Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Ai Weiwei bylos Kinijoje⁽¹⁾.

  Guy Verhofstadt, autorius. – Pone pirmininke, pirmą kartą dalyvauju ketvirtadienio popietės diskusijose, todėl, manau, Pirmininkų sueigai galiu išmokti keletą pamokų, kaip plenarines sesijas padaryti patrauklesnes.

Džiaugiuosi, kad šis punktas buvo įtrauktas į darbotvarkę, nes Ai Weiwei byla yra gana dramatiška, kadangi naujausia mūsų turima informacija yra ta, kad Kinijos valdžios institucijos tikrai neketina jo paleisti. Geriausia, ką galime padaryti, tai patvirtinti skubią rezoliuciją, dėl kurios sutarėme kartu su visomis frakcijomis, kad galėtume padidinti spaudimą Kinijos valdžios institucijoms.

Turiu pasakyti, jog abejoju, kad ši rezoliucija kaip nors pakeis Kinijos komunistų partijos ir Kinijos valdžios institucijų požiūrį. Tai, ką mes iš esmės darome dėl kinų žmogaus teisių, yra žaidimas. Kalbame apie žmogaus teises, jie sako, kad pradės dialogą, ir manome, kad viskas pasikeitė. Niekas nebepasikeis. Tokia yra tikrovė. Yra Nobelio premijos laureatas, kuris negalėjo dalyvauti susitikime Osle. Dabar yra Ai Weiwei, kuris yra gerai žinomas menininkas ir buvo vienas paskutinių disidentų, turėjusių galimybę ką nors pasakyti.

Vienintelis dalykas, kurį galime pasakyti, yra skubiai priimtoje rezoliucijoje, kurioje apgailestaujame dėl to, kas vyksta. Bet kokiu atveju tikėjausi, kad galėsime paklausti, kodėl turime toliau dalyvauti forumuose, kuriuos organizuoja Kinijos komunistų partija ir mūsų frakcijos. Apgailestauju, kad nesulaukta pakankamai kitų frakcijų paramos susitarimui dėl to pasiekti. Mes bent jau galėjome susitarti dėl principo toliau nedalyvauti forumuose su Kinijos komunistų partija, jei Ai Weiwei ir kiti disidentai nebūtų paleisti. Bent jau dėl tos priežasties tikėjausi visų čia esančių frakcijų paramos – su kitu Žaliųjų pateiktu pakeitimu, net jei geriausia jo dalis buvo išmesta. Taip, tai tiesa, jie pateikė didžiulį pakeitimą ir tada išmetė geriausią dalį! Gerai, tai buvo ne jų, o matyt, kitų kaltė.

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

Galiu užtrukti minute daugiau negu paprastai, tačiau Ai Weiwei, matyt, užtruks dešimt metų ilgiau. Jei galime kalbėti paremdami ką nors, kas gali būti metų metams įkalintas, viena minutė ilgiau nėra per daug, pone pirmininke!

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, nežinau, kaip dažnai G. Verhofstadt yra čia. Norėjau jo paklausti, ar jis neturėtų pasirodyti dažniau, nes tada pamatytų, kad sesijos čia visada yra labai patrauklios. Tik, deja, yra žmonių, kurie neatvyksta, tačiau tai gali būti pakeista. Sesijos yra labai patrauklios.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai gerai prisimenu pirmą kartą, kai pamačiau Kinijos menininko Ai Weiwei darbą. Tuo metu, apie 2000 m., buvau meno istorijos dėstytojas Lisabonoje, ir ten, šiuolaikinių menininkų antologijoje, buvo jo didžiulis, kambario dydžio, sietynas, apverstas ir sudaužytas. Tai buvo ir labai gražu, ir šiek tiek skaudu bei liūdna. Šis vaizdas savotiškai taip pat atspindi Kinijos vaizdą: ji gali pasirodyti prabangi, turtinga, išsivysčiusi ir gali prisistatyti pasauliui kaip per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Tai moderni Kinija, tačiau joje kažkas labai pažeista. Tas kažkas yra valia, žodžio laisvė ir pačių Kinijos žmonių dvasia.

Šiandien susirinkome aptarti menininko Ai Weiwei bylos ir kreipėmės į Kinijos valdžios institucijas su prašymu paleisti jį, leisti jam pabendrauti su savo advokatu ir žmona ir pateikti kaltinimus, jei esama tokių, kurie būtų teisingi, o ne sufabrikuoti. Visų pirma čia susirinkome pasakyti, kad šio menininko kūrybiškumas, vaizduotė ir humoras tikrai išliks daug ilgiau nei jo kalėjimo prižiūrėtojų.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, vėl diskutuojame apie Kiniją ir jos vyriausybės nepakantumą nuomonių skirtumui. Kaip žinome iš mūsų praėjusio mėnesio diskusijų dėl senovinio Kašgaro miesto komunistinio režimo vandalizmo, Kinija aktyviai stengiasi nuslopinti kultūrinę raišką, kuri neatitinka to, ką jos vadovai komunistai laiko tinkama.

Ai Weiwei yra didingų Kinijos ir senovės meno tradicijų perėmėjas. Jis taip pat naudojosi savo menininko talentu informacijai apie blogą Kinijos žmogaus teisių padėtį ir politinės laisvės stoką paskleisti. Akivaizdu, kad Kinijoje taip pat nėra saviraiškos laisvės. Kaip kitaip šis režimas gali pateisinti Ai Weiwei suėmimą dėl ekonominių nusikaltimų ir dėl to, kad jis neįstengė užbaigti atitinkamų išvykimo procedūrų, reikalingų kelionei į Taivaną. Tai neabejotinai yra priedanga. Tiesą sakant, tikroji priežastis vėliau buvo išaiškinta valstybės valdomo laikraščio grasinamame vedamajame straipsnyje, kuriame sakoma, kad Ai Weiwei sumokės už savo pasipriešinimą.

Mes bjaurimės gėdingu Kinijos vyriausybės elgesiu su šiuo pripažintu menininku. Mes šiame Parlamente reikalaujame nedelsiant paleisti jį ir dar kartą reiškiame apgailestavimą, kad Kinija nieko nepaisydama griebiasi tokių griežtų priemonių prieš tuos, kurie išdrįsta atvirai stoti už savo pagrindines žmogaus teises.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Pone pirmininke, daugiau negu prieš metus šiame Parlamente kalbėjome apie Liu Xiaobo, kuris buvo nuteistas kalėti. Dabar čia diskutuojame apie antrą pasirašiusįjį 2008 m. Chartiją, kuris buvo sulaikytas Kinijos valdžios institucijų.

Kaip jau buvo minėta, Ai Weiwei yra ne tik labai žymus menininkas, bet ir vienas didžiausių komunistinio režimo kritikų. Jis buvo sulaikytas sekmadienį, ir nėra jokių vilčių, kad bus paleistas. Iš tikrųjų, be to, šiandien sužinojome, jog Kinijos valdžios institucijos teigė, kad jo suėmimas buvo ekonominis, o ne politinis klausimas, kas akivaizdžiai yra įžūlus melas.

Kaip gerai žinoma, Ai Weiwei nebuvo leista dalyvauti Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje. Jo suėmimas yra platesnės tendencijos kovoti su žmogaus teisių aktyvistais dalis. Į savo rezoliuciją įtraukėme visą sąrašą žmonių, kuriuos, manau, C. M. Ashton turi paminėti, kai tik turi galimybę. Manau, kad mums reikia apskritai iš naujo įvertinti mūsų dialogą dėl žmogaus teisių.

  Heidi Hautala, autorė. – Pone pirmininke, tai nėra atsitiktinumas, kad vis daugiau represinių priemonių prieš Kinijos žurnalistus, disidentus, žmogaus teisių aktyvistus ir teisininkus imamasi po neramumų arba jiems kilus, per Šiaurės Afrikos revoliucijas. Žodis „jazminas“ Kinijos interneto svetainėse neseniai buvo uždraustas.

Šiandienos naujienos, į kurias atkreipė dėmesį C. D. Preda, yra labai svarbios, nes dabar matome, kaip diktatoriai vienas kitą kopijuoja ir keičiasi nuomonėmis. Matome, kad metodai, Rusijos naudoti prieš M. Khodorkovskį ir P. Lebedevą, Venesuelos ir Kazachstano buvo panaudoti prieš verslininkus, kurie įgyja per didelę politinę įtaką, kurie nori įkurti opozicines partijas: jie visi baudžiami dėl ekonominių nusikaltimų. Bausme už ekonominius nusikaltimus jie pavadina politinėmis represijomis. Turime žinoti, kad Kinijoje tai neįvyko daug anksčiau: tai yra pokytis, kuris nereiškia nieko gero.

Svarbu, kad Europos Parlamento nariai pateiktų persekiojamų aktyvistų vardus, kai jie keliauja į Kiniją ir susitinka su savo kolegomis Kinijoje, ir kad jie primygtinai reikalautų leisti apsilankyti kalėjime. Žinome, kad daugelis tų, kurie yra persekiojami, Kinijos kalėjimuose, ką kartais vadiname „juodaisiais kalėjimais“, kurie visiškai nenustatyti, kenčia siaubingus kankinimus.

Visoms Europos Parlamento delegacijoms tai yra priminimas, kad visos jos turi teisę ir privalo vykdyti savo pareigą, susijusią su žmogaus teisėmis, kai lankosi šalyse. Reikalaujame nedelsiant paleisti Ai Weiwei.

  Ana Gomes, autorė. – (PT) Ai Weiwei dingimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į stiprėjančias baisias Kinijos valdžios institucijų vykdomas politines represijas. Visa tai vyksta dėl jų baimės, kad arabų pasaulio revoliucinė dvasia apims Kinijos visuomenę. Vis dėlto ES gali tai pakeisti. Kinijos valdžios institucijų daromi žmogaus teisių pažeidimai turi būti nuolatinė jos politinio dialogo su Kinija tema, ir šis dialogas turi būti persvarstytas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų, visų pirma kad būtų peržiūrėti teismo sprendimai, dėl kurių žmogaus teisių aktyvistai laikomi kalėjime.

Vedant derybas dėl naujo bendrojo susitarimo žmogaus teisių klausimas, susietas su komerciniais interesais, negali būti paliktas nuošalyje. Siekdama savo ekonominių interesų, pati ES privalo remti aktyvistus, tokius kaip Ai Weiwei, Liu Xiaobo ir Hu Jun, kurie drąsiai kovojo dėl neatidėliotinos politinės Kinijos reformos, su priespauda ir dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Kinija, kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, turi konkrečių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, numatytų JT Chartijoje, ir turi būti už tai atsakinga ne tik savo piliečiams, bet ir likusiam pasauliui.

  Sari Essayah, PPE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, labai džiaugiuosi, kad mes Europos Parlamente taip greitai galėjome įtraukti dabartinį žmogaus teisių pažeidimą į neatidėliotinų peticijų sąrašą.

Kaip žinome, Ai Weiwei byla iš tikrųjų nėra vienintelis didelis žmogaus teisių pažeidimas, dėl kurio, kaip visada, kalta Kinijos komunistų partija, tačiau, kaip pirmiau jau minėjo H. Hautala, Kinijos demokratiniam judėjimui nauja paskata buvo Šiaurės Afrikos sukilimai.

Per keletą pastarųjų savaičių pareigūnai sustiprino vyriausybės kritikų priežiūrą, o daugeliui disidentų, aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų buvo taikomas namų areštas arba jie buvo laikomi policijos areštinėse. Kaip minėjo organizacija „Amnesty International“, Ai Weiwei suėmimas yra nerimą keliantis įvykių posūkis Kinijos valdžios institucijoms vis dažniau griebiantis atsakomųjų smūgių prieš disidentus. Dabar neturi būti leista ekonominiams interesams nustelbti žmogaus teisių klausimą ir sukliudyti reikalauti nedelsiant paleisti sąžinės kalinius.

  Rosario Crocetta, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai, kad Pekinas menininko Ai Weiwei suėmimą grindžia ekonominiais nusikaltimais, kaip ir būtinybė taip žiauriai elgtis su laisvuoju menininku disidentu, neįtikina. Tai neįtikina, nes šis suėmimas yra vienas iš šimtų oponentų suėmimų ir sistemingo visų nuomonių skirtumų požymių slopinimo dalis.

Tuo metu, kai arabų pasaulyje prasideda sukilimai, vėl prisimename žiauraus smurto prieš jaunus kinus, kurie, kaip šių dienų jazminų revoliucijos dalyviai, reikalavo laisvės ir demokratijos, Tiananmenio aikštėje vaizdus.

Kinija buvo atverta Vakarams ekonomikos požiūriu, tačiau nesusiejant gamybos ir aplinkos apsaugos bei saugumo darbe, ir ji visiškai negali priimti jokios formos demokratijos ir pliuralizmo. Tai yra ne mūsų kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, kaip tvirtina Pekinas, bet vyrų ir moterų, judėjimų ir partijų, kiekviename žemyne ketinančių sukurti pasaulį, kuriame nebūtų nepakantumo, kreipimasis.

Pekino vyriausybė turi stebėti, kas vyksta pasaulyje, kad suprastų, jog jei tai nepasikeis, būtent istoriniai įvykiai ir Kinijos piliečiai pakeis Kiniją.

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pranešimai apie nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį Kinijos Liaudies Respublikoje tampa vis dažnesni. Šis klausimas yra įtrauktas beveik į kiekvienos mūsų sesijos darbotvarkę. Dabartinės griežtos priemonės kaip ir įprasti malšinimo veiksmai taikomos jau kuris laikas, o tai gali reikšti komunistų partijos reformų ir kietosios linijos šalininkų kovą dėl valdžios.

Kinijos vyriausybė pasunkino galimybę naudotis užsienio interneto svetainėmis, užblokavo šifravimo programinę įrangą, naudojamą įveikti tam, kas, paprastai tariant, žinoma kaip „didžioji Kinijos užkarda“, sutrikdė prieigą prie „Googlemail“ ir suintensyvino suėmimus, įskaitant tarptautiniu mastu pripažinto menininko ir režimo kritiko Ai Weiwei suėmimą. Reikia imtis ryžtingų veiksmų. Todėl raginu vyriausiąją įgaliotinę baronienę C. Ashton pateikti Pekinui demaršą. Ai Weiwei turi būti paleistas dabar.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Ai Weiwei buvo – ir tai labai liūdna tiesa – vienas paskutiniųjų likusių drąsių Kinijos vadovybės kritikų. Be abejo, jo suėmimas buvo ne tik visos kritikų suėmimų bangos kulminacija, bet ir žinia visiems kitiems, kad netgi tarptautinė padėtis gali suteikti apsaugą nuo Kinijos valdžios institucijų inicijuojamo patekimo atgal į kalėjimą arba netgi nuo visiško pradingimo. Vis dėlto mūsų protestų paprastai nepaisoma su žmogaus teisėmis susijusiuose dialoguose, kuriuos Europos Sąjunga veda su visų lygmenų Kinijos atstovais, – jie draugiškai šypsosi, tačiau vis tiek jų nepaiso ir ignoruoja.

Mums kyla klausimas, kokią strategiją galime taikyti atsakydami į tai. Manau, kad mums reikia į tai atsakyti mūsų pačių Kinijos delegacijoje ir per mūsų kitą vizitą į Kiniją aiškiai nurodyti, kad taip pat norime aplankyti šiuos kritikus, kad norime juos pamatyti, – priešingu atveju nebėra jokios prasmės tęsti mūsų dialogo žmogaus teisių klausimu. Neturime jokio noro toliau kalbėtis su mūro siena.

  Paul Murphy, GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, smerkiu Ai Weiwei suėmimą ir reikalauju nedelsiant išlaisvinti jį. Jo sulaikymas yra viena griežčiausių policijos priemonių Kinijoje per pastaruosius dešimtmečius. Nuo 2008 m. Kinijos vidaus saugumui skirtas biudžetas nepaprastai išaugo, daugiau negu jos karinis biudžetas. Dabar jis sudaro neįtikėtiną 95 mlrd. USD sumą. Iš šio biudžeto apmokamas masinis valstybės represijų aparatas, įskaitant daugiau negu 40 tūkst. policininkų, kurių vienintelis darbas yra kontroliuoti internetą ieškant kitokių nuomonių.

Ši represijos priemonė šiuo metu yra stiprinama, nes režimas baiminasi dėl revoliucijos iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos plitimo. Režimas yra teisus bijodamas. Revoliucijos ten rodo, kad sukilusi darbininkų klasė ir sukilę neturtingieji yra galingesni negu žiauriausi represiniai metodai, labiausiai represiniai režimai.

Reikia masinės kovos, visų pirma reikia sukurti nepriklausomas demokratines darbininkų klasės masines organizacijas. Kova su diktatūra turi būti susijusi su kova dėl tikros socialistinės Kinijos permainos, kuriai įvykus didžiuliai turtai ir ištekliai Kinijoje tampa demokratinės visuomenės nuosavybe, o ekonomika yra demokratiškai planuojama taip, kad pakeltų paprastų žmonių gyvenimo lygį.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kaip menininkas, Ai Weiwei parodė pagarbą Sičuano žemės drebėjimo aukoms vaikams. Kaip pilietinių teisių aktyvistas, jis parodė pagarbą 2008 m. Chartijai. Dabar jis rodo pagarbą tiems žmonės, kurie pradingo Kinijos kalėjimuose, – tūkstančiai jų yra nežinomi. Šimtas jų yra žinomi mums ir čia, šiame Parlamente, privalome palaikyti šiuos žmones, gynusius žmogaus teises, tačiau laikinai nutildytus.

Todėl gana aiškiai sakau, kad, žinoma, reikia šių diskusijų ir dialogo dėl žmogaus teisių. Suprantu tuos, kurie sako, kad neturi noro kalbėtis su mūro siena. Vis dėlto jei liausimės kalbėję su šia mūro siena, diktatoriai bus gavę tai, ko norėjo.

Zhou Enlai – tai didysis reformuotojas. Zhou Enlai buvo ne demokratas, bet Kinijos patriotas ir praskynė kelią savo šaliai. Mums reikia demokratiško Zhou Enlai, kad jis demokratiškai praskintų kelią savo šaliai. Jei šalis neįgyvendins demokratinių reformų, viskas baigsis tokia pačia krize, kokią ji patyrė praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.

Tai yra Kinijos interesas sukelti perversmą žmogaus teisių srityje, todėl taip pat turime remti šias iniciatyvas.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, menininkas Ai Weiwei, įgijęs tarptautinį pripažinimą, yra tas, kuris praturtino Kinijos kultūrą ir meną. Užuot jį apdovanojusi ir pagarbiai su juo elgusis, Kinija uždarė jį kalėjime.

Žmogaus teisės yra ne tik Europos sąvoka: jos yra universalūs principai, kuriais grindžiamas žmogaus orumas. Europos Sąjungos Išorės veiksmų tarnybos ir ES delegacijos Kinijoje atstovai bei Kinijos valdžios institucijos turi aukščiausiu diplomatiniu lygmeniu atkreipti dėmesį į Ai Weiwei bylą.

Vis dėlto neturi būti leista dialogui dėl žmogaus teisių su Kinija likti tik diplomatinių kalbų lygmens. Atsižvelgdama į pakartotinius žmogaus teisių pažeidimus ir žmogaus teisių padėtį, kuri apvylė, Europos Sąjunga turi padaryti savo išvadas ir apsvarstyti savo santykius su Kinija. Dialogas dėl žmogaus teisių neturi būti tik tušti žodžiai: turi būti imtasi teigiamų veiksmų, pažangos stebėjimo ir abipusių diskusijų.

Be to, kultūra ir menas yra šaltiniai, kurie praturtina visuomenę ir veda ją į priekį ne tik čia, Vakaruose, bet ir Rytuose, Pietuose ir Šiaurėje.

  Seán Kelly (PPE). –Uachtaráin, Kinija, yra mįslė. Viena vertus, ji tapo modernesnė ir perėmė daug ką iš vakarietiškos praktikos, kaip matėme per olimpines žaidynes, kuriose turėjau garbę apsilankyti, ir iš tikrųjų jos buvo labai sėkmingos. Nors vienaip ji tapo vakarietiška, kitaip ji yra archajiška, ypač pagrindinių teisių, visų pirma nuomonės laisvės, atžvilgiu. Ai Weiwei byla yra puikus pavyzdys. Tai yra visame pasaulyje garsus menininkas, kuris balandžio 3 d. buvo suimtas be aiškios priežasties. Nuo tada niekas nėra daug apie jį girdėjęs ir tai, be abejo, visiškai nepriimtina. Šiandien čia reikalaujame, kad jis grįžtų pas savo žmoną, savo draugus ir padėjėjus. Kadangi vienas dalykas yra neabejotinas – ir kinai turi į tai atsižvelgti – Ai Weiwei nebus užmirštas ir garsės dar ilgai po to, kai bus užmiršti tie, kurie buvo atsakingi už jo suėmimą.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, manau, kad tai, ką kinai čia daro, yra apgalvota politinė provokacija arba, kitaip tariant, politinis bandymas. Jis skirtas demokratinių šalių jėgai, ryžtui ir patikimumui išbandyti. Tai yra žmogaus teisių puolimas. Tiesa, kad reikalingas dialogas, tačiau būtent dėl šios priežasties Kinijos Liaudies Respublikai turime aiškiai parodyti, kad tolesnis ekonominis bendradarbiavimas turi būti neatsiejamas nuo tolesnio šalies demokratizavimo. Dėl šios priežasties reikalaujame išlaisvinti Ai Weiwei.

Beje, kai diktatoriai nori išvengti apkaltinimo politiniais teismais, jie visada žaidžia vengimo mokėti mokesčius arba ekonominių nusikaltimų korta. Taip buvo buvusiojoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, taip yra Rusijoje ir, deja, taip pat yra Kinijos Liaudies Respublikoje. Būtent todėl neabejotinai palaikau šią rezoliuciją.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau sutikti su G. Verhofstadtu. Iš tikrųjų gėdinga, kad šios diskusijos dėl žmogaus teisių, kurios mums, europiečiams, tikintiems vertybėmis, yra tikrai labai svarbios, visada vyksta ketvirtadienio popietėmis, kai daugelis žmonių jau yra išvykę. Norėčiau, kad tai būtų dar kartą pažymėta protokole. Privalome tai pakeisti.

Tačiau dabar kalbame apie Kiniją ir, kaip jau buvo minėta, esame daugiau ar mažiau bejėgiai šiuo klausimu. E. Lichtenberger kalbėjo apie mūro sieną. Pone B. Posseltai, be kita ko, nemanau, kad Kinija iš tikrųjų yra suinteresuota – kaip minėjote – padėti sukelti perversmą žmogaus teisių srityje. Akivaizdu, kad Kinijos vyriausybė nėra tuo suinteresuota, nors Kinijos žmonės tuo neabejotinai yra suinteresuoti.

Šiandien kalbame apie daug žmonių: Ai Weiwei ir Liu Xiaobo jau buvo paminėti. Anksčiau dažnai diskutavome, kaip galime sukelti perversmą žmogaus teisių srityje. Tai nėra tik mokymo, kaip baronienė C. M. Ashton kiekviena proga turi kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, klausimas. Visi mūsų užsienio reikalų ministrai ir atstovai privalo tai daryti, ir turime būti solidarūs. Manau, tai vienintelis būdas mums iš tikrųjų daryti nedidelę įtaką Kinijai. Priešingu atveju Kinija, kaip stipri ekonominė jėga, kurstys mus vienas prieš kitą, ir mes visiškai nieko nepasieksime. Tai būtų labai blogas dalykas, ypač nukentėjusiems žmonėms.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, pripažinto Kinijos menininko Ai Weiwei sulaikymas balandžio 3 d. Pekino oro uoste, kai jis bandė keliauti į Honkongą, teisėtai sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Europos Sąjungos delegacija Kinijoje ir viešas pareiškimas iš karto pasmerkė vis labiau plintantį savavališką žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir aktyvistų Kinijoje sulaikymą ir pabrėžia ES susirūpinimą dėl Ai Weiwei.

Šiuo metu neturime jokios informacijos apie Ai Weiwei buvimo vietą, ir šiandien noriu pabrėžti, kad ES savavališką sulaikymą ir dingimą laiko sunkiu žmogaus teisių pažeidimu ir nepriimtinu dalyku jokiomis aplinkybėmis. Reikalaujame nedelsiant išlaisvinti Ai Weiwei.

Be to, kaip aiškiai nurodyta šiam Parlamentui pateiktoje rezoliucijoje, Ai Weiwei sulaikymas yra tik vienas iš daugelio dabartinių savavališko sulaikymo ir dingimo Kinijoje atvejų. Pranešama, kad keli žinomi Kinijos teisininkai, dažnai atstovavę kaltinamiesiems žmogaus teisių bylose, nuo vasario mėn. buvo policijos pareigūnų sulaikyti ir nuo tada jų niekas nematė.

Susirūpinimas dėl elgesio su jais tik dar labiau padidėja dėl vis dar dingusio teisininko Gao Zhisheng, kuris, išskyrus trumpą jo pasirodymą 2010 m. balandžio mėn., dabar yra dingęs daugiau negu dvejus metus. Vyriausioji įgaliotinė yra susirūpinusi dėl pranešimų, pagrįstų 2010 m. balandžio mėn. pokalbiais su Gao Zhisheng, kad pirmuoju jo dingimo laikotarpiu jis buvo kalinamas vienutėse įvairiose neteisėtose kalinimo vietose, kur elgiamasi netinkamai.

Be to, esama pranešimų, kad per pastarąsias savaites labai daug tinklaraštininkų ir politinių aktyvistų buvo arba apkaltinti padarę nusikalstamą veiką, tokią kaip kenkimas valstybės valdžiai, arba sulaikyti nepateikus kaltinimų.

Galiu šį Parlamentą patikinti, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė C. Ashton labai atidžiai seka pokyčius ir pirmai progai pasitaikius iškels šiuos klausimus Kinijos valdžios institucijoms ir kad ES taip pat išreikš savo susirūpinimą Kinijos valdžios institucijoms per kitą ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių raundą, kurio datas pasiūlėme gegužės mėn. Leiskite man palaikyti G. Meissner pateiktą teiginį, kad tai, ko iš tikrųjų reikia, yra vienas balsas, vienoda žinia, kuri ateina ne tik iš ES institucijų, bet ir iš visų ES valstybių narių.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Netrukus vyks balsavimas.