Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 2371k
Ketvirtadienis, 2011 m. birželio 9 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)
 3. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos taikymas Austrijoje (diskusijos)
 4. Klaidinantys įmonių žinynai (diskusijos)
 5. ES branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir branduolinė sauga ES kaimyninėse šalyse (diskusijos)
 6. Kiti klausimai
 7. Kova su korupcija Europos sporte. Komiteto dėl Kipre dingusių asmenų darbas (rašytiniai pareiškimai)
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Sudanas ir Pietų Sudanas (B7-0349/2011) (balsavimas)
  8.2. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas (B7-0347/2011) (balsavimas)
  8.3. Klaidinantys įmonių žinynai (B7-0342/2011) (balsavimas)
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 12. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų
  12.1. Madagaskaras (diskusijos)
  12.2. Gvantanamas. Artėjantis sprendimas dėl mirties bausmės (diskusijos)
  12.3. Ukraina. Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai (diskusijos)
 13. Balsuoti skirtas laikas
  13.1. Madagaskaras (B7-0353/2011)
  13.2. Gvantanamas. Artėjantis sprendimas dėl mirties bausmės (B7-0361/2011)
  13.3. Ukraina. Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai (B7-0363/2011)
 14. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 15. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 16. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)
 17. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
 18. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
 19. Sesijos atidėjimas
 PRIEDAS (Atsakymai raštu)


  

PIRMININKAVO: RODI KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
 

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

 

2. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

3. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos taikymas Austrijoje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Pirmasis klausimas – žodinis klausimas Komisijai (Ο-000084/2011 – Β7-0314/2011), kurį pateikė Erminia Mazzoni Peticijų komiteto vardu dėl PAV direktyvos taikymo Austrijoje.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Ponia pirmininke, noriu tarti žodį dėl darbo tvarkos pagal Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnį, iš anksto susitarus su Pirmininku, kurio norėčiau paprašyti parašyti „Formulės-1“ komandų asociacijai (įskaitant mano rinkimų apygardoje esančią „Lotus“), kuri vakar dienos laiške aiškiai nurodė, kad prieštarauja pakeistai Bahreino „Didžiojo Prizo“ (pranc. Grand Prix) lenktynių eigai dėl logistinių priežasčių.

Norėčiau paprašyti Pirmininko, kad jis šiame laiške šioms komandoms primintų, jog vyrauja gera tradicija, kai dėl priežasčių, susijusių su žmogaus teisėmis, sportininkai pasitraukia iš renginių, prisiminkime Muhammadą Ali ir Vietnamą ar dėl apartheido į Pietų Afriką vykti atsisakiusius kriketo žaidėjus ir į Maskvos olimpines žaidynes nevykusius lengvaatlečius.

Be to, norėčiau paprašyti Pirmininko, kad jis Europos Parlamento vardu aiškiai nurodytų, kad, jei komandos pasitrauktų dėl priežasčių, susijusių su žmogaus teisėmis, šis Parlamentas jas paremtų ir kad kruvinas Bahreino vardas šiais metais neturėtų būti minimas kartu su tokiais iškiliais Europos vardais kaip Niurburgringas, Monca, Monakas ir Silverstonas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Atkreipėme dėmesį į jūsų siūlymą, pone R. Howittai, ir jį perduosime.

 
  
MPphoto
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE).(SV) Ponia pirmininke, esu pranešimo dėl dvišaliams investicijų susitarimams skirtos pereinamojo laikotarpio tvarkos po Lisabonos sutarties įsigaliojimo pranešėjas ir, nuodugniai apsvarstęs Parlamento balsavimą ir Tarybos pasiūlymą, norėčiau pasitraukti kaip šio pranešimo pranešėjas, nes ir Tarybos, ir Parlamento pozicija vienašališkai remiami investuotojų interesai ir neatsižvelgiama į skaidrumo poreikį. Be to, senosios valstybės narės neatsižvelgia į tai, kad naujosioms valstybėms narėms reikia naujų susitarimų ir kad investuotojų teisės jokiu būdu nėra suderintos su aplinkos, socialiniais ar kitais teisiniais reikalavimais. Todėl nemanau, kad galiu apginti Parlamento poziciją ar vadovauti šioms deryboms, kad pasiektume sėkmingų rezultatų. Dėl to prašau man leisti pranešėjo užduotį perleisti komiteto pirmininkui.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Tai procedūros klausimas ir jūs turėtumėte jį iškelti kompetentingame komitete.

 
  
MPphoto
 

  Rainer Wieland, autorius.(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kalbu Peticijų komiteto pirmininkės E. Mazzoni vardu, nes ji, deja, negali dalyvauti posėdyje. Be abejo, yra svarbesnių peticijų nei ši. Ši peticija nėra susijusi su 30 000 žmonių, kaip kai kurios kitos šiame Parlamente nagrinėjamos peticijos. Veiksniai, susiję su šiuo klausimu, kiek jis susijęs su Peticijų komitetu, yra gamta, kuri yra ginčytinas vietos lygmens klausimas, taip pat tai, kaip sudaromos sąlygos plėstis vietos ekonomikai, ir svarbiausia – prie to dar sugrįšiu vėliau – vienodas teisės taikymas Europos Sąjungoje.

Galbūt prieš tęsdamas galėčiau pateikti dar vieną pastabą. Pranešimas dėl šio atvejo – slidinėjimo keltuvo projekto – rodo, kad vietos žiniasklaida džiaugiasi aptarinėdama vieną ar kitą asmenį savo regione. Tai galėtų būti lobistas gamtos srityje, lobistas verslo srityje, vietos valdžios institucijos ar nacionalinė vyriausybė. Šiuo atveju tai netinkama. Vykome į vietos faktų nustatymo misiją (E. Lichtenberger vyko kartu su manimi) ir visiškai klaidinga manyti, kad Europos Sąjunga gali veikti kaip koks nors aukščiausiasis apeliacinis teismas.

Tam tikru mastu turime pasikliauti vietos valdžios institucijomis, tinkamai įgyvendinančiomis teisę. Tai mus atveda iki peticijos esmės. Peticijos pateikėjai tvirtina, kad nebuvo laikomasi vietos ribinio dydžio, kuris tuo metu buvo 20 ha ir kuriuo remiantis poveikio aplinkai vertinimą (PAV) buvo būtina atlikti. Peticijos pateikėjai teigia, kad projektas buvo dirbtinai padalytas į mažesnes dalis ir kad iš tiesų 20 ha ribinis dydis buvo viršytas. Beje, nuo to laiko Austrijoje pradėtas taikyti 10 ha ribinis dydis. Taigi bet kuriuo atveju viskas šiek tiek pasikeitė.

Tirdami vietos mastu padarėme išvadą, kad buvo laikomasi, bent iš esmės, tuo metu Austrijoje taikytų su poveikio aplinkai vertinimais susijusių nuostatų. Būtų galima ginčytis dėl vieno ar kito kvadratinio metro ar kito matavimo, tačiau, mūsų nuomone, tai nėra susiję su didelėmis teritorijomis. Taip pat nemanome, kad svarstydami pavienius plėtros aspektus akivaizdžiai padarytume kitokią išvadą. Kalbu, pvz., apie ežero, sukurto tiekti vandenį dirbtiniam sniegui, klausimą, automobilių stovėjimo aikštelių, prisidedančių prie projekto įgyvendinimo, klausimą ir kitus aspektus.

Tačiau priėjome išvadą, kad turėjome šiek tiek labiau išnagrinėti, kas slypi už šio atvejo. Kėlėme klausimą, ar nacionalinė vyriausybė PAV teisės aktus taikė tinkamai ir pagal mūsų Europos Sąjungos nuostatas. Netrukus supratome, kad tam tikru mastu nuostatas buvo galima taikyti įvairiai ne tik Austrijoje, bet ir kai kuriose kitose valstybėse narėse, įskaitant mano šalį.

Kyla klausimas, ar visada turėtume leisti projektus suskaidyti vietos mastu. Kyla klausimas, ar turėtume leisti laikui bėgant padalyti projektus į atskirus etapus, jeigu žvelgiant į praeitį būtų galima pasakyti, kad iš tiesų tai buvo viena bendro plano dalis ir ją reikėjo tokia laikyti nuo pat pradžių. Be to, yra tokių projektų, kurie buvo padalyti vietos mastu, remiantis vietos teisine tvarka, ir dėl to kyla klausimas, ar tai leidžiama pagal mūsų Europos Sąjungos teisės aktus (sąmoningai ar kitaip) ir ar reikėtų padėtį sugriežtinti šiuo atžvilgiu.

Dėl šio slidinėjimo komplekso mums kilo vienas konkretus klausimas. Ar tikrai galime leisti, kad atliekant skaičiavimus visiškai nebūtų atsižvelgiama į slidinėjimo trasas, t. y. naujas 1, 2, 3 ar 10 ha slidinėjimo teritorijas, kurios prijungiamos prie kitų slidinėjimo teritorijų ar kuriose išplėtus esamą slidinėjimo kompleksą bus daugiau eismo? Aš manau, kad, remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis, visos naudojamos teritorijos turėtų būti įtrauktos į bendrą projektą, taigi konkrečiai klausiame Komisijos, ar ji nemano, kad šioje srityje turime sugriežtinti Europos Sąjungos nuostatus.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Ponia pirmininke, gerbiamieji EP nariai, mes su J. Potočniku džiaugiamės turėdami parlamentą, kurio pagrindine darbo sritimi tapo aplinkos nuostatų stebėsena, kaip yra šiuo atveju. PAV direktyva labai svarbi ekologinei Europos Sąjungos plėtrai. Mums tai svarbus dokumentas siekiant, kad plėtra būtų tvari.

Šioje direktyvoje nurodoma, kad būtina atlikti projektų, darančių reikšmingą poveikį aplinkai, vertinimą, kurį atliekant būtų vertinamas ne tik visas tiesioginis, bet ir netiesioginis projektų poveikis aplinkai. Tai tokie projektai, dėl kurių valstybės narės, pasinaudodamos ribinėmis vertėmis, turi nuspręsti, ar iš šio vertinimo rezultatų matyti, kad būtina atlikti PAV. Aplinkybės jūsų slidinėjimo teritorijoje priskiriamos projektų, dėl kurių valstybės narės seniai turėjo nuspręsti, ar būtina atlikti PAV, kategorijai.

Praeityje Austrijos teisinė nuostata nebuvo visiškai tinkama. Ji buvo susijusi su 10 ar 20 ha, ar didesniu plotu. Gavusi peticiją, Komisija Austrijos vyriausybės paklausė, kaip įgyvendinant šį projektą ji užtikrino, kad direktyva būtų taikoma tinkamai. Austrija atsakė, kad ji neturėjo atlikti PAV, nes nebuvo pasiektas 20 ha ribinis dydis. Tada mums oficialiai kilo abejonių. Pažymėjome, kad nustatant teritorijos dydį, taigi ir sprendžiant, ar reikalinga atlikti PAV, reikėjo vadovautis visa apimančiu požiūriu, o ne nagrinėti plotą siauriausia prasme.

Po to Austrija persvarstė savo PAV teisės aktus. Tai, mano manymu, svarbiausias rezultatas šiuo konkrečiu atveju. Mūsų teisine nuomone, dabar šie teisės aktai visais atžvilgiais atitinka Europos PAV direktyvos reikalavimus. Sprendimas, ar išplėtus slidinėjimo teritoriją būtina atlikti PAV, dabar apskritai priklauso nuo to, kiek teritorija išplečiama žemės plote, ir nuo to, ar šis sprendimas susijęs su nustatyta saugoma gamtos teritorija. Be to, dabar į vertinimą įtrauktina ir ankstesnė plėtra.

Šiuo atžvilgiu PAV direktyvos reikalavimai išties aiškiai ir griežtai pateikiami. Jų apeiti projektus paprasčiausiai dalijant į etapus ar dalis neįmanoma. Mes pabrėžiame, kad bendras poveikio gamtai tyrimas yra labai svarbus. Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad teisės nuostatas aiškinime tinkamai. Teismas ne kartą aiškiai nurodė, kad PAV direktyvos tikslų negalima apeiti dalijant projektus. Dėl ribinio ploto pažymėtina, kad nepakanka atsižvelgti tik į tas teritorijas, kuriose faktiškai vykdomi statybos darbai. Esame susirūpinę ne tik dėl statybos darbų, bet ir dėl jų bendro įtraukimo į aplink esančią teritoriją. Kitaip tariant, į skaičiavimus, ar ribinis plotas pasiektas, turime įtraukti teritorijas, kuriose jokių statybos darbų faktiškai nevykdoma, bet kurios neginčijamai yra projekto dalis ir kurioms projektas daro poveikį.

Todėl manome, kad prieš vykdant plėtrą Damiulio ir Melau slidinėjimo teritorijoje reikėjo atlikti pirminį vertinimą siekiant nustatyti, ar šio projekto PAV buvo būtinas. Šį sprendimą reikėjo paskelbti viešai ir jį pagrįsti. Šių įsipareigojimų Austrijos valdžios institucijos neįvykdė. Jos neatliko šio pirminio vertinimo, kurį mes laikome būtinu.

Apie projektą kalbame būtuoju laiku; dėl jo nuspręsta prieš penkerius metus ir jis buvo patvirtintas prieš penkerius metus. Statybos darbai jau baigti. Todėl Vienos valdžios institucijų paprašėme pateikti papildomą informaciją apie darbų poveikį, taip pat pateikėme užklausų dėl to, ar padariniams mažinti skirtos priemonės būtinos ir ar jos vis dar gali būti svarstytinos. Kai tik gausime šią informaciją, išnagrinėsime, ar galima imtis tolesnių veiksmų, siekiant visoje šioje teritorijoje sumažinti poveikį gamtai.

Be to, prašėme Austrijos valdžios institucijų mums patvirtinti, kad ateityje plečiant šią ar kitas slidinėjimo teritorijas, kurios atitiko senojo Austrijos Poveikio aplinkai vertinimų teisės akto redakcijoje nustatytus kriterijus, pirmiausia bus atliekamas pirminis vertinimas, siekiant nustatyti, ar būtina atlikti PAV. J. Potočnik šiuo metu dirba ties PAV direktyvos peržiūra. Ir jis, ir mes ketiname pateikti naują tekstą, kuriuo bus dar labiau sustiprinta aplinkos apsauga ir kuriame visų pirma bus atsižvelgiama į klimato kaitos, energetikos ir biologinės įvairovės sritis, taip pat į jį bus įtraukti atitinkami svarbūs Europos Teisingumo Teismo sprendimai ir kuo labiau suderintos ir supaprastintos esamos procedūros ir aiškiau nei anksčiau pašalintos galimybės apeiti teisės akto nuostatas.

J. Potočnik rengia šios direktyvos naują redakciją, todėl pastaraisiais metais plačiai tarėsi su visuomene ir atitinkamomis interesų grupėmis. Šiuo metu vertinami rezultatai ir pasiūlymą atitinkamai pateiksime vėliausiai 2012 m. Netinkamas šių statybos darbų vykdymas bent turės teigiamą poveikį ateityje, nes ES teisės nuostatos bus pateiktos aiškiau ir nebebus galima jų taip lengvai apeiti. Džiaugiamės, kad dabar Austrijos PAV teisės akto nuostatos atitinka direktyvą.

Komisija imsis veiksmų, kad užtikrintų, jog Austrijos valdžios institucijos ištirtų jau atliktų darbų poveikį aplinkai, siekdama užtikrinti, kad ateityje plečiant slidinėjimo teritoriją aplink Damiulio ir Melau regioną mūsų direktyvos reikalavimai būtų taikomi pagal taisykles. Kitaip tariant, pasimokėme iš šiuo konkrečiu atveju padarytų klaidų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr, PPE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, R. Wieland jau labai aiškiai išvardijo su šiuo atveju susijusius faktus. Jums leidus norėčiau pridurti vieną ar kelis politinius vertinimus.

Pirma, tai, kad nagrinėjami galiojantys nuostatai ar direktyvos, siekiant išsiaiškinti, ar jie tinkamai veikia praktiškai ir ar jais pasiekiami juose numatyti tikslai, ir tada prireikus šie nuostatai ar direktyvos tobulinami arba aiškinami tiksliau, nėra argumentas prieš Europos politiką, o argumentas už šią politiką. Visada bus skirtumų tarp Europos nuostatų ir direktyvų ir to, kaip jie įgyvendinami vietos lygmeniu. Peticijų komitetas negali būti apeliacinis teismas, tačiau, mano supratimu, tai, ką darome šiame komitete, kitaip tariant, kaip suprantu savo, kaip Peticijų komiteto nario, vaidmenį, gana didžiuojuosi, kad dėl šios peticijos, iš kurios matėme, kad vietos lygmeniu dalykai aiškinami kitaip nei buvo mūsų Europos lygmens tikslas, ir dėl Peticijų komiteto pateiktos nuomonės teisės aktas valstybėje narėje galiausiai buvo pakeistas. Tai laikau didžiule sėkme ir Europos politikos sėkme.

Mano manymu, bendra problema yra klausimas, kurį dabar pateiksiu Komisijos nariui. Daug piliečių susirūpinę dėl to, kaip valstybėse narėse įgyvendinama su aplinka susijusi Europos teisė. Šiuo klausimu pateikta daug peticijų. Daugelis jų susijusios su tarpvalstybiniais klausimais, bet taip pat daug yra tokių, kurios susijusios su aplinkybėmis valstybėse narėse. Dar kartą susiduriame su problema, kai, nagrinėdami klausimus, pateikiame užklausas Komisijai ir gauname atsakymą: „Manome, kad X valstybė narė tinkamai įgyvendina ir taiko galiojančias Europos Sąjungos direktyvas ir nuostatus. Nematome būtinybės įsikišti.“ Mums reikia dokumento, kuriuo galėtume pasinaudoti ir, kol klausimai nagrinėjami, pradėtume rimtą dialogą su valstybėmis narėmis, jei yra požymių, kad kas nors vykdoma netinkamai, kad galiausiai neatsidurtumėme tokioje pačioje padėtyje, kaip šiuo atveju. Reikalai nebuvo sprendžiami geriausiu būdu, bet juos jau išsprendėme ir turime sprendimą ateičiai, deja, ne praeičiai.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried, S&D frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, manau, kad tai, kas šiuo atveju nutiko, galėtume apibūdinti kaip pamoką, iš kurios pasimokėme. Mes, austrai, esame labai aistringi slidininkai. Tam, žinoma, reikia slidinėjimo trasų. Tačiau turime suprasti, kad nuostabi, nepaliesta aplinka taip pat yra slidinėjimo dalis ir kad žmonės neslidinės ten, kur to daugiau nebebus. Turime į tai atsižvelgti.

Iš šių aplinkybių matyti, kad vykdant Austrijos politiką praeityje buvo padaryta daug klaidų. Slidinėjimo trasos buvo prijungiamos vienašališkai, neapsvarstant, ar išties tikslinga turėti daugiau slidinėjimo trasų. Be to, šis požiūris atskleidžia administracinę praktiką ir teisinę padėtį. Tai, kas nutiko šiuo atveju, rodo papildomą Europos Sąjungos ir Europos Parlamento naudą. Atrodo, kad šiuo atveju viskas buvo pasisukę netinkama linkme. Daugeliu atveju viskas pasisuka netinkama linkme, bet nieko nenutinka. Tačiau šiuo atveju buvo pateikta peticija, žmonės atitinkamai reagavo ir Austrija susitvarkė. Mano nuomone, tai geras pavyzdys, kaip turėtų būti veikiama.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, esu jums labai dėkinga už suteiktą informaciją. Manau, kad tai, ką pasakėte, yra labai svarbu. Turiu tik vieną papildomą klausimą. Sakėte, kad Komisiją visiškai tenkina tai, kaip Austrija dabar atlieka poveikio aplinkai vertinimus. Tačiau yra Europos Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad piliečiai turi būti įtraukiami į procedūrą, per kurią nustatoma, ar reikalinga atlikti PAV. Tai vis dar neįtraukta į peržiūrėtą Austrijos teisės aktą, nors tai galėtų būti tarsi išankstinė perspėjimo sistema, kuria užtikrintume, kad tai, ką matėme Melau regione, nepasikarotų.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad manau, jog šiek tiek absurdiška slidinėjimo trasų neįtraukti į slidinėjimo teritorijos dydį vien todėl, kad nebuvo iškastas visas kalnas. Mano manymu, tai galiausiai susijusios teritorijos ir jas privalu įtraukti. Gana aišku, kad šiuo atveju projektas buvo padalytas į mažesnes dalis, siekiant apeiti teisės aktus. Tikiuosi, kad šį atvejį turėsite omenyje vykdydami būsimas procedūras.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu.(ES) Ponia pirmininke, susiduriame su atveju, kuris mums gali padėti išspręsti klausimą, kurį Komisija iš tiesų pripažino, kurį taip pat iškėlė P. Jahr ir kurį mes ketiname įtraukti į metinį pranešimą, jį Peticijų komitetas pateiks diskusijose dėl 2010 m.

Padėtis štai tokia ir turime Damiulio pavyzdį Alpėse, taip pat pavyzdį Pirėnuose: dažnai būna taip, kad nuo tada, kai Europos piliečiai pateikia skundą, iki tol, kol jis išnagrinėjamas, praeina per daug laiko ir aplinkai padaroma nepataisoma žala. Kalbu apie daugelio valstybių narių gebėjimą apeiti Europos direktyvą, kurioje reikalaujama atlikti viešų ar privačių projektų PAV labai pažeidžiamose Europos ekosistemos teritorijose, pvz., šiuo atveju Alpėse, bet tai galėtų būti ir Pirėnuose (Ispanija). Šiuo atveju projektas buvo suskaidytas ir padalytas, siekiant išvengti direktyvos nuostatų vykdymo, taigi taip užkertant kelią atlikti bet kokį poveikio aplinkai vertinimą.

Ponios ir ponai iš Komisijos, jeigu tikrai pritariate tam, kad poveikio aplinkai vertinimus reikia griežtai atlikti, mano manymu, turite reaguoti greičiau, kad sustabdytumėte projektų vykdymą, nepaisydami pranešimų, kuriuose nurodoma, kad šiems projektams vykdyti reikalingas pirminis poveikio aplinkai vertinimas. Todėl mums labai svarbu pakeisti laikotarpį, per kurį išnagrinėjamas skundas, o Peticijų komitetas ir Europos Komisija turi dėti pastangas šiam laikotarpiui sutrumpinti, kad valstybės narės neišsisuktų nuo būtinybės įgyvendinti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą. Kaip jau minėta, ši direktyva buvo apeinama daugelyje valstybių narių, ne tik Austrijoje. Mano šalyje, Ispanijoje, šiuo metu svarstome projektą Pirėnuose. Tai taip pat slidinėjimo kurortas, kuris yra Kastanesos slėnyje, ir Ispanijos valstybė ketina pasielgti taip pat. Šiuo atveju atsakingos Aragono valdžios institucijos ketina padalyti projektą, kad nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Manau, kad ir Europos Parlamente, ir Komisijoje turime dėti pastangas, kad paspartintume procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary G. Oettingeri, ponios ir ponai, poveikio aplinkai vertinimu siekiama, vadovaujantis atsargumo principu, nustatyti ir įvertinti ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį projektų poveikį aplinkai. Neįtraukus planuojamos plėtros, aiškiai susijusios su projektu geografiniu ar kitokiu požiūriu, galima tik pakenkti teisinei padėčiai. 1996 m. Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad direktyvoje nustatyto tikslo nebūtų galima apeiti padalijant projektus.

Savo 2003 m. ataskaitoje dėl PAV direktyvos taikymo ir veiksmingumo Komisija nustatė, kad daugybės problemų, trukdžiusių PAV nuostatas įgyvendinti veiksmingai, priežastys nebūtinai glūdi įgyvendinant direktyvą nacionaliniu lygmeniu, bet ją taikant praktiškai. Viena iš tuo metu pateiktų rekomendacijų buvo konkrečiai skirta tokioms valstybėms narėms kaip Austrija, kurios nustatė privalomus ribinius dydžius. Rekomenduota, kad tais atvejais, kai projektų poveikis aplinkai gali būti didelis, būtų atliktas tinkamas pirminis vertinimas, visų pirma susijęs su pažeidžiamomis teritorijomis ir galimu kaupiamuoju projektų poveikiu. Apie pirminio vertinimo procesą užsiminėte iš pradžių, laukiame rezultatų.

Austrijos piliečiai vis labiau protestuoja dėl to, kad per mažai atsižvelgiama į jų susirūpinimą. Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad pavieniai nacionalinio lygmens teisės aktai turi būti pakankamai išsamūs ir juose turi būti numatytas tinkamas visuomenės dalyvavimas. Kaip Komisija vertina šį aspektą Austrijos Poveikio aplinkai vertinimų teisės akte?

Kritiką dėl to, kad visuomenė nepakankamai dalyvauja, galime išgirsti beveik visose valstybėse narėse. Į esamą PAV direktyvos peržiūrą taip pat reikėtų įtraukti diskusijas dėl bendros procedūros, skirtos visuomenės dalyvavimui, kuri iš tiesų numatyta direktyvoje, peržiūros.

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, žiūrint į kalbėtojų sąrašą galima susidaryti įspūdį, kad šiame procese Bendrija ir Peticijų komitetas laikomi kokiu nors aukščiausiuoju teismu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šie projektai nėra tokie, iš kurių turėtume rinkti politinius taškus.

Šiuo atveju kalbame apie projektą Damiulio ir Melau regione. Tai dvi mažos bendruomenės. Federalinės žemės vyriausybė Forarlberge ir vietos administracija šį su aplinka susijusį Austrijos teisės aktą bandė taikyti pagal savo galimybes. Manau, kad nėra priežasčių priekaištauti šioms valdžios institucijoms. Tačiau kyla teisinis klausimas, kaip Austrijos Respublika PAV direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę. Čia reikia turėti omenyje, kad teisės tradicijos Austrijoje, taip pat Europos Sąjungoje labai skiriasi. Turiu pažymėti kolegai EP nariui, kad manau, jog Austrija viską bandė atlikti tinkamai. Per šį procesą teisininkai priėjo išvadą, kad buvo padaryta keletas klaidų. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju kalbame tik apie keletą procentų. Vykdant šį projektą savanoriškai imtasi priemonių šioms klaidoms ištaisyti, bet, atrodo, tai buvo pamiršta. Buvo atlikta didelių mokėjimų. Tai reikia pažymėti.

Galiausiai mums taip pat tikriausiai reikėtų atlikti politinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant šį projektą buvo taikomos kompensacinės priemonės, kad buvo stengiamasi ištaisyti bet kokius pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti, projektą, žinoma, galima automatiškai patvirtinti. Deja, šiomis aplinkybėmis turiu prašyti, kad Komisija su visais elgtųsi vienodai ir tam tikrais atvejais už mūsų sienų žvelgtų į kitas valstybes nares, kuriose gamtos ištekliams išties daroma daug didesnė žala. Tačiau šiuo atveju Komisija turėtų siekti, kad būtų elgiamasi apdairiai. Apdairumas yra itin svarbus aplinkos politikos srityje, jeigu jam bus plačiau pritarta.

 
  
MPphoto
 

  Heinz K. Becker (PPE).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau atkreipti dėmesį į Komisijos nario minėtą aspektą, kad „nacionalinės valdžios institucijos iš to pasimokė“, nes manau, kad tai, kaip Austrijos nacionalinė valdžia (ir konkrečiai atsakingas aplinkos ministras) ėmėsi keisti Austrijos Poveikio aplinkai vertinimų teisės aktą, turėtų būti vertinama labai teigiamai ir tai galėtų būti pavyzdžiu ir kriterijumi daugeliu kitų atvejų, apie kuriuos daugelis žmonių tiek daug nežino.

Tačiau galiausiai norėčiau pritarti P. Jahro pataisytai peticijai, kurioje raginama imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, siekiant sudaryti sąlygas daryti poveikį, stebėti ir atlikti taisymus dar šių projektų planavimo ar ankstyvuosiuose etapuose.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, turiu keletą labai trumpų pastabų dėl šio proceso. Nepaisant teigiamų šio proceso aspektų, iš patirties, įgytos praktiškai taikant poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą, taip pat matyti, kad ją galima ir reikėtų tobulinti. Svarbu atlikti kitokį projektų kaupiamojo poveikio tyrimą ir ištirti, ar šie projektai yra vienodo tipo, ar jie visi skirtingi. Pernelyg dažnai žiūrėdami į medį nematome už jo esančio miško. Svarbu išsamiau išsiaiškinti didelį ir kaupiamąjį žmogaus veiklos poveikį gamtai.

Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti etapui po PAV atlikimo, nes jo dažnai nepaisoma. Svarbu įvertinti, kokiu mastu daromas numatytas poveikis, ar veiksmingos poveikio mažinimo ar kompensacinės priemonės, jei tokių yra, ir kokiu mastu jos įgyvendinamos arba neįgyvendinamos. Šiuo atveju valstybinės aplinkos apsaugos institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį ir, kad jį atliktų, jos turėtų būti tinkamai pasirengusios.

Galiausiai šios procedūros skaidrumas, su ja susijęs visuomenės dalyvavimas ir šios procedūros priežiūra yra itin svarbūs, siekiant kuo labiau užtikrinti, kad šis tyrimas būtų skaidrus, geros kokybės ir nepriklausomas.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Šiandien mes kalbame ir diskutuojame labai konkrečiu, konkrečios valstybės, klausimu, bet vis dėlto poveikio aplinkai vertinimas yra gan komplikuotas ir sudėtingas klausimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Ko gero didžiausia problema yra pasitikėjimo krizė visuomenėje dėl atliekamų poveikio aplinkai vertinimo ekspertizių, t. y. kad ekspertizės atliekamos apmokant projekto vykdytojams ir pan. Taigi visuomenės įsitraukimas į šį procesą turėtų būti aktyvesnis, bet, žinoma, reikia ieškoti balanso, kad nebūtų nepagrįstai stabdomi tam tikri projektai. Kita problema yra poprojektinio vertinimo sąvoka, kai neįvardijami tam tikri dalykai, poveikio aplinkai analizė, ir tam tikras šalutinis poveikis pasireiškia vėliau.

Vakar mes balsavome dėl nepriklausomumo principo poveikio vertinimo sistemoje. Tai turėtų būti natūraliai taikoma ir aplinkos teisėje, o peržiūrėdami poveikio aplinkai vertinimo direktyvą mes turėtume skirti daugiausia dėmesio būtent šiam dalykui.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (S&D).(DE) Ponia pirmininke, galbūt ne taip supratau R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, todėl norėjau pasiklausti. Manau, kad svarbu laikytis šiuo metu galiojančių taisyklių. Ne visada turėtume netinkamai reikšti savo nuomonę ir sakyti, kad pasikeitus aplinkybėms mums nebereikia atidžiai laikytis taisyklių. Taisyklių privalu laikytis tiksliai ir tinkamai.

Norėčiau sužinoti, ar jūs turėjote omenyje, kad taisyklių privalu laikytis, nepaisant susidariusios padėties, ir kad žmonės ne visada turėtų vadovautis aplinkybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Aš noriu pabrėžti, kad taisyklių laikytis yra ypač svarbu, bet pasitaiko tokių atvejų, kai tam tikros interesų grupės, galbūt manipuliuodamos visuomenės nuotaikomis, stengiasi paveikti tam tikrų projektų įgyvendinimą. Tačiau, kaip aš jau pabrėžiau, nepriklausomumas, atitinkama analizė ir ekspertų nepriklausomumas turi būti užtikrinami, ir viskas turi būti daroma pagal taisykles, kaip numatyta teisės aktuose.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, šios diskusijos dar kartą liudija, kad visoje aplinkos srityje susiduriame su didele informacijos teikimo problema. Aplinkos, ekonomikos ir regionų interesai nuolat supriešinami. Būtent tai ir yra didelė problema. Mums reikia Komisijos paramos, kad galėtume užtikrinti, kad aplinka būtų laikoma svarbiu ekonomikos aspektu. Šio metu pernelyg mažai dėmesio skiriama tam, kad aplinkai ir gamtai apsaugoti skirtomis priemonėmis taip pat būtų galima kurti ir išsaugoti darbo vietas.

Dabar diskusijos visada suskaidomos: gamta arba darbo vietos. Deja, mes, politikai, taip pat pasitelkiame tą patį argumentą. Raginu visus siekti didinti informuotumą ir abiem aspektais pripažinti, kad turime saugoti aplinką, kad ekonomika galėtų toliau veiksmingai veikti ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL).(CS) Ponia pirmininke, Austrija kartą balsavo prieš branduolinę elektrinę Zventendorfe, siekdama atsikratyti regioninio kanclerio, ir tai darydama sukūrė vienintelį statinį Europoje – atominės elektrinės modelį, pastatytą 1:1 masteliu. Norėčiau pasakyti, kad tai buvo brangus eksperimentas ir kad austrai neturėtų leisti, kad kas nors Europoje eitų tuo pačiu keliu.

 
  
MPphoto
 

  Rainer Wieland (PPE).(DE) Ponia pirmininke, iš tiesų esu patenkintas atsakymu, tik norėčiau pasitiksinti vieną dalyką. Pagal galiojančias nuostatas slidinėjimo trasas reikia įtraukti apskaičiuojant ribinius dydžius tik tada, kai struktūrinius pakeitimus planuojama atlikti plečiant kompleksą. Neatsižvelgiama į visas kitas teritorijas, kuriomis naudojasi slidininkai, mokesčių vengėjai ar kiti žmonės. Laikausi nuomonės, kad reikėtų įtraukti poveikį, daromą naudojant teritoriją, kuri nebėra natūralios būklės.

Paskutinė trumpa pastaba: vienoje valstybės narės, kurią mes su G. Oettingeriu labai gerai žinome, teritorijoje Peticijų komitetas turi galimybę tam tikrais atvejais taikyti stabdymo procedūrą. Manau, kad mums būtų naudinga susitarti su Komisija ir Taryba dėl galimybės įšaldyti procesą, jeigu tai būtų daroma atsakingai.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE).(DE) Ponia pirmininke, dar kartą norėčiau paklausti R. Wielando, nes jis yra teisininkas, ar jis dabar nori įtraukti po kalnus vaikštinėjančius asmenis ir slidinėjančius slidininkus, kurie dėvi slides ir kartais pasinaudoja slidinėjimo keltuvais tam, kad jiems nereikėtų eiti viso atstumo pėsčiomis, taip pat asmenis, naudojančius kitą sporto įrangą. Ar poveikio aplinkai vertinimą reikės atlikti visame Alpių regione? Jis turėtų tiksliau apibrėžti kriterijus ir paaiškinti, ką jis tiksliai turi omenyje.

 
  
MPphoto
 

  Rainer Wieland (PPE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau gana aiškiai nurodyti vieną dalyką ir paneigti susidariusį įspūdį. Gamtos pasaulis nėra gamtos apsaugos organizacijų nuosavybė. Gamta yra tam, kad ja naudotųsi žmonės. Todėl, kaip ką tik buvo minėta, nemanau, kad Damiulio ir Melau atveju reikėjo taikyti šią sustabdymo procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Ponia pirmininke, gerbiami EP nariai, pirmiausia visi turime suprasti, kad šiuo atveju ne viskas buvo tvarkoma tinkamai. Tačiau pakartotinis atvejo vertinimas padės mums daryti pažangą Europoje. Nustatėme, kad ribiniai dydžiai buvo taikomi netinkamai, kad neatliktas pirminis vertinimas, todėl poveikis aplinkai nebuvo pakankamai objektyviai įvertintas.

Antra, būtina keisti ar išplėsti Austrijos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) teisės aktą, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, kitaip tariant, jūsų reikalavimus. Trečia, manome, kad svarbu, jog šiame regione imantis kitų veiksmų, ar tai būtų papildomų automobilių stovėjimo aikštelių statymas ir kitokia plėtra, būtų atliktas specialus pirminis viso projekto vertinimas, įskaitant esamas teritorijas, kuriose vykdoma plėtra, ir esamus statybos projektus. Galėtumėte sakyti, kad dabar šis regionas labiau stebimas.

Visi, kam patinka slidinėti, pvz., aš, žino, kad maždaug 15 val. šiame regione atrodo, jog triukšmo tarša yra didesnė problema už žalą gamtos aplinkai. Žinoma, nekalbu visiškai rimtai. Komisija dabar turi galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Negrasiname, kad taip ir padarysime, bet tokią galimybę turime. Mums reikia bendrais bruožais panagrinėti PAV direktyvos peržiūrą. Ką J. Potočnik turi omenyje?

Pirma, ši peržiūra susijusi su naujų politikos tikslų, pvz., klimato kaitos, biologinės įvairovės, energetikos, transeuropinių tinklų ir sanglaudos politikos, įtraukimu. Antra, būtina įtraukti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kurie lėmė svarbų šio klausimo išaiškinimą. Atsakydamas į E. Lichtenberger klausimą, norėčiau pasakyti, kad nustatėme, jog dabar Austrijos PAV teisės aktas atitinka ribinio dydžio reikalavimus. Šiuo metu vertiname, ar šis teisės aktas yra oficialiai ir iš esmės tinkamas skaidrumo, piliečių dalyvavimo ir viešų konsultacijų požiūriu. Galiu patvirtinti, kad per kelias ateinančias savaites už aplinkos klausimus atsakingas Komisijos narys J. Potočnik jums pateiks išsamų raštišką atsakymą dėl to, ar šis teisės aktas atitinka mūsų direktyvos reikalavimus, susijusius su skaidrumu ir piliečių dalyvavimu.

Manau, kad šis atvejis ir kitos išvados suteiks mums galimybę kitais metais parengti tinkamą Europos direktyvos redakciją. R. Wieland klausė, kokia turėtų būti teritorijos apibrėžtis. Šiuo klausimu pateiksime raštišką atsakymą. Manau, kad statant transporto įrangą reikėtų įtraukti ne vien žemės plotą, esantį po kabeliu, kitaip tariant, ne vien keltuvo maršrutą, kuris yra vieno metro pločio ir keleto tūkstančių metrų ilgio. Kita vertus, nereikėtų vertinti viso kalno, nors mokesčių vengėjai dažnai būna geriausi slidininkai, jei jie naudojasi nelegaliomis trasomis. Tačiau, žvelgiant iš konkretesnės perspektyvos, būtina įtraukti visas teritorijas, kurios laikomos trasomis. Kitaip tariant, bet kokios valdomos trasos ir teritorijos, kuriose naudojamos sniego gaminimo mašinos, mano nuomone, priklauso kalno teritorijai, kurioje vykdoma plėtra, todėl joms turi būti taikomas ribinio dydžio reikalavimas. Prireikus tai reikėtų aiškiai apibrėžti peržiūrint direktyvą.

Kaip galėjome paveikti procesą ankstesniame etape? Žinoma, šios diskusijos vyksta palyginti vėlai – praėjus penkeriems metams po leidimo statyti išdavimo. Tai yra pagrindinė problema, nes, remiantis Sutarties sąlygomis, taikomas subsidiarumo principas ir atsakomybė už Europos teisės įgyvendinimą pirmiausia priklauso valstybėms narėms, kurios turi vykdyti ir įgyvendinti teisę vietos mastu. Tikiuosi, kad visų pirma Austrijoje bus pasimokyta iš šiuo atveju padarytų klaidų, kai buvo laikomasi per daug atsargaus požiūrio lyginant ekonomikos ir aplinkos interesus, todėl šis atvejis turės teigiamą poveikį ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

 

4. Klaidinantys įmonių žinynai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – žodinis klausimas Komisijai (Ο-000087/2011 – Β7-0315/2011), kurį pateikė Erminia Mazzoni ir Malcolm Harbour Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, dėl klaidinančių verslo telefonų knygų.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil, pavaduojantis autorių. – Ponia pirmininke, prieš dvejus su puse metų šiame plenariniame posėdyje pristačiau pranešimą apie klaidinančius įmonių žinynus. Žinia, kurią perdavė šis Parlamentas, buvo aiški: dėl nesąžiningos klaidinančių įmonių žinynų leidėjų veiklos susiduriame su rimta problema, šimtai tūkstančių mūsų mažųjų įmonių, savanoriškų organizacijų, netgi labdaros organizacijų tampa šios nesąžiningos veiklos aukomis, ir mums reikia suderinto požiūrio, kad kartą ir visiems laikams sustabdytume šią apgaulingą veiklą.

Deja, praėjus dvejiems su puse metų vėl esame čia, plenariniame posėdyje, ir diskutuojame tuo pačiu klausimu, nes labai trūko veiksmų, skirtų klaidinančių įmonių žinynų problemai spręsti. Tai nepriimtina.

Jums leidus, norėčiau kolegoms priminti, apie ką čia kalbame. Iš esmės viskas vyksta taip: klaidinančio įmonių žinyno leidėjas išsiunčia blanką, kuriame, atrodo, asmenų paprasčiausiai prašoma atnaujinti savo asmens duomenis ar savo įmonės duomenis, už, atrodo, nemokamą įrašą, nemokamą įtrauktį į įmonių žinyne esantį sąrašą. Iš pirmo žvilgsnio nepastebima jokios kainos, jokio mokesčio, kuriuos gali tekti sumokėti užpildžius šį blanką. Tačiau, pateikę šį blanką, nukentėjusieji gauna laišką, kuriame reikalaujama trejus metus iš eilės kasmet mokėti 1 000 EUR mokestį. Nesumokėjus, klaidinančių įmonių žinynų leidėjai iš esmės griebiasi bauginimo taktikos: bauginantys telefono skambučiai, grasinimai imtis teisinių veiksmų ir skolų išieškotojų persekiojimas.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad ši neteisėta taktika naudojama kai kurių valstybių narių valdžios institucijų, puikiai žinančių apie šią veiklą ir nesiimančių jokių veiksmų, kad ją sustabdytų, panosėje. Žinynai „Europos miestų vadovas“ (angl. European City Guide), „Construct Data“, TEMDI, „EU Business Services“, „World Business Directory“, Expo Guide ir DAD vis dar veikia nemažindami savo veiklos. Komisija jau buvo pareiškusi, kad ši klaidinanti veikla prieštarauja ES teisei, tačiau ji nesiėmė pakankamai veiksmų, kad šią veiklą sustabdytų. Todėl šiandien esame čia.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola, pavaduojanti autorių. – Ponia pirmininke, su klaidinančių žinynų leidėjais susijusių skundų gausa rodo, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) susiduria su rimta problema. Sukčiaujantys įmonių žinynų leidėjai daro finansinę žalą ir neduoda ramybės mažosioms įmonėms. Nuo 2003 iki 2008 m. vidurio užregistruota beveik 14 000 skundų ir užklausų. Vis dar gaunama šimtai laiškų su skundais iš naujų nukentėjusiųjų.

Sunkumai, kurių kyla susekant tokio pobūdžio veiklą, kenkia pačiam vidaus rinkos veikimui. Klaidinanti veikla yra neteisėta, remiantis direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ir direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos.

Tačiau trūksta veiksmingų teisės gynimo priemonių ir jų vykdymo. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, kaip už teisėkūrą atsakingas komitetas, šį klausimą neseniai iškėlė Nyderlandų valdžios institucijoms ir atkreipė jų dėmesį į Nyderlanduose veikiančio nesąžiningo įmonių žinynų leidėjo veiklą.

Iš Nyderlandų valdžios institucijų atsakymo aiškiai matyti, kad valstybės narės dažniausiai rūpinasi tuo, kas vyksta jų teritorijoje. Manau, kad, atsižvelgiant į tarpvalstybinį problemos pobūdį, taip pat būtų labai svarbu, kad valstybės narės daugiau bendradarbiautų vykdymo klausimu, siekdamos sustabdyti nesąžiningą veiklą.

Pati Komisija, pasinaudodama esamais visos Europos tinklais, galėtų imtis aktyvesnio vaidmens kartu su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti tarpvalstybinių priemonių vykdymą, kad palengvintų valstybių narių bendradarbiavimą. Daugiau dėmesio visose valstybėse narėse reikėtų skirti veiksmingoms ir atgrasomosioms sankcijoms, susijusioms su šia nesąžininga veikla, kurias taikant šie žinynų leidėjai būtų pašalinami iš verslo ir padedama tiems, kurie siekia juos nubausti.

Reikėtų numatyti išplėsti direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo sritį ir šią direktyvą taikyti visai komercinei veiklai verslo ir vartotojų santykių srityje, nesvarbu, ar ja būtų siekiama apsaugoti vartotojus, ar konkurentus. Taip mažmeninės prekybos sektoriuje būtų apimta didžioji dalis ar net visa nesąžininga įmonių tarpusavio komercinė veikla, kuri būtų reglamentuojama tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu, su kuria ji paprastai beveik sutampa.

Taip pat svarbu padėti įmonėms kovoti su suktybėmis gerinant galimybes susipažinti su informacija ir didinant informuotumą, taip pat tobulinti žalos atlyginimo mechanizmus. Norėčiau Komisijos nario paklausti: kokios pagrindinės kliūtys trukdo valstybių valdžios institucijoms aktyviau bendradarbiauti tarpvalstybinių priemonių vykdymo srityje ir kokias kovos su sukčiaujančių žinynų leidėjais priemones numato Komisija?

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Ponia pirmininke, gerbiamieji EP nariai, Komisija pritaria Europos Parlamento susirūpinimui ir nuogąstavimui, taip pat labai svarbiam šio klausimo svarstymui. Klaidinanti įmonių žinynų leidėjų veikla problemų kelia daugybei įmonių. Prieš trejus metus užsakėme atlikti tyrimą ir gavome tūkstančius skundų. Galime tiktai daryti prielaidą, kad tai – ledkalnio viršūnė ir kad įmonių, kurios mano, kad buvo suklaidintos, galėtų būti daug daugiau.

Šiuo metu už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė V. Reding renka duomenis, kad nustatytų problemos mastą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ši veikla įvairiose valstybėse narėse jau uždrausta pagal Direktyvoje 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, taip pat pagal kovos su sukčiavimu teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau nesąžininga veikla vykdoma už šalies ribų, ir įvairios įmonės ja pasinaudoja sudarydamos verslo sandorius. Dabartinėmis aplinkybėmis nusikaltimo vykdytojus sunku patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Siekdama nagrinėti ir išspręsti šią problemą, V. Reding planuoja iki šių metų pabaigos paskelbti komunikatą, kuriame bus pranešama apie tai, kaip galiojanti direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos įgyvendinama, taip pat apie esamas galimybes ją persvarstyti ir kuriame bus pateikiamas padėties įvertinimas. V. Reding svarsto galimybę tobulinti turinį ir nagrinėja išvadas, darytinas įvertinus klaidinančią veiklą. Be to, daug dėmesio ji skiria tam, kaip būtų galima pagerinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, susijusį su patraukimu baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybiniais atvejais.

V. Reding taip pat ketina siūlyti didinti piliečių ir įmonių informuotumą apie didėjančią klaidinančių įmonių žinynų problemą ir pabrėžti būtinybę šioje srityje vykdyti daugiau viešųjų ryšių veiklos. 2006 m. direktyvą įgyvendino visos valstybės narės. Vis dėlto Komisija valstybių narių paprašė mums pranešti apie direktyvos įgyvendinimą ir priemones, kurių jos ėmėsi, ir iki paskelbiant planuojamą komunikatą kuo greičiau pateikti esamos padėties ataskaitą. Šiam procesui buvo pritarta gegužės mėn. pabaigoje vykusioje konferencijoje, kurią surengė Komisija ir kurioje dalyvavo nacionalinės valdžios institucijos, interesų grupės ir nepriklausomi ekspertai. Šioje konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama nesąžiningai įmonių žinynų leidėjų veiklai, ypač tarpvalstybinei veiklai.

Per diskusiją tapo aišku, kad būtinas geresnis ir sistemingesnis valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimas, ir tai šių metų pabaigoje bus įtraukta į V. Reding rengiamą komunikatą. Galiu jus užtikrinti, kad mes šį klausimą laikome tokiu pat skubiu, kaip ir jūs. Todėl norime kuo greičiau imtis tolesnių veiksmų. Tačiau dėl formalių priežasčių turime užtikrinti, kad nukentėjusios įmonės būtų įtrauktos tinkamai, todėl mums reikia laiko tai padaryti. Remdamasi konsultacijų rezultatais ir išnagrinėjusi visus argumentus, Komisija ketina toliau imtis taisomųjų veiksmų, kad užkirstų kelią klaidinančiai ir neteisėtai tarpvalstybinei veiklai. Labai dėkoju jums už jūsų tvirtą paramą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papanikolaou, PPE frakcijos vardu.(EL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, niekas negalėtų nesutikti su tuo, ką pasakėte. Norėčiau papasakoti apie nemalonumus, kuriuos patyrė mano tautietis graikas, kuris man skundėsi panašia nelaime, nutikusia dėl klaidinančios reklamos. Jis man perdavė visus susijusius dokumentus. Klaidinančio leidėjo atsiųsto laiško viršuje rašoma, kad informacija yra nemokama. Matydamas, kad turi įrašyti tam tikrą informaciją, šią informaciją mano tėvynainis įrašė ir laišką išsiuntė. Kaip S. Busuttil jau anksčiau minėjo, laiško apačioje smulkiu šriftu buvo parašyta, kad per metus šis graikas turės sumokėti 1 000 EUR. Po kiek laiko tariamas tos įmonės teisės skyrius atsiunčia laiškus, kuriuos turiu čia su savimi, kuriuose mano tėvynainio prašoma sumokėti 3 529,38 EUR; į šią sumą akivaizdžiai buvo įtrauktos palūkanos ir leidėjo teisinės išlaidos.

Komisijos nary, aišku, kad turime teisės aktų sistemą. Tačiau nežinome, ar šios direktyvos taikomos ir ar valstybės narės jas tinkamai perkėlė į savo nacionalinę teisę. Stokholmo programoje teigiama, kad klausimus turime spręsti tiesiogiai. Esame šalia savo bendrapiliečių, dalyvaujame sprendžiant jų kasdienes problemas. Mūsų bendrapiliečiai turi suprasti, kad mes nesame kur nors toli nuo jų ir nesprendžiame vien tik svarbiausių Europos klausimų. Esame su jais kasdieniniame jų gyvenime. Šį klausimą turime nedelsiant išspręsti.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu. (SK) Ponia pirmininke, visų pirma aišku, kad šie leidėjai yra ne tik klaidintojai, bet ir nesąžiningi.

Verslumas turi prasmę tol, kol jis padeda visai visuomenei, bet jei kas nors pradeda tariamą verslą, kad prie žinyno priviliotų kitus sąžiningus prekybininkus ir įmones tik tam, kad patys praturėtų, ir tai darydami pasitelkia gudrybes – tai visiškas sukčiavimas, nesvarbu, kad šie leidėjai tvirtina nedarantys nieko neteisėto. Be to, neturėtume pamiršti, kad, remiantis direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, ši žinynų leidėjų veikla yra akivaizdžiai neteisėta.

Vis dėlto naujų teisės aktų priimti nebūtina. Verčiau dėmesį turėtume sutelkti kuo greitesniam ir veiksmingesniam praktiniam teisės nuostatų taikymui. Problema ta, kad šie leidėjai dažnai staiga užpuola kitoje ES valstybėje narėje esančias įmones, kurios dažnai yra mažosios šeimos įmonės, nežinančios apie teisminę gynybą arba negalinčios ja pasinaudoti, arba manančios, kad tai joms kainuotų daug pinigų ir pastangų. Turiu tik vieną papildomą klausimą: ar Komisija nemano, kad būtų galima surengti viešą kampaniją, siekiant įvardyti pavienius susijusius leidėjus, ir raginti sąžiningas įmones su jais nebendradarbiauti?

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau Komisijos nariui pasakyti, kad per pastaruosius keletą metų sutikau daugybę Airijos piliečių, nukentėjusių nuo klaidinančių įmonių žinynų leidėjų veiklos.

Pvz., buvau susitikusi su viena mokyklos sekretore, kuri sumokėjo per 2 000 EUR, nes mokykla neįstengė šios sumos sumokėti, o ji jautėsi atsakinga už tai, kad pasirašė šį blanką. Ji taip pat save laikė labai kvaila. Ši sekretorė manė, kad niekas negalėtų būti toks kvailas, kad pasielgtų taip, kaip ji, žinoma, nesuprasdama, kad tokie dalykai žmonėms nutinka nuolat.

Sutikau pagyvenusią moterį, kurios vyras buvo taksi vairuotojas. Ši moteris gavo blanką, kuriame buvo keletas klaidų. Ji paprasčiausiai manė taisanti klaidas ir blanką išsiuntė atgal, o vėliau dvejus metus gaudavo grasinamus laiškus. Šie laiškai ją taip įbaugino, kad gavusi laišką, ji bijodavo jį praplėšti. Negalėjau jai nurodyti, kad pinigų nemokėtų. Viskas, ką galėjau pasakyti, buvo tai, kad jos vietoje šių pinigų nemokėčiau. Toks buvo geriausias patarimas, kokį jai galėjau duoti.

Yra daug kitų pavyzdžių, apie kuriuos, žinau, esate girdėję. Tiesą sakant, piliečiai tikisi, kad Europos teisės aktai juos apsaugos, ir jie negali suprasti, kodėl Europos teisės aktai jų neapsaugo šiuo atžvilgiu. Čia susiduriame su dviprasmiškumu. Kaip minėjau, piliečiams sakau, kad manau, jog jie yra apsaugoti, tačiau to garantuoti negaliu. Mano žiniomis, pvz., vienas iš šių leidėjų buvo nuteistas viename Ispanijos regione, tačiau po to jis paprasčiausiai persikėlė į kitą regioną ir ten tęsė veiklą.

Vienas iš klausimų, kuris kelia nerimą piliečiams, yra tas, kad jie nelabai žino, kaip teisinės sistemos veikia kitose šalyse. Jie gali manyti, kad savo valstybėje narėje jie bus apsaugoti, tačiau nėra tikri dėl to, kas vyksta kitoje valstybėje narėje. Be to, jei šie leidėjai išvyksta už Europos Sąjungos ribų, tai piliečiams taip pat kelia rūpestį.

Todėl džiugu girdėti, kad Komisija pritaria mūsų susirūpinimui ir siekia užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą, taip pat vėl nagrinėja tarpvalstybinius atvejus ir bando informuoti piliečius ir įmones.

Komisijos nary, sakėte, kad klausimas skubus, tačiau jis skubus buvo labai, labai ilgą laiką. Piliečiai žino, kad ES teisės aktai poveikį daro daugeliui jų gyvenimo sričių, todėl jie negali suprasti, kodėl jie nėra apsaugoti nuo nesąžiningų leidėjų. Prašyčiau jūsų, Komisijos nary, suprasti, kad žodis „skubus“ reiškia „dabar“.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, visiškai sutinku su tuo, ką M. Harkin ką tik pasakė. Mano rinkimų apygardoje Škotijoje dėl šios nusikalstamos veiklos kenčia pagyvenę žmonės ir asmenys, vadovaujantys svečių namams, kuriuose teikiamos nakvynės su pusryčiais paslaugos, ar poilsiniams vasarnamiams, kuriuose teikiamos savitarnos paslaugos. Šie žmonės įtraukia savo adresus į šį žinyną ir vėliau gauna vieno tūkstančio eurų sąskaitą. Pagyvenę žmonės labai išsigąsta, kai šiuos grasinamus laiškus gauna iš tariamų šių žinynų teisinių atstovų.

Tai yra tarpvalstybinė nusikalstama veikla. Šie žinynų leidėjai nurodo savo tapatybę ir savo adresus. Turime juos susekti, sustabdyti jų veiklą, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir apsaugoti Europos Sąjungos piliečius. Kai mano rinkimų apygardoje su manimi susisiekia koks nors visuomenės narys, aš paprasčiausiai jam patariu atrašyti šiam žinynų leidėjui ir liepti visus būsimus laiškus siųsti man. Daugiau iš šių žinynų leidėjų jie nieko nebeišgirsta. Tačiau šiuos asmenis taip pat būtina uždaryti į kalėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Keith Taylor, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šis pasiūlymas labai reikalingas. Nors turime 2006 m. direktyvą, akivaizdu, kad ji neveikia taip, kaip turėtų. Leidėjai, apie kuriuos išgirdome, savo veiklą vykdo tik tam, kad galėtų apgaudinėti nieko neįtariančias ir kartais per daug užsiėmusias organizacijas, ir mane labiausiai piktina tai, kad žalą jie daro Bendrijos įmonėms, kurių biudžetai dažnai yra menki.

Naudodami panašią į chuliganų ir reketininkų taktiką, šie leidėjai nieko neįtariančius žmones vilioja pažadais, tačiau manau, kad reikia suprasti, jog, jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, tikriausiai jis toks ir yra. Šie leidėjai yra tarsi plėšrūs rykliai, ir juos reikėtų sustabdyti.

Be abejo, mūsų frakcija palankiai vertina šią rezoliuciją. Ji teikiama pačiu laiku ir mes ją remsime, nes joje Komisija raginama reikalauti, kad valstybės narės direktyvos nuostatas vykdytų tinkamai.

 
  
MPphoto
 

  Derek Roland Clark, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, daugiausia žinau apie „Europos miestų vadovą“. Nors ir buvo pastangų nutraukti šio leidėjo veiklą, jis ir toliau kelia pavojų. 2008 m. gegužės mėn. Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo nuostatai dėl klaidinančios prekybos. Jais bet kokiame dokumente uždrausta naudoti smulkų šriftą, siekiant paslėpti tikrą paslaugos kainą. Taigi dabar prieš Jungtinės Karalystės įmones Sąžiningos prekybos biuras gali imtis veiksmų, tačiau yra vienas rimtas trūkumas.

Sąžiningos prekybos biuras neturi jurisdikcijos kovoti su suktybėmis iš svetur, įskaitant kitas valstybes nares, taigi problema išlieka, o ir aš toliau gaunu savo dalį skundų. Tiksliau tariant, jei dėl pernelyg aplaidaus tvarkos palaikymo šie žinynai savo veiklą gali vykdyti kur nors kitur, kodėl mano paties vyriausybė negali užkirsti kelio tam, kas ateina iš žemyninės Europos? Atsakymas į šį klausimą glūdi šios nenaudingos Europos Sąjungos, sugriovusios nacionalines sienas, šerdyje. Laisvu asmenų, prekių ir paslaugų judėjimu suteikiama puiki priedanga prekiautojams žmonėmis, teroristams, taip pat sudaromos sąlygos grasinamoms ir traumas sukeliančioms suktybėms, kuriomis siekiama pasipelnyti iš neapdairių asmenų.

 
  
MPphoto
 

  Philippe Boulland (PPE).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, padėtį, susijusią su klaidinančiais įmonių žinynais, kurie turėtų būti nemokami, galime apibendrinti, pasitelkdami skaičius. Europos Parlamento Peticijų komitetui atsiųsta keturi šimtai peticijų. Nukentėjo ir buvo įbaugintos ir priverstos susimokėti penki tūkstančiai labai mažų įmonių, asociacijų ar organizacijų. Kaip S. Busuttil ką tik minėjo, už nepageidaujamas sutartis trejus metus vidutiniškai reikalaujama mokėti po 1 000 EUR.

Šiais skaičiais tik iš dalies perteikiama nuo šių suktybių nukentėjusiųjų kančia. Šie žmonės jau imasi rizikos įsteigdami savo įmonę ir jie turi skubiai spręsti verslo, ekonomikos krizės ir nežinomybės dėl ateities keliamus uždavinius. Turime juos apsaugoti, kad jie nenukentėtų nuo šios nesąžiningos veiklos, kuriai pasipriešinti jie neturi finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Galimi keli pasiūlymai. Pirma, turime sustabdyti šias suktybes, kurios silpnina mūsų ekonomiką. Norint tai padaryti, Komisijos nary, būtų tikslinga paspartinti direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos persvarstymą, atsižvelgiant į tai, kad nesąžiningos reklamos atvejų daugėja ir jie darosi įmantresni.

Po to turėtume sudaryti juodąjį šių leidėjų sąrašą, kuris būtų kaip nuoroda, pagrįsta principu „įvardyti ir sugėdyti“. Padedant už kovą su sukčiavimu atsakingoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir nukentėjusioms įmonėms, galėtume turėti paprastą ir veiksmingą atgrasomąją ir prevencinę priemonę. Galiausiai turime griežtai bausti tuos, kurie įsivėlę į šį tinklą. Bausmės ir piniginės baudos dažnai yra mažesnės už pinigų kiekį, gautą pasinaudojant šiomis suktybėmis. Turėtume skatinti valstybes nares šioje srityje būti griežtesnes.

 
  
MPphoto
 

  Evelyne Gebhardt (S&D).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, Komisija pritaria Europos Parlamento susirūpinimui. Viskas būtų puiku, tačiau mes laukėme metų metus, kad Komisija imtųsi veiksmų ir šioje srityje iš tiesų padarytų tam tikrą pažangą. Prieš save turime S. Busuttilio pranešimą. Per paskutinę Parlamento kadenciją Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ne kartą pabrėžė, kad pagaliau turime ką nors daryti, kad padėtume žmonėms. Problema ta, kad žmonės vis dar laukia, kol ši pagalba juos pasieks.

Daug nukentėjusių mažųjų savanoriškų organizacijų neturi finansinių priemonių ar įžūlumo, kad save apgintų. Tik praeitą savaitę gavau dar vieną laišką, kuriame klausiama: „kaip galiu save apginti? Neturiu pinigų advokatui, todėl negaliu kreiptis į teismą“. Manau, kad Europos piliečiams pagaliau turime pateikti veiksmingą priemonę, kuria remdamiesi jie šią problemą išspręstų.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler (S&D). – Ponia pirmininke, pavojingos suktybės, kurios iš prigimties yra nesąžiningos ir kuriomis mažosios įmonės apgaudinėjamos prisidengiant teisėtumo šydu, dažnai pavadinimuose naudojant Europos vardą, turi būti laikomos neteisėtomis. Šios suktybės kenkia ne tik mažosioms įmonėms, kurioms grasinama, kurios bauginamos ir kurios stumiamos susimokėti mokesčius už tai, ką manė esant nemokama, jos taip pat kenkia ir Europos Sąjungai, kai mes nesiimame ryžtingų veiksmų, kad padėtume.

Juk Europos Komisija vadovaujasi principu „pradėk nuo mažo“, tačiau šį klausimą keliu, kaip daugelis kolegų minėjo, jau daug daug metų, bet tiesioginių veiksmų vis nesiimama. Kodėl? Girdime apie tyrimus, informacijos rinkimą ir suinteresuotųjų subjektų susitikimus. Mums reikia veiksmų, o ne kalbų, ir jei sakysime, kad tiktai lauksime iki šių metų pabaigos ar dar keletą metų, jau bus šiek tiek per vėlu. Privalome veikti dabar.

Taigi, ar Komisija, atsižvelgdama į šių suktybių pobūdį, į tai, kad jos daromos visoje Europoje, ir į jų tarpvalstybinį pobūdį, svarstys galimybę nustatyti teisinės pagalbos rūšį, siekiant MVĮ padėti kovoti su šiomis suktybėmis? Taip sukčiaujama bus tol, kol Komisija imsis griežtų veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Phil Prendergast (S&D). – Ponia pirmininke, Europos Parlamentas gavo šimtus peticijų iš visoje Europos Sąjungoje veikiančių mažųjų įmonių, kurios tvirtina pakliuvusios į šias pinkles. Mokėdami šiuos siaubingus mokesčius nukentėjusieji gali patirti didžiulių finansinių sunkumų. Dažnai šie nukentėjusieji yra per maži, kad įstengtų sumokėti teisines išlaidas už bylos iškėlimą šiems žinynų leidėjams.

Šie žinynų leidėjai aukomis dažnai pasirenka kitoje valstybėje narėje įsisteigusias įmones. Taip nukentėjusieji susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, nes dažnai jie nežino, kokia šių sutarčių teisinė padėtis yra kitoje šalyje. Žinynų leidėjai šiuo neapibrėžtumu pasinaudoja.

Nors Komisija aiškiai pareiškė, kad direktyvoje dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos klaidinanti šių žinynų leidėjų veikla draudžiama, ji taip pat turi ištirti, kaip valstybės narės šią direktyvą perkelia į nacionalinę teisę, kad išsiaiškintų, ar piliečiai vienodai apsaugomi visoje Europoje. Tai, kad šią direktyvą valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę, dar nebūtinai reiškia, kad šios priemonės yra visapusiškos ar kad jos vienos kitoms neprieštarauja.

 
  
MPphoto
 

  Sylvana Rapti (S&D).(EL) Ponia pirmininke, nesąžininga komercinė veikla yra kaip vanduo. Vos tik suradusi plyšį, ji sunkiasi pro jį. Čia ji rado du plyšius. Vieną plyšį – 2006 m. direktyvoje, kurią jau minėjome, o kitą plyšį – reglamente dėl valstybių narių bendradarbiavimo.

Komisijos nary, kadangi jus palaiko frakcijos Parlamente, visos Parlamento frakcijos, jūs turėtumėte veikti greitai, nes laikas – pinigai. Kaip mano kolegos EP nariai jau minėjo, praėjo mažiausiai treji metai, treji metai, per kuriuos šie žmonės, šie sukčiai, kaip juos teisingai pavadino daugybė EP narių (jiems visiškai pritariu), klaidino kolegas ir mažąsias ir vidutinės įmones, kurios yra pagrindinė Europos ekonomikos atrama. Turite veikti ir veikti greitai.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, išties labai svarbu žinoti, ar direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos buvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir tinkamai taikoma valstybėse narėse. Tačiau privalome greitai ir visapusiškai imtis kitų svarbių šios problemos klausimų, kuriuos taip pat galima pritaikyti kitų rūšių tarpvalstybinėms suktybėms.

Pirma, Komisija, valstybės narės ir jų organizacijos turi iš anksto informuoti vartotojus. Nepriimtina tai, kad apgaunama vis daugiau ir daugiau piliečių.

Antra, nukentėjusieji turėtų turėti galimybę pateikti grupės ieškinius, kad apgintų savo teises. Šių ieškinių laukiame daugiau nei dvidešimt metų.

Trečia, į šiuo metu vykstančias diskusijos dėl alternatyvaus ginčų sprendimo reformos taip pat būtų galima įtraukti nuostatas, skirtas kovoti su šiomis suktybėmis.

Komisijos nary, šiuo atžvilgiu iš jūsų tikimės skubių ir konkrečių veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, padėtis yra būtent tokia, kaip kolegos nurodė. Tai žinau, nes mano rinkimų apygardoje, ypač Korke, leidėjas „Europos miestų gidas“ nesąžiningai bendradarbiavo su įmonėmis visoje teritorijoje. Mano žiniomis, neatsižvelgdamas į tai, kad 2001 m. Aukštasis teismas Katalonijoje liepė jam sustabdyti savo veiklą, o Belgijos teismai ir Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos biuras jį pripažino kaltu vykdžius klaidinančią veiklą, šis žinynas savo veiklą tęsia toliau. Tai nėra gerai.

Labai svarbu, kad padarytume du dalykus: pirma, turime stengtis ir labiau informuoti visoje Europoje veikiančias įmones, kad užtikrintume, jog jos būtų budrios ir nenukentėtų nuo šių klaidinančių žinynų leidėjų veiklos, ir antra, turime priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama, kad, kai leidėjų bylos nagrinėjamos teisme, šie leidėjai arba nustotų vykdyti savo veiklą, arba būtų uždaryti į kalėjimą. Tai taip paprasta.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE).(CS) Ponia pirmininke, Parlamentas gavo daugiau nei keturis šimtus peticijų, ir daug skundų aš pati gavau iš įmonių, ne pelno organizacijų, mokyklų, labdaros organizacijų ir netgi valdžios institucijų, kurios tapo įmonių žinynų leidėjų sukčiavimo aukomis. Nukentėjusieji prisiima brangiai kainuojančius finansinius įsipareigojimus manydami, kad atnaujina savo informaciją. Sukčiaujančių įmonių žinynų veikla sąmoningai valdoma tarp kelių valstybių ar iš trečiųjų šalių. Mums reikia aiškaus visos Europos lygmens sprendimo, tačiau Europos Komisija, kuriai priklauso teisėkūros iniciatyvos teisė, jokių veiksmų nesiėmė metų metus, neatsižvelgdama į visas Europos Parlamento pastangas.

Atlikdama savo, kaip šešėlinio pranešėjo vaidmenį, Parlamento pranešime pasiūliau daugybę sprendimų. Iš tiesų viskas, ką Komisijai reikia padaryti – pagal atitinkamą direktyvą pasiūlyti šią uždraustą apgaulingą reklamą įtraukti į juodąjį sąrašą. Mums reikia tvirto Europos lygmens teisinio sprendimo, ir jo reikia greitai.

Primygtinai raginu Komisiją taikyti pagreitintos tvarkos teisėkūros procedūrą. Dėl šiuo atveju smerktino Komisijos aplaidumo mano sąžiningi piliečiai prarado daug pinigų. Mano nuomone, būtų pagrįsta atlikti ir Europolo tyrimą.

 
  
MPphoto
 

  Olga Sehnalová (S&D).(CS) Ponia pirmininke, nesąžininga kai kurių vadinamųjų įmonių žinynų leidėjų veikla ir toliau kelia rimtą problemą. Vykdydami veiklą šie žinynų leidėjai pirmiausia pasinaudoja teisės aktų apėjimu ir labai menku teisės aktų vykdymu. Nuo teisinių veiksmų ėmimosi daugelį įmonių atgraso kaina. Priešingai, yra daug absurdiškų sprendimų, pagrįstų formaliu požiūriu, kuriuo vadovavosi teisminės ar kitos priežiūros institucijos, pavyzdžių.

Vis dėlto šie apgavikai daugiausia pasinaudoja prastu atsakingų institucijų teisinių žinių lygiu ir, deja, daugeliu atvejų jų noro ir drąsos trūkumu, taip pat tam tikru vangumu. Formalus šių leidėjų teisės aktų aiškinimas suteikia jiems galimybę neįsipainioti, už šiuos atvejus išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nusiplauti rankas. Paradoksalu, bet tada ginami sukčių, o ne nuo jų nukentėjusiųjų interesai.

Klausimu Komisijai tiksliai klausiama, kaip valstybės narės sprendžia šią problemą. Kaip jos taikė direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos? Jeigu valstybė nesiims aktyvaus, o ne vien formalaus vaidmens, ši problema išliks tikrai sunkiai išsprendžiama ir peticijų iš apgautų nukentėjusiųjų labai padaugės. Ir vis dėlto šiuo klausimu nesame bejėgiai.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Schwab (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija tvirtai remia veiksmus, siekiant mažąsias ir vidutines įmones išvaduoti nuo įmonių žinynų leidėjų keliamos grėsmės. Šie žinynai įmonėms tariamai teikia paslaugas, tačiau galiausiai įmonėms jokio realaus poveikio nedaroma, išskyrus sąskaitų faktūrų pateikimą. Vis dėlto, kaip jūs, pone G. Oettingeri, teisingai pasakėte, Direktyvoje 2006/114/EB numatomas teisinis pagrindas, kurio, akivaizdu, kai kurios valstybės narės neįgyvendino sėkmingai. Todėl tikiuosi, kad Komisija problemą spręs iš esmės ir vadovausis sistemingu požiūriu kuo greičiau ją spręsdama valstybėse narėse, kuriose padėtis yra itin bloga. Be abejo, dėl tarpvalstybinio žinynų įrašų pobūdžio problema iš šių valstybių narių gali pasklisti į kitas kaimynines šalis.

Platus požiūris šiuo atveju nebus veiksmingas, nes, akivaizdu, problema glūdi tam tikrose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Ponia pirmininke, įmonių žinynai – vienas iš labiausiai naudojamų informacijos apie konkrečiame verslo sektoriuje teikiamus pasiūlymus šaltinių. Dėl gero vardo jų reputacija tarp Europos vartotojų gera. Todėl klaidinantys įmonių žinynai daro žalą žmonėms, kurie jais naudojasi. Šią veiklą galima nutraukti tinkamai įgyvendinus direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos. Deja, ne visos valstybės narės šį dokumentą perkėlė į savo teisės aktus. Vadinasi, nukentėjusiesiems negalima kompensuoti žalos, kurią jie patyrė. Persvarstant direktyvą būtų numatomos priemonės, būtinos kovoti su šia veikla. Be to, ES teisės aktus papildžius konkrečiomis nuostatomis būtų apribotas klaidinančių įmonių žinynų leidėjų veikimas. Manau, kad nukentėjusiesiems nuo šios veiklos turi būti suteikta galimybė tiesiogiai pasinaudoti teisingumo sistema.

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, man atrodo, kad tai – tikrai Europos lygmens problema. Visi žino apie šiuos atvejus ir girdime istorijas iš daugelio įvairių šalių. Ant savo stalo turiu visą šūsnį šių atvejų ir sutinku, kad pats būčiau įkliuvęs į daugelio iš šių leidėjų spąstus. Problema ta, kad šį klausimą svarstėme ne kartą, turime Direktyvą 2006/114/EB, 2008 m. šį klausimą nagrinėjome Peticijų komitete, taip pat diskusijas rengėme čia, plenariniame posėdyje, bet problema išlieka ir netgi didėja.

Pone G. Oettingeri, girdėjau, ką sakėte iš pradžių, ir man susidarė įspūdis, kad problema užkrauta jums. Galbūt naujasis Komisijos narys turės naują galimybę imtis veiksmų šioje srityje. Norėčiau jūsų paprašyti, kad problemą laikytumėte svarbia. Gali atrodyti, kad tai – nedidelė problema, bet ji daro rimtą poveikį ekonomikai ir visų pirma veikia mažąsias, vidutines ir šeimos įmones, kurios yra mūsų nacionalinės ekonomikos ir mūsų visuomenės atrama. Jeigu mums nepavyks to sustabdyti visose valstybėse narėse ir direktyvos vienodai ir veiksmingai įgyvendinti visoje Europoje, bus padaryta dar daugiau žalos.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Ponia pirmininke, gerbiami EP nariai, esu dėkingas už tai, kad atsidavę šiandien čia esantys EP nariai padėtį apibūdino plačiai ir nuosekliai. Apie tai pranešiu V. Reding ir raginsiu ją parengti visapusišką komunikatą, į kurį būtų įtraukti dabartinių Europos ir nacionalinių teisės aktų pranašumai ir trūkumai, ir raginsiu ją persvarstyti direktyvą šiuo pagrindu.

Aišku, kad valstybės narės 2006 m. direktyvą įgyvendino. Todėl tai visų pirma nėra nacionalinių teisės aktų priėmimo problema. Pirma, iškilus tarpvalstybinėms problemoms, daugeliu atvejų teisės aktai dažnai net nėra taikomi dėl toli gražu neidealaus valdžios institucijų bendradarbiavimo įvairiose valstybėse narėse, todėl šie atvejai visai netiriami. Antra, dažnai nepatraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamosios teisės klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai nustatant bausmes ir valdžios institucijoms, prokurorams ar teismams oficialiai tiriant šiuos atvejus.

Trečia, o dabar einu link klausimo esmės, 2006 m. direktyvoje reglamentuojama tik ta nesąžininga veikla, kuri vykdoma įmonėms ir vartotojams sudarant verslo sandorius, bet ne įmonėms sudarant sandorius vienoms su kitomis. Vadinasi, iš esmės šia direktyva nuo nesąžiningų įmonių apsaugomi privatūs piliečiai. Ja nuo šio sukčiavimo neapsaugomi piliečiai, kurie yra įmonininkai, individualūs prekybininkai, mažmenininkai, verslininkai ir prekybininkai ar tie, kurie turi mažąsias arba vidutines įmones. Tačiau būtent šiam punktui, kuriuo būtų išplėsta direktyvos taikymo sritis ir direktyva būtų taikoma įmonių verslo sandoriams, dauguma valstybių narių priešinosi per tuometinį teisės aktų priėmimo procesą. Vadinasi, remdamiesi šia direktyva, mes gana sąmoningai leidžiame taikyti vien tik Europos nuostatą dėl nesąžiningų įmonių ir piliečių sandorių, bet ne dėl nesąžiningų leidėjų ir mažųjų įmonių sandorių. Ši Europos nuostata, dėl kurios teisingai skundžiatės, pagrįsdami praktine patirtimi, tuo metu buvo nepageidaujama.

Direktyva buvo plataus masto Europos projektas ir tuo metu Komisija buvo susirūpinusi, kad visas pasiūlymas gali būti sužlugdytas ir direktyvos gali visai nebūti, jeigu ji primygtinai reikalaus direktyvoje reglamentuoti ne vien sukčių ir piliečių santykius. Atsižvelgiant į konkrečius pavyzdžius, kuriuos čia minėjote, ir į piktnaudžiavimo atvejus, apie kuriuos Komisija sužinojo, direktyvos taikymo sritį būtų galima išplėsti ir ją taikyti ne vien nesąžiningų įmonių ir piliečių santykiams. Tai būtų galima padaryti per direktyvos peržiūrą, kuri bus atliekama kitais metais. Veiksmų šiuo klausimu pradėsime imtis nedelsdami.

Galiausiai, yra valstybių narių, kurios turi tinkamų materialinės ir baudžiamosios teisės nuostatų, kuriomis reglamentuojami sukčių ir piliečių santykiai ir už šiuos atvejus traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Geri pavyzdžiai – Austrija, Belgija ir Prancūzija. Yra kitų valstybių narių, ir jūs kai kurias iš jų čia nurodėte, kuriose nacionalinės teisės nuostatai nėra tinkami. Turime palaukti ir pažiūrėti, ar šios valstybės narės bus pasiruošusios po metų Taryboje balsuoti už visuotinį visos Europos standartizuotą reglamentą, siekiant apsaugoti piliečius, kurie taip pat užsiima verslu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Iš Peticijų komiteto gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį(1).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE), raštu.(HU) Problema yra tikra, deja, labai išplitusi ir ją galima pastebėti beveik visoje Europos Sąjungoje. Nukentėjusieji sąžiningai pasirašo sutartį, kad apie jų veiklą būtų skelbiama įmonių žinyne, po to, kai būna įtikinami, kad ši paslauga bus nemokama. Vėliau, remdamiesi įvairiomis priežastimis, vykdytojai reikalauja mokesčio ir nuolat neduoda ramybės, naudoja psichologinį spaudimą, netgi grasina imtis teisinių veiksmų prieš tuos, kurie jiems nesumoka. Būtina peržiūrėti, ar atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai valstybėse narėse įgyvendinami veiksmingai, siekiant išvengti tolesnės klaidinančios reklamos, ir prireikus reikėtų pasiūlyti naują atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų redakciją, siekiant išspręsti esamą problemą. Dabar svarbiausia sunkumų patiriančioms įmonėms parodyti, kad mes ne tik suprantame jų keblią padėtį, bet ir visapusiškai jas remiame. Kartu būtina liepti klaidinančių įmonių žinynams nutraukti sąmoningą klaidinančią veiklą, nes ji prieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos politikai.

 
  

(1)Žr. protokolą.


5. ES branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir branduolinė sauga ES kaimyninėse šalyse (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės punktas yra Komisijos pareiškimas dėl ES branduolinių elektrinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir branduolinės saugos ES kaimyninėse šalyse.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Ponia pirmininke, gerbiami nariai, po daugelio susitikimų su įvairiais Parlamento komitetais galiu šiandien papasakoti jums apie pažangą, susijusią su mūsų plataus užmojo planu visoje Europoje įdiegti Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Mes pasiūlėme Tarybai, kad remiantis išsamiu rizikos ir saugos vertinimu būtų ištirta visų ES branduolinių elektrinių sauga, ir Taryba kovo mėn. pabaigoje priėmė dėl to sprendimą. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) ir Komisijos buvo paprašyta parengti kriterijus, metodiką ir terminus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Tai nebuvo lengvas procesas, mums dirbant buvo pateikta įvairiausių pastabų.

Galiu jums šiandien pasakyti, kad dabar esame parengę testavimo kriterijus, metodiką ir numatę laiko tarpą, kuris, mano nuomone, atitiks Europos piliečių lūkesčius dėl šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

(C. Turmes pertraukė kalbėtoją šūksniu)

Vien pareikšti „nesąmonė“ nėra argumentas, pone С .Turmes. „Nesąmonė“ – žodis, kurio nenorėtume matyti protokole, bet jei jums tai suteiks malonumą, aš jį priimsiu.

Bet kokiu atveju vyko sunki kova. Pirma, nemažai branduolinės saugos reguliavimo institucijų nesirengė pritarti bendrai Europos tikrinimo tvarkai. Jų nuomone, įvairūs energijos šaltiniai yra valstybių narių reikalas, ir dėl to branduolinių elektrinių stebėsena, leidimų joms išdavimas ir jų priežiūra taip pat priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai. Manau, tai, kad dabar remdamiesi bendrais kriterijais pirmąkart Europos lygmeniu atliekame testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, yra labai svarbus ir istorinis žingsnis pirmyn ginant visų Europos piliečių saugumo interesus. Galiu jus patikinti, kad neleisiu taikyti sušvelninto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis varianto.

Pateikus visuomenei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvadas ir visus rezultatus, vertinimus bei pasiūlymus, Europos piliečiai apie Europos branduolines elektrines visose valstybėse narėse sužinos daugiau, nei, nepaisant visų dedamų pastangų, galėjo sužinoti per pastaruosius dešimtmečius. Labai gerai prisimenu, kaip žmonės, gyvenantys vietovėse, esančiose netoli valstybinių sienų, siekdavo išsiaiškinti apie kaimynystėje esančių branduolinių elektrinių saugos priemones. Dažnai tokią padėtį piliečiai laikė tikrai nepatenkinama. Po šešių ar devynių mėnesių galėsime susipažinti su gerokai daugiau duomenų, faktų ir išvadų, nei buvo paskelbta viešai per pastaruosius dvidešimt metų.

Testavimas nepalankiomis sąlygomis vyks trim etapais.

(R. Harms pertraukė kalbėtoją šūksniu)

Kadangi dar anksti, galėtume šį rytą surimtėti, ponia R. Harms. Patikėkite, stengiuosi būti objektyvus. Mums diskutuojant šia tema jaučiuosi kritiškai vertinamas abiejų pusių. Ir kaip visko patyręs žmogus, būdamas viduryje, jaučiuosi esąs tinkamoje vietoje.

Aš kalbėjau apie buvimą „viduryje“, ponia R. Harms, o ne apie buvimą vidutinybe. Prašyčiau atidžiai klausytis. Manau, kad mano pozicija nenuvils jūsų lūkesčių dėl objektyvumo.

1 etapas: rinkos ekonomikos sąlygomis pagrindinė pramonės įmonių savininkų ir operatorių pareiga, be abejo, yra užtikrinti, kad jų įrenginiai būtų saugūs, reguliariai atlikti saugos patikrinimus ir pranešti apie rezultatus. Dėl to pirmojo etapo metu kiekvieno branduolinės elektrinės operatoriaus nuo birželio 1 d. buvo paprašyta pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms ataskaitą, kuri remtųsi sutartais Europos tikrinimo kriterijais, mūsų tikrinimo katalogu, kuris yra viešas ir skaidrus. Ataskaitos turi būti pateiktos greitai; dar svarbiau, kad jos būtų išsamios. Jose operatoriai turi pateikti savo branduolinių elektrinių įvertinimą ir išvadas, padarytas remiantis tikrinimo kriterijais ir Fukušimos avarijos patirtimi.

2 etapas: jo metu nacionalinės branduolinės saugos reguliavimo institucijos pateikia operatorių pateiktų ataskaitų apžvalgą ir savo pačių atliktų patikrinimų ir padarytų išvadų įvertinimą.

3 etapas tarpusavio vertinimai yra naujas. Trečiojo etapo metu ketiname susidaryti bendrą padėties vaizdą, patys atlikti vertinimą ir padaryti savo išvadas Europos lygmeniu. Nebūsime naivūs ir nepripažinsime aklai nacionalinių valdžios institucijų pateiktų rezultatų. Sudarysime mišrias Europos darbo grupes ir turėsime galimybę patys lankytis branduolinėse elektrinėse. Europos grupes sudarys įvairių valstybių narių branduolinių elektrinių ekspertai ir Komisijos pareigūnai.

Kiekvienas žingsnis, ypač atliekant tarpusavio vertinimus, gali būti daromas tik bendru Komisijos ir ENSREG sutarimu. Tai reiškia, kad be Komisijos sutikimo procesas negali būti užbaigtas. Todėl galiu jus patikinti, kad man labai svarbu, jog būtų laikomasi rimto, objektyvaus ir gerai apgalvoto požiūrio.

Visas procesas vyks skaidriai. Mažesnis skaidrumas bus galimas tik prireikus saugumo sumetimais užtikrinti konfidencialumą. Manau, kad testavimo kriterijai atitinka pagrindinius Europos visuomenės lūkesčius ir teisėtus interesus. Jie apima visus gamtos reiškinius, pvz., potvynius, itin didelius karščius ir šalčius, žemės drebėjimus ir kt. Jie parengti atsižvelgiant visus galimus gamtinius pavojus.

Antra, esu labiau nei kada nors anksčiau įsitikinęs, kad Fukušimos avarija prasidėjo dėl gamtinės nelaimės, bet ji buvo ne vienintelė katastrofos priežastis. Mano nuomone, žmogiškasis veiksnys Japonijoje prieš žemės drebėjimą ir cunamį saugos didinimo ir įrenginių modernizavimo srityje, taip pat ir po nelaimės stengiantis kuo labiau sumažinti žalą suvaidino svarbų, jei ne lemiamą vaidmenį.

Todėl žmogiškąjį veiksnį vertinau kaip svarbų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis aspektą. Iš pradžių šiuo klausimu nesulaukiau pakankamos branduolinės saugos reguliavimo institucijų paramos. Esu dėkingas, kad mane palaikė Parlamentas ir ypač Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai. Dėl to aš irgi įtraukiau jų siekius į derybas. Turime užtikrinti, kad žmogiškasis veiksnys būtų plačiai atspindėtas testavimo kriterijuose.

Norėčiau tai suformuluoti labai konkrečiai. Mes užtikrinome, kad nustatytuose kriterijuose būtų visapusiškai atsižvelgta į žmogiškąjį veiksnį ir žmogaus klaidas. T. y. kalbame apie klaidą, nepakankamą kvalifikaciją, prastą branduolinės elektrinės valdymą ar piloto klaidą, dėl kurios galėtų nukristi lėktuvas. Tai reiškia, kad atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis bus visapusiškai atsižvelgiama į problemas, susijusias su žmogiškuoju veiksniu, ir žmogaus klaidas.

(C. Turmes pertraukė kalbėtoją šūksniu.)

Pone C. Turmes, jūs, atrodo, manote, kad galite savo šūksniais valdyti visą Parlamentą. Prašyčiau leisti baigti man kalbėti. Po to turėsite pakankamai laiko kalbėti.

(Plojimai ir šūksniai)

Norėčiau paaiškinti gerbiamai kolegei, kad šis klausimas toks svarbus, jog man kalbėti turėtų būti skirtos bent septynios aštuonios minutės. Šiaip ar taip, tai jūsų Darbo tvarkos taisyklės. Jei pageidaujate daugiau kalbėjimo laiko, Parlamentas pats gali dėl to spręsti. Jūs esate Parlamento narė, o ne aš.

Taigi į žmogaus klaidas bus visapusiškai atsižvelgta. Vis dėlto nebuvo įtraukta viena sritis – nusikaltimai. Tai reiškia, kad tyčiniai, galbūt vykdomi teroristų, bet kokios formos, įskaitant orlaivių ar kibernetinius, išpuoliai prieš branduolines elektrines nėra testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalis. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirmoji visiškai formali. Daugelio valstybių narių branduolinės saugos reguliavimo institucijos nėra atsakingos už šią sritį ir nurodo Komisijai, kad tai – slaptųjų tarnybų, policijos, karinių oro pajėgų, kariuomenės ir vietos valdžios institucijų kompetencijos sritis. Todėl dabar kviečiame valstybes nares atsiųsti pas mus atitinkamų valdžios institucijų atstovus, kad su šiomis institucijomis prieš vasaros pertrauką aptartume, kaip galėtume įtraukti klausimą dėl nusikalstamos veiklos.

Antroji priežastis yra ta, kad valstybės narės iškėlė klausimą dėl konfidencialumo ir pagrindė jį svariais argumentais, o tai reiškia, kad diskusijos negali vykti skaidriai. Norime lapkričio mėn. pateikti tarpinę ataskaitą. Prieš atliekant tarpusavio vertinimą mielai dalyvausiu kitose oficialiose diskusijose su Europos Parlamentu. Vienas dalykas mums turi būti aiškus: išsamumas yra svarbesnis nei spartumas. Nepritariu trumpam laiko tarpui, kurį kai kurios valstybės narės laikė pakankamu specialiam testavimui.

Netikiu, kad per keturių ar šešių savaičių laikotarpį galime patenkinti testavimo kriterijus, kurie mums tokie svarbūs. Taigi mums gali prireikti daugiau laiko – net iki kitų metų pavasario. Kalbant apie kitas susijusias problemas, prašyčiau nepamiršti, kad nesirūpinu klausimais, ar branduolinės elektrinės yra eksploatuojamos, planuojamos, statomos ar uždaromos. Mano supratimu, pagal įstatymus už tai atsakingos valstybės narės. Tačiau jaučiuosi atsakingas ir už veikiančių, ir už planuojamų elektrinių saugą. Dėl to esu dėkingas, kad darbo lygmeniu mūsų kvietimas buvo priimtas ir kad Ukraina, Rusija, Šveicarija, Armėnija, Kroatija ir Turkija sutiko žengti tolesnį žingsnį bendro Europos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis link, taigi bus galima atlikti saugos tyrimą už Europos Sąjungos ribų.

Tikiuosi netrukus pranešti jums apie rezultatus. Be to, norėčiau pasakyti, kad per ateinančius kelis mėnesius stengsiuosi, jog būtų parengtos griežtos ir objektyvios taisyklės dėl branduolinių atliekų. Mane šiek tiek nustebino, kad komitete didžiąja balsų dauguma nebuvo kategoriškai atmesta galimybė eksportuoti atliekas į trečiąsias šalis.

(Šūksniai)

Norėčiau paaiškinti gerbiamiems nariams, kad esu čia kaip Komisijos narys. Mano narystė partijoje yra privatus reikalas. Prašyčiau skirti G. Oettingerį, buvusį krikščionį demokratą, ir Komisijos narį G. Oettingerį. Todėl, kaip Komisijos narys, galiu pasakyti, kad buvau nustebintas, jog aiškia balsų dauguma buvo sušvelninti eksporto draudimai. Galbūt dar būtų įmanoma tai pakoreguoti, kol bus parengtas Parlamento sprendimas birželio mėn. pabaigoje.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul, PPE frakcijos vardu. (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, pirmiausia norėčiau jums, pone Komisijos nary, labai padėkoti. Priešingai nei žmonės, kurių gražūs žodžiai tik sukelia netikrumą, jūs pasirūpinote, kad kas nors iš tikrųjų vyktų. Tuo politika ir skiriasi.

Atvirai kalbant, mane tikrai pradeda nervinti tai, kad kai kurie Parlamento nariai nuolat reikalauja vis daugiau ir daugiau, bet nėra pasirengę prisidėti patys. Ponia R. Harms, mes Parlamente dirbome blogai. Mums net nepavyko priimti rezoliucijos dėl saugos, nes jūs pageidavote 150 proc. ir nenorėjote pasitenkinti tuo, kas buvo iš tikrųjų įmanoma remiantis skirtinga kompetencija. Nei mes, nei jūs neatlikome savo darbo.

O Komisijos narys padarė savo darbą. Prieš šešis mėnesius nebūtume galėję net pagalvoti, kad yra galimybė atlikti tokį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Niekada nebūtume patikėję, kad būtų įmanoma pradėti diskusijas saugos klausimu su valstybėmis, esančiomis už Europos ribų. Lengva šūkauti, kaip viskas siaubinga, ir sutelkti dėmesį tik į klausimą dėl branduolinės energijos atsisakymo, kitaip tariant, viskas arba nieko. Sunkiau siekti pažangos šioje srityje, nors Europos žmonėms tai padėtų labiau. Tai, ką Komisijos narys G. Oettinger pasiekė per pastaruosius keletą mėnesių, yra pavyzdys mums visiems. Nesakau, kad viskas yra būtent taip, kaip mes norėjome. Tik vėliau galėsime pasakyti, ar pasiekta tai, ko pageidavome. Ponia R. Harms ir pone C. Turmes, nuolat reikšti nepasitenkinimą, šūkauti, o paraginus ką nors daryti balsuoti prieš geresnę branduolinių elektrinių saugą yra paprasčiausiai nepriimtina. Rezoliucija buvo pateikta Parlamente, bet jūs balsavo prieš ją. Mes norėjome sustiprinti Europos branduolinių elektrinių saugą, o jūs susilpninote Parlamento ir Komisijos poziciją. Tai faktas.

Man iki gyvo kaulo įkyrėjo šis nuolatinis veidmainiavimas. Tai nesąžininga ir trukdo mums žengti pirmyn. Žinoma, situacija sudėtinga, bet juk visiems žinoma teisinė padėtis. Naivu manyti, kad galime daryti, ką panorėję. Teisinė padėtis aiškiai apibrėžta, ir turime ja vadovautis. Šiomis aplinkybėmis buvo pasiekta labai įdomių ir svarbių dalykų. Galbūt manote, kad ištisai šūkauti yra linksma, bet naudos mums tai neduoda.

(Plojimai)

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Claude Turmes (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, pone H. Reul, paaiškinsiu savo kalboje vėliau, kodėl esame nepatenkinti, bet man susidarė įspūdis, kad dar nespėjote gerai suvokti, ką jau nusprendė jūsų kanclerė ir jūsų partija Vokietijoje.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE). (DE) Ponia pirmininke, kartoju, akivaizdžiai buvo siekiama ne žengti nors menką žingsnį šiuo klausimu pirmyn, o išprovokuoti čia frakcijų ginčus. Mes galime žengti pirmyn; buvome pasiekę gerokai didesnę pažangą Parlamente tardamiesi dėl šios rezoliucijos įvairiose frakcijose, nei darome dabar. Man labai gaila, kad vėl įsivėlėme į kovą klausimu „taip“ arba „ne“. Jūs žinote, kad aš pats šiuo klausimu laikausi labai individualaus požiūrio, bet buvau pasirengęs sutikti su kompromisu ir ieškoti bendro vardiklio Parlamente, kad būtų pagerinta Europos branduolinių elektrinių sauga ten, kur jos veikia ir kur jos tikriausiai išliks. Mūsų užduotis yra pasiekti rezultatus Europos žmonių labui, o ne tik daryti pareiškimus.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, pone H. Reuli, rimtai vertinu jūsų raginimą elgtis vieniems su kitais dalykiškai ir sąžiningai. Todėl norėčiau paklausti, kodėl toks agresyvus jūsų tonas ir kodėl kaltinate Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narius veidmainiavimu. Pateikėte absurdišką argumentą, kad prieš metus nebūtų buvę įmanoma atlikti tokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, bet nepaaiškinote Parlamentui, kad vienintelė priežastis, dėl kurios tai buvo neįmanoma, yra ta, kad jūs, pone H. Reuli, ir jūsų šalininkai tam užkirtote kelią.

Ši problema mums buvo kilusi dar prieš Fukušimos nelaimę. Jei mes visi rūpinamės sauga, būtų teisinga nuolat stengtis ją užtikrinti, o ne tik tada, kai trijuose reaktoriuose įvyko branduolinio kuro nuotėkis.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE). (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia taip karštai reagavau, nes tebesipiktinu dėl to, kad mums nepavyko priimti bendros rezoliucijos dėl saugos ir kad kai kam svarbiau laikytis vien tik savo pozicijos, o ne ieškoti bendro vardiklio.

Antra, tada diskusijų metu paaiškinau ir noriu paaiškinti dar kartą, kad aš iš to pasimokiau. Dabar suprantu, kad turime dėti daugiau pastangų, siekdami nustatyti griežtesnius Europos branduolinių elektrinių saugos standartus. Turime daryti didesnį spaudimą ir rodyti daugiau iniciatyvos.

Būtent todėl rėmiau bendrą rezoliuciją ir būtent todėl manau, kad turime palaikyti poną G. Oettinger, o ne nuolat jį pulti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Vytautas Landsbergis (PPE). - Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti ponui H. Reuli, kad buvo laikai, kai nesaugių branduolinių elektrinių gaminama energija buvo laikoma „nešvaria“, o atsakingos ES valstybės narės vengė ją pirkti. Tos branduolinės elektrinės, kurias dabar netinama statyti prie rytinių ES sienų, priklauso būtent šiai kategorijai, nes jų technologija nebuvo prieš išbandyta labiau nutolusiose vietose. Patikinimai, kad jos bus saugios, yra tik tušti žodžiai.

Ką galvotų mano kolega apie tai, jei Vokietija, kuri atsisako savo teritorijoje statyti branduolines elektrines, sutiktų, kad jos būtų statomos prie mūsų sienų, ir pirktų šią „nešvarią“ energiją? Apie kokį solidarumą ir moralę galima kalbėti?

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE). (DE) Ponia pirmininke, pone V. Landsbergi, apgailestauju, bet negaliu atsakyti į klausimą. Negaliu kalbėti Vokietijos vyriausybės vardu. Tačiau manau, kad esate teisus, sakydamas, kad turime ne tik kruopščiai spręsti Europos branduolinių elektrinių saugos klausimą, bet ir imtis atsakomybės bei daryti įtaką, kiek tai įmanoma, kitų elektrinių statybai ir būklei.

G. Oettingeris sakė, kad jis deda visas pastangas siekdamas skatinti testavimus ir galimus susitarimų pakeitimus kitose pasaulio dalyse ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad šie griežtesni saugos standartai būtų pripažinti. Taigi laikau, kad jūsų pastabos yra labai teisingos.

 
  
MPphoto
 

  Teresa Riera Madurell, S&D frakcijos vardu. (ES) Ponia pirmininke, pone H. Reuli, jūs esate komiteto pirmininkas. Ponios ir ponai, norėčiau, kad visi šiek tiek nusiramintume.

Pone Komisijos nary, posėdyje, kuriame dalyvavome vakar, t. y. jūsų susitikime su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe (ENSREG), mano frakcija išaiškino jums mūsų poziciją šiuo klausimu. Vis dėlto dabar turiu pasakyti, kad nesame visiškai patenkinti. Kodėl taip yra?

Taip yra todėl, kad manome, jog testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti privalomas. Vis dėlto mums malonu girdėti, kad bus atliekamas 143 Europos branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, be to, remiame ir Komisijos pastangas įtikinti trečiąsias šalis irgi iš naujo įvertinti savo elektrinių būklę. Taip pat esame nepatenkinti, nes manome, kad siekiant užtikrinti didesnį objektyvumą, be testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį iš esmės atliks patys operatoriai, rezultatų, turėtų būti pateikta antra nuomonė. Vienas iš žingsnių – tarpusavio vertinimo metodas, dalyvaujant septyniems ekspertams. Vis dėlto mūsų frakcija siūlė parengti nepriklausomą kontrolės mechanizmą, kuris turėtų veikti nuo pat pradžių, o ne vėlesniu rezultatų analizės etapu.

Taip pat manome, kad turėtų būti atliekamas ir kitų objektų testavimas, pvz., mokslinių tyrimų reaktorių, taip pat atsižvelgiama į kitas grėsmes, pvz., teroristinius išpuolius arba elektrinių konstrukcijos trūkumus. Mes suvokiame problemas, kilusias konkurencijos srityje, tačiau manome, kad galima buvo pasiekti geresnį susitarimą.

Siekis atlikti rizikos analizę dabar – tinkamas žingsnis, bet tai tik pavienė priemonė. Todėl, siekiant užtikrinti didžiausią saugą, mano frakcija siūlo Europos lygmeniu įsteigti nepriklausomą organizaciją, kuri prisiimtų atsakomybę už saugą ir kontrolę.

Galiausiai, pone Komisijos nary, norėčiau jums pasakyti, kad šiuo metu labiausiai pageidautume nuoseklumo, t. y. norėtume, kad reaktoriai, kurių testavimo rezultatai neigiami ir kurių trūkumai negali būti pašalinti, būtų sustabdyti, taip pat skaidrumo, kad visi piliečiai gautų išsamią informaciją apie testavimo procedūrą ir jo rezultatus.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, tai nėra vien Vokietijos vidaus problema, o vis dėlto visos Europos problema. Gyvybiškai svarbu, kad branduolinės energetikos įrenginiai visoje Europoje būtų saugūs ir būtų laikomi saugiais. Taigi turi būti išvengta klaidų, kurių padaryta pirmo bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu; mums nereikalinga dar viena beprasmiška viešųjų ryšių kampanija.

Komisijos privalo užtikrinti, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų atliekamas laikantis griežtų reikalavimų, skaidriai bei išsamiai ir kad jo rezultatai turėtų realių pasekmių. Jei elektrinės testavimo rezultatai neigiami ir jei trūkumai negali būti pašalinti, ji turėtų būti uždaryta. Vis dėlto siūlomas testavimus nepalankiausiomis sąlygomis per silpnas. ALDE frakcija paragino įtraukti į testavimą visus dalykus, susijusius su saugos kultūra ir žmogiškuoju veiksniu. Deja, tai nepadaryta. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija ras kitų būdų saugos kultūrai įvertinti.

Pvz., tikiuosi, kad Komisija, atliekant branduolinės saugos direktyvos peržiūrą, pateiks pasiūlymų, kaip ištaisyti šias problemas. Jos apima klausimus dėl eksploatavimo nutraukimo ir atliekų saugumo, kuriuos jūs, pone Komisijos nary, iškėlėte. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis aprašyme taip pat nėra aiškiai pasakyta, kad turi būti užtikrintas bandymų nepriklausomumas ir skaidrumas. Bus atliekamas tarpusavio vertinimas, dalyvaujant atstovams iš kitų valstybių narių, išskyrus tą, kurioje yra atitinkama branduolinė elektrinė; vis dėlto jie nebūtinai bus visiškai nepriklausomi. Tai kebli padėtis.

Visa tai yra testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patikimumo problemos, tačiau testavimas nepalankiausiomis sąlygomis – tik pradžia. Mums reikia strategijos, kuria žengtume toliau ir kurioje būtų apibrėžti bendri Europos standartai, užtikrinantys aukšto lygio branduolinę saugą ir informacijos sklaidą.

Branduolinių elektrinių saugumas – visos Europos problema. Ateityje turėtume įgyvendinti griežtesnius, nei taikomi pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas ir įgyvendinami visame likusiame pasaulyje, saugos standartus. Jei įvertintume informacijos apie Fukušimos katastrofą sklaidą ir skaidrumą, įsitikintume, kad tikrai reikalinga Europos platforma ir Europos reglamentas šiuo klausimu. Europos piliečiai tikisi ir nusipelno to, kad būtų užtikrintas kuo didesnis branduolinių elektrinių saugumas.

Turime labai mažai laiko, be to, didelė atsakomybė tenka Europos Komisijai, o šiuo metu, be abejo, ir valstybėms narėms, kurios silpnina savo pozicijas ir išsižada to, ką iš pradžių žadėjo po nelaimės Japonijoje. Raginame Komisiją prisiimti atsakomybę, be to, raginame Tarybą, kurios atstovų čia nėra, pateisinti Europos piliečių lūkesčius, susijusius su branduoline sauga Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Giles Chichester, ECR frakcijos vardu. Ponia pirmininke, norėčiau pacituoti jums keletą ištraukų iš JK branduolinių įrenginių vyriausiojo inspektoriaus tarpinės ataskaitos: „visi turime tvirtai laikytis nuolatinio tobulinimo principo. Tai reiškia, kad ir kokie griežti būtų branduolinių įrenginių projektavimo ir vėlesnio jų eksploatavimo standartai, niekada neturėtumėte atsisakyti siekio tobulinti padėtį.“

JK branduolinio reguliavimo sistema iš esmės nėra nurodomojo pobūdžio. Tai reiškia, kad pramonė privalo įrodyti reguliavimo institucijai, jog ji visiškai suvokia pavojus, susijusius su savo veikla, ir žino, kaip juos kontroliuoti. Taigi tikimės, kad pramonė prisiims pagrindinę atsakomybę už mokymąsi iš patirties, o ne vilsis, kad reguliuotojas nurodys, ką daryti.

Pirmoje išvadoje rašoma: „atsižvelgiant į tiesiogines Fukušimos avarijos priežastis, nematome jokių priežasčių suvaržyti Jungtinės Karalystės branduolinių jėgainių ar kitų branduolinių įrenginių darbą.“ Antroje išvadoje rašoma: „į Fukušimos katastrofą Jungtinės Karalystės branduolinės energetikos pramonė reagavo atsakingai ir tinkamai, t. y. įrodė, kad šiuo metu yra lyderė saugos srityje ir laikosi tvirtos saugos kultūros.“ Ketvirtoje išvadoje rašoma: „turint mintyje žinomas Fukušimos katastrofos aplinkybes, iki šiol nebuvo nustatyta jokių spragų, susijusių su Jungtinės Karalystės branduolinės energetikos objektų saugos vertinimo principų taikymo sritimi arba jų griežtumu.“

Galiausiai atminkime ypatingą žemės drebėjimo ir cunamio, dėl kurių nukentėjo Fukušimos įrenginys ir dėl kurių visas šis procesas prasidėjo, pobūdį ir stiprumą.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettinger, iki šiol diskusijos vyko taip, kaip ir tikėjausi, bet ne taip, kaip man norėjosi. Iš pradžių, iškart po Fukušimos nelaimės, pasukote tinkama linkme ir užsibrėžėte sau tikslus, įskaitant ir siekį atlikti visapusišką, išsamų tyrimą, kurio tikslas – nustatyti visą riziką, kurią gali kelti Europos branduolinės elektrinės, remiantis Fukušimos įvykių patirtimi. Šiuo metu apie Fukušimą žinome dar daugiau, taip pat ir tai, kad katastrofa buvo sistemingai menkinama ir kad reaktoriaus aktyvioji zona ėmė lydytis daug anksčiau, nei japonai tai pripažino. Žinome ir apie stebėsenos sistemos problemas.

Vis dėlto šiandien padarėte didelę klaidą. Jūs, kaip Komisijos narys, prisiimantis atsakomybę, nors neturite tam įgaliojimų, turėjote pasakyti: „Ponia R. Harms, gerbiami Europos Parlamento nariai, ėmiausi didelio uždavinio, bet padariau tik nedidelę pažangą.“ Jūs turėjote nurodyti tai, kad yra didelių problemų, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra visiškai savanoriškas, kad jis atliekamas tik ant popieriaus ir iš esmės yra operatorių rankose, kuriose visada ir buvo. Jūs turėjote tai pripažinti; tuomet būčiau galėjusi rimčiau vertinti jūsų veiksmus. Tokiu atveju būtų galėjusios vykti gerokai vaisingesnės diskusijos apie tai, kas buvo ir ko nebuvo pasiekta.

Tai, ką mums pateikėte, pone G. Oettingeri, iš esmės yra strategija, kuri prisidės prie Europos branduolinės energijos programoje nurodytos rizikos, kokia ji yra šiandien, sumenkinimo. Kada nors ant senų reaktorių atsiras kas nors panašaus į G. Oettingerio oficialaus patvirtinimo ženklą, liudijantį, kad visų dalykų, kurie dažniausiai buvo tikrinami ir anksčiau, testavimas dar kartą buvo atliktas ant popieriaus.

Jūs tikrai turite mažai ką pasakyti saugos klausimu ir mes šioje srityje nedaug tepasistūmėjome pirmyn. Dėl Euratomo sutarties Parlamentas beveik neturi įtakos branduolinės saugos sričiai, todėl joje nepadarėme jokios pažangos.

Man įdomu, kaip vyks diskusijos dėl bendrų saugos standartų. Pagal tai vėl spręsime apie jūsų veiklą. Vis dėlto tai laukia mūsų ateityje, o mūsų pasiekimai iki šiol visai nedžiugina.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Giles Chichester (ECR). - Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamai poniai, kad sutiko atsakyti į mano klausimą.

Turiu du klausimus. Pirma, ar pritartumėte teiginiui, kad tai ne tik Vokietijos diskusijos ir kad yra kitų šios diskusijos dalykų? Nes atrodė, kad vyksta Vokietijos vidaus diskusija, kurioje šiuo klausimu reiškiamos skirtingos nuomonės.

Antra, ar pritartumėte teiginiui, kad aplinkybės, su kuriomis susidurta Fukušimoje, buvo gana neįprastos ir neturinčios precedento, t. y. žemės drebėjimas buvo stipriausias, kokį kada nors patyrė Japonija, o cunamis, kaip man teko girdėti, pasiekė didžiausią 46 m aukštį, kai vidutinis jų aukštis – 14 metrų. Tikimybė, kad tokios sąlygos susidarys Europoje, maža.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, prašau man atleisti, pone G. Chichesteri, nors kalbėjau vokiškai, tačiau savo kalboje nepasakiau nė žodžio apie Vokietiją. Jei būčiau kalbėjusi apie Vokietiją, teiginys būtų buvęs toks: manau, kad Vokietijos vyriausybė, kuri, vadovaujant klimato kaitos politikos ekspertui Klausui Toepferiui, pareiškė, kad rizika, susijusi su šiomis elektrinėmis, yra per didelė ir kad katastrofos atveju rizika būtų nevaldoma, todėl Vokietija atsisako branduolinės energijos, pasielgė teisingai. Manau, svarbu paminėti šį Vokietijos požiūrį. Vis dėlto apie tai savo ankstesnėje kalboje nekalbėjau.

Antra, Japonijos klausimu norėčiau pasakyti, kad TEPCO ir kitų branduolinių elektrinių operatoriai prieš Fukušimos nelaimę teigė, jog techniniu požiūriu jų įrenginiai yra pritaikyti atlaikyti bet kokių galinčių kilti žemės drebėjimų smūgius. Buvo prognozių ir perspėjimų, kad gali kilti tokio pobūdžio milžiniškas cunamis. Nesuprantu, kodėl Tarptautinės atominės energijos agentūra nesiėmė priemonių anksčiau.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Angelika Niebler (PPE). (DE) Ponia pirmininke, norėčiau jūsų, ponia R. Harms, paklausti, kodėl nepadėkojote G. Oettingeriui. Kodėl negalite pasakyti ačiū? Manau, kad kaltinimai, kuriuos čia išsakėte jo atžvilgiu, yra įžeidžiantys. G. Oettinger buvo vienintelis asmuo, kuris suteikė galimybę iš karto po Fukušimos suburti visus susijusius veikėjus ir kuris, neatsižvelgiant į turimus įgaliojimus, primygtinai reikalavo, kad atliktume testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Europos lygmeniu. Dabar, kai į šią veiklą įsitraukė visa Europa ir Europos lygmens grupės atlieka tarpusavio vertinimą, pasiekėme rezultatų, smarkiai viršijančių tai, ką pasiekėme testavimais, kurie buvo atliekami per pastaruosius 15 ar 20 metų. Manau, kad elgiatės neteisingai toliau propaguodama žaliųjų politiką, bet kratydamasi atsakomybės.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, labai gerai atsimenu viešą G. Oettingerio pareiškimą, kad jis žinojo, jog kai kurios elektrinės dėl jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų turėtų būti atjungtos nuo Europos Sąjungos tinklo. Tada aš jo paklausiau, kurias elektrines jis turėjo omenyje. Aš tebelaukiu, kada jis imsis tolesnių veiksmų dėl to, ką pasakė. Prisimenu, kad paskutinio plenarinio posėdžio metu G. Oettinger pasakė, jog nepasirašys pateikto dokumento dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Jis jį pasirašė, nepaisant to, kad buvo padaryta labai nedaug kokybinių pakeitimų.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). - Ponia pirmininke, ar ponia R. Harms galėtų pripažinti, kad jos ir jos frakcijos pozicija yra tokia: jie nesuinteresuoti, kad būtų vykdomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. jie visiškai nėra suinteresuoti gauti kokių nors objektyvių įrodymų. Jų tikslas – uždaryti branduolinę pramonę, taigi jie šio tikslo ir siekia. Ar ji pripažintų, kad tai iš tikrųjų tiesa?

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, kadangi šiuo metu neturime branduolinių elektrinių, kuriose reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydymo atveju poveikis galėtų būti apribotas tik reaktoriaus zona, manau, kad turėtume laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos. Su malonumu pripažįstu tai atvirai. Tai nėra paslaptis.

Antra, nuo pat pradžių tvirtai pritarėme, o ir dabar pritariame tam, kad būtų atliekami tinkami esamų įrenginių techniniai patikrinimai, kurių metu daugiausia dėmesio būtų skirta žinomoms saugumo problemoms. Labai apgailestaujame, kad to nebus. Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, šiame Parlamente agitavome nustatyti griežtus, privalomus saugos standartus. Ponia A. Niebler žino, kodėl mums tai nepavyko ir kodėl šiuo metu nėra nustatyti griežti, privalomi Europos lygmens saugos standartai.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD). - Ponia pirmininke, po Černobylio avarijos dėl svarbių asmeninių priežasčių buvau tapusi labai aršia branduolinių jėgainių priešininke. Fukušimoje pirmosiomis aukomis tapo darbininkai ir ugniagesiai. Taigi aš, kaip klusni, sąmoninga pilietė, branduolinių jėgainių priešininkė, pateikiau rašytinę deklaraciją dėl solidarumo su didvyriškais Fukušimos darbuotojais – darbininkais ir ugniagesiais – ir buvau labai nustebusi, kad iki šiol nė vienas jūsų frakcijos narys jos nepasirašė. Ar jūs turite ryžto? Tai būtų pirmas žingsnis, išreiškiant mūsų pagarbą...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, mielai galime vėl apie tai pasikalbėti, tačiau yra viena didelė problema. Manau, kad tai, kas buvo padaryta tramdant branduolinį pragarą, prasiveržusį Japonijoje, yra didvyriška. Aš dažnai lankiausi Černobylyje, įskaitant draudžiamą zoną. Mano nuomone, tai, ką šiandien darbuotojai vis dar daro šioje pavojingoje zonoje, yra puiku. Žmonės, kuriuos pavertėme herojais, dešimtmečiais po to, kai jie tapo didvyriais, kovoja dėl pensijų, sveikatos priežiūros ir kitų dalykų. Lengva kalbėti apie heroizmą, tačiau tinkamai spręsti klausimus, susijusius su pasekmėmis – tai jau kita ir daug liūdnesnė to paties medalio pusė.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen (S&D). - Ponia pirmininke, pastaba dėl tvarkos: dabar vyksta diskusijos su Komisijos nariu, o ne tarpusavio ar frakcijų diskusijos. Manau, kad pagal taisykles galime pasinaudoti viena mėlynąja kortele, o ne šešiomis ar septyniomis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Jums sutikus, nutraukiu mėlynosios kortelės procedūrą, nes yra dar trys pageidavimai. Savo ruožtu pritariu diskusijų eigai, tačiau norėčiau, kad būtų išvengta ginčų. Taigi tęskime diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, esu pasipiktinusi. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis – tai tik ES branduolinių elektrinių operatorių alibi, kad jie galėtų toliau eksploatuoti reaktorius, ir jis skirtas nuslėpti realų vadinamosios liekamosios rizikos pavojų, ypač jei nereikalaujama, kad elektrinės būtų uždarytos, kai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai neigiami.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis neapėmė terorizmo rizikos įvertinimo, o tai reiškia, kad branduolinės energetikos bendrovėms nereikės savo pelno skirti brangioms modernizavimo priemonėms.

Nacionalinės sienos nesustabdo radioaktyviosios spinduliuotės. Siekiant apsaugoti Europos ir jos kaimyninių šalių gyventojus, ES turėtų parengti visos Europos pasitraukimo iš branduolinės energetikos strategiją, be to, raginti savo kaimynes (remiantis dalimi savo kaimynystės politikos) pasitraukti iš branduolinės energetikos ir taip užkirsti kelią naujų branduolinių elektrinių statybai. Būtina to sąlyga – Euratomo sutarties, kuria remiantis skatinama branduolinės pramonės plėtra, panaikinimas. Anksčiau Rumunija, Bulgarija ir Ukraina vien naujų branduolinių elektrinių statybai galėjo gauti daugiau nei 500 mln. EUR dydžio paskolas.

 
  
MPphoto
 

  Rolandas Paksas, EFD frakcijos vardu. (LT) Jeigu šiandien ant dviejų svarstyklių lėkščių padėtume branduolinės pramonės naudą ir jos keliamą pavojų bei grėsmę, sunku pasakyti, kuri lėkštė nusvertų. Gyvenimas parodė, kad atominės jėgainės nesunkiai pažeidžiamos – ir Černobylis prieš ketvirtį amžiaus, ir Fukušima tik prieš keletą mėnesių.

Lietuvos pašonėje, šalia išorinės Europos Sąjungos sienos, ketinama statyti, o tiksliau – statomos neproporcingai didelės galios atominės jėgainės, kurių saugumas ir poveikis aplinkai kelia dideles diskusijas. Įvykus avarijai šiose elektrinėse, milžiniškas pavojus iškiltų ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai.

Privalome užtikrinti, kad aukščiausi branduolinio saugumo standartai būtų taikomi ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Turime dėti visas pastangas, kad viso pasaulio mastu būtų diegiamas privalomo atominių elektrinių saugos patikrinimo reikalavimas.

Branduolinio saugumo srityje ypatingas dėmesys yra skiriamas Europos Komisijai. Ji turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių Europos sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio, ir tarptautinių konvencijų nuostatos nelieka tik popieriuje, o yra tinkamai įgyvendintos. Privalome užtikrinti, kad ne tik Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, laikytųsi griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, mums labai gerai sekasi tvarkytis su branduolinėmis jėgainėmis Austrijoje, kurioje jūs taip mėgstate atostogauti. Be abejo, šiandienos diskusijų radioaktyvi įtampa turi vieną privalumą. Neužmirškite, kad galite atsiversti, tapti ne Vokietijos energetikos bendrovės „EnBW“ draugu, bet žmogumi, atsakingu už branduolinių elektrinių stebėseną. Jei gerai seksis, galite parengti net ir pasitraukimo strategiją. Tik prisiminkite, kad tai jau apims ir grumtynes dėl įsipareigojimų.

Pažadėjote mums „daugiau“, bet to nepakanka, todėl, be abejo, labai svarbu, kad spaustumėte veikti išvien mūsų šalį, Čekiją, kuri, kaip suprantu, iš viso nenorėtų daugiau jokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, ypač atsižvelgiant į galimą nusikalstamą veiklą. Turėtumėte labiau spausti ir balsingus branduolinės energijos lobistus iš Jungtinės Karalystės; kaip tik tai ir skatina mus iškelti pagrindinį klausimą.

Neleiskite, kad lobistai jums Komisijoje darytų įtaką. Pažiūrėkite, kas valdo tokias svarbias organizacijas kaip Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) ir Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliatorių asociacija (WENRA). Stebėkite Komisijos pareigūną Dominique’ą Ristori, kuris nepastebimai, bet tikrai yra susijęs su branduolinės energetikos lobizmu, taip pat kitus Komisijos pareigūnus. Pastangos nenueis veltui, jei padės pasiekti tikslų, kurių sakote norintis pasiekti.

Tai reiškia, kad per šias diskusijas daugiau nebegalite stoti į Vokietijos pramonės ir visų energetikos bendrovių, kurių pavadinimai prasideda E raide – „EDF“, „E.On“ ir „EnBW“, pusę. Jūs turite laikytis kritiško požiūrio. Austrija, jūsų atostogų vieta, suteiks reikalingą pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Pilar del Castillo Vera (PPE).(ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, atidžiai sekime, kur kryps diskusija. Kai Komisijos narys nuolat pertraukiamas, pasipila kitų Parlamento narių klausimų lavina, todėl, priešingai, nei norėtų nariai, labai sunku išlaikyti diskusijų temą ir aptarti Komisijos nario iškeltas problemas.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad kai kurie Parlamento nariai turėtų būti šiek tiek kuklesni, parodyti sveiką protą, nes atrodo, lyg jie vieninteliai galvotų apie branduolinę saugą, vieninteliai jaudintųsi dėl savo vaikų ir žmonijos ateities.

58 Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir daugelio kitų šalių reaktorių eksploatavimas nereiškia, kad Prancūzija ar kitos valstybės kvailesnės, ne tokios protingos, kad jų nejaudina vaikų ateities ar kad jos niekada negalvojo apie branduolinę saugą.

Ponios ir ponai, visose branduolinėse elektrinėse, kiekviename reaktoriuje nuolatos dirbama branduolinio saugumo klausimais. Turime daug pačių geriausių profesionalų: tai tie žmonės, kurie nuo pat pradžių, diena iš dienos, dirba šiais klausimais, o ne tie, kurie čia sėdi ir tuščiai gražbyliauja.

Ar dabar reikia bendros testavimo nepalankiausiomis sąlygomis peržiūros? Visiškai su tuo sutinku; turiu pasakyti, kad kai kurie dabar šiais klausimais kalbėjusieji žmonės nepritarė Parlamento bendrai rezoliucijai, kurią palaikė didžioji dauguma frakcijų.

Tokiu atveju turime sutarti, kad kalbame apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o ne apie laipsnišką branduolinės energijos naudojimo nutraukimą. Tai jau nacionalinės diskusijos, kurios ir turės vykti šiuo lygmeniu.

Štai kodėl noriu pasakyti, kad Komisijos narys G. Oettinger per labai trumpą laiką nuveikė didžiulį darbą, nes kai kurie žmonės nenori kalbėti apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; jie sutinka kalbėti ar diskutuoti šiuo klausimu tik jei vienaip ar kitaip tai susiję su laipsnišku branduolinės energijos naudojimo nutraukimu. Jis jau susitarė ir praktiškai įgyvendino daugybę priemonių ir testų, kurie parodys mums dabartinę padėtį.

Taigi, Komisijos nary, sveikinu. Negaliu pridurti nieko daugiau, tik padėkoti už tai, ką nuveikėte.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen (S&D).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettinger, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtinas, nors dėl jo gerokai uždelsėme. Keista, kad jis neatliktas anksčiau. Jūs galite prisiimti nuopelnus už tai, kad galų gale Europos Sąjungoje bus patikrintos visos branduolinės jėgainės.

Vis dėlto prisipažinkime, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atžvilgiu vaikštome labai plonu ledu. Teisingai pasakėte – kelios valstybės nepasiruošusios dalyvauti testavime Europos lygmeniu. Be abejo, kyla pavojus, kad šios apžiūros įvairiose valstybėse skirsis. Kai kurios atsisakys įtraukti lėktuvo avarijų tikimybę, kitos leis tikrinti tik dalį savo branduolinių jėgainių. Privalote užtikrinti, kad testavimas būtų visapusiškas.

Taip pat aišku, kad neatlikote išsamus įvertinimo. Neišsiaiškinta žmogiškosios klaidos tikimybė. Šiuo metu ir ateityje pavojų kelia ne orlaivis, atsitiktinai pataikęs į branduolinę jėgainę, bet išorinių jėgų suplanuotos elektrinių atakos. Štai kas nėra tikrinama. Gyvenu Prancūzijos ir Liuksemburgo pasienyje, kur Katenome yra keturios jėgainės. Mums pasakyta, kad už jas atsako ugniagesiai ir policija. Įsivaizduoju, kad „Al Qaeda“ ir kiti teroristai tiesiog mirtų iš juoko sužinoję, kad nuo terorizmo grėsmės saugo ugniagesiai ir policija. Tai būtinai turėtų būti įtraukta į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Galų gale, kas būtų daroma, radus trūkumų ir silpnų vietų? Kyla grėsmė, kad Europos lygmeniu iš viso nieko negalėsime padaryti, kad viskas daryta veltui. Ar tikrai kai kurios jėgainės bus uždarytos arba modernizuojamos?

Pats laikas peržiūrėti Euratomo sutartį. Padėtis, kai neturime jokios įtakos branduolinių jėgainių saugumui, nebegali tęstis toliau.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). - Ponia pirmininke, kai kurios valstybės narės per greitai pradėjo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Visi girdėjome, kad JK branduolinės energetikos inspektorius, Dr Mike Weightman, paskelbė savo tarpinę ataskaitą dar prieš sutariant dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis būdų. Ar Komisija reikalaus, kad visos valstybės narės tinkamai atliktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad nevykdytų savo supaprastintų versijų?

Man daugiausia nerimo kelia tai, kad dar nepasibaigus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis kitų metų birželį JK vyriausybė gali išduoti leidimą visos naujų branduolinių jėgainių kartos statyboms. Komisijos nary, ar sutinkate, kad tai būtų neprotinga, atsižvelgiant į Europos branduolinę saugą? Ar pasistengsite, kad informacija, kurios saugumo sumetimais negalima viešinti, būtų išplatinta bent patikimiems forumams, pvz., nacionalinėms saugumo tarnyboms?

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (ECR).(CS) Ponia pirmininke, Komisijos nary, sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos, pvz., kaip Vokietijos atveju – politiškai ydingas dalykas, nes tai greičiausiai turės katastrofiškų ekonominių pasekmių ne tik pačiai Vokietijai, bet ir mažų mažiausiai visai Vidurio Europai. Jokiu būdu nekritikuoju vokiečių sprendimo, nes kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi teisę parengti savo energetinę politiką su visomis ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis pasekmėmis.

Tuo labiau reikalauju, kad mano paties valstybė, Čekija, taip pat turėtų teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ji gamins elektros energiją. Vieną trečdalį Čekijos energijos šaltinių sudaro patikimų branduolinių jėgainių pagaminta elektros energija. Tikiu, kad ir toliau stiprinsime mūsų branduolinės energijos išteklius, toliau plėtosime branduolines jėgaines, kurios atitiks visus svarbiausius saugumo ir valdymo kriterijus bei reikalavimus.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, turiu klausimą ponui I. Strejčekui. Ką galite pasakyti apie tai, kad, kaip žinome, Čekija nenorėtų atlikti rimto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir nenori net pagalvoti apie nusikaltėlių išpuolių problemą? Kokia jūsų nuomonė apie branduolinę pramonę ir kokie jūsų asmeniniai santykiai su jos lobistų grupėmis?

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (ECR).(CS) Ponia pirmininke, šiuo atveju savo kolegai pirmiausia norėčiau pasakyti, kad neturiu jokių ryšių su šia lobistų grupe. Antra, nesu susipažinęs su jokiu Čekijos vyriausybės pareiškimu apie tai, kad, kaip teigė Komisijos narys G. Oettinger, Čekijos branduolinės elektrinės yra nekontroliuojamos.

 
  
MPphoto
 

  Yannick Jadot (Verts/ALE).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, niekas asmeniškai jūsų nepuola, bet turite suprasti – smarkiai nusivylėme, kad Komisija taip lengvai pasidavė kai kurių valstybių narių, ypač Prancūzijos, spaudimui.

Taigi iš tiesų norėtume laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos, nes tikime – tai vienintelis būdas panaikinti branduolinį pavojų. Tiesa, tokiose šalyse kaip Prancūzija prireiks 20–25 metų, kol tai nutiks, be to, naujausiais duomenimis, sprendžiant iš rimtų branduolinių nelaimių statistikos, kur nors pasaulyje kita nelaimė įvyks per artimiausius penkiolika metų.

Norime atlikti rimtą testavimą, negalime susitaikyti su faktu, kad Prancūzijai vis pavyksta praslysti rizikingiausiu keliu. Testais nemėginama nuspėti lėktuvų katastrofų virš kuro saugyklų ar reaktorių. Jie neprognozuoja ir teroristinių išpuolių. Nesutinkame, kad Europos lygmeniu vykdomas testavimas taptų branduolinės pramonės krizių departamento viešųjų ryšių kampanija, kaip tai kitame G8 susitikime mėgins padaryti N. Sarkozy, norėdamas parduoti daugiau europietiškų suslėgto vandens reaktorių. Tam mes, Komisijos nary, negalime pritarti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Peter Liese (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone Y. Jadot, ar galite patvirtinti, kad mūsų parengtą bendrą rezoliuciją dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pasirašė jūsų frakcijų pirmininkai R. Harms ir D. Cohn-Bendit, tačiau vėliau, plenarinės sesijos metu, jie jai nepritarė, nors ir nebuvo padaryta didesnių pakeitimų? Ar nemanote, kad tai nepadeda ponui G. Oettingeriui, kuris stengiasi, kad būtų vykdomas griežtesnis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis?

 
  
MPphoto
 

  Yannick Jadot (Verts/ALE).(FR) Taip, iš tiesų, pone P. Liese, ši rezoliucija buvo pasirašyta, norėčiau atsakyti ir poniai P. del Castillo Verai, kuri pareiškė, kad prancūzai pasisako už branduolinę energetiką. Tai netiesa. Visos apklausos rodo, kad 77 proc. prancūzų nori atsisakyti branduolinės energetikos, tačiau Prancūzijoje negalime apie tai diskutuoti.

 
  
MPphoto
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL).(CS) Ponia pirmininke, pasakysiu tik tris trumpas pastabas dėl Komisijos nario pareiškimo. Pirma, Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos pateikta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika man atrodo priimtina. Šie testai paremti tikimybės metodu, o Komisijos narys pritarė absoliučiųjų dydžių metodui.

Antra, norėčiau pabrėžti, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti taikomas visuose energijos gamybos sektoriuose, jei norime, kad požiūris į visuomenės saugumą atrodytų įtikinamas. Gaminant energiją daugiausia nelaimių įvyksta tose vietose, kur neišlaikė užtvankos. Pvz., 1976 m. žuvo 26 tūkst. žmonių, kai sugriuvo užtvanka Kinijoje.

Trečia, norėčiau pasakyti, kad Komisijos narys pasuko žaliosios piligrimystės keliu, nors dar lenkų satyrikas Jerzy Lec pastebėjo, kad, net ir atlikęs šventąją kelionę, nepaliausi smirdėjęs, o kojos tebebus prakaituotos.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD). - Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos nariui, kad pasitikiu jo nuoširdžiomis pastangomis kovoti su branduolinėmis katastrofomis, pasitikiu jo tikslumu ir objektyvumu sukuriant Europoje apsaugos nuo branduolinių nelaimių tinklą.

Manyčiau, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti vykdomas ne tik Europos Sąjungoje ir kaimyninėse valstybėse, bet visame pasaulyje. Tai visuotinė problema. Todėl pritariu Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Ban Ki-moon, kuris pareiškė, kad birželio mėn. 24 d. Vienoje sušauks aukšto lygio susitikimą. Viliuosi, kad jame dalyvaus ir Komisijos narys.

JT generalinis sekretorius išskyrė penkis klausimus dėl branduolinio saugumo, o iš to, ką mačiau, jie sutampa su taisyklėmis, kurias mums pristatė Komisijos narys ir trumpai informavo, ko turėtume dėl jų imtis. Vienoje vyks Jungtinių Tautų globojamas tarptautinis susitikimas. Po to, rugsėjo mėn. 22 d. bus surengtas ypač aukšto lygio susitikimas Jungtinėse Tautose, Niujorke.

Štai taip, mano nuomone, mes galime išspręsti šį klausimą. Europa nėra vienintelė vieta ar žemynas, kuriam gresia branduolinės katastrofos, todėl spręskime šį dalyką pasauliniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu, kaip žinome, buvo suteikta tiek veiksmų laisvės, kad beveik visų tirtų institucijų rezultatai buvo pakankamai geri. Įtariant kokį pavojų dėl visa ko buvo vykdomi ne tokie kruopštūs patikrinimai. Galime numanyti, kad ir šį kartą kitaip nebus. Kol kas branduolinių jėgainių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo ne kas kita, o tik placebas susirūpinusiems Europos piliečiams. Nekalbant apie tai, kad reikšmės net žemiausiu lygmeniu neturintys testai yra visiška nesąmonė, kyla abejonių ir dėl to, ar net ir patys griežčiausi testavimo reikalavimai padės pasiekti norimą tikslą. Šis klausimas visuomet susijęs su standartais, kuriais grindžiamas testas, nes galima sakyti, kad nė vieno iš 17 Vokietijos reaktorių šiandien nebūtų leista eksploatuoti toliau paprasčiausiai dėl to, kad standartai, kurių buvo laikomasi juos pradėjus statyti, nebeatitinka dabartinių reikalavimų. Kritikai netgi abejoja, ar naujos branduolinės jėgainės, pvz., Prancūzijoje ir Suomijoje, kuriose statomi suslėgto vandens reaktoriai, atitinka naujausius saugumo reikalavimus. Kai išsiaiškini, kad kai kurios branduolinės jėgainės neatlaikytų net audrų, belieka tik raginti visus kaip įmanoma greičiau atsikratyti branduolinės energetikos.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - Pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę šiandien diskutuoti šiuo svarbiu klausimu, ypač kalbant apie Europos Sąjungos kaimynystę.

Radioaktyvi tarša nepaiso valstybinių sienų. Tą skaudžiai pajutome po Černobylio ir Fukušimos. Todėl ir aukščiausi branduolinės saugos standartai turėtų būti teisiškai privalomi ir visuotini, objektai visur vienodai saugūs, o TATENA institucija sustiprinta.

Europos Sąjungoje taikomi vieni aukščiausių standartų visame pasaulyje. Siekdami dar didesnio saugumo, atliksime atsparumo testus tiek veikiančiose, tiek planuojamose, tiek jau uždarytose atominėse elektrinėse. Tačiau jei norime būti saugūs, lygiai tokie patys kriterijai turi būti taikomi ir ES kaimynystėje esantiems ar planuojamiems objektams (Rusija, Baltarusija, Turkija, Armėnija, Šveicarija, Ukraina). Nuosekliai to siekdami, turime kalbėti vienu balsu.

Šiuo metu mažiau nei 100 km atstumu nuo išorinės Europos Sąjungos sienos, prie Sankt Peterburgo, tebeveikia elektrinė, naudojanti Černobylio tipo reaktorius. Dar mažesniu atstumu nuo Europos Sąjungos sienų Rusija planuoja dvi naujas atomines elektrines Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Vienos šių elektrinių kaminai nuo Lietuvos sienos matysis taip pat gerai, kaip iš Parlamento matome Strasbūro katedros bokštą. Abiems būdingos panašios problemos. Dar nepabaigus poveikio aplinkai vertinimo, jau pradėti darbai, iki šiol nepaaiškintas nei vienos atominės elektrinės statybos vietos parinkimo kriterijus, neišanalizuotos galimos alternatyvios vietos, neparengti visuotinės evakuacijos planai. Abiejose atominėse elektrinėse planuojama įrengti eksperimentinius reaktorius, kurių saugumo neįmanoma tinkamai įvertinti, nes jie dar niekur neeksploatuoti.

Baltarusija apskritai nėra pasiruošusi vystyti branduolinę energetiką, o Rusijos valdžia ne tik neatsako į kaimyninių valstybių klausimus, bet ir ignoruoja savo gyventojų prašymus surengti konsultacijas. Jau antrą kartą, remdamasi formalumais, neleidžia registruoti iniciatyvos dėl gyventojų referendumo atominių elektrinių statybos klausimu. Vienas iš žingsnių skatinant Europos Sąjungos kaimynes laikytis aukščiausių saugumo standartų galėtų būti visos Sąjungos atsisakymas pirkti elektrą, pagamintą nesilaikant šių standartų. Neturime Europos Sąjungos piliečių pinigais remti nesaugios branduolinės energetikos.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Trautmann (S&D). (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, nuoširdžiai tikiuosi, kad, priešingai nei Prancūzijos vyriausybė, surengsime plačias viešas diskusijas. Mums reikalingas visapusiškas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Fukušima parodė, kad turime įsivaizduoti tai, kas neįsivaizduojama. Taikant dabartinį metodą neatsižvelgiama į tokius pavojus kaip teroristiniai išpuoliai arba lėktuvų katastrofos, todėl jis neatitinka šio reikalavimo. Mums reikalinga skaidri diskusija, nes sprendimas tęsti ar nutraukti branduolinės energijos gamybą turi būti pagrįstas plataus masto visuomenės, kuri yra informuojama, o ne ignoruojama ekspertų diskusijose, sutarimu. Mums reikalinga nepriklausoma diskusija dalyvaujant visoms šalims, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų ir sudarytos sąlygos susitaikymui.

Galiausiai, esu kilusi iš Elzaso ir todėl žinau, kokį susirūpinimą Fesenheimo branduolinė elektrinė kelia mūsų Vokietijos ir Šveicarijos kaimynams. Kodėl, užuot įtvirtinus visišką nacionalinių valstybių teisę reguliuoti šiuos klausimus, bent nepaskatinus mūsų saugumo agentūrų keistis patirtimi? Tai būtų naudinga saugumo, taip pat skaidrumo ir Europos lygmens pilietiškumo požiūriu.

 
  
MPphoto
 

  Marielle De Sarnez (ALDE). (FR) Ponia pirmininke, iš tikrųjų mums iškilę du klausimai. Pirmasis yra susijęs su branduolinės energijos dalimi bendroje Europos elektros energijos gamyboje. Šiuo klausimu manau, kad ateinančiais metais privalome Europos Sąjungoje ir atitinkamose valstybėse narėse surengti skaidrias viešąsias diskusijas. Antrasis klausimas, dėl kurio šį rytą visi čia susirinkome, yra susijęs su testavimu.

Norėčiau jums, pone Komisijos nary, nurodyti keturis principus, kuriais, manau, turėtume ir toliau remtis siekdami užtikrinti patikimą kontrolės mechanizmą. Pirmasis principas yra tas, kad kontrolės mechanizmas turi būti privalomas.

Antrasis principas yra tas, kad taikyti šį kontrolės mechanizmą turėtų būti pavesta nepriklausomai ir nešališkai institucijai. Savireguliavimas man nekelia didelio pasitikėjimo.

Trečiasis principas yra tas, kad šis mechanizmas turėtų būti įpareigojantis. Jei tam tikrų įrenginių testavimo rezultatai būtų neigiami, jie turėtų turėti įpareigojantį poveikį valstybėms narėms, kurių vienintelis pasirinkimas tokiu atveju turėtų būti tų neveikiančių įrenginių eksploatavimo nutraukimas.

Ketvirtasis principas yra tas, kad šis mechanizmas turi būti skaidrus, t. y. rezultatai turi būti pateikti visuomenei. Taip mes galbūt galėsime užtikrinti tai, ką ponia L. Ek pavadino Europos saugumo kultūra.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). (PL) Ponia pirmininke, branduolinės saugos tiek valstybėse narėse, tiek kaimyninėse šalyse klausimams Europos Sąjunga turėtų skirti ypatingą dėmesį. Po Fukušimos branduolinės elektrinės avarijos Japonijoje Komisija paskelbė apie numatomą panašių Europos Sąjungos įrenginių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tai buvo tikrai puiki naujiena ir labai geras sprendimas. Laukiame jo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti visų Europos gyventojų saugumą, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tinkamam visų turimų priemonių panaudojimui siekiant sugriežtinti saugumo standartus ir pašalinti galimas branduolinės energijos grėsmes. Pavojų gali kelti ne tik jėgainės, veikiančios valstybėse narėse, bet ir jėgainės Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse. Taip pat būtina tinkamai motyvuoti ir remti valstybes nares, kad būtų atliktas patikimas Europos Sąjungos elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad būtinos papildomos investicijos į branduolinės energijos ir kitus svarbius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama numatyti nelaimingus atsitikimus ir užkirsti kelią jiems ir jų neigiamiems padariniams ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Claude Turmes (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, pone G. Oettingeri, remdamasis Katenomo branduolinės elektrinės, kuri kelia grėsmę šimtams tūkstančių žmonių Liuksemburge ir taip pat Vokietijos Sarlando ir Reinlando-Pfalco žemėse, pavyzdžiu norėčiau paaiškinti, kodėl šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis neduos reikiamų rezultatų.

Katenomo elektrinė pastatyta netoli Liuksemburgo oro uosto nusileidimo tako, ir būtent galimo lėktuvo nukritimo ant Katenomo elektrinės atvejis tiriamas nebus. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupei (ENSREG) pristačius pirmąjį dokumentą jūs pats pateikėte pasiūlymą dėl pakeitimo, kurio remiantis orlaivių avarijos, nurodytos dokumento 4 puslapyje, būtų įtrauktos į testavimą kaip galimi įvykiai (angl. initiating events). Šiam teisingam pakeitimui nepritarė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Mus trikdo, kad jūs už tai kovojote ir pralošėte, bet iki šiol negalite pripažinti savo pralaimėjimo. Tai nesąžininga ir todėl mes vertiname jus kritiškai. Turime aiškiau pasakyti, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu nepalaiko dalykų, kurių norime ir mes, ir jūs. Turime sąžiningai žvelgti į šią problemą.

Pone P. Liese, Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga / Krikščionių socialistų sąjunga nepalaikė mūsų garsiosios rezoliucijos dėl branduolinės energijos atsisakymo. Kanclerė A. Merkel yra šiek tiek drąsesnė nei jūs, bent šį kartą.

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias (GUE/NGL). (PT) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, noriu iškart kalbėti apie pasiūlymą, kurį šiandien pateikėte Parlamentui, ir visiškai atvirai jums pasakyti, kad manau, jog kai kurie iš mūsų turi pagrindo būti nusivylę šiuo pasiūlymu, nes pateiktas pasiūlymas ne tik silpnas, bet ir turi didžiulių spragų.

Manau, kad tai Europos problema, o ne klausimas, kurios valstybės narės turi branduolinę pramonę, o kurios – ne: tai visos Europos problema ir Europai būtinai reikia gerų naujienų. Turiu sąžiningai pasakyti, kad viena iš šių gerų naujienų būtų užtikrinti visuomenę, jog rūpinamės jų saugumu.

Jei šie tyrimai bus atliekami laikantis jūsų, pone Komisijos nary, išdėstytų sąlygų, pagal kurias pirmame etape testavimą atliktų patys suinteresuotieji subjektai, antrajame etape – vyriausybės, atstovaujančios šioms suinteresuotosioms šalims, o trečiajame etape – partneriai, kurie yra tikrosios suinteresuotosios šalys, man kyla klausimas, ar galiausiai rezultatas neparodys, kad visų branduolinių elektrinių būklė yra gera ir jos rekomenduojamos eksploatuoti.

Mes žinome, kad taip nėra, ir dėl to labai tikiuosi, kad padarysime rimtas išvadas ir galėsime pasakyti žmonėms, kad rūpinamės jų saugumu, o ne tik apsimetame, kad tai darome.

 
  
MPphoto
 

  Peter Liese (PPE). (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti ponui G. Oettingeriui. Jis kovojo ir daug pasiekė. Rezultatai nėra nepriekaištingi, tačiau priekaištai, šiandien daromi G. Oettingeriui, turi būti skiriami visų pirma mums visiems. Turime būti savikritiški ir pripažinti, kad mums nepavyko priimti rezoliucijos. Dalis mano frakcijos irgi negalėjo balsuoti už ją; dėl to tenka apgailestauti. Priekaištas taip pat turi būti skiriamas ir Europos Parlamento Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui bei Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai, kurie pirma pasirašė rezoliuciją, o vėliau, plenarinio posėdžio metu, jos nepalaikė. Tai apsunkino pono G. Oettingerio kovą su valstybėmis narėmis dėl griežtesnių testavimo reikalavimų nustatymo.

Tai pirmasis žingsnis, tačiau turime žengti toliau. Mums reikia iš dalies pakeisti direktyvą. Pone G. Oettingeri, mes palaikysime jus siekiant užtikrinti, kad ir ateityje ji būtų teisiškai privaloma. Turime siekti jos taikymo ir mūsų kaimyninėse šalyse. Visiškai pritariu tam, ką pasakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Daug kartų buvo paminėta Vokietija ir, žinoma, mums teks susitaikyti su kritika. Tačiau norėčiau nurodyti, kad branduolinė energija jau nebenaudojama 13 ES valstybių narių, įskaitant ir tokias klestinčios ekonomikos šalis kaip Austrija ir Danija, todėl turime pripažinti šią galimybę ir Vokietijai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad šiandien Vokietijos parlamente kanclerė A. Merkel paskelbė vyriausybės politinį pareiškimą ir dar kartą pabrėžė, kad turime daryti bendrą pažangą bent srityse, dėl kurių Europoje sutariame. Kaip pavyzdį ji konkrečiai paminėjo energijos vartojimo efektyvumą.

Norėčiau palaikyti poną G. Oettingerį ir paraginti jį po dviejų savaičių pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Labai palankiai vertinu tai, su kuo jau esame supažindinti, t. y. paskatų ir įpareigojimų susijusiems subjektams derinį. Vis dėlto man nepatinka tai, kad valstybės narės pačios turėtų nusistatyti tikslus. Reikia, kad Komisija nustatytų mums tikslą, kuris būtų privalomas arba gairių pobūdžio. Prašyčiau pateikti tikslą, ir tada tai bus labai geras pasiūlymas.

 
  
MPphoto
 

  Kathleen Van Brempt (S&D). - (NL) Ponia pirmininke, neatsižvelgiant į tai, ar esate branduolinės energijos šalininkai, kaip aš, ar pasisakote už nebranduolinę Europą, mums visiems turėtų būti svarbus saugumas. Šiuo atžvilgiu mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), kurie pamokslauja apie kuklumą, ne visai supranta reikalo esmę. Jeigu Fukušima mus ko nors išmokė, tai visų pirma to, kad esame nepasiruošę katastrofoms, kad esame nepasiruošę įvairiausioms nelaimėms, kurios galėtų nutikti rytoj ir, jei išties atsitiktų, turėtų rimčiausių pasekmių. Dėl to, pone Komisijos nary, manęs nedomina, kiek jūs čia susilauksite komplimentų ar protestų.

Mane domina rezultatai. Esame susirūpinę, labai susirūpinę, nes blogiausias dalykas, kuris galėtų atsitikti, yra tas, kad artimiausioje ateityje gali būti atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir kad gali būti gauti tokie rezultatai, kurie taps puikiu pasiteisinimu daugeliui labai senų jėgainių operatorių, taip pat ir veikiantiems regione, kuriame gyvenu aš, eksploatuoti tas jėgaines ir toliau, užuot jas uždarius.

Turiu du klausimus. Kaip ketinate užtikrinti, kad tikrai būtų garantuotas šio testavimo nepriklausomumas? Antra, kaip užtikrinsite, kad remiantis rezultatais iš tikrųjų būtų uždarytos seniausios branduolinės elektrinės?

 
  
MPphoto
 

  Corinne Lepage (ALDE). (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, galime tik padėkoti ir pasveikinti jus su tuo, kad ėmėtės šios iniciatyvos. Deja, pritariu tiems, kurie ypač nusivylę rezultatu, palankiu tik branduolinių objektų operatoriams, saugos institucijoms, kurios trisdešimt metų slėpė tai, kas buvo daroma, ir valstybėms narėms, kurios nenori persvarstyti padarytų sprendimų, susijusių ne tik su branduolinės energetikos išsaugojimu, bet ir su rizikos įvertinimu.

Pone Komisijos nary, turime spręsti esminę problemą ir, kaip jūs sakėte, persvarstyti Euratomo sutartį. T. y. turime persvarstyti klausimą dėl valstybių narių laisvės viską blokuoti, kaip akivaizdžiai darė Prancūzija.

Turime grįžti prie nepageidautinų problemų dėl atsakomybės, nes tuo atveju, jei būtume taikę įprastas taisykles, susijusias su atsakomybe, šios problemos neturėtume. Taip pat turime vėl apsvarstyti įprastų taisyklių, susijusių su Europos piliečių teise į informaciją, taikymą, nes dabartinėmis sąlygomis pagal sistemą, kuri buvo įdiegta, ši teisė akivaizdžiai neužtikrinama.

 
  
MPphoto
 

  Satu Hassi (Verts/ALE). - (FI) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nemažai kolegų jau išvardijo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis trūkumus: tai, kad pernelyg daug priklauso nuo jų savanoriško pobūdžio, o taip pat tai, kad jais neatsakoma į klausimą, kaip reaktoriai atlaikytų teroristinius išpuolius. Mano kolegė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nurodė vieną priežastį, dėl kurios testavimo nepalankiausiomis sąlygomis trūkumai tikrai verčia apgailestauti. Šalia Sankt Peterburgo, t. y. 200 km nuo Helsinkio ir Talino, veikia keturi Černobylio tipo reaktoriai, kurie kelia grėsmę šimtų ir tūkstančių ES piliečių saugumui.

Pone Komisijos nary G. Oettingeri, jūs diskutuojate apie kažką kita. Pone Komisijos nary G. Oettingeri, gal galėtumėte paklausyti. Herr Kommissar Oettinger, Ich bitte Ihnen... (Pone Komisijos nary G. Oettingeri, prašau jūsų…) Pone Komisijos nary G. Oettingeri, prašyčiau atsakyti į šį klausimą: ar jūs manote, kad tuo atveju, jei Rusija sutiktų atlikti savo branduolinių įrenginių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis remdamasi kriterijais, kuriuos nurodžiau, tai iš tikrųjų padidintų mūsų saugumą, turint mintyje, kad netoli ES sienų veikia keletas Černobylio tipo reaktorių?

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE). - (SL) Ponia pirmininke, galiu pasakyti, pone Komisijos nary, kad nuveikėte didelį darbą. Per labai trumpą laiką jums pavyko parengti tikrai išsamius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimus ir pasiekti susitarimą dėl jų tarp Europos Komisijos ir 27 valstybių narių reguliavimo institucijų.

Valstybės narės persvarstys saugumo rodiklius, kurie šiuo atveju turi užtikrinti, jog bus išvengta avarijos arba neutralizuotas spėjamas nelaimingas atsitikimas. Tai papildomas reikalavimas, kuris suteiks pridėtinės vertės. Keli nariai kritikavo tai, kad nebuvo atsižvelgta į žmogiškąjį veiksnį arba jis nebuvo tinkamai įvertintas. Turiu pasakyti, kad aš asmeniškai atidžiai perskaičiau šiuos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimus ir esu patenkinta, kad testavimas apima ne tik techninius, bet ir žmogiškojo veiksnio bei organizacinius aspektus.

Taigi padarėme didelį žingsnį pirmyn suvienodindami Europos Sąjungos saugos standartus ir manau, kad turėtume ieškoti kitų būdų žengti toliau ir apsvarstyti, kokį kitą svarbų žingsnį galėtume padaryti, kad sustiprintume ES galias šioje srityje. Tikiuosi, kad Europos Komisija pateiks pasiūlymą šiuo klausimu.

Siekiant užtikrinti didesnį pasitikėjimą bus atliekamas tarptautinis testavimo patikrinimas, ir noriu užduoti su tuo susijusį klausimą. Norėčiau žinoti, ar septynių žmonių grupė bus sudaryta iš Europos Komisijos ir reguliavimo institucijų atstovų, ar į ją bus įtraukti ir nepriklausomi ekspertai? Jei taip, man būtų įdomu žinoti, kokiu pagrindu jie bus atrinkti.

Turiu dar du klausimus. Pirma, ar turės būti atliktas Vokietijos branduolinių elektrinių, kurios sustabdytos, testavimas? Antra, kokios bus iš Vokietijos branduolinių elektrinių uždarymo pasekmės Europos vidaus energetikos rinkai?

Kalbant apie Radioaktyviųjų atliekų direktyvą, sakyčiau, kad turėsime daugiau galimybių, nei jūs minėjote savo kalboje, aptarti ją kitą kartą, ir tikiuosi, kad Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento pasiūlymus, nes Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas balsavo už keletą griežtesnių pasiūlymų nei tie, kuriuos iš pradžių pasiūlė Europos Komisija.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D). - Ponia pirmininke, su ES branduolinėmis elektrinėmis susijusios grėsmės, jei jos realios, tūkstančiams žmonių yra gyvybės ir mirties klausimas. Net mažos šalys turi būti pasirengusios blogiausiems atvejams, įskaitant teroristų išpuolius ir lėktuvų avarijas. Kaip jaustųsi didžiųjų ES šalių piliečiai, jei nedemokratinė šalis, nepasitarusi su savo visuomene arba nepateikusi patikimos informacijos savo kaimyninėms šalims, pastatytų tinkamai nepatikrintą branduolinę elektrinę netoli Briuselio, Berlyno, Paryžiaus ar Londono?

Lietuva šiuo metu atsidūrė tokioje padėtyje. Netoli Vilniaus Baltarusija visiškai neužtikrindama skaidrumo pradeda statyti atominę elektrinę. Gyvybiškai svarbu, kad ES, remiama tarptautinių organizacijų, skatintų branduolinių elektrinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktiką visame pasaulyje, ir ypač šalyse, su kuriomis ji ribojasi.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries (ALDE). (FR) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį G. Oettingerį su jo – nuo pat pradžių tvirtu – nusistatymu šiuo sunkiu branduolinės saugos klausimu, turint mintyje, kad kompetencija šioje srityje didžiąja dalimi priklauso valstybėms narėms.

Kaip jau buvo sakyta, pirmasis mūsų reikalavimas žinoma, yra Euratomo sutarties, kuri nuo jos sudarymo išliko beveik nepakitusi, peržiūra. Tiesa, 143 Europos branduolinių reaktorių patikrinimas bus galų gale susijęs tik su Fukušimos scenarijumi, ir jūs aiškiai nustatėte šio patikrinimo ribas, pone Komisijos nary. Tai jau pirmoji pergalė; bet kokiu atveju tai yra realus lūžis atsisakant slaptumo kultūros, kuri buvo būdinga šiam sektoriui daugiau nei keturiasdešimt metų.

Branduolinės energetikos pramonė labiau nei kas kitas turi suprasti, kad skaidrumas – jūs tikrai pakartojote šį žodį daugiau nei dešimt kartų, pone Komisijos nary – visais šiais su sauga susijusiais klausimais yra nepaprastai svarbus, lygiai kaip ir operatorių bei valstybinių priežiūros institucijų nepriklausomumas ir nepriklausomų ekspertų paskyrimas; mes vis dar nesame patenkinti.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE). (DE) Ponia pirmininke, Austrijos žmonės aiškia balsų dauguma balsavo prieš branduolinės energijos naudojimą ir tai yra aiškus signalas mūsų politikams. Norėčiau paminėti, kad jau L. Palacio labai stengėsi suteikti Europai daugiau veiksmų laisvės šioje srityje. Pono A. Piebalgo Branduolinės saugos direktyva taip pat buvo sėkminga. Tikiuosi, kad netrukus bus parengta nauja branduolinės saugos direktyva, kuri bus privaloma ir kurioje bus nustatytos kontrolės procedūros bei standartai.

Turėtume įvertinti esamus Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartus ir nuspręsti, kurie gali būti įtraukti į ES teisę kaip teisiškai privalomi. Žinoma, vienkartinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepakanka. Ateityje turi būti ir toliau vykdomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų galima nedelsiant uždaryti pavojingas branduolines elektrines. Tam mums reikalinga ES reguliavimo institucija, kuri su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis dalytųsi bendrais įgaliojimais ir turėtų teisę atjungti nuo tinklo šių standartų neatitinkančias elektrines.

Galiu tik pritarti tam, kas šiandien buvo pasakyta. Euratomo sutartis turi būti persvarstyta. Turime paraginti valstybių ir vyriausybių vadovus užtikrinti, kad tai taptų bendru Europos reikalu Taryboje. Nebeturi būti taip, kaip dažniausiai būdavo Taryboje praeityje, kad branduolinės energijos darbo grupė priešinasi viskam, kas siūloma Europoje.

Svarbiausia, Europos atominės energijos bendrijoje (Euratomas) turime vykdyti branduolinių elektrinių sustabdymo mokslinius tyrimus. Taip pat reikalingi galutinio atliekų saugojimo moksliniai tyrimai, o daugiausia dėmesio turėtume skirti saugai, saugumui, mokymui ir inspektavimui. Turime šiuo metu mums pateiktą tarpusavio atskaitomybės modelį įtraukti į Europos teisės aktus. Pone G. Oettingeri, galite pasikliauti Parlamento parama šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D). (HU) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, šiuo metu vyriausybėms negali būti svarbesnių užduočių nei siekis parengti priemones, kurios padėtų susidoroti su net ir mažai tikėtinais incidentais, pvz., aušinamojo vandens išsiliejimu arba elektros tiekimo sutrikimais, todėl pritariu ponui P. Rübigui, kad testavimas turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, bet vykdomas ilgesnį laiką ir reguliariai. Taip pat sutinku, kad turėtume išlėsti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taip, kad jis būtų vykdomas ir kaimyninėse šalyse, t. y. šalyse į rytus nuo mūsų sienų. Todėl raginu Komisiją apsvarstyti, kaip testavimas nepalankiausiomis sąlygomis galėtų būti atliekamas įgyvendinant Rytų partnerystę.

Ir pagaliau, pone Komisijos nary, turi būti parengtos ir į visų Europos Sąjungos sektorių, kuriuose gali kilti tarpvalstybinės taršos pavojingomis medžiagomis pavojus, politikos kryptis įtrauktos apsaugos nuo kibernetinių išpuolių ir teroristinių išpuolių priemonės. Dabartinei Vengrijos vyriausybei nepavyko įgyvendinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemonių, kaip jūs jas, pone Komisijos nary, įsivaizduojate, nes ji nuolat trukdo NATO radiolokacinio įrenginio, kuris užtikrintų didesnę Pakso branduolinės elektrinės apsaugą prieš orlaivių atakas nei yra šiandien arba buvo pastaruosius septynerius metus, statybai.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Belet (PPE). - (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, nepaprastai svarbu, kad aukštai iškeltume šių testavimų kartelę ir kad testavimas visoje Europoje iš tikrųjų būtų atliekamas pagal tuos pačius kriterijus. Be to, kaip žinome, daug branduolinių elektrinių yra netoli valstybių sienų, taip pat ir labai tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai, kad ketiname atlikti nepriklausomą ir objektyvų kiekvienos branduolinės elektrinės patikrinimą, yra labai teigiamas dalykas, nes tai sustiprins Europos energetikos politiką. Todėl labai vertinu jūsų nuveiktą darbą, pone Komisijos nary.

Visi Europos piliečiai turi teisę žinoti, ar branduolinės jėgainės yra iš tiesų saugios. Jei į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis neketinama įtraukti terorizmo aktų ir kibernetinių išpuolių, tebūnie. Jūs paaiškinote priežastis ir mes jas suprantame. Vis dėlto, be jokios abejonės, tai neatleidžia Europos Komisijos nuo pareigos toliau apie tai priminti valstybėms narėms ir daryti spaudimą jų nacionalinėms saugumo tarnyboms, kad šios tarnybos iš tikrųjų nustatytų, ar elektrinės bus paruoštos susidoroti su šiomis grėsmėmis.

Be abejo, šio testavimo patikimumas priklausys nuo jo rezultatų įgyvendinimo. Turėsime atsižvelgti į tai, kad kai kurių iš 143 Europos branduolinių elektrinių testavimo rezultatai gali būti neigiami, kad silpniausios „bankrutuos“ ir kad keletą elektrinių galbūt teks uždaryti. Tada, be abejo, mums atsivers unikali galimybė pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Suprantama, kad, kaip prieš kurį laiką sakė J. Leinen, visų pirma turės būti priimtas Europos lygmens sprendimas. Taip pat aišku, kad turėtume priimti sprendimą dėl bendrų Europos investicijų, koordinuojamų investicijų, taip pat dėl bendro Europos lygmens finansavimo naudojant projektų obligacijas. Tikimės, kad tuo metu, t. y. žengiant šį naują žingsnį, jūs imsitės vadovaujamo vaidmens, kad būtų parengta atitinkama Europos energetikos politika. Ačiū ir sėkmės.

 
  
MPphoto
 

  Judith A. Merkies (S&D). - (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, šiandien sulaukėte ir komplimentų, ir kritikos. Aš taip pat ruošiuosi paploti jums per petį, tačiau taip pat ketinu ir pliaukštelėti jums per pirštus. Palankiai vertinu Europos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemones, kurios bus vienodai taikomos visoje ES. Jos buvo labai reikalingos.

Vienintelis dalykas, kuris man kelia nerimą, yra apgaulingas saugumo jausmas. Mes neturėtume vertinti branduolinių elektrinių saugos: mes turime ištirti, kokia tiksliai rizika gali kilti, o ne suteikti žmonėms klaidingą saugumo jausmą. Būtina nepriklausoma priežiūra visoje ES, todėl mums reikalinga nepriklausoma reguliavimo institucija. Šiuo metu tokios reguliavimo institucijos nėra. Dabar įsteigėme papildomą instanciją, tačiau gal galite mums pasakyti, ar galiausiai bus įsteigta papildoma nepriklausoma reguliavimo institucija, kurios vertinimas bus papildytas antra moksline nuomone?

Pritariu savo kolegoms nariams I. Beletui ir J. Leinenui, kad šis klausimas nebeturėtų būti sprendžiamas pagal Euratomo sutartį. Mūsų piliečiai turi teisę į didžiausią saugumą, todėl pats laikas pašalinti šį aspektą iš Euratomo sutarties. Ar ketinate pradėti diskusiją šiuo klausimu?

Be to, yra dar vienas klausimas, kuriam nebuvo skirta pakankamai dėmesio: kaip jūs ketinate pasinaudoti Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, parengtomis po Fukušimos katastrofos? Galbūt ketinate koreguoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemones? Ar galite pasakyti, kas nutiks, jei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai bus neigiami?

Esu labai nusivylusi tuo, kas nutiko mūsų rezoliucijos atveju, ir labai apgailestauju, kad pasidavėme emocijoms. Be abejo, saugumas turėtų būti pagrindinis prioritetas.

 
  
MPphoto
 

  Françoise Grossetête (PPE). (FR) Ponia pirmininke, šios diskusijos prasidėjo priešprieša tarp, viena vertus, gerųjų, t. y. branduolinės energetikos priešininkų, ir, kita vertus, blogųjų, t. y. tų, kurie vis dar remia branduolinę energiją. Vis dėlto norėčiau dar kartą pabrėžti, kad branduolinė energija – energijos rūšių derinio, kurio mes čia, šiame Parlamente, pageidavome ir tikėjomės, dalis.

Be to, norėčiau pareikšti nepasitenkinimą šiomis diskusijomis, kurių metu apeliuojama į kolektyvinę baimę. Tai verčia apgailestauti, ypač kai kalbame tokia svarbia tema. Be abejo, branduolinės elektrinės tam tikrais atvejais gali kelti pavojų, bet mane labai sukrėtė tai, kad čia, Parlamente, yra reiškiamas tam tikras nepasitikėjimas darbuotojais, kurie kiekvieną dieną dirba branduolinėse elektrinėse ir kurie diena iš dienos užtikrina mūsų branduolinės energetikos saugą.

Dėl to norėčiau jus paraginti žvelgti į tai atsakingiau. Žinome, kad Europos Sąjungos siekis yra užtikrinti mūsų elektrinių saugumą diena iš dienos. Be to, norėčiau pridurti, kad puikiai žinome, jog skrydžiai virš atominių elektrinių draudžiami (bent Prancūzijoje) ir kad Prancūzijoje nėra branduolinės elektrinės, kuri būtų nutolusi nuo oro bazės, t. y. nuo oro bazių, kurioms tenka atsakomybė už oro erdvės virš branduolinių elektrinių kontrolę, daugiau kaip 25 km.

Taigi, pone Komisijos nary, mes pritariame jums. Pritariame šioms testavimo priemonėms. Dėkojame, kad jūs jas parengėte. Šis testavimas yra būtinas, nes turime siekti, kad mūsų gyventojai atgautų pasitikėjimą mūsų branduolinėmis elektrinėmis. Šis testavimas yra būtinas ir turi vykti užtikrinant visišką nepriklausomumą, kad vėl sugrįžtų pasitikėjimas. Vis dėlto galime pastebėti, kad tam tikrais atvejais būtinas konfidencialumas. Kalbant apie kovą su terorizmu, būtų nesuvokiama, jei valstybės narės iš anksto atskleistų kovos su terorizmu strateginius planus.

Taigi pradėkime elgtis šiek tiek atsakingiau. Pasitikėkime mūsų Komisijos nariu; esu įsitikinusi, kad bus atliekamas griežtas ir įtikimas testavimas.

 
  
MPphoto
 

  Derek Vaughan (S&D). - Ponia pirmininke, kaip ir kiti kolegos, manau, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama saugumui. Vis dėlto taip pat manau, kad ir ateityje branduolinė energija turėtų būti mūsų energijos rūšių derinio dalis. Jos gamyba pasižymi maža anglies tarša, be to, taip galima užtikrinti saugų energijos tiekimą. Tai reikš, pvz., kad klestinčios Europos šalys neturės importuoti energijos iš neturtingesnių šalių, taigi bus išvengta visų su tuo susijusių problemų.

Branduolinę energetiką taip pat remia bendruomenės, pvz., Anglesio (Šiaurės Velsas), kurios jau turi branduolinę elektrinę.

Vis dėlto aš, kaip ir visi kiti kolegos, taip pat pritariu testavimui nepalankiausiomis sąlygomis (tam pritaria ir Jungtinė Karalystė), todėl manau, kad visos valstybės narės turėtų įsipareigoti jį atlikti. Be to, jis turėtų būti atliktas greitai, turėtų apimti visus galimus atvejus bei branduolinių elektrinių ir kitų objektų kuro ciklo klausimus.

Tai mums visiems svarbi problema. Manau, kad Europai reikia branduolinės energijos, tačiau reikalingos saugios branduolinės elektrinės.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro (ECR). (PL) Ponia pirmininke, po Fukušimos katastrofos visuomenė ėmė vis labiau nerimauti dėl branduolinių jėgainių saugumo Europoje. Tai suprantama. Kartais mus iš Japonijos pasiekianti šiurpi ir bauginanti informacija rodo, kad šalis rimtai užteršta. Nė vienas iš mūsų nenorėtų, kad tai pasikartotų Europoje, kaip niekas nenorėtų, kad pasikartotų Černobylis. Priešingai, siekiant nuraminti visuomenės nerimą, kur kas svarbiau daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta branduolinės energetikos sauga Europoje. Todėl toks svarbus yra testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Vis dėlto taip pat svarbu, kad jis būtų atliktas labai kruopščiai, siekiant užtikrinti objektyvumą, patikimumą bei tikrumą, kad testavimas leis iš anksto numatyti avarines situacijas ir krizes, kurių gali kilti Europoje, kaip tai įvyko Japonijoje. Turime padaryti viską, kad Europa taptų saugi, ir atkurti pasitikėjimą šiuo energijos šaltiniu. Vis dėlto taip pat neturėtume užmiršti ir kitų energijos šaltinių, pvz., netradicinių skalūnų dujų.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). (PL) Ponia pirmininke, jau daugelį metų branduolinė energija buvo laikoma ateities energija – ekologiška, efektyvia, neteršiančia. Černobylio ir neseniai Fukušimos tragedijos parodė kitą medalio pusę. Vis dėlto mūsų šiandienos tikslas negali būti – kaip norėtų kairieji – testavimas nepalankiausiomis sąlygomis tik tam, kad pasinaudodami šališku jų rezultatų išaiškinimu turėtume pretekstą atsisakyti branduolinės energijos Europoje. Šiandien turime siekti pagerinti branduolinių elektrinių saugumą, nuraminti viešąją nuomonę ir pakeisti neigiamą Europos branduolinės energetikos įvaizdį. Tai turėtų būti mūsų šiandienos prioritetas. Todėl nesuprantu kairiųjų, kurie kalba apie dar vieną branduolinės energijos mokestį ir galutinį šio tipo energijos šaltinio atsisakymą. Toks žingsnis tuo metu, kai trūksta alternatyvių energijos šaltinių, lems elektros kainų šuolius. Šiandien Europa turi persvarstyti teisės aktų dėl branduolinės energetikos nuostatas dėl valstybių narių atsakomybės, taip pat nustatyti Europos Sąjungoje taikomas bendras taisykles ir optimizuoti saugos standartus. Testavimu nepalankiausiomis sąlygomis turi būti atsakyta į mūsų klausimus dėl saugos ir atsižvelgta į visų galimų rūšių pavojų, pradedant teroristų išpuoliais ir baigiant energijos tiekimo sutrikimais.

 
  
MPphoto
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). - Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos nariui, kad šiandien Europos Sąjunga keičia savo branduolinės saugos vidaus politiką, ir kartu pradedame darbą išorės energetikos politikos srityje. Kada nors ateityje šios abi politikos kryptys turėtų būti sujungtos.

Branduolinių įrenginių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turėtų ne tik padėti Komisijai peržiūrėti saugos direktyvą, bet ir būti įtraukti į Komisijos pranešimą dėl energetikos politikos išorės aspekto, kuris netrukus bus paskelbtas. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir energetinio saugumo temos turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį mūsų dialoge energetikos klausimais su trečiosiomis šalimis. Turime užtikrinti, kad naujosioms jėgainėms Kaliningrade ir Baltarusijoje būtų taikomi tie patys standartai ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemonės, kaip ir tokiems įrenginiams Europos Sąjungoje, ypač dabar, kai Rusija siekia investuoti į branduolinių jėgainių statybas.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Branduolinio saugumo užtikrinimas yra visų valstybių reikalas, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi atomines elektrines, ar ne. Aišku, galima piktintis tuo, kas įvyko praeityje, tačiau šiandien aišku tai, kad turime judėti į priekį. Labai gerai, pone Komisijos nary, kad iš tikrųjų po Fukušimos nelaimės jūs gana operatyviai sureagavote ir inicijavote branduolinių jėgainių patikrinimo klausimą, taip pat gerai, kad valstybės narės sutiko juos atlikti. Tačiau nėra visiškai jokios sistemos dėl naujų atominių elektrinių statybos šalia Europos Sąjungos sienos, kaip jau buvo ne kartą minėta kalbant apie Kaliningrado ir Baltarusijos atominių elektrinių statybą. Todėl manau, kad turime kuo skubiau inicijuoti ir priimti atitinkamus teisės aktus, kurie visoje Europoje užtikrintų sistemingą, privalomą ir aiškiais principais grindžiamą atominių jėgainių statybos ir jų eksploatavimo klausimą. Tokiu būdu turėtume objektyvios informacijos apie galimą grėsmę ir galėtume tikėtis jos išvengti.

 
  
MPphoto
 

  Michèle Rivasi (Verts/ALE). (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pabrėžti, kad tarptautinio susitikimo 25-ųjų Černobylio tragedijos metinių proga Kijeve metu Institut de radiacinę et de sûreté nucléairenucleaire atstovai pareiškė, kad Europoje per ateinančius dvidešimt metų galėtų įvykti rimta avarija, todėl svarbu vykdyti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir stiprinti reaktorių saugą bei saugumą.

Vis dėlto susiduriame su elektrinių senėjimu ir subrangos sutarčių sudarymo praktika. 80 proc. branduolinėje pramonėje dirbančių subjektų yra subrangovai. Be to, esame susipažinę su terorizmo grėsme geostrategijos požiūriu. Prancūzijoje šis testavimas tampa „sušvelnintu“.

Pone Komisijos nary, džiaugiamės šiuo testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau turėtumėte parodyti, kad nepritariate kai kurių valstybių narių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, pozicijai. Taip būtų aiškiai pasakyta, kad tikslas užtikrinti Europos piliečių saugumą yra ne nacionalinis, o visos Europos reikalas.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD) - (SK) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas už tai, kad Europos Komisija, pradėdama skaidrų visų 143 Europos Sąjungos branduolinių elektrinių patikrinimą, greitai atsiliepė į europiečių susirūpinimą, kad daug Europos branduolinių elektrinių gali kelti jiems pavojų.

Ponios ir ponai, turime suprasti, kad šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra tik plataus dialogo šiuo klausimu pradžia, nes tik atlikus testavimo vertinimą galėsime pamatyti tikrąją padėtį Europos branduolinės energetikos sektoriuje. Esu įsitikinęs, kad informacija, gauta vykdant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, paskatins mus pradėti kitą diskusijų šiuo klausimu etapą, kurio metu aptarsime naują Europos Sąjungos saugumo politiką šioje srityje. Taigi dabar, užuot abejoję Komisijos pastangomis įvertinti mūsų branduolinių elektrinių saugumo riziką, pasistenkime surinkti kuo daugiau objektyvios informacijos apie jų tikrąją būklę. Tai padės mums rengti būsimus sprendimus dėl branduolinės saugos Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Ponia pirmininke, gerbiami nariai, mielai aptarsiu jūsų esmines pastabas ir pasiūlymus dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuris bus atliekamas per ateinančius kelis mėnesius. Vis dėlto pirmiausia pasakysiu, kad tuo atveju, jei jums neramu, kad bus įtvirtintas sušvelnintas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nesilaikant būtinų objektyvumo kriterijų, galiu jus patikinti, kad artimiausiais mėnesiais aš kartu su savo tarnybomis darysiu viską, kas įmanoma, kad įrodyčiau, jog tokia prielaida nepagrįsta.

(Plojimai)

Šiuo metu tai kelia susirūpinimą, kurį aš visiškai suprantu, bet yra ir narių, kurie laikosi išankstinės neigiamos nuomonės. Norėčiau paprašyti jūsų nevertinti jokios branduolinės elektrinės, taip pat mano darbo ir manęs, kol nebaigtas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tai siūlau visiems, įskaitant ponią R. Harms ir poną C. Turmesą, ir esu pasiruošęs tolesnių šio proceso etapų metu laikytis kritiško ir skaidraus požiūrio.

Antra, jei remsimės tuo, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis galiausiai nebus priemonė, kuri realiai neturės jokio poveikio, ir kad nebus aklai patvirtinamas jėgainių tinkamumas eksploatuoti, bet bus konstruktyviai, kritiškai ir objektyviai atliekami patikrinimai, manau, kad šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turės daug privalumų ir kad alternatyva neatlikti tokio testavimo būtų blogesnis sprendimas.

(Plojimai)

Vyko sunkios derybos. Pirmasis projektas netenkino mano reikalavimų. Tačiau variantas, kuris buvo pasirašytas, didžiąja dalimi atitinka piliečių, kurie yra pagrįstai suinteresuoti aukštu saugos lygiu Europoje, lūkesčius. Norėčiau dar kartą paaiškinti, pone C. Turmesai, kad tuo atveju, jei nebūčiau pasirašęs patobulinto ir, mano nuomone, tinkamo testavimo kriterijų varianto, dabar išvis neturėtume jokių testavimo kriterijų. Kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.

Antrasis klausimas, apie kurį norėčiau pakalbėti, yra tas, kad galite tikėtis, jog užtikrinsiu išsamų ir objektyvų testavimą, tačiau pastebėjau keletą dalykų. Vienas iš jų buvo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos nario iš Jungtinės Karalystės, kurio partija priklauso koalicinei JK vyriausybei, kalba. Prieš rinkimus ši partija buvo prieš branduolinę energiją, o po rinkimų tapo jos šalininkais, ir dabar šis asmuo kritikuoja, kad mano siūlomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus nepakankamai išsamus. Galiu tik pasakyti, kad šią kalbą būtų labiau derėję pasakyti partijos konferencijoje Londone, nei čia, Strasbūre.

Prisiminkime kitą kalbą. Ispanijos vyriausybė aiškiai neparėmė mano siūlomo išsamaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Dėl to narės, kuri priklauso partijai, įeinančiai į Ispanijos vyriausybės sudėtį, kalba taip pat nėra labai naudinga.

Tai pasakytina ir apie frakciją, kuriai priklausau aš, t. y. apie Europos liaudies partiją (krikščionis demokratus). Kai kurios kalbos frakcijų vardu, deja, rodo, kaip sunkiai sekėsi frakcijų atstovams iki šiol savo pačių partijose gimtosiose šalyse siekti savo tikslų. Pasakysiu be užuolankų: mane domina, kaip atrodys Prancūzijos socialistų partijos rinkimų programa šiuo klausimu. Mane labai domina, kas bus kandidatas ir kaip atrodys programa. Tačiau Europos Parlamentas Strasbūre negali reguliuoti klausimų, priklausančių nacionalinių valstybių kompetencijai.

Taigi reikalo esmė yra ta, kad energetika tebėra nacionalinių vyriausybių ir parlamentų kompetencijos sritis. Galime tuo džiaugtis arba dėl to apgailestauti. Kaip demokratas, turiu su tuo susitaikyti. Mano nuomone, tai, kad dabar pirmą kartą nepriklausomos komandos kontroliuoja nacionalines branduolinės energetikos priežiūros institucijas, kad vykdoma kontroliuojančių institucijų kontrolė, yra istorinis žingsnis pirmyn bendrų Europos piliečių saugumo interesų labui.

Pone C. Turmesai, orlaivių avarijos yra testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalis. Orlaivio nukritimo ant branduolinės elektrinės pasekmių įvertinimas – aiškiai apibrėžtas testavimo kriterijus, taigi yra trečiojo testavimo etapo dalis. Su malonumu jums tai parodysiu. Pone C. Turmesai, jei kiekvienas šio Parlamento narys taip triukšmautų, kaip jūs, čia būtų chaosas. Tik vienintelis narys gali sau tai leisti. Mielai galime pasikalbėti apie tai vėliau. Orlaivių avarijų pasekmių įvertinimas – testavimo dalis, nes avarijų poveikis branduolinių elektrinių saugai yra aiškiai apibrėžtas kriterijuose.

Kitas punktas yra tas, kad aš buvau apkaltintas mėginimu nuslėpti savanorišką testavimo pobūdį. Yra kaip tik priešingai. Nuo pat pirmojo susitikimo komitete visada pabrėžiau, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra savanoriškas. Vis dėlto įtikinome jį atlikti kiekvieną valstybę narę. Visos 14 valstybių narių nusprendė savanoriškai dalyvauti; tai didelė sėkmė ir Europos Parlamentui.

Ko galiausiai galime tikėtis? Norėčiau pasakyti visiškai aiškiai, kad ketinu remtis faktais. Nustačius rimtų problemų konkrečioje branduolinėje elektrinėje, Europos ir atitinkamos valstybės narės piliečiai pareikalaus imtis būtinų priemonių. Tuo aš tikiu ir todėl taip svarbu, kad testavimas būtų skaidrus, išsamus ir objektyvus. Esu pasiryžęs siekti to per ateinančius kelis mėnesius. Pasiūlymas persvarstyti Euratomo sutartį yra puikus. Tačiau Euratomo sutartis yra pirminės teisės aktas ir todėl jos peržiūra yra ne Komisijos, o valstybių narių reikalas. Euratomo sutarties pakeitimas galimas tik vienbalsiai. Kiekvieno, turinčio gerų pasiūlymų šia tema, galiu tik paklausti: ar tikrai manote, kad esant tokioms įvairioms nuomonėms ir nuotaikoms branduolinės energetikos šalininkai ir priešininkai galėtų vienbalsiai susitarti dėl Euratomo sutarties atnaujinimo? Manau, tikimybė nedidelė. Dėl to laikausi realistinio požiūrio ir esu linkęs kuo geriau pasinaudoti sutartimi, kurią turime.

Kitas klausimas yra susijęs testavimo nepriklausomumu. Tarpusavio vertinimą trečiojo etapo, kuris yra pagrindinė testavimo dalis, metu atlieka grupė, sudaryta iš septynių išorės narių. Aiškiai nurodyta, kad į grupę gali būti pakviesti ekspertai iš trečiųjų šalių, taip pat į ją įtraukiami Komisijos atstovai. Galite pasikliauti manimi, kad Komisijos pareigūnai neturės jokių išankstinių nusistatymų ar nuomonių ir atliks savo darbą kruopščiai ir objektyviai. Bet kokie įtarinėjimai mūsų pareigūnų atžvilgiu būtų nesąžiningi. Todėl šio proceso metu užtarsiu savo pareigūnus.

Taip pat iškilęs Baltarusijos ir Rusijos klausimas. Išties mūsų, t. y. jūsų kaip Parlamento ir mūsų kaip Komisijos, įtaka Minskui, deja, yra labai ribota. Turime tai pripažinti. Galbūt sugalvosime, kaip galėtume tenykštę vyriausybę paskatinti pasukti teisingu keliu. Tačiau šiuo metu turime tiesiog pripažinti, kad Minske valdžioje esanti vyriausybė nėra parengusi jokios politikos, neveikia skaidriai ir demokratiškai ir neturi jokios saugumo koncepcijos. Dėl to galime tik paraginti vyriausybę keistis. Padaryti ko nors daugiau negalime.

Mūsų partnerystė su Rusija kur kas glaudesnė. Mūsų diskusijose su partneriais Rusijoje artimiausiomis savaitėmis svarbus vaidmuo teks branduolinių elektrinių saugos patikrinimui. Buvo užduotas klausimas apie Kaliningradą. Nariams iš Baltijos valstybių ir Lenkijos noriu pasakyti štai ką: mums pavyktų užtikrinti mūsų griežčiausių techninių reikalavimų taikymą branduolinei elektrinei, kuri planuojama ir bus pastatyta Kaliningrade, tik tuo atveju, jei leistume šioje elektrinėje pagamintą elektros energiją parduoti Europos rinkoje.

Vis dėlto tuo atveju, jei nesutiksime pirkti šios elektros energijos ir elektros energijos mainai bus negalimi, nes planuojame savo branduolines elektrines Baltijos šalyse, mūsų galimybės kontroliuoti technologijas, naudojamas Kaliningrade, bus mažesnės, nei turėtume esant atvirai elektros rinkai. Esu pasirengęs išsamesnėms diskusijoms šia tema.

Galiausiai, prašyčiau patikėti, kad neleisiu sušvelninto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau, kita vertus, turite susitaikyti su tuo, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra automatiško elektrinės sustabdymo mechanizmas, kuriuo galima pasinaudoti, kai jums tiesiog nepavyksta sėkmingai vykdyti savo programų savo valstybėse narėse.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Po to, kas neseniai atsitiko Japonijoje, labai svarbu, kad būtų atliktas Europos branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis siekiant įvertinti jų būklę ir galimą riziką, kad būtų išvengta galimų nelaimių ir sumažintas visuomenės susirūpinimas. Didžiausią nerimą Airijos žmonėms kelia tai, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nebus vykdomas Selafilde, kuri yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo Airijos pakrantės. Airijai šie branduoliniai įrenginiai Britanijos pakrantėje kelia didelę riziką. Selafildas – geriausiai žinoma elektrinė, be to, kaip tik joje neseniai, 2005 m., įvyko didelis radioaktyviųjų medžiagų nuotėkis. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos savo atsakyme teigė, kad Selafildo elektrinės atveju taikoma išimtis, nes joje elektros energija nebegaminama. Tai maža paguoda Airijos žmonėms, kurie smarkiai nukentėtų nelaimingo atsitikimo atveju. Selafildo elektrinė yra labai arti Airijos, be to, iki šiol joje įvyko daug nelaimingų atsitikimų, todėl raginu Komisiją daryti spaudimą Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, reikalaujant, kad būtų atliktas šios elektrinės testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, nes ji ir toliau kelia grėsmę Airijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE), raštu. (LV) Po branduolinės avarijos Fukušimoje ES valstybės narės bendrai susitarė, kad Europos Sąjunga turi atlikti branduolinės energetikos objektų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir paragino pasaulį daryti tą patį. Mes vis dar neturime žinių, ar tokie bandymai bus atliekami reaktoriuose, eksploatuojamuose ir kitose Europos šalyse, kurios nepriklauso ES. Šiose šalyse esančių reaktorių saugumas daro tiesioginę įtaką Europos piliečių saugumui. Mūsų piliečiai yra pagrįstai susirūpinę, ar ES galės užtikrinti naujų labai arti ES valstybių narių sienų statomų arba planuojamų statyti branduolinių elektrinių, pvz., Gardine (Baltarusija) ir Rusijos Kaliningrado srityje, saugą. Nei Rusija, nei Baltarusija neatliko šių elektrinių poveikio aplinkai įvertinimo pagal visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, kaip raginama Espo konvencijoje, kurią yra pasirašiusios visos ES valstybės narės. Manau, kad šių branduolinių elektrinių statybos šalia ES sienų gali kelti grėsmę ne tik ES valstybėms narėms, bet ir visam Europos žemynui. Tai turėtų būti visos ES rūpestis. Europos Komisija turi atkreipti deramą dėmesį į šią problemą ir aktyviai dirbti, kad būtų garantuotas saugumas. Turime užtikrinti, kad Rusija ir Baltarusija laikytųsi tarptautinių standartų ir bendradarbiautų su tarptautiniais ekspertais visais branduolinių elektrinių planavimo, statybos ir eksploatavimo etapais.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. (FI) Diskutuojame apie branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl avarijos, įvykusios Fukušimoje. Prisimenu, kad iškart po nelaimės, balandžio mėn., dalinės plenarinės sesijos metu kai kurie Parlamento nariai, atrodo, buvo praradę bet kokį saiko jausmą. Kai kas iš jų susiejo tūkstančius cunamio aukų su branduolinės elektrinės katastrofa. Parlamento nariai norėjo žinoti, ar nepakanka tūkstančių aukų. Jie klausė, kiek branduolinių avarijų turėtų išties įvykti, kol bus surinkta pakankamai įrodymų. Aš negalėjau patikėti savo ausimis.

Net dabar vis dar nėra žinoma aukų, kurios mirė dėl radiacijos Fukušimoje. Nepaisant to, kad Japonija patyrė vieną didžiausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų, po kurio sekė vienas didžiausių kada nors užgriuvusių cunamių, nepaisant to, kad ji nebuvo tam pasirengusi, net nebuvo įvykdžiusi pasiūlytų patobulinimų ir nieko nebuvo padaryta siekiant užtikrinti, kad ekstremaliomis sąlygomis būtų ir toliau tiekiama elektros energija, ir nepaisant to, kad japonai nuo pat pradžių padarė kitų klaidų, buvo sužeista tik keletas darbuotojų.

Žinoma, nėra abejonių, kad nelaimingas atsitikimas Fukušimoje buvo katastrofa. Taip neturėjo atsitikti. Gali būti ir daugiau mirties atvejų, tačiau aukų skaičius bus nepalyginamai mažesnis nei mirties atvejų, pvz., susijusių su anglies naudojimu elektros energijos gamybai, skaičius. Šiuo metu Europoje dėl ore esančių smulkiųjų kietųjų dalelių, atsirandančių dėl energijos vartojimo, kiekvienais metais miršta apie 300 000 žmonių. Todėl būtų paradoksalu, jei dėl Fukušimos katastrofos pas mus atsirastų dešimtys tūkstančių netiesioginių aukų, kurios, Europa atsisakius branduolinės energijos ir pakeitus ją iškastinio kuro energija, mirtų anksčiau laiko. Pablogės oro kokybė, todėl padaugės širdies bei kraujagyslių ligų atvejų ir padidės grėsmė astma sergantiems gyventojams. Taigi tikrasis žudikas po Fukušimos nelaimės bus anglys, kurios dabar pradedamos naudoti, pvz., Vokietijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Europos Komisija turi siekti, kad kaimyninės valstybės taip pat atliktų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, taikydamos tuos pačius testavimo kriterijus, nustatytus ES lygmeniu, ir atsižvelgdamos į galimą tarpvalstybinį branduolinės energijos poveikio pobūdį. Rumunija jau atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Esame suinteresuoti, kad atliekant vertinimą būtų atsižvelgta į branduolinių technologijų, naudojamų Rumunijoje, specifinį pobūdį, palyginti su branduolinėmis technologijomis, naudojamomis ES. Todėl manau, kad atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir vertinant jo rezultatus reikėtų turėti omenyje toliau šiuo dalykus:

– testavimo metu turėtų būti atsižvelgta į branduolinėje jėgainėje naudojamą technologiją, t. y. atsižvelgta į specialias jos charakteristikas, užuot naudojus testavimo „šablonus“;

– testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į techninius, o ne politinius aspektus arba aspektus, kurie palieka erdvės spekuliacijoms;

– į nepriklausomą tarpusavio vertinimo grupę taip pat turėtų būti įtraukti nacionalinės reguliavimo institucijos ir kaimyninių šalių atstovai, kad būtų galima keistis patirtimi avarinių planų klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Algirdas Saudargas (PPE), raštu. (LT) Niekas neginčija, kad katastrofos branduolinėje elektrinėje pasekmės yra ilgalaikės tiek aplinkai, tiek žmonėms, ir nesustoja prie valstybės sienos. Nuo tragedijos Japonijoje jau praėjo 3 mėnesiai, o dar nežinoma, kaip išspręsti visas problemas. Europos Komisija greitai ir tinkamai reagavo į šią katastrofą: pasiūlyti atsparumo nepalankiausiomis sąlygomis testai visoms branduolinėms elektrinėms, siekiama griežtesnių branduolinės saugos normų, reguliarūs auditai sustiprintų branduolinį saugumą ir gyventojų pasitikėjimą atomine energetika. Tačiau jau dabar matome, kad streso testus bus sunku įgyvendinti net ir ES viduje, nors visi supranta tokių testų svarbą ir būtinumą. Be to, negalime galvoti tik apie Europos branduolinę saugą. Jei šiuo metu ES pasienyje Kaliningrado ir Astravo atominių jėgainių projektai bus vykdomi nesilaikant aukščiausių tarptautinių saugos reikalavimų, kils grėsmė ne vien kaimyninėms Baltijos šalims, bet ir ne taip toli esančiai visai Europai. Europos Komisija ne kartą tvirtino, kad kai kurios kaimyninės valstybės − Ukraina, Rusija, Švedija, Turkija − yra pasirengusios prisijungti prie Europinio testavimo, tačiau ir dabar nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų Komisija ruošiasi imtis, kad bendradarbiavimas vyktų, ir kokia situacija bus su Baltarusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu. (FR) Vokietijos neseniai priimtas sprendimas iki 2022 m. laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos žymi šiuo metu Europoje prasidėjusį naują pagrindinių klausimų dėl savo energetinės nepriklausomybės ir branduolinės energijos galimų alternatyvų permąstymo etapą.

Vis dėlto daugelyje Europos šalių branduolinė energetika tebėra svarbi elektros energijos teikimo sistemos dalis. Branduolinių elektrinių ir įrenginių saugumas turi būti pagrindinis valstybėms narėms rūpimas klausimas. Be to, negali būti vykdomas tik Europos elektrinių branduolinės saugos testavimas, t. y. jis turėtų būti atliekamas kiekvienoje šalyje, gaminančioje branduolinę energiją.

Branduolinės katastrofos padariniai dažnai išplinta už vienos valstybės sienų. Turėdama tai mintyje, džiaugiuosi, kad prieš dvi dienas Paryžiuje buvo pasiektas susitarimas, kad visoms šalims, naudojančioms branduolinius įrenginius, reikia atlikti jų saugos patikrinimą siekiant įvertinti jų gebėjimą atlaikyti avarijas, kurios iki šiol buvo laikomos „mažai tikėtinomis“.

Galiausiai, sveikinu Komisijos narį G. Oettingerį, kuriam pavyko pasiekti konsensusą dėl branduolinių įrenginių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kriterijų ir jų įgyvendinimo praktinių aspektų, kurie leis mums užtikrinti aukščiausią saugos lygį pasaulyje.

 
  
  

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 

6. Kiti klausimai
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Pone pirmininke, kalbu vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 173 straipsniu. Šįvakar Brazilijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė išduoti kelių žmonių žudiką Cesare Battisti.

Bent dviejose šio Parlamento rezoliucijose buvo reikalaujama priešingo sprendimo. Todėl norėčiau, kad protokole būtų pažymėta, kad esu ne tik nusivylęs, bet ir pageidauju, jog Parlamento biuras kreiptųsi raštu į Brazilijos valdžios institucijas ir išreikštų viso Europos Parlamento nusivylimą, o svarbiausia, išreikštų mūsų solidarumą ir užuojautą aukų šeimoms, kurios trisdešimt metų laukė teisingumo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dėkoju M. Mauro už šį taiklų pranešimą ... (M. Borghezio kalbėjo be mikrofono). Esu tikras, kad dėl priimto sprendimo didelį nusivylimą ir kartėlį jaučia visas Parlamentas, todėl galiu tik pakartoti, kad Parlamentas šiuo klausimu aiškiai išdėstė savo poziciją jau bent du sykius. Šia nusivylimo dvasia aiškiai reiškiame mūsų pasipiktinimą Brazilijos valdžios institucijomis.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, noriu paprašyti tik kelių sekundžių ir perduoti nuoširdžius linkėjimus A. Weisberger, kuri neseniai tapo mama ir yra čia kartu su savo dukryte, taip pat visoms naujoms mamoms, esančioms šiame Parlamente, toms, kurios taps mamomis, ir toms, kurios kaip ir aš iš visų jėgų stengiasi būti geros mamos ir geros Parlamento narės.

Malonu matyti, kaip šį Parlamentą išjudino vilties simboliai, bet ... (kalbėtoją nutraukė Parlamente kilęs šurmulys). Prašau dėmesio, nes tai svarbu, ir būtinai turiu jums pasakyti, ką manau. Pažiūrėsime, ar sugebėsite surimtėti, nes per kelias pastarąsias dienas, deja, išgirdau tokių pastabų, kaip antai „Parlamentas – ne žaidimų aikštelė. Čia ne vaikų darželis. Lauk vaikus ir lauk motinas“. Dar blogiau – buvo pasakyta, kad „šalia esantys vaikai kuria blogą Parlamento narių įvaizdį“.

Kadangi labai dažnai priimame teisės aktus dėl profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo, visiškas absurdas, kai šiame Parlamente išsakomos tokio pobūdžio pastabos, ir dar didesnis absurdas, kai jas išsako moterys.

 

7. Kova su korupcija Europos sporte. Komiteto dėl Kipre dingusių asmenų darbas (rašytiniai pareiškimai)
Kalbų vaizdo įrašas
 

Rašytinis pareiškimas Nr. 0007/2011 dėl kovos su korupcija Europos sporte, kurį pateikė Georgios Papastamkos, Jean-Luc Bennahmias, Gay Mitchell, Gianluca Susta ir Tadeusz Zwiefka, ir rašytinis pareiškimas Nr. 0010/2011 dėl Komiteto dėl Kipre dingusių asmenų darbo, kurį pateikė Marina Yannakoudakis, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Françoise Grossetête, Charles Tannock ir Cecilia Wikström, 2001 m. birželio 9 d. buvo pasirašyti daugumos Parlamento narių ir todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 3 ir 4 dalis perduodami jų adresatams ir skelbiami per šį posėdį priimtų dokumentų tekstuose kartu su juos pasirašiusiųjų vardais.

 
  
MPphoto
 

  Marina Yannakoudakis (ECR). - Pone pirmininke, siekdamas geriau informuoti apie šį pareiškimą dėl Kipre dingusių asmenų, mano biuras tris pastaruosius mėnesius siuntė elektroninius laiškus, skambino ir rengė sąrašus. Sulaukėme didelės sėkmės. Šiandien rašytinį pareiškimą Nr. 0010/2011 priėmė ir teigiamai įvertino didžioji dauguma. Noriu padėkoti bendraautoriams, ypač Charlesui Tannockui, kuris kiekvienoje Strasbūre vykusioje sesijoje kartu su manimi ieškojo palaikymo. Taip pat noriu padėkoti Pareiškimų biurui ir savo darbuotojams, kurių sunkus triūsas labai palengvino mūsų darbą.

Šiandien balkone sėdi grupė jaunuolių iš Jungtinėje Karalystėje veikiančios Pasaulio užsienio kipriečių jaunimo organizacijos NEPOMAK, kurie atvyko stebėti šio pareiškimo paskelbimo. Jie yra šiandienos jaunimas, nuo kurio priklauso ateitis. Parama šiam pareiškimui reiškia Parlamento paramą ateičiai. Dėkoju jums už paramą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponia M. Yannakoudakis, sveikiname dalyvaujančią delegaciją ir, vadovaudamiesi vienodų galimybių principu, suteikime žodį G. Papastamkui.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE).(EL) Pone pirmininke, atskirai nuo T. Zwiefkos, G. Sustos ir J.–L. Bennahmiaso norėčiau padėkoti kolegoms Parlamento nariams, pasirašiusiems pareiškimą Nr. 0007/2011. Tikiu, kad garsi žinia iš Parlamento paskatins Komisiją naudotis jai suteiktais koordinavimo įgaliojimais ir veiksmingiau kovoti su korupcija sporte.

 

8. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Toliau darbotvarkėje – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir smulkesnė informacija: žr. protokolus)

 

8.1. Sudanas ir Pietų Sudanas (B7-0349/2011) (balsavimas)

8.2. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas (B7-0347/2011) (balsavimas)
  

– Balsuoti skirto laiko metu:

 
  
MPphoto
 

  Werner Langen (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti, kodėl Parlamento narys, sėdintis 56 numeriu pažymėtoje vietoje, tuo pačiu metu balsavo ir už 56, ir už 57 vietą. R. Bütikofer balsavo vietoj C. Turmeso. Prašau Parlamento nariui už tokį elgesį pareikšti papeikimą.

(Sujudimas)

Praėjusioje Parlamento kadencijoje, kai R. Bütikofer dar nebuvo Parlamento narys, nuobauda buvo skirta frakcijos pirmininkui, nes jis balsavo už savo kaimyną. D. Cohnui-Benditui galbūt pasirodytų kvaila ir galbūt jis taip galėtų elgtis Žaliųjų frakcijoje / Europos laisvajame aljanse, tačiau Parlamento taisyklės vis dėlto yra aiškios. Joks Parlamento narys negali balsuoti už kitą Parlamento narį, sėdėdamas kito nario vietoje. Tai galioja ir Žaliųjų frakcijai.

(Garsūs plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tęskime. Man atrodo ganėtinai aišku, kad negalima balsuoti už kitą asmenį.

 

8.3. Klaidinantys įmonių žinynai (B7-0342/2011) (balsavimas)
 

Balsavimas baigtas.

 

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
 

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0349/2011)

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, Sudanas yra didžiausia Afrikos šalis į pietus nuo Sacharos, kryžkelė, kurioje susitinka arabų ir afrikiečių pasauliai, taip pat daugybės įvairių etninių grupių mozaika. Kaip numatyta Visuotiniame taikos susitarime, 2011 m. sausio mėn. įvyko referendumas, tapęs paskutiniu proceso, vedančio į Pietų Sudano nepriklausomybę nuo Šiaurės Sudano, etapu.

Pietų Sudanas, kuriame gyvena apie 10 mln. gyventojų, užima beveik ketvirtį dabartinės Sudano sausumos teritorijos ir valdo maždaug tris ketvirtadalius šalies naftos išteklių. Šiai šaliai teks kovoti su didžiuliais geografiniais apribojimais ir infrastruktūros trūkumu, kai ji neturi išėjimo prie jūros ir praktiškai nėra transporto tinklo, kuris sujungtų ją su Šiaurės Sudanu, kuriame veikia naftos perdirbimo ir vežimo tranzitu įmonė. Pietų Sudanui tenka daug iššūkių – nuo savų institucijų pagrindų kūrimo iki socialinių ekonominių ir saugumo sistemų tobulinimo.

Tačiau turėčiau pažymėti, kad intervencija į šią šalį išlieka Europos Sąjungos prioritetas. Todėl 2010 m. Taryba Sudanui 2011–2013 metams suteikė specialią 150 mln. EUR išmoką. Europos Sąjunga privalo sutelkti visą turimų priemonių arsenalą ir šiuo po referendumo jautriu laikotarpiu paremti Pietų Sudaną. Tuo pat metu mums reikia išlaikyti proporcingą bendradarbiavimą su šalies šiaurine ir pietine dalimis, ypač daug dėmesio skiriant Pietų Sudano poreikiams, susijusiems su institucijų kūrimu ir valdymu.

Europos Sąjungos pagalba Pietų Sudanui turėtų būti atitinkamai tokia, kokią nauja šalis pajėgi veiksmingai panaudoti. Turime vengti padėties, kai būsimų Džubai skiriamų lėšų srautai netinkamai skirstomi arba dar blogiau – atitenka ir taip smarkiai korumpuotai sistemai.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Pone pirmininke, artėjant šių metų liepos 9 d. numatytai Nepriklausomybės dienai, kai bus padalytas į dvi valstybes, dabar Sudanas išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Nepaprastai svarbu, kad ES ir toliau teiktų pagalbą ir nukreiptų ją institucijoms, būtinoms gerai veikiančiai nepriklausomai valstybei, kurti. Visi žinome, kad padėtis Afrikos Kyšulyje ypač sudėtinga, žinome, kad yra problemų dėl demokratijos tradicijų, žinome, kad moterų padėtis yra neįtikėtinai sunki, ir žinome, kad esama problemų dėl piratų.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu, kad žmonės galėtų naudotis jiems priklausančiomis žmogaus teisėmis ir laisvai kalbėti bei dalyvauti demonstracijose. Tai pasakytina apie visą Afrikos Kyšulį, o ne tik apie Eritrėjoje kalinamą Švedijos pilietį Dawitą Isaaką. Demokratijos plėtra ir Europos Sąjungos pagalba reikalinga visam šiam regionui.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad labai svarbu, jog Europos Sąjunga patvirtina skatinanti taiką ir šių dviejų valstybių nepriklausomybę. Tiesa ta, kad 1956 m. Sudanui tapus nepriklausomam, tarp Sudano ir Pietų Sudano visą laiką vyko karas – pilietinis karas. Būtent todėl dabar labai svarbu, kad po referendumo, kuriame beveik visi – daugiau kaip 98 proc. – pasisakė už Pietų Sudano nepriklausomybę, šis taikos ir nepriklausomybės procesas būtų plėtojamas toliau.

Akivaizdu, kad mūsų, kaip europiečių, užduotis yra remti demokratiją, žmogaus teises ir nuomonės laisvę – visos šios vertybės yra pagrindinės. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad mes energingai siektume stiprinti šias demokratines šalis ir Pietų Sudano nepriklausomybę.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0347/2011)

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, šiandien priimta rezoliucija yra neabejotinai svarbus glaudaus Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo ženklas. Ekonomikos valdysena, bendros bendradarbiavimo saugumo, teisingumo ir laisvės srityse erdvės, kova su organizuotu nusikalstamumu ir neatimamų teisių apsauga.

Dėl Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų reikalingas bendras požiūris, ir esame įsitikinę, kad Rusija šiuo atveju gali atlikti pagrindinį vaidmenį.

Šis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, parengtas birželio 9–10 d. aukščiausiojo lygio susitikimui, galės tapti svarbiomis politinėmis gairėmis stiprinant bendradarbiavimą, kuris, esame įsitikinę, atves Rusiją į narystę Pasaulio prekybos organizacijoje ir paskatins vizų režimo liberalizavimą. O Rusija privalo iš visų jėgų stengtis taisyti padėtį, ypač pagrindinių teisių srityje.

 
  
MPphoto
 

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Pone pirmininke, dabar priimtas ypač svarbus dokumentas, ir manau, kad mums gyvybiškai svarbu tęsti dialogą su Rusija. Rusija – svarbi mūsų kaimynė, ir kuo geresni mūsų santykiai, tuo visiems geriau. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į bevizio režimo klausimą. Aš manau, kad tai svarbus uždavinys, bet galbūt turėtume neskubėti. Kaip kaimyninės šalies atstovas sakau, kad negalime pernelyg skubėti, kol nėra veikiančių susitarimų dėl readmisijos. Akivaizdu, kad Rusija turi užtikrinti, jog dviguba asmens tapatybė, kurią anksčiau žmonės galėjo nusipirkti, daugiau nebebūtų suteikiama. Todėl Rusijai reikia tinkamai spręsti visus šiuos klausimus, kad galėtume toliau tartis dėl bevizio režimo. Štai kodėl šiais klausimais neturėtume be reikalo skubėti.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad šiandien ir rytoj vyksiančiame dvišaliame aukščiausiojo lygio susitikime bus svarbu atsilaikyti, tačiau atrodo, kad mūsų bendroje rezoliucijoje šio punkto nėra. Kitaip tariant, manau, kad šį aukščiausiojo lygio susitikimą gali nustelbti nesutarimai dėl draudimo įvežti daržoves iš Europos dėl E. coli bakterijos.

Kaip ir anksčiau kalbėjusiam Komisijos atstovui, man atrodo absurdiška, kad Rusija ketina įvesti embargą produktams, kuriuos mes vartojame kiekvieną dieną ir atidžiai tikriname. Manau, Rusijos reakcija yra daugiau politinis žingsnis, kokių daug esame matę ir anksčiau. Tikiu, kad mano mintims šiuo klausimu, įskaitant ir mano, kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario, kompetenciją, pritars kolegos Parlamento nariai.

Todėl manau, kad būtų puiku aukščiausiojo lygio susitikime imtis spręsti ir šią problemą, be kita ko, paprašyti Rusijos nedelsiant atšaukti šį neproporcingą ir nepagrįstą draudimą įvežti Europos Sąjungoje išaugintas daržoves, kuris, savaime yra nesuderinamas su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytais principais, ypač turint omenyje, kad Rusija yra kandidatė tapti PPO nare.

Rusijos ministras pirmininkas V. Putinas jau paskelbė, kad Rusija neatšauks draudimo tol, kol Europos Sąjunga pateiks išsamesnės informacijos apie E. coli užkrato šaltinį.

 
  
MPphoto
 

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR).(PL) Pone pirmininke, Rusijoje galiojantys standartai visiškai skiriasi nuo tų, kurie taikomi Europos Sąjungoje. Pakanka paminėti žmogaus teisių ir teisės jungtis į asociacijas klausimus arba atvejus, kai negailestingai naudojami gamtiniai ištekliai politiniam spaudimui kitoms šalims, pvz., priklausančioms Europos Sąjungai, daryti. Dujų vamzdyno „Nord Stream“ tiesimas yra aiškus to pavyzdys. Šiuo metu vykstančios derybos yra Europos Sąjungos ir pozicijos, kurios ketiname laikytis ateityje, – partnerės ar klientės – išbandymas.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Pone pirmininke, A. Lukašenkos politika įstūmė jį, o kartu ir visą šalį, į gilią saviizoliaciją santykiuose su Vakarais. Tuo netruko pasinaudoti Rusija, kuri mainais į paskolą siekia perimti strategines ir pelningiausias Baltarusijos įmones. Jau kalbama ir apie bendros valiutos (Rusijos rublio) įvedimą.

Artėjantis susitikimas su Rusija turėtų būti išnaudotas atkreipiant dėmesį į situaciją Baltarusijoje. Nekalbu apie derybas su Rusija dėl Baltarusijos, nes taip tik būtų pripažinta, kad Rusija turi kažkokias „ypatingas teises“ į šią šalį. Tačiau privalome aukščiausiu lygiu įspėti, kad įtakos kaimyninėje valstybėje stiprinimas pasinaudojant susidariusia situacija ir derantis su tautai neatstovaujančiu autoritariniu režimu yra nepriimtinas. Tik patys Baltarusijos žmonės gali spręsti dėl šalies integracinių procesų ir tik demokratinio laisvo apsisprendimo sąlygomis.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, dėl Rusijos pažangos kelyje į demokratiją galime ilgai ginčytis. Žinoma, mūsų požiūriu, yra daug problemų. Tačiau, kita vertus, visada geriau plėtoti bendradarbiavimą su Rusija jau vien dėl jos dydžio, ypač kai raginame Rusiją gerbti žmogaus teises arba gerinti su aplinkos apsauga susijusias teises. Jeigu sugebėsime užtikrinti draugišką, bet rimtą bendradarbiavimą ir jeigu nepamiršime kelti teisėtų reikalavimų bei atkreipti dėmesio į teisės pažeidimus, žengsime žingsnį teisinga kryptimi ne tik Europos ir Rusijos bendradarbiavimo požiūriu, bet ir, užvis svarbiausia, – žmogaus teisių požiūriu. Šiaip ar taip, viskas skirta Rusijos gyventojų padėčiai gerinti.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Pone pirmininke, tokiose rezoliucijose kaip ši visada vartojama ypač diplomatiška kalba. Manau, šįkart vertindami santykius su Rusija esame pernelyg nuolaidūs. Žinome, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje tiesiog apgailėtina ir žmonėms beveik neįmanoma laisvai išreikšti politinės valios. Taip pat žinome, kad daug žmonių sėdi kalėjime vien už tai, jog mėgino naudotis žmogaus teisėmis. Tokia padėtis nepriimtina.

Panašiai manau, kad kalbant apie energetikos politiką parenkami per švelnūs žodžiai. Tiesa ta, kad klimatui ir aplinkai taikomus kriterijus privalome taikyti ir iš Rusijos importuojamai naftai ar dujoms. Keliame ypač didelius reikalavimus Norvegijai, importuojančiai dujas į ES, tad lygiai tokie patys reikalavimai turėtų būti taikomi ir Rusijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, Rusija yra svarbi ES partnerė, ir ES iš šių santykių gautų dar daugiau, jei tarp aukščiausiojo lygio susitikimų būtų laikomasi išties strateginio ir pakankamai kategoriško požiūrio. Tik taip mes pasiektume rezultatų.

Yra trys svarstytini klausimai. Pirmasis – Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje. Rusijos naryste PPO ir laisvąja prekyba suinteresuota tiek Europos Sąjunga, tiek Rusija. Svarbiausi tolesnės Rusijos plėtros dėmenys yra investicijų aplinkos ir teisinės valstybės plėtra.

Antra, ES ir Rusija turi bendrų interesų Arkties regione, ir šie interesai yra svarbūs. ES reikia stiprinti Arkties politiką. Trečia, bevizis režimas tarp ES ir Rusijos yra teisingas tikslas. Tačiau Rusija turėtų smarkiai pagerinti savo sienų kontrolę bei metodus, ir šiuo atžvilgiu pritariu šiam labai praktiniam požiūriui.

(Plojimai)

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0342/2011)

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, nagrinėdamas šią temą supratau – paradoksalu, turint omenyje šalies dydį, – kad šis klausimas ypač svarbus Šveicarijai, kurioje šiuo klausimu skelbiama daug informacijos ir labai daug leidinių, o iš Europos gaunama kur kas mažiau informacijos.

Neatsitiktinai su šia problema, net įgyvendinus Direktyvą  2006/114/EB, susiduria daugybė bendrovių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, ir vartotojų visoje Europoje. Gavę gerokai daugiau kaip 400 peticijų, kaip teigiama rezoliucijos dalyje, Parlamente ir vėl aptariame šį klausimą.

Tiesą sakant, problema ta, kad ir toliau pasitaiko atvejų, kai prekybininkai neapgalvotai už didelį atlygį sudaro sutartis dėl įrašymo į verslo žinyną. Tie, kurie paviršutiniškai peržvelgs formas ir pasirašys jas nepagalvoję bei atidžiai neišnagrinėję, gali būti nemaloniai nustebinti, kaip brangiai jiems ši paslauga kainuos.

Pastaraisiais metais panaši į ką tik nupasakotąją verslo praktika plačiai paplito visoje Europoje. Dabar galiojančiais teisės aktais sunku veiksmingai kovoti su tokiais atvejais. Todėl šįryt aš balsavau palankiai iš esmės tam, kad būtų padėta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios įneša didelį indėlį į mūsų ekonominę sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, labai malonu, kad aptarėme žinynus sudarančias bendroves ir šiandienius jų veiklos metodus. Europos Sąjungoje ši tema labai svarbi. Nepaisant to, kad Peticijų komitetas intensyviai nagrinėja šią temą nuo 2008 m., jokios didesnės pažangos kol kas nematyti.

Norėčiau paaiškinti, kodėl Vokietijoje susiklostė tokia sudėtinga padėtis. Vokietijoje juridiniam asmeniui privaloma ir laikoma normalia praktika įsikūrus registruoti savo adresą internetiniame žinyne. Kiekvienas, įregistravęs bendrovę, sulauks maždaug 8–10 laiškų. Tikėtina, kad vienas iš jų bus tas, kurio reikia, o likusieji – nereikalingi. Jeigu bendrovės steigimo metu, kai turite daugybę darbų ir privalote sutvarkyti begalę biurokratinių reikalų, atsakysite ne į tą laišką ir užpildysite ne tą formą, paaiškės, kad pasirašėte sutartį ir gausite iki 1 000 EUR siekiančią sąskaitą.

Todėl norėčiau dar kartą paraginti Komisiją svarstyti tokių klaidinančių verslo žinynų uždraudimo, kuris galiotų visoje ES, klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Pone pirmininke, apskritai šiame Parlamente skiriame per mažai laiko problemoms, su kuriomis susiduria mažosios įmonės. Sukurta nauja sukčiavimo forma, kai mažosios įmonės viliojamos reklamuotis įvairių rūšių žinynuose. Paskui, kai jau sužino apie apgaulę, jos sulaukia reikalavimo sumokėti. Po to sąskaita faktūra perduodama skolų išieškojimo agentūrai, suma vis auga ir per labai trumpą laiką padidėja tris ar netgi dešimt kartų.

Pastarieji įvykiai rodo, kad dabar šios didelės žinomos sukčiavimo struktūros veikia keliose šalyse, todėl pavienėms mažosioms įmonėms beveik nebeįmanoma sulaukti teisingumo. Vietoj to jas persekioja skolų išieškojimo agentūros, o sustabdyti šio proceso arba pranešti apie už nusikaltimą atsakingą asmenį ar reikalauti jį sulaikyti jos negali.

Iš tikrųjų tai taip pat reiškia, kad būtina stiprinti Europos policijos pajėgų bendradarbiavimą, nes turime turėti galimybę nustatyti šiuos didelio masto tarpvalstybinius modelius, nes kalbama ne apie smulkaus sukčiavimo atvejus, o apie dideles organizuotas nesąžiningos veiklos grupes, disponuojančias ypač didelėmis pinigų sumomis, vertinamomis milijonais eurų. Todėl ši rezoliucija gera, bet pernelyg silpna, ir mums reikia toliau plėtoti Europos bendradarbiavimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0347/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). (FI) Pone pirmininke, išreiškiau norą kalbėti diskusijose apie Rusiją ir, nors jau baigėme šią diskusiją, tikriausiai leisite man pasakyti kelis žodžius. Manau, labai svarbu, kad pradėjome dialogą su Rusija. Aukšto lygio susitikimai reikalingi, tačiau mes, europiečiai, šiuo atveju turime nepamiršti pagrindinės Europos Sąjungos funkcijos. Mūsų funkcija – siekti, kad demokratijos, žmogaus teisių ir nuomonės laisvės idėjos būtų svarstomos diskusijose su Rusija. Būtina pabrėžti šias pagrindines vertybes.

Vizų atsisakymas – tai ateities tikslas, tačiau šiuo metu pirmenybė turėtų būti teikiama demokratijos plėtrai Rusijoje. Tegu Rusija vystosi ir pradeda eiti demokratijos keliu, užtikrindama žmogaus teises ir teisinės valstybės principo įgyvendinimą, o tada galėsime grįžti prie vizų atsisakymo klausimo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0342/2011)

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE).(DE) Pone pirmininke, mieli kolegos, kurių nedaug vis dar čia, mieli Europos Parlamento svečiai. Baigdamas norėčiau pasakyti dar vieną sakinį klaidinančių žinynų leidėjų tema.

Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Sąjungoje šiuo klausimu svarbu turėti aiškią nuomonę. Europoje tokia veikla sudaro organizuoto nusikalstamumo dalį, dalyvauja fiktyvios bendrovės, internetu renkančios pinigus iš mažųjų ir vidutinių įmonių. Privalome labai pasistengti ir užkirsti tam kelią. Komisija daug ir gražiai kalbėjo apie tai, kad reikia iš tiesų remti mažąsias ir vidutines įmones ir sumažinti biurokratizmą. Vienas svarbus aspektas – užkirsti kelią tokio pobūdžio organizuotiems nusikaltimams. Ši rezoliucija – žingsnis tinkama linkme, tačiau šis žingsnis labai mažas. Turime imtis veiksmų ir todėl raginu visus toliau dirbti, ne tik tuos narius, kurių dabar čia nėra, tačiau ir mus visus, kurie Europos Parlamente yra Europos piliečių atstovai.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau pritarti prieš mane kalbėjusiam Parlamento nariui. Gana dažnai atrodo, kad bet kokios problemos sprendimas turi būti labiau susijęs su ES ir su didesniu reglamentavimu. Derinimas ir abipusis pripažinimas taikomi ES sutarčių teisėje, kuria remiantis mažosioms įmonėms tenka papildoma administracinė našta. Tačiau iš tiesų turėtume siekti, kad ES veiktų geriau. Neatsižvelgiant į tai, kokia jūsų nuomonė apie ES: ar skeptiškai vertinate tolesnę integraciją, ar norite didesnio europėjimo, turėtume siekti, kad ES ir vidaus rinka veiktų geriau ir kad būtų užkirstas kelias tarpvalstybiniam sukčiavimui.

Nuo tada, kai tapau Europos Parlamento nariu, gaunu laiškų ir žinučių el. paštu iš rinkėjų, kurie buvo suklaidinti ir įtraukti į įmonių katalogus, o po to jiems pateiktos gana didelės sąskaitos. Užuot dėmesį telkę į visokius niekus, kuriuos aptarinėjome šią savaitę, turėtume užtikrinti, kad ES veiktų geriau. Reikia telkti pastangas, kad sumažėtų administracinė našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kad būtų padėta ES piliečiams, kuriuos palietė ši valstybių sienas peržengusi apgaulė.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0349/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Sudano ir Pietų Sudano: Padėtis po 2011 m. referendumo. 2011 m. sausio 9–15 d. vyko Pietų Sudano referendumas, kuriame didžioji dauguma piliečių balsavo už tai, kad būtų įkurta nepriklausoma Pietų Sudano valstybė, kuria tikimasi paskelbti 2011 m. liepos 9 d., ši data sutampa su paskutine Visuotinio taikos susitarimo (VTS) galiojimo diena. Tai bus labai svarbi diena Pietų Sudanui, nes naujos valstybės įkūrimas kels daug nelengvų iššūkių. Pritariu rezoliucijoje išdėstytam raginimui Pietų Sudano valdžios institucijoms skatinti, kad Pietų Sudanas vystytųsi kaip moderni, pliuralistinė, demokratinė valstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač moterų ir vaikų, būtų teikiama viršenybė piliečių teisei išrinkti savo vyriausybę surengus nuolatinius ir laisvus rinkimus. Nors Pietų Sudanas turi gamtinių išteklių, kaip antai nafta, varis ir geležis, taip pat miškai ir derlinga žemė, didžioji dauguma gyventojų gyvena skurde, šalies kūdikių mirtingumo rodiklis vienas iš didžiausių ir išsilavinimo rodikliai mažiausi pasaulyje, todėl raginu Pietų Sudano būsimąją vyriausybę nedelsiant imtis būtinų priemonių, kad būtų padedama Pietų Sudano gyventojams užtikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį, socialines garantijas ir svarbiausia, saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Esu įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turės imtis svarbaus vaidmens kovodama su skurdu ir gaivindama Sudano ekonomiką. Todėl norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu, jog Europos Sąjunga Sudanui ir Pietų Sudanui toliau teiktų humanitarinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. 2011 m. sausio 9–15 d. vyko Pietų Sudano referendumas, kuriame didžioji dauguma balsavo už tai, kad būtų įkurta nepriklausoma Pietų Sudano valstybė . Tikimasi, kad Pietų Sudanas oficialiai paskelbs savo nepriklausomybę 2011 m. liepos 9 d. Europos Parlamentas visiškai pripažįsta referendumo, kaip demokratinės Pietų Sudano gyventojų valios išraiškos rezultatus. Pritariu Europos Parlamento raginimui, kad Pietų Sudano vyriausybė turi atsižvelgti į gyventojų interesus ir patvirtinti užsienio investicijų politiką, kurią įgyvendinant užsienio investicijos į gamtos išteklius būtų naudingos šalies ekonomikos vystymuisi siekiant kovoti su skurdu. Europos Sąjungos skiriamos lėšos vystymosi pagalbai turi būti naudojamos pagrindinėms paslaugoms švietimo , sveikatos apsaugos, žemės ūkio , aprūpinimo maistu ir institucinių pajėgumų kūrimo tikslams , siekiant užtikrinti, kad Pietų Sudanas vystytųsi kaip moderni, pliuralistinė ir demokratinė valstybė, grindžiama teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes palaikau Sudaną ir Pietų Sudaną ir sveikinu jų elgesį po referendumo, kuris sudarys sąlygas abiejose šalyse taikiai kurti klestinčias ir saugias demokratines valstybes, kuriose būtų atsižvelgiama į žmogaus, socialines ir ekonomines teises. Kad tai būtų pasiekta, prašome šalių pradėti konstruktyvų dialogą, kad būtų taikiai išspręstas Abjėjaus klausimas bei kiti klausimai, dėl kurių vis dar reikia susitarti, pvz., dėl pajamų, gaunamų iš naftos, pasidalijimo, sienų ribų nustatymo ir skolos pasidalijimo. Šiuo tikslu ES privalo skirti abiem šalims prieinamų lėšų socialinėms paslaugoms, pvz., švietimui, sveikatos apsaugai, žemės ūkiui, aprūpinimui maistu ir institucinių pajėgumų kūrimui, remti, ir ši humanitarinė pagalba turėtų būti toliau teikiama po liepos 9 d., t. y. dienos, kurią Pietų Sudanas oficialiai tapo nepriklausomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Nuoširdžiai džiaugiuosi Parlamento rezoliucija dėl Sudano ir Pietų Sudano, kurioje pakartojama, kad visiškai pripažįstamas 2011 m. sausio mėn. vykęs referendumas, kuriuo pritarta Pietų Sudano nepriklausomybei. Rezoliucijoje išreiškiama parama tautų apsisprendimo principui ir pripažįstama Pietų Sudano krikščionių bendruomenės teisė sukurti valstybę, kuri nepriklausytų nuo musulmonų daugumos valdžios. Dokumente pabrėžiamas abiejų naujų valstybių, susikūrusių pasidalijus Sudanui, poreikis pripažinti viena kitos suverenitetą ir reikalaujama priimti priemones, kurios būtų skirtos padėti sustiprinti ir stabilizuoti pasirinkimą eiti demokratijos keliu, pagarbą žmogaus teisėms ir abipusį pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ir tautų apsisprendimo principo apsauga, ir krikščionių mažumų apsauga pasaulyje yra pagrindiniai Lega Nord politinės teorijos bruožai, man nelieka jokio kito pasirinkimo, kaip pritarti šiai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bufton (EFD), raštu. – Balsavau prieš 200 mln. EUR vystomojo bendradarbiavimo išorės pagalbos Pietų Sudanui teikimą, kad būtų padėta mažesnius valdymo pajėgumus turinčiam Pietų Sudanui šalyje tvyrant politiniam nestabilumui įveikti daug humanitarinių ir socialinių bei ekonominių sunkumų. Kadangi pati ES yra nedemokratiška institucija, ir, mano giliu įsitikinimu, ji neturėtų turėti užsienio politikos darbotvarkės, negaliu remti jokių trečiosios šalies veiksmų. JK – viena didžiausių užsienio pagalbos teikėjų pasaulyje.

Labai svarbu, kad užsienio pagalba ir užsienio politika išliktų atskirų valstybių narių kompetencijos srityje ir nebūtų diktuojama ES lygmeniu, net jei gavėjas yra tinkamas ir jam to reikėtų. Leisdami ES rengti užsienio politikos darbotvarkę, prieisime prie tokio klausimo, į kurį bus įtraukta trečioji šalis, dėl kurios nesutars valstybės narės ir nebus prieita prie bendros visos ES nuomonės. Tai ES lygmeniu sudaro kompetencijos išorinių veiksmų srityje plėtros pagrindą, o tam aš labai nepritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdama į Parlamento reakciją dėl padėties Sudane po 2011 m. referendumo, kuriame buvo nubalsuota už Pietų Sudano nepriklausomybę nuo liepos 9 d., manau, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, yra pats tinkamiausias, kadangi, mano įsitikinimu, jame pateikiamas tinkamesnis politinės padėties, su kuria susiduriame, bei santykių su kitomis Afrikos šalimis vertinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Sudane vykusiu referendumu siekta padaryti galą įsigalėjusiam smurtui, dėl kurio šalies šiaurės ir pietų gyventojai buvo nusiteikę priešiškai vieni prieš kitus. Iš referendumo rezultatų matyti, kad Pietų Sudano gyventojai išreiškė tvirtą nepriklausomybės siekį, kurį kartojo jau daugelį metų. Kelias Parlamento sesijas mano frakcija stebėjo padėtį, ypač Darfūre, ir sėkmingai parėmė Sudano teisininko Saliho Mahmoudo Osmano kandidatūrą 2007 m. Sacharovo premijai gauti. Skiriant premiją siekta, kad atviras genocido žiaurumas šioje šalyje taptų dar labiau matomas ir kad būtų pripažintas taikus darbas tų žmonių, kurie nepaisydami visų sunkumų nepasidavė ir kovojo už taiką, solidarumą ir žmogaus teises. Deja nepakanka, kad S. M. Osman gautų premiją, norint, kad tarptautinė bendruomenė suvoktų, jog reikia nedelsiant stoti į kovą su Sudane užregistruojamais besikartojančiais ir rimtais žmogaus teisių pažeidimais. Tikiuosi, kad prieš ir po atsiskyrimo abi šalys laikysis to, kas sutarta, sukurs dvi taikias valstybes, kurių gyventojams bus padėta išbristi iš skurdo, kad bus skatinamas gerų kaimyninių santykių plėtojimas ir kad Europos Sąjunga galės prie to prisidėti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Galutiniais 2011 m. sausio 9 d. rezultatais dėl Pietų Sudano apsisprendimo patvirtinta, kad balsuotojai pasiryžę sukurti nepriklausomą valstybę. Anot ES tarptautinių stebėtojų, šis referendumas, kurio rezultatus paskelbė Pietinės Sudano dalies referendumo komisija, o Sudano vyriausybė juos patvirtino, vyko sąžiningai.

Todėl raginu atsižvelgti į referendumo rezultatus kaip į Pietų Sudano žmonių demokratinės valios išraišką ir primygtinai reikalauju, kad Sudanas ir Pietų Sudanas įsipareigotų aktyviai skatinti demokratinį valdymą ir ilgalaikės taikos, saugumo ir gerovės abiejose šalyse kūrimą. Manau, kad nuostata dėl išorinės pagalbos yra labai svarbi, ir pritariu 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimui vystomajam bendradarbiavimui Pietų Sudane skirti 200 mln. EUR, kad būtų prisidėta prie vietos bendruomenių autonomijos ir kad būtų atsižvelgta į pagrindinius žmonių poreikius bei į tai, kad nėra žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Kaip įspėjome tuo metu, Kosovo nepriklausomybė tapo pavojingu precedentu dėl imperialistų kišimosi dirbtinai kuriant valstybes remiantis geostrateginiais interesais, siekiant patekti į rinkas ir kontroliuoti jas bei gamtos išteklius ir darbo jėgą.

Pietų Sudano atvejis visais aspektais panašus į Kosovo. Konkrečiai, vyko referendumas, kurį finansavo ir rėmė įvairios nepriklausomybės reikalaujančios jėgos, kas buvo išties patogu, o likę šalies gyventojai negalėjo atiduoti savo balso. Be viso to, pietinėje Sudano dalyje yra daug naftos atsargų, kurios yra labai svarbios dideliam tarptautiniam kapitalui kurti.

Dabartinė padėtis, kai Sudane ir visame regione vėl kyla konfliktų ir ginčų dėl valstybės sienų nustatymo, rodo, kad dirbtinai sukūrus šią valstybę nebus išspręstos nei egzistuojančios problemos, nei bus pakeltas milijonų Sudano gyventojų gyvenimo lygis; priešingai, kils susipriešinimas ir konfliktai.

Didžiosioms imperialistinėms jėgoms baigus dalytis Afrikos žemyną siekiant sau naudos, atrodo, kad Pietų Sudane procesas prasidėjo iš naujo ir tai sukels daugiau karų ir kančių ir taip labai kenčiantiems Afrikos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu.(SK) Po nepriklausomybės, kuri turėtų būti paskelbta kaip tik po mėnesio, Pietų Sudanas iš karto susidurs su daugybe humanitarinių, socialinių ir ekonominių problemų. Dar ilgą laiką kaimyninių valstybių pagalba Pietų Sudanui bus daug svarbesnė nei kada nors anksčiau, nes šalis mėgins kovoti su skurdu, stiprinti vietos bendruomenes ir užtikrinti, kad šalies gyventojai kuo greičiau pajustų taikos naudą.

Iš karto po referendumo, kol šaliai taps prieinama daugiašalė finansinė parama, kyla rizika, kad susidarys finansavimo spraga, dėl kurios Pietų Sudanas taps labai pažeidžiamas ir bus didelė valstybės žlugimo tikimybė. Todėl, manau, labai svarbu, kad Europos Sąjunga padarytų viską, ką gali, kad padėtų sudaniečiams išgyventi šį kritinį laikotarpį ir kad užkirstų kelią gresiančiai humanitarinei katastrofai, nes ši šalis pradės tik tada sistemiškai veikti siekdama įgyvendinti vystymosi tikslus, kai įsigalės tikėjimas taikia ateitimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau dokumentui, nes Pietų Sudano valdžios institucijos yra raginamos skatinti, kad Pietų Sudanas vystytųsi kaip moderni, pliuralistinė, demokratinė valstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač moterų ir vaikų, būtų teikiama viršenybė piliečių teisei išrinkti savo vyriausybę surengus nuolatinius ir laisvus rinkimus, o Konstitucijoje ir teisėje būtų įtvirtinta judėjimo laisvės, asociacijų laisvės ir laisvės reikšti politines pažiūras apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje abi šalys raginamos artėjant liepos 9-ajai, Nepriklausomybės dienai, pateikti konkrečius planus, kaip jos ketina sudaryti ir (arba) reformuoti savo institucijas, kad abi valstybės nuo tos dienos galėtų veikti savarankiškai. Rezoliucijoje taip pat raginamos ES delegacijos Sudane ir Pietų Sudane imtis iniciatyvos ir platinti bei įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė pastarosios rinkimų ir referendumo stebėjimo misijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pripažįstame referendumo dėl Pietų Sudano nepriklausomybės, kurią numatyta paskelbti 2011 m. liepos 9 d., rezultatus, kaip demokratinės Pietų Sudano gyventojų valios išraišką. Tikimės, kad politinės Pietų Sudano valdžios institucijos dės pastangas, kad Pietų Sudanas vystytųsi kaip moderni, pliuralistinė ir demokratinė valstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės; kad užtikrintų piliečių teisės viršenybę rinkti savo vyriausybę rengiant nuolatinius ir laisvus rinkimus, judėjimo ir asociacijų laisvės bei laisvės reikšti politines pažiūras apsaugą. Be to, pritariame tam, kad visos šalys turėtų dalyvauti nuolatiniame ir konstruktyviame dialoge siekiant išspręsti po referendumo kilusius klausimus, įskaitant bendrų sienų nustatymą, pilietybės suteikimą piliečiams iš šiaurės ir pietų regionų ir pajamų iš naftos pasidalijimą. Galiausiai sutinkame, kad reikia skirti papildomų Europos lėšų pagrindinėms paslaugoms, būtent švietimo, sveikatos apsaugos, žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir institucinių pajėgumų kūrimo, remti. ES privalo ir po 2011 m. liepos 9 d. teikti humanitarinę pagalbą Sudanui ir Pietų Sudanui, o politinės partijos privalo veikti išvien siekdamos visapusiškai atstovauti visiems šalies žmonėms ir padėti sukurti tvirtas demokratines politines institucijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Pastaraisiais metais dėl konfliktų Sudane, tiksliau, Darfūro regione, nukentėjo labai daug žmonių, ypač tų, kurie gyvena skurdžiausiai. Tikėkimės, kad referendumu bus užbaigtas šis konfliktas ir galiausiai įžengsime į ilgalaikės taikos etapą. ES ketina imtis svarbaus vaidmens prisidėdama prie regiono vystymosi ir ji negali šio vaidmens atsisakyti vykstant taikos užtikrinimo procesui.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Saugumo padėtis Abjėjaus regione kelia didelį nerimą. Padrąsinčiau šalis pradėti taikų dialogą iš naujo pradedant derybas su Afrikos Sąjunga. Taip pat paraginčiau surengti referendumą, kaip numatyta Visuotiniame taikos susitarime (VST). Ir Sudano šiaurė, ir pietūs turės dėti daug pastangų, kad išspręstų keletą iki šiol neišspręstų svarbių klausimų, pvz., dėl sienos tarp abiejų šalių demarkacijos, iš naftos gaunamų pajamų pasidalijimo, vamzdyno naudojimo, pilietybės suteikimo ir taip pat dėl konsultacijų su gyventojais Mėlynojo Nilo ir pietų Kordofano regionuose rengimo. Paramos Pietų Sudanui teikimas turi būti vienas iš mūsų prioritetų. Ragintume šalį pasirašyti ir ratifikuoti Kotonu susitarimą, kuris sudarytų sąlygas bendradarbiauti ateityje. Ragintume šalį, taip pat ir Chartumą, sukurti pliuralistinę, daugiatautę demokratiją ir nepriklausomą pilietinę visuomenę, pagrindinį vaidmenį suteikiant teisminei, įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžioms. Džiaugiamės, kad iškart po to, kai Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje bus pasirašytas ir ratifikuotas Kotonu susitarimas, mus aplankys Pietų Sudano Parlamento narys. Turime ir toliau rodyti dėmesį Šiaurės Sudanui, jo neignoruoti ar diplomatiškai neizoliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pietų Sudano referendumas vyko 2011 m. sausio 9–15 d. ir didele balsų dauguma nubalsuota už nepriklausomos Pietų Sudano valstybės sukūrimą. Rengti referendumą 2005 m., po 20 metų trukusio pilietinio karo, susitarė Sudano vyriausybė ir separatistai iš šalies pietų.

Šalies šiaurei atstovaujančios vyriausybinės institucijos pasirašė visuotinę taikos sutartį, kurioje įtvirtinta, kad Pietų Sudano apsisprendimo klausimas turi būti sprendžiamas referendumu. Kadangi padėtis regione pastaruoju metu labai pablogėjo, šia rezoliucija prašome Pietų Sudano vyriausybės šalyje užtikrinti demokratiją ir demilitarizuoti savo teritorijas.

Taip pat kartojame, kad yra svarbu teikti humanitarinę pagalbą Sudanui ir Pietų Sudanui, ir kreipiamės į tarptautinius kreditorius, kad šie sumažintų tarptautinę Sudano ir Pietų Sudano skolą. Norėčiau pridurti, kad būtina sugriežtinti stebėseną, paskirti daugiau ekspertų, teikti regionui finansinę paramą ir organizuoti aukštąjį mokslą ES universitetuose taip, kad talentingas jaunimas galėtų atvykti studijuoti nemokamai. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Šių metų sausio mėn. vykusiame referendume Pietų Sudano žmonės didele balsų dauguma nubalsavo už nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo šiaurinės Sudano dalies. Svarbu, kad ES visiškai pripažintų šių žmonių apsisprendimo teisę ir referendumo rezultatus kaip Pietų Sudano žmonių demokratinės valios išraišką. Kadangi šis pasiūlymas dėl rezoliucijos aiškiai atitinka šiuos reikalavimus, balsavau „už“. Dabar svarbu, kad Visuotinio taikos susitarimo šalys dalyvautų nuolatiniame ir konstruktyviame dialoge siekdamos išspręsti po referendumo kilusius klausimus, įskaitant bendrų sienų nustatymą, pilietybės suteikimą piliečiams iš šiaurės ir pietų regionų, teisingą pajamų iš naftos pasidalijimą ir naftos vamzdyno naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Pritariu šiai rezoliucijai, kadangi labai svarbu užtikrinti, jog tarp abiejų šalių kariniai konfliktai ir nesutarimai būtų suvaldyti, užkirstas kelias neramumams plėtotis ir būtų pasiektas ir tinkamai įgyvendintas visuotinis taikos susitarimas. Tiek Šiaurės, tiek Pietų Sudano valdymas turi vykti remiantis demokratiniais, teisinės valstybės principais, atsižvelgiant į žmogaus, socialines ir ekonomines teises. Šiame regione turi įsivyrauti ilgalaikė taika ir saugumas. Atsižvelgiant į tai, Sudano žmonių apsauga ir saugumas turi išlikti prioritetiniais klausimais. Visų pirma, kuo skubiau turi būti išspręstas Abėjaus regiono statuso klausimas, laikantis visuotinio taikos susitarimo nuostatų. Labai svarbu, kad ES, esant galimybei, suteiktų reikalingą vystymosi pagalbą. Turime dėti visas pastangas, kad minėtai paramai skiriamos lėšos būtų naudojamos tikslingai, pagrindinėms ir būtinoms paslaugoms. Be to, Pietų Sudano vyriausybė kuo skubiau turėtų pradėti vykdyti užsienio investicijų politiką, kuri pritrauktų užsienio investicijas į gamtos išteklius, ir tokiu būdu prisidėtų prie skurdo mažinimo politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už rezoliuciją dėl Sudano ir Pietų Sudano, nes Pietų Sudane įvykęs referendumas, kuriame dauguma gyventojų balsavo už nepriklausomos Pietų Sudano valstybės įkūrimą, yra demokratinės piliečių valios įrodymas. Po 7 metus vykusio karo didžioji dalis gyventojų Pietų Sudane gyvena skurde, o išsilavinimo rodikliai žemiausi pasaulyje. Todėl sveikintinas ES sprendimas skirti 200 milijonų eurų paramą Pietų Sudanui siekiant padėti pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Šios lėšos turi būti skirtos švietimui, sveikatos apsaugai, žemės ūkiui ir institucinių pajėgumų kūrimui. Pritariu JT misijos Sudane pratęsimui ir papildomų taikos palaikymo pajėgų siuntimui, kadangi dabar ypač svarbu užtikrinti taikų Sudano ir Pietų Sudano vystymąsi. Naujos valstybės kūrimas yra sudėtingas procesas, kai reikia ypač sparčiai spręsti bendrų sienų nustatymo, pilietybės suteikimo gyventojams iš pietų ir šiaurės regionų, pajamų, gaunamų iš naftos pasidalijimo, ir kitas problemas. Šalys, pasirašiusios Visuotinį taikos susitarimą, turėtų konstruktyviai dalyvauti politiniame dialoge. Svarbus raginimas atlikti konstitucinę peržiūrą Pietų Sudane, kad visos politinės partijos veiktų išvien, siekdamos atstovauti visiems naujos šalies žmonėms ir padėti sukurti tvirtas demokratines politines institucijas..

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Referendumo Sudane rezultatai aiškiai parodo, kad Pietų Sudano žmonės nori tapti nepriklausomi, to jie siekė jau daugelį metų. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija kelias Parlamento sesijas stebėjo šiuos įvykius, ypač padėtį Darfūre, ir sėkmingai parėmė Sudano teisininko Saliho Mahmoudo Osmano kandidatūrą 2007 m. Sacharovo premijai gauti. Referendumu siekta padėti tašką smurtui tarp šalies šiaurės ir pietų gyventojų. Tikimasi, kad bus atverstas naujas puslapis ir sukurtos dvi taikios valstybės. ES gali ir turi aktyviai to siekti, būtent padėdama gyventojams išbristi iš skurdo ir skatindama gerus kaimyninius santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincent Peillon (S&D), raštu.(FR) Rezoliucija, kurią rengiant dalyvavau, pateikta lemiamu momentu, t. y. tuo momentu, kai sprendžiamas konfliktas Pietų Sudane. Sausio mėn. referendume dauguma Pietų Sudano gyventojų balsavo už nepriklausomybę. Po mėnesio gims nauja valstybė. Tačiau tebėra keletas susirūpinimą keliančių klausimų, ypač kilusių po pastarųjų smurto atvejų ginčijamame Abjėjaus regione. Labiau nei bet kada šiame lemiamame etape Parlamentas siekia dar kartą patvirtinti, kad visiškai palaiko taikos procesą ir prašo Sudano ir Pietų Sudano gyventojų bei tarptautinės bendruomenės toliau įgyvendinti 2005 m. Visuotinį taikos susitarimą. Europos Parlamentas ypač ragina Sudano ir Pietų Sudano gyventojus siūlyti konkrečius planus atsižvelgiant į opius klausimus dėl pilietybės, skolų ir pajamų iš naftos pasidalijimo. Šiuose planuose turi būti pateikti sprendimai dėl sudėtingo sienų nustatymo klausimo, kad būtų galima užtikrinti taikų ir gyvybingą abiejų šalių sambūvį.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) 2011 m. sausio 9–15 d. didžioji dalis Pietų Sudano gyventojų pareiškė, kad pritaria nepriklausomos valstybės sukūrimui. Visiems žinoma, kad tai pasaulio vieta, kuri buvo nuolat niokojama konfliktų, dėl kurių didelės gyventojų grupės negalėjo turėti tinkamų gyvenimo sąlygų. Gavęs šią naują informaciją Parlamentas ragina Pietų Sudano, kurio nepriklausomybė bus paskelbta 2011 m. liepos 9 d., valdžios institucijas dėti pastangas siekiant pakloti pamatus demokratinei, pagarba žmogaus orumui pagrįstai valstybei. Kad tai būtų pasiekta, reikės tarptautinės paramos. Dėl šios priežasties pritariu paramos, kurią pažadėjo ES, skyrimui, kad būtų padėta sukurti šią naują valstybę. Todėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Esu laimingas, kad EP džiaugiasi taikiu ir patikimu Sudano ir Pietų Sudano elgesiu vykstant 2011 m. Pietų Sudano referendumui ir visų VTS šalių pastangomis ir jų prisiimtų pagal susitarimą įsipareigojimų laikymusi, kad EP mano, jog tai itin svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti VTS ir teigiamas ženklas siekiant abiejų šalių taikaus sambūvio, kad EP pakartoja, kad visiškai pripažįsta referendumo, kaip demokratinės Pietų Sudano gyventojų valios išraiškos, rezultatus, kad EP ragina Šiaurės ir Pietų Sudaną aktyviai skatinti abiejose šalyse demokratinį valdymą ir ilgalaikės taikos, saugumo ir gerovės kūrimą gerbiant žmogaus, socialines ir ekonomines teises, kad EP ragina Pietų Sudano valdžios institucijas skatinti, kad Pietų Sudanas vystytųsi kaip moderni, pliuralistinė, demokratinė valstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, ypač moterų ir vaikų, būtų teikiama viršenybė piliečių teisei rinkti savo vyriausybę rengiant nuolatinius ir laisvus rinkimus, o Konstitucijoje ir teisėje būtų įtvirtinta judėjimo laisvės, asociacijų laisvės ir laisvės reikšti politines pažiūras apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu.(EL) Šimtai žmonių žuvo Abjėjaus teritorijoje, dėl kurios nesutaria Šiaurės ir Pietų Sudanas. JT neseniai paskelbė, kad mažiausiai 20 000 žmonių paliko Abjėjaus miestą ir pabėgo į pietus po to, kai Šiaurės Sudano armija pasitraukė iš šios teritorijos. Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos teisingai nurodoma, kad abi šalys turi pateikti konkrečius planus, kaip jos ketina sudaryti ir (arba) reformuoti savo institucijas, kad abi valstybės galėtų veikti savarankiškai, kad šalys turi nutraukti karo veiksmus ir skatinti demokratinį valdymą, kad šiame regione būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir saugumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Sudano ir Pietų Sudano, kadangi palaikau visas ES dedamas vystymo pastangas, kad būtų atkurta taika ir atstatytas ilgai niokotas regionas. Nerimą kelia pastarieji įvykiai regione, kurie neatitinka referendumo dėl Pietų Sudano nepriklausomybės sąlygų, o smurtas Abjėjuje, dėl kurio visam regionui gali kilti nestabilumo grėsmė, yra neigiamas reiškinys. Afrikos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį ir, padedant ES ir JT, šiuo lemiamu momentu privalo atidžiai stebėti padėtį, kad būtų užkirstas kelias karo grėsmei. Palankiai vertinu Tarybos pranešimą dėl didesnės ekonominės pagalbos Pietų Sudanui ir pritariu rekomendacijai, kad ir po liepos 9 d. regionui toliau būtų teikiama humanitarinė pagalba. Manau, kad abu pasiūlymai reikalingi ir bus padėta sukurti nepriklausomą Pietų Sudano valstybę, net ir susidarius nepalankioms sąlygoms.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0347/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Manau, Europos Sąjunga ir Rusija privalo pagyvinti derybas dėl partnerystės ir dėl išsamaus susitarimo, kuriame būtų aptariama politinė, ekonominė ir socialinė sistema, taip pat atsižvelgiama į klausimus, susijusius su demokratija, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, sudarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra ypač svarbūs užtikrinant Europos bei kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. ES ir Rusija priklauso viena nuo kitos ekonominiu ir politiniu požiūriu, todėl ES ir Rusijos Federacijos partnerystės susitarimo sudarymas yra itin svarbus siekiant toliau plėtoti ir skatinti dviejų partnerių bendradarbiavimą. Palaikydama santykius su Rusijos Federacija ES turi kalbėti vienu balsu ir rodyti solidarumą ypač dėl energijos tiekimo saugumo užtikrinimo. Rusijos energetikos politika ES valstybių narių ir bendros kaimynystės šalių atžvilgiu parodys tikrąjį Rusijos pasiryžimą eiti modernizavimo ir demokratizavimo keliu. Pritariu Europos Parlamento reikalavimui užtikrinti, kad gamtinių išteklių tiekimas neturėtų būti naudojamas kaip politinė priemonė, o energetinio saugumo bendradarbiavimo pagrindu turėtų tapti tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principai, bei vienodos galimybės patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau „už“, nes manau, kad Europos Sąjunga ir Rusija privalo išnaudoti Nižnij Novgorodo aukščiausiojo lygio susitikimą, kad sustiprintų strateginį bendradarbiavimą ir sudarytų visuotinį bendradarbiavimo susitarimą dėl socialinės, politinės ir ekonominės sistemos ir įtrauktų klausimus, susijusius su demokratija, teisinės valstybės principu, žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis. Susitikime turėtų būti aptariami klausimai dėl saugumo ir energetikos politikos, kurią privaloma įgyvendinti remiantis tarpusavio priklausomybės, skaidrumo, tiekimo garantijų, kovos su klimato kaita ir geresnio energijos vartojimo efektyvumo kriterijais. Branduolinėse elektrinėse turės būti atliekami bandymai ekstremaliomis sąlygomis ir šiuo atžvilgiu apmaudu, kad nepriimta pataisa nedelsiant uždaryti vis dar naudojamus Černobylio tipo branduolinius reaktorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsuoju už šią bendrą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo. Rezoliucijoje pateikiamos tinkamos rekomendacijos, skirtos susitikime dalyvausiantiems Europos atstovams, kuriomis primenama, kad ES privalo pasinaudoti savo politine galia, kad įtikintų Rusiją prisiimti dalį atsakomybės sprendžiant šiandienos pasaulio problemas, susijusias su politika, ekonomika, geopolitika ir aplinka. Rusija yra viena iš svarbiausių Europos ekonominių partnerių, nekalbant apie tai, kad tai yra kaimyninė šalis, nuo kurios, be kita ko, priklauso Europos energetikos politika. Pritardama šiai rezoliucijai prisijungiu prie šio Parlamento prašymo, skirto susitikime dalyvausiantiems ES atstovams, kad šie sukurtų sąlygas pradėti abiem šalims naudingą dialogą, kuriuo būtų sudaromos sąlygos priimti bendrus ir veiksmingus sprendimus sprendžiant svarbiausius Europos ir visuotinės politikos darbotvarkės klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu visas pastangas stiprinti gerus ES ir kitų ekonomiškai stiprių valstybių santykius. Kalbėdama apie ES ir Rusijos santykius noriu pasidžiaugti jau pasiektais laimėjimais ne tik bendroje ekonominėje ir bendradarbiavimo erdvėje, bet ir bendrų vertybių srityje. Manau, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kuri buvo apibūdinta, yra pats tinkamiausias.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, nes manau, kad būtina sustiprinti santykius su Rusija, ypač energetinio saugumo srityje.

Naujas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas turi būti išsamus ir teisiškai privalomas, į jį taip pat turėtų būti įtraukiamos nuostatos dėl pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo. Manau, Partnerystė siekiant modernizavimo – tinkama priemonė skatinti reformas Rusijoje.

Taip pat manau, kad Rusijai įstojus į PPO bus paskatintos investicijos ir pagerės prekybiniai santykiai su ES. Mums naudinga paremti Rusiją, jai siekiant tapti PPO nare. Kita vertus, Rusija privalo rodyti pasiryžimą atsisakyti protekcionistinių priemonių, pvz., muitų sąjungos su Kazachstanu ir Baltarusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Rengdamiesi kitam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris vyks birželio 9 ir 10 d. Nižnij Novgorode, valstybėms narėms siunčiame aiškią žinią: platesnio užmojo prekybos susitarimų, vizų ir bendradarbiavimo požiūriu pirmenybę turime teikti pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimui. Europos Sąjunga turi aiškiau nurodyti Rusijai, kad ši laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir prievolių. Nuo 1994 m. mūsų santykiuose su Maskva nebuvo jokių pokyčių, nors ir būtina atnaujinti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Tai turi būti daroma kartu su tikra pažanga kuriant demokratiją ir teisinę valstybę. Galiausiai, nepriimtina, kad gamtos išteklių tiekimas būtų naudojamas kaip politinė priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Rusijos Federacija ir Europos Sąjunga sukūrė glaudžią partnerystę ir bendra kova su tarptautiniu terorizmu yra vienas iš daugelio pavyzdžių. Šiomis aplinkybėmis parėmiau šiandien priimtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių rengiantis birželio 9 ir 10 d. vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame bus siekiama sudaryti naują strateginį susitarimą. Priimdami šią rezoliuciją Europos Parlamento nariai siunčia Rusijai stiprų politinį signalą: nors pageidaujama didesnio ekonominio, energetinio, strateginio ir tarptautinio bendradarbiavimo, vis dėlto tai turėtų priklausyti nuo pastangų, dedamų žmogaus teisėms ir piliečių laisvėms ginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Europos ir Rusijos susitikimai visuomet apibūdinami kaip abipusis susižavėjimas ir kartu kaip abipusė baimė. Europa paprastai jaučia pagarbią baimę dėl Rusijos teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus ir karinės galios ir išgąstį dėl Rusijos ekspansionizmo. Rusija nuo Petro I Didžiojo laikų siekė neatsilikti nuo Europos pažangos mokslo ir technikos srityse, tačiau kartu Europos laimėjimų baimintasi kaip kažko, kas galėtų sunaikinti rusišką dvasią ir gyvenimo būdą, ir jie vertinti kaip grėsmė šalies teritoriniam vientisumui. Tokių tendencijų nepanaikino ir netgi jas sustiprino šaltasis karas. Rusijos kelyje į tikrai liberalią ir pliuralistinę demokratiją buvo ir pakilimo, ir nuosmukio, tačiau negalima paneigti, kad šalis nuo geležinės uždangos laikų nuėjo ilgą kelią. Vis dėlto, nėra abejonių, kad dar daug reikia nuveikti šia linkme, ir akivaizdu, kad Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija ne tik dalijasi istoriniu, kultūriniu ir religiniu paveldu, bet kad jos taip pat turi bendrų interesų ir susiduria su bendrais iššūkiais, kurie įvairiais lygmenimis padeda užtikrinti glaudesnius valstybių santykius. Europos Sąjunga turi toliau dirbti, kad toks suartėjimas taptų įmanomas ir būtų vaisingas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Rusija – nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir ji dalijasi su ES atsakomybe už pasaulio stabilumo išsaugojimą. Problemos, susijusios su Artimaisiais Rytais, Libija, Iranu, terorizmu, energetiniu saugumu, klimato kaita ir finansų krizėmis, bus išspręstos veiksmingiau, jei mūsų santykiai su Rusija bus pagrįsti bendradarbiavimu. Tačiau praėjus trejiems metams nuo Gruzijos konflikto, Rusija vis dar nevykdo 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimų dėl karinių pajėgų išvedimo iš okupuotų Gruzijos sričių: Pietų Osetijos ir Abchazijos, ir neužtikrina galimybių Europos Sąjungos stebėjimo misijoms patekti į šias teritorijas.

Todėl pritariu tam, kad ES ir Rusija privalo pagyvinti derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris būtų paremtas abipuse ES ir Rusijos priklausomybe. Šis susitarimas turėtų būti teisiškai privalomas ir išsamus, jis turėtų apimti visas su demokratija, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus ir pagrindinėms teisėms susijusias sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Kaip įprasta, didelių Europos ekonominių ir finansinių grupių interesams šioje rezoliucijoje skiriamas pagrindinis dėmesys. Šiomis aplinkybėmis privalome matyti Rusijai (taip pat ir kelioms kitoms valstybėms) daromą spaudimą stoti į Pasaulio prekybos organizaciją siekiant sudaryti „vienodas veiklos sąlygas abiejų šalių verslo bendruomenėms“ ir palengvinti bei liberalizuoti prekybą pasaulinėje ekonomikoje, sudarant palankesnes sąlygas užsienio investicijoms ir atsisakant bet kokių „protekcionistinių priemonių“. Taigi rezoliucijoje dar kartą pateikiamas senasis ES pradžiamokslis apie neoliberalią ir intervencinę politiką.

Vis dėlto šiuo atveju, be galimybių patekti į rinkas ir investuoti suteikimo, pagrindinis rūpestis kyla ir dėl galimybės prieiti prie energijos išteklių ir srautų ir juos kontroliuoti bei dėl kitų žaliavų, ypač retųjų žemių, kurių ES labai trūksta. Todėl ES ir Rusija raginamos „glaudžiai bendradarbiauti žaliavų ir retųjų žemių, ypač tų, kurios laikomos itin svarbiomis, tiekimo klausimu“. Į vadinamuosius „saugumo“ klausimus taip pat turi būti kreipiamas dėmesys, įskaitant „priešraketinės gynybos skydo diegimo klausimą“. Privalome prisiminti, kad ES ir NATO narė Rumunija išreiškė norą, kad ši sistema, kuri kelia grėsmę Rusijos saugumui ir taikai Europoje, būtų diegiama jos teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Europos Parlamento dauguma dar kartą išreiškia dabar jau įprastą neoliberalų ir intervencinį požiūrį į ES ir Rusijos santykius.

Ekonominių ir finansinių grupių interesams teikiama pirmenybė, darant Rusijai spaudimą prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos, siekiant sudaryti „vienodas veiklos sąlygas abiejų šalių verslo bendruomenėms“ ir palengvinti bei liberalizuoti prekybą pasaulinėje ekonomikoje, Rusijai suteikiant palankesnes sąlygas užsienio investicijoms ir atsisakant bet kokių „protekcionistinių priemonių“.

Šiuo požiūriu nepaprastai svarbu turėti priėjimą prie energijos išteklių ir galimybę juos kontroliuoti, todėl reikia turėti galimybę patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti. Taip pat juntama tam tikra neviltis, kai Rusijos prašoma glaudžiau bendradarbiauti tiekiant žaliavas ir retąsias žemes, ypač tas, kurios laikomos itin svarbiomis.

Galiausiai, pastebima veidmainiavimo apraiškų. Rusijos prašoma „toliau palaikyti visapusišką dialogą <...> sprendžiant saugumo klausimus, įskaitant priešraketinės gynybos skydo diegimo klausimą“, o ES ir NATO narė Rumunija jau išreiškė norą, kad toks skydas, kuris aiškiai kelia grėsmę Rusijos saugumui ir taikai visoje Europoje, būtų įrengtas jos teritorijoje. Net Jungtinės Amerikos Valstijos nepatvirtino, kad taip nėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Rezoliucijoje aptariamas pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris vyks 2011 m. birželio 9 ir 10 d. Nižnij Novgorode. Aukščiausiojo lygio susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas bendriems sunkumams, pvz., ekonomikos ir finansų krizei, stojimui į PPO, su energetika ir energetiniu saugumu susijusiems klausimams, ilgalaikėms pastangoms įsivesti bevizį kelionių tarp ES ir Rusijos režimą ir kitus tarptautinius ir regioninius klausimus.

Žinoma, Rusija – tai didžiulė rinka prekėms iš ES ir ji taip pat pagrindinė naftos ir gamtinių dujų tiekėja į ES valstybes nares. Nors Rusijos ir ES santykiai pastaraisiais metais laipsniškai gerėjo, šalys vis dar tebėra santūrios ir laikosi atstumo. Manau, kad jei nebus imtasi reikiamų veiksmų, kad padėtis pagerėtų, ES vaidmuo gali po truputį nublankti tiek Rusijos, tiek jos kaimynių požiūriu, rizikuojant, kad ES apsiribos savo vien tik kaip prekybos partnerės vaidmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau dokumentui, nes Rusija, kuri yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, dalijasi su ES atsakomybe už pasaulio stabilumo išsaugojimą ir kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti Europos ir kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymas vis dar yra itin svarbus siekiant toliau plėtoti ir skatinti dviejų partnerių bendradarbiavimą. Tačiau toliau susirūpinimą kelia Rusijos pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms ir jų apsauga, įstatymo viršenybė, teismų nepriklausomumas, politinė žiniasklaidos kontrolė, prieš žurnalistus ir opozicijos atstovus taikomos represinės priemonės ir rinkimų sąžiningumas. Yra pabrėžiama energijos tiekimo saugumo svarba, o Rusijos energetikos politika valstybių narių ir bendros kaimynystės šalių atžvilgiu parodys tikrąjį Rusijos pasiryžimą eiti modernizavimo ir demokratizavimo keliu. Gamtinių išteklių tiekimas neturėtų būti naudojamas kaip politinė priemonė. Minėtojo bendradarbiavimo pagrindu turėtų tapti tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principai, taip pat vienodos galimybės patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE), raštu.(LV) Balsavau už šią rezoliuciją ir norėčiau pabrėžti, kad Rusijos energetikos politika valstybių narių ir bendros kaimynystės šalių atžvilgiu parodys tikrąjį Rusijos pasiryžimą eiti modernizavimo ir demokratizavimo keliu. Jei energijos ištekliai nebus naudojami kaip politinė priemonė, jei valstybė taikys vienodas, skaidrias ir nediskriminacines taisykles visiems rinkos dalyviams, jei Rusija bus objektyvi ir nuspręs bendradarbiaudama pasinaudoti mūsų tarpusavio priklausomybe energetikos srityje ir tai bus pagrįsta aiškiais, sąžiningais ir teisiškai privalomais principais, galėsime kalbėti apie naują vystymosi etapą vieningoje Europoje. Žinoma, negalime pamiršti ir nepaisyti įvairių svarbių dalykų, kurie toliau trukdo plėtotis vertingiems ES ir Rusijos santykiams, ir ypač to, kad praėjus beveik trejiems metams po karo Gruzijoje, Rusija ir toliau užima didelę dalį Gruzijos teritorijos ir toliau nepaiso 2008 m. sudaryto susitarimo ir neužtikrina galimybės Europos Sąjungos stebėjimo misijoms patekti į šias teritorijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, bet nematau realios Rusijos pažangos siekiant pažaboti korupciją, užtikrinti teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės taikymą. Deklaratyvūs prezidento D. Medvedevo pareiškimai nėra nei įrodymas, nei realios pažangos garantija. Norėčiau jums priminti, kad, nors Rusija siekia prisijungti prie PPO, ji, aptariant tinkamumo reikalavimus, nepaiso įvairių tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su žmogaus teisėmis. Ar gali ES iš tikrųjų pasitikėti valstybe, kuri pasirinktinai taiko tarptautinius teisės aktus? Prašau ES atidžiai stebėti laikotarpį prieš rinkimus, rinkimų metu ir po jų ir užtikrinti, kad bet koks pažeidimas būtų pastebėtas ir nurodytas. Nepriklausomi ir skaidrūs rinkimai – kertinis demokratinės valstybės akmuo, ir jei Rusija nori tapti tokia valstybe, ji turi atitikti standartus. Nors ES ir Rusija priklauso viena nuo kitos, daugiausia matome ES, bandančią prisitaikyti prie Rusijos norų. ES turi būti tvirta ir reikalauti visiškai ir energingai įgyvendinti teisinės valstybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teismų nepriklausomumo principus. Jei tai bus neįgyvendinta, tai reikš, kad šalis neatitinka mūsų principų. Be to, nuvilsime laisvės, klestėjimo ir saugumo trokštančius Rusijos žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu.(PL) Europos Sąjungai santykiuose su Rusija reikia naujo atvirumo, nes daug naujų sunkumų kilo po paskutinio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir šių sunkumų negalėsime įveikti, jei bendradarbiavimas nepagerės. Šiandien Europos Sąjunga laikosi vieno požiūrio į Rusijos politiką, kuria siekiama paaštrinti įsisenėjusius konfliktus, ir į Maskvos mėginimus kištis į nepriklausomų valstybių, kurios anksčiau buvo sudedamoji SSSR dalis, pvz., Gruzijos, politiką. Vis labiau nerimaudami vieną po kito stebime išpuolius prieš spaudos laisvę ir nepriklausomus žurnalistus. Susitikimuose su Rusijos žmonėmis turime labai tvirtai kalbėti apie spaudos laisvę Rusijoje. Privalome teikti pirmenybę užtikrinimui, kad Maskvoje nebūtų pažeidžiama spaudos laisvė. Vis dėlto nesutinku su ta dalimi, kurioje Rusija smerkiama už tai, kad ji draudžia gėjų eitynes Maskvoje ir nesuteikia tos pačios lyties atstovų poroms teisės tuoktis ir įsivaikinti vaikų. Manau, remiantis mūsų požiūriu į homoseksualų ir lesbiečių judėjimus, kiekviena valstybė turi teisę vykdyti savo nepriklausomą politiką. Europos Sąjunga gerbia kaimynų kultūrą ir neturėtų kištis į moralės ir aksiologinius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti Europos ir kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. Tikiuosi, kad šiandienos balsavimas sudarys sąlygas priimti ryžtingas priemones, kad būtų einama bendru skaidrumu pagrįstu keliu ir kad būtų bendrai vykdomi uždaviniai siekiant bendros gerovės. Kalbu apie tas priemones, kurių reikia, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai grėsmei saugumui Europoje, įskaitant tolesnį bendradarbiavimą dėl nelegalios imigracijos, geresnę pasienio kontrolės punktų kontrolę ir veiksmingesnį keitimąsi informacija, susijusia su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtinama, kad Rusijai reikia neatidėliotinai įgyvendinti pagrindinius demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir spaudos laisvės principus, kaip pagrindą bendradarbiavimui užtikrinti, ir kurioje Rusija raginama imtis konkrečių veiksmų, kad padėtis žmogaus teisių srityje pagerėtų ir kad žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, mažumos ir opozicijos atstovai būtų apsaugoti nuo smurto ir bauginimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti Europos ir kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. Manome, kad mums reikia išsamaus, teisiškai privalomo susitarimo, kuriame būtų aptariama politinė, ekonominė ir socialinė sistema, todėl taip pat įtraukiamos ir visos sritys, susijusios su demokratija, teisine valstybe ir pagarba žmogaus, ypač pagrindinėms teisėms. Dėl energetinio saugumo esame tos nuomonės, kad gamtinių išteklių tiekimas neturėtų būti naudojamas kaip politinio spaudimo priemonė, o turėtų remtis tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principais, taip pat vienodomis galimybėmis patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti, kad būtų sukurta teisiškai privaloma energetikos sistema. Be to, tikimės, kad bus toliau bendradarbiaujama neteisėtos imigracijos, pasienio kontrolės punktų veiklos gerinimo ir keitimosi informacija, susijusia su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šiuo pranešimu Rusija raginama atsisakyti „bet kokių protekcionistinių priemonių“ ir jai grasinama atsakomaisiais veiksmais, jei ji nepatenkins tokio prašymo. Numatoma tik ilguoju laikotarpiu užtikrinti abipusį laisvą Rusijos ir Europos Sąjungos piliečių judėjimą, tačiau pritariama prasidėjusiam laisvosios prekybos procesui. Nekritikuojamas NATO priešraketinio skydo planas. Tai arogantiškas imperializmas. Kita vertus, Rusijos neprašoma nedelsiant sustabdyti Černobylio tipo branduolinių reaktorių, dėl kurių mums visiems kyla grėsmė. Balsuoju prieš šį pranešimą, nepaisant to, kad jame raginama gerbti demokratines Rusijos piliečių teises, kam aš pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šioje rezoliucijoje dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo numatomi platesnio užmojo prekybiniai ryšiai, naujas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir vizų sistemos liberalizavimas, tačiau Maskva turi pateikti garantijas, kad padėtis žmogaus teisių srityje šalyje pagerės ir bus padėtas taškas politiniais motyvais paremtiems teismų sprendimams, užtikrinta spaudos laisvė ir pasitraukta iš okupuotų Gruzijos sričių.

Šiuo metu prašome ES ir Rusijos pasinaudoti šiuo susitikimu ir pagyvinti derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir išspręsti pastaruosius klausimus dėl Rusijos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje. Kitas svarbus prisimintinas aspektas – dialogas dėl tolesnio vizų režimo liberalizavimo atsižvelgiant į įsipareigojimą ilgainiui panaikinti vizas kelionėms tarp ES ir Rusijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Birželio 9 d. pažymėtas 27-asis ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas Nižnij Novgorode. Europos delegacijai vadovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. Rusijos delegacijai vadovavo Dmitry Medvedev.

Viena pagrindinių dvi dienas vykusių diskusijų temų buvo Rusijos embargas ES daržovių importui po pastaruoju metu Europoje kilusio pavojingos žarnyno infekcijos protrūkio. Rusijos veiksmai turėjo neigiamą poveikį ES.

Labai pritariu Rusijos vyriausybės susirūpinimui ir norėčiau, kad Latvija uždraustų daržovių importą, kol pavojinga infekcija bus visiškai sunaikinta.

Šia rezoliucija Europos Parlamentas prašo ES ir Rusijos pagyvinti derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir ragina Rusiją išspręsti Rusijos pilietybės neturinčių asmenų klausimą. Manau, pirmiausia Europa turi išspręsti Latvijos Respublikos pilietybės neturinčių asmenų klausimą ir tik tada teikti rekomendacijas šiuo klausimu.

Apskritai pritariu šiai rezoliucijai ir balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Ponios ir ponai! Atsižvelgdamas į tai, kad artėja ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas, Europos Parlamentas šiandien priėmė rezoliuciją, kurioje pasiūlytos susitikime aptartinos temos. Dokumente taip pat skiriamas dėmesys į svarbius uždavinius, kuriuos bendradarbiaudamos spręs Rusija ir Europos Sąjunga.

Labiausiai turėtų būti pabrėžiama, kad ES ir Rusijos Federacija palaiko nuolatinius ryšius ir kad geri kaimyniniai santykiai lemia stabilumą ir saugumą ne tik Europos žemyne. Be to, Rusija ir ES yra viena nuo kitos ekonomiškai ir politiškai priklausomos. Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškia viltį, kad per ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą bus galima žengti pirmyn bevizio kelionių režimo ir energetinio saugumo srityse. Parlamentas taip pat ragina Rusijos Federaciją rodyti didesnį ryžtą siekiant kovoti su klimato kaita, ypač mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į artėjančius Rusijos Parlamento rinkimus, taip pat labai svarbu, kad rinkimai būtų rengiami atsižvelgiant į Europos Tarybos ir ESBO nustatytus principus. Taip pat reikia iškelti klausimą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimo Rusijoje, kuri, šiaip ar taip – Europos Tarybos valstybė narė.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Rusija ir ES yra susijusios tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Jos abi kartu yra atsakingos už pasaulio stabilumo išsaugojimą. Dėl to nuolat turi vykti Rusijos ir ES bendradarbiavimo plėtra bei vystytis geri kaimyniniai santykiai. Tik tokiomis taikiomis priemonėmis mes galėsime užtikrinti Europos ir kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. Strateginės partnerystės susitarimas yra viena pagrindinių priemonių, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti. Tam, kad minėtas susitarimas būtų tinkamai įgyvendintas abi jos turi, be jokių išimčių, laikytis jo sąlygų ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsižvelgiant į žmogaus teisių apsaugą, teisinės ir demokratinės valstybės principus. Manau, kad aukščiausio lygio susitikimas pašalins kliūtis, susijusias su Rusijos įstojimu į PPO. Rusijos tapimas PPO lygiateise nare yra svarbus žingsnis, kuris sukurs palankias verslo sąlygas abiejų šalių verslo subjektams, bei palengvins ir liberalizuos prekybą pasaulinėje ekonomikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labai svarbu išspręsti klausimus dėl vizų režimo liberalizavimo, palaipsniui įvedant bevizį režimą tarp ES ir Rusijos. Energijos tiekimo ir branduolinis saugumas – dar vienas tvirto ir stabilaus bendradarbiavimo pagrindas. Gamtinių išteklių tiekimas negali būti naudojamas kaip politinė priemonė. Be to, siekiant užkirsti kelią branduolinei katastrofai, Černobylio tipo reaktoriai turi būti kuo skubiau uždaryti ir pasiektas abipusis susitarimas laikytis aukščiausių saugos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šią rezoliuciją ir norėčiau pabrėžti, kad Rusija visuomet bus svarbi Europos Sąjungos partnerė. Todėl svarbu strategiškai bendradarbiauti siekiant ne tik bendrų ekonominių ir komercinių interesų, bet taip pat ir glaudaus bendradarbiavimo Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Tikiuosi, kad bus bendradarbiaujama atsižvelgiant į pagarbos, pasitikėjimo ir solidarumo principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Europoje yra valstybių, kurios atėjo iš ten pat ir į tai turėtų būti atsižvelgiama, kai nagrinėjame ES ir Rusijos santykius. Svarbiausios Europos politinės sąjungos ir didžiausios Europos valstybės santykiai įstrigo. Taigi, Rusija – nepakeičiama ES partnerė ne tik ekonomine, bet ir politine prasme. Todėl ES, skatindama dviejų šalių prekybos santykių palengvinimą (tai lemia politinę konvergenciją) ir stiprindama abiejų šalių vertybių gynimą, privalo stiprinti ryšius su galingiausia kaimyne.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Rusija dalijasi su ES atsakomybe už pasaulio stabilumo išsaugojimą. Glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti Europos ir kitų regionų stabilumą, saugumą ir klestėjimą. Dauguma tarptautinio lygmens problemų, visų pirma susijusių su Artimaisiais Rytais, Libija, Iranu, terorizmu, energetiniu saugumu, klimato kaita ir finansų krizėmis, nebus išspręsta, jei nebus atsakingų bendradarbiavimo santykių su Rusija. Pastebiu, kad toliau susirūpinimą kelia Rusijos pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms ir jų apsauga, įstatymo viršenybė, teismų nepriklausomumas, politinė žiniasklaidos kontrolė, prieš žurnalistus ir opozicijos atstovus taikomos represinės priemonės ir rinkimų sąžiningumas. Todėl skatinu kolegas iš Rusijos šiuos klausimus spręsti atvirai ir konstruktyviai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Europos Parlamentas: apgailestauja, kad jau šešeri metai iš eilės uždraudžiami ir taikant smurtą išvaikomi taikūs piliečių susibūrimai, įskaitant gėjų eitynes Maskvoje, taigi nevykdomas Rusijos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimas gerbti susirinkimų laisvę ir nepaisoma 2011 m. balandžio mėn. galutinio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo; tikisi, kad ES delegacijos ir diplomatai ateityje aktyviai taikys priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu.(EL) Rusija –kaimyninė valstybė ir svarbi partnerė. Rusijos ir ES dialogas turėtų apimti visus sektorius ir dėl savo bendros ateities turėtume siekti strateginės partnerystės. Manau, su Rusija turime bendrų interesų, kuriuos turėtume konstruktyviai panaudoti siekdami konkrečių susitarimų dėl prekybos ir energetikos, kad galėtume judėti skaidrios ir patikimos energetikos link, ir susitarimų, kuriuos sudarius žmonėms palengvėtų keliavimas tarp Rusijos ir ES, nes būtų lengviau gauti vizą. Pvz., korupcijos mažinimas ir teisinės valstybės stiprinimas Rusijoje remiantis tarptautinėmis taisyklėmis padėtų palaikyti stipresnius prekybinius ir politinius ryšius, ir mes tikimės pažangos šiuose sektoriuose. Tikimės, kad Rusija taip pat elgsis kaip moderni demokratinė valstybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Horst Schnellhardt (PPE), raštu. – (DE) Balsavime dėl šios rezoliucijos 17 punkto balsavau prieš antrąją dalį. Manau, kad nėra tinkama dėmesį telkti į atskirą nepalankioje padėtyje esančią visuomenės grupę, kaip yra šiame punkte. Be to, gali būti pažeidžiamos kitų grupių, pvz., turinčių skirtingas politines pažiūras, teisės ir negalima to toleruoti. Mano nuomone, pirmoji punkto dalis reiškia, kad lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisės gali būti apsaugotos nepamirštant kitų grupių teisių, kad būtų užtikrintas vienodo požiūrio principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Pritariu rezoliucijos dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo principams. Turėtume kalbėti apie neišspręstus konfliktus Moldovoje, Gruzijoje ir Kalnų Karabache. Dėl Rusijos veiksmų šiuose regionuose neįmanoma stabilizuoti padėties ir taikiai išspręsti konfliktų. Kitas labai svarbus klausimas – energijos ištekliai ir jų kaina, kurią ES valstybės narės turės sumokėti Rusijai. Neatidėliojant reikia spręsti klausimą dėl daržovių importo iš ES į Rusijos rinką uždraudimo. Vasarą augintojai dėl to patiria didžiulių finansinių nuostolių.

Tačiau nepritariu rezoliucijos 17 punktui, kuriame Rusija puolama dėl to, kad nesuteikė gėjams ir lesbietėms teisės tuoktis ir įsivaikinti vaikų. Aš taip pat nepritariu Rusijos pasmerkimui dėl to, kad neleista vykti gėjų eitynėms. Ar suteikti tokias teises, turėtų spręsti kiekviena valstybė pati. Gyvenimo būdas, tradicijos ir modeliai, kurie visuomenei priimtini kai kuriose ES valstybėse narėse, Rusijai svetimi. Taigi Europos Sąjunga, kuri gerbia Rusijos kultūros tradicijas, neturėtų daryti spaudimo Maskvai šiuo klausimu. Seksualinių mažumų teisę tuoktis ir įsivaikinti vaikų reikėtų palikti reglamentuoti nacionaliniam teisės aktams.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0342/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Pastaruosius kelerius metus Europos Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų dėl klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko tam tikri įmonių žinynų leidėjai. Šias peticijas atsiuntė nepriklausomi prekiautojai, savanorių organizacijos ir šeimos įmonės, kurios tapo klaidinančių įmonių žinynų leidėjų aukomis. Paaiškėjo, kad dabartinės direktyvos dėl klaidinančios praktikos nepakanka, balsavau už šią rezoliuciją, kuria Europos Komisija raginama greičiau persvarstyti šią direktyvą, kad daugiau tokia klaidinanti praktika neegzistuotų.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Tai ne pirmas kartas, kai Europos Parlamentas diskutuoja apie klaidinančius įmonių žinynus, ir žinynų problema dažnai aptariama su Komisija ir valstybėmis narėmis. Dažnai kalbėjau šiuo klausimu Parlamente ir neseniai kreipiausi į Komisiją, kad aptartume visus skundus, kuriuos atsiuntė mano rinkėjai dėl kitose šalyse sukurtų internetinių katalogų sukčiavimo schemų. Pagal šią schemą buvo apsimetama, kad katalogai tikri, o tada apmokestinamos įmonės, kurios visų pirma nenorėjo tokių paslaugų ir nežinojo, kad bus apmokestintos.

Nors turime Direktyvą 2006/114/EB, Komisija ar valstybės narės nepakankamai stengiasi, kad padėtų nukentėjusioms nuo sukčiavimo įmonėms ar kad tokios sukčiavimo schemos būtų visai panaikintos. Pritariu šiai Parlamento rezoliucijai, kurioje atkreipiamas dėmesys į šį klausimą, ir dar kartą prašau Komisijos imtis skubių priemonių, kad tokia klaidinanti ir žalinga praktika būtų panaikinta. ES privalo apsaugoti ES žmones ir įmones nuo tokio sukčiavimo, kuris jau gerokai paplito.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Parlamentas yra gavęs daugiau nei keturis šimtus peticijų dėl plačiai paplitusios klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko įmonių žinynų leidėjai ir kuri daro ypač didelį finansinį poveikį tūkstančiams ES įmonių, daugiausia mažoms. Šią praktiką dažniausiai sudaro viliojantys pasiūlymai verslo įmonėms, specialistams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms nemokamai įtraukti juos į įmonių žinynus, nors pasirašiusieji asmenys tik vėliau sužino, kad pagal sutartį yra įsipareigoję mokėti atitinkamą mokestį. Kadangi įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje ES valstybėje narėje, o jų veiklos objektai – kitose ES valstybėse narėse, todėl pastariesiems yra sudėtinga prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos ar žalos atlyginimo. Nors Europos Komisija negali reikalauti, kad asmenys arba įmonės vykdytų direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nuostatas, tačiau kaip sutarčių sergėtoja ji privalo užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama valstybėse narėse. Pritariu raginimui, kad Komisija turi imtis veiksmų tikrinant direktyvos nuostatų perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę ir jų tinkamą įgyvendinimą bei imtis taisomųjų veiksmų, jei tai reikalinga, siekiant užkirsti kelią klaidinančiai veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Pritariau iniciatyvai, nes Komisija privalo užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų užtikrinta atitiktis Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos reikalavimams, kuri taikoma įmonių tarpusavio sandoriams. Vis dėlto, arba direktyvos nepakanka, arba valstybės narės ją taiko netinkamai. Todėl Komisija privalo nedelsiant persvarstyti ir patobulinti direktyvas, kad tokios praktikos būtų išvengta.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Mano balsas už šią rezoliuciją dėl klaidinančios įmonių žinynų leidėjų praktikos žymi naują etapą ilgoje Lega Nord vadovaujamoje kampanijoje ginant savo verslininkus. Rezoliucijoje atskleidžiamas nepaprastai didelis apgavysčių skaičius, nes visoje Europos Sąjungoje padaryta žalos tūkstančiams mažųjų įmonių, ir pabrėžiama, kad valstybės narės 2006 m. direktyvą dėl klaidinančios reklamos perkėlė su trūkumais. Savo balsu visiškai pritariu rezoliucijoje esančiam Komisijai skirtam prašymui pasirengti prisiimti atsakomybę ir pareigą tirti atskirų valstybių veiksmus ir patobulinti dabartinius teisės aktus dėl verslo apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Daugiau kaip 400 Europos Parlamentui pateiktų peticijų atkreipiamas dėmesys į klaidinančią verslo praktiką, kurią taiko tam tikri „.įmonių žinynų leidėjai“: įmonės ir pelno nesiekiančios organizacijos įtikinamos nemokamai užsiregistruoti kataloge ir vėliau jos sužino, kad pasirašė sutartį, pagal kurią taip pat turės mokėti mokestį. Tačiau dažniausiai žinynų leidėjai būna įsisteigę kitoje valstybėje narėje nei jų aukomis tapę asmenys, o tai apsunkina galimybes pastariesiems prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos arba žalos atlyginimo.

Deja, remiantis Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kuri taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, negalima suteikti veiksmingos teisinės pagalbos arba ši direktyva valstybėse narėse įgyvendinama netinkamai. Kadangi Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų šią direktyvą, ji turėtų įvertinti padėtį, ir esant reikalui imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų. Ji ypač turi pareigą ir jai tenka atsakomybė, kad tokia klaidinanti „žinynų leidėjų“ komercinė veikla būtų sustabdyta. Įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodojo sąrašo sudarymas galėtų būti bent nedidelė pagalba sprendžiant šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bufton (EFD), raštu. Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl klaidinančių įmonių žinynų, nes Jungtinė Karalystė turi savo prekybos taisykles, kurias taiko Sąžiningos prekybos biuras (angl. Office of Fair Trading), kuris tikrina atviros ir sąžiningos prekybos taisykles ir Jungtinėje Karalystėje sudaromas sutartis. Vis dėlto šios taisyklės netaikomos kitose valstybėse narėse sudarytoms klaidinančioms sutartims. Taigi suvienodinus ES teisę šiuo klausimu, būtų pažeista Jungtinės Karalystės kompetencija šioje srityje ir būtų atverti kiti keliai ES įmonėms piktnaudžiauti Jungtinės Karalystės rinkos galimybėmis, nes jos galės apeiti ES teisę. Jungtinėje Karalystėje Jungtinės Karalystės prekybos, pramonės ir investicijų rūmai siūlo galimybę patekti į patikimus įmonių žinynus bei galimybes bendradarbiauti per, pvz., Overseas Market Introduction Service, Passport to Export ir net Europos verslo ir inovacijų tinklo programas. Nepaprastai svarbu, kad šie žinynai būtų žinomi Jungtinės Karalystės rinkoje ir neprarastų savo reikšmės suteikus galimybę remiantis ES prekybos teisės aktais ES įmonėms užtvindyti Jungtinės Karalystės rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Klaidinanti įmonių žinynų leidėjų taikoma prekybos praktika labiausiai palietė mažąsias įmones, o tai turėjo neigiamo poveikio ekonomikos tvarumui ir plėtrai. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdama į tai, kad su šia problema nuolat susiduriama visoje ES, pritariu rezoliucijos projektui, kuriame siūloma pažaboti tokią veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Europos Parlamento nariai gavo daugiau kaip 400 peticijų dėl plačiai paplitusios klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko įmonių žinynų leidėjai ir kuri daro poveikį tūkstančiams Europos Sąjungos įmonių, daugiausia mažosioms įmonėms. Vykdant šią klaidinančią veiklą paprastai pateikiami viliojantys pasiūlymai verslo įmonėms, taip pat specialistams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms nemokamai įtraukti juos į įmonių žinyną, o vėliau pasirašiusieji asmenys sužino, kad jie pasirašė sutartį, pagal kurią reikia mokėti mokestį. Įmonių žinynų leidėjai dažnai būna įsisteigę kitoje valstybėje narėje, todėl nukentėjusiesiems sudėtinga prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos arba žalos atlyginimo.

Pritariu šiai rezoliucijai. Remiantis direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2006/114/EB), kuri taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, negalima suteikti veiksmingos teisinės pagalbos arba ši direktyva yra netinkamai įgyvendinama valstybėse narėse. Rezoliucijoje Komisija raginama tikrinti, kaip Direktyva 2006/114/EB perkeliama į valstybių narių teisę, kaip ji jose įgyvendinama ir taikoma, ir greičiau vykdyti veiksmus, susijusius su direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymu ir tobulinimu siekiant nedelsiant sustabdyti įmonių žinynų leidėjų klaidinančią veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Dėl klaidinančios reklamos ir nesąžiningos prekybos mažėja vartotojų pasitikėjimas ir kenkiama vidaus rinkai. Todėl būtina, kad Europos teisės aktai apsaugotų vartotojus ir įmones nuo tokios veiklos. Dėl labai paplitusios ir pražūtingos klaidinančios praktikos leidžiant įmonių žinynus manau, kad tai geras ženklas, jog atitinkami teisės aktai yra persvarstomi siekiant sustabdyti klaidinančią įmonių žinynų leidėjų veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Dabartiniame pasiūlyme dėl rezoliucijos nagrinėjama tam tikrų žinynų leidėjų veikla, kuri nepriimtina, nes apgauta tūkstančiai Europos Sąjungos piliečių ir įmonių. Apmaudu, ne tik todėl, kad remiantis Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nepavyko pasiekti lauktų rezultatų, bet ir dėl to, kad aukomis tapo būtent pagyvenę žmonės, mažosios ir vidutinės įmonės ir net labdaros organizacijos.

Turime reikalų su labai agresyviai besielgiančiomis įmonėmis, visiškai nesiskaitančiais grobuonimis, jų veiklą būtina nedelsiant sustabdyti. Kadangi tokia veikla vykdoma tarpvalstybiniu lygmeniu, labai sudėtinga atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn. Be to, nėra juodojo tokių sukčiaujančių įmonių sąrašo, kad būtų galima lengviau užkirsti kelią tokiai veiklai, kuri tęsiasi, žinant apie tai nacionalinėms valdžios institucijoms.

Europos teisės aktai turi apsaugoti Europos piliečius. Negalime leisti, kad šios įmonės nebaudžiamos keliautų iš vienos valstybės narės į kitą ir net už ES ribų pasinaudodamos laisvo žmonių ir prekių judėjimo Šengeno erdvėje principu. Tai, ką prieš save matome, yra pačiu laiku pateiktas pasiūlymas, kuriam aš visiškai pritariu. Aukos laukia praktinių rezultatų ir tikiuosi, kad Komisija imsis reikalingų priemonių, kad dabartinė padėtis pasikeistų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Kaip minėjau rezoliucijoje, Europos Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų dėl plačiai paplitusios klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko įmonių žinynų leidėjai ir kuri daro poveikį, ypač didelį finansinį poveikį tūkstančiams Europos Sąjungos įmonių, daugiausia mažosioms įmonėms. Tokia veikla apskritai turi didelį finansinį poveikį.

Vykdant šią klaidinančią veiklą paprastai pateikiami viliojantys pasiūlymai verslo įmonėms, taip pat specialistams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms nemokamai įtraukti juos į įmonių žinyną. Pasirašiusieji tik vėliau sužino, kad jie pasirašė sutartį, pagal kurią reikia mokėti mokestį. Be to, įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, o jų aukomis tapę asmenys – kitoje, todėl pastariesiems sudėtinga prašyti, kad nacionalinės valdžios institucijos suteiktų apsaugą ir (arba) įvykdytų teisingumą.

Peticijų komitetas apgailestauja, kad remiantis Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kuri taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, negalima suteikti veiksmingų gynybos priemonių arba ši direktyva yra netinkamai įgyvendinama valstybėse narėse.

Šioje jau priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją išanalizuoti problemą ir ieškoti sprendimo. Tai prašymas, kuriam mes pritarėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Aišku, kad šios žinynų leidimo įmonės ne tik apgaudinėja ir klaidina, bet taip pat ir sukčiauja, nes kiekvienas, viliojantis pavienius prekybininkus ir įmones užsiregistruoti į žinyną vien tam, kad gautų asmeninės naudos ir kad praturtėtų, neabejotinai užsiima neteisėta veikla. Tokia veikla taip pat aiškiai yra už įstatymo ribų pagal klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyvą. Vis dėlto nemanau, kad mums reikėtų naujų teisės aktų. Mums reikia stengtis kuo greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti įstatymą ir sukurti tokias sąlygas, kad mažos šeimos įmonės sužinotų, kaip gauti efektyvią teisinę gynybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Suprantu, kad Europos Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų, susijusių su piktnaudžiavimu dėl įmonių žinynų. Dažniausiai nutinka taip, kad įmonės užsiregistruoja žinyne, kuriame pateikiamas įmonės pavadinimas, ir galvoja, kad nereikės mokėti jokio mokesčio, ir tik vėliau sužino, kad mokestį mokėti privalės. Visiškai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje Europos Komisija raginama tinkamai įgyvendinti klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Tinkamas KLR direktyvos įgyvendinimas ir įgyvendinimo užtikrinimas yra būtinas, kad nuo nesąžiningos, klaidinančios ir agresyvios reklamos praktikos būtų apsaugotos mažos ir pažeidžiamos organizacijos ir įmonės. Nors direktyva apima klaidinančias įmonių reklamas viena kitos atžvilgiu, plačiąja prasme ji skirta ginti vartotojų interesus, užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą ir labai pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Pastebėjau gerų pokyčių, bet vis dėlto manau, kad reikia dar daug nuveikti siekiant užkirsti kelią tokiai nesąžiningai klaidinančiai veiklai. Europos įmonės tebėra tokio piktnaudžiavimo ir klaidinančio elgesio aukos, dėl tokios veiklos daugiausia mažos ir verslą pradedančios įmonės patiria didelių finansinių nuostolių. Kadangi direktyva perkelta netiksliai, bijau, kad tarp skirtingų valstybių narių vis dar yra neatitikimų atsižvelgiant į tai, kaip reglamentuojama tokia nesąžininga praktika. Jei padėtis nepagerės, reikės imtis tolesnių veiksmų. Reikia, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiksmus, kad direktyva būtų geriau įgyvendinta ir kad jos įgyvendinimas būtų užtikrintas. Taip pat reikia geresnės informacijos sklaidos ir mokymo, ypač skirto mažosioms įmonėms ir valstybės tarnautojams. Reikalingos lanksčios taisyklės dėl sankcijų, skundų ir kompensavimo mechanizmo siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir praktikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Priimdamas šiandienos rezoliuciją Europos Parlamentas dar kartą paprašė apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones. Tokia praktika, kai įmonėms pasiūloma įtraukti jas į įmonių žinynus, sudarant įspūdį, kad paslauga nemokama, tampa vis dažnesnė. Deja, atskleidus faktus paaiškėja, kad įmonė už tam tikrą laikotarpį įsipareigojo sumokėti fiksuotą sumą. Dėl tokios praktikos įmonės skundėsi Europos Parlamentui. Štai todėl mes taip pat norime, kad Europos Komisija patikrintų, kaip valstybės narės įgyvendino Direktyvos 2006/114/EB nuostatas dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos. Europos Parlamentas taip pat reikalauja, kad klaidinančių įmonių žinynų klausimas būtų aptariamas persvarstant direktyvą. Šiandien priimtoje rezoliucijoje taip pat grįžtame prie pasiūlymo, kuris tuo pačiu klausimu buvo pateiktas 2008 m., t. y. prie idėjos sudaryti nesąžiningos įmonių, leidžiančių įmonių žinynus, praktikos juodąjį sąrašą. Tikiuosi, kad Europos Komisija ryžtingai imsis veiksmų, kad apsaugotų mažąsias ir vidutines įmones nuo tokios nesąžiningos praktikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau dokumentui, kadangi Parlamentas gavo daugiau negu 400 peticijų dėl plačiai paplitusios klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko įmonių žinynų leidėjai ir kuri daro poveikį, ypač didelį finansinį poveikį, tūkstančiams Europos Sąjungos įmonių, daugiausia mažosioms įmonėms, o Parlamentas ir toliau gauna peticijas ir skundus dėl įmonių žinynų leidėjų. Vykdant šią klaidinančią veiklą pateikiami viliojantys pasiūlymai verslo įmonėms, taip pat specialistams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms nemokamai įtraukti juos į įmonių žinyną; kadangi pasirašiusieji asmenys vėliau sužino, kad jie pasirašė sutartį, pagal kurią reikia mokėti mokestį. Įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, o jų veiklos objektai – kitoje, todėl pastariesiems sudėtinga prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos ir (arba) žalos atlyginimo. Komisija yra raginama greičiau vykdyti veiksmus, susijusius su Direktyvos 2006/114/EB ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymu ir tobulinimu siekiant nedelsiant sustabdyti įmonių žinynų leidėjų klaidinančią veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, kuria Komisija raginama greičiau vykdyti veiksmus, susijusius su direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymu ir tobulinimu siekiant nedelsiant sustabdyti įmonių žinynų leidėjų klaidinančią veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuris pateiktas reaguojant į klausimą žodžiu B7-0315/2011 dėl klaidinančių įmonių žinynų, nors ir trumpas, apima dvi sritis, kurioms turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Pirma sritis – tai ES įstaigų ir institucijų parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms siekiant apsaugoti jas nuo klaidinančios komercinės veiklos; antroji sritis – konkurencijos apsauga užkertant kelią plačiai paplitusiai nesąžiningai konkurencijai, apimančiai klaidinančią ir lyginamąją reklamą. Turėtume pritarti numatytiems Komisijos veiksmams, šioje rezoliucijoje Komisija raginama ne tik persvarstyti ir tobulinti Direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, bet taip pat imtis taisomųjų priemonių dėl netinkamo ES valstybių narių šios direktyvos įgyvendinimo užtikrinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Dėl klaidinančios reklamos ir nesąžiningos prekybos praktikos daromas neigiamas poveikis vidaus rinkai. Todėl turime priimti teisės aktą, skirtą apsaugoti vartotojus ir įmones nuo tokios veiklos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų dėl plačiai paplitusios klaidinančios verslo praktikos, kurią taiko įmonių žinynų leidėjai ir kuri daro poveikį, ypač didelį finansinį poveikį tūkstančiams Europos Sąjungos įmonių, daugiausia mažosioms įmonėms. Parlamentas ir toliau gauna peticijų ir skundų dėl įmonių žinynų leidėjų. Vykdant šią klaidinančią veiklą pateikiami viliojantys pasiūlymai verslo įmonėms, taip pat specialistams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms nemokamai įtraukti juos į įmonių žinyną. Pasirašiusieji asmenys vėliau sužino, kad jie pasirašė sutartį, pagal kurią reikia mokėti mokestį. Įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, o jų aukomis tapę asmenys – kitoje, todėl pastariesiems sudėtinga prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos ir (arba) žalos atlyginimo. Europos Parlamentas ragina Komisiją greičiau vykdyti veiksmus, susijusius su Direktyvos 2006/114/EB ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymu ir tobulinimu siekiant nedelsiant sustabdyti įmonių žinynų leidėjų klaidinančią veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą. Visiškai sutinku ir balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Pastaraisiais metais nesąžiningos verslo praktikos ir klaidinančios reklamos tendencijos, deja, sustiprėjo. Anksčiau tokio sukčiavimo aukomis paprastai tapdavo vartotojai, tačiau dabar toks sukčiavimas paplito verslo pasaulyje. Problema ta, kad toks sukčiavimas iš esmės peržengia valstybių sienas, dėl ko nusikaltėlius sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tampa sudėtingiau. Kai kurios įmonės nuolat keičia savo pavadinimus ir pašto adresus, o tai taip pat apsunkina galimybes suimti tikruosius organizatorius. Todėl mums svarbu šioje srityje panaikinti spragas, kad galėtume veiksmingiau kovoti su sukčiavimu. Vis dėlto šios priemonės turėtų būti skirtos ne tik verslo pasauliui ir ne tik čia konkrečiai aptariamai klaidinančiai verslo praktikai, kurią taiko žinynų leidėjai. Ryžtingų veiksmų privaloma imtis ir kovojant su įvairiomis prieš vartotojus nukreiptomis sukčiavimo formomis. Manau, ši peticija – žingsnis tinkama linkme, ir dabar turėtų būti imamasi tolesnių veiksmų, todėl, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Pritariu šiai rezoliucijai, kadangi mes privalome skatinti sąžiningą verslo praktiką ir užkirsti kelią klaidinančios verslo praktikos plitimui. Tam tikslui turi būti nustatytos veiksmingos teisinės pagalbos priemonės. Šiuo metu dauguma įmonių, ypatingai mažos ir vidutinės, dėl tokios klaidinančios veiklos patiria didelius finansinius nuostolius. Įmonėms pateikiami klaidingi verslo pasiūlymai ir jos apgaule priverčiamos sudaryti nepageidaujamas sutartis dėl reklamos įmonių žinynuose. Šiuo atveju nacionalinės valdžios institucijos negali suteikti tinkamos apsaugos ar žalos atlyginimo, nes dažnai įmonių žinynų leidėjai ir nukentėję verslo subjektai yra įsisteigę skirtingose valstybėse. Tai sudaro galimybes įmonių žinynų leidėjams nekliudomai piktnaudžiauti esama padėtimi. Tam, kad tokia nesąžininga veikla būtų kuo skubiau sustabdyta, Komisija turi sudaryti įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą ir priimti atitinkamus teisės aktus, ypatingą dėmesį skiriant Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nuostatoms, jos įgyvendinimui. Manau, kad valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms turi būti sudarytos tinkamos bendradarbiavimo sąlygos, kurios leistų taikyti administracines ar teisines priemones tarpvalstybiniu lygmeniu. Tik įgyvendinus šias priemones Europos Sąjungos vidaus rinka galės normaliai funkcionuoti, bus apsaugoti vartotojai ir verslo subjektai galės verstis sąžininga verslo praktika.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes joje aiškiai parodoma dabartinė padėtis dėl klaidinančios verslo praktikos, kuria pažeidžiama ES teisė, ir todėl, kad dėl tarptautinio tokio sukčiavimo aspekto aukoms sunku sugauti sukčius ir prieš juos kovoti. Manau, pažeidžiamos mažos įmonės ir specialistai turi būti apsaugoti, kad nebūtų įtraukti į klaidinančius įmonių žinynus, taigi Europos Parlamentas ir visa ES privalo parodyti, kad kiekvienas turi laikytis Europos teisės. Todėl, visiškai pritariu rezoliucijai, kurioje Komisija raginama aktyviai tikrinti, kaip Direktyva 2006/114/EB perkelta į valstybių narių teisę, kaip ji jose įgyvendinama ir taikoma ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų veiksmų. Komisija taip pat turėtų paspartinti direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymą ir tobulinimą siekiant nedelsiant sustabdyti klaidinančią įmonių žinynų leidėjų veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šioje 2011 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje Komisija įspėjama dėl poreikio greičiau vykdyti veiksmus, susijusius su direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų persvarstymu ir tobulinimu siekiant nedelsiant sustabdyti įmonių žinynų leidėjų klaidinančią veiklą, ypač sudarant įmonių žinynų klaidinančios praktikos juodąjį sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Anot referento, Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų dėl klaidinančios prekybos praktikos. Tokie veiksmai kelia grėsmę tinkamam vidaus rinkos veikimui. Pirma, vartotojų pasitikėjimas yra nepaprastai svarbus, kad ekonomika tinkamai veiktų, ir, antra, svarbiausia, ši praktika turėtų būti teisiškai uždrausta. Šis klausimas yra toks svarbus, kad jis sprendžiamas pasitelkiant Bendrijos taisykles. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabar jau žinomus rezultatus, privalome raginti Komisiją tikrinti, kaip įgyvendinama Direktyva 2006/11/EB, ir kartu, siekiant ją patobulinti, ištirti, kokios yra jos ribos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Europos Parlamentas: 1. apgailestauja, kad remiantis Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kuri taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, negalima suteikti veiksmingos teisinės pagalbos arba kad ši direktyva yra netinkamai įgyvendinama valstybėse narėse; 2. primena, kad, nors Komisija neturi galių tiesiogiai reikalauti, kad asmenys arba įmonės vykdytų direktyvos nuostatas, ji privalo užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama valstybėse narėse; 3. ragina Komisiją aktyviai tikrinti, kaip Direktyva 2006/114/EB perkeliama į valstybių narių teisę, kaip ji jose įgyvendinama ir taikoma ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, kuria išreiškiama Europos politikų iš 27 valstybių narių reakcija į tokį nesąžiningą elgesį. Per ilgai įmonės, ypač mano regione Pietryčių Anglijoje, kentėjo nuo tokios nesąžiningos veiklos. Mano rinkėjai informavo mane, kad jie buvo pakviesti nemokamai reklamuoti savo verslą ir netrukus gavo didžiules sąskaitas su teisiniais grasinimais. Apie tokią veiklą žinoma Ispanijoje, tačiau ji galėjo vykti bet kur. Ispanijos vietos valdžia turėtų labiau stengtis, kad sutramdytų tokius sukčius ir patrauktų sukčiavimo veikloje dalyvavusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Dėl klaidinančių įmonių žinynų Parlamento gautų skundų skaičiaus ir dėl to, kad jie dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, kyla poreikis tobulinti šios srities ES teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI) , raštu. – (DE) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir reikalauju, kad minima teisinė padėtis pagerėtų. Reikia imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas nukentėjusių įmonių skaičiaus augimas. Reikia strateginės informacinės kampanijos siekiant, kad šiems spekuliantams būtų išmuštas pagrindas iš po kojų. Svarbu labai kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti pasiūlymus dėl įtraukimo į žinynus, ypač jei teigiama, kad ši paslauga nemokama.

 

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 

(Šis posėdis sustabdytas 12.55 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

12. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų
Kalbų vaizdo įrašas

12.1. Madagaskaras (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusija dėl Madagaskaro(1).

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. Pone pirmininke, neteisėtas ir ne rinkimų būdu įvestas Andry Rajoelinos režimas yra korumpuotas ir šis režimas šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises Madagaskare, tačiau A. Rajoelina ateina į valdžią, pasisakydamas už korupcijos panaikinimą ir žmogaus teisių pažeidinėjimo sustabdymą, kas tariamai klestėjo valdžioje esant buvusiam prezidentui Marcui Ravalomananui. Negalima taip ironizuoti ilgai kentusių Madagaskaro žmonių, kurių daugelis gyvena didžiausiame skurde, atžvilgiu. Dabar ES turi įvertinti tikslinių priemonių prieš A. Rajoeliną ir jo šalininkus bei draugus sustiprinimo klausimą ir, esant reikalui, remtis Kotonu susitarimo nuostatomis dėl valdymo klaidų ir pritaikyti reikiamas sankcijas.

Afrikos Sąjunga (AS) gali imtis kur kas platesnio masto priemonių. Iš AS esame girdėję daug banalybių, tačiau iki šiol imtasi mažai konkrečių priemonių. Tokie veiksmai turėtų būti tarpininkavimas, siekiant susitarimo tarp A. Rajoelinos ir M. Ravalomanano, kuris leistų buvusiam prezidentui sugrįžti į Madagaskarą be jokio pavojaus ar išankstinio nusistatymo. A. Rajoelina taip pat turėtų leisti savo priešininkui dalyvauti šių metų rugsėjo mėn. planuojamuose rengti prezidento rinkimuose.

Deja, padėtis stabilumo ir susitaikymo požiūriu gero nežada. Tikiuosi, kad per artimiausius kelis mėnesius, klausimas bus taikiai išspręstas.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, autorius.(FR) Pone pirmininke, šiame Parlamente jau ne pirmą kartą aptariame Madagaskare vykstančią dramą.

Nuo 2010 m. vasario mėn. rezoliucijos Madagaskaro žmonių padėtis pablogėjo. Jiems skiriu daugiausia dėmesio, nes jie daugiausia nukenčia. Be to, dabar vyksta, regis, nesibaigianti kova dėl valdžios.

Jau daugiau kaip prieš metus Europos Parlamentas aiškiai parėmė demokratinio proceso, kuris gali lemti rinkimus, idėją. Ji vis dar neįgyvendinta. A. Rajoelina vis dar valdžioje. Kaip pakartotinai tvirtiname šioje rezoliucijoje, jis neturi galėti dalyvauti naujuose rinkimuose – tas turi būti aiškiai pareikšta.

Paprasčiausiai norėčiau paprašyti, kad galimybė tai padaryti būtų suteikta per vykstančias derybas su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), kuriose dar nepasiektas galutinis susitarimas. Todėl manyčiau, kad šioje padėtyje reikia elgtis apgalvotai, kad paliktume galimybę deryboms, kurios turėtų būti surengtos nedelsiant ir kurios, tikiuosi, bus užbaigtos.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorius. (FR) Pone pirmininke, šįkart Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nepritaria mūsų pateiktų rezoliucijų tonui. Tai ypač taikytina rezoliucijai dėl Madagaskaro. Jau turėjau progą kritikuoti šią ir kitas rezoliucijas 2010 m. vasario mėn., kai buvo priimtos ankstesnės neatidėliotinos rezoliucijos dėl šios šalies.

Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, šioje šalyje Europos Sąjunga rodo savo politinį bejėgiškumą ir šios padėties nepakeisime reikalaudami šiai šaliai taikyti griežtesnes ekonomines sankcijas. Vieninteliai, kurie dėl šios padėties nukenčia, ir taip bus toliau, yra Madagaskaro žmonės, kuriems to nereikia. Manome, kad geriau būtų buvę Europos Parlamentui aiškiai išreikšti paramą Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) tarpininkui, kuris metus sunkiai dirbo, bandydamas surasti taikingiausią sprendimą.

Mūsų nuomone, geriau būtų buvę J. Chissano nusiųsti žinutę, pasveikinant jį su atliktu tarpininkavimu, po kurio jis pateikė veiksmų planą SADC dėl Madagaskaro politinės krizės sprendimo. Šiam veiksmų planui pritarti šeštadienį Johanesburge bus surengtas naujas SADC susitikimas, kuriame dalyvaus visi įvairių Madagaskaro politinių jėgų atstovai.

Norėtume kalbėti Madagaskaro žmonių vardu ir pakartotinai pareikšti, kad tik jie, be tarptautinio sprendimo, gali nuspręsti, kas juos valdys. Europos Sąjungos vaidmuo – padėti jiems. Todėl nenorime būti siejami su šia šališka rezoliucija, kuria rizikuojama dar labiau paaštrinti padėtį užuot rėmus SADC pastangas ir atsisakius dar griežtesnių ekonominių sankcijų taikymo.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius.(RO) Pone pirmininke, kaip ką tik paminėjo ankstesnis kalbėtojas, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad nuo 2010 m. vasario mėn., kai aptarėme padėtį Madagaskare, pažangos padaryta nebuvo. Galėtume pasakyti, kad pereinamuoju laikotarpiu įsigalėjo ne demokratinė santvarka, bet dar didesnė krizė nei prieš metus ir kelis mėnesius. Žinoma, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos susitikimas Gaborone buvo pateikiamas kaip paskutinė proga. Deja, visi matėme, kad ji nebuvo išnaudota. Manau, kad vis dar galime tikėtis, kad šį savaitgalį, šeštadienį, vyksiančiame susitikime bus pasiekta tam tikra teigiama pažanga.

Kita vertus, tiesa, kad Madagaskaro ekonominė ir socialinė padėtis yra itin sunki – didžioji dalis Madagaskaro gyventojų gyvena už mažiau nei 1 USD per dieną. Kaip jie gali pakeisti šią padėtį? Tik pradėję neutralų, integracinį ir susitarimu grindžiamą pereinamojo laikotarpio procesą. Čia esame ne tam, kad paremtume vieną ar kitą pusę, bet kad pritartume tokio pobūdžio proceso idėjai.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica, autorė. (ES) Pone pirmininke, po valstybės perversmo A. Rajoelinos vyriausybė pavertė Madagaskarą politinio nestabilumo centru. Tai šalis, kurioje valdžia nėra atskirta, žiniasklaidą kontroliuoja valdžia, pažeidžiamos žmogaus teisės ir Malagasijos saugumo pajėgos piktnaudžiauja savo veiksmais prieš Madagaskaro žmones ir būtent jie tiesiogiai nukentėjo dėl politinių padarinių. Šis neteisėtas režimas kelia didelių humanitarinių problemų išteklių turtingoje šalyje, nes trūksta pagrindinių maisto produktų, vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūros, sveikatos priežiūros ir švietimo tarnybų.

Europos Sąjunga turi tęsti humanitarinės pagalbos teikimą žmonėms ir turi prisidėti siekiant šalių susitarimo, kuris palengvintų susitarimu grįstą ir integruotą valdymą pereinamuoju laikotarpiu, siekiant atkurti konstitucinę santvarką ir surengti laisvus ir skaidrius demokratinius rinkimus, kurie sudarytų sąlygas laisvai dalyvauti visiems politiniams judėjimams bei vadovams ir leistų Madagaskaro žmonėms priimti sprendimą dėl savo ateities.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen, autorė. (FR) Pone pirmininke, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui dar kartą tenka apgailestauti dėl sąlygų, kuriomis A. Rajoelina pateko į Madagaskaro valdžią. Itin didelį susirūpinimą kelia šios šalies politinė padėtis, kuri yra labai nestabili. Gausu žmogaus teisių pažeidimų: prieš demonstrantus naudojamas smurtas, neteisėti suėmimai, savavališki sulaikymai, taip pat savivalė prieš žurnalistus ir politinius priešininkus. Saugumo pajėgos veikia visiškai nebaudžiamos.

Opozicinių politinių judėjimų vadovai įkalinti. Prašome, kad jie būtų paleisti. Be to, nekontroliuojamas šalies gamtos išteklių valdymas kelia grėsmę ateities kartų vystymosi perspektyvoms ir sudaro sąlygas ekologinei katastrofai. Smerkiame neteisėtą mineralinių žaliavų išteklių naudojimą bei brangios medienos, visų pirma juodųjų dalbergijų grobstymą.

Svarbiausia Madagaskare atkurti teisinės valstybės principus ir tam reikia surengti laisvus, skaidrius ir demokratiškus rinkimus, pasitelkiant tarptautinę pagalbą ir visų pirmiausia Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu.(PL) Savo rezoliucijoje smerkiame žmogaus teisių pažeidimus ir Malagasijos saugumo pajėgų savivalę prieš jų pačių gyventojus ir raginame panaikinti politinę miliciją, siekiant visapusiškai paisyti žmogaus, taip pat civilinių, politinių, socialinių bei ekonominių teisių ir atkurti teisinę valstybę. Reikalaujame, kad nedelsiant būtų paleisti politiniai kaliniai ir kad tučtuojau būtų leista sugrįžti politiniams tremtiniams. Siekiant atkurti normalią padėtį Madagaskare, būtina atkurti konstitucinę santvarką. Prižiūrint tarptautinei bendruomenei reikia surengti laisvus, skaidrius ir nešališkus rinkimus, kurie atitiktų demokratinius reikalavimus. Kadangi nepripažįstame antikonstitucinės santvarkos, pagrindinė mums kylanti dilema susijusi su Madagaskaro žmonėms teikiamos humanitarinės pagalbos padidinimo būdais. Tikiuosi, kad, nepaisant to, tokia pagalba gali būti veiksminga.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. Pone pirmininke, praėjo dveji metai nuo tada, kai valdžią Madagaskare jėga užėmė karinis režimas, kuris neįvykdė nei vieno prisiimto įsipareigojimo pereiti prie demokratinės santvarkos, politinio pliuralizmo ir saviraiškos laisvės.

Afrikos Sąjungai sustabdžius šalies narystę, paskelbiant režimą neteisėtu, kartu sustabdant TVF ir Pasaulio banko paramą, valdžia patiria tarptautinę izoliaciją, o gyventojų, netekusių pagalbos iš užsienio, problemos paaštrėjo.

Todėl mūsų pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikiamos dvejopos priemonės: ES ir Saugumo Tarybai skirtas prašymas visose valstybėse narėse taikyti Afrikos Sąjungos įvestą vizų išdavimo draudimą ir taip pat padidinti humanitarinę pagalbą Madagaskaro gyventojams.

Politiniu požiūriu ES turėtų griežčiau reikalauti, kad Madagaskaro politinės partijos žvelgtų plačiau, atsisakydamos tarpusavio konfliktų, ir pasiektų susitarimą dėl Pietų Afrikos vystymosi bendrijos pasiūlyto veiksmų plano, siekiant įveikti krizę.

Šiuo požiūriu labai svarbus buvusio prezidento Marco Ravalomanano sprendimas sugrįžti į savo šalį, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai vadovai verčia jį pasirinkti tremtį arba priverstinius darbus iki gyvos galvos.

 
  
MPphoto
 

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. Pone pirmininke, įvykus kariniam valstybės perversmui Madagaskare nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės ir pilietinės laisvės. Matėme, kaip į Andry Rajoelinos, kuris didžiuojasi vadindamasis aukščiausiosios pereinamojo laikotarpio vadovybės vadovu, rankas buvo sutelkiama vykdomoji, įstatymų leidimo ir teisminė valdžia, taip pat žiniasklaida.

Džiaugiuosi, kad ES ir jos valstybės narės nepripažino jo neteisėtos valdžios. Niekada neturėtume palankiai vertinti jokio autoritarinio vadovo užmegzdami oficialius santykius, net jeigu ir esame tai padarę praeityje. Todėl pritariu iki šiol režimui taikytoms sankcijoms ir tarptautinę bendruomenę raginu išplėsti jų taikymo apimtį, siekiant nuversti A. Rajoelinos valdžią ir užtikrinti tikrąją ir visapusišką perėjimą prie demokratinės santvarkos.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei (PPE).(RO) Pone pirmininke, po 2009 m. kovo mėn. įvykusio valstybės perversmo buvo imtasi smurto, pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant atsitiktinius opozicijos vadovų sulaikymus, ir šalyje nebuvo saugu. Šios aplinkybės turi būti ištirtos ir atsakingi asmenys nubausti. Režimas boikotuoja tarptautinio ir regioninio lygmens pastangas atkurti taiką ir surengti laisvus rinkimus, siekiant teisėtos, demokratinės valdžios. Vis dėlto negalima nuleisti rankų, siekiant surasti išeitį. Be to, nedelsiant turi būti panaikinta politinė milicija ir sustabdyta vyriausybės saugumo pajėgų savivalė prieš gyventojus. Gyvybiškai svarbu nedelsiant surengti laisvus, demokratinius rinkimus, kad būtų įvesta teisėta konstitucinė santvarka ir pradėtas šalies atkūrimas. Todėl raginu Komisiją ir Tarybą toliau dėti pastangas ir jas greičiau didinti, kad būtų surasti sprendimai ir sudarytos sąlygos rengti laisvus rinkimus ir apsaugoti žmogaus teises Madagaskare.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, ketvirtos pagal dydį pasaulyje salos žmonės kenčia nuo tada, kai 2009 m. buvo įvykdytas karinis perversmas. Madagaskarą valdo neteisėta vyriausybė, jos gyventojai neišrinko. Net jos gamtos turtai ir atsinaujinantieji gamtos ištekliai nepaskatino jos suklestėjimo. Madagaskaro gyventojai savo saloje gyvena vargingai ir skurdžiai.

Šalyje įprastais reiškiniais tapo nuolatinis žmogaus teisių pažeidinėjimas, išpuoliai prieš politikus, religinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus, bažnyčių apiplėšimai bei žiniasklaidos atstovų bauginimas. Sąrašą galima tęsti įtraukiant žiniasklaidos cenzūrą, tautos laikymą skurde, neteisėtus suėmimus, dingimus ir kankinimą.

Be to, kenčia ne tik žmonės, pavojus kyla ir Madagaskaro biologinei įvairovei. Salos flora ir fauna išsivystė nepatirdamos išorinės įtakos ir, vertinant pasauliniu mastu, yra nepakeičiamos bei unikalios.

Dėl savo ateities tauta turi galėti apsispręsti pati ir Europos Sąjunga turi dalyvauti teikiant visą įmanomą paramą Madagaskaro gyventojams.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, Madagaskare susiklosčiusi įprasta padėtis, kai pokyčiai padėties nepagerina. Šis neteisėtas režimas valdžią su kariuomenės pagalba užėmė 2009 m. ir padėtis nepagerėjo nei kiek. Taigi išlieka visi blogi įpročiai: neteisėti žudymai, psichologinis ir fizinis kalinių kankinimas, paplitęs kalinimas perpildytose patalpose ir kalinimas iki teismo proceso bei, žinoma, labai paplitęs skurdas – minimalus atlyginimas siekia 35 USD per mėnesį.

Sprendimas akivaizdus. Reikia demokratinės santvarkos ir mes, Europos Sąjunga, turime dėti visas pastangas, kad ji būtų įvesta, nes be jos negalima pasiekti pažangos. Jeigu galėtume surengti laisvus rinkimus ir pasiekti, kad būtų išrinkta nauja valdžia, Europos Sąjunga kartu su kitais tarptautiniais subjektais, visų pirma Afrikos Sąjunga, gali padėti šiai šaliai vystytis siekiant demokratinės santvarkos ir ekonomikos atsigavimo.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, nuo valdžios perleidimo 2009 m. kovo mėn. politinė padėtis išliko nestabili ir Madagaskare nuolat vyko nauji neramumai. A. Rajoelinos administracija pažeidžia žmogaus teises ir engia savo pačios piliečius.

2011 m. gegužės mėn. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR-ES) grupė priėmė nuomonę, kad Madagaskarui reikėtų, ir greitai, gyvybingos laikinos administracijos. Dabar bandoma išspręsti krizę ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC) pakvietė 11 Madagaskaro politinių partijų į aukščiausiojo lygio susitikimą Botsvanoje. Tačiau trys opozicinės partijos atmetė šį veiksmų planą, nes pagal jį A. Rajoelinai būtų leista išlikti valdžioj iki kitų rinkimų. Iki šiol A. Rajoelina išsižadėjo visų ankstesnių galimų bandymų pasiekti susitarimą. Taigi kodėl juo reikėtų pasitikėti šįkart? Todėl ES ir tarptautinė bendruomenė turi įsikišti ir turi būti nuversta ši neteisėta A. Rajoelinos vadovaujama valdžia.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D).(PL) Pone pirmininke, dabartinę politinę krizę Madagaskare sukėlė karinis valstybės perversmas, kuris privertė demokratiškai išrinktą Madagaskaro prezidentą Marcą Ravalomananą atsistatydinti ir dvejiems metams pabėgti į tremtį. Valdžios užgrobimą karine jėga iš esmės pasmerkė tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, kuri iškart nutraukė paramą vystymuisi. Be to, sustabdyta Madagaskaro narystė Pietų Afrikos vystymosi bendrijoje ir Afrikos Sąjungoje, kas prisidėjo prie dar platesnio masto salos izoliacijos. Madagaskare kaip tik priartėjo labai svarbus politinės krizės momentas, kai yra galimybė tarp politinių lyderių vykstančiomis derybomis surasti išeitį iš krizės. Tai puiki galimybė atkurti konstitucinę santvarką ir sušaukti naujus rinkimus. Derybos taip pat yra labai svarbios atnaujinant lėšų mokėjimą šaliai, kuriai turi būti išmokėta sustabdyta daugiau kaip 600 mln. EUR ES parama vystymuisi. Tikiuosi, kad konfliktuojančioms pusėms dabar pavyks įgyvendinti veiksmų planą, pagal kurį bus sudaryta laikina valdžia, kol bus sušaukti nauji ir – tikiuosi – nešališki rinkimai.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasmerkti vėlavimą pateikti šią popietę nagrinėjamų rezoliucijų versijas portugalų kalba. Kai kurios jų nebuvo pateiktos iki šiol, todėl norėčiau užregistruoti griežtą protestą.

Dėl padėties Madagaskare Europos Sąjunga gali paremti susitaikymo procesą, tačiau tai ji turi padaryti nesikišdama į klausimus, dėl kurių sprendimą gali priimti tik Malagasijos piliečiai. Svarbiausia, kad Europos Sąjunga turi susilaikyti neparėmusi vienos iš konflikto šalių. Visos mūsų pastangos turėtų būti nukreiptos Malagasijos žmonių, o ne vienos iš konfliktuojančių pusių interesams tenkinti.

Svarbu įvertinti ir prisidėti prie Pietų Afrikos vystymosi bendrijos pastangų, siekiant išspręsti konfliktą ir surasti politinį šalies krizės sprendimą. Šiuo atveju norėtume pakartotinai patvirtinti, kad būtina atsižvelgti į Malagasijos žmonių galimybę pasirinkti ir nulemti savo ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, dabartinė politinė krizė Madagaskare kelia pavojų demokratinei santvarkai ir stabilumui regione. Iš valdžios pašalinus demokratiniu keliu išrinktą prezidentą įsivyravo smurtas ir nesaugumas. Norėčiau jums priminti, kad tarptautiniai donorai nutraukė salos gyventojams teiktą finansinę paramą. Tai reiškia, kad Madagaskare skurdo lygis siekia 80 proc. Dėl tų pačių priežasčių JAV panaikino atleidimo nuo mokesčių sąlygas, taikytas iš šios šalies importuojamiems tekstilės gaminiams. Dėl to dingo vienas iš pagrindinių nacionalinių pajamų šaltinių. Džiaugiuosi Pietų Afrikos vystymosi bendrijos dedamomis pastangomis, siekiant išbristi iš šios krizės ir atkurti demokratinę santvarką šioje šalyje. Manau, kad siekiant politinio kompromiso į šių problemų sprendimo procesą labai svarbu įtraukti regionines organizacijas.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Pone pirmininke, dėl politinės krizės Madagaskare ši šalis buvo izoliuota tarptautiniu mastu. Vykdydama Kotonu susitarimo nuostatas Europos Sąjunga sustabdė finansinės paramos Madagaskarui teikimą, tą taip pat padarė TVF ir Pasaulio bankas. Pritariu Europos Sąjungos priimtoms priemonėms, nes pereiti prie demokratinės santvarkos nuolat trukdo neteisėtas, taigi antikonstitucinis, A. Rajoelinos atėjimo į valdžią būdas.

Kita vertus, visada sunku priimti sprendimą taikyti sankcijas dėl jų sukeliamų humanitarinių, ekonominių ir socialinių padarinių. Turime galvoti apie Madagaskaro žmones, kuriems reikia mūsų paramos. Tą reikia parodyti ne tik reikalaujant surengti laisvus, pliuralistinius rinkimus ir atkurti demokratinę santvarką, bet taip pat praktiškai teikiant tinkamą humanitarinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, tik nuo 2003 m. liepos mėn. Madagaskaras pradėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant Afrikos Sąjungos reikalus, nes iki dešimtojo dešimtmečio pabaigos politiniu ir ekonominiu požiūriais jis buvo daugiausia susijęs su Afrikos Sąjungai nepriklausančiomis socialistinėmis šalimis.

Tačiau po 2009 m. kovo mėn. įvykdyto valstybės perversmo buvęs sostinės meras įsikūrė prezidento rūmuose, kuriuos užėmė jį rėmusi kariuomenė. Praėjus 19 mėnesių po institucijų krizės šalyje būtent tą dieną, kai beveik 8 mln. Madagaskaro gyventojų balsavo dėl konstitucijos pakeitimo, 2010 m. lapkričio mėn. buvo prarastos visos viltys sukurti tikrą demokratinę santvarką šioje buvusioje Europos kolonijoje. Dabar Madagaskare dirba pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kuri vis dėlto nieko gera nežada nei ekonomikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad ten žmonės gyvena už mažiau kaip vieną dolerį per dieną, nei humanitarinėje srityje.

Kadangi iki šiol nei Europos Sąjunga, nei Afrikos Sąjunga nepasiekė jokio susitarimo su Madagaskaro vyriausybe, buvo imtasi tam tikrų priemonių, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko teikiamos paramos sustabdymą, taip pat atšaukėme laikinosios vyriausybės pripažinimą. Smerkiame valstybės perversmą ir pažymime, kad reikia nedelsiant surengti laisvus ir skaidrius rinkimus, prižiūrimus tarptautinės bendruomenės.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). - Pone pirmininke, labai jus gerbiu, tačiau būtent kalbėtojas nusprendžia, kokiu greičiu jam kalbėti, ir tai turėtų būti kalbėtojo sprendimas. Šiame Parlamente kalbėtojams neturėtų kilti pavojus, kad jų kalbos bus darkomos, pirmininkui jas pertraukiant dėl vertėjų. Ar galėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai?

(nevienareikšmės reakcijos)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Lorde Williamai (The Earl of) Dartmouthai, didžiąja dalimi pritariu jūsų nuomonei, tačiau taip pat gauname pranešimų iš mūsų vertėjų, kad jie nespėja versti. Žinoma, kai pertraukiu kalbėtoją, visada jam suteikiu papildomo laiko, tad visi patenkinti – kalbėtojas, jūs, kad jums pateikiamas vertimas, ir, žinoma, patenkinti yra ir mūsų vertėjai. Toks Parlamente atliekamo mūsų darbo tikslas.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, nuo kovo mėnesį įvykusio karinio valstybės perversmo politinis nestabilumas ir blogėjanti humanitarinė padėtis tapo vis ryškesniais kasdienio Madagaskaro gyventojų gyvenimo aspektais. Politinės krizės laikotarpiu jiems dar sunkiau apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais, vandeniu, higienos reikmenimis ir sveikatos priežiūros paslaugomis.

Dabartiniai valdžios atstovai neteisėtai sutelkė vykdomąją, įstatymų leidimo ir teisminę valdžią į vienas rankas ir perėmė žiniasklaidos kontrolę. Šalies saugumo pajėgos smurtauja prieš paprastus žmones. Daug aktyvistų įkalinti politiniais sumetimais, o buvę politikai turėjo bėgti iš šalies.

Šiuo metu vykstančios derybos turėtų būti nedelsiant paspartintos ir turi būti ieškoma būdų konstitucinei santvarkai atkurti. Atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus reikia atlikti nešališką tyrimą. ES turėtų padidinti humanitarinę pagalbą Madagaskarui ir toliau turėtų būti taikomos tikslinės sankcijos, kol bus išspręsta politinė krizė.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, Komisijai ir vyriausiajai įgaliotinei baronienei C. Ashton labai didelį susirūpinimą kelia padėtis Madagaskare ir pažadėjome teikti nuolatinę paramą šios gražios šalies žmonėms.

Mūsų nuomone, labai svarbu įveikti dabartinę politinę krizę ir panaikinti ekonominius ir socialiniu padarinius Madagaskaro gyventojams, kurie didina kasdienes žmonių problemas.

Kaip ir jūs, Parlamento nariai, mes taip pat atidžiai stebime šalyje vykstančius pokyčius ir naudojamės visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis krizei įveikti.

Per pastaruosius dvejus metus žengta daug žingsnių atgal ir kliudyta šaliai siekti pažangos. Dabar manau, kad pasiekėme lūžio momentą. Prieš dvi dienas, birželio 7 d., Gaborone pradėtos Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) ir įvairių šalies subjektų derybos, siekiant surasti išeitį iš krizės, kuri būtų paremta neutralumu ir susitarimu, apimtų visas atitinkamas grupes ir kuriai gali pritarti tarptautinė bendruomenė ir didžioji dauguma Madagaskaro gyventojų.

Tikimės, kad derybos bus sėkmingos, tikime tuo ir dirbame tuo tikslu, kad Afrikos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, galėtų padėti ir paremti Madagaskarą atkuriant konstitucinę santvarką.

Priešinamės visiems bandymams pereiti į vienpusišką, de facto valdymą. Todėl Europos Vadovų Taryba praeitą savaitę nusprendė dar šešiems mėnesiams pratęsti priemonių taikymo pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį laikotarpį. Tai nesusiję su humanitarine pagalba arba kovos su skurdu priemonėmis, jeigu jos atitinka šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.

Vis dar esame pasirengę suteikti politinę ir finansinę paramą šiame pareinamojo laikotarpio procese, jeigu jis grindžiamas susitarimu. Jis turi būti vykdomas pagal veiksmų planą, dėl kurio pasiektas vietinės reikšmės susitarimas ir kuriam turi pritarti SADC, Afrikos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė. Šiomis aplinkybėmis po dvejų sunkių ir keblių metų tikiuosi teigiamų pokyčių. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu.(PL) Kelis mėnesius visa Europa stebėjo padėtį Šiaurės Afrikos šalyse, su neslepiamu rūpesčiu sekdama, kas vyksta visai šalia mūsų. Šiandien imame nagrinėti klausimą dėl kitos Afrikos šalies, kurioje jau seniai tvyro chaosas ir politinė užmarštis.

Madagaskaras tapo valstybe be įstatymų, kurioje neteisėtas režimas leidžia grobstymus ir skleidžia chaosą šalyje. Režimo taikomos represinės priemonės ir savų piliečių teisių nepaisymas gali tik pabloginti padėtį ir, deja, tai gali sukelti kraujo praliejimą. Todėl, nors raginimas atkurti konstitucinę santvarką ir surengti atvirus bei laisvus rinkimus prižiūrint tarptautinei bendruomenei gali atrodyti paprasčiausiai kaip demagogija, iš tikrųjų tai vienintelis padėties Madagaskare sunormalizavimo būdas. Taip pat turime prisiminti, kad, nors sankcijos gali pasiteisinti, jos turėtų būti taikomos kartu teikiant konkretų pasiūlymą dėl politinės krizės išsprendimo, nes kuo ilgiau užsitęs ši padėtis, tuo sunkiau vėliau bus įdiegti teisinės valstybės principus Madagaskare.

 
  

(1) Žr. Protokolą.


12.2. Gvantanamas. Artėjantis sprendimas dėl mirties bausmės (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Gvantanamo: sprendimas dėl mirties bausmės, kurį ketinama priimti artimiausiu metu(1).

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. Pone pirmininke, ECR frakcija mano, kad mirties bausmė yra kiekvieno Parlamento nario sąžinės klausimas, ir, nors pritariame bendrai ES nuomonei, kuria prieštaraujama bet kokiai mirties bausmei, vis dėlto daugelis milijonų Europos piliečių, mūsų rinkėjų, vis dar palankiai vertina mirties bausmę.

Be to, šioje rezoliucijoje kalbama apie galimą mirties bausmės taikymą kai kuriems pavojingiausiems pasaulio teroristams, kuriems neatrodo smerktina veikti kartu, siekiant nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių. Skaitydamas šią rezoliuciją pagalvojau apie savo paties rinkėjus, kurie Londone prieš šešerius metus buvo negailestingai susprogdinti Al-Qaidos įkvėptų teroristų. Kova prieš islamo įkvėptą terorizmą yra nelygiavertis karas, kurio rezultatai neaiškūs, o padariniai neturi precedento ir šis klausimas dabar turi būti išnagrinėtas naujoje teismų praktikoje tarptautiniu lygmeniu.

Gvantanamo įlankoje esanti įkalinimo stovykla yra šios tragiškos padėties atspindys. Tai taip pat rodo, kad Jungtinėms Valstijoms tenka neproporcingai didelė pasaulinės kovos su terorizmu našta. Žinoma, nepaisant to, visi tokie JAV – kuri vis dėlto yra demokratinė šalis ir remia tokias pat vertybes kaip ir mes – valdžios institucijų vykdomi teismo procesai turėtų būti vykdomi sąžiningai, taikant visas tinkamo proceso apsaugos teisines priemones ir būtų idealu, jeigu jie vyktų civiliniuose teismuose.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes, autorė. Pone pirmininke, Europa tikrai prieštarauja mirties bausmei. Ji turėtų būti panaikinta ir ES, visų pirma vyriausioji įgaliotinė ir netrukus Tarybai pirmininkausianti Lenkija bei visos valstybės narės turi ryžtingai pareikalauti, kad JAV panaikintų mirties bausmės galimybę pirmame karinės komisijos teismo procese, kuriame teisiamas Gvantanamo kalinys. Saudo Arabijos piliečio Abd al-Rahimo al-Nashiri atvejis turi būti pavyzdys.

Jo įrašymas į mirties bausmės laukiančių asmenų sąrašą ne tik užtrauktų gėdą JAV žmogaus teisių padėties aspektu, tačiau tai galėtų duoti visiškai priešingą rezultatą kovoje su terorizmu. Prezidentas B. Obama pasiryžęs atsisakyti prezidento J. W. Busho siaubingos ankstesnės praktikos pažeisti tarptautinę teisę ginant nacionalinio saugumo interesus. Prezidentas B. Obama dar turi įvykdyti savo pažadą ir uždaryti Gvantanamo kalėjimą – šioje srityje ES valstybės narės galėjo ir turėjo labiau jam padėti. Tačiau Kongresas taip pat turėtų jam padėti ir raginti jį panaikinti šį sprendimą vėl įdiegti karinių komisijų sistemą, nes taikant šią sistemą nėra galimybių užtikrinti, kad byla bus nagrinėjama teisingai, ir jis taip pat turi panaikinti sprendimą nenustatytą laikotarpį kalinti kalinius, kuriems nepateikti kaltinimai.

Šiuo klausimu ES turi laikytis labai aiškios pozicijos: pateikite jiems kaltinimus arba paleiskite. Devynerius metus JAV kalino Abd al-Rahimą al-Nashiri ir jis tvirtina, kad CŽV jį slapta kalino slaptame kalinimo centre Lenkijoje. Todėl netrukus Tarybai pirmininkausianti Lenkija visų pirmiausia yra atsakinga, kad būdų įvykdytas teisingumas žmogui, kuris buvo kankintas, neteisėtai kalintas ir dabar stos prieš karinį tribunolą, neužtikrinant teisingo bylos nagrinėjimo. Laikas ištaisyti padėtį tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir Europoje.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pone pirmininke, norėčiau užduoti klausimą: iš kur A. Gomes gavo šią informaciją apie slaptus kalinimo centrus Lenkijoje? Šiuo klausimu Lenkijoje atliekamas tyrimas ir iki šiol nėra jokių įrodymų, kad tokių centrų būta. Galbūt jų būta, tačiau įrodymų nėra. Taigi man įdomus šios informacijos šaltinis.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes, autorė. Pone pirmininke, šis Parlamentas vykdė tyrimą dėl vadinamosios perdavimų programos ir jo atstovai nuvyko į Lenkiją bei dar dvi šalis, įskaitant Rumuniją, kur, tvirtinama, būta slaptų kalėjimų. Dabar žinome, kad kai kas buvo surasta Lietuvoje ir šioje šalyje pradėtas parlamentinis tyrimas.

Iš Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos tikimės bent tinkamai atlikto tyrimo, siekiant nustatyti tiesą, susijusią su šiais svarbiais teiginiais.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė. (FR) Pone pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nusprendė nesieti savęs su rezoliucija dėl Gvantanamo. Nekritikuojame jos esmės; mūsų manymu, ji gan silpna. Esu nusivylęs tuo, kaip dirbome rengdami šią rezoliuciją.

Labai atsargiai kalbėjome apie tų žmogaus teisių pažeidimų smerkimą, kuriuos daro šalis, laikanti save didžiausia pasaulio demokratija, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė ir kurios manymu Gvantanamo kalėjimas yra žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų kovos su terorizmu tikslais pavyzdys pasauliui.

Šioje Kubos teritorijoje daugiau kaip dešimt metų žmonės buvo kalinami vienu tikslu – siekiant išvengti JAV teisinės jurisdikcijos ir neatsižvelgiant į tai, kad kai kurių jų atžvilgiu nebuvo kaltės įrodymų. Šie žmonės buvo kalinami savavališkai. Dar blogiau tai, kad kai kurie jų buvo kankinami, įskaitant ir kankinimus Europos teritorijoje: Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vis dėlto apie tai nederėtų kalbėti. Visą pasaulį galime mokyti žmogaus teisių klausimu, tačiau negalime jų garantuoti mūsų pačių teritorijoje.

Šiandien šioje rezoliucijoje net privalome nekalbėti apie tai! Dėl to esu labai nusivylusi ir nemanau, kad taip paskatinsime gerbti žmogaus teises pasaulyje.

Taip, labai svarbu, kad būtų sukliudyta įvykdyti mirties bausmę Abd al-Rahimui al-Nashiri ir daugeliui kitų, tačiau galėjome tvirčiau pasmerkti Jungtinių Valstijų poziciją šiuo klausimu, mažų mažiausiai kritikuodami prezidento B. Obamos elgsenos pasikeitimą, visų pirma susijusį su kariniais tribunolais.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Pone pirmininke, norėčiau užduoti klausimą M. Ch. Vergiat ir apgailestauju, kad negaliu to paklausti taip pat ir A. Gomes. Kalbant apie šiuos įtarimus, nukreiptus prieš Rumuniją, apie kuriuos Lenkijos atveju kalbėjo A. Gomes, ar M. Ch. Vergiat mano, kad jie gali būti naudingi Abd al-Rahimo al-Nashiri bylos nagrinėjimui? Kaip šių įtarimų paminėjimas padeda mums surasti priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią mirties bausmei? Ar mūsų rezoliucija susijusi ne su mirties bausme, bet kaip nors susijusi su šiais įtarimais?

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė. (FR) Pone C. Dan Predai, dalyvavome tame pačiame posėdyje, tačiau šiuos ketvirtadienio popietės posėdžius suvokiame skirtingai. Esu nusistačiusi prieš dvejopų standartų taikymą žmogaus teisių klausimu. Kai kurių šalių atžvilgiu mes persistengiame, kalbame bendromis frazėmis, o kitų šalių atžvilgiu labiau tyčia vertiname konkrečius atvejus. Šiai rezoliucijai parengti surengtas posėdis šiuo požiūriu buvo akių dūmimas ir todėl iš jo išėjau.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, norėčiau paklausti M. Ch. Vergiat, ar tiesa, kad neapykantą ji iš tikrųjų jaučia Jungtinių Amerikos Valstijų kovos su terorizmu atžvilgiu, ar ji labiau susijusi su mirties bausmės klausimu? Niekada negirdėjau, kad jos frakcija pasmerktų mirties bausmės vykdymą tokiose šalyse kaip Kuba arba net Kinija, kur, deja, tai įprastas reiškinys.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė. (FR) Pone Ch. Tannockai, susipažinkite su mano pareiškimais Kubos atžvilgiu. Sakiau, kad smerkiu žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, Kuboje taip pat.

Šiuo klausimu man jūsų pamokos nereikalingos. Neginu krikščionių prieš musulmonus. Ginu visus šioje planetoje gyvenančius žmones, kad jie visi galėtų gyventi laisvai ir lygiomis teisėmis!

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius.(RO) Pone pirmininke, norėčiau pasiūlyti, kad susitelktume konkrečiai tik į Abd al-Rahimo al-Nashiri atvejį. Karinėje komisijoje nagrinėjant Abd al-Rahimo al-Nashiri atvejį gali būti paskirta mirties bausmė. Norėčiau jums priminti, kaip tą padarė Ch. Tannock, kad Abd al-Rahim al-Nashiri buvo kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais, įskaitant dalyvavimą išpuoliuose prieš JAV lėktuvnešį ir tanklaivį MV Limburg. Dėl savo principinio nusiteikimo prieš mirties bausmę turime prašyti JAV valdžios institucijų neskirti mirties bausmės.

Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija prioritetu laikė ir laiko tvirtus transatlantinius ryšius, nes jie grindžiami įsitikinimu, kad esama bendrų vertybių ir gerbiamos žmogaus teisės. Šiame Parlamente visi laikomės vieningos nuomonės visiškai nepritardami terorizmo aktams ir reikšdami paramą šių išpuolių aukoms. Tačiau gaila, kad sugretinama tokia demokratinė santvarka kaip Jungtinės Valstijos ir diktatūrinis režimas, kurį tiesiogiai ar numanomai gina M. Ch. Vergiat.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes, autorė. Pone pirmininke, norėčiau paklausti C. D. Predos, ką jis mano apie tai, kad šįryt šiame Parlamente daugelis kolegų, įskaitant ir mane, girdėjo, kaip Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarberg, atsakydamas į klausimą šia tema, aiškiai pasakė, kad tikrai turi patvirtintą informaciją apie rimtus įtarimus dėl slaptų kalinimo centrų buvimo Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje ir kad jis tikisi, jog bus pradėti tyrimai.

Norėčiau pasakyti, kad visiškai nesu priešiška JAV. Aš žaviuosi tokia JAV, kuri gina teisinės valstybės principus ir žmogaus teises, ir tokia JAV, kuri atsiriboja nuo teroristų, kurie siekia sumenkinti teisinės valstybės principus ir pažeisti demokratinius principus bei žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius.(RO) Norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti, kad labai gaila, jog visos šios diskusijos metu jūs nė karto neišreiškėte pasitikėjimo Rumunijos valdžios institucijų pozicija. Turiu jums priminti, kad Rumunija yra Europos Sąjungos narė, ir manau, kad bent pasitikėti savo partneriais galime. Norėčiau jums priminti, kad Rumunijos valdžios institucijos visuomet teikė visą informaciją, kurios prašyta vykdant šiuos tarptautinius tyrimus. Visiems tyrėjams buvo sudarytos sąlygos patekti į Otopenio, Bukarešto ir Konstancos oro uostus ir į Torechono palydovų centre esančią bazę. Visada vyko bendradarbiavimas ir nėra kaip patikimai patvirtinti šiuos veiksmus. Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl šiame laidymosi visada tomis pačiomis replikomis žaidime jūs niekada netikite valstybės partnerės valdžios institucijomis. A. Gomes, Rumunija priklauso Europos Sąjungai ir ji neturėtų būti painiojama su šalimis, dėl kurių šiame Parlamente diskutuojame kiekvieną ketvirtadienį.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė. (FR) Pastebiu, kad siekdamas padėti Rumunijai C. D. Preda labai nukrypsta nuo atvejo, kurį aptarinėjome, tačiau ne tai norėjau pasakyti.

Gaila, kad jis mano adresu svaidosi teiginiais, kuriuos laikau įžeidžiamais. Dovanokit, pone C. D. Preda, tačiau nei šiame Parlamente, nei kada nors gyvenime negyniau nei vieno pasaulio diktatoriško režimo. Visada kritikavau visus žmogaus teisių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų padarymo vietą.

Todėl norėčiau jūsų paprašyti mielai atsiimti išsakytas pastabas apie mane ir iš anksto jums dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius.(RO) Pone pirmininke, supratau, kad buvo pateiktas klausimas, tačiau jis nebuvo užduotas man. Norėčiau pasakyti, kad vis dar laikausi nuomonės, jog neteisinga vienodai, vienodomis sąlygomis vertinti tokias demokratines santvarkas kaip Jungtines Valstijas arba ES valstybes nares ir šalis bei visuomenes, kuriose valdymas yra autoritarinis arba totalitarinis, kai paprastų žmonių atžvilgiu savivaliaujama itin daug. Būtent tai norėjau pasakyti. Jeigu M. Ch. Vergiat tai įžeidė, dėl to labai apgailestauju.

 
  
MPphoto
 

  Renate Weber, autorė. Pone pirmininke, nežinau ar netrukus balsuosime dėl rezoliucijos, tačiau galiausiai tai vis tiek darysime pasibaigus šiai diskusijai. Manau, kad šis klausimas yra geras pavyzdys, parodantis, ką reiškia nuosekliai laikytis mūsų pačių principų ir vertybių, nes šis Parlamentas kelis kartus jau pasisakė prieš mirties bausmę, neatsižvelgiant į jos taikymo vietą. Jis taip pas išsakė savo nuomonę tinkamo teisinio proceso sąvokos klausimu; tai du pagrindiniai su žmogaus teisėmis susiję klausimai, kurie svarbūs Abd al-Rahimo al-Nashiri byloje.

Tinkamas teisinis procesas neapima karinių komisijų. Šią sistemą jau kritikavome, nes ji visais atžvilgiais neatitinka tarptautinių standartų dėl teisingo teismo proceso. Be to, šiuo atveju Saudo Arabijos piliečiui mirties bausmę skiria karinė komisija, nors 2009 m. JT specialusis pranešėjas dėl neteisminių egzekucijų aiškiai paprašė JAV kaltinimų, kai gali būti skirta mirties bausmė, nenagrinėti karinėse komisijose.

Šio Parlamento liberalų frakcija ir toliau yra visapusiškai įsipareigojusi kovoti su terorizmu, tačiau kovoti nedarant jokių nuolaidų dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Lochbihler, autorė.(DE) Pone pirmininke, G. Oettingeri, dabartinė JAV vyriausybė iš pradžių aiškiai nurodė pritarianti Gvantanamo kalinimo stovyklos uždarymui.

Deja, JAV vyriausybė negalėjo įvykdyti paskelbtų priemonių. Jos apėmė karinių komisijų panaikinimą, kurios ten buvo įsteigtos, nes jos neatitiko jokių teisingo teismo proceso reikalavimų. Todėl viską dar labiau dramatizuoja artėjantis sprendimas dėl mirties bausmės ir egzekucijos pavojus. Todėl mūsų rezoliucijoje visos ES institucijos ir valstybės narės raginamos nedelsiant dėti visas pastangas, siekiant užkirsti kelią įvykdyti mirties bausmę Abd al-Rahimui al-Nashiri.

Raginame JAV dar kartą taikyti mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir prisijungti prie pasaulinio judėjimo, kuriame 96 valstybės narės priėmė nepanaikinamą sprendimą panaikinti mirties bausmę. Valstybių, kuriose mirties bausmė išliko ir kurios ją vis dar taiko, skaičius sumažėjo iki 58. Tai teigiamas pokytis.

Abd al-Rahim al-Nashiri buvo įkalintas CŽV įsteigtame slaptame kalėjime Lenkijoje, kuriame jis buvo daug kankinamas. Mes, europiečiai, galiausiai turime prisiimti bendrą atsakomybę dėl šių šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Daugiau nebegalima šio fakto nutylėti, jo slėpti ir leisti atsakingiems asmenims didžiąja dalimi išvengti bausmės. Šiandienos diskusija taip pat rodo, kad nenaudinga paviršutiniškai kalbėti apie priešiškumą Amerikai arba Europai. Vietoj to turime išnagrinėti aplinkybes, įskaitant šaltinius, apie kuriuos kalbėjo A. Gomes. Be to, paskutiniame komiteto posėdyje JT specialusis pranešėjas kankinimo klausimais pateikė naudingą dokumentą, kuris įrodo, kad CŽV buvo įsteigusi tokio pobūdžio kalėjimus Lenkijoje.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, JAV nėra didžiausia demokratija pasaulyje, kaip tai tvirtinto kitas kalbėtojas. Ji trečia pagal dydį. Vis dėlto manau, kad JAV įspūdžio nedaro tai, kad po Indijos antroji pagal dydį pasaulio demokratija – Europos Sąjunga – šiuo svarbiu klausimu neranda sprendimo dėl savo vidaus ginčų.

Klausimas tikrai pernelyg svarbus ir buvo teisingai pasakyta, kad mūsų partnerystė su JAV grindžiama žmogaus teisėmis. Kovojame remdami tarptautinės teisės normas. Gvantanamas – tai vietovė, kur netaikoma nacionalinė ir tarptautinė teisė, todėl joje pažeidžiami tarptautinės teisės principai. Kovojame su karine jurisdikcija ir už teisinės valstybės principus, kurie nesuderinami su karine jurisdikcija. Kovojame dėl teisės gyventi ir tai nesuderinama su mirties bausme. Kovojame dėl žmogaus teisių, o Gvantaname šios žmogaus teisės pažeidžiamos. Todėl tokiam svarbiam sąjungininkui kaip JAV turime aiškiai pareikšti, kad nesame pasirengę su tuo taikstytis. Tokia buvo Parlamento ir visų frakcijų nuomonė nuo pat pradžių. Tokios nuomonės taip pat laikėsi Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Gvantanamo kalėjimas turi būti uždarytas. Net teroristai turi žmogaus teises, tačiau, žinoma, atsižvelgiant į jų aukų interesus, jiems turi būti paskirta pagrįsta bausmė. Vis dėlto ji turi būti paskirta vykdant teisingo teismo procesą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). - Pone pirmininke, labai gerbiu Berndą Posseltą. Indija, žinoma, yra didžiausia pasaulio demokratija. Iki šiol nesu girdėjęs, kad Europos Sąjunga būtų vadinama šalimi. Ar jis galėtų patvirtinti, kad dabar jo frakcijos nuomonė yra tokia: kad Europos Sąjunga yra tarsi šalis kaip ir Indija, Brazilija, Amerika, didžiosios pasaulio demokratijos?

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, (PPE).(DE) Pone pirmininke, laikausi Vinstono Čerčilio tradicijos, kuris pasakė: „Turime sukurti tam tikras Jungtines Europos valstijas“.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu. Pone pirmininke, JAV tebetaikoma mirties bausmė ir padėtis Gvantanamo įlankoje kenkia Jungtinių Valstijų, kaip mūsų partneriui siekiant pažangos žmogaus teisių srityje, teisėtumui. Labai palankiai vertinu prezidento B. Obamos ankstesnius raginimus uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau dar nesulaukėme lemtingų JAV vyriausybės veiksmų, kuriais būtų reaguota į šiuos raginimus arba imtasi veiksmų, siekiant pertvarkyti elgsenos kalinių atžvilgiu, visų pirma Abd al-Rahimo al-Nashiri atveju, sistemą.

Neįmanoma Europos arba kitiems pasaulio žmonėms paaiškinti, kodėl mirties bausmė, panaikinta Ukrainoje, Rusijoje, Azerbaidžane ir visos kitose Europos valstybėse, išskyrus Baltarusiją, vis dar yra taikoma JAV. Manau, kad šiuo klausimu gerų žinių iš Amerikos nereikės pernelyg ilgai laukti.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. Pone pirmininke, niekas neginčija, kad terorizmui turi būti užkirstas kelias ir kad įtariamieji turi būti teisiami ir atsakyti už savo veiksmus, tačiau vadinamajame kare su teroru kyla pavojus kelti grėsmę būtent šioms laisvėms ir vertybėms, kurias deklaruojame ginantys nuo jų sunaikinimo terorizmu. Jeigu leisime, kad būtų panaikintos pagrindinės teisės ir principai, leisime, kad laimėtų teroristai. Jeigu elgsimės neteisingai, būsime ne tokie patikimi ir netgi silpni.

Karo su teroru pabaigos paskelbimas buvo viena iš pirmųjų prezidento B. Obamos veiklos gairių. Tačiau Gvantanamo įlankoje esančio kalėjimo neuždarymas yra nuviliantis, turime atsigręžti į save Europoje. Neketiname priimti likusių kalinių ir turime gerai išsiaiškinti padėtį Europoje dėl dalyvavimo perdavime ir dėl neteisminių veiksmų, įskaitant kankinimą. Taip, turime laikytis griežčiausių reikalavimų ir atverti šiuos tamsiuosius naujausios ES istorijos puslapius. Tai reiškia, kad turime galėti atvirai kalbėti apie susijusias šalis. Tą padaryti, atrodo, sunku net ir šiame Parlamente.

ES ir JAV turi bendradarbiauti ne pažeidinėjant žmogaus teises, bet kovojant su didžiausiomis pasaulio grėsmėmis. Paprastai pagrindinės mūsų vertybės sutampa, tačiau dėl skirtingos pozicijos mirties bausmės atžvilgiu, kuri, didžiuojuosi tai sakydamas, yra uždrausta Europoje, mūsų bendra pozicija pasaulyje nėra tokia veiksminga ir patikima. Sekime pavyzdžiu laisvame pasaulyje ir būkime žinomi dėl pagarbos žmogaus teisėms, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie draugus, ar apie priešus.

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie man priminė, kad mintys apie žmogaus teises gali būti grindžiamos tik vienodu požiūriu į visus žmogaus teisių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų padarymo vietą. Tai taip pat taikytina neatsižvelgiant į tai, ar jie padaryti Europos Sąjungoje, ar už Europos Sąjungos ribų. Manau, kad Parlamentui pats laikas antrą kartą apsvarstyti galimą ES valstybių narių dalyvavimo šiuose perdavimuose ir slaptų kalinimo centrų klausimą.

Nemanau, kad kas nors bijotų išgirsti tiesą ir nauju pranešimu šia tema Parlamentas, žinoma, galėtų suteikti informaciją šiuo klausimu ir taip pat atmesti nepagrįstus teiginius ir įtarimus.

Kaip minėta, šįryt Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarberg, kuriuo labai žaviuosi, paaiškino mums, kad ši istorija nebaigta, kad aplinkybės vis dar tiriamos ir kad jis labai norėtų, jog šiuo svarbiu klausimu Parlamentas bendradarbiautų su Europos Taryba.

 
  
MPphoto
 

  Paul Murphy, GUE/NGL frakcijos vardu. Pone pirmininke, imperialistinių valstybių veidmainystė ir jų dvejopi pareiškimai apie žmogaus teises vaizdingiausiai parodomi už vielinės užtvaros Gvantanamo įlankoje. Dabar WikiLeaks dokumentai dar aiškiau atskleidžia didelius žmogaus teisių pažeidimus, kurie ten buvo padaryti – plačiai paplitęs kankinimo vandeniu metodo naudojimas, kitos žiauraus kankinimo formos, siekiant išgauti prisipažinimus ir informaciją – ir jie taip pat parodo, kad Gvantanamo kalėjime buvo laikomi šimtai žmonių prieš juos neturint tikrų įrodymų.

Tačiau Barrack Obama ne tik neįvykdė savo pažado uždaryti tą baisų kalėjimą, bet dabar patvirtino, kad atnaujinamas kalinių teisimas karo teisme. Ši velnio skylė turi būti nedelsiant uždaryta, o visiems dabartiniams kaliniams turi būti užtikrintas teisingas teismo procesas civiliniame teisme, turi būti uždaryti visi slapti CŽV kankinimų kalėjimai Europoje, CŽV turi nebesinaudoti Airijos Šenono oro uostu skrydžiams, kurie yra karinio pobūdžio ir kurių tikslas kalinių perdavimas, o žiauri mirties bausmė turi būti panaikinta.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Pone pirmininke, norėčiau paprašyti P. Murphy labai trumpai papasakoti, kaip politiniai kaliniai kankinami Kuboje.

 
  
MPphoto
 

  Paul Murphy, (GUE/NGL). - Pone pirmininke, panašiai kaip ir M. Ch. Vergiat, nepritariu kankinimui. Nepritariu žmogaus teisių pažeidimui, neatsižvelgiant į jo padarymo vietą. Šiuo atveju kalbame apie Gvantanamo įlanką. Kalbame apie slaptus kalėjimus. Kalbame apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir manau, kad juos daro didžiausia imperialistinė pasaulio valstybė – Jungtinės Valstijos – šiame Parlamente jie turi būti smerkiami.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. Pone pirmininke, Gvantanamo atvejis svarbus, tačiau pažvelkime plačiau. Nuo jo atidarymo Gvantanamo kalėjime kalinti 775 kaliniai. Dabar apsižvalgykite šiame Parlamente, čia būtų vietos visiems 775 žmonėms, kurie kada nors buvo kalinami Gvantaname.

Žinoma, šiam Parlamentui labai rūpi asmens laisvė ir teisingas teisminis procesas ir tai pagrįsta, tačiau turėtume pripažinti, kad kai kurie kaliniai tikrai yra problema. Pvz., kalintas Jungtinės Karalystės pilietis, kuris sulaikymo kovos lauke Afganistane metu turėjo ginklų ir dėvėjo juodą Talibano turbaną, paaiškino, kad Afganistane jis lankėsi dėl kompiuterių kursų.

Įspūdingas yra Parlamento susirūpinimas dėl visiško teisinio proceso Gvantaname teisingumo. Tačiau Parlamentui paaiškinu, kad teisės reguliuojama asmeninė laisvė pasaulyje būtų geriau saugoma, jeigu Parlamentas daugiau dėmesio skirtų Europos arešto orderio veikimo klausimui. Atsižvelgiant į jo pobūdį Europos arešto orderiu apeinama ir išvengiama apsaugos nuo savavališko suėmimo ir jis taikomas 500 mln. žmonių Europoje, kai Gvantanamo kalėjime laikomas tik 171 kalinys.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, prieš penkerius metus penkiems įtariamiems rugsėjo 11 d. išpuolių prieš bokštus dvynius organizatoriams antrą kartą oficialiai pateikti kaltinimai, taip B. Obamos administracija oficialiai atvėrė kelią šių žmonių teismui karinėse komisijose Gvantanamo bazėje esančiame kalėjime.

Nors vis dar esu labai pasipiktinęs ir smerkiu visus išpuolius ir fundamentalųjį terorizmą, manau, kad reikia paraginti panaikinti mirties bausmę visais atvejais ir visomis aplinkybėmis. Taip sakau, nes esame priešiškai nusiteikę kiekvieno pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo atžvilgiu, kai tik jis padaromas ir neatsižvelgiant į jo padarymo vietą.

Jau pasmerkėme Guillermo Fariñaso teisės atvykti čia, į Strasbūrą, atsiimti Sacharovo premijos pažeidimą. Šiuo atveju kalbame apie G. Fariñasą, kuriam skiriant Sacharovo premiją Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nepritarė, argumentuodama tuo, kad paskyrimo motyvai yra politiniai.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL). - (FR) Pone pirmininke, turime geriausią pavyzdį, kaip žmogaus teisių klausimą Europos Sąjunga naudoja savo tikslais! Nesutinkame aiškiai pasmerkti Jungtinių Valstijų dėl jų baudžiamojo pobūdžio elgsenos Gvantaname. Atsisakome pripažinti Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybę dėl leidimo vykdyti kalinimą ir kankinimus slaptuose CŽV kalėjimuose.

Atsisakome kalbėti apie Gvantaname Jungtinių Valstijų kalinamus ir kankinamus nepilnamečius, nepaisant to, kad UNICEF juos yra pripažinusi vaikais kareiviais, kurie buvo suimti, tačiau nedvejodami kritikuojame baisius diktatūrinius režimus ir balsuojame dėl sankcijų kitose šalyse. Kalbant apie mus pačius ir Jungtines Valstijas, žmogaus teisės atrodo ne tokia didelė problema.

Mes reikalaujame visuotinių žmogaus teisių. Taip pat prašome, kad savo elgesį grįstume vien tik tikslu tarnauti žmonėms ir atsižvelgdami į šias aplinkybes norime, kad Jungtinės Valstijos būtų teisiamos dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat, kad būtų teisiamos Europos Sąjungos valstybės, nustatytos kaip bendrininkės. Tarptautinės teisės normų turime laikytis visada ir turi būti sustabdytas kankinimas ir žudymas motyvuojant karu su terorizmu.

Galiausiai, tačiau tai ne mažiau svarbu – verta tai pakartoti – Gvantanamo bazė turi būti uždaryta ir Kuba turi atgauti visą savo teritoriją.

 
  
MPphoto
 

  Eduard Kukan (PPE). - Pone pirmininke, kaip teisė į gyvenimą užima specifinę vietą žmogaus teisių sistemoje, taip demokratinėse visuomenėse mirties bausmei vietos nėra. Dabar Europa yra vienintelis regionas, kuriame mirties bausmė buvo panaikinta, išskyrus, deja, Baltarusiją. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga ir toliau tvirtai įsipareigojusi siekti, kad mirties bausmė būtų panaikinta visur.

Neabejotina, kad Europos Sąjungai neįkainojami yra transatlantiniai ryšiai ir mūsų abipusis bendradarbiavimas kovojant su terorizmu. Vis tik norėčiau pasinaudoti šia proga paremti raginimą Jungtinių Valstijų valdžios institucijoms nesiekti, kad Abd al-Rahimo al-Nashiri atveju būtų skirta mirties bausmė.

Baigdamas kalbą norėčiau pritarti visiems kolegoms, kurie ragina šalis, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma, pasekti Europos pavyzdžiu, uždrausti mirties bausmę ir paskelbti jos panaikinimą visuotinai priimtina vertybe. Visi mirties bausmės įvykdymo atvejai, neatsižvelgiant į jų įvykdymo vietą, yra smerktini.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D). - Pone pirmininke, pritariu kolegoms, kurie sako, kad šaliai pateikdami tokius sunkius kaltinimus turime būti tikri, kad turime visą reikiamą informaciją. Nemanau, kad šiuo atveju taikomi dvejopi standartai: šiuo atveju svarbu sąžiningumas ir profesionalus informuotumas.

Nagrinėjamo klausimo atžvilgiu JAV atsakinga už kalinių teises ir turi moralinę pareigą panaikinti mirties bausmę. Transatlantiniai ryšiai daugiausia grindžiami tam tikromis bendromis vertybėmis ir tikiuosi, kad Amerikos valdžios institucijos palankiau vertins ES ryžtą panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje.

(RO) Kita vertus, norėčiau atsakyti C. D. Predai. Tai, kad laikomės šios pozicijos, kuria remiamas mirties bausmės panaikinimas, nereiškia, kad turime nuvertinti savo strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis, kuri reikalinga tiek Europos Sąjungai, tiek ir mūsų šalims. Ryšius su Jungtinėmis Valstijomis prioritetu laiko ne tik jūsų frakcija, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, bet taip pat Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija ir taip ir toliau bus.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). - Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti Abd al-Rahimo al-Nashiri atvejį. Jis simbolinis ne tik dėl Gvantanamo ir mirties bausmės, bet taip pat todėl, kad jis yra viena iš tik dviejų nurodytų slapto kalinimo Europoje aukų. Nukentėjusiojo statusas jam ir Abu Zubaydahui suteiktas Lenkijos teisminio tyrimo metu ir suteikta tam tikrų konkrečių vilčių, kad Europoje gali būti padaryta pažanga atskaitomybės proceso klausimu.

Todėl manau, kad galutinėje rezoliucijoje turėtų būti aiškiai raginama iš tikrųjų visapusiškai ištirti Europos Sąjungos valstybių narių bendrininkavimo klausimą bei jų atliktų kalinių perdavimų ir slaptų kalinimo programų klausimus. Tačiau, kaip siūlė Amnesty International, labai svarbu susieti šiuos klausimus su TDIP pranešimu ir tolesniais darbais, kuriuos Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) naujame savo iniciatyva parengtame pranešime sutiko atlikti. Darbas Europos Parlamente atskaitomybės srityje labai svarbus, siekiant išlaikyti šiuos klausimus ES darbotvarkėje.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, turime dar vieną apgailėtiną dvejopų standartų taikymo pavyzdį, jie šiame Parlamente labai dažnai yra tokie akivaizdūs. Šioje diskusijoje aptariamas Jungtinių Valstijų valdžios institucijų padaryto žmogaus teisių pažeidimo klausimas, savavališkas ir neteisėtas kalinimas, teisės į teisingą teisminį procesą nesuteikimas, kankinimas ir mirties bausmė.

Kai kurie šių pažeidimų padaryti bendrininkaujant, ir tai įrodyta, Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurios CŽV suteikė savo teritoriją. Tačiau tikrai gaila, kad bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos nerandame jokios užuominos apie Jungtinių Valstijų valdžios institucijų arba Europos šalių, kurios buvo jų bendrininkės vykdant šią veiklą, pasmerkimą. Tokių žodžių niekada nepritrūksta, kai reikia pasmerkti kai kurias kitas šalis! Šiuo atveju reikalavimai sušvelninti iki prašymų ir geriau pasirenkama pirmame rezoliucijos punkte pabrėžti glaudžius transatlantinius ryšius, grindžiamus bendromis vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms. Galite suprasti, kam prilygsta tokia pagarba. Tai apgailėtina, bet daug ką pasako.

Pone pirmininke, kalbą norėčiau baigti pasakydamas, kad, užuot prašius uždaryti Gvantanamo bazę, tikslingiau būtų raginti atkurti Kubos suverenumą šioje jos teritorijos dalyje, kurią Jungtinės Valstijos neteisėtai užėmė.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, visi, žinoma, sutariame dėl vieno: ES turi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, siekiant panaikinti tarptautinį terorizmą. Tačiau turime kur kas aiškiau pareikšti, kad karas su terorizmu negali būti vykdomas žmogaus teisių ir kitų pagrindinių vertybių kaina.

ES ilgai kritikavo kankinimą ir mirties bausmę ir tai taip pat pasakytina Abd al-Rahimo al-Nashiri atveju. Reikia atsižvelgti į du svarbius principus: besąlyginį „ne“ mirties bausmei ir tai, kad kariaujant su terorizmu taip pat reikia kariauti su terorizmo priežastimis. Kaip žinote, mūsų transatlantiniai ryšiai grindžiami vertybėmis, kurios taip ilgai mums buvo bendros, pvz., visuotinės žmogaus teisės ir teisė į teisingą teisminį procesą. Todėl Jungtinės Amerikos Valstijos turi išnagrinėti savo karo teismų klausimą, uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir jokiais atvejais netaikyti kankinimo priemonių.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pone pirmininke, daug kolegų Parlamento narių kalbėjo apie kalinimo centrų buvimo Lenkijoje ir Rumunijoje įrodymus bei kankinimo priemonių įrodymus. Norėčiau labai nuoširdžiai paprašyti pateikti šiuos įrodymus, kad jie galėtų būti perduoti Lenkijos prokurorams, nes šiuo klausimu Lenkijoje atliekamas tyrimas. Prokurorai nepriklausomi ir jie taip pat nepriklausomi nuo vyriausybės, o tyrimo eigą kontroliuoja Helsinkio žmogaus teisių fondas. Dviem Gvantanamo kaliniams atstovaujantys teisininkai dalyvauja tyrime, taigi, jeigu yra kokių nors įrodymų, jie turėtų būti perduoti Lenkijos prokuratūrai, kad jie galėtų būti išnagrinėti. Ankstesnės Parlamento kadencijos laikotarpiu veikė parlamentinis komitetas, kuris nagrinėjo šį klausimą. Vienas to komiteto narys šiandien Lenkijoje šiuo klausimu kalba, kad esama įrodymų, tai buvusio Lenkijos socialistų ministro pirmininko pasirašytas dokumentas, kuris reglamentavo kalinimo centro klausimus. Paklausus, ar matė šį dokumentą, jis atsakė nematęs jo, tačiau girdėjęs apie jį. Taigi, tikiuosi, žmonės, turintys įrodymų ir dokumentų, pateiks juos, o ne pasitenkins kalbomis apie juos.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, reikia pasakyti, kad šios diskusijos ir tarp mūsų vykstantys politiniai kivirčai buvo ne visapusiškai naudingi šios rezoliucijos tikslo požiūriu ir neparodė, kad šiame Parlamente ir visoje ES apskritai norime ginti kiekvieno žmogaus teisę į nešališką teisminį procesą ir, be to, kad prieštaraujame mirties bausmei.

Esame kategoriškai nusistatę prieš mirties bausmę, neatsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytus nusikaltimus. Kaip šiame Parlamente savo kalbose aiškiai išdėsčiau, Abd al-Rahimui al-Nashiri pateikti kaltinimai yra labai sunkūs. Jis kaltinamas terorizmu, dėl kurio žuvo daugybė žmonių. Todėl pasinaudodami šia rezoliucija norime pasakyti, kad mes tikrai nepritariame jo padarytiems veiksmams. Nepritariame terorizmui, tačiau norime ginti principą, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę į nešališką teisminį procesą, ir pasisakome už mirties bausmės panaikinimą.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, kare su terorizmu Europos Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nepaisant to, mums labai svarbi į kovos su terorizmu procesą patenkanti žmogaus teisių apsauga. Pernai metų birželio mėn. mes – ES ir JAV – parengėme bendrą deklaraciją dėl kovos su terorizmu, kurioje teigiama, kad karas su terorizmu turi atitikti pagrindines vertybes ir teisinės valstybės principą. Susitarime nurodoma, kad visi teisminiai procesai prieš įtariamuosius terorizmu turi vykti laikantis tinkamų teisės reikalavimų, kurie užtikrintų, kad bus laikomasi tinkamų teisinių procedūrų ir užtikrinamas teisingas teisminis procesas, su kurio eiga, jeigu galima, gali susipažinti visuomenė ir kuris vykdomas veiksmingai.

Europos Sąjunga daug metų ragina uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią kalinimo stovyklą. Manome, kad ilgalaikis kalinimas be teisminio proceso neatitinka tarptautinės teisės normų. Todėl ES išreiškė pritarimą, kai prieš daugiau kaip dvejus metus prezidentas B. Obama paskelbė apie stovyklos uždarymą per metus ir ėmėsi ją uždarinėti. Su JAV susitarėme dėl bendros sistemos, kuri yra kai kurių buvusių kalinių paleidimo ir priėmimo į ES valstybes nares pagrindas. Vis dar esame pasirengę glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis tolesnių priemonių, siekiant uždaryti kalinimo stovyklą, klausimais.

Nepaisant šių metų kovo mėn. išleisto prezidento dekreto, kuriuo jis oficialiai leido kai kuriems kaliniams likti Gvantanamo kalėjime, Europos Sąjunga tikisi – ne, iš tikrųjų, laukia – kad Jungtinių Valstijų vyriausybė tęs diskusijas Kongrese šiuo klausimu ir sieks kuo greičiau uždaryti kalinimo stovyklą.

Europos Sąjunga ir valstybės narės yra tvirtai nusistačiusios prieš mirties bausmę neatsižvelgiant į aplinkybes. Laikomės šio požiūrio atsižvelgdami į savo santykius su visomis pasaulio šalimis. Pagal ES rekomendacijas dėl mirties bausmės Jungtinėms Valstijoms darome didelį spaudimą, kad mirties bausmė būtų panaikinta nacionaliniu ir JAV federalinių valstijų lygmenimis, ir prašome, kad atskirais atvejais būtų suteiktas atleidimas.

Darome prielaidą, kad JAV valdžios institucijos dar nepriėmė sprendimo, ar Teismas gali mirties bausme nuteisti Muhammedą Abd al-Rahimą al-Nashiri ir kitus penkis žmones, kuriems pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo vykdant teroristinius išpuolius prieš dešimt metų. Galiu jus patikinti, kad Europos Sąjunga įdėmiai stebi teismo procesą ir atitinkamu būdu JAV valdžios institucijoms nuolat kelia jai rūpimus klausimus dėl mirties bausmės ir teisminio proceso teisingumo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu.(RO) 2002 m. Jungtinės Valstijos sulaikė Saudo Arabijos pilietį Abd al-Rahimą al-Nashiri ir pateikė jam kaltinimus dėl karo nusikaltimų ir terorizmo, 2006 m. perkėlė jį į Gvantanamo bazę. JAV generalinis prokuroras paprašė skirti mirties bausmę. 2011 m. birželio 30 d. JAV valdžios institucijos nuspręs, ar karinėje komisijoje, kuri turi priimti sprendimą, pritarti šios bausmės skyrimui. Terorizmas turi būti smerkiamas ir šio nusikaltimo autoriai turi būti nubausti nedarant išimčių. Vis dėlto visi atsakovai turi turėti teisę į teisingą teisminį procesą. Šalyje, kuri gina žmogiškąjį orumą, kuris yra žmogaus teisių pagrindas, nėra vietos mirties bausmei. Pritariu nuomonei tų, kurie ragina Komisiją ir Tarybą reikalauti, kad JAV valdžios institucijos panaikintų mirties bausmę ir užtikrintų, kad šiam Saudo Arabijos piliečiui būtų užtikrintas teisingo teisminio proceso vykdymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. Dėl Gvantanamo įlankos kalinimo stovyklos Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas ir jo įstaigos tiesmukai pažeidė tarptautinės teisės normas, visų pirma Ženevos konvencijas. Nepriimtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – kurios laikomos žmogaus teisių ir demokratijos skleidėjomis – ėmė netinkamai elgtis ir kankinti stovyklos kalinius. Europos Sąjunga turi primygtinai reikalauti, kad JAV nedelsiant uždarytų stovyklą ir atliktų nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl stovykloje tariamai padarytų žmogaus teisių pažeidimų. Jokia demokratinė šalis neturėtų vykdyti mirties bausmės; todėl raginame JAV valdžios institucijas nevykdyti jos nei Abd al-Rahimo al-Nashiri nei kitais atvejais. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų įtikinti Jungtines Valstijas nustatyti mirties bausmės moratoriumą. Europos Sąjungos patikimumo labui turime bet kokia kaina vengti nustatyti dvejopus standartus tokiais principiniais klausimais kaip šis.

 
  

(1) Žr. protokolą.


12.3. Ukraina. Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusija dėl penkių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Ukrainos: Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai(1).

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, autorius.(BG) Pone pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu noriu pareikšti, kad demokratijos raida Ukrainoje mums yra prioritetinė sritis, kurioje negalime leistis į kompromisus. Nei išorės, nei vidaus veiksniai neturėtų sukelti abejonių dėl Ukrainos žmonių laimėjimų.

Įvairiomis iniciatyvomis dabartinė valdžia bando pagerinti kovos su korupcija teisinius pagrindus ir veiksmingumą. Todėl ji turi būti padrąsinta. Ukrainos elito nebaudžiamumo pojūčio pašalinimas gali suteikti galimybę įvykdyti naudingas reformas, kurios priartins šalį prie Europos Sąjungos ir suteiks jos piliečiams ateities perspektyvų.

Vis dėlto dabar rizikuojame būti apkaltinti ankstesnės valdžios vadovų, įskaitant buvusią ministrę pirmininkę J. Timošenko, protegavimu pasitelkiant Europos politinę „priedangą“. Jeigu iš esmės tikimės, kad Ukrainos vyriausybė nesikiš į nepriklausomų teismų ir prokurorų darbą, kokią teisę turi Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija dabar reikalauti, kad pats Europos Parlamentas imtųsi tokių politinių veiksmų? Negaliu pritarti, kad turime atleisti už visus ankstesnės Ukrainos valdžios priimtus sprendimus. Būtent tokia pateikto dokumento prasmė, kuriuo praktiškai raginama atskirus piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus dangstyti kolektyvine kalte.

Labiau suderintas požiūris šiandien mums leido parengti bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuri bus konstruktyvi ir orientuota į glaudesnio Ukrainos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo galimybes, kol šalyje įgyvendinama teisminė reforma ir vykdomos kovos su korupcija priemonės. Vis dėlto ji paremta ideologiniu, konfrontaciniu požiūriu.

Raginu atmesti vadinamąjį „pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos“ ir telkti paramą dėl S&D frakcijos pateikto pasiūlymo.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, paprasčiausiai norėčiau kolegos Parlamento nario paklausti, kokia yra nuolatinių deklaracijų, susijusių su žmogaus teisių visuotinumu, reikšmė, kai Ukrainos atveju klausimas staiga susijęs tik su vidaus reikalais. Teiginys, kad niekas neturėtų kištis į šalies vidaus reikalus, yra senas sovietinis argumentas. Atvejais, susijusiais su žmogaus teisėmis, mes visada imsimės veiksmų, visų pirma, kai tai susiję su tokia svarbia partnere kaip Ukraina.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, autorius.(BG) Pone pirmininke, noriu pasakyti, kad kalbame ne apie kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, o apie nesikišimą į Ukrainos nepriklausomo teismo ir prokuratūros darbą. Manau, kad šiuo atveju skirtumas aiškus. Nenorime nei Ukrainos valdžios, nei Europos Parlamento politinio kišimosi. Vis dėlto tekstais, pateiktais vadinamajame „bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos“, darome būtent tai.

Jeigu kalbame apie visuotinumą – nežinau, kiek turiu laiko, pone pirmininke – tačiau apsižvalgę pamatytume, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse esama panašių atvejų. Patikėsiu jumis, pone B. Posseltai, kad pritariate principams ir kad norite, jog žmogaus teisių vykdymą užtikrintume visur – Europos Sąjungoje ir Ukrainoje – jeigu taip pat pateiksite tokią pat rezoliuciją Bulgarijos atžvilgiu, kur atliekamas tyrimas dėl ministrams pirmininkams ir buvusiems ministrams pateiktų absurdiškų kaltinimų.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, autorius. (CS) Pone pirmininke, kartais nuostaba neturi ribų. Vienas iš tokių atvejų man nutiko, kai turėjau galimybę perskaityti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Ukrainos. Iki tol neįsivaizdavau, kad kai kurių šalių ministrai ir ministrai pirmininkai gali turėti specialų imunitetą iki gyvos galvos.

Neabejotinai nuostabu, kad Europos Parlamentas, viena vertus, reikalauja nuoseklių veiksmų kovoje su korupcija, tačiau, kita vertus, kai buvusios vyriausybės nariui B. Danilišinui gali būti pateikiami kaltinimai, jam suteikiamas politinis prieglobstis ir, be to, Čekijoje – mano paties šalyje – prieš tai neatliekamas joks atvejo tyrimas. Beje, B. Danilišinas niekada nepriklausė jokiai politinei partijai, taigi jam pateiktas kaltinimas yra visiškai ekonominio pobūdžio.

Siekime, kad už korumpuotus veiksmus ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų būtų skiriamos atitinkamos sankcijos. Tai visiškai tikslinga, tačiau turėtume perskaityti aptariamos šalies konstituciją ir pabandyti nustatyti faktines aplinkybes. Tik tada, kai korupcija tikrai bus išnaikinta Europos šalyse, galėtume sugrįžti prie įsakmių rekomendacijų, kurios įvairioms šalims nurodytos rezoliucijose, kurias, deja, priėmėme.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pritaria bendrosioms rezoliucijoms dalims, tačiau dėl konkrečiai nurodytų punktų kyla daug abejonių ir todėl rezoliucijos neparems.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, deja, turime pagrindą išsakyti daug kritikos dėl politinės padėties Ukrainoje ir visų pirma dėl priemonių, kurios naudojamos siekiant apriboti opozicijos politikų konstitucines teises.

Politiškai motyvuota baudžiamąja byla ir pasenusiomis teisinėmis procedūromis buvo apribotos opozicijos lyderės J. Timošenko ir kitų žinomų žmonių žmogaus teisės ir jiems buvo neleidžiama atlikti savo politinių pareigų. Kiekvienas, kas kaltinamojo konstitucinę teisę susipažinti su bylos medžiaga paverčia visiška jos priešingybe, kitaip tariant, prievarta susipažinti su medžiaga, ir kiekvienas, kas taip daro, kaip ir J. Lučenko atveju, pasitelkdamas įkalinimą, ir, kaip J. Timošenko atveju, įteikiant iki šiol 44 šaukimus į teismą, aiškiai parodo, koks jis žmogus ir kad jis senamadiškai piktnaudžiauja teismine sistema spręsdamas politinius nesutarimus.

Prezidentas V. Janukovičius ir jo valdžios institucijos turi nutraukti šį persekiojimą. Jis asmeniškai atsakingas už J. Timošenko, J. Lučenko ir jų kolegų bei rėmėjų gerovę.

Pone V. Janukovičiau, jūsų elgesys šiais atvejais yra jūsų patikimumo ir jūsų pasiryžimo įdiegti Europos vertybes Ukrainoje išbandymas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Pone pirmininke, pritariu kolegai Parlamento nariui daugeliu klausimų. Visi žinome, kokia svarbi demokratijos stiprinimo ir žmogaus teisių požiūriu yra Vidurio ir Rytų Europos šalių galimybė įstoti į Europos Sąjungą, o iki įstojimo – galimybė turėti tokių perspektyvų. Norėčiau paklausti M. Gahlerio, ar jis norėtų pareikšti teigiamai vertinantis tokios politinės perspektyvos suteikimą Ukrainos visuomenei ir visų įsitikinimų politikams ir kad stojimo į Europos Sąjungą kelias jiems yra atviras ir kad jis patvirtins tokius teiginius Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, dabartinis Ukrainos valdžios elgesys tikrai niekaip nepalengvins šalies prisijungimo prie Europos.

 
  
MPphoto
 

  Kristiina Ojuland, autorius. Pone pirmininke, šiandien čia susirinkome ne spręsti J. Timošenko kaltės klausimo. Aptariame kur kas platesnio masto klausimus, nes Ukrainos valdžios institucijos atmestinai pažiūrėjo į teisines procedūras ir ėmėsi priemonių, kuriomis pažeidžiamos teisės normos.

Protestuojame prieš politinių oponentų pašalinimą Ukrainoje pasitelkiant teismų sistemą. Atsakovams turi būti suteiktos teisėtos jų teisės, kaip nurodyta teisės aktuose, ir priemonės, kurių imtasi jų atžvilgiu, turi būti proporcingos nusikaltimų, kuriais jie kaltinami, pobūdžiui ir sunkumui.

Šia rezoliucija siekiama atkreipti Ukrainos valdžios institucijų dėmesį į kai kuriuos akivaizdžius teisės normų pažeidimus, kurie atitolino Ukrainą nuo Europos vertybių ir kurie, jeigu jie taps kasdieniu reiškiniu, sumažins šios šalies galimybes integruotis į Europą.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. Pone pirmininke, mes, žalieji, šią bendrą rezoliuciją remiame todėl, kad manome, jog kova su korupcija yra pagrindinis veiksnys įtvirtinant ir stiprinant teisinės valstybės principus Ukrainoje, būtent siekiant plėtoti jos santykius su Europos Sąjunga ir didinti jos integraciją į ES politikos sritis.

Todėl pabrėžiame, kad šioms pastangoms reikalingas sąžiningas, nešališkas ir nepriklausomas teisminis procesas. Todėl su nerimu atkreipiame dėmesį į plačiai paplitusią nuomonę, kad neseniai prieš J. Timošenko ir kai kuriuos vyriausybės narius iškelta byla yra politiškai motyvuota, ir įspėjame dėl galimo baudžiamosios teisės panaudojimo politiniams tikslams pasiekti. Todėl raginame Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad teisminės priemonės nebūtų naudojamos pasirinktinai ir kad tyrimai, persekiojimas ir teismo procesai būtų vykdomi itin skaidriai.

Galiausiai tai taip pat priežastis, dėl kurios raginame Ukrainos valdžios institucijas vengti bet kokių įžvalgų, kad teisminės priemonės galėtų būti naudojamos pasirinktinai, ir primygtinai reikalauti užtikrinti didžiausią tyrimų, persekiojimo ir teismų procesų skaidrumą; taip pat raginame Komisiją teikti pagalbą vykdant teismų reformą Ukrainoje, pasinaudojant ES gebėjimų tobulinimo programomis, ir apsvarstyti aukšto lygio ES patariamosios grupės Ukrainos reikalams sukūrimo galimybę, siekiant padėti šaliai prisiderinti prie ES teisės aktų, įskaitant teismų sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu.(RO) Pone pirmininke, ribojamosios priemonės, kurių buvo imtasi prieš Juliją Timošenko, rodo, kad dabartinė valdžia ir toliau imasi priemonių, nukreiptų prieš buvusios vyriausybės narius, siekiant įbauginti ir susilpninti opoziciją. Esame labai sunerimę dėl teismų sistemos naudojimo politiniais tikslais, vykdant pasirinktinius veiksmus, nukreiptus vien tik prieš opozicijos narius. Jie kelia pavojų teisinės valstybės principų ir demokratijos stiprinimui Ukrainoje.

Raginame Kijevo valdžios institucijas užtikrinti, kad teismų sistema būtų nešališka, nepriklausoma ir skaidri, atsakovams užtikrinant teisingą teisminį procesą. Taip pat raginame juos laikytis demokratinės valstybės principų ir užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių, nes pagal Rytų partnerystės susitarimą tai yra jų prisiimti įsipareigojimai. Turime pabrėžti, kad šie principai yra gyvybiškai svarbūs ES ir Ukrainos bendradarbiavimui, įskaitant siekį pasirašyti asociacijos susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, vienas iš Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos prioritetų yra stiprinti Rytų partnerystę. Kaip artimiausia Lenkijos kaimynė, Ukraina yra viena iš svarbiausių partnerių ir ji turi galimybę iš šios padėties gauti daugiau naudos nei kiti partneriai. Pritariu nuomonei dėl būtinybės priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos ir taip pat manau, kad šiame procese Ukraina turi priimti Europos standartus teisinės valstybės principų ir visuomeninio gyvenimo skaidrumo srityse. Su dideliu nerimu stebėjau korupcijos skandalus Ukrainoje ir politikų, kuriems kartais pateikiami absurdiški kaltinimai, teisminius procesus. Europos Sąjunga labai atsargiai komentuoja Ukrainoje vykstančius įvykius. Be to, Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl Julijos Timošenko buvo itin atsargus.

Vis dėlto manau, kad ateityje bendradarbiaujant Europos Sąjungai ir Ukrainai turėtų būti sukurtos priemonės, kurios ilgesniuoju laikotarpiu prisidėtų prie teisinės valstybės principų stiprinimo Ukrainoje. Šiuo atveju omenyje turiu, pvz., patariamosios grupės sukūrimą, siekiant padėti priartinti Ukrainą prie Europos standartų, ir pagalbą įvairiose teisės srityse, tarp jų, pvz., teisėjų mokymą. Manau, kad Ukrainos europiniais siekiais, kurių atžvilgiu taikomos sąlygos, turėtų būti parodytas pasiryžimas teikti pagalbą šioje srityje. Tikiuosi, kad tokios pozicijos laikysis Europos Sąjungos Vadovų Tarybai pirmininkausianti Lenkija.

 
  
MPphoto
 

  Leonidas Donskis, ALDE frakcijos vardu. Pone pirmininke, Ukrainoje galioja demokratinė santvarka. Todėl partnerei, sąjungininkei ir draugei pranešame apie mūsų susirūpinimą. Kaip visi žinome, niekas šiame pasaulyje nėra tobula, tačiau mūsų lūkestis iš Ukrainos valdžios institucijų nepiktnaudžiauti savo įgaliojimais skatinant ir vykdant politiškai motyvuotus teisminius procesus, ir vietoj to užtikrinti įtariamiesiems teisingą teisminį procesą, o ne politinį atpildą, atitinka Europos politinius standartus ir normas, taip pat demokratijos logiką ir vertybes.

Julija Timošenko ir kito buvusios Ukrainos vyriausybės nariai, kurie ilgai buvo prezidento V. Janukovičiaus varžovai neturėtų būti laikomi bendrai ar asocijuotai kalti ir atsakingi dėl veiksmų, kurie politinėje praktikoje laikomi prievole. Pirmiausia jie visi yra demokratinės valstybės piliečiai. Tai jokiu būdu nėra ginamoji kalba. Mes tik primename savo draugams, kaip veikia demokratija.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. Pone pirmininke, praėjus šešeriems metams po oranžinės revoliucijos Ukrainos politikams ir toliau būdingas varžymasis ir įtampa. Buvusi ministrė pirmininkė J. Timošenko ir kai kurie buvusios vyriausybės nariai, kuriems ji vadovavo, dabar persekiojami teismuose dėl nusikaltimų, kuriuos jie tariamai įvykdė eidami pareigas. Manau, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Bijau, kad prezidentas V. Janukovičius bando neutralizuoti vienintelę Ukrainos politikę, kuri yra pakankamai ori, drąsi ir populiari, kad ginčytų jo valdžią. Neturėtume pamiršti, kad oranžinė revoliucija buvo tiesioginė reakcija į V. Janukovičiaus bandymą apgaulės būdu laimėti 2004 m. prezidento rinkimus. Už šį nusikaltimą jis niekada nebuvo persekiojamas.

J. Timošenko turi labai didelę visuomenės paramą Ukrainos vakarinėje dalyje ir su ja siejamos milijonų jos bendrapiliečių viltys. Labai keista, kad naujausi kaltinimai, susiję sukčiavimu vaistams skirtų lėšų atžvilgiu, nebuvo iškelti Zinovijui Mytnykui, anuomet buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui, kuris pasirašė susitarimą, nes dabar jis keistai vėl iškilo kaip naujas V. Janukovičiaus vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.

Jeigu V. Janukovičius nori sumenkinti J. Timošenko politinę galią, jis turėtų siekti tai padaryti atvirai ir demokratiškai kovodamas idėjomis, o ne politiškai manipuliuodamas teismine sistema. Ir kadangi socialistų frakcija turi sąryšį su V. Janukovičiaus regionų partija, K. Vigeninui norėčiau užduoti šį klausimą: ar jūs tikite, kad Ukrainos generalinė prokuratūra yra nešališka politiniu požiūriu? Pone K. Vigeninai, ar galėtumėte atsakyti į šį klausimą?

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. (SK) Pone pirmininke, Ukrainos politikai būdingas gubernatoriškas vadovavimo stilius, kurio šaknys siekia buvusią sovietinę epochą. Net ir oranžinės revoliucijos vadovai, prezidentas V. Juščenko ir ministrė pirmininkė J. Timošenko, politiniu požiūriu elgėsi kiek savotiškai.

Ukrainoje ir užsienyje vieša paslaptis, kad tikroji 2009 m. pradžioje mus užklupusios dujų krizės priežastis yra ministrės pirmininkės J. Timošenko ir prezidento V. Juščenko šeimos klanų nesutarimai, nes jie kovojo dėl pelno, gaunamo iš dujų transportavimo, kontrolės. Pritariu, kad nepriimtina politinius priešininkus nepagrįstai paversti nusikaltėliais, siekiant nuslopinti opozicines jėgas, tačiau manau, kad būtų pernelyg įžūlu tvirtinti, kad J. Timošenko savo chaotišku laikotarpiu valdžioje nepadarė nieko bloga.

J. Timošenko grupė rinkimus pralaimėjo būtent todėl, kad paprastiems žmonėms nusibodo plačiai paplitusi korupcija ir kai kurių valstybės tarnautojų vykdomas valstybės nuosavybės grobstymas.

Todėl, jeigu tikrai norime padėti Ukrainai sukurti atvirą, demokratinę visuomenę, dėmesį turėtume sutelkti į sistemines rekomendacijas ir nesakyti jiems, kad šiems vyresniesiems pareigūnams, kuriuos kai kurie jūsų galbūt branginat arba kurie gali būti jūsų draugai, būtų taikomos kitokios taisyklės nei kitiems įtariamiems nusikaltėliams. Čia, Europos Sąjungoje, mes taip pat sakome, kad visi yra lygūs, ir tai taip pat apima lygybę prieš įstatymą.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE).(CS) Pone pirmininke, metodai, kurie buvo naudojami tiriant tariamus J. Timošenko ir kitų opozicijos politikų padarytus teisės normų pažeidimus visiškai sugriovė pasitikėjimą Ukrainos teismų sistema, policija ir dabartine valdžia. Tokie persekiojimo veiksmai buvo būdingi praeito amžiaus totalitariniams komunistiniams režimams ir į juos itin jautriai reaguoja tų režimų santvarkoje gyvenę ES piliečiai. Manome, kad tai dar vienas piktnaudžiavimo valstybės valdžia atvejis siekiant sugriauti pasitikėjimą politiniais priešininkais, kuris demokratinėje visuomenėje yra visiškai nepriimtinas. Atkreipiu dėmesį į tai, kad dėl to pasauliui iš esmės kyla abejonių dėl Ukrainos teisminės sistemos nepriklausomybės.

Šiomis aplinkybėmis raginu ES valstybes nares prisijungti prie Čekijos, kuri pasirengusi suteikti politinį prieglobstį persekiojamiems Ukrainos opozicijos politikams, ir svarstyti sankcijų Ukrainai dėl tarptautinės teisės pažeidimo klausimą, jeigu padėtis Ukrainoje nepasikeis.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Pone pirmininke, norėtume sužinoti, kokia yra mūsų diskusijų esmė, nes, šiaip ar taip, faktinės aplinkybės apskritai yra žinomos ir krypstame link to, kad palaikome tuos, kuriems dabar kyla problemų ir kurių atžvilgiu neteisingai piktnaudžiaujama valdžia. Vis dėlto turime pasimokyti iš šios padėties ir visų pirmiausia turi pasimokyti Ukrainos valdžios institucijos. Normaliai demokratinei sistemai Ukrainoje sukurti būtinas opozicijos atstovų teisių paisymas ir šiandien turime tai pasakyti labai aiškiai. Tačiau šiame Parlamente taip pat turime labai aiškiai kai ką pasakyti sau. Tai Čekijos, Slovakijos ir taip pat Rytų Vokietijos patirtis. Negalima kalbėti apie jokį tikrą šios Europos dalies modernizavimą, jeigu negalime pasakyti, kad Europoje vieta ukrainiečiams, o ne vienai ar kitai valdžios institucijai. Galbūt ne šiandien, galbūt ne po kelių metų, tačiau tokia perspektyva yra. Aiškiai nekalbėdami apie šią perspektyvą – ir kreipiuosi į visus draugus iš visos Europos – mes iš tikrųjų dirbsime kartu, siekdami išlaikyti blogai veikiančias demokratines santvarkas Rytuose. Šiuo atžvilgiu neturėkite jokių iliuzijų. Tai labai paprastas klausimas. Taigi, be šios diskusijos, taip pat turime užsiimti kitais darbais – aiškiai pasakyti: nesijaudinkite, durys atviros.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Pone pirmininke, kalbą norėčiau pradėti L. Donskio žodžiais, kuris ukrainiečius pavadino mūsų draugais ir sąjungininkais. Taip tikrai yra ir tokį statusą turėtume suteikti savo draugams Kijeve. Visiems jums norėčiau užduoti klausimą. Mano pastabos panašios ir man kyla tos pačios dvejonės kaip ir daugeliui šiandienos kalbėtojų. Manęs taip pat netenkina pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinės santvarkos veikimo padėtis Kijeve, tačiau ką jūs nuveikėte – ką nuveikė šis Parlamentas ir ką nuveikė vis tie, kurie šiandien taip principingai pasmerkė padėtį dėl J. Timošenko – ką nuveikėte, kad Kijevui ir kitiems Ukrainos miestams aiškiai parodytume, kad esame jų draugai ir sąjungininkai, kad laukiame jų ir kad vieną dieną šio Parlamento narių skaičius padidės prisijungus nariams iš Ukrainos? Klausiu to, nes pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai Ukrainoje didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų. Norėčiau paprašyti, kad tai suprastumėte.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, paprasčiausiai norėčiau kolegos Parlamento nario paklausti, ar jis nežino, kad didele balsų dauguma Parlamente priėmėme rezoliuciją – pats balsavau už šią rezoliuciją – kurioje aiškiai pabrėžėme Ukrainos europines perspektyvas. Tai darėme ne kartą, bet daugelį kartų.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Pone pirmininke, B. Posseltai, pirma, aš žinau, ir, antra, dėkoju už šią rezoliuciją. Tačiau aš klausiu, ar tai viskas, ką galėjome padaryti? Ar tai viskas, ką šis Parlamentas ir ES institucijos gali pasakyti ukrainiečiams, kurie šiandien kovoja dėl tų pačių dalykų, kaip ir kažkada kovojo lenkai ir čekai? Galiausiai kiek tokio pobūdžio teigiamų ženklų dėl narystės Europos Sąjungoje ukrainiečiams parodė, pvz., Vokietijos vyriausybė?

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, kelias siekiant demokratijos dažnai yra ilgas ir vingiuotas. Vienos šalys pažangą daro greičiau nei kitos ir tą stebime ir buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurių atstovai dabar yra teisėti mūsų kolegos čia, Europos Parlamente, atveju.

Kitos šalys pažangą daro šiek tiek lėčiau – galbūt Ukraina yra būtent tokio atvejo pavyzdys. Nepaisant to, svarbu pripažinti, kad pažangą ji padarė, tačiau turi ją daryti ir toliau. Visų pirma tam, kad įvestų demokratinę santvarką, jai reikia pirmiausia skatinti pilietinę visuomenę, antra, nutraukti valstybės kontrolę, visų pirma NVO kontrolę, trečia, užtikrinti realią teismų nepriklausomybę ir, ketvirta, turėti laisvą ir tvirtą opoziciją.

Negali būti tikros demokratijos be laisvos, stiprios ir ryškios opozicijos. Europos Sąjungoje turime imtis visų priemonių, kad paskatintume Ukrainą eiti iki galo ir įvesti tikrą demokratiją. Pažangą ji padarė, bet ji turi padaryti kiek daugiau.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, J. Timošenko pateikti kaltinimai yra, kaip ji pati sakė, visiškai politiniai. Taip pat turime prisiminti, kad kai kurie kiti jos kabineto nariai taip pat kalinami arba įtariami korupcija.

Kaip, manau, K. Ojuland jau minėjo, nesame teismas. Čia esame ne tam, kad priimtume sprendimą dėl šių žmonių pripažinimo kaltais ar jų išteisinimo. Tačiau norime visiems priminti, kad labai svarbu, jog šios bylos jokia prasme negali būti nagrinėjamos pasirinktinai ir kad turi būti pradedami teisminiai procesai ir jie turi būti vykdomi be diskriminacijos.

Norėčiau pasakyti, kad noriu padėkoti ledi C. Ashton už praeitą gegužės mėn. jos išreikštą susirūpinimą dėl Ukrainos opozicijos lyderiams pateiktų kaltinimų ir galimų politinių tikslų. Turime toliau laikytis šios pozicijos ir užtikrinti, kad šios bylos Ukrainoje iš tikrųjų nebūtų nagrinėjamos pasirinktinai ir būtų nukreiptos prieš opoziciją.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE).(IT) Pone pirmininke, Ukraina yra demokratinė, draugiška šalis, Europos Sąjungos partnerė. Vis dėlto Ukraina turi taikyti europinius standartus taip pat ir teisinių galių valdymo srityje, kuriai būdingi politizuoti teisminiai procesai, kuriuose kaltinamajam nesuteikiamos visos teisės ir priemonės, reikalingos teisminiam procesui, kuris kartais yra visiškai politinis teisminis procesas. Tai yra esamos valdžios politinių priešininkų pavertimas nusikaltėliais, kuriuos siekiama tik pašalinti ir nutildyti opoziciją. Buvusi ministrė pirmininkė Julija Timošenko ir jos ministrai puolami rengiant parodomuosius teismus, o ne politines konfrontacijas, kurios, nors ir būtų karštos, būtų rimtos ir skaidrios. Ukrainos vyriausybė turi gerbti opoziciją, nemojuodama teisminės galios ginklu, ir laikytis demokratinės valstybės taisyklių bei paisyti žmogaus teisių, kaip nurodyta Rytų partnerystės susitarimuose.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, šį pavasarį buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Timošenko turėjo pasiaiškinti dėl kai kurių kaltinimų korupcija ir vasario mėnesį nustatytas draudimas keliauti jai neleido atvykti į Briuselį susitikti su mumis. Jeigu J. Timošenko galiausiai bus pripažinta kalta, jai gresia iki dešimties metų įkalinimo bausmė.

Vis dėlto atsižvelgiant į aplinkybes ir kontekstą kyla nepatogių klausimų ir nerimas dėl iš dalies politiškai motyvuotų kaltinimų. Mūsų rezoliucijoje pagrįstai keliamas klausimas dėl politinės opozicijos vadovams pateiktų kaltinimų, kurie atrodo pateikti labiau pasirinktinai nei kada nors anksčiau, ir primygtinai reikalaujama užtikrinti tyrimų ir teisminio proceso skaidrumą.

Kova su korupcija ir teisės normos įtvirtinimas nėra vien tik glaudesniems ES ir Ukrainos santykiams būtina sąlyga: jie taip pat yra labai svarbūs Ukrainos demokratinės raidos skatinimo atžvilgiu. Nauji Ukrainos politiniai vadovai taip pat turi parodyti atsakingumą ir pradėti vykdyti reformas, kurių vykdymas nuo oranžinės revoliucijos tik įpusėjęs.

 
  
MPphoto
 

  Iosif Matula (PPE).(RO) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl rezoliucijos, susijusios su buvusios Ukrainos vyriausybės narių atveju, reikalingas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių Europos Sąjungos principų, pradedant žmogaus teisių paisymu. Didžiausią nerimą kelia ne Ukrainos teisminė sistema, bet galimas politikų kišimasis į teisingumo vykdymą. Europos Sąjunga, kaip teisės ir vertybių bendrija, turi paremti buvusios Ukrainos vyriausybės narius, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos.

Norėčiau pabrėžti, kad būtina tęsti ir paspartinti Ukrainoje vykdomas reformas ir suderinti jos teisės aktus su ES nuostatomis bei įsipareigojimais, kaip pagrindiniais elementais, kuriais siekiama ją priartinti prie Europos Sąjungos. Kaip sėkmingai Ukrainai pavyks įvykdyti reformas, priklausys nuo demokratinių principų, teisinės valstybės ir skaidrumo principų skatinimo ir jų laikymosi. Kalbant apie Julijai Timošenko ir buvusios vyriausybės nariams pateiktus kaltinimus, negalima piktnaudžiauti valdžia ginantis nuo kaltinimo piktnaudžiavimu valdžia. Pažanga demokratijos srityje Ukrainoje turi būti daroma ir mes galima paremti šį procesą.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, Komisija, kaip ir Parlamentas bei frakcijos, taip pat labai įdėmiai stebi įvykius Ukrainoje dėl buvusių Ukrainos vyriausybės narių J. Timošenko, J. Lučenko ir kitų. Nuo metų pradžios aiškiai reiškėme susirūpinimą dėl galimų politinių motyvų, kuriais grindžiamos šios bylos. Šalyje dirba ES delegacijas ir ES atidžiai stebi pasikeitimus.

Pažangos ataskaitoje Ukrainos klausimu, kurią paskelbėme prieš kelias dienas, išsamiai išdėstyta praeitų metų padėtis šalyje. Iš mūsų padėties įvertinimo rezultatų, kurie nepasikeitė, matyti, kad reikia nuoseklios teisingumo sistemos reformos ir kovos su korupcija priemonių. Ataskaitoje pabrėžiama, kad turi būti užtikrinamas teisinės valstybės principų laikymasis vykdant baudžiamuosius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą bei užtikrinama, kad teisminis procesas būtų sąžiningas, nešališkas ir nepriklausomas, siekiant užtikrinti, kad baudžiamąja teise nepiktnaudžiaujama politiniais tikslais.

Su buvusios vyriausybės nariais susijusiais atvejais reikia aiškiai atskirti baudžiamąją ir politinę atsakomybę. Nerimą kelia perteklinis kalinimas ir kardomųjų priemonių naudojimas bei apribojimas keliauti, gali susidaryti įspūdis, kad piktnaudžiaujama teisingumu.

Taip pat didelė dalis Ukrainos pilietinės visuomenės, ekspertų visame pasaulyje ir Ukrainoje dirbančių užsienio verslininkų yra tvirtai įsitikinę, kad Ukrainos teismams didelis spaudimas daromas iš įvairių pusių. Tikimės, kad būsimais įstatymo dėl teismų sistemos pertvarkos pakeitimais bus atsižvelgta į Europos Tarybos Venecijos komisijos pareiškimą ir šios problemos bus išspręstos.

Norėčiau pabrėžti, kad, mūsų nuomone, labai svarbu apsaugoti teisinės valstybės principus Ukrainoje, kuri yra šalis, su kuria norime užmegzti glaudesnius sutartinius santykius, grindžiamus susivienijimu ir ekonomine integracija. Tam labai svarbu, kad sklandžiai veiktų teisingumo sistema, kad ji būtų nepriklausoma ir skaidri.

Kai kuriais atvejais nenorime palaikyti nei vienos pusės, tačiau tikimės, kad Ukraina atliks pagrindinius pakeitimus savo sistemoje, siekiant užtikrinti nešališką, sąžiningą ir skaidrų teisminį procesą. Esame įsitikinę, kad Ukrainos stabilumas ir jos piliečių pasitikėjimas šalies valdžios institucijomis priklausys nuo šioje srityje pasiektos pažangos.

Mūsų integracijos su Ukraina sparta ir apimtis, ir atvirkščiai, priklausys nuo to, ar Ukraina galės visapusiškai užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų. Šiais principais jokiu būdu negalima abejoti. Ši išvada atitinka Europos kaimynystės politikos peržiūros išvadas.

ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tarybos posėdis, kuris įvyks per artimiausias kelias savaites, suteiks mums progą aptarti įvairius klausimus, kurie yra svarbūs mūsų santykiams, ir nusiųsti aiškius signalus Ukrainai, kurie yra tie patys signalai, kuriuos siunčiate dėl reformos šioje srityje svarbos.

Džiaugiamės Ukrainos pasiryžimu iki šių metų pabaigos užbaigti derybas dėl asociacijos susitarimo. Iki šiol viskas buvo gerai. Tačiau Ukraina turi įgyvendinti būtinas ilgalaikes reformas, visų pirma teismų sistemos, rinkimų sistemos ir konstitucijos reformas, kad galėtų naudotis šios susitarimo teikiamomis galimybėmis asociacijos ir ekonominės integracijos su ES srityje. Be to, šalis turi parodyti daugiau ryžto, siekdama pažaboti korupciją.

Šiuo atžvilgiu Ukraina nėra palikta viena, tačiau ji turi parodyti besąlyginį ryžtą pradėti platesnio masto ir labiau integruotas reformas, jeigu ji nori suartėti su ES. Ukrainai toliau labai padėsime jai vykdant vidaus reformas.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad nepateikdami pastabų mes aiškiai parodysime, kad besąlygiškai laikomės teisingo teisminio proceso principų. Tikime, kad galėsime tęsti atvirą ir skaidrų dialogą su Kijevu ir Briuseliu dėl Ukrainos vidaus reformų ir dėl glaudesnės šalies integracijos su ES įtraukiant ir Ukrainos valdžios institucijas, ir opozicijos atstovus. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. Mane nustebino kai kurių Europos Parlamento politinių jėgų noras politiškai ir moraliai paremti buvusius Ukrainos vadovus. Žinoma, kad Europos liaudies partija yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su Julijos Timošenko bloku. Įdomu būtų sužinoti, ar susitarime yra punktas dėl teisinės apsaugos ir teisinių paslaugų teikimo?

Šiandienos rezoliucija atrodo daugiau kaip kreipimasis, o ne kaip Europos Parlamento dokumentas. Manau, kad reikia pareikšti, jog niekas negali kištis į teisminį procesą ir persekiojimo vykdymą. Prokuroro darbą įvertindami iš anksto, dar nesibaigus tyrimui, trukdome vykdyti teisingumą.

Europos Parlamentas nėra teisės biuras. Tokiais atvejais turėtume palaukti, kol bus baigtas tyrimas. Kaltinamajam turėtume rekomenduoti bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis įstaigomis. Neturime jokios teisės daryti spaudimą Ukrainos teismų sistemai, nes tai gali būti laikoma kišimusi į vidaus reikalus.

Esu kategoriškai prieš rezoliuciją P7_TA-PROV(2011)0272, nes manau, kad ja daromas didelis spaudimas Ukrainos valdžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. (PL) Vienas iš Ukrainos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui prioritetų yra, inter alia, siekis užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų. Ukraina taip pat įsipareigojo kurti demokratiją vietos lygmeniu ir sustiprinti vietos savivaldą. Kartu Helsinkio komitetas perspėjo, kad Ukraina pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Prevencinio sulaikymo ir draudimo palikti šalį priemonės, kurios buvo taikytos svarbiausiems opozicijos nariams ir buvusiems vyriausybės nariams, gali sukelti abejonių dėl Ukrainos prokuratūros objektyvumo. Europos Parlamento nuomone, tyrimas nepakankamai skaidrus, o patvirtintos procedūrinės priemonės – neproporcingos. Europos Parlamentas turėtų paraginti Ukrainos generalinį prokurorą panaikinti šį draudimą.

Vis dėlto tikroji problema Ukrainoje yra ta, kad ir toliau nevykdomos demokratinės reformos. 2011 m. kovo mėn. vykusiame Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios organų kongrese Ukrainos atstovai paaiškino, kad reikia daugiau laiko siekiant nusikratyti komunistinės praeities. Aš taip pat manau, kad įtvirtinti demokratiją nėra lengva, nes norint įgyvendinti pakeitimus ir imtis ryžtingų veiksmų reikalinga valia. Jau praėjo pakankamai laiko nuo SSRS žlugimo ir kitos pokomunistinės šalys padarė didelę pažangą. Norėdama sukurti pliuralistinę teisinės valstybės sistemą, Ukraina turi pirmiausia efektyviai pakeisti rinkimų ir baudžiamosios teisės aktus. Vis dėlto Europos Sąjunga turi primygtinai reikalauti, kad būtų laikomasi jos išdėstytų reikalavimų, ypač dėl to, kad ji pati siūlo nemažai priemonių pagal Rytų partnerystės ir kaimynystės politiką.

 
  

(1) Žr. protokolą.


13. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos informacijos žr. protokolą)

 

13.1. Madagaskaras (B7-0353/2011)

13.2. Gvantanamas. Artėjantis sprendimas dėl mirties bausmės (B7-0361/2011)
 

Prieš balsavimą dėl 12 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). - (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dovanokit, kad pertraukiu šį balsavimą. Tik norėčiau paprašyti, kad 9 pakeitimas būtų perkeltas iš 4 punkto į 7 punktą.

Manau, kad įsivėlė klaida. 9 pakeitimas susijęs su teise į teisingą teisminį procesą ir jeigu jis bus priimtas – kas mane nustebintų, bet vis dėlto – tai reikštų, kad 12 pakeitimas, kuris susijęs su visiškai kitu klausimu, bus atmestas.

 
  
 

(Techninio pobūdžio ištaisymui pritarta)

 

13.3. Ukraina. Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai (B7-0363/2011)

14. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

15. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

16. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis) (žr. protokolą)

17. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

18. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

19. Sesijos atidėjimas
Kalbų vaizdo įrašas
 

(Posėdis baigtas 16.55 val.)

 

PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)
Klausimas Nr. 1, pateikė Bernd Posselt (H-000195/11)
 Tema: EULEX misija šiaurės Kosove
 

Kaip Taryba vertina ES teisinės valstybės misijos EULEX Kosove, ypač šiaurės Kosove ir Mitrovicoje, veiklos rezultatus ir kokių priemonių ji imasi siekdama pagerinti šios svarbios institucijos darbą?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

2010 m. balandžio 26 d. Taryba pasidžiaugė iki šiol misijos EULEX Kosove pasiektais rezultatais, sudėtingoje aplinkoje padedant teisminėms ir teisėsaugos institucijoms ir skatinant teisinės valstybės reformas, įskaitant ir baudžiamojo persekiojimo ir delikačių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atvejais. Taryba išreiškė savo paramą misijos metodui, pagal kurį stiprinamos pastangos kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Nuo tada, kai 2008 m. gruodžio mėn. EULEX misija pasiekė savo pradinius operacinius pajėgumus, ji reikšmingai prisidėjo prie aplinkos, kurioje Kosovo gyventojai vis labiau reikalauja, kad niekas nebūtų aukščiau už įstatymus. Tirdama aukšto rango ministrų, politikų, aukšto rango pareigūnų, įskaitant Centrinio banko valdytoją, buvusių Kosovo išlaisvinimo armijos (KLA) vadų ir verslininkų veiklą, misija metė rimtą iššūkį nebaudžiamumo suvokimui.

Šiuo metu atliekama keletas šimtų tyrimų. EULEX misijos teisėjai jau pateikė daugiau kaip 180 nuosprendžių įvairaus pobūdžio bylose, įskaitant bylose dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo. Įvyko 1 150 svarstymų, o EULEX kaltintojai dalyvavo daugiau kaip 1 300 bylų, įskaitant apie 50 organizuoto nusikalstamumo bylų ir beveik 100 korupcijos bylų.

Misija taip pat daug pasiekė kovoje su neteisėta prekyba žmonėmis ir organais, daugiausia konkrečiai nagrinėjant tokias dideles bylas kaip Tisza (dėl žmonių kontrabandos) ir Medicus (dėl neteisėtos prekybos organais).

Atliekama daug tyrimų, susijusių su nusikalstama veikla šiaurėje. Nuo tada, kai 2008 m. gruodžio mėn. EULEX misija iš naujo po beveik 9 mėnesius trukusio uždarymo atidarė Mitrovicos teismą, tarptautiniai teisėjai ir kaltintojai, remiami daugiatautės Kosovo serbų ir Kosovo albanų darbuotojų komandos, užbaigė ne mažiau kaip 35 teismo procesus. Nusikaltimus, kuriuos apima EULEX misijos įgaliojimai, tinkamai tiria ir atitinkamus sprendimus dėl jų priima EULEX misijos teisėjų ir kaltintojų grupė net ir vietos teisėjams ir kaltintojams dar nesugrįžus. Vietos daugiatautė surašymo grupė padarė didelę pažangą surasdama, iš naujo sutvarkydama ir užregistruodama tūkstančius teismo bylų.

EULEX muitinės ir pasienio policijos pareigūnai nuolat būna prie 31 ir 1 vartų. Nuo tada, kai EULEX misija buvo dislokuota, kontrabanda šiaurėje sumažėjo net 60 proc. ir todėl realiai padidėjo tiek Belgrado, tiek Prištinos pajamos. Visais duomenimis, surinktais ties šiais vartais, dalijamasi tiek su Belgradu, tiek su Priština, o atvykstančių asmenų duomenys įvedami į centralizuotą duomenų bazę.

Neseniai ir atsižvelgiant į naujojo misijos vadovo Xaviero Bouto de Marnhaco prioritetus, misija įsteigė Mitrovicos darbo grupę (TFM), EULEX policijos ir muitinės tyrėjų ir kaltintojų padalinį. TFM tikslas – kovoti su rimtais nusikaltimais, pasitelkiant policijos darbą, atliekamą remiantis žvalgybos informacija, siekiant sustiprinti teisinę valstybę tiek Ibaro šiaurėje, tiek pietuose. Tai, kad gegužės 17 d. Zubin Potoke buvo sulaikytas dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje veikloje įtariamas asmuo, taip pat liudija apie EULEX misijos veiklą.

EULEX veikla šiaurėje taip pat derinama su aktyviais viešaisiais ryšiais, pavyzdžiui, pradėjus kampanijas prieš narkotikus.

 

Klausimas Nr. 2, pateikė Jim Higgins (H-000198/11)
 Tema: Kelių eismo saugumas
 

Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos darbotvarkėje pabrėžiama, kad pirmininkaujanti šalis dės visas įmanomas pastangas, kad pagreitintų vykstančias derybas dėl tarpvalstybinio keitimosi informacijas apie kelių eismo saugumo pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Vengrijos pirmininkavimas Tarybai artėja prie pabaigos, kokių veiksmų ėmėsi Taryba siekdama užtikrinti, kad minėtas tikslas bus pasiektas.

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Kaip gerbiamam EP nariui gerai žinoma, Direktyvos dėl sklandesnio tarpvalstybinio keitimosi informacija apie kelių eismo saugumo pažeidimus priėmimas yra Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas.

Kompetentingi parengiamieji Tarybos organai išnagrinėjo pirmiau nurodytos direktyvos projektą, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė surengė keletą neoficialių susitikimų su EP pranešėju ir šešėliniais pranešėjais, siekdama neoficialiai išnagrinėti galimas kompromiso sritis, kad būtų galima pasiekti susitarimą per antrąjį svarstymą iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, kaip skelbta pirmiau, padarys viską, kas įmanoma, kad pasiektų susitarimą su EP dėl šio klausimo iki savo pirmininkavimo laikotarpio pabaigos.

 

Klausimas Nr. 3, pateikė Vilija Blinkevičiūtė (H-000202/11)
 Tema: Kliūčių neįgaliesiems laisvai ir nevaržomai per rinkimus išreikšti savo pilietinę valią šalinimas
 

Šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Vengrija savo programoje kaip vieną iš svarbiausių prioritetų mini Europos strategijos dėl negalios (2010–2020), kurios vienas iš tikslų kovoti su neįgalių žmonių diskriminacija ir užtikrinti jų pagrindines bei pilietines teises, įgyvendinimą.

Ar pirmininkaujančioji šalis nemano, kad valstybėse narėse būtina pašalinti kliūtis, trukdančias neįgaliesiems laisvai ir nevaržomai per rinkimus išreikšti savo pilietinę valią, ir taip užtikrinti jų pilietines teises? Deja, bet dėl nepritaikytos fizinės aplinkos tik nedidelis procentas neįgaliųjų turi galimybę eiti balsuoti.

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Konkrečios priemonės, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų balsuoti, yra valstybių narių kompetencijai priklausantis klausimas. Tačiau, Tarybos nuomone, labai svarbu, kad neįgalieji visiškai dalyvautų visuomeniniame gyvenime ir tai darytų lygiai su kitais. 2010 m. liepos 7–8 d. Tarybos ir valstybių narių priimtoje rezoliucijoje(1) nustatyta, kad galimybė dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra būtina visiškos neįgaliųjų įtraukties ir jų dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlyga. Panašiai 2008 m. vasario 28 d. priimtoje rezoliucijoje(2) nustatyta, kad prieinamumo gerinimas yra būtina nepriklausomumo, įtraukties ir dalyvavimo sąlyga, taip pat būdas sudaryti sąlygas neįgaliesiems naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.

Taryba svarsto Komisijos pasiūlymą(3) dėl naujos direktyvos dėl kovos su diskriminacija, kurioje taip pat yra nuostatų dėl prieinamumo gerinimo.

Be to, Taryba dar kartą paragino(4) valstybes nares ir Komisiją skatinti JT neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD), kurioje konkrečiai(5) kalbama apie veiksmingą ir visišką dalyvavimą politiniame ir visuomenės gyvenime, užtikrinant tinkamas ir prieinamas balsavimo procedūras, įrangą ir priemones, palengvinant naudojimąsi pagalbinėmis ir naujomis technologijomis ir suteikiant asmenims pagalbą balsuojant, ratifikavimą ir įgyvendinimą.

Galiausiai, atsižvelgdama į naująją Komisijos 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios(6), kurioje daug dėmesio skiriama UNCRPD įgyvendinimui, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija parengė Tarybos išvadų projektų rinkinį, kuris šiuo metu svarstomas parengiamuosiuose Tarybos organuose.

 
 

(1) 10173/10.
(2) 6769/08.
(3) 11531/08. Naujausia pažangos ataskaita: 16335/10.
(4) 10173/10.
(5) UNCRPD, OL L 23/36, 2010 1 27, 29 straipsnis.
(6) 16489/10.

 

Klausimas Nr. 4, pateikė Gay Mitchell (H-000204/11)
 Tema: Kelių eismo sauga
 

Kaip ir kasmet, šią vasarą daug britų ir airių šeimų keliaus atostogauti į pietų Europą. Daug airių turistų plaukia laivu iš Korko arba Roslero į Roskofą ir Šerbūrą, o daug britų turistų per Lamanšo tunelį vyksta iš Doverio į Kalė. Šie keliautojai praleidžia porą savaičių Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose ES šalyse, kuriose eismas vyksta dešiniąja kelio puse. Kadangi airiai ir britai neturi vairavimo dešiniąja kelio puse patirties, reikėtų sunerimti. Avarijų tikimybė yra daug didesnė, nes eismui kairiąja kelio puse pritaikytas automobilis vairuojamas kelyje, kuriame eismas vyksta dešiniąja kelio puse. Ar Taryba turi strategiją, kaip pagerinti kelių eismo dalyvių, kurie keliauja į užsienį tokiais automobiliais, saugumą?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba savo 2010 m. gruodžio 2–3 d. susitikime priimtose išvadose dėl kelių eismo saugos(1) nusprendė, kad mirtinų eismo įvykių ir sužalojimo per eismo įvykius atvejų vis dar yra nepriimtinai daug, ir pabrėžė, kad labai svarbu pritaikyti greitkelius, kelius, gatves ir transporto priemones žmonių gebėjimams.

Taip pat Taryba nusprendė, kad infrastruktūra ir transporto priemonės turėtų būti projektuojamos taip, kad būtų išvengta žmogiškų klaidų ar netinkamo elgesio ir būtų apriboti tokių klaidų ar elgesio padariniai, ir pripažino, kad reikia kurti kelių infrastruktūrą ir plėtoti kelių tinklą, kurie atitiktų aukštus kelių eismo saugos standartus.

Tačiau konkretaus gerbiamo EP nario iškelto klausimo Taryba nenagrinėjo.

 
 

(1) Dok. 16951/10.

 

Klausimas Nr. 5, pateikė Marian Harkin (H-000213/11)
 Tema: Priartinti Europą prie jos piliečių
 

Kokių iniciatyvų ėmėsi Taryba, kad pasiektų vieną iš savo prioritetų, t. y. priartintų Europą prie jos piliečių?

 
  
 

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kaip įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“. Kaip teigiama Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, „institucijos <...> suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis“.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir sustiprinti dalyvaujamąją demokratiją, Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje numatoma piliečių iniciatyva, kuri yra viena iš pagrindinių Lisabonos sutarties naujovių. Ši Sutarties nuostata buvo įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu(1). Valstybės narės ir Komisija iki 2012 m. balandžio 1 d., kai šis reglamentas bus pradėtas taikyti, turi imtis jai įgyvendinti būtinų priemonių. Be visų šių priemonių, Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnyje taip pat numatytas nacionalinių parlamentų įtraukimas į ES sprendimų priėmimo procesą.

Be to, Taryba palankiai įvertino ir palaikė iniciatyvą, kurios ėmėsi Europos Parlamentas ir Komisija, siekdami įkurti bendrą skaidrumo registrą, ir birželio mėn., kai numatyta pradėti pildyti skaidrumo registrą, pateiks vienašalį pareiškimą, kuriame bus pabrėžiama šios naujos priemonės vertė ir Tarybos parama šiai iniciatyvai.

Taryba yra pasirengusi pradėti trišales diskusijas, siekdama išnagrinėti galimo Tarybos vaidmens tvarkant šį registrą sąlygas.

Be to, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsniu, visi Tarybos svarstymai ir balsavimai dėl teisės aktų projektų yra vieši ir juos galima rasti internete.

Kalbant apie galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, Komisija pasiūlė išdėstyti nauja redakcija 2001 m. gegužės 30 d. Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(2), siekdama išplėsti visuomenės teisę susipažinti su visų ES institucijų, organų, biurų ir agentūrų dokumentais. Šis pasiūlymas svarstomas laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Be to, iš to, kad dažniau naudojamasi viešuoju Tarybos dokumentų registru, matyti, kad šis dokumentas ir toliau yra svarbi priemonė piliečiams, norintiems sekti Europos Sąjungos veiklą.

Apskritai Tarybos tikslas – aiškiai ir skaidriai bendrauti su piliečiais. Atsižvelgdama į tai, Taryba ir toliau aktyviai dalyvauja įgyvendinant politinę deklaraciją „Europos komunikacinė partnerystė“, kurią 2008 m. spalio 22 d. pasirašė Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija(3).

Pagal šią deklaraciją, gerbdamos kiekvienos ES institucijos ir valstybės narės individualią atsakomybę už savo komunikacijos strategiją ir prioritetus, trys institucijos Tarpinstitucinėje informavimo grupėje kasmet nustatys ribotą bendrų komunikacijos prioritetų skaičių.

Nustatydama savo poziciją dėl šio klausimo, Taryba perteikia valstybių narių pažiūras, siekdama, kad komunikacijos veikloje ir informacinėse kampanijose būtų būtinas visus piliečius siekiantis nacionalinis, regioninis ir vietos interesas.

 
 

(1) OL L 65, 2011 3 11, p. 1.
(2) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(3) 13712/08.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 16, pateikė Liam Aylward (H-000207/11)
 Tema: Darbo sauga ir žūtys darbe
 

27 narių Europos Sąjungoje kasmet keli tūkstančiai darbuotojų žūsta nuo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir maždaug 2,9 % darbuotojų darbe patiria nelaimingą atsitikimą, dėl kurio nedirba daugiau nei 3 dienas.

Ar Komisija galėtų pakomentuoti, kokios priemonės yra įdiegtos, kad ši tragiška padėtis būtų keičiama?

Kaip Komisija vertina dabartinę 2007–2012 m. strategiją? Ar strategija buvo sėkminga, siekiant joje užsibrėžtų tikslų bei uždavinių ir bandant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką darbe visoje ES?

Kokia yra dabartinė konsultacijų proceso dėl naujosios Europos sveikatos ir saugos darbe strategijos 2013–2020 būklė?

 
  
 

Nors iš ES statistikos matyti, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų ir rimtų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius gerokai sumažėjo(1), Komisija pritaria, kad dar yra kur tobulėti nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių ligų atvejų visoje ES mažinimo srityje.

2007–2012 m. Europos darbuotojų sveikatos ir saugos darbe strategijoje(2) siekiama per šį laikotarpį nelaimingų atsitikimų darbe skaičių sumažinti 25 proc., tai plataus užmojo tikslas, turint omenyje, kiek iš viso sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe per laikotarpį, kurį apėmė ankstesnioji ES strategija(3). Siekiant šio tikslo esminis vaidmuo tenka nacionalinėms strategijoms, kurias turi priimti valstybės narės pagal 2007–2012 m. strategiją, pagal tas strategijas valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms turėtų būti nustatyta kryptis dedant pastangas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe. Be to, 2007 m. buvo priimta ir Tarybos rekomendacija dėl traumų prevencijos ir saugumo skatinimo(4), kurioje valstybės narės taip pat raginamos kurti nacionalinius nelaimingų atsitikimų prevencijos planus.

Laikotarpio vidurio peržiūroje(5) patvirtinama, kad dabartinė Darbuotojų sveikatos ir saugos darbe strategija iš esmės atitinka tikslą, nepaisant ES nuo 2007 m. įvykusių pokyčių, ypač finansų ir ekonomikos krizės poveikio. Galutinį strategijos veiksmingumo siekiant 25 proc. sumažinimo tikslo vertinimą bus galima atlikti tik kai bus gauti oficialūs ataskaitinių 2012 m. duomenys(6), tačiau tuo laikotarpiu bus pateikti negalutiniai įverčiai. Remiantis 2007–2009 m. laikotarpio duomenimis(7), 15 valstybių narių šis skaičius sumažėjo, keturiose nepakito, trijose padidėjo, o svyravimas likusiose penkiose nėra reikšmingas.

Bus rengiamos išsamios konsultacijos, siekiant nustatyti 2013–2020 m. strategijos prioritetus, o speciali trišalio Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto darbo grupė padeda Komisijai atlikti galutinį dabartinės strategijos vertinimą ir kurti ateities strategiją.

 
 

(1) Remiantis Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (ENADS) metodika, pateikta Eurostato duomenų bazėje http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/health/health_safety_work/data/database.
(2) Komisijos komunikatas „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (2007 m. vasario 21 d. COM(2007) 0062 galutinis).
(3) Remiantis suderintais ENADS duomenimis apie nelaimingus atsitikimus darbe, nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas 2000–2006 m. sumažėjo 25 proc. Nuo 1995 iki 2005 m. nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas 15 ES valstybių narių sumažėjo 27,4 proc., o žūtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų – 42,4 proc. (žr. „ES nelaimingų atsitikimų darbe priežastys ir aplinkybės“, Europos Komisija, EMPL, 2009 m.).
(4) (2007/C 164/01) – 2007 m. gegužės 31 d.
(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2007–2012 m. Europos darbuotojų sveikatos ir saugos darbe strategijos laikotarpio vidurio peržiūra“ (2011 m. balandžio 27 d. SEC(2011) 0547 galutinis).
(6) Iš esmės to nebus iki 2014 m., remiantis dabartine Eurostato procedūra valstybių narių duomenims rinkti ir apdoroti (valstybės narės apie nelaimingus atsitikimus darbe Eurostatui turi pranešti per 18 mėnesių).
(7) 2009 m. rezultatų suvestinę, kurioje pateikiamos Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto vyriausybinių interesų grupės 2009 m. gegužės mėn. atliktos apklausos išvados ir kurioje remiamasi valstybių narių užimtumo ir socialinių reikalų ministrams išsiųsta anketa, galima rasti http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=153&langId=en&intPageId=683.

 

Klausimas Nr. 17, pateikė Jutta Steinruck (H-000211/11)
 Tema: Stažuotojų padėtis Europoje
 

Naujame Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimo „DGB“ tyrime iš naujo parodoma neužtikrinta stažuotojų padėtis. 28 proc. aukštąjį mokslą baigusių studentų stažuojasi, 40 proc. šių stažuočių yra neapmokamos. Ši padėtis kelia nerimą, nes įmonės įpranta nuolatinius darbuotojus pakeisti gerus įgūdžius turinčiais stažuotojais ir nemoka jiems atitinkamo atlyginimo. Ši problema egzistuoja visoje Europoje. Italijoje beveik pusė stažuotojų turi magistro laipsnį, padėtis panaši kitose valstybėse narėse, pvz., Prancūzijoje, Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Atrodo, kad blogai apmokamų stažuočių skaičius nuolatos didėja.

Be dabartinio išsamaus tyrimo, ar Komisija imasi dar kokių nors trumpalaikių priemonių, kad sustabdytų jaunų darbuotojų išnaudojimą Europoje?

Kaip Komisija gali reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų didesnį teisinių nuostatų aiškumą ir supaprastintų stažuotojų mainus, kad jie galėtų stažuotis kitoje valstybėje narėje?

Iniciatyvoje „Judus jaunimas“ minima stažuočių kokybės sistema. Kada tiksliai ši sistema turėtų būti sukurta? Ar planuojamos kitos iniciatyvos siekiant paremti jaunų darbuotojų integraciją į darbo rinką?

 
  
 

Gerbiamos Parlamento narės iškelta problema ir tai, kad stažuotės dažnai naudojamos vietoj etatinio darbo, Komisijai žinoma. Kartu Komisija mano, kad geros kokybės stažuotės gali prisidėti prie spragos tarp įgyjant išsilavinimą gautų teorinių žinių ir darbo vietoje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų užpildymo. Todėl, kaip dalį strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“, Komisija įsipareigojo 2012 m. pateikti stažuočių kokybės sistemą, kuria bus sprendžiamos ir teisinės bei administracinės tarpvalstybinio įdarbinimo kliūtys.

Be to, pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“ apima daugelį iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką, įskaitant valstybių narių raginimą apsvarstyti galimybę įdiegti neterminuotas bendras sutartis, kuriomis būtų siekiama spręsti darbo rinkos susiskaidymo problemą; iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“ ir naująją Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemą, kuriomis siekiama skatinti jaunimo judumą ES viduje; raginimą valstybėms narėms kurti vadinamąsias jaunimo garantijas, kurios užtikrintų, kad jaunimas dirbtų, toliau mokytųsi arba galėtų pasinaudoti aktyvinimo priemonėmis per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo; naująją Europos valstybinių užimtumo tarnybų tarpusavio mokymosi programą, padedančią šioms tarnyboms pasiekti jaunimą, ir pasinaudojimą neseniai įdiegta Europos mikrofinansų priemone „Progress“, kuria siekiama pagerinti naujų verslininkų, įskaitant jaunimo, galimybes gauti finansavimą.

 

Klausimas Nr. 18, pateikė Marian Harkin (H-000214/11)
 Tema: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) ir Europos socialinio fondo (ESF) sujungimas
 

Atsižvelgiant į tam tikrus pasiūlymus sujungti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir Europos socialinį fondą, ar galėtų Komisija nurodyti esminius abiejų fondų skirtumus ir paaiškinti tokių pasiūlymų perspektyvą?

 
  
 

Atsižvelgdama į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) peržiūrą po 2013 m., Komisija svarsto įvairius dviejų problemų, kurios veikia dabartinį fondo finansavimo sistemą, būtent ilgai trunkančios sprendimų priėmimo procedūros ir rizikos, kad gali paaiškėti, jog asignavimai yra nepakankami, sprendimo variantus.

Komisija primena, kad Europos socialinis fondas (ESF) buvo įkurtas siekiant prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo, gerinant užimtumo ir darbo galimybes, skatinant aukštą užimtumo lygį ir daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimą. Jis remia Europos užimtumo strategiją, taip pat valstybių narių politikos kryptis, kuriomis siekiama visiško užimtumo, gerinama darbo kokybė ir našumas, skatinama socialinė įtrauktis ir mažinami nacionaliniai, regioniniai ir vietos užimtumo skirtumai. Pagrindinis EGF ir ESF skirtumas – tai, kad ESF sudaro daugiametės programos, kuriomis remiami strateginiai, ilgalaikiai tikslai, ypač pokyčių numatymas bei valdymas ir restruktūrizacija. Savo ruožtu EGF teikia vienkartinę, laiku ribojamą individualią paramą, skiriamą tiesiogiai darbuotojams, kurie patyrė etatų mažinimo padarinius dėl prekybos globalizacijos ar dėl finansų ir ekonomikos krizės.

Jei būtų nuspręsta nuo 2014 m. EGF steigti ESF struktūroje, vis tiek būtų galima išsaugoti EGF tapatumą, žinomumą ir tikslus. Tai būtų pasiekta ESF viduje įsteigiant ES lygmens atšaką, kuriai būtų skiriama konkreti biudžeto lėšų dalis. EGF įtraukimas į ESF supaprastintų atskirų taikymo programų valdymą, nes būtų galima pasinaudoti jau esamomis ESF valdymo ir kontrolės sistemomis. Taip pat taip būtų didinama prevencinės (ESF) ir pagalbos teikimo (EGF) paramos darna.

Komisija savo pasiūlymus dėl EGF pakeičiančio organo pristatys kaip dalį kitos daugiametės finansinės programos, kuri turi būti priimta birželio mėn. pabaigoje.

 

Klausimas Nr. 21, pateikė Giovanni La Via (H-000217/11)
 Tema: Laiku naudojami Europos regionų struktūriniai fondai
 

Daugumos Europos regionų duomenimis, susijusiais su fondų, pvz., ESF, ERPF ir kt., leidžiamais pinigais, parodoma, kad vėluojama laiku ir veiksmingai spręsti išlaidų tikslus, nustatytus susijusiose regionų veiksmų programose.

Atsižvelgiant į tokius vėlavimus, nustatytus atitinkamų valstybių narių stebėsenos institucijų, ar Komisija nurodys, ko galima pasimokyti iš praėjusio finansinio programavimo laikotarpio ir ką galima pritaikyti būsimam 2013–2020 m. programavimo laikotarpiui siekiant paspartinti išlaidas ir išsamiau kontroliuoti veiksmingą tikslų įgyvendinimą?

 
  
 

Komisija pritaria gerbiamo EP nario nuomonei, kad veiksmingo sanglaudos politikos lėšų įsisavinimo užtikrinimas, nesukeliant pavojaus veiksmingam išteklių panaudojimui, išties labai svarbi problema. Komisija svarsto priežastis, kodėl kai kurios valstybės narės susiduria su sunkumais įsisavindamos lėšas, ir šiuo metu nagrinėja galimus šios problemos sprendimo būdus.

Automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisykle siekiama užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami per pagrįstą laikotarpį, ir skatinti finansinę drausmę. 2007–2013 m. laikotarpiu galiojančios taisyklės ir jų išimčių galimybės tapo sudėtingesnės, sumažėjo pradinis už šios taisyklės slypintis paprastumas. Jei automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklė būtų aiški, vienareikšmė, nebūtų išimčių ar leidžiančių nukrypti nuostatų, finansų valdymas tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai palengvėtų. Kad būtų skirtas pagrįstas laikotarpis programoms pradėti, Komisija svarsto būdus, pagal kuriuos automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklę visose programose būtų galima pradėti taikyti nuo antrųjų metų.

Komisijos nuomone, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės supaprastinimas leistų užtikrinti investicijų kokybės ir sklandaus bei greito įgyvendinimo pusiausvyrą.

 

Klausimas Nr. 22, pateikė Silvia-Adriana Ţicău (H-000218/11)
 Tema: Su ES Dunojaus regiono strategija susijusių strateginių projektų rengimo ir finansinių išteklių padėtis
 

Kaip to pageidavo Taryba savo 2009 m. birželio 18 ir 19 d. išvadose ir Europos Parlamentas savo 2010 m. sausio 20 d. rezoliucijoje, 2010 m. gruodžio 8 d. Europos Komisija pateikė ES Dunojaus regiono strategiją. ES Taryba strategiją patvirtino 2011 m. balandžio 13 d., tačiau Europos Parlamentas savo 2011 m. vasario 15 d. rezoliucijoje pareikalavo, kad valstybės narės ir Komisija pradėtų įgyvendinti Dunojaus regiono strategiją siekiant, kad šio regiono gyventojai gautų naudos iš bendrų strateginių projektų, kadangi tokie projektai skatina užimtumą vietose ir jų ekonominį ir socialinį vystymąsi. 2011 m. vasario 3 d. Budapešte Komisija viešai paskelbė šalių ir regionų, kurie įgalioti koordinuoti ES Dunojaus regiono strategijos prioritetinius veiksmus, sąrašą. Koordinatoriai kartu su suinteresuotomis valstybėmis turėtų nustatyti pamatuojamus tikslus ir numatyti strateginius projektus, kuriuos vykdant būtų įgyvendinama strategija ir, visų pirma, numatyti reikiamus finansinius išteklius.

Ar Komisija galėtų nurodyti, kaip sekasi nustatyti pamatuojamus tikslus ir numatyti strateginius projektus ir finansinius išteklius, kurių reikia šių projektų įgyvendinimui? Ar Komisija galėtų tiksliai nurodyti, kada jie bus patvirtinti ir paskelbti?

 
  
 

Rengiantis įgyvendinti ES Dunojaus regiono strategiją nuveikta iš tiesų nemažai. Po to, kai praeitų metų gruodžio 8 d. ji buvo priimta, vasario mėn. Dunojaus regiono šalims buvo priskirtos prioritetinės sritys. Balandžio 13 d. Bendrųjų reikalų taryba pritarė išvadoms dėl strategijos. Pirmasis prioritetinių sričių koordinatorių ir Komisijos susitikimas įvyko Vengrijoje gegužės 8–9 d. Birželio mėn. vyks kiekvienos prioritetinės srities įvadiniai posėdžiai. Įsteigtos dauguma iniciatyvinių grupių. Dabar bus rengiami darbo programų projektai.

Sėkmingas įgyvendinimas – valstybių narių rankose, o Komisija padės palengvinti procesą. Kartu su susijusiomis valstybėmis nustatyti kiekybinius tikslus bei strateginius strategijos įgyvendinimo projektus ir, svarbiausia, reikiamus finansinius išteklius turi koordinatoriai. Šioms užduotims įvykdyti prioritetinių sričių koordinatoriai galės pasinaudoti techninės pagalbos biudžetais. Jie ypač skiriami sanglaudos politikos programoms, PNPP koordinatoriams, EKPP programų atstovams, nacionaliniams finansavimo šaltiniams ir pagrindinėms tarptautinėms finansų institucijoms. 2007–2013 m. laikotarpiui Dunojaus regionui pagal struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programas skirta daugiau kaip 100 mlrd. EUR. Pagal pačią strategiją jokio konkretaus finansavimo skirta nėra.

Kalbant apie tikslus, Komisija laikosi nuomonės, kad nustačius konkrečius tikslus įgyvendinimo procesas vyktų geriau. Dėl siūlomų pavyzdžių galima diskutuoti. Galutinis terminas tikslams nustatyti – 2011 m. birželio mėn. pabaiga. Rugsėjo mėn. apie prioritetinių sričių koordinatorių atliktą darbą dėl tikslų Komisija praneš 27 ES valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių aukšto lygio ekspertų grupei, kad jie būtų svarstomi toliau. Dėl jų turėtų būti nuspręsta iki 2011 m. pabaigos.

 

Klausimas Nr. 23, pateikė Gilles Pargneaux (H-000201/11)
 Tema: 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, perkėlimas į nacionalinę teisę
 

Šiandien branduolinė sauga yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi išimtinę kompetenciją. 2009 m. buvo priimta direktyva, kuria siekiama stiprinti branduolinės saugos sistemą valstybėse narėse. Joje numatytas reikalavimas, kad valstybės narės parengtų ir nuolat tobulintų nacionalines sistemas branduolinės saugos srityje. Šiuo dokumentu nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiamas didesnis vaidmuo ir savarankiškumas ir patvirtinama, kad pagrindinė atsakomybė tenka licencijų turėtojams branduolinės saugos srityje. Valstybės narės privalo didinti reguliavimo priemonių skaidrumo standartus ir užtikrinti, kad nepriklausomi saugos vertinimai būtų atliekami reguliariai. Šį dokumentą valstybės narės turi įgyvendinti iki 2011 m. liepos 22 d.

Ar Komisija gali pateikti informaciją, kad direktyva sėkmingai įgyvendinama? Jeigu taip, ar Komisija gali patvirtinti, kad ši direktyva bus tinkamai perkelta į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse iki 2011 m. liepos 22 d.?

 
  
 

Oficialus galutinis terminas, iki kurio valstybės narės privalo užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini Branduolinės saugos direktyvai(1) perkelti į nacionalinę teisę, yra 2011 m. liepos 22 d.

Nepasibaigus perkėlimo laikotarpiui, Komisija galutinių perkėlimo priemonių komentuoti negali.

 
 

(1) Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2).

 

Klausimas Nr. 24, pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-000210/11)
 Tema: Tradiciškai vartojamų žolinių vaistų direktyvos poveikis tradicinių žolinių vaistų vartojimui ES
 

2004 m. kovo 31 d. priimta Direktyva 2004/24/EB dėl tradiciškai vartojamų žolinių vaistų. Šioje direktyvoje nustatyta daug griežtų reikalavimų (susijusių su geros gamybos praktika (GGP) ir kt.), kurių privaloma laikytis, kad tradiciniams žoliniams vaistams būtų išduotas leidimas. Dėl šių reikalavimų iškilo didelių kliūčių, susijusių su žolinių medžiagų, ypač iš kitų tradicinių kultūrų, gamyba ir vartojimu ES.

Kaip Komisija vertina Tradiciškai vartojamų žolinių vaistų direktyvos įgyvendinimą nuo 2004 m. kovo 31 d.? Kokį poveikį ši direktyva turi tradicinius žolinius vaistus gaminančioms MVĮ ir ar Komisija kaip nors padeda tokioms MVĮ gauti leidimą? Kokį poveikį minėtieji leidimų išdavimo reikalavimai turės žolinių vaistų kainoms? Ar pagal šią direktyvą leidžiama naudoti (pvz., injekcijoms) iš augalų pagamintus vaistus, kurie sėkmingai naudojami gydant vėžiu ar kitomis piktybinėmis ligomis sergančius pacientus? Ar ši direktyva turės įtakos homeopatinių vaistų gamybai ir jų vartojimui?

 
  
 

Prieš išsamiai atsakydama į kiekvieną klausimą, Komisija norėtų pabrėžti du dalykus.

Visiems vaistiniams preparatams, įskaitant žolinius vaistinius preparatus, reikia rinkodaros leidimo, jei norima juos pateikti ES rinkai. Tai esminis Europos farmacijos teisės aktų reikalavimas ir pagrindinė iš septintajame dešimtmetyje įvykusio incidento su talidomidu išmokta pamoka.

Tradiciniai žoliniai vaistiniai preparatai turi ypatingų savybių, būtent ilgalaikes vartojimo tradicijas. Siekiant į tai atsižvelgti, ES buvo įdiegta lengvesnė, paprastesnė ir mažiau kainuojanti jų registracijos procedūra, tuo pačiu metu užtikrinant būtinas kokybės, saugumo ir veiksmingumo garantijas.

Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad tradicinių žolinių vaistinių preparatų registracija yra nacionalinė procedūra, už kurią atsakingos kompetentingos valstybių narių institucijos.

Dabar Komisija norėtų atsakyti į konkrečius gerbiamos EP narės pateiktus klausimus:

1. Europos vaistų agentūra 2010 m. pabaigoje parengė ataskaitą, į kurią įtraukta valstybių narių pateikta informacija apie žolinių vaistinių preparatų, dėl kurių išduoti leidimai arba kurie užregistruoti, skaičių. Iš šių duomenų matyti, kad 2010 m. pabaigoje registruotų žolinių vaistinių preparatų daugėjo, taip pat daugėjo kompetentingų valstybių narių institucijų gautų prašymų dėl registracijos. Antrojoje 2011 m. pusėje bus parengta nauja ataskaita, kurioje bus įvertinta padėtis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

2. Direktyva dėl tradicinių žolinių vaistinių preparatų palengvinama našta įmonėms, o tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Komisija nori dar kartą pabrėžti, kad supaprastinta registracijos procedūra įvesta siekiant palengvinti tradicinių žolinių vaistinių preparatų pateikimą rinkai visoms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ).

Pagal supaprastintą procedūrą registruojant tradicinius žolinius vaistinius preparatus nereikia pateikti su saugumo ir veiksmingumo bandymais ir tyrimais susijusių aprašų ir dokumentų, kuriuos kitais atvejais pareiškėjas turi pateikti pagal rinkodaros leidimo išdavimo procedūrą. Vietoj to pareiškėjas turi pateikti tik pakankamai įrodymų apie preparato vaistinį panaudojimą per ne trumpesnį kaip 30 metų laikotarpį, įskaitant ne trumpesnį kaip 15 metų jo naudojimą Europos Sąjungoje.

Procedūrą dar labiau palengvina monografijų apie įvairias medžiagas, kuriomis įmonės gali remtis, pildydamos paraiškas dėl registracijos valstybėje narėje, kad jos atitiktų supaprastintos procedūros reikalavimus, leidyba.

3. Kalbant apie registracijos ar leidimo išdavimo išlaidas, Komisija turi nurodyti, kad už mokesčių, kuriuos įmonės moka už tradicinių žolinių vaistinių preparatų registraciją, kuri atliekama nacionaliniu lygmeniu, nustatymą atsakingos valstybės narės.

4. Direktyva 2004/24/EB netaikoma švirkščiamiesiems vaistiniams preparatams, nes šios direktyvos taikymo sritis apima tradicinius žolinius vaistiniais preparatus, kurie yra geriamieji, išoriškai vartojami ir (arba) įkvepiami preparatai.

5. Direktyva neturi jokio poveikio homeopatinių vaistų gamybai ar vartojimui. ES farmacijos teisės aktuose taip pat numatyta ir speciali supaprastinta homeopatinių vaistų registracijos procedūra.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika