiai dėl išėjimo į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Dėl demografinių tendencijų, t. y. apverstos gyventojų piramidės, kurios galime tikėtis ateityje, ir ilgesnės gyvenimo trukmės, kuria visi galime džiaugtis, kai vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išlieka sveiki, aktyvūs ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime, būtina svarstyti naujos sanglaudos ir suderinamumo pensijų srityje strategiją. Europoje egzistuoja dideli pensijų sistemų skirtumai ir naujos valstybės narės ir jų piliečiai susiduria su papildomomis problemomis, nes labai pageidaujama, jog būtų sukurta nevienalytė (kelių pakopų) pensijų sistema siekiant išskaidyti riziką. Finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad jokia pensijų sistema nėra apsaugota nuo tokių įvykių, tačiau aišku, jog didelis biudžeto deficitas, aukštas nedarbo lygis, labai nedidelės mokesčių didinimo galimybės padarė itin daug žalos einamojo pensijų finansavimo modeliams, kai kuriose šalyse narės, kaip, pvz., Lietuvoje, net teko imtis drastiškų priemonių, t. y. pensijų mažinimo, kas, mano nuomone, yra netoleruotina ir neleistina. Valstybės narės turi dėti visas įmanomas pastangas ir neleisti imtis tokių mažinimo priemonių, kurios skaudžiai veikia labiausiai skurstančius asmenis. Susilaikiau dėl šio pranešimo, kadangi dauguma siūlomų sprendimų yra socialiai jautrūs, taip pat pranešime buvo nepakankamai įvertintos visos naudos ir grėsmės. Ypač tada, kai kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą ar valstybių narių įtakos pensijų politikoje mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. (DE) Per balsavimą dėl Europos Parlamento pranešimo dėl Europos pensijų sistemos susilaikiau. Nors iš esmės sveikintinas Europos Sąjungos noras apsvarstyti, kaip jis galėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti adekvačias pensijas, pensijų politika yra valstybių narių uždavinys ir ES jų atžvilgiu turėtų imtis veiksmų labai atidžiai ir įvertindama nacionalines aplinkybes. Vis dėlto priimti sprendimai ypač nepalankūs Vokietijos profesinių pensijų modeliui. Mano nuomone, teisės aktai, keliantys grėsmę pensijų sistemoms, kurios sėkmingai įgyvendintos daugelyje Europos šalių, neturėtų būti priimami Europos lygmeniu. Šią sritį dar reikia labai tobulinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. – (LV) Pritariau pranešimui dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos, nes manau, kad būtina pakeisti esamą pensijų modelį siekiant užtikrinti jo tvarumą. Dabar Europos šalys susiduria su grėsme, kad ateities kartos negalės gauti pensijų, kurios užtikrintų orią senatvę. Turime pripažinti, kad dabar gyvename ateities karų sąskaita. Skolinamės, kad galėtume išmokėti dabartines pensijas. Tai turi pasikeisti. Pensijų sistemos turi būti subalansuotos taip, kad esamos pensijos galėtų padengti esamas išlaidas. Be toks kitas sprendimas reikštų, kad gyvename ne pagal galimybes. Tai galima padaryti įvairiais būdais, bet turime pripažinti, kad negalime daugiau tikėtis gauti pensiją sulaukę vos 60 metų. Pensinis amžius Europoje turi būti laipsniškai ilginamas, ir jis turi priartėti prie 70 metų ribos. Tai vienas būdų užtikrinti, kad socialinės apsaugos biudžetas netaptų našta Europos šalių ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) R. Oomen-Ruijten pranešimas paremtas Komisijos žaliąja knyga, pateikta 2010 m. liepos mėn. ir klausimais, kuriuos ši institucija kėlė diskusijoms dėl Europos pensijų sistemos adekvatumo ir tvarumo. Ši knyga yra įvadas į būsimą baltąją knygą, kurioje bus pateikta bendra 27 valstybių narių analizė ir gairių projektas, kurias ES nustatys savo narėms, iš kurių tikimasi veiksmingo atsako. Mano įspūdis perskaičius pranešimą buvo teigiamas, todėl balsavau už jį. Šis projektas, atsižvelgiant į tai, kas turi būti padaryta, yra per daug konservatyvus. Vis dėlto galime apibūdinti jį kaip gerą atspirties tašką, nes jame apžvelgta 27 ES valstybėms narėms skirta pensijų sistema. Europos pensijų platformos sukūrimas yra puiki galimybė pradėti diskusijas tarp ir ES institucijų ir susijusių socialinių partnerių. Pagrindinis tikslas – pritaikyti pensijų sistemas, atsižvelgiant į demografinius ir ekonominius mūsų pasaulio veiksnius.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau prieš pranešimą, nes jame pasisakoma už kapitalu grindžiamas pensijas, kurios pakenktų einamojo finansavimo valstybinių pensijų sistemoms, ir už pensinio amžiaus ilginimą. Jame taip pat pritariama požiūriui, dėl kurio vyresnio amžiaus darbuotojai bus dar nesaugesni skatinant „lanksčias“ pensijas, sujungiančias darbą ir išėjimą į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Su dideliu malonumu peržiūrėjau šios dienos balsavimo rezultatus dėl R. Oomen-Ruijten pranešimo dėl adekvačios, stabilios ir saugios Europos pensijų sistemos. Manau, kad pensijos turėtų būti saugios ir stabilios, ypač dabar, atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą ir finansų krizę. Esami duomenys yra aiškus ženklas, kad problema blogėja ir kad demografiniai pokyčiai Europoje neabejotini. Ekspertai atskleidė, kad dabar ES keturi žmonės dirba, kad paremtų vieną pensininką, bet po 50 metų tokių dirbančiųjų bus tik du.

Taigi akivaizdu, kad reikia tęsti darbą dėl pensijų sistemos ir toliau vykdyti reformas. Todėl turime siekti aktyvesnių valstybių narių tarptautinių veiksmų siekdami užtikrinti, kad pensijų sistemų suderinimas būtų veiksmingas. Be to, priimdamas pranešimą, Europos Parlamentas aiškiai parodė, kad nebus sudarytos sąlygos diskriminacijai dėl amžiaus ar lyties. Tai labai aktualu atsižvelgiant į socialines diskusijas dėl vyrų ir moterų lygybės darbo vietoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Dirbti mėnesius dėl tvarių Europos pensijų sistemų, parengti plačių užmojų pranešimą, valandų valandas derėtis dėl kompromisų atsisakant pripažinti tai, kas akivaizdu, t. y. kad daugelis Europos Sąjungos vyriausybių vykdė pensijų sistemos reformą, teikti prioritetą ilgesniam įnašų mokėjimo laikotarpiui, mano nuomone, yra lengvabūdiška. Realybės neigimas yra didelis nerūpestingumas. Europos Parlamente nėra sprendžiamas esminis klausimas, nes jis kursto nesantaiką!

Nepritariu tokiam politikos įgyvendinimo būdui: užuot visomis jėgomis siekęs vienbalsiškumo, Europos Parlamentas iš esmės pasirinko neteisingą metodą.

Jis turi pareigą išnagrinėti nuoseklius ir drąsius veiksmų būdus. To tikisi mūsų piliečiai pensijų sistemoms, kurios yra tikroji Europos socialinio modelio nauda, atsidūrus pavojuje.

Todėl negaliu paremti pranešimo, kuris tapo beprasmišku darbu, nes jame neatsižvelgiama į realią padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Toine Manders (ALDE), raštu. (NL) Olandijos Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją delegacija Europos Parlamente šiandien balsavo prieš pradinį pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl Europos, nes jame esama kai kurių neaiškumų ir netikslumų. Pritariame keliems siūlomiems pakeitimams, pvz., skatinti tinkamą valstybinių ir profesinių pensijų sistemų valstybėse narėse suderinimą ir Europos „sekimo“ sistemą siekiant didesnio darbo judumo, kad kiekvienas pilietis žinotų, ko gali tikėtis iš savo pensijos, ir galėtų savarankiškai pasirinkti. Vis dėlto augant nedarbui, kovojant su finansų rinkų problemomis, didele nacionaline skola ir lėtu ekonomikos augimu valstybėms narėms gali būti sunku vykdyti įsipareigojimus mokėti pensijas, o tai gali turėti neigiamą poveikį Augimo ir stabilumo paktui, taigi, ir euro stabilumui.

Be to, senėjanti visuomenė turi didelį poveikį daugelyje valstybių narių, nes jos netaupo tiek, kiek olandai. Todėl reikia suderinti pensijų sistemų priežiūrą, o kai kuriose valstybėse narėse pensijų sistemos turėtų būti pertvarkytos kitaip. Vis dėlto mes nenorime, kad būtų paliesta Olandijos pensijų sistema. Siekdami tai užtikrinti apskritai esame prieš šį pranešimą, nors balsavome už kelias geras jo nuostatas. Olandijos Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją frakcija Europos Parlamente Hans van Baalen, Jan Mulder ir Toine Manders.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kurio pradžioje (1 dalyje) ir pabaigoje (61 dalyje) aiškiai nurodoma, kad pagrindinė atsakomybė už pensijas, vadovaujantis subsidiarumo principu, priklauso valstybėms narėms, o ES vaidmuo yra, kai įmanoma, koordinuoti veiksmus ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiame pranešime neatsakingai pasisakoma už tai, kad būtų ilginamas teisėtas pensinis amžius kartu veidmainiškai teigiant, kad vykdomas „socialinis ir pilietinis dialogas“ šia tema ir kad į jo rezultatus tinkamai atsižvelgta. Būtinas referendumas, deja, dar toli. Kaip tikėtasi, pranešimas taip pat yra odė einamojo finansavimo pensijų sistemų, kurios, kaip visi žinome, yra veiksmingos, privatizavimui. Šiame pranešime išėjimą į pensiją siūloma padaryti finansiniu produktu pensijų fondų vidaus rinkoje, kurioje būtų užtikrinta laisva ir sąžininga konkurencija. Balsuoju prieš ir visiškai smerkiu šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dėl demografinių tendencijų, t. y. apverstos gyventojų piramidės, kurios galime tikėtis ateityje, ir ilgesnės gyvenimo trukmės, kuria visi galime džiaugtis, kai vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išlieka sveiki, aktyvūs ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime, būtina svarstyti naujos sanglaudos ir suderinamumo pensijų srityje strategiją. Dėl šių naujų aplinkybių būtina imtis iniciatyvos ir iš naujo apibrėžti jaunimo ir pagyvenusių žmonių ateitį, taip pat kartų ir tautų solidarumą taip prisidedant prie tvarių, saugių ir adekvačių pajamų po išėjimo į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau prieš pasiūlymą, nes manau, kad nepriimtina pulti darbuotojų teises – pranešime siūloma ilginti pensijų įnašų mokėjimo laiką, didinti pensinį amžių ir laipsniškai privatizuoti valstybines pensijų sistemas. Manau, kad tokios priemonės skirtos pensijų sistemoms, kurios atitiktų finansų sektoriaus interesus, sukurti, taigi, šios priemonės nėra žingsnis siekiant sąžiningesnių, tvarių, saugių ir Europos piliečiams naudingų pensijų sistemų. Esu prieš tai, kad laipsniškai būtų kuriama antisocialinė Europa, valdoma rinkų ir finansinių galių, kurių ambicijos ir per didelis godumas nugramzdino mus į šią krizę. Nesuvokiama, kad tai bus atlyginta privatizuojant valstybines pensijų sistemas. Be to, manau, nepriimtina, kad rezoliucijoje, kurioje pabrėžiama būtinybė tinkamą dėmesį skirti socialiniam dialogui dėl pensijų reformų, ginamos antisocialinės priemonės, pvz., pensinio amžiaus ilginimas, kuriam dauguma europiečių nepritarė dideliuose bendruose streikuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Pasak László Andoro, Komisijos nario, atsakingo už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį, 2060 m. į pensiją išėjusių žmonių skaičius, palyginti su aktyvia visuomenės dalimi, galinčia finansuoti pensijas, padvigubės. Todėl būtina apsvarstyti pensijų sistemų ateitį. Nors šis klausimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, tai neturėtų užkirsti kelio Europos Sąjungai padėti valstybėms narėms diskusijose, kad Europos piliečiams būtų užtikrinta adekvati, stabili ir tvari pensijų sistema. Kad ES valstybėje narėje būtų užtikrinta adekvati ir tinkama pensiją, būtina laikytis laisvo asmenų judėjimo principo. Ekonomikos ir pinigų krizė parodė, kad reikia laikytis integruoto požiūrio, kuris apimtų demografinius ir socialinius klausimus ir ekonominius bei finansinius aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Tikiuosi, kad Parlamentas neapsiribos tik pranešimų rengimu ir balsavimu. Būtina išnagrinėti visas 27 ES pensijų sistemas. Esu įsitikinęs, kad bus atskleisti dideli taisyklių pažeidimai šioje srityje Latvijoje, kurios vyriausybė nuolat siekia išspręsti biudžeto deficito problemą pensijų sąskaita. Taip Latvijos pensininkai tapo vyriausybės vykdomos rizikingos veiklos įkaitais. Daugeliu atvejų Latvijos pensijos yra mažesnės už oficialų minimalų gyvenimo lygį. Padėtį pasunkina vyriausybės sprendimas sustabdyti antrosios pensijų pakopos mokėjimus. Tai gali turėti labai liūdnų padarinių. Balsavau už tikėdamasis nepriklausomo padėties Latvijoje įvertinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos Sąjungoje gerovės toliau mažėja, ir tai visiškai akivaizdu atsižvelgiant į darbo rinkos prarandamą apsaugos laikotarpį. Visos šalys turi kovoti su demografiniais pokyčiais ir su jais susijusiu finansiniu pensijų sistemų silpnumu. Privačios pensijos, turėjusios suteikti papildomą paramą, ne palengvino pensijų sistemas, kaip tikėtasi, bet priešingai – prisidėjo prie dar didesnio valstybinių pensijų spaudimo. Tokiomis aplinkybėmis Vengrijos žmonės, pvz., buvo beveik priversti grįžti į valstybinę sistemą. Todėl neįvykdyti pensijų fondų grąžos pažadai taip pat kelia problemų, kurias atskleidė ekonomikos ir finansų krizė. ES lygmens įsikišimas dažnai sukelia daug problemų, susijusių su, pvz., kompensacinėmis išmokomis už pensijas, kurios atvėrė kelią pažeidimams. Įvairiose šalyse su pensijomis susijusios detalės reguliuojamos skirtingai ir taip turi būti toliau, todėl griežtai nepritariu pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Norėčiau pritarti R. Oomen-Ruijten pranešimui dėl Europos pensijų sistemų ateities, nes jame puikiai iliustruojama, kokiu principu visuomet turėtų vadovautis Europos veiksmai ir iniciatyvos: subsidiarumo principu. Siekiant išspręsti realų poreikį iš naujo įvertinti Europos pensijų sistemas atsižvelgiant į pasikeitusias demografines, ekonomines ir socialines sąlygas nuspręsta, kad valstybėms narėms bus suteikta galimybė lanksčiai veikti vadovaujantis bendromis europinėmis gairėmis. Padėtis ir sąlygos įvairiose šalyse per daug skiriasi, kad galėtume parengti bendras įpareigojančias taisykles, todėl sprendimas gerbti pagrindinį subsidiarumo principą buvo geras pasirinkimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Netrukus gyventojų piramidė ES bus apversta: vyresni nei 55 metų žmonės sudarys didžiausią gyventojų dalį, gyvenimo trukmė ilgės, gimstamumo lygis išliks žemas, o jaunimas pradės dirbti dar vėliau. Visi žinome to padarinius: labai senėjanti visuomenė ir dar daugiau kliūčių pensijoms finansuoti. Mums ypač reikalinga šeimai palankesnė politika ES valstybėse narėse – galvoju, kad, pvz., reikėtų įvesti šeimos mokestį, kuris būtų įtrauktas į pajamų mokesčio teisės aktus. Socialiniuose teisės aktuose turėtų būti atsižvelgta į šeimų įnašus, skirtus išsaugoti kartų sutartį, laipsniškai mažinant socialinio draudimo įmokas. Pranešime į tai nėra atsižvelgta arba atsižvelgta nepakankamai. Vis dėlto labai giriama masinė imigracija nėra teisingas kelias siekiant išsaugoti mūsų pensijas. Galiausiai pensijų politika turi likti valstybių narių kompetencijos dalimi. Todėl balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiandien balsavau už tai, kad būtų priimtas pranešimas dėl stabilios ir saugios Europos pensijų sistemos. Ateities pensijų klausimas yra problema ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Pranešime Europos Parlamentas patvirtino, kad spręsdamos su pensijų sistema susijusius klausimus valstybės narės yra atsakingos už savo nacionalinių pensijų sistemų organizavimą. Vis dėlto ES institucijos parems valstybių narių veiklą vadovaudamosi subsidiarumo principu.

Man labai svarbu, kad skirtas dėmesys moterų diskriminacijai pensijų sistemose, kurią turime įveikti. Taip pat demografiniai pokyčiai, kurie prisideda prie gyventojų senėjimo, kelia problemų užtikrinant pensijų stabilumą. Pensininkų skaičius toliau auga, o darbo rinkoje aktyviai veikiančių žmonių skaičius mažėja.

Kita svarbi problema yra jaunimo nesugebėjimas rasti darbą dėl padėties darbo rinkoje. Šiuo atveju būtina siekti, kad daugiau žmonių būtų įdarbinti ir dirbtų kuo ilgiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą, nes manau, kad siekis sukurti pagrindą tokiam svarbiam tikslui kaip bendra Europos pensijų sistema, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, yra didelis žingsnis pirmyn siekiant tikros socialinės ir politinės integracijos. Teisės aktų sistema tikrai sudėtinga, bet Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl pensijų sistemų jau nurodoma, kur eina Europos Sąjunga. Pranešime visų pirma siekiama sukurti adekvačius, tvarius ir saugius kriterijus raginant valstybes nares diskutuoti šia tema, skelbti parengtus pasiūlymus ir dirbti kartu siekiant parengti tikrą bendrą planą vadovaujantis atviro koordinavimo metodu. ES lygmeniu svarstomi ekonominio valdymo klausimai siekiant reformuoti Stabilumo ir augimo paktą bei parengti bendras taisykles. Nė vienai šaliai nepavyks išvengti pensijų reformos, jei ji norės sutvarkyti savo finansus. Dėl šios priežasties manau, kad tikslinga turėti bendras taisykles ir šioje srityje, nes jos leis paprasčiau prižiūrėti ir įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas dėl adekvačių, tvarių ir saugių Europos pensijų sistemų yra svarbus žingsnis įgyvendinant koordinavimo politiką Europos Sąjungoje. Nors šis klausimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, pensijų sistema yra tiesiogiai susijusius su finansų rinka, be to, ji yra viena sričių, kurias apima Stabilumo ir augimo paktas. Dėl visiems žinomų demografinių priežasčių būtina apsvarstyti strategiją, kuri padidintų pensijų sanglaudą ir suderinamumą. Turime parengti iniciatyvas, kuriose būtų iš naujo apibrėžta jaunimo ir pagyvenusių žmonių ateitis, taip pat kartų ir tautų solidarumas, taip prisidėdami prie tvarių, saugių ir adekvačių pajamų po išėjimo į pensiją. Esama didelių Europos pensijų sistemų skirtumų, bet reikia sukurti bendrą platformą aiškiai apibrėžiant atsakomybės pasiskirstymą. Taip kartu galėsime sukurti tvarią ir saugią sistemą; modernią sistemą, kurioje būtų pripažįstama judėjimo laisvė Europoje, paremta prielaida, kad judumas yra būtinas, visų pirma, jaunajai kartai ir veiksmingai darbo rinkai. Dėl šių priežasčių balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) 2009 m. lapkričio mėn. Rumunijoje buvo 5,54 mln. pensininkų ir 5,65 mln. žmonių, mokančių įmokas į valstybinę pensijų sistemą. Europos Sąjungos prioritetas – dabar ir ateityje užtikrinti ES piliečiams adekvačias ir tvarias pensijas. Įgyvendinti šiuos tikslus senėjančioje visuomenėje yra didelis iššūkis, kuriam valstybės narės turi pasiruošti reformuodamos savo pensijų sistemas. Valstybės narės turi užtikrinti adekvačias pensijas kovodamos su lyčių diskriminacija darbo rinkoje, visų pirma, iki 2020 m. 10 proc. sumažindamos atlyginimų atotrūkį. Valstybinė pensijų sistema turi būti sustiprinta privačios sistemos sąskaita. Negalime privatizuoti valstybinės pensijų sistemos tik norėdami užtikrinti stabilius pensijų fondus esamiems ir būsimiems pensininkams.

Nors Europoje lygmeniu vyrauja tendencija ilginti pensinį amžių, šis požiūris turėtų būti taikomas lanksčiai atsižvelgiant į sektorių ir į darbo sąlygų sudėtingumą, taip pat įvertinant tarnybos metus. Reikalinga aktyvi parama darbo vietoms kurti. Darbo kokybę taip pat reikia gerinti siekiant padidinti žmonių, aktyviai prisidėsiančių prie savo būsimų pensijų finansavimo, skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Siekis užtikrinti tvarias pensijų sistemas yra vienas sunkiausių uždavinių, kurį turi išspręsti politinė klasė norėdama išsaugoti bendrą gėrį ir socialinę taiką. Nors Europos kompetencija šioje srityje ribota, buvo svarbu, kad Europos Parlamentas išsakytų savo nuomonę dėl Komisijos pateiktos žaliosios knygos. Savo nuomonę Parlamentas išsakė priimdamas išsamų R. Oomen-Ruijten pranešimą, kuriame patvirtinta būtinybė reformuoti pensijų sistemas dėl nepalankių vyresnių nei 65 metų žmonių ir dirbančiųjų santykio pokyčių. Be to, rezoliucija atitinka neseniai atliktą Eurobarometro tyrimą, kuris atskleidė Europos piliečių išmintį ir brandą: 73 proc. Europos piliečių laikosi požiūrio, kad „jie turės dirbti ilgiau arba daugiau sutaupyti savo senatvei“. Dominuojanti idėja ilginti darbinį gyvenimą virš 65 metų, reikia pripažinti, susilaukė prieštaringos visuomenės reakcijos. Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera, nes reikės panaudoti kitus svertus. Mano šalyje Belgijoje, kurioje vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, labai svarbu paskatinti darbuotojus ilgiau pasilikti darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien Parlamente balsuota dėl pranešimo dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos. Atsižvelgdama į demografines tendencijas ir ekonomikos bei finansų krizė poveikį Komisija nusprendė, kad siekiant modernizuoti pensijų sistemas reikia imtis suderintų veiksmų keliose srityse: pensijų sistemų pritaikymo, tvarumo, pensijų ir darbinio gyvenimo trukmės pusiausvyros, judumo kliūčių pašalinimo, didesnio pensijų sistemų skaidrumo ir mokumo apsaugos.

Šiame pranešime pripažįstama ir išsaugoma individuali atsakomybė siekiant sukurti tvarią ir saugią sistemą, galinčią užtikrinti adekvačias pensijas valstybių narių lygmeniu. Modernioje sistemoje, visų pirma, pripažįstamas naujosios kartos judumo poreikis ir siūlomi sprendimai, kurie reikalingi ne tik dabar, bet ir artimiausioje ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Nors per balsavimą į pranešimą įtraukti svarbūs socialinės sąmonės aspektai, dėl likusių netinkamų nuostatų per galutinį balsavimą susilaikiau. Tai pasakytina, pvz., apie 21 dalį, kurioje valstybės narės prašomos sudaryti geresnes sąlygas piliečiams naudotis privataus taupymo sistemomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Europos pensijų sistemos atsidūrė pavojingoje padėtyje. Turime imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos vyrams ir moterims, apsaugodami tuos, kurie į pensiją nori išeiti dabar, ir kartu gindami tuos, kurie žengia pirmuosius žingsnius darbo rinkoje. Europoje moterys vis dar uždirba 18 proc. mažiau nei vyrai. Didžiausias šio atlyginimų skirtumo poveikis išryškėja pensiniame amžiuje: dėl to, kad per savo darbinį gyvenimą jos uždirba mažiau, moterys gauna mažesnes pensijas. Todėl moterys dažniau nei vyrai susiduria su nuolatiniu skurdu. Per krizę ypač svarbu įtraukti lyčių lygybės aspektą į visą įgyvendinamą politiką priimant nacionalines priemones, dėl kurių sutarta ir kurios suderintos ES lygmeniu. Balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą, nes manau, kad jis yra geras kompromisas, kuris gali prisidėti prie valstybių narių ir Europos institucijų dialogo dėl pensijų sistemų modernizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Remiame pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos, nes Europos Komisija siekia padėti valstybėms narės neatimdama atsakomybės iš šalių, kurios turi įvertinti gyvenimo trukmės ir privalomo pensinio amžiaus santykį. Ji taip pat siekia pašalinti tarpvalstybinio judumo kliūtis ir sukurti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kuri būtų atsakinga už koordinavimo sistemos, skirtos ypatingiems atvejams, sukūrimą ir pagalbą valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) 27 ES valstybių narių pensijų sistemos skiriasi. Vis dėlto dėl apverstos gyventojų piramidės ir didėjančios gyvenimo trukmės reikalinga Europos strategija, kuri sustiprintų pensijų sanglaudą ir suderinamumą Europos Sąjungoje. Norėčiau paminėti, kad įvairiose valstybėse narėse esama neatitikimų, susijusių su darbo jėgos judumu. Yra atvejų, kai pensijų teisės nėra adekvačiai perkeliamos į kitas ES valstybes nares. Turime paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

Kita vertus, turime moralinę pareigą apsaugoti mūsų piliečių teisę gauti pensiją, kuri užtikrintų jiems gerą pragyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. − Pritariu bendriems šio pranešimo tikslams, nes svarbiausias jo rūpestis – užtikrinti tvarų požiūrį į pensijas. Reguliavimo uždavinys, kuris bus pradėtas įgyvendinti remiantis žaliąja knyga, manau, paskatins prižiūrėtojus ir užtikrins nuoseklumą, kad būtų išsaugota saugi ir tvari pensijų sistema.

Vis dėlto atsižvelgiant į valstybių narių pensijų sistemų įvairovę bei pensijų teikimo apimtį svarbu, kad Komisija atsižvelgtų į Parlamento norą netaikyti kapitalo standartų, panašių į draudimo ar bankininkystės standartus. Manau, kad pensijos gali ir turėtų būti atskirtos taikant joms skirtus kapitalo pakankamumo reikalavimus.

Reikalingas tikras Europos požiūris atsižvelgiant į tai, kad dėl demografinių tendencijų ateities kartos bus priverstos išlaikyti brangias perkrautas sistemas, o praeities kartos susidurs su galimu skurdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alyn Smith (Verts/ALE), raštu. Pone pirmininke, yra daug pranešimo nuostatų, kurios gali patikti. Vis dėlto negaliu jam pritarti. Gerai, kad Parlamente rūpinamasi tuo, kaip mūsų valstybių narių vyriausybės sprendžią pensijų klausimą, ir tiesa, kad turėtume keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Vis dėlto negalėjau pritarti visam pranešimui, nes nemanau, kad ES galėtų būti skirtas kitas vaidmuo, išskyrus keitimąsi informacija pensijų klausimais. Geriausios institucijos, galinčios spręsti pensijų klausimus ir visus socialinius reikalus, yra nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, o ne mes. Šiame pranešime savo iniciatyva siekiama per didelės centralizuotos kontrolės, kuri, mano nuomone, nepasiteisins ir nesukurs pridėtinės vertės.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Susiduriame su didele senėjančios visuomenės problema, o krizė verčia valstybes nares mažinti išlaidas. Vis dėlto neturėtume leisti, kad senėjančios visuomenės problema įstumtų mus į naują Europos skolos krizę. Taupydamos valstybės narės neturėtų to daryti neapgalvotai. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad pirmoji pakopa yra pagrindinė pensijų sistemos pakopa. Tai reiškia, kad nacionalinis biudžetas turi būti tvirtas su subalansuotas. Be to, akivaizdu, kad nuolatinės pajamos apsaugo nuo skurdo. Taip pat džiaugiuosi, kad pripažįstamos moterų teisės į pensiją ir didesnis dėmesys skiriamas lyčių lygybei kartu pripažįstant, kad turėtų būti užkirstas kelias vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijai darbo rinkoje. Rezoliucijoje tinkamas dėmesys taip pat skirtas pensijų teisių perkėlimui. Dabar niekas visą gyvenimą nebedirba toje pačioje įmonėje ar net savo šalyje. Svarbu, kad vieningoje Europoje piliečiai galėtų perkelti pensijų teises. Todėl Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos geriau koordinuoti pensijų perkėlimą Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) R. Oomen-Ruijten parengtas pranešimas dėl Žaliosios knygos dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos yra svarbus indėlis diskusijose dėl Europos pensijų ateities. Manau, kad valstybės narės turi parengti taisykles, kurios užtikrintų adekvačias pensijas jų piliečiams. Raginame valstybes nares sukurti pačią adekvačiausią pensijų sistemą, kurioje būtų užtikrintos tinkamas gyvenimo lygis visiems žmonėms, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Balsavau už 24 dalį, kurioje valstybės narės raginamos paskatinti vyresnio amžiaus žmones toliau dribti, taikant jiems fiskalines ir socialinės apsaugos išimtis.

Taip pat balsavau už tai, kad reikia paskatinti ir palengvinti sąlygas suderinti darbą ir pensiją ir parengti reikalingas priemones, kad įmonėms būtų sunkiau atleisti vyresnio amžiaus darbuotojus.

Balsavau prieš pensinio amžiaus ilginimą, nes manau, kad sulaukę tam tikro amžiaus žmonės, norintys ir galintys dirbti, turėtų būti paskatinti, o ne priversti tai daryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nedarbo lygis ES-27 yra 10 proc., o jaunimo nedarbas siekia 20 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Europos Komisijos žalioji knyga dėl Europos pensijų sistemos, patvirtinta šiandien pranešimu, kurį parėmė Europos Parlamente dirbančių kapitalo atstovų (socialdemokratų, konservatorių ir liberalų) aljansas, yra prieš liaudį nukreiptas monstras. Ji gali tapti pagrindu rengiant naują prieš paprastus žmones nukreiptą ES konkurencingumo paktą, skirtą Europos socialinės apsaugos sistemoms sunaikinti ir pakeisti joms privačiu, individualiu draudimu – nauja pelninga karvute, kuri bus melžiama darbuotojų sąskaita siekiant kapitalo naudos. Praktiškai atsisakoma valstybės išlaidų socialinei apsaugai, pensijoms ir gerovei. Dėl trijų pakopų sistemos valstybinės pensijos prilygsta vargšų prieglaudos išmokai, todėl atveriamas kelias trečiajai privataus draudimo pakopai. Raginama didinti pensinį amžių atsižvelgiant į gyvenimo trukmę; kitaip tariant, siūloma dirbti iki mirties. Graikijos komunistų partija balsavo prieš nepavykusį ir prieš darbo jėgą nukreiptą dokumentą dėl Europos pensijų sistemos. Atsižvelgdami į įvykių eigą norėtume pažymėti, kad darbuotojams reikia skubiai sukilti en masse ir nutraukti šias naujas prieš draudimą nukreiptas priemones ir laukinį išpuolį, kurį rengia kapitalo atstovai ir buržuazinės vyriausybės naujajame ES konkurencingumo pakte.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl pensijų sistemos. Derybų rezultatai, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos nuomone, yra geri ir gali būti pagrindas tolesnei baltajai knygai. Svarbiausia, kad einant pirmyn būtų išsaugota Vokietijos naudojamos profesinės pensijos, tarnybos trukmė ir esamų įsipareigojimų apsauga nuo bankroto rizikos. Profesinės pensijos jokiu būdu negali būti perkeltos į privalomą Europos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, aš džiaugiuosi, jog pranešėjas pripažįsta, kad esama didelių spragų pensijų sistemose Europoje, bei tai, kad kai kurių naujų valstybių narių piliečiai, kaip antai lietuviai, susiduria su papildomomis problemomis. Mano šalyje pensininko gyvenimas nėra iš lengvųjų. Pastaruoju metu jis net pasunkėjo: praeitais metais Lietuvos pensininkų mėnesinė pensija buvo sumažinta 5 %. Atėjo laikas baigti taikyti dvigubus standartus. Kai kuriose Europos valstybėse, kaip antai Lietuvoje, vyriausybė teigia, jog krizė baigėsi ir ekonomika po truputį pradeda atsigauti. O kai reikia imtis praktinių priemonių, mūsų lyderiai pareiškia, jog negali rasti reikiamų išteklių, kad sugrąžintų pensijas į jų buvusį lygį. Staiga jie pareiškia, jog krizė dar nesibaigė. Finansinis tvarumas yra svarbus reformuojant mūsų pensijų sistemas, taip pat užtikrinant adekvačias pajamas. Neįmanoma pasiekti tikro tvarumo neužtikrinus tinkamų pensijų. Senstanti visuomenė bei finansinis spaudimas rodo, kad mūsų darbo rinka keičiasi. Vykdant pensijų sistemos reformą būtina į tai atsižvelgti. Lankstumo ir saugumo pusiausvyra darbo rinkoje palaiko ekonomikos prisitaikomumą ir tokiu būdu prisideda prie tvarių, saugių ir sąžiningų pensijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter van Dalen (ECR), raštu. (NL) Europa ir pensijos – tai išties opus klausimas. Įvairiose valstybėse narėse svarstoma, kaip sumažinti nacionalinę skolą susiejant pensijų fondus su jų skola. A. Merkel ir N. Sarkozy tiesiogiai nurodė planuojantys centralizuoti pensijas siekiant bendros, centralizuotai valdomos Europos. Esu prieš bet kokį pensijų reguliavimą Europos lygmeniu. Valstybėse narėse pensijų sistemų struktūra skiriasi. Jų beveik neįmanoma palyginti. Be to, valstybių narių pensijų sistemos labai skiriasi dydžiu, patikimumu ir priežiūra. Nenoriu, kad tvirta Olandijos pensijų sistema nukentėtų dėl chaoso kai kuriose kitose valstybėse narėse.

Vis dėlto manau, kad valstybėms narėms tikslinga keistis informacija apie pensijų sistemas ir kad jos turėtų imtis pastangų tokiomis priemonėmis spręsti atskiras problemas. Šiuo atveju kalbu, pvz., apie universitetų tyrėjus, kurie persikelia į kitas valstybes nares, kurių mokesčių institucijos surenka papildomus pensijų, kurios buvo uždirbtos kitur, mokesčius. Tokia praktika turėtų būti nutraukta nedelsiant, bet tai nereiškia, kad reikia pertvarkyti visą sistemą kaip europinį modelį.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuriame valstybės narės raginamos užtikrinti tvarias pensijas atsižvelgiant į problemas, kurias kelia senėjanti visuomenė ir spaudimas išlaidoms visoje ES. Džiaugiuosi, kad šiame pranešime atvirai pasakoma, kad nesama visiems priimtino požiūrio kalbant apie pensijas valstybėse narėse ir kad ES tikrai gali sukurti pridėtinę vertę dalydamasi idėjomis ir imdamasi koordinuojamojo vaidmens.

Šiame pranešime neturėtų būti nuostatų, pagal kurias į valstybės finansų tvarumo vertinimą būtų įtrauktas privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, nes toks vertinimas nebūtų palankus esamomis rinkos sąlygomis. Be to, kapitalo reikalavimų taikymas pensijoms galėtų padidinti išlaidas neužtikrindamas didesnio darbdavių remiamų profesinių pensijų saugumo. Kai esama apsaugos sistemų, tai neturėtų būti privalomas dalykas; pvz., JK yra Pensijų apsaugos fondas, įsteigtas valdant leiboristų vyriausybei, kuris užtikrina aukštą pensijų sistemos dalyvių ir naudos gavėjų apsaugos lygį.

Aš ir kiti EP nariai leiboristai tęs darbą siekdami užtikrinti, kad su valstybe, savo darbdaviu arba privačiai taupantys žmonės gautų reikalingą pensijos apsaugą, kuri leistų jiems jaustis saugiai dėl išėjimo į pensiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už R. Oomen-Ruijten pranešimą, nors manau, kad pranešime per dažnai kartojama subsidiarumo principo svarba. Vis dėlto manau, kad šis pranešimas laukiant, kol bus paskelbta Komisijos baltoji knyga, gali būti pagerintas tęsiant veiksmingą darbinį ES valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimą sprendžiant sunkų Europos pensijų modernizavimo klausimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0094/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad su Kroatija derybos dėl stojimo gali būti baigtos 2011 m. pirmojoje pusėje, jei ir toliau bus vykdomos būtinos reformos. Norėdama tai pasiekti, per šį paskutinį etapą Kroatija turės sutelkti visas pastangas ir stiprinti viešąjį administravimą bei teismų sistemą, labiau kovoti su korupcija, užtikrinti visišką bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, tęsti privatizavimo procesą ir priimti restruktūrizavimo planus. Taip pat balsuoju už šią rezoliuciją dėl to, kad joje rekomenduojama įgyvendinti sutartinį Kroatijos ir Slovėnijos susitarimą dėl sienų, taip pat dėl pažangos, padarytos užbaigiant kitas dvišales diskusijas, kaip antai sienų su Serbija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina klausimai. Nors Kroatija dar turi baigti derybas dėl šešių politinių acquis communautaire skyrių, manau, kad 2010 m. pasiekti geri rezultatai padės pagrindą Kroatijos valdžios institucijoms siekiant galutinai užbaigti derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos. Šiuo dokumentu Europos Parlamentas patvirtino, kad Kroatija padarė didelę pažangą derybose dėl integracijos į Europos Sąjungą. Pritariu rezoliucijos nuostatai, kad stojimo derybos su Kroatija gali būti baigtos 2011 m. pirmoje pusėje, jeigu bus ryžtingai tęsiamos būtinos reformos, ypač stiprinant viešąjį administravimą ir teismų sistemą, toliau kovojant su korupcija, užtikrinant ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), taip pat tęsiant privatizacijos procesą ir priimant sudėtingoje padėtyje esančių laivų statyklų struktūrinio pertvarkymo planus. Tai labai svarbios sąlygos, kurių tinkamas įgyvendinimas ar bent jau žymi pažanga išvardintose srityse parodys Kroatijos ryžtą ir pasirengimą tapti ES nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiai rezoliucijai, kuria Europos Parlamentas remia Kroatijos narystę Europos Sąjungoje. Kroatijos narystė yra svarbi Europos bei regioniniu aspektais ir ji paskatintų likusias Vakarų Balkanų šalis pradėti ir įgyvendinti su naryste susijusias reformas. Stojimo derybose su Kroatija padaryta didelė pažanga, tačiau dar turi būti užbaigtos esminės reformos viešojo administravimo ir teismų, korupcijos, pabėgėlių sugrįžimo ir kitose srityse. Kroatija turi pasiekti nemažos pažangos sprendžiant dvišalius ginčus su kaimyninėmis šalimis (Serbija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina) dėl sienų klausimo, kad būtų išvengta kliūčių tolimesnei ES plėtrai po Kroatijos įstojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad būtų priimta Kroatijos pažangos ataskaita, nes manau, kad stojimo į Europos Sąjungą procesas atskleidžia reikšmingai pagerėjusią padėtį šioje srityje. Iš tiesų pažangiausi skyriai yra pagarba pagrindinėms teisėms, pabėgėlių padėtis ir laivybos sektoriaus privatizavimas. Šiuo klausimu taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad įgyvendintas taikos susitarimas ir viskas, kas jį sudaro. Bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai svarbu siekiant sėkmingai baigti derybas. Ateityje tikiuosi, kad Kroatijos valdžios institucijos leis tyrėjams susipažinti su būtinais dokumentais. Vienas iš šiame dokumente minėtų klausimų yra karo nusikaltimų teismai. Patrauktieji baudžiamojon atsakomybėn nebuvo nei apkaltinti, nei gavo simboliškas bausmes. Noriu pabrėžti, kaip svarbu, kad kiekviena šalis kandidatė administruotų teisingo teisingumo sistemą.

Paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio konflikto palikimas ir pagarbos mažumų teisėms stoka būsimajai valstybei narei nepriimtini. Pageidautina, kad šioje srityje įsikištų teisėkūra. Pagirtinas Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ketinimas baigti derybas baigiantis pirmiesiems šešiems 2011 m. mėnesiams, ir Kroatija gali kirsti finišo liniją laiku. Jos įstojimas bus teigiamas signalas šiame regione, dar kartą patvirtinantis Europos Sąjungos patikimumą dėl šio proceso sąlygų. Norėčiau baigti patvirtindama, kad Rumunija be išlygų palaiko Kroatijos stojimą į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Ataskaita dėl Kroatijos 2010 m. padarytos pažangos rodo jos vyriausybės Zagrebe nuostatą atitikti stojimo į Europos Sąjungą kriterijus. Tačiau Europos Sąjungai susidūrus su pirmine padėtimi, kai dauguma Kroatijos gyventojų nemano, kad įstoti į ES šaliai bus naudinga, skirtingai nuo didelės optimizmo bangos, kilusios tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, įstojusių per paskutiniuosius du raundus, gyventojų. 2010 m. Kroatijos šalies ataskaitoje pabrėžiamas Europos Sąjungos institucijų susirūpinimas šia padėtimi. Todėl buvo kreiptasi ir į valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę, kad jos įsitrauktų įtikinant kroatus, jog narystė Europos Sąjungoje padarys teigiamą poveikį jų šaliai. Džiaugiuosi Kroatijos valdžios institucijų pastangomis ir siekiu šį pavasarį baigti derybas dėl stojimo.

Kroatija taip pat nusipelno sveikinimo dėl to, kad taip ilgai konflikto niokojama valstybė sugebėjo padaryti didelę pažangą įgyvendinant acquis communitaire. Be to, bet kokią užuominą apie galbūt atidėtiną Kroatijos stojimą reikėtų vertinti tik tarsi tarp kitko, neapgalvotai pasakytą pastabą.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią ataskaitą, nes manau, kad Kroatija teisingai ir toliau įgyvendina reformas, būtinas narystei Europos Sąjungoje. Manau, kad ekonomikos lygmeniu Kroatija yra pasirengusi bendrauti su kitomis ES šalimis. Iš tiesų, nepaisant pasaulinės krizės, ji sugebėjo išlaikyti šiokį tokį makroekonomikos stabilumą, ypač kurdama paslaugų ir turizmo infrastruktūras. Manau, kad šią šalį reikėtų paraginti visapusiškai pasinaudoti savo ištekliais, ypač geografine padėtimi, nes tai strateginė transporto grandis tarp Vakarų Europos ir Balkanų, tarp Centrinės Europos, Adrijos ir Viduržemio jūros. Tolesnė infrastruktūros plėtra galėtų suteikti šiai šaliai didžiulį potencialą. Turint tai omenyje, jos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga įgyvendinant TEN-T (transeuropinių transporto tinklų), TEN-E (transeuropinių energetikos tinklų) ir e-TEN (transeuropinių telekomunikacijų tinklų) dalis, kurios apima ir Kroatijos teritoriją ir kurias būtų galima išplėtoti į PPP (valstybinio ir privataus sektorių partnerystės) sistemą visapusiškai bendradarbiaujant su ES, pasirodo, esąs labai vaisingas. Derybos baigsis 2011 m. pirmojoje pusėje, kai bus baigtas stojimo procesas. Esu įsitikinęs, kad bus laikomasi šio galutinio termino.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Norėčiau pagirti Kroatiją už esminę pažangą, pasiektą vykdant kriterijus, reikalingus siekiant baigti derybas dėl stojimo į ES. Tvirtai tikiu, kad greitas Kroatijos įstojimas prisidės skatinant likusias Vakarų Balkanų šalis įgyvendinti su stojimu susijusias reformas. Džiaugiuosi dėl Kroatijos vyriausybės pastangų laikytis stiprios pozicijos kovojant su visų rūšių korupcija, tačiau raginu Kroatijos valdžios institucijas toliau stiprinti kovojančių su korupcija institucijų administracinius pajėgumus ir puoselėti politinio atsakingumo kultūrą. Džiaugiuosi pažanga, padaryta moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, nes apie 25 proc. parlamento vietų ir beveik pusė administracinių pareigų viešajame sektoriuje užimamos moterų, ir tai rodo pažangą lyčių lygybės klausimu. Tačiau vadovaujamąsias pareigas verslo srityje užimančių moterų procentinė dalis tebėra nedidelė ir lieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų. Raginu toliau aktyviai skatinti dalyvauti moteris ekonominius ir politinius sprendimus priimančiose institucijose ir greitai įgyvendinti lyčių lygybės įstatymą, įskaitant vienodo atlyginimo principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Caspary, Ingeborg Gräßle, Elisabeth Jeggle, Andreas Schwab, Thomas Ulmer ir Rainer Wieland (PPE), raštu. (DE) Mes aiškiai palaikome greitą Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą. Kroatijos žmonės turi didelių su šiuo stojimu susijusių lūkesčių. Tačiau juos išpildyti galima tik Kroatijai iš tiesų pasirengus stojimui ir atitinkant visus stojimo kriterijus. Kroatija šio proceso link yra pažengusi toliau, nei stodamos buvo pažengusios daugybė dabartinių ES valstybių narių.

Tačiau Komisijos pažangos ataskaita aiškiai rodo, kad kai kuriose srityse vis dar lieka ką nuveikti. Tai teikia pagrindo tikėtis greitos stojimo derybų pabaigos, tačiau šiandieninis sprendimas neturi kurstyti lūkesčių. Kruopštumas mums svarbesnis nei sparta, o patikimas įgyvendinimas svarbesnis nei pažadai. Turime nekartoti ankstesnių klaidų. Kas nors kita nebus naudinga Europos Sąjungai ar Kroatijai ir jos žmonėms. Todėl šiandien per balsavimą susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos, nes manau, kad derybos dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą bus baigtos iki 2011 m. birželio mėn., jei ir toliau bus dedamos būtinos pastangos įgyvendinti reformas. Pasisakau už plėtrą, jei šalys kandidatės atitinka iš anksto nustatytus kriterijus. Kuo daugiau šalių įtraukiama į Europos projektą, tuo geriau Europos Sąjungai ir jos gyventojams, kurie galės džiaugtis bendra taika, laisve, demokratija, pažanga ir gerove.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kroatija nepaneigiamai sėkmingai atitiko stojimo kriterijus ir stengėsi ir toliau eiti šiuo keliu, nepaisydama papildomų sunkumų, su kuriais ji susiduria esant dabartinei tarptautinei padėčiai. Ji yra geras pavyzdys bet kuriai Europos Sąjungos dalimi ketinančiai tapti šaliai. Negaliu nepabrėžti, jog naujausia apklausa rodo, kad kroatai įtariai žvelgia į būsimąjį savo šalies stojimą į Europos Sąjungą ir kritiškai vertina ES veiksmus. Užuot abejojęs Kroatijos žmonių nuomone, manau, kad jų abejonės pelnytai turi kelti apmąstymų apie Europos Sąjungos veiklos kryptis. Manau, jog apgailėtina, kad savo pasiūlyme dėl rezoliucijos pranešėja pasirinko pateikti nuomones tokiais klausimais, kaip seksualinė orientacija ir jos konstitucinė apsauga, kurie ne tik neturi nieko bendra su realiomis svarstomomis problemomis, bet ir turėtų būti išskirtinai valstybių narių kompetencija.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra apie 2010 m. Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą pažangos ataskaitą; tai Europos Parlamento įsipareigojimas, kuriam nebuvo skirta jokių diplomatinių pastangų. Džiaugiuosi pažanga, pasiekta derybose dėl stojimo, kurios turėtų būti baigtos 2011 m. pirmosios pusės pabaigoje, taip pat visomis Europos Komisijos pastangomis dėl kitų į ES stojančių Vakarų Balkanų šalių.

Manau, jog apgailėtina, kad Kroatijos parlamentas ir vyriausybė nepadarė norimos pažangos dėl konstitucijos pataisų, būtent dėl decentralizacijos ir viešojo administravimo reformos, ypač depolitizuojant viešąjį administravimą, kovojant su korupcija ir įgyvendinant spaudos laisvę. Tikiuosi, kad visos šioje ataskaitoje minėtos problemos bus išspręstos ar bent jau sumažintos, kad stojimas būtų greitas ir galėtų veikti kaip kaimyninių šalių narystės katalizatorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Kalbant apie šią ataskaitą, svarbu pabrėžti, kad Europos Parlamento narių dauguma nesidžiaugia tuo, kad, anot Eurobarometro, dauguma Kroatijos gyventojų mano, jog stojimas į Europos Sąjungą jiems „nebūtų naudingas“. Ką galima padaryti, kad toks supratimas būtų paneigtas? Atsakymas, kaip visada, toks: plėsti propagandą, siekiant manipuliuoti realybe apie tai, kokia yra Europos Sąjunga.

Skelbiamos tos pačios senos neoliberaliosios dogmos: valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimas ir atviros bei konkurencingos rinkos sukūrimas, naikinant viešąsias paslaugas, keičiant darbo santykius kapitalo naudai jų „sąstingio“ pretekstu, naikinant suverenitetą ir nepriklausomą Kroatijos vystymosi projektą.

Galiausiai iš ataskaitos labai aišku, kas gavo naudos iš NATO agresijos ir Jugoslavijos žlugimo. Kroatija yra privilegijuotoje vietoje: tai transporto koridorius, labai svarbus Rytų ir Tolimųjų Rytų importo ir eksporto rinkoms. Akivaizdu, kad stojimas į Europos Sąjungą skirtas ne Kroatijos ir jos žmonių vystymosi teisei skatinti, bet pirmiausia – suteikti naudos didžiosioms valstybėms ir jų ekonominėms grupėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Neseniai Kroatija padarė didelę pažangą stojimo Europos Sąjungos link ir tikriausiai netrukus taps dvidešimt aštuntąja ES valstybe nare. 2010 m. Europos Sąjungos ir Kroatijos derybininkai baigė derėtis dėl 11 skyrių, iš viso pasiekę 28 (iš reikiamų 35). Pastarųjų metų sėkmė pabrėžtinai rodo Kroatijos ryžtą toliau vykdyti savo reformas ir netrukus leis jos gyventojams gauti naudos iš narystės Europos Sąjungoje. Per paskutinįjį Europos Sąjungos ir Kroatijos ministrų susitikimą, įvykusį 2010 m. gruodžio 22 d. Briuselyje, derybininkai baigė derėtis dėl trijų svarbių skyrių, būtent dėl teisingumo, laisvės ir saugumo, užsienio, saugumo ir gynybos politikos bei aplinkos. Tai, kad buvo baigta derėtis dėl šių skyrių, rodo, kad Kroatijos teisinė sistema buvo sustiprinta ir kad vienu metu pasiekta pažangos keliose srityse, kaip antai geresnio Kroatijos ir tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimo dėl karinių misijų ir pilietinių reikalų (užsienio, saugumo ir gynybos politikos) ir geresnės oro ir vandens kokybės Kroatijos gyventojams užtikrinimo (aplinkos) srityse.

Derybos dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą prasidėjo 2005 m. spalio mėn. Nepaisant kai kurių logistikos problemų, Kroatijos stojimą stipriai palaiko Europos Sąjungos valstybės narės, ir daugelis jų laukia greitos derybų pabaigos dėl septynių likusių skyrių 2011 m. pabaigoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu. (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kroatija neabejotinai turi vietą Europos Sąjungoje. Tačiau nebalsuosiu už tolesnę narystę, jei Europos Sąjungos biudžetas nebus iš esmės padidintas. Tolesnės plėtros negalima pasiekti be papildomų lėšų Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Mano balsas dėl šio Parlamento užsienio reikalų komiteto pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Kroatijos pažangos siekiant narystės ES yra ženklas, kad netikima Europos Sąjungos nauda, ir tam, anot viešosios nuomonės apklausų, pritaria dauguma kroatų. Apgailėtina, kad šalies, kuri po baisaus konflikto tapo nepriklausoma ir suvereni, valdžios institucijos nenorėjo ramiai palaukti ir įkinkė šalį į užsienio jungą, nepaisydamos visuomenės nuomonės. Balsavau prieš Mastrichto sutartį. Balsavau prieš Europos Konstituciją. Būčiau balsavęs prieš Lisabonos sutartį, jei mano šalies vyriausybė būtų turėjusi drąsos pateikti ją Prancūzijos žmonėms. Tikiuosi, kad su kroatais dėl jų šalies stojimo į Europos Sąjungą bus konsultuojamasi tiesiogiai ir kad jų valia, kitaip nei prancūzų, airių ir olandų, bus gerbiama. Balsuoti už rezoliuciją, kurioje apgailestaujama, kad į dėmesio centrą neiškeliamas mažumų, turinčių vienokį ar kitokį seksualinį nukrypimą, likimas, kurioje pasisakoma už intensyvią propagandą, turinčią pakeisti neigiamus viešosios nuomonės apklausų rezultatus, kurioje skatinamos tos pačios ekonominės klaidos, kurios buvo padarytos mūsų šalyse, iš tiesų neįmanoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kroatijos padarytos pažangos, nes tai patvirtina šios šalies dedamas pastangas siekiant būsimojo stojimo į Europos Sąjungą. Iš tiesų Kroatijos narystė pasižymi keletu pranašumų, kaip antai taikos ir stabilumo konsolidavimas Balkanų regione ir ES pozicijų šiame regione sustiprinimas. Mūsų priimtas tekstas taip pat kelia klausimų, kurie išlieka problemiški ir kuriuos Kroatija turi ir toliau spręsti, pavyzdžiui, kova su korupcija, kuri tebėra viena pagrindinių šalies rykščių, ir parama grįžtantiems asmenims, kuri vis dar nepakankama. Tikiuosi, kad Kroatija ir toliau laikysis šio teigiamo maršruto.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos, kadangi Europos Parlamentas šiuo dokumentu patvirtino tai, kad Kroatija padarė pažangą derybose dėl integracijos į ES. Stojimo derybos su Kroatija gali būti baigtos pakankamai greitu laiku, jei ir toliau bus ryžtingai tęsiamos ir įgyvendinamos būtinos reformos. Būtina ir toliau stiprinti viešąjį administravimą ir teismų sistemą, kovoti su korupcija, užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) bei kt. Be to, Kroatijos vyriausybė turi kuo greičiau išspręsti struktūrines ekonomikos problemas bei skirti didesnį dėmesį regioniniam bendradarbiavimui, siekdama išspręsti dvišalius klausimus su kaimyninėmis šalimis. Tinkamas įgyvendinimas ar bent jau žymi pažanga šiose srityse parodys ir sustiprins Kroatijos pasirengimą ir galimybes tapti ES nare. Manau, kad Kroatijos narystė paskatintų ir likusias Balkanų šalis taip pat sparčiau artėti link narystės ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Pateikdamas pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos, Parlamentas siekė pritarti pažangai, kurią keliais aspektais padarė Kroatija, ir ši pažanga vis labiau priartina šią šalį prie Europos Sąjungos. Šalies sėkmė per praėjusius metus nusipelno būti paminėta, nes buvo padaryti esminiai Konstitucijos pakeitimai, priderinant ją prie kitų 27 valstybių narių steigimo dokumentų. Kalbant apie teismų sistemą, buvo įdėta pastangų, kad ši valdžia taptų nešališka ir nepriklausoma. Taip pat buvo organizuoti teismai karo nusikaltimams ir padaryta didelė pažanga moterų teisių ir lyčių lygybės klausimais. Visiškai pritariu šiai rezoliucijai, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad Kroatija turi teisę tapti valstybe nare. Nėra abejonių, kad reikia nuveikti daugiau, ypač kovojant su korupcija, bet akivaizdu, kad šalis daro reikšmingą pažangą kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šią ataskaitą, nes mes visi norime stabilių, klestinčių kaimyninių šalių. Iš tiesų šie norai gali išsipildyti tik integravus Vakarų Balkanus į Europos Sąjungą ir euroatlantines struktūras. Kroatija yra šio regiono valstybė, pasiekusi pažangiausią integracijos į Europos Sąjungą proceso etapą ir pabrėžianti, kad ji naudojo ir nori naudoti stiprius kovos su korupcija mechanizmus viešajame sektoriuje. Zagrebas šiuo klausimu jau padarė pažangą, nes jo parlamentas pritarė įstatymui, leidžiančiam konfiskuoti neteisėtai gautą turtą, taip pat imtasi veiksmų prieš aukščiausius pareigūnus. Džiaugiuosi dėl šių priemonių, tačiau Zagrebas turi įtikinamai parodyti, kad jis atsisakė savo plačiai paplitusios korupcijos ir nebaudžiamumo kultūros. Kroatija gali ir toliau tikėtis Rumunijos palaikymo dėl stojimo į Europos Sąjungą proceso, pasidalijant bendra patirtimi tiek dėl pasirengimo narystei proceso, tiek dėl įvairių aspektų šaliai jau įstojus į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, pripažindama Kroatijos pažangą stojant į Europos Sąjungą ir pabrėždama tikslus, kuriuos dar reikia pasiekti šios šalies žmonių labui. Balsavau prieš 1 ir 4 pakeitimus, nes jie buvo skirti nuorodoms į Kroatijos vyriausybės pastangas kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir rasiniu pagrindu pašalinti, o to reikalaujama stojant į Europos Sąjungą.

Rezoliucijai dar esant Užsienio reikalų komitete, bendradarbiavau teikiant taisymus dėl teisingumo sistemos efektyvumo ir nuspėjamumo. Juose buvo raginama didinti teismų finansavimą, kad jie dirbtų greitai ir efektyviai, unifikuoti teismų praktiką ir laiku skelbti visus nuosprendžius. Korupcijos atvejai turėtų pasiekti teismą ir nelikti bylos iškėlimo ar tyrimo stadijoje, o nuosprendžiai privalo turėti atgrasomąjį poveikį. Reikia įvertinti pasirengimo narystei lėšų, išleistų teisingumo reformos ir kovos su korupcija srityje, efektyvumą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią ataskaitą, bet tebeturiu rimtų abejonių dėl to, ar Kroatija tinka narystei. Reikšminga pažanga turi būti padaryta daugelyje sričių, o svarbiausia – įveikiant korupciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą yra reikšmingas stimulas Balkanų šalims toliau stengtis vykdyti reformas, siekiant būsimojo jų stojimo į Europos Sąjungą. Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą išplės taikos ir stabilumo zoną Europoje, todėl jis turi dvejopą – Europos ir regioninį – matmenį, kuris turėtų paskatinti Vakarų Balkanų šalis siekti didesnės sanglaudos regionų lygmeniu.

Džiaugiuosi teigiama pažanga, Kroatijos pasiekta pagarbos mažumoms ir jų apsaugos klausimu, nors ši šalis taip pat turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinant didesnę romų mažumos apsaugą ir romų dalyvavimą pilietinėje visuomenėje. Romai vis dar diskriminuojami ir jiems nėra tinkamai atstovaujama Kroatijos centrinės ir vietos politinės valdžios institucijose. Bendra veikla turi būti vystoma ir atliekama regioniniu lygmeniu, ypač pagal Dunojaus strategiją, nes geresni socialiniai mainai ir ekonominė prekyba duotų naudos visam Dunojaus makroregionui.

Ypač turiu galvoje bendradarbiavimą transporto, aplinkos ir ekonominės plėtros srityse. Geresnė sanglauda regioniniu lygmeniu palengvins būsimąjį viso Vakarų Balkanų regiono stojimą į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Nenuostabu, jog Eurobarometras nurodė, kad kroatai mano, jog Europos Sąjunga jiems nenaudinga, nes taip iš tikrųjų ir yra. Balsuoju prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir prieš jo antisocialinius draudimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Derybos su Kroatija dėl jos stojimo į Europos Sąjungą netrukus gali būti baigtos. Tačiau būtinas reformas reikia vykdyti ryžtingai. Svarbiausios reformos yra viešojo administravimo ir teismų stiprinimas, kova su korupcija, pabėgėlių grįžimo rėmimas, visapusis bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai bei laivų statyklų restruktūrizavimas.

Turime pasveikinti jau pasiektą didžiulę pažangą. Tačiau šiuo baigiamuoju etapu reikia ir toliau ryžtingai taikyti reformas, reikalingas norint pabaigti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą laiku. Žinoma, nerimą kelia tai, jog Kroatijos gyventojų dauguma mano, kad įstoti į Europos Sąjungą jų šaliai nebūtų naudinga, todėl turime veikti ir užtikrinti, kad kroatai vertintų Europos projektą kaip vykdomą kartu ir jų labui. Todėl svarbu gyventojams pateikti aiškią ir faktais paremtą informaciją apie Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą reikšmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Nors manau, kad Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą yra teigiamas dalykas, žinoma, jei Kroatijos žmonės irgi taip manys, neparėmiau šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, nes jame yra įvairių punktų, kuriems nepritariu, pirmiausia, dėl ES ekonominių reikalavimų. Manau, prašymas, kad Kroatijos valdžios institucijos priimtų priemones, apibrėžiančias ir gerinančias pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą politikos formavimo procese ir valstybės institucijų veiklos priežiūrą, yra tinkamas ir vertingas. Tačiau negaliu palaikyti rezoliucijos, nes visiškai prieštarauju joje pateiktam neoliberaliam ekonominiam aspektui ir priemonėms, kurias nurodoma įgyvendinti šioje srityje. Taigi manau, jog nepriimtina, kad ES reikalauja, kad Kroatijos vyriausybė sumažintų valstybės ir viešųjų išlaidų perskirstymo vaidmenį, ir nepritariu raginimui vertinant sveikatos apsaugą ir socialinę sistemą kaip pagrindinį kriterijų taikyti „pelningumą“.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Žaviuosi Kroatijos padaryta pažanga jai stojant į Europos Sąjungą, įskaitant Konstitucijos pataisas, teismų reformą, spaudos laisvę, mažumų apsaugą ir artimesnį bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Todėl visiškai palaikau 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitą. Perspektyva įstoti į Europos Sąjungą yra stiprus stimulas kitoms Vakarų Balkanų šalims, siekiančioms integruotis į Europą ir turinčioms įvykdyti būtinas politines, ekonomines ir teisės aktų reformas, sustiprinti stabilumą ir skatinti regione sambūvį ir susitaikymą. Tačiau Kroatijos valdžios institucijos vis dar susiduria su kliūtimis ir iššūkiais, kuriuos turi įveikti, kaip antai kova su korupcija, ekonomikos atgaivinimas, dvišalių diskusijų su kaimyninėmis šalimis sprendimas ir itin didelio nedarbo sumažinimas. Todėl reikia primygtinai siūlyti Kroatijai skubiau įgyvendinti būtinas reformas, kad ji atitiktų galutinius kriterijus ir būtų galima baigti derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Palaikydamas pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos, norėčiau pareikšti, kad pritariu, jog ši šalis būtų greitai priimta į Europos Sąjungą. Ji ne tik kultūriškai ir istoriškai įsišaknijusi Centrinėje Europoje, ji taip pat atitinka stojimo kriterijus. Nors yra ką nuveikti dar daugelyje sričių, kaip antai kovojant su korupcija, turint omenyje buvusio ministro pirmininko Ivo Sanaderio bylą, teigiamo noro čia netrūksta. Atrodo, Kroatija taip pat yra pasirengusi spręsti savo praeities problemas, kaip rodo, pavyzdžiui, parama grįžtantiems karo pabėgėliams. Tai rezoliucijoje irgi buvo išsamiai aptarta.

Tačiau, palaikydamas kelis pakeitimus, taip pat pareiškiau, kad nepalaikau politiškai korektiškos rezoliucijos kalbos. Keliose dalyse ji visiškai netoleruotina. Tačiau neužkirsdamas kelio Kroatijos žmonėms į Europos Sąjungą ir rodydamas gerą mūsų ketinimą, galiausiai balsavau už ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Tarp šalių kandidačių Kroatija yra šalis, padariusi pačią didžiausią pažangą. Kroatija ne kartą įrodė savo pasirengimą įstoti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, išspręsdama diskusijas dėl žvejybos. Pažanga taip pat buvo užfiksuota kalbant apie kovą su korupcija, kaip galima matyti iš buvusiojo ministro pirmininko Ivo Sanaderio suėmimo. Kalbant apie karo nusikaltimų problemos sprendimą, atrodo, jog Kroatija tolsta nuo savo praeities, pavyzdžiui, teikdama paramą grįžtantiems karo pabėgėliams. Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas pernelyg daugiažodiškų, pernelyg politiškai korektiškų banalybių, pavyzdžiui, dėl transseksualų apsaugos 5 dalyje. Tačiau iš esmės ataskaita priimtina. Joje nurodoma padaryta pažanga ir siekiama greito stojimo proceso. Tuo reikėtų pasidžiaugti, nes kultūriniu ir istoriniu požiūriu Kroatija yra tvirtai įsišaknijusi Centrinėje Europoje. Todėl balsavau už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Kroatija yra viena iš šalių, artėjančių stojimo į Europos Sąjungą link. Per kelerius pastaruosius metus Kroatija parodė didelę iniciatyvą ir padarė pažangą daugelyje sričių, pradedant teismais, baigiant žmogaus teisėmis. Labai vertinu pažangą šiose srityse, nes prieš metus raginau Kroatijos vyriausybę labiau stengtis taisant savo teisės aktus būtent šiose srityse.

Kroatija šiuo metu bando įveikti tas pačias problemas, kaip ir daugelis ankstesniųjų ir esamų kandidačių į Europos Sąjungą, t. y. korupciją, taip pat mažinti istorinius skirtumus su kaimyninėmis šalimis ir diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu. Norint išspręsti tokio pobūdžio problemas, reikia ne tik didžiulių valdžios institucijų, bet ir visuomenės pastangų. Negalima pakeisti seksualinių ar tautinių mažumų padėties, nedarant įtakos gyventojų požiūriui. Tačiau, kaip parodė naujųjų valstybių narių pavyzdys, priklausymas Europos Sąjungai laipsniškai padeda ugdyti palankumą iš kitų šalių kilusiems ar kitokios lytinės orientacijos asmenims.

Kroatijai reikėtų perduoti žinią, kad Europos Sąjunga pasirengusi į savo bendruomenę priimti naują narę. Tikiuosi, kad tai netrukus įvyks.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Kroatija padarė didelę pažangą siekdama patenkinti kriterijus, būtinus derybų dėl narystės užbaigimui. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Kroatijos narystė paskatintų likusias Balkanų šalis sparčiau artėti link narystės ES. Sveikintinos Kroatijos vyriausybės pastangos kovoti su įvairių formų korupcija bei vykdomos reformos viešojo administravimo ir teismų sistemose. Tačiau siekiant tinkamo teisinės valstybės principų įgyvendinimo ir didesnio piliečių pasitikėjimo teismais, turi būti gerokai sumažintas neišspręstų bylų skaičius ir sutrumpintos teisminės procedūros, be to, turi būti užtikrintas teismo procesų objektyvumas ir nešališkumas karo nusikaltimų teismo procesuose. Pritariu pasiūlymui, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas planuojamų statyti Dunojaus jėgainių saugumui. Be to, Kroatijos vyriausybė turi kuo greičiau išspręsti struktūrines ekonomikos problemas bei skirti didesnį dėmesį regioniniam bendradarbiavimui, siekdama išspręsti dvišalius klausimus su kaimyninėmis šalimis. Manau, kad tik įgyvendinus visas būtinas reformas ir kitus įsipareigojimus, o ne nustačius konkretų terminą, derybos su Kroatija turėtų būti baigtos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balkanų sritis labai svarbi būsimai Europos Sąjungos geopolitinei konfigūracijai, ir šiuo atžvilgiu Kroatija yra šalis, per stojimo procesą padariusi didžiausią pažangą. Europa galėtų turėti labai daug reikšmės šiame regione, veikdama kaip reali varomoji jėga įgyvendinant ekonomikos ir politines reformas. Todėl balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, jei bus vykdoma integracijos ir plėtros politika, kuriant pietvakarių Europos demokratiją ir rinkos ekonomiką. Mano nuomone, plėtros siekiant įtraukti Balkanus ardymas ir (arba) trukdymas jai Europos ekonomikos tikrai neišgelbės. Svarbu pažvelgti į Kroatiją kaip į tautą, padėsiančią visai Europos Sąjungai atverti savo duris kitoms šio regiono šalims. Taigi ji suvaidins strateginį vaidmenį, nes bus šio naujojo integracijos ir plėtros proceso pirmtakė.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Kroatija sparčiai darė pažangą stojimo į Europos Sąjungą kelyje; pažanga buvo pastebima ypač vykdant kriterijus, nustatytus derybų skyriuose. Reikėtų pabrėžti, kad, pasak Eurobarometro, dar labai neseniai Kroatijos gyventojų dauguma manė, jog įstoti į Europos Sąjungą jiems nebus naudinga. Svarbu apsvarstyti, ar Kroatijos gyventojai nori įstoti į Europos Sąjungą, ar ne, ir leisti jiems laisvai rinktis. Europos projekto plėtra yra pageidautina ir naudinga kuriant bendrą taikos, laisvės, demokratijos, pažangos ir gerovės sritį. Tačiau svarbu, kad šis projektas ir toliau iš esmės remtųsi tik žmonių valia. Kroatijos stojimas svarbus ir geopolitiškai, siekiant paskatinti likusias Vakarų Balkanų šalis pradėti ir ryžtingai įgyvendinti reformas, susijusias su įsijungimu į Europos projektą. Remdamasi šiais kriterijais, balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Džiaugiuosi Kroatijos padaryta pažanga vykdant kriterijus, reikalingus baigiant derybas dėl narystės. Tačiau Kroatijos vyriausybė turi gerinti centrinių administracinių institucijų, atsakingų už aplinkosaugos valdymą, ypač už erdvinį planavimą, taip pat atliekų, vandens ir oro kokybės vertinimą, koordinavimą, kad būtų pakankamai išsaugota unikali aplinka ir išlaikoma didelė biologinė įvairovė. Manau, kad šio regiono ekonomikos plėtra galėtų paspartėti Kroatijai glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis šalimis – tai numatyta Dunojus regiono strategijoje, – įvairių formų bendradarbiavimas turėtų būti vystomas Dunojaus makroregiono transporto, aplinkos ir ekonomikos plėtros srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Per šį balsavimą susilaikiau. Iš principo neprieštarauju jokios šalies stojimui į Europos Sąjungą ir nenorėčiau jos matyti kaip klubo, uždaro šalims, gerbiančioms bent minimalias demokratijos bei žmogaus teisių vertybes ir kurių gyventojai patys laisvai renkasi įstoti. Tačiau negaliu pritarti Kroatijai taikomam spaudimui paspartinti valstybinių įmonių privatizavimo procesus. Taip pat negaliu sutikti su Komisijos politiniu kišimusi į vidaus sprendimų priėmimo procesą, palaikant už šalies įstojimą pasisakančias organizacijas šalyje, kurios gyventojų dauguma, kaip rodo paskutinieji Eurobarometro duomenys, laiko, kad tai būtų nenaudinga; tad nenuostabu, jog dabartinės Europos Sąjungos politikos pobūdį laikome antisocialiniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Derybos dėl narystės su Kroatija gali būti baigtos pirmojoje 2011 m. pusėje, jei ir toliau bus ryžtingai įgyvendinamos būtinos reformos, ypač tęsiant kovą su korupcija, užtikrinant pabėgėlių grįžimą, restruktūrizuojant laivų statyklas, taip pat reformuojant konstituciją ir teismus.

Kalbant apie korupciją, nors pripažįstu Kroatijos vyriausybės įsipareigojimą, kurį akivaizdžiai parodo, pavyzdžiui, teismo procesai, į kuriuos įtraukti du buvę ministrai ir buvęs ministras pirmininkas, vis dėlto šis reiškinys ir toliau kelia rimtų ir plačiai paplitusių problemų. Taip pat turi būti tęsiamos teismų sistemos reformos, ypač ir toliau traukiant baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir gerinant liudytojų apsaugos programas.

Tačiau didžiausias iššūkis galėtų būti narystės Europos Sąjungoje naudos paaiškinimas šiek tiek skeptiškai nusiteikusiems gyventojams. Iš tiesų neseniai atlikta Eurobarometro apklausa parodė, jog Kroatijos gyventojų dauguma mano, kad narystė Europos Sąjungoje šaliai nebūtų naudinga, ir tai kelia susirūpinimą. Todėl raginu vyriausybę ir pilietinę visuomenę veikti užtikrinant, kad kroatai žvelgtų į Europos projektą kaip kartu ir į savo projektą. Dėl narystės Europos Sąjungoje bet kokiu atveju bus rengiamas referendumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas gerai vertina Kroatiją už esminę pažangą, pasiektą vykdant kriterijus, būtinus deryboms dėl narystės užbaigti; jis ragina Kroatiją ryžtingai įgyvendinti būtinas reformas, kad ji galėtų įvykdyti galutinius kriterijus ir baigti derybas; taip pat ragina Komisiją panaudoti visus savo pajėgumus ir paremti Kroatijos pastangas vykdant šiuos kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią ataskaitą, nes ji nušviečia Kroatijos pažangą, siekiant užbaigti stojimo į Europos Sąjungą procedūras. Jei Zagrebas pasistūmės reformų keliu tiek, kiek pasistūmėjo per pastaruosius metus, šalis turi labai daug galimybių baigti derybas jau iki birželio mėn.

Tačiau dabar, regis, didžiausias iššūkis yra įtikinti vietos gyventojus, kad narystė Europos Sąjungoje realiai bus naudinga jų šaliai, nes neseniai atliktos oficialios Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad jie mano kitaip. Atsižvelgdami į tai, kad dėl narystės dar turi būti rengiamas referendumas, turime veikti ir užtikrinti, kad kroatai žvelgtų į esminį Europos projektą kaip į priklausantį jų istorijai ir jų ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter van Dalen (ECR), raštu. (NL) Iki 2011 m. birželio mėn. šalis kandidatė Kroatija baigs derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Man malonu dėl derybų pažangos, tačiau prieš tai noriu pamatyti veiksmus. Nenoriu, kad vėliau gailėtumės dėl Kroatijos įstojimo – tegul Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas būna mums gera pamoka. Aišku, popieriuje kova su korupcija yra vienas iš Kroatijos vyriausybės prioritetų, tačiau matėme, kad labai mažai korupcijos atvejų iš tiesų pasiekia teismą. Didžioji dauguma atvejų lieka įstrigę tyrimo stadijoje. Taip labai dažnai pasitaiko, kai tiriama aukštesniųjų pareigūnų veikla. Noriu pamatyti, kad Zagrebas imasi veiksmų. Įstojusi į Europos Sąjungą, Kroatija pirmiausia gaus apie 4 mlrd. EUR. Turime turėti galimybę pasitikėti Kroatijos politikais, kurie bus atsakingi už tai, kaip bus išleisti šie pinigai.

Turime pasimokyti iš savo patirties su Bulgarija ir Rumunija. Šios šalys įstojo į ES per skubotai, todėl Europos pinigai nukeliavo į visai netinkamas kišenes. Tad kol kova su korupcija tebėra dabartinio lygmens, negalėsime baigti derybų proceso su Kroatija – tai taip paprasta.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. ECR frakcija itin pasisako už Europos Sąjungos plėtrą. Manome, kad tai vienas sėkmingesnių Europos Sąjungos politikos aspektų, jei jis įgyvendinamas pagal griežtus kriterijus ir pasimokoma iš kitų neseniai įstojusių šalių pavyzdžių. Dėl šios priežasties balsavome už šią rezoliuciją. Tačiau manome, kad dar yra rimtų problemų, kurias reikia išspręsti anksčiau, nei Kroatija įstos į ES. Tinkamas dėmesys neskiriamas korupcijai ir teismų reformai. Taip pat esame susirūpinę dėl žiniasklaidos laisvės, organizuoto nusikalstamumo paplitimo ir masiškai teismuose neišnagrinėjamų bylų. Be to, vis dar yra neišspręstų sienų problemų su Kroatijos kaimynėmis, ir nenorime pamatyti, kaip jos „importuojamos“ į Europos Sąjungą. Nenorime pamatyti, kaip tada Kroatija blokuos kitų kandidačių lūkesčius. Mes jau kenčiame dėl tokių pavyzdžių kitur.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį pasiūlė Užsienio reikalų komitetas, yra labai subalansuotas. Jame minimos visos likusios silpnos sritys, šiuo metu trukdančios baigti paskutiniuosius likusius atvirus derybų skyrius. Kalbant apie rekomendacijas Kroatijos valdžios institucijoms, ataskaitoje skiriama dėmesio tvarumui, įskaitant teismų reformų ir kovos su korupcija tvarumą, nes nepriklausomos šios kovos užtikrinimas bus esmingai svarbus Kroatijos būsimosios demokratijos plėtrai. Be to, ataskaitoje nepamirštama nurodyti svarbaus punkto, kad teigiamas Kroatijos vyriausybės darbas tokiu pat užmoju turi būti tęsiamas ir įstojus į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Pastarieji mėnesiai parodė, kad Kroatijos pastangos įstoti į Europos Sąjungą kuo skubiau turėjo apčiuopiamų rezultatų. Praėjusiais metais pradėtos reformos gerokai prisidėjo vystant daugelį gyvenimo sričių. Ypač malonu matyti sustiprėjusį bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai Hagoje, taip pat pažangą, pasiektą moterų teisių ir tautinių mažumų apsaugos srityse. Regioninės iniciatyvos, kaip antai Kroatijos, Serbijos ir Slovėnijos susitarimas dėl bendros geležinkelio įmonės, yra noro taikiai bendradarbiauti ženklai ir prisideda didinant ekonomikos plėtrą Balkanuose.

Europos Sąjungos valstybės narės turėtų ir toliau remti Kroatijos reformų programą, ypač daug dėmesio skirdamos sunkiausioms šalies problemoms, t. y. korupcijai, aukštam nedarbo lygiui ir sudėtingai padėčiai, kurioje atsidūrė išardytas žemės ūkio sektorius. Tikiuosi, kad laikydamiesi Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos patvirtinimų derybas su Kroatija baigsime birželio mėn. ir kad 2011 m. antrojoje pusėje, Tarybai pirmininkaujant Lenkijai, Kroatija taps Europos Sąjungos valstybe nare.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika